Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. G. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Komisija 2022-09-29 nutarimu Nr. 81/04-1085 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė nuteistajam M. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Komisija nutarimą priėmė, atsižvelgdama į tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, bausmės atlikimo metu jis nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, nebuvo nė karto baustas drausminėmis nuobaudomis, skatintas dešimt kartų, įvykdė individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikalstamo elgesio rizika vidutinė (mažėjanti), elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleisti iš pataisos namų. Komisijos teigimu, nuteistasis už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras pateikė atsiliepimą ir prašo teismo netvirtinti Komisijos nutarimo. Atsiliepime nurodoma, kad susipažinus su nuteistojo M. G. socialinio tyrimo išvada, Komisijos nutarimu, matyti, kad pagal OASys metodiką nustatyta, jog nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei, kas iš esmės neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyto kriterijaus, t. y. šiuo atveju net nėra visų būtinų formaliųjų BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų. Prokuroro teigimu, nuo vertinimo atlikto 2020-07-03 iki paskutinio vertinimo, atlikto 2022-09-12, M. G. nusikalstamo elgesio rizika nepakito, t. y. išliko vidutinė. Akivaizdu, jog nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jeigu ir yra, tai itin minimali. Prokuroras pažymi, kad iki paskutinio nuosprendžio nuteistasis buvo teistas penkis kartus. Paskutinis jo padarytas nusikaltimas yra sunkiausias iš visų. Paskutiniu nuosprendžiu nuteistas dėl apysunkio, sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo. Prokuroras nurodo, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nuteistasis šiuo metu neatlikęs dar pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies -3 metų 2 mėnesių ir 9 dienų (paskirta bausmė - 6 m. 6 mėn. laisvės atėmimo), tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Atsiliepime nurodoma, kad paskutinių nusikaltimų motyvas buvo finansinės naudos siekimas neteisėtomis priemonėmis, tą pripažįsta ir pats nuteistasis. Nors nuteistasis teigia, jog šiuo metu finansine padėtimi yra patenkintas, tačiau negalima paneigti to fakto, jog ateityje, suprastėjus finansinei situacijai, gali vėl nusikalti siekdamas didesnės finansinės naudos.

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad M. G. teistas 2018-05-31 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, bausmės subendrintos ir skirta galutinė 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2019-05-29 Lietuvos Respublikos Apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas 2018-05-31 nuosprendis ir nuteistasis nuteistas pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 54 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, bausmės subendrintos ir paskirta galutinė 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 3 metai 2 mėnesiai 9 dienos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis anksčiau teistas 5 kartus. Ankščiau nuteistajam du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas. Paskutinis padarytas nusikaltimas yra sunkiausias, lyginant su ankstesniais nuteistojo padarytais nusikaltimais. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, nes kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės nepasiekė savo tikslų, kadangi nuteistasis ir vėl nusikalto.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistajam 2022-09-12 nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė. Nuteistajam buvo atlikti vertinimai 2020-07-03, 2021-02-19, 2021-08-23, 2022-01-17, 2022-04-05 visais paminėtais vertinimais rizika pakartotinai nusikalsti taip pat buvo nustatyta vidutinė. Svarstant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals ir tai sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nagrinėjamu atveju rizika vis dar yra vidutinė, todėl teismo vertinimu negalima teigti, kad yra akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nors asmuo teigė, jog laisvėje finansinė padėtis buvo pakankamai stabili - visgi, išanalizavus paskutinį nuosprendį ir nusikaltimo pobūdį (tai, kad nusikaltimas įvykdytas su bendrininkais, organizuotoje grupėje ir susijęs su narkotinių medžiagų platinimu), galima teigti, jog pagrindinis nusikalstamų veikų motyvas buvo siekti finansinės naudos ir didesnio materialinio gerbūvio neteisėtais būdais. Galima teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys turi tiesiogines sąsajas su lėšų tvarkymo ir pajamų sritimi. Nuteistasis geba įvardinti savo nusikalstamą elgesį įtakojusias problemas - draugai, aplinka, finansai. Teigė supratęs savo klaidas. Sprendžiant savo problemines sritis ne visada pavykdavo rasti priemonių, kurios veiktų preventyviai. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, negalima teigti, jog nuteistasis padarė pakankamas išvadas dėl savo netinkamo elgesio ir maksimaliai pasitaisė, dėl ko jam galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas.

Nuteistajam nustatyti net keturi kriminogeniniai veiksniai, t. y. nusikaltimas organizuotoje grupėje; lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys. Tik vienas iš nurodytų veiksnių – nusikaltimas organizuotoje grupėje, yra statinis veiksnys, visi kiti yra dinaminiai veiksniai, tai reiškia, jog nuteistasis tinkamu savo elgesiu gali pakeisti jam nustatytus veiksnius. Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, teismas konstatuoja, jog nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, taikytos bausmės paskirtis ir principai šiuo metu dar nėra įgyvendinti, pasiekti.

Pripažintina, kad nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, buvo 10 kartų skatintas, palaiko socialiniu ryšius su artimaisiais, dirba, pataisos įstaigoje nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Teismo vertinimu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, būtina įvertinti visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį teigiama linkme ir šiuo metu jam galimas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymas. Be to, pažymėtina, jog gerai elgtis ir nepažeidinėti pataisos įstaigos vidaus tvarkos reikalavimų yra kiekvieno nuteistojo pareiga.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko, prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2022-09-29 Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-1085 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam M. G..

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo (kopijos) gavimo dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.