Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Aušros Vingilės,

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo G. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir apylinkės teismas) 2026 m. vasario 12 d. nutarties, kuria atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. sausio 7 d. nutarimą Nr. LK-N-x taikyti nuteistajam G. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. Š. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje 260 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta 11 metų 1aisvės atėmimo bausmė. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. gegužės 16 d. iki 2016 m. vasario 22 d.

2. Bausmės pradžia – 2019 m. liepos 18 d., bausmės pabaiga – 2029 m. spalio 16 d.

3. Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2026 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. LK-N-x nutarta nuteistajam G. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 4 dalį. Konstatuodama, kad nuteistasis atitinka BVK 82 straipsnyje nustatytus materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus, Komisija atsižvelgė į tai, jog G. Š. nevengia nusikaltimo detalizuoti, jį vertina neigiamai, nesiekia pateisinti, pagal OASys metodiką jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nuo 2024 m. vasario 20 d. bausmę atlieka atviro tipo kalėjime, vyksta į trumpalaikes išvykas į namus, pažeidimų nefiksuota. Taip pat atsižvelgė į tai, kad asmuo dirba, demonstruoja aukštą darbinę motyvaciją ir profesinį stabilumą, gauna pastovias pajamas, finansiškai padeda šeimai, įsiskolinimų neturi, bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, drausminių nuobaudų neturėjo, 13 kartų skatintas už pavyzdingą elgesį ir sąžiningą darbą, įvykdė Komisijos rekomendacijas, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones – dalyvauja laisvės atėmimo vietoje vykstančiuose renginiuose, varžybose, viktorinose ir kituose pozityvaus užimtumo priemonėse. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, Komisija sprendė, kad nuteistasis gali likusią bausmės dalį atlikti probacijos priežiūros sąlygomis.

4. Skundžiama apylinkės teismo 2026 m. vasario 12 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2026 m. sausio 7 d. nutarimą Nr. LK-N-x taikyti nuteistajam G. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Įvertinęs nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius, nusikaltimo, už kurio padarymą organizuotoje grupėje jis atlieka paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pobūdį ir sunkumą, nusikaltimo motyvą, taip pat likusią neatliktą bausmės dalį, teismas konstatavo, kad dar negali daryti išvados, jog nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismo vertinimu, nuteistojo elgesys dar ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojamas, siekiant eliminuoti problemines sritis iš nuteistojo elgesio, tai darant struktūruotoje aplinkoje.

5. Skundu Kauno apygardos teismui nuteistasis G. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 12 d. nutartį, patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. sausio 7 d. nutarimą Nr. LK- N-x ir taikyti jam lygtinį paleidimą.

5.1. Nuteistojo manymu, nutartis yra nepagrįsta, priimta netinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei nukrypstant nuo lygtinio paleidimo instituto paskirties, todėl naikintina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą esminę reikšmę turi nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, padaryta pažanga ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o ne vien nusikalstamos veikos pobūdis.

5.2. Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi išnykusiais teistumais ir juos vertino kaip aplinkybę, rodančią didesnį pavojingumą. Pažymi, kad šie teistumai yra išnykę įstatymo nustatyta tvarka, todėl negali sukelti jokių teisinių pasekmių, nuosprendyje taip pat aiškiai konstatuota, jog yra teisiamas pirmą kartą. LAT praktikoje laikomasi principo, kad išnykęs teistumas negali būti naudojamas asmeniui neigiamai vertinti ar griežtesniems teisiniams padariniams pagrįsti. Todėl teismas rėmėsi teisiškai neegzistuojančia aplinkybe ir taip pažeidė teisinio apibrėžtumo, teisingumo ir bausmių vykdymo individualizavimo principus.

5.3. Skunde teigia, kad Komisija nustatė nuteistojo atitiktį BVK 82 straipsnio materialiesiems kriterijams, tačiau teismas nepateikė objektyvių duomenų, kurie paneigtų specialistų vertinimą, ir iš esmės pakeitė jį subjektyvia abejone. Vien deklaratyvus teiginys, kad pažanga „nepakankamai įtikinanti“, nesudaro pakankamo teisinio pagrindo atmesti Komisijos išvadą.

5.4. Nuteistojo vertinimu, yra klaidinga, deklaratyvi ir nepagrįsta objektyviais duomenimis teismo išvada, kad jo elgesys yra tik minimalus. Toks vertinimas neatitinka realios situacijos, kadangi ne kiekvienas nuteistasis dirba, neturi drausminių nuobaudų, yra skatinamas, dalyvauja programose, nuosekliai laikosi individualaus plano. Pabrėžia, kad jis rodo kryptingą ir sėkmingą resocializaciją. LAT yra pažymėjęs, jog lygtinio paleidimo tikslas – skatinti nuteistojo pastangas taisytis, todėl teigiama elgesio dinamika turi būti vertinama kaip reikšminga aplinkybė.

5.5. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai pakartotinai vertino nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą, kurie jau buvo įvertintas skiriant laisvės atėmimo bausmę. LAT ne kartą akcentavo, kad lygtinis paleidimas negali būti paneigiamas vien nusikaltimo sunkumu, jeigu nuteistasis daro pažangą ir jo rizika yra maža. Pakartotinis nusikaltimo vertinimas iškreipia lygtinio paleidimo instituto esmę ir faktiškai prilygsta pakartotiniam baudimui.

5.6. Nurodoma ir tai, kad nutartis neatitinka progresyvaus bausmės atlikimo principo, kuris reiškia, jog mažėjant rizikai turi būti svarstomos švelnesnės teisinės priemonės. Objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu iš esmės yra pasiekti, o tolesnė resocializacija gali būti veiksmingai vykdoma taikant probaciją. Nepaisant to, teismas prioritetą suteikė nuosprendžiu jau įvertintoms aplinkybėms ir nepakankamai įvertino padarytą pažangą. Toks sprendimas rodo pernelyg formalų ir neindividualizuotą vertinimą, neatitinka nei BVK 82 straipsnio logikos, nei modernios bausmių vykdymo sampratos, grindžiamos asmens reintegracija į visuomenę. Be to, esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą neatitinka proporcingumo principo.

6. Atsiliepimu į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Marius Venskūnas prašo atmesti nuteistojo skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. vasario 12 d. nutartį. Atsiliepime nurodo, kad nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka bausmę pobūdis ir padarymo aplinkybės, taip pat išlikęs dinaminis kriminogeninis veiksnys suponuoja didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, kas sudaro pagrindą griežčiau vertinti jo galimybes nenusikalsti ateityje, juolab, kad laisvės atėmimo bausmę jis atlieka jau trečią kartą. Tai, kad anksčiau G. Š. taip pat buvo teistas už nusikaltimus, kuriais siekė turtinės naudos, tik sustiprina manymą, kad jo asmenybė reikalauja nuoseklesnio bei ilgesnio priežiūros laikotarpio, kas leistų veiksmingiau koreguoti jo elgesį bei būtų pagrindas manyti, jog nuteistasis nebenusikals. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalis, gretinant su veikos pavojingumu, dar gana didelė, todėl mano, kad skubotai pritaikytas lygtinis paleidimas galėtų pažeisti visuomenės saugumo interesus bei sudarytų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo.

Nuteistojo G. Š. skundas netenkinamas.

7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo skundo bei skundžiamos apylinkės teismo nutarties argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, sprendžia, kad apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus nuteistojo asmenybę, visas reikšmingas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra.

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. Š. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra, taigi formalusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas yra nustatytas (BVK 82 straipsnio 1 dalis). Iš skundo nagrinėjimui pateiktos 2025 m. gruodžio 15 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-22-7xx3 matyti, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tačiau tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai bei kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Nagrinėjamu atveju, kaip tai nurodyta ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, tokiai išvadai pagrindo dar nėra.

9. Iš minėtos Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir laisvės atėmimo vietoje vykstančiuose įvairiuose renginiuose, varžybose ir viktorinose, dalyvauja individualiuose pokalbiuose su resocializacijos skyriaus kontaktiniu pareigūnu ir užimtumo specialistu, 2025 m. lapkričio 10 d. dalyvavo užsiėmime „Sustok ir pagalvok“, kurio tikslas – mažinti nusikalstamo elgesio riziką, nepriimti sprendimų spontaniškai. Nuteistasis dirba, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, reguliariai vyksta į trumpalaikes išvykas pas artimuosius, kurių metu nusižengimų nepadarė, bausmės atlikimo metu pažeidimų nefiksuota, nebaustas, 13 kartų skatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą, jo laisvalaikis yra aktyvus ir visapusiškas. Šios aplinkybės neabejotinai rodo, kad nuteistojo asmenybės pokyčiai vyksta teigiama linkme, kad, kaip tai teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, šiuo metu G. Š. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, tačiau svarstant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo galimybę, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, kadangi lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse ar stropų darbą nuteistiesiems skiriama paskatinamoji priemonė. Teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, tačiau neabejotinai visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taigi, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik likusia neatlikta bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu.

10. Kaip galima matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas pažymėjo, kad net ir atlikus didesnę paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalį, nuteistajam vis dar nustatomas vienas dinaminis kriminogeninis veiksnys – buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, kuris yra itin reikšmingas, kadangi nusikalstama veika, už kurios padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo padaryta veikiant organizuotoje grupėje. Kriminogeninius veiksnius nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos resocializacijos skyriaus specialistai, vertindami ne tik nuteistojo elgesį praeityje (nusikalstamos veikos padarymo metu), bet ir elgesį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti kriminogeninių veiksnių aktualumu teismui nėra pagrindo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo pasirinktas netinkamų draugų ratas, tam tikri gyvenimo būdo ypatumai (pvz., nesugebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų), yra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Nuteistajam sugebėjus atsiriboti nuo kriminalinę patirtį turinčių asmenų aplinkos, pilnai realizuojant save socialiai priimtinais būdais, yra galima nusikalstamo elgesio rizikos valdymo tendencija. Nors nuteistasis mano, kad padarė pakankamą pažangą ir bausmės tikslai jo atžvilgiu jau yra pasiekti, reikia pastebėti, jog analogiški kriminogeniniai veiksniai (tiek statiniai, tiek dinaminiai) jam buvo nustatyti ir ankstesnėje Socialinio tyrimo išvadoje, todėl teigti, kad nuteistasis padarė ženklią pažangą valdydamas riziką pakartotinai nusikalsti, pagrindo nėra. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo argumentais, kad jis rodo kryptingą siekį pakeisti savo požiūrį ir elgesį tinkama linkme, užsiimti prasminga veikla, tačiau nusikaltimo pobūdis, ankstesnių (išnykusių) teistumų kiekis ir pobūdis (nusikaltimai, kuriais siekta turtinės naudos), sudaro pagrindą jo asmenybę vertinti itin atidžiai.

11. Skundą nagrinėjantis teismas pritaria skundžiamos nutarties argumentams, jog sunkėjantis G. Š. daromų nusikalstamų veikų pobūdis nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių visumoje, itin atsižvelgiant į Socialinio tyrimo išvadoje akcentuotą būtinybę nuteistajam sugebėti atsiriboti nuo kriminalinę patirtį turinčių asmenų aplinkos, pilnai save realizuojant socialiai priimtinais būdais, šiuo metu teismo dar neįtikina, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas probacijos sąlygomis. Akivaizdu, kad nuteistojo iš esmės nepakeistas požiūris į asmeninės ir šeimyninės gerovės užtikrinimą teisėtais būdais išlieka dirgikliu, galinčiu paskatinti jį nusikalsti pakartotinai. Juo labiau, kad sėkmingas tam tikrą laiko tarpą stebimas rizikos veiksnių valdymas bausmę atliekant atviro tipo bausmės atlikimo vietoje nereiškia, jog jie bus sėkmingai valdomi ir lygtinio paleidimo taikymo atveju. Taigi, nors G. Š. skunde teigia, jog bausmės tikslai jo atžvilgiu jau yra pasiekti, dėl ko jo atžvilgiu turi būti taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrindo pritarti tokiam argumentui kol kas nėra, kadangi nuteistojo iki minimumo nesumažinti kriminogeniniai veiksniai gali tapti faktoriumi, skatinančiu jį nusikalsti pakartotinai. Atsižvelgiant į aptartą, aukštesnysis teismas sprendžia, kad yra akivaizdu, jog nuteistojo asmenybės teigiamas pokytis yra prasidėjęs, todėl yra būtina užtikrinti jo tęstinumą laisvės atėmimo vietų įstaigoje, užtikrinant nuteistojo dalyvavimo pozityvaus užimtumo priemonėse ir pavyzdingo elgesio tęstinumą bei socialinių įgūdžių stiprinimą, akcentuojant tinkamų sprendimų priėmimo svarbą ir reikšmę tiek pačiam nuteistajam, tiek jo artimiesiems.

12. Nuteistojo vertinimu, apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į nusikaltimo, už kurio padarymą šiuo metu atlieka bausmę, sunkumą ir pavojingumą. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą, iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kurias teisėtai ir pagrįstai įvertino ir apylinkės teismas. Atsižvelgiant į skundo argumentus taip pat reikia pažymėti, jog ankstesni, net ir išnykę, teistumai aptariamu atveju yra vertinami tik kaip padedantys nustatyti nuteistojo požiūrį į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes ir jį charakterizuoti. Todėl į ankstesnius jau išnykusius teistumus pagrįstai buvo atsižvelgta kartu su kitomis jį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, sprendžiant, kiek asmuo yra linkęs pažeidinėti įstatymus ir nesilaikyti visuomenėje nusistovėjusių elgesio normų, kiek ankstesni teistumai turėjo teigiamos įtakos nebenusikalsti ateityje, prognozuojant galimą nuteistojo elgesį ateityje. Kadangi nuteistasis ir vėl nusikalto, darytina išvada, jog ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės nesuformavo teisingų nuostatų vesti brandų ir visuomenės interesus atitinkantį gyvenimo būdą, dėl ko yra būtinas ilgesnis nuteistojo asmenybės ir požiūrio keitimas.

13. Pastebėtina, kad joks teisės aktas neįpareigoja teismo besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Atlikta bausmės dalis taip pat savaime nėra pagrindas konstatuoti, jog paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti, kadangi lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, jog asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleidus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Nagrinėjamu atveju, kaip jau konstatuota ir apylinkės teismo, negalima daryti pagrįstos išvados, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, todėl atitinkamai G. Š. galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės vietų atėmimo įstaigos su intensyvia priežiūra.

14. Esant šiems duomenims sutikti su skundo motyvais, kad skundžiama apylinkės instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ar priimta netinkamai įvertinus faktines aplinkybes, nėra pagrindo. Skundžiama nutartis buvo priimta tinkamai įvertinus nuteistojo asmenybę bei jo mąstymo ir elgesio pokytį bausmės atlikimo metu, todėl nuteistojo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama apylinkės teismo 2026 m. vasario 12 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 12 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.