Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo G. Š. (G. Š.) gynėjo advokato Ruslano Mazurovo (Ruslan Mazurov) pareiškimą dėl suėmime išbūto laiko baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-468/2014 įskaitymo į Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-195/2018 paskirtos bausmės laiką,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimas netenkinamas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Minėto straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimą įskaityti kardomąjį kalinimą į bausmės atlikimo laiką, jeigu kardomasis kalinimas teismo nuosprendžiu neįskaitytas arba įskaitytas netiksliai.

5. Nagrinėjamu atveju iš pateikto pareiškimo bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad G. Š. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-468/2014 išteisintas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. balandžio 24 d. Šioje baudžiamojoje byloje G. Š. BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2010 m. birželio 23 d. 11 val., Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo pratęstas iki 2013 m. kovo 15 d. Taip pat, kaip minėta, vėliau G. Š. buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-195/2018. Pastaruoju nuosprendžiu G. Š. į paskirtą bausmę buvo įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. gegužės 16 d. iki 2015 m. gegužės 18 d. bei suėmimo laikas nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2016 m. vasario 22 d. Nuteistojo gynėjas prašo įskaityti į Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-195/2018 G. Š. paskirtą bausmę jo suėmimo laiką nuo 2010 m. birželio 23 d. iki 2013 m. kovo 15 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-468/2014, kurioje G. Š. atžvilgiu Vilniaus apygardos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Toks nuteistojo gynėjo prašymas yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

6. BK 66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Pažymėtina, kad į bausmės laiką nuteistajam gali būti įskaitytas tik tas jo suėmimo laikas, kuris asmeniui buvo taikomas tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-81-307/2020). Taigi nagrinėjamu atveju į Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-195/2018 G. Š. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo suėmimo kitoje byloje laiką (nuo 2010 m. birželio 23 d. iki 2013 m. kovo 15 d.) nėra teisinio pagrindo.

7. Nuteistojo gynėjas pareiškime nurodo, kad nagrinėjamu atveju susiklostė analogiška situacija, kaip ir pareiškime minimose baudžiamosiose bylose (nuteistųjų K. L. ir A. Z. atžvilgiu) ir neįskaičius į bausmę nurodyto suėmimo laiko bus apsunkinta ir pabloginta G. Š. teisinė padėtis, tačiau su tokia gynėjo pozicija nesutiktina. Pirmiausia, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju susidariusi situacija nėra analogiška nuteistojo gynėjo pareiškime nurodomiems pavyzdžiams. Be to, tai, kad asmuo vienoje byloje buvo suimtas, o vėliau išteisintas, nereiškia, kad jo suėmimas privalomai turi būti įskaitytas į bausmės laiką bet kurioje kitoje byloje, kurioje priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Patenkinęs tokį nuteistojo gynėjo prašymą vien tik nurodytu motyvu, teismas pažeistų įstatymų reikalavimus, taip pat ir teisingumo principą. BPK 44 straipsnyje yra išdėstyti asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu užtikrinimo pagrindai. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kuris buvo nepagrįstai sulaikytas ar suimtas, turi teisę į žalos atlyginimą įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-360/2009, Nr. 2K-102/2011). Teismo nuomone, būtent šią įstatyme numatytą teisę kaip tik ir turėjo G. Š., Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu išteisintas baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-468/2014. Šios įstatymu garantuotos teisės realizavimas šiuo atveju reikštų teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nuteistojo G. Š. gynėjo prašymas negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti nuteistojo G. Š. (G. Š.) gynėjo advokato Ruslano Mazurovo (Ruslan Mazurov) pareiškimo dėl suėmime išbūto laiko baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-468/2014 įskaitymo į Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-195/2018 paskirtos bausmės laiką.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.