Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Valdimaro Bavėjano, Albino Bielskio, kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Elenos Vainienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo J. L. (J. L.) gynėjo advokato Gedimino Bukausko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugsėjo 30 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje J. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis, ne vėliau kaip iki 2014 m. vasaros pabaigos, (duomenys neskelbtini) apskrities teritorijoje, skirtingose vietovėse, neteisėtai R. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį), pardavė ne mažiau kaip – 573,454 g – didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir 18,926 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kai dalį – 2,316 g psichotropinės medžiagos – amfetamino 2014 m. spalio 21 d. R. D. asmens kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, o kitą dalį – didelį kiekį – 573,454 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) ir 16,61 g psichotropinės medžiagos – amfetamino policijos pareigūnai rado bei paėmė 2014 m. spalio 21 d. atliktos kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini). J. L. kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dar ir tuo, kad jis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų, 2014 m. lapkričio 4 d., apie 21.15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neatlygintinai perdavė R. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį), veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, 0,375 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių):tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2014 m. lapkričio 5 d., apie 20.05 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neatlygintinai perdavė R. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio nustatyta tvarka), veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, 1,297 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių);tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2014 m. lapkričio 7 d., apie 11.30 val., garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai neatlygintinai perdavė R. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio nustatyta tvarka), veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, 0,247 g. psichotropinės medžiagos – amfetamino;tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2014 m. lapkričio 7 d., apie 19.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai už 4 500 Lt (1 303,29 Eur) pardavė R. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį), veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, didelį kiekį – 70,612 g psichotropinės medžiagos – amfetamino;iš viso, nuo 2014 m. lapkričio 4 d., 21.15 val., iki 2014 m. lapkričio 7 d., 19.40 val., išplatino R, D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį), veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, 1,672 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir didelį kiekį – 70,859 g psichotropinės medžiagos amfetamino.Be to, J. L. kaltinamas ir pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų, 2014 m. lapkričio 11 d., apie 13 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai neatlygintinai perdavė R. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje nustatyta tvarka), veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, 1,699 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos:tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2014 m. gruodžio 4 d., apie 13.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai neatlygintinai perdavė R. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį), veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, psichotropinę medžiagą – AB-CHMINACA;tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2014 m. gruodžio 12 d., 15.30 val., garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai neatlygintinai perdavė R. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje nustatyta tvarka), veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, 0,902 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių);tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2014 m. gruodžio 13 d., (duomenys neskelbtini), namo rūsyje, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė 14,988 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių);tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2015 m. vasario 3 d., apie 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai neatlygintinai perdavė R. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, 0,607 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių),tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2015 m. gegužės 5 d., apie 19.05 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai neatlygintinai perdavė R. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje nustatyta tvarka), 0,413 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių);tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2015 m. gegužės 3 d., apie 22 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai neatlygintinai perdavė R. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį), 0,62 narkotinės medžiagos – kanapių dervos;tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. gegužės 15 d., apie 10.15 val., D. P. parodžius jam (J. L.) slėptuvę miško masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), kurioje buvo paslėptas labai didelis kiekis – 1 585,8 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, jis, veikdamas kartu su bendrininkų grupe – su D. P., turėdami tikslą parduoti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, šį labai didelį kiekį – 1 585,8 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos kartu laikė minėtoje vietoje iki tos pačios dienos 10.35 val., kai tęsdami nusikalstamą veiką, jam (J. L.) parodžius slėptuvę, kurioje buvo labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių dervos, parduodami už 4 633 Eur – dalį – 989,03 g – labai didelį kiekį šios narkotinės medžiagos išplatino R. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje nustatyta tvarka), veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį;iš viso, nuo 2014 m. lapkričio 11 d., 13 val., iki 2015 m. gegužės 15 d., 10.35 val. jis neteisėtai R. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį), veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, išplatino psichotropinę medžiagą AB-CHMINACA, nedidelį kiekį – 1,922 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), laikė, turėdamas tikslą parduoti, veikiant kartu su bendrininkų grupe – su D. P., labai didelį kiekį – 1 585,8 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurios dalį – labai didelį kiekį 991,349 g išplatino R. D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje nustatyta tvarka), veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, bei neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė 14,988 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių).J. L. taip pat kaltinamas dar ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį tuo, kad neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2015 m. gegužės 16 d., butui, esančiam (duomenys neskelbtini), priklausančiame rūsyje laikė 0,013 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurią 2015 m. gegužės 16 d., 00.30 val. atliktos kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.Kaltinamasis J. L. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu 2015 m. gegužės 16 d. laikinai sulaikytas. Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi J. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis teismų nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi kaltinamajam J. L. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugsėjo 30 d., nes konstatavo, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.Kaltinamojo J. L. gynėjas skunde, nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, prašo šią nutartį panaikinti, paleisti suimtą J. L. į laisvę ir jam taikyti švelnesnes kardomąsias priemones: intensyvią priežiūrą ar kitų kardomųjų priemonių kompleksą.Kaltinamojo gynėjas skunde teigia, kad apygardos teismas kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo klausimą išsprendė formaliai, konkrečiai nenagrinėdamas, ar vis dar egzistuoja būtinieji suėmimo taikymo pagrindai, ar griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas yra būtinas procesiniams tikslams pasiekti. Tokie teismo veiksmai prieštarauja formuojamai Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai. Gynėjas nurodo, kad J. L. turi nuolatinę gyvenamąją, nors nevedęs, tačiau Lietuvos Respublikoje gyvena visi jo artimieji. Šios aplinkės patvirtina, kad kaltinamojo socialiniai ryšiai Lietuvoje pakankamai stiprūs ir nesuteikia pagrindo manyti, jog jis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Be to, kaltinamasis laisvėje turi galimybę dirbti ir turėti legalų pragyvenimo šaltinį.Gynėjas taip pat pabrėžia, kad J. L. suimtas jau daugiau kaip 2 metus. Nusikalstamos veikos, kuriomis jis yra kaltinamas, nėra nei sudėtingos, nei didelės apimties. Epizoduose, kuriuose kaltinamas J. L., nėra nukentėjusiųjų, į teismui pateiktą liudytojų sąrašą įtraukti tik keli liudytojai, susiję su J. L. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis. Gynėjas mano, kad J. L. bylos teisminis nagrinėjimas prieš J. L. galėjo būti jau seniai baigtas, jo veikos nepagrįstai nagrinėjamos vienoje byloje kartu su kitų, su J. L. pareikštu kaltinimu nesusijusių, asmenų nusikalstamomis veikomis. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad nuo 2017 m. gegužės 9 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. byloje numatyta teismo posėdžio pertrauka. Tokiu būdu, gynėjo vertinimu, užsitęsęs ir tebesitęsiantis procesas nesuderinamas su ilgalaikiu griežčiausios kardomosios priemonės taikymu.Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, kaltinamojo gynėjas daro išvadą, kad BPK nustatytų tikslų galima pasiekti ir švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis. Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė kaltinamojo J. L. gynėjo skundą atmesti.Kaltinamojo J. L. gynėjo skundas netenkintinas.Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikintina.Apygardos teismas, pratęsdamas J. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, kitaip nei nurodo skunde gynėjas, įvykdė ne formalų (nominalų), o realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą, teisingumą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių normų, nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis J. L. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas: kaip įtariamojo apklausto R. D., liudytojų (R. V., V. B. ir kt.) parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, kratų, daiktų paėmimo ir apžiūrų, įvykio vietos apžiūros, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos tyrimo veiksmų atlikimo ir rezultatų fiksavimo protokoluose, specialistų išvadose esantys duomenys bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Apygardos teismas teisingai įvertino nurodytus duomenis, laikėsi BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų.Žemesnės instancijos teismas taip pat priėjo prie bylos duomenimis pagrįstos išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai. Teismas spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo) atsižvelgia ne tik į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje, bet ir į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą. Pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Šių aplinkybių iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Kita vertus, be abejonės, nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ypatingai tuo atveju, kai kitos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Tačiau tokių aplinkybių konkrečiu atveju teisėjų kolegija nenustatė. Apygardos teismas teisingai nurodė, kad J. L. yra kaltinamas galbūt padaręs ne tik 3 sunkias, bet ir 1 labai sunkią nusikalstamą veiką, už kurios padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs tik su laisvės atėmimu susijusią itin griežtą bausmę, t. y. laisvės atėmimą nuo 10 iki 15 metų (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys). Teismas taip pat tinkamai įvertino ir kaltinamojo socialinius bei šeiminius ryšius. Bylos duomenimis, iki sulaikymo J. L. nedirbo, nors yra jauno ir darbingo amžiaus. Kaltinamasis J. L. yra nevedęs, neturi išlaikytinių. Tokios aplinkybės iš tiesų rodo, kad J. L. nekūrė ir neturi tamprių ryšių nei su visuomene, nei su šeima. Taigi, nors, kaip nurodo kaltinamojo gynėjas skunde, kaltinamasis ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju suimtojo turimi socialiniai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimų, kuriuos galbūt jis padarė, pobūdžiu, sunkumu, pavojingumu ir itin griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Be to, pagal bylos duomenis, J. L. anksčiau yra teistas net 5 kartus. Šios aplinkybės itin neigiamai apibūdina suimtojo asmenybę, patvirtina jo antivisuomenines nuostatas ir leidžia teigti, kad jis yra linkęs pažeisti teisės normas, nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio ir moralės normų. Todėl atsižvelgus į tai, kas pasakyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagal BPK 122 straipsnio 2 ir 8 dalis teisingai įvertino bylos aplinkybes ir priėjo prie pragrįstos išvados, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Tokios teismo išvados nepaneigia kaltinamojo gynėjo skunde akcentuojama aplinkybė, kad visi kaltinamojo artimieji yra Lietuvos Respublikoje. Pastebėtina, kad artimųjų buvimas Lietuvos Respublikoje nesulaikė kaltinamojo nuo nusikaltimų, dėl kurių jam pareikšti kaltinimai aptariamoje byloje, padarymo. Tai leidžia manyti, kad kaltinamojo ryšys su artimaisiais nėra tamprus, artimieji jam teigiamos įtakos nedaro. Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. J. L. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 1–3 dalyse, yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikaltimų sąraše. Kaip minėta, J. L. anksčiau teistas. Kaltinamajam inkriminuotos veikos galbūt padarytos veikiant kartu su bendrininku, nebuvo atsitiktinės, truko gana ilgai, gerai iš anksto suplanuotos, slepiamos. J. L. inkriminuojamas veikas galbūt padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti lėšų pragyventi. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, atsižvelgusi į J. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, kiekį, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog J. L., būdamas laisvėje, gali ne tik bėgti (slėptis) nuo teismo, bet ir daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos prieš kaltinamąjį siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Teismas privalo užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.Kaltinamojo J. L. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (anksčiau teistas), jo turimų socialinių ryšių tamprumo nebuvimas (iki sulaikymo nedirbo; neturi išlaikytinių; nevedęs), kaltinamojo galbūt padarytų nusikaltimų pavojingumas (disponavimas dideliu ir labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų), pobūdis (savanaudiško pobūdžio), kiekis (kaltinimai pareikšti dėl galbūt 4 veikų padarymo), leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą J. L. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamajam J. L. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Ši baudžiamoji byla perduota teismui, nagrinėjama teisiamuosiuose posėdžiuose (teisiamieji posėdžiai paskirti iki 2017 m. gruodžio 13 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys). Kaip minėta 24 punkte, teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Bylą nagrinėjantis teismas privalo užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką (BPK 44 straipsnio 5 dalis). Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas.Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas iš tikrųjų varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau aptariamu atveju, atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių, nenukrypta nuo nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamos praktikos. Kaltinamasis J. L. yra suimtas ilgą laiką. Tačiau kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, kiekiui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Maksimalus leistinas suėmimo taikymo J. L. terminas baudžiamojo proceso metu šiuo konkrečiu atveju nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis), o Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas. Tuo tarpu, viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą. Viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad ilgas suėmimo terminas savaime nereiškia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies. Tiek pagal nacionalinių, tiek pagal tarptautinių teismų praktiką, turi būti vertinamos konkrečios bylos konkrečios aplinkybės, t. y. teisingumas vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje. Aptariamu atveju J. L. taikomo suėmimo terminas yra pagrįstas tiek jo asmenybės, tiek galbūt jo padarytų veikų pavojingumu, bylos sudėtingumu (kaltinimai pareikšti 8 asmenims; 10 liudytojų; kartu kaltinamiesiems inkriminuoti 26 epizodai) ir didele apimtimi (bylą sudaro 23 tomai), tiek siekiu užtikrinti viešojo intereso apsaugą. Tai, kad paprastai ilgesnis suėmimo terminas pateisinamas siekiu užtikrinti viešąjį interesą pripažįstama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose, priimtuose bylose Kudla prieš Lenkiją, Wrona prieš Lenkiją, Bak prieš Lenkiją ir kt. Nesutiktina ir su gynėjo skundo argumentais, kad aptariamoje byloje procesas užsitęsė nepagrįstai ir / ar tęsiasi per ilgai. Ši baudžiamoji byla tiriama ir nagrinėjama pagal BPK nustatytas taisykles. Kaip nurodyta 26 punkte, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis, byla nagrinėjama pagal nustatytą teismo posėdžių grafiką. Byloje nėra pagrindo teigti, kad pertraukos byloje buvo paskelbtos dėl nepateisinamų priežasčių.Vien tai, kad žemesnės instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau kaltinamajam J. L. ir jo gynėjui taip pat nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo termino pratęsimo klausimą.Apskųsta teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, atitinka baudžiamojo proceso įstatymo tokios nutarties turiniui keliamus reikalavimus (BPK 125 straipsnis), todėl jos naikinti ar pakeisti nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi kaltinamajam J. L. (J. L.) pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugsėjo 30 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.