Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Elenos Vainienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo J. L. (J. L. ) gynėjo advokato Gedimino Bukausko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. birželio 30 d. (įskaitytinai).

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad ne vėliau kaip iki 2014 metų vasaros pabaigos, Vilniaus apskrities teritorijoje, skirtingose vietovėse, neteisėtai R. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), pardavė ne mažiau kaip didelį kiekį - 573,454 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir 18,926 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kai dalį - 2,316 g psichotropinės medžiagos amfetamino 2014 m. spalio 21 d. R. D. asmens kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, o kitą dalį - didelį kiekį - 573,454 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) ir 16,61 g psichotropinės medžiagos amfetamino policijos pareigūnai rado ir paėmė 2014 m. spalio 21 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu.

Be to, J. L. kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį tuo, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų, 2014 m. lapkričio 4 d., apie 21.15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neatlygintinai perdavė R. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, 0,375 g. narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių),

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2014 m. lapkričio 5 d., apie 20.05 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neatlygintinai perdavė R. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, 1,297 g narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių),

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2014 m. lapkričio 7 d., apie 11.30 val., garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai neatlygintinai perdavė R. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, 0,247 g. psichotropinės medžiagos - amfetamino,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2014 m. lapkričio 7 d., apie 19.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai už 4500 Lt (1303,29 eur) pardavė R. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, didelį kiekį - 70,612 g psichotropinės medžiagos - amfetamino,

viso, laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 4 d. 21.15 val. iki 2014 m. lapkričio 7 d. 19.40 val., išplatino R. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, 1,672 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir didelį kiekį - 70,859 g psichotropinės medžiagos amfetamino.

Be to, J. L. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų, 2014 m. lapkričio 11 d., apie 13.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai neatlygintinai perdavė R. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ str. tvarka), veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, 1,699 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2014 m. gruodžio 4 d., apie 13.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai neatlygintinai perdavė R. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, psichotropinę medžiagą – AB-CHMINACA,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2014 m. gruodžio 12 d., 15.30 val., garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai neatlygintinai perdavė R. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, 0,902 g narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių),

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2014 m.; gruodžio 13 d. (duomenys neskelbtini), namo rūsyje, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė 14,988 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių),

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2015 m. vasario 3 d., apie 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai neatlygintinai perdavė R. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, 0,607 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių),

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2015 m. gegužės 5 d., apie 19.05 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai neatlygintinai perdavė R. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), 0,413 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių),

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2015 m. gegužės 3 d., apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai neatlygintinai perdavė R. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), 0,62 narkotinės medžiagos – kanapių dervos,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2015 m. gegužės 15 d., apie 10.15 val., D. P. parodžius jam (J. L. ) slėptuvę miško masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), kurioje buvo paslėptas labai didelis kiekis - 1585,8 g narkotinės medžiagos - kanapių dervos, jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. P. , turėdami tikslą parduoti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, šį labai didelį kiekį - 1585,8 g narkotinės medžiagos - kanapių dervos kartu laikė minėtoje vietoje iki tos pačios dienos 10.35 val., kai tęsdami nusikalstamą veiką jam (J. L. ) parodžius slėptuvę, kurioje buvo labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių dervos, parduodami už 4633 eurų – dalį - 989,03 g - labai didelį kiekį šios narkotinės medžiagos išplatino R. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį,

viso, laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 11 d. 13.00 val. iki 2015 m. gegužės 15 d. 10.35 val. jis neteisėtai R. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ str. tvarka), veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, išplatino psichotropinę medžiagą AB-CHMINACA, nedidelį kiekį -1,922 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), laikė, turėdamas tikslą parduoti veikiant bendrininkų grupėje su D. P. labai didelį kiekį - 1585,8 g narkotinės medžiagos - kanapių dervos, kurios dalį - labai didelį kiekį 991,349 g išplatino R. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, bei neteisėtai, turėdamas tikslą platinti laikė 14,988 g. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių).

Be to, J. L. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2015 m. gegužės 16 d., butui, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame rūsyje laikė 0,013 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurią 2015 m. gegužės 16 d. 00.30 val. atliktos kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 140 straipsniu, J. L. buvo sulaikytas 2015 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. gegužės 16 d. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas jam buvo tęsiamas

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi kaltinamajam J. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, motyvuojant tuo, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Kaltinamojo J. L. gynėjas advokatas Gediminas Bukauskas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį ir pakeisti kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – suėmimą – švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartis neatitinka teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų, teismo nutarties motyvai patvirtina, jog suėmimo termino pratęsimo klausimas buvo sprendžiamas formaliai, realiai net nesigilinant ar tebeegzistuoja būtinieji suėmimo taikymo pagrindai ir ar ši pati griežčiausia kardomoji priemonė yra būtina procesiniams tikslams pasiekti. Pasak gynėjo, J. L. turi nuolatinę gyvenamąją, nors nevedęs, tačiau Lietuvos Respublikoje gyvena visi jo artimieji, todėl kaltinamojo socialiniai ryšiai Lietuvoje pakankamai stiprūs, ir nėra pagrindo manyti, kad jis bėgs (slėpsis) nuo baudžiamojo persekiojimo. Be to, kaltinamasis laisvėje yra susiradęs darbą (dokumentai yra baudžiamojoje byloje), taigi būdamas laisvėje turėtų legalų pragyvenimo šaltinį.

Gynėjas skunde pažymi, kad J. L. yra suimtas jau daugiau kaip dvejus metus. Nusikalstamos veikos, kuriomis jis yra kaltinamas, nėra nei sudėtingos, nei didelės apimties. Visi nusikalstamos veikos epizodai, kuriuos kaltinamas padaręs J. L. , pagal kaltinimą buvo padaryti tik paties kaltinamojo. Viename epizode jis yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką bendrininkaudamas su D. P. , kuris šioje byloje jokiais kitais nusikaltimais, išskyrus pastarąjį, nėra kaltinamas. Epizoduose, kuriuose kaltinamas J. L. , nukentėjusiųjų nėra, į teismui pateiktą liudytojų sąrašą įtraukti tik keli liudytojai, susiję su J. L. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis. Taigi, gynėjo vertinimu, J. L. veikos epizodai yra nedidelės apimties, bylos teisminis nagrinėjimas jo atžvilgiu galėjo būti jau seniai baigtas, tačiau jo veikos nepagrįstai nagrinėjamos vienoje byloje kartu su kitų, su J. L. pareikštu kaltinimu nesusijusių, asmenų nusikalstamomis veikomis.

Gynėjo nuomone, užsitęsęs procesas J. L. atžvilgiu dėl su jam pareikštais kaltinimais nesusijusių kitų asmenų nusikalstamų veikų nagrinėjimo yra nesuderinamas su ilgalaikiu griežčiausios kardomosios priemonės taikymu. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad nuo 2017 m. gegužės 9 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., t.y. beveik keturis mėnesius baudžiamojoje byloje yra numatyta teismo posėdžio pertrauka, o tai patvirtina argumentą, kad procesas J. L. atžvilgiu trunka nepateisinamai ilgai ir užsitęsė ne dėl kaltinamojo veiksmų, o dėl netinkamai organizuoto ikiteisminio tyrimo (kiek liečia nepagrįstą bylų neišskyrimą) ir nepakankamai intensyvaus teisminio nagrinėjimo.

Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė kaltinamojo J. L. gynėjo skundo netenkinti.

Kaltinamojo J. L. gynėjo skundas netenkintinas.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Apygardos teismas tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121 ir 122 straipsnių normų, nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Žemesnės instancijos teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis J. L. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šią teismo išvadą pagrindžia bylos duomenys: liudytojų parodymai, kratų, daiktų paėmimo ir apžiūrų protokolai, įvykio vietos apžiūros protokoluose, specialistų išvados, Vilniaus apskrities VPK ONTV protokolai dėl tyrimo veiksmų atlikimo ir rezultatų fiksavimo ir kiti duomenys. Pažymėtina, kad nurodyti duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Paskiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nurodytus duomenis, laikėsi BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Apygardos teismas padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo) pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą, atsižvelgia ne tik į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje, bet ir į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, tačiau gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Sprendžiant, ar įtariamasis (kaltinamasis) gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą. Vilniaus apygardos teismas, skundžiama nutartimi J. L. pratęsdamas suėmimo terminą, įvertino ne tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą, bet ir kitas faktines aplinkybes, turinčias reikšmės suėmimo termino pratęsimui.

Kaltinamajam J. L. inkriminuojami nusikaltimai, numatyti BK 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 25 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, priskiriami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Už sunkiausios iš kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų - BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos - padarymą nustatyta itin griežta laisvės atėmimo bausmė nuo 10 iki 15 metų. Šią nusikalstamą veiką J. L. galimai padarė pavojingesne forma - bendrininkaudamas su D. P. . Byloje taip pat yra duomenų apie tai, kad J. L. su Lietuvos Respublika nesieja pakankamai tvirti socialiniai ir ekonominiai ryšiai (jis yra nevedęs, iki sulaikymo nedirbo ir neturėjo legalaus bei pastovaus pragyvenimo šaltinio), J. L. anksčiau buvo teistas penkis kartus. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, J. L. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. J. L. inkriminuoti nusikaltimai, numatyti BK 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 25 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikaltimų sąraše. Remiantis J. L. inkriminuotų keturių nusikaltimų pobūdžiu (neteisėtai platino didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti neatlygintai perdavė narkotinių ir psichotropinių medžiagų kitam asmeniui), taip pat atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis iki sulaikymo nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, yra pagrindas manyti, kad pajamas pragyvenimui J. L. galimai gaudavo ir iš nusikalstamų veikų. Be to, J. L. praeityje teistas penkis kartus, o tai rodo, kad jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgusi į J. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, jų pobūdį ir sunkumą, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad aptartų aplinkybių visuma apygardos teismui taip pat leido pagrįstai manyti, jog konkrečiu atveju nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus).

Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Teismas privalo užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Pažymėtina, kad tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Kaltinamojo J. L. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (praeityje teistas), jo turimų ekonominių ir socialinių ryšių su Lietuvos Respublika tamprumo nebuvimas (nevedęs, iki sulaikymo nedirbo), kaltinamojo galimai padarytų nusikaltimų pavojingumas, pobūdis (neteisėtas didelių kiekių narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimas), kiekis ir sunkumas (trys sunkūs ir vienas labai sunkus nusikaltimai), leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą J. L. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad kaltinamajam J. L. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Kaip minėta, teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamajam pabėgus ir/ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas iš tikrųjų varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą ir (ar) proceso teises, ar, kad nukrypta nuo nacionalinių, tarptautinių teismų formuojamos praktikos. J. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui ir yra pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas baudžiamojo proceso metu aptariamu atveju nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Kaltinamojo gynėjo skunde daromos prielaidos dėl nepagrįsto J. L. bylos neišskyrimo ikiteisminio tyrimo metu nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, jog ikiteisminių tyrimų sujungimas ir atskyrimas reglamentuojamas BPK 170 straipsnio 4 dalies 1 punkte, pagal kurį tik prokuroras priima sprendimus dėl ikiteisminių tyrimų sujungimo ir atskyrimo. Toks ikiteisminių tyrimų sujungimo ir atskyrimo reglamentavimas reiškia, kad teisė spręsti, sujungti atskirai pradėtus tyrimus ar atskirti, paliekama prokurorui, kuris sprendimą priima atsižvelgdamas į situaciją konkrečioje byloje.

Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais teisėjų kolegija pripažįsta, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti ar pakeisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį, kuria kaltinamajam J. L. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. birželio 30 d. (įskaitytinai).

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.