Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernestos Montvidienės ir Reginos Pocienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. V. prašymas dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir suėmimo laiko įskaitymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

4. Vilniaus apygardos teisme 2020 m. vasario 3 d. buvo gautas nuteistojo A. V. prašymas jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir į bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2000 m. liepos 21 d. iki 2001 m. liepos 4 d. baudžiamojoje byloje Nr.1³-712/2000, kurioje jo atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2000 m. lapkričio 14 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m. birželio 26 d. nutartimi šią bylą nutraukė.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6. Nuteistasis A. V. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – tenkinti jo prašymą į bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2000 m. liepos 21 d. iki 2001 m. liepos 4 d. baudžiamojoje byloje Nr.1³-712/2000. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartis yra nepagrįsta.

7. Nuteistasis teigia, kad žemesnysis teismas neišsamiai išnagrinėjo jo prašymą dėl suėmime išbūto laiko įskaitymo į bausmę. Nuteistasis pažymi, kad jis buvo sulaikytas 2000 m. liepos 21 d. baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-019-00. Iš pastarosios bylos buvo išskirtos dvi baudžiamosios bylos, kuriose A. V. buvo nepagrįstai nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Be to, iš baudžiamosios bylos Nr. 10-9-019-00 taip pat buvo išskirta ir baudžiamoji byla Nr. 09-2-023-01, kurioje A. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2000 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis. Vėliau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m. birželio 26 d. nutartimi nuteistojo atžvilgiu šią bylą nutraukė. Nuteistojo vertinimu, žemesnysis teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė į bausmę įskaityti pastarojoje baudžiamojoje byloje A. V. suėmime išbūtą laiką nuo 2000 m. liepos 21 d. iki 2001 m. liepos 4 d. Nuteistojo teigimu, tokiu būdu pažeidžiamas teisingumo principas, nes nurodytas laikotarpis, kai A. V. buvo suimtas, tarsi pradingsta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

8. Nuteistojo A. V. skundas atmetamas.

9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. BPK 361 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimą įskaityti kardomąjį kalinimą į bausmės atlikimo laiką, jeigu kardomasis kalinimas teismo nuosprendžiu neįskaitytas arba įskaitytas netiksliai.

10. Nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 1961 m. BPK 137 straipsnyje nustatyta tvarka nuteistasis A. V. buvo laikinai sulaikytas 2000 m. liepos 21 d., 2000 m. liepos 23 d. jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas tęsėsi iki 2000 m. rugpjūčio 28 d., kai A. V. atžvilgiu buvo išskirta baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. BK 232¹ straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje 1961 m. BPK 137 straipsnyje nustatyta tvarka nuteistasis A. V. vėl buvo laikinai sulaikytas 2001 m. lapkričio 23 d., 2001 m. lapkričio 25 d. jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas iki 2003 m. spalio 31 d., kai buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 31 d. apkaltinamasis nuosprendis. Pastaruoju nuosprendžiu A. V. į bausmę buvo įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2000 m. liepos 21 d. iki 2000 m. rugpjūčio 28 d. ir nuo 2001 m. lapkričio 23 d. iki 2003 m. spalio 31 d.

10.1. Nuteistasis prašo įskaityti į paskirtą bausmę jo kardomojo kalinimo laiką nuo 2000 m. liepos 21 d. iki 2001 m. liepos 4 d. išskirtoje baudžiamojoje byloje, kurioje A. V. atžvilgiu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2000 m. lapkričio 14 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir nuteisė jį pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m. birželio 26 d. nutartimi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2000 m. lapkričio 14 d. nuosprendį panaikino ir bylą nutraukė. Toks nuteistojo prašymas negali būti tenkinamas. BK 66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Iš pačios šio baudžiamojo įstatymo dispozicijos matyti, kad joje nurodoma apie suėmimo laiko įskaitymą tik į bausmę, paskirtą toje pačioje byloje. Be to, į bausmę įskaitomas tik suėmimas, taikytas asmeniui irgi tik toje pačioje byloje. Tokias pačias išvadas galima daryti ir iš baudžiamojo proceso įstatymų nuostatų. BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodoma, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, jo rezoliucinėje dalyje teismas turi nurodyti sprendimą dėl suėmimo įskaitymo į bausmės laiką, kai tam yra pagrindas. BPK 255 straipsnis nustato bylos nagrinėjimo ribas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinimų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Todėl akivaizdu, kad į bausmės laiką nuteistajam gali būti įskaitytas tik tas jo suėmimo laikas, kuris asmeniui buvo taikomas tik dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje A. V. į paskirtos bausmės laiką įskaityti jo suėmimo kitoje byloje laiką nėra teisinio pagrindo.

10.2. Nuteistasis skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju neįskaitant į bausmę nurodyto suėmimo laiko pažeidžiamas teisingumo principas. Teisėjų kolegija su tokia nuteistojo pozicija nesutinka. Tai, kad asmuo vienoje byloje buvo suimtas, o vėliau išteisintas, nereiškia, kad jo suėmimas privalomai turi būti įskaitytas į bausmės laiką bet kurioje kitoje byloje, kurioje priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Patenkinęs tokį nuteistojo prašymą vien tik nurodytu motyvu, teismas pats pažeistų įstatymų reikalavimus, o taip pat ir patį teisingumo principą. BPK 44 straipsnyje yra išdėstyti asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu užtikrinimo pagrindai. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kuris buvo nepagrįstai sulaikytas ar suimtas, turi teisę į žalos atlyginimą įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-360/2009, Nr. 2K-102/2011). Teisėjų kolegijos nuomone, būtent šią įstatyme numatytą teisę kaip tik ir turėjo nuteistasis A. V., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. birželio 26 d. nutartimi išteisintas išskirtoje baudžiamojoje byloje. Šios įstatymu garantuotos teisės realizavimas kaip tik ir reikštų teisingumo principo įgyvendinimą.

11. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.