Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo, dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam G. Š., patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. birželio 10 d. priimtu nutarimu Nr. LK-N-490 nutarta taikyti nuteistajam G. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 4 dalį. Komisijos nutarime nurodoma, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, bausmę atlieka atviro tipo kalėjime. Turi oficialios darbinės patirties laisvėje, įkalinimo įstaigoje dirba, gauna pastovias pajamas ir finansiškai padeda šeimai. Įsiskolinimų neturi. Asmuo vyksta į trumpalaikes išvykas, pažeidimų neužfiksuota. Nuteistasis bausmės atlikimo metu pasižymi disciplinuotu elgesiu, siekiu save realizuoti darbinėje bei sportinėje veikloje, įvairiose užimtumo priemonės, trylika kartus skatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą. Drausminėmis nuobaudomis nebaustas. Išreiškia motyvacija siekti asmeninio tobulėjimo, kalbant apie nusikaltimą, nevengia jo detalizuoti, vertina neigiamai, nesiekia pateisinti. Geba save realizuoti pozityviose veiklose, yra baigęs savęs pažinimo grupę, turi gerus socialinius įgūdžius. Komisija konstatuoja, kad nuteistasis atitinka BVK 82 straipsnyje nustatytus materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus ir mano, jog jam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jeigu jis toliau bausmę atlikinės neizoliuotas, bet prižiūrimas Lietuvos probacijos tarnybos.

G. Š. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir paskirta galutinė bausmė 11 metų 1aisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2019 m. liepos 18 d., bausmės pabaiga – 2029 m. spalio 16 d.

Anksčiau teistas.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Marius Venskūnas teismui pateiktu skundu prašo Komisijos nutarimo netvirtinti.

Nuteistasis G. Š. teismui pateiktu atsiliepimu prašo atmesti prokuroro skundą, kaip nepagrįstą, dėl siūlymo netvirtinti Komisijos 2025 m. birželio 10 d. nutarimo, ir tvirtinti 2025 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. LK-N-490. Atsiliepime nurodyta, kad prokuroras ignoruoja akivaizdžias ir nuolatines ligšiolines G. Š. pastangas siekti pažangos, pademonstravo ne motyvuojantį požiūrį siekti dar didesnės pažangos, o požiūrį skatinantį nuteistąjį kvestionuoti resocializacijos prasmę ir tikslingumą. Taip pat nepagrįstai konstatavo, kad byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad G. Š. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam G. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Pažanga vertinama atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, įvertinant jo elgesio pokytį ir pažangą mažinant kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui, taip pat įvertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Pabrėžtina tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis G. Š. atitinka BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas, tai yra jam sutikus su intensyvia priežiūra, lygtinio paleidimo institutas jam galėtų būti taikomas devyniais mėnesiais ankščiau nei reglamentuota BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir tai laikytina formalaus pagrindo, lygtinio paleidimo taikymui, egzistavimu. Kartu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir į Komisijos nutarimą, sutiktina ir su tuo, jog nuteistojo elgesyje šiuo metu jau egzistuoja ir materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, tai yra jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau, kaip jau aukščiau aptarta šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad G. Š. turi deklaruotą gyvenamąją vietą, dirba, atvykęs į įkalinimo vietą sutiko dirbti administracijos siūlomą mokamą darbą. Laisvėje užsiėmė individualia veikla susijusia su nekilnojimo turto veikla, brokeris, taip pat buvo įsteigęs ir vadovavo įmonei. Nuteistasis neturi finansinių įsipareigojimų, pragyvena iš gaunamo darbo užmokesčio. Nuteistasis vedęs, turi vaikų, su artimaisiais (žmona, vaikais, mama broliu) palaiko santykius, su artimaisiais bendrauja telefoninių skambučių metu, nuolat buvo lankomas žmonos pasimatymų metu. Nuteistasis bausmės atlikimo metu pasižymi disciplinuotu elgesiu, siekiu save realizuoti darbinėje bei sportinėje veikloje, įvairiose užimtumo priemonėse, trylika kartus skatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą. Drausminėmis nuobaudomis nebaustas, neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padarytus administracinius nusižengimus. Nuteistasis reguliariai vyksta į trumpalaikes išvykas, išvykų metu pažeidimų nepadarė. Aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, jo mąstymas ir elgesys kinta teigiama linkme, suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje, vis tik teismas sprendžia, kad visos šios aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, jos tik atskleidžia tai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Juo labiau, kad tam tikros, iš aukščiau nurodytų, aplinkybės egzistavo ir prieš nuteistajam nusikalstant, kaip pavyzdžiui ir iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistasis palaikė socialinius ryšius su artimaisiais, turėjo pastovią gyvenamąją vietą, užsiėmė darbine veikla (vykdė individualią veiklą), tačiau šios teigiamos aplinkybės nuo priešingų teisei veiksmų nuteistojo nesulaikė. Tokiu būdu ir šiuo metu negali būti vertinamos kaip išskirtinai teigiamai nuteistąjį apibūdinančios, pažymėtina, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, kaip jau buvo minėta vyksta į trumpalaikes išvykas namo.

Iš bylos duomenų matyti, kad vienas iš nuteistojo motyvų dėl ko buvo padaryta nusikalstama veika yra finansinė nauda gauta nusikalstamu būdu, ir tai suponuoja išvadą, jog nuteistajam nepakako gaunamų pajamų iš darbo, o tai kelia pagrįstų abejonių G. Š. reintegracija į visuomenę, siekiu laikytis įstatymų ir gyventi pagal visuomenės priimtinas normas ir taisykles, kai gaunamas darbo užmokestis nepatenkins nuteistojo gyvenimo ir gerbūvio poreikių, tuo labiau, kad ir pats nuteistasis pripažįsta, nusikaltimą, įvykdė gerai neapgalvojęs savo elgesio pasekmių, pasak nuteistojo tuo metu norėjo gražinti skolą, sumokėti už žmonos mokslus. Nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka už tai, kad veikdamas organizuotoje grupėje gabeno ir laikė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Nuteistasis organizuotoje bendrininkų grupėje padarė labai sunkų nusikaltimą, lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimas, už kurį šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę, susijęs su narkotinėmis medžiagomis sudaro itin didelį pavojų visuomenei, jos saugumui, nes nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu atkreipti dėmesį ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Tiek neatliktos bausmės dydis, tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai - teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Tiek neatliktos bausmės dydis, tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai - teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis jau anksčiau du kartus teistas, stebimas nusikaltimų sunkėjimas, nuteistojo pasirinktas netinkamų draugų ratas, tam tikri gyvenimo būdo ypatumai (pvz., nesugebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų), yra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Nuteistajam sugebėjus atsiriboti nuo kriminalinę patirtį turinčių asmenų aplinkos, pilnai realizuojant save socialiai priimtinais būdais, yra galima nusikalstamo elgesio rizikos valdymo tendencija. Taigi, praeityje asmuo taikė netinkamas problemų sprendimo strategijas ir siekdamas tiesioginio atlygio įvykdė nusikaltimą. Nuteistasis žvelgdamas atgal į šią situaciją, dėl kurios atlieka laisvės atėmimo bausmę, iš dalies geba įžvelgti galimas alternatyvas, tačiau minimoms alternatyvoms šiai dienai trūksta detalumo.

Teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, G. Š. neatliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dar laikytina neproporcingai didele, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžiančia spręsti, jog nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Teismas atkreipia dėmesį, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam G. Š. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. LK-N-490.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. LK-N-490 taikyti nuteistajam G. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.