- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-25
- Bylos Nr.
- 1S-283-576/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19103-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Nuteistasis
- A. L.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. L. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nutarties, kuria tenkintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro skundas ir atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. RV-25-1653, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam A. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. L. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 25 paroms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas dešimčiai metų.
2. Nuteistajam A. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžia – 2019 m. gegužės 8 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2029 m. gegužės 8 d. Nuteistasis A. L. pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2024 m. gegužės 8 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. RV-25-1653, Komisijos balsų dauguma (trys komisijos nariai už, du prieš), nutarta taikyti A. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Komisijai konstatavus, kad nuteistasis A. L. daro pažangą valdydamas su savo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Be kita ko, pateikta dvi atskirosios Komisijos narių nuomonės netaikyti lygtinio paleidimo, nes: 1) yra sričių, kurios galėtų būti koreguojamos tikslinių priemonių pagalba; iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad asmuo susiduria su impulsų kontrolės sunkumais, būdingas egocentriškumas lygtinio paleidimo atveju nėra aiški gyvenamoji vieta; 2) nors kaltę pripažino, tačiau linkęs ją pateisinti; nuo 2023 m. spalio 1 d. atlieka bausmę Vilniaus kalėjimo pusiaukelės namuose, buvo perkeltas iš Alytaus kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietos „Atviri namai“, todėl dar anksti vertinti nuteistojo elgesį, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nėra aiški gyvenamoji vieta (nurodyti du adresai), būdingas darbinės patirties stygius.
4. 2024 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikta tvirtinimui 2024 m. birželio 13 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo Nr. RV-25-1653, 2024 m. birželio 6 d. Socialinio tyrimo išvada Nr. RV-25-1592 ir pateikta nuteistojo A. L. asmens byla.
5. 2024 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas prokuroro skundas, kuriuo buvo prašoma atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos 2024 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. RV-25-1653. Teismas sprendė, kad nuteistasis A. L. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ji vis dar nėra pakankamai akivaizdi, kad sudarytų pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, šis pokytis kol kas yra aiškiai nepakankamas ir pernelyg trumpalaikis. Nuteistojo A. L. dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, mąstymo ir elgesio, emocinės gerovės ir kitų sričių probleminiai aspektai iki šiol kelia didelį susirūpinimą ir pagrįstų abejonių, ar jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. A. L. teigiamai apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, neatsveria neigiamų.
Šalies argumentai
7. Nesutikdamas su nutartimi nuteistasis A. L. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Skundu nuteistasis A. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartį, atmesti prokuroro skundą ir patvirtinti Komisijos 2024 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. RV-25-1653. Nurodomi tokie argumentai:
7.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartis nepagrįsta teisiniais argumentais, nemotyvuota, todėl neteisėta.
7.2. Prokuroro skundas jam nebuvo išverstas į suprantamą kalbą (latvių arba rusų). Prokurorui buvo žinoma, kad jis nemoka lietuvių kalbos, todėl tai rodo prokuroro suinteresuotumą bylos baigtimi. Mano, kad buvo pažeistos jo teisės, o minėtos aplinkybės daro prokuroro skundą niekiniu. Vilniaus miesto apylinkės teismas tokius jo argumentus ignoravo, dėl jų nepasisakė, todėl tai vertina kaip diskriminaciją dėl jo tautybės ir pilietybės. Nors teismas 2024 m. liepos 1 d. nutartyje nurodė, kad ši nutartis turi būti išversta į latvių kalbą ir įteikta A. L., tačiau nenurodė, kam toks nurodymas duodamas, tad ir minėtą nutartį jis gavo jam nesuprantama kalba. Mano, kad tokie teismo veiksmai ir sprendimai pažeidžia jo teisę į gynybą, daro nutartį neteisėta. Atkreipia dėmesį, kad skundą parengti jam padeda kiti asmenys, kurie supranta lietuvių kalbą.
7.3. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos yra bausmės tąsa tik švelnesnėmis sąlygomis, todėl prokuroras teikdamas skundą klaidingai supranta lygtinio paleidimo paskirtį ir vertina lygtinį paleidimą kaip bausmės sutrumpinimą, dalies bausmės panaikinimą, o ne kaip tąsą. Toks prokuroro klaidingas supratimas paneigia jo paties išsakytus argumentus. Skundžiamoje nutartyje teismas dėl tokių argumentų nepasisakė, kas, A. L. manymu, rodo teismo šališkumą, o tuo pačiu daro skundžiamą nutartį neteisėta. Toliau nesutinka su prokuroro skundo argumentu, kad lygtinis paleidimas nėra „skatinamoji priemonė“, o prokuroro argumentus laiko sietinus su sovietiniais metodais. Mano, kad teismas skundžiamoje nutartyje palaikė senus sovietinius prokuroro veiklos metodus, todėl iš šiuo aspektu nutartis yra neteisėta.
Atsiliepimas
7.4. A. L. cituoja skundžiamą nutartį: “Nuteistojo A. L. atsiliepime daug dėmesio skiriama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kaip instituto, paskirties ir tikslų aiškinimui. Teismas žino teisę.“. Teigia, kad toks išaiškinimas rodo nepagarbą jam, A. L., ir galimai sietinas su neapykanta Latvijos piliečiams. Mano, kad pasakymu „Teismas žino teisę“ paneigiama jo teisė į aukštesnės instancijos teismą, nes teisėjas, priėmęs nutartį, negali klysti, todėl tolimesni skundai praranda prasmę.
7.5. Skunde atkreipiamas dėmesys į progresyvaus bausmės atlikimo (vykdymo) principą, kuris apibrėžtas Bausmių vykdymo kodekso 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Teigia, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės. Mano, kad tiek prokuroras, tiek teismas šį principą ignoruoja, taip pat ir kitus bausmių vykdymo principus (teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių principus). Toks įstatymo normų ignoravimas rodo prokuroro ir teisėjo nepagarbą įstatymų leidėjui, teisinei ir demokratinei valstybei. Nuteistasis mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, ignoruoja Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų valstybėms narėms REC(2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio) taikymo“ nuostatas.
7.6. Toliau skunde nurodomas Bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas, nurodoma Europos Žmogaus teisių Teismo jurisprudencijos išaiškinimai. Teigiama, kad įstatymų leidėjas aiškiai nustato lygtinio paleidimo kriterijus (BVK 82 straipsnis) ir šiuo įstatymu įvertino bausmės tikslus bei viešąjį interesą. Teigia, kad prokuroras su tokiais kriterijais nesutinka ir mano, kad bausmės tikslai ir viešasis interesas nebus užtikrinti, jie bus vykdoma įstatymo leidėjo valia. Nuteistasis pastebi, kad joks teisės aktas nesuteikia prokurorui teisės abejoti įstatymo leidėjo kompetencija, prokuroras nepateikia jokių penitencinių pagrindų tolimesniam A. L. kalinimui, todėl mano, kad prokuroras ignoruoja EŽTT sprendimus. A. L. savaime suprantama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas pritardamas prokuroro nuomonei, atsisakė vykdyti įstatymo leidėjo valią bei atsisakė vykdyti EŽTT sprendimus. Pasak nuteistojo, teisėjas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad jis ir toliau turėtų vykdyti priemones, kurias jau yra įvykdęs arba turėtų vykdyti programas (pvz. emocinės gerovės), kurios niekada nebuvo ir nėra rengiamos įkalinimo įstaigoje.
7.7. Skunde atkreipiamas dėmesys į teismo nustatytus jo dinaminius kriminogeninius veiksnius, kuriuos jis turėtų pašalinti: iki šiol stebimi impulsų kontrolės sunkumai, tik kai kurių probleminių sričių atpažinimas, ne visada visuomenėje priimtinos problemų sprendimų strategijos, ne visais atvejais gebėjimas tinkamai įvertinti savo veiksmų pasekmes, galimybė įsidarbinti pakankamai menka, neadekvačiai aukštas savęs vertinimas, egocentrizmas. A. L. detaliai aptaria kiekvieną iš jų ir teigia, kad teismas pasisakydamas apie kiekvieną iš dinaminių kriminogeninių veiksnių nepateikė jokių duomenų, kokie teisės aktai įtvirtina kiekvieną iš jų, nenurodė, kuo pasireiškia jo, A. L., veiksmai siejant su dinaminiais kriminogeniniais veiksniais. Be to, nuteistojo nuomone, teismas galėjo ir privalėjo apklausti psichologą, pas kurį jis lankosi, tačiau to nepadarė, todėl tokie teismo veiksmai rodo šališkumą.
7.8. Nuteistasis vertina prokuroro skundą ir nurodo, kad prokuroras suabsoliutino jo nusikalstamą praeitį, padarytų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį. Teigia, kad padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas privalo būti vertinama tiek, kiek tai atskleidžia nuteistojo asmenines savybes. Mano, kad lygtinio paleidimo netaikymo motyvavimas padarytų nusikaltimų sunkumu, yra laikytinas dvigubu baudžiamumu. Padaryto nusikaltimo sunkumas parodo tik įstatymų leidėjo požiūrį į nusikalstamą veiką, tačiau neapibūdina nuteisto asmens asmenybės, pasitaisymo laipsnio. Lygtinio paleidimo galimybė neturėtų būti diferencijuojama pagal nusikaltimo sunkumą, lygtinio paleidimo taikymas siejamas išimtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei nuteistojo resocializacijos laipsniu. Teismas neįvertino jo resocializacijos laipsnio, apsiribojo abstrakčiomis išvadomis, kad jis nepadarė žymios pažangos mažindamas kriminogeninius veiksnius.
7.9. Toliau pastebi, kad jis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo režimo sąlygomis, kur nuteistieji yra perkeliami kai vykdo individualiame resocializacijos plane nustatytas priemones ir kai jų nusikalstamo elgesio rizika žema arba bausmės atlikimo metu akivaizdžiai sumažėjo (BVK 37 straipsnio 5 dalies 3, 4 punktai). Mano, kad Vilniaus kalėjimo administracijos sprendimas perkelti jį į atviro tipo bausmės atlikimo vietą savaime įrodo, kad jo nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai sumažėjo. Atkreipia dėmesį į Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugsėjo 6 d. tarnybiniame pranešime Nr. LV-39636 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos konceptualaus paaiškinimo“ ir vertina, kad jis atitinka visus kriterijus. Teismo sprendimas, kad nėra nustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra šališkas ir nemotyvuotas.
7.10. Nurodo, kad turi stiprius socialinius ryšius, palaiko glaudžius ryšius su žmona ir kitais artimaisiais, mažamete dukra, kuri šiuo metu yra pas globėjus, tačiau jis turi teisę ją susigrąžinti. Šie ryšiai gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme. Atkreipia dėmesį į įstatyminį reglamentavimą, susijusį su vaiko interesais ir mano, kad tiek teismas, tiek prokuroras šias aplinkybes turėjo įvertinti. Mano, kad lygtinio instituto taikymas atitiktų tiek jo, tiek jo vaiko, tiek valstybės interesus.
Šalies argumentai
7.11. Toliau skunde aptaria sveikatos būklę ir nurodo, kad jam būtina atlikti širdies operaciją, kojų arterijos yra užsikimšusios, susidėvėję klubų ir kelių sąnariai, turi stuburo išvaržas. Minėtos ligos reikalauja skubaus chirurginio įsikišimo, tačiau Lietuvoje jis negali atlikti reikalingų operacijų, patekti pas gydytojus specialistus konsultacijai, nes yra ne Lietuvos Respublikos pilietis. Be to, serga ŽIV ir C tipo hepatitu. Pritaikius lygtinį paleidimą, jis galėtų įforminti invalidumą ir gauti atitinkamą gydymą savo šalyje. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintos, teismas tik konstatavo, kad Lietuvos Respublikos įstatymai garantuoja jam būtiną medicinos pagalbą, tačiau plačiau šio klausimo nenagrinėjo. Būdamas Lietuvoje jis ilgą laiką negalėjo gauti vaistų nuo ŽIV, todėl jo būklė žymiai pablogėjo, todėl tokį požiūrį jis laiko žiauriu ir nežmonišku. Lygtinio paleidimo komisija priėmė jam palankų sprendimą, atsižvelgdama, kad jam reikalingas gydymas nuo ŽIV, kas negali būti užtikrinta Lietuvoje. Mano, kad susidariusi situacija grubiai pažeidžia Konvencijos prieš kankinimus normas.
7.12. Teigia, kad jo veiksmai vežant psichotropines medžiagas buvo neteisėti, tačiau jos į apyvartą nepakliuvo, nukentėjusiųjų nėra, visuomenei žalos nebuvo padaryta. Teigia, kad jis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra lygtinio paleidimo atveju. Planuoja kreiptis į Probacijos tarnybą, kad jo priežiūra būtų vykdoma Latvijos Respublikoje ir planuoja gyventa savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Jo gyvenamojoje vietoje yra visos sąlygos ją taikyti, tačiau teismas dėl to nepasisakė. Nuteistajam akivaizdu, kad jį apibūdinančių duomenų visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis savo elgesį pakeitė pakankamai, jo resocializacija baigta, jis pasiruošęs grįžti ir integruotis į visuomenę.
8. Atsiliepimų į nuteistojo A. L. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. L. skundas tenkintinas
9. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie suteiktų pagrindą spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
10. Skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad A. L. formaliai atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygas. Jis yra atlikęs privalomą atlikti laisvės atėmimo bausmės dalį: pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2024 m. gegužės 8 d.
11. A. L. dėl lygtinio paleidimo buvo svarstomas antrą kartą. Lygtinio paleidimo komisijos 2024 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. RV-25-156, nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra. 2024 m. sausio 16 d. nutarime rekomenduota tęsti dalyvavimą individualiame reabilitacijos priemonių plane numatytose priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių sričių valdymą. 2024 m. birželio 6 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-1592 fiksuota, kad nuteistasis A. L. vykdo įpareigojimus, tęsia individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą (6 punktas). Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. RV-25-1653 nutarta taikyti nuteistajam A. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
15. Svarbu pažymėti ir tai, kad 2024 m. birželio 3 d. buvo atliktas jo pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, nustatyta mažėjanti vidutinė rizika. Socialinio tyrimo išvados 7 punkte (Nusikalstamo elgesio vertinimo rezultatai ir kriminogeniniai veiksniai) fiksuota, kad pastebėta pažanga: 1) impulsyvumas srityje rizika mažėja. Nuteistasis teikia pirmenybę planavimui, o ne veiksmui, sugeba atpažinti savo emocijas ir pasirinkti elgesio modelį, priimtiną visuomenėje; 2) agresyvus/ kontroliuojantis elgesys srityje rizika mažėja; su kitais elgiasi neagresyviai, spręsdamas konfliktus taiko priimtinas konflikto sprendimo strategijas; 3) savitvarda srityje rizika mažėja; retai praranda savitvardą (dėl prastos sveikatos būklės galimi nuotaikos svyravimai), A. L. tolerancija frustracijai nėra žema, jis tinkamai sprendžia konfliktus, sugeba kontroliuoti savo emocijas; 4) problemų sprendimo įgūdžiai srityje rizika mažėja; A. L. požiūris, kaip reikia spręsti problemas, yra logiškas, jis taiko tinkamas sprendimų strategijas, supranta kitų poveikį ir moka lanksčiai mąstyti. Kaip matyti, pažanga stebima ir A. L. nuostatų srityje: su jo nusikalstamu elgesiu ši sritis nebesiejama, intervencinių priemonių taikymo svarba joje nebeakcentuojama. Be to, A. L. 2024 m. balandžio 16 d. dalyvavo susitikime su Lietuvos probacijos atstovais, buvo supažindintas su probacijos sąlygomis ir taisyklėmis. Vilniaus arkivyskupijos Caritas pažymoje nurodyta, kad jis laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 9 d. iki 2024 m. liepos 9 d. Pagalbos patyrusiems smurtą ir prekybos žmonėmis aukoms programoje dalyvavo keturiolikoje individualių psichologo konsultacijų.
16. Taigi, teigtina, jog A. L. ne tik formaliai atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, bet ir yra faktinių duomenų visuma, patvirtinanti, kad jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. BVK 83 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, jog A. L. galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.
17. Žemesnysis teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą ir tenkindamas prokuroro skundą nurodė, jog teismui kelia abejonių nuteistojo A. L. galimybė toliau būti taisomam neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam; nurodė, kad jis neatitinka materialiojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų kriterijaus ir sprendė, kad pagrindo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą nėra, nes jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankamai akivaizdi. Su tokiomis skundžiamos nutarties išvadomis aukštesnysis teismas nesutinka.
18. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą ir nuteistojo skundo argumentus, konstatuotina, kad priešingai nei skundžiamoje nutartyje akcentavo žemesnysis teismas, Komisija, tinkamai įvertino nuteistojo A. L. asmenybę bei jo elgesio korekciją, pagrįstai sprendė, jog nuteistasis daro pažangą, valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Aukštesniojo teismo vertinimu, nebėra pagrindo manyti, kad pirmiau paminėtų kriterijų nuteistasis A. L. vis dar neatitinka, kadangi šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti visiškai realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą.
19. Žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje lygino tarpusavyje Socialinio tyrimo išvadas ir teisingai sprendė, kad A. L. ir toliau daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau vertino, kad pastaruoju metu reikšmingų pokyčių A. L. mažinant nusikalstamo elgesio riziką neįvyko, o nustatytas pokytis kol kas yra aiškiai nepakankamas ir pernelyg trumpalaikis. Įstatymas nustato, kad nuteistųjų, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra priskiriama žemai rizikos grupei, pažanga mažinant šią riziką turi būti akivaizdi (BVK 82 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas buvo atliekamas kelis kartus. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2023 m. lapkričio 10 d. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą fiksuota pažanga „Gyvenimo stilius ir draugai“ ir „Nuostatos“ srityje. 2024 m. birželio 3 d. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą taip pat pastebėta pažanga, kuri detaliau aptarta šios nutarties 15 punkte. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, negali būti vertinama atsietai nuo kitų šiam klausimui reikšmingų aplinkybių, kuriuos šiuo atveju leidžia daryti išvadą, kad jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
20. Žemesnysis teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, išskirtinę reikšmę suteikė A. L. kriminogeninių veiksnių egzistavimui bei likusios neatliktos bausmės dydžiui. Aukštesnysis teismas, pritardamas nuteistojo skundo motyvams, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju žemesnysis teismas, grįsdamas savo teisines išvadas, pateikė formalius motyvus, visapusiškai neįvertindamas visų su nuteistojo elgesio pokyčiais susijusių duomenų. Žemesniojo teismo motyvai negali būti vertinami kaip pakankami Komisijos nutarimo netvirtinimui. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdis, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą yra reikšmingas tik tiek, kiek jis kartu su kitais reikšmingais duomenis, apibūdinančiais nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, leidžia įvertinti jo asmenybę, galimybes būti taisomam neizoliuotam nuo visuomenės, įvertinti, ar jis laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau pats savaime, kaip ir neatliktos bausmės dalis, nėra pakankamas pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo. Nusikalstamos veikos vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, neišskiriant jo, kaip esminio kriterijaus, įstatymo nėra draudžiamas, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę ir nelaikytina dvigubu bausmę atliekančio asmens baudžiamumu. Pažymėtina, kad A. L. paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl ji negali būti traktuojama kaip per maža ar prieštaraujanti teisingumo principo bei bausmės tikslų įgyvendinimui. Vien neatliktos bausmės dalies dydis taip pat savaime nesuponuoja ir išvados, jog tolimesnis nuteistojo pataisos procesas nėra galimas taikant jam probaciją.
21. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad daugiau nei metus laiko nuolat žemėjanti jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri mažėja ir po paskutinės 2024 m. kovo 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas nuteistojo skundas, parodo, kad nuteistasis yra motyvuotas ir geba išlaikyti stabilias pozityvaus elgesio tendencijas gana ilgą laiką. Nors apylinkės teismas suabejojo nuoseklia nuteistojo pozityvaus elgesio dinamika, pažymėdamas, kad nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės jau buvo įvertintos prieš tai jo skundą nagrinėjusių teismų, pripažinusių, kad jos nepakankamos, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistasis nuo bausmės atlikimo pradžios savo elgesį keitė teigiama linkme, ką atspindi ir atlikti jo elgesio rizikos vertinimai. Be to, šios aplinkybės turi būti vertinamos iš naujo nagrinėjant nuteistojo skundą.
22. Nors nuteistajam nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: turi mažą, nestabilią darbo patirtį, užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, jam turėjo įtaką asocialios grupės, būdingas rizikingas, pavojingas elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu, tačiau taip pat nurodomi apsauginiai veiksniai: teigiama darbinė motyvacija, ryšių su artimaisiais palaikymas, šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje. Statiniai veiksniai nenurodomi. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, minėti apsauginiai veiksniai yra itin svarbūs ir aktualūs šiuo metu sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, nes sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis yra motyvuotas spręsti susiklosčiusias problemines situacijas ir turi gebėjimų siekti užsibrėžtų tikslų. Pagrindą taip manyti sustiprina ir tos aplinkybės, kad nuteistasis Lietuvoje turi gyvenamąją vietą nuomoja ir dirba, geba išlaikyti pakankamai ilgalaikius darbinius santykius. Nuteistasis įgijęs vidurinį bei profesinį išsilavinimą, bei esant stebimai jo darbinei motyvacijai, tikėtina, kad nuosekli darbinė veikla padės greičiau integruotis į visuomenę. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis neturi problemų, susijusių su alkoholio vartojimu ar narkotinių medžiagų vartojimu. Bausmės atlikimo metu stebimi jo impulsų kontrolės sunkumai, tačiau jis nelinkęs elgtis agresyviai. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis iki laisvės atėmimo išskirtinių sunkumų dėl gyvenamosios vietos neturėjo. Jis pats skunde nurodo, kad pritaikius lygtinio paleidimo institutą planuoja kreiptis į Probacijos tarnybą ir siekti, kad jo priežiūra būtų vykdoma Latvijoje, kur gyventų savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, jog turimas pozityvus darbinis užimtumas, aktyviai dalyvaujant socialinės reabilitacijos programose, dirbant įgyti įgūdžiai bei žinios, turimas išsilavinimas, asmeninės gyvenamosios vietos turėjimas, santykių puoselėjimas su artimaisiais, nuteistajam bus naudingi ir laisvėje savo tikslų siekiant tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
23. Skundą nagrinėjantis teismas pastebi, jog bausmės tikslų yra siekiama ir lygtinio paleidimo metu. Skundžiamoje nutartyje teismo nurodomi argumentai nesudaro pagrindo netvirtinti Komisijos nutarimo. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesivadovauti Komisijos nutarime nurodytais faktais apie A. L. elgesį bausmės atlikimo metu, nes tie faktai atitinka pateiktoje medžiagoje esančius duomenis ir apie nuteistojo dabartinę asmenybę sprendžiama būtent pagal juos. Šie duomenys, patvirtina galimybę A. L. toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Čia pabrėžtina, jog, taikant nuteistajam lygtinį paleidimą, jo elgesys ir toliau bus kontroliuojamas.
24. Nuteistasis skunde nurodo, kad prokuroro skundas jam nebuvo išverstas į suprantamą kalbą (latvių arba rusų). Be to, nors teismas 2024 m. liepos 1 d. nutartyje nurodė, kad ši nutartis turi būti išversta į latvių kalbą ir įteikta A. L., tačiau minėtą nutartį jis gavo jam nesuprantama kalba. Mano, kad buvo pažeista jo teisę į gynybą.
25. Nustatyta, kad A. L. yra Latvijos Respublikos pilietis ir jis lietuvių kalbos nemoka. BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo (įtariamojo) teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, kurios atskiri aspektai nustatyti kitose šio straipsnio dalyse, be kita ko, teisė į tai, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, teisė turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai, nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nesupranta ar nekalba lietuviškai; teisė apklausti liudytojus arba prašyti, kad jie būtų apklausti (BPK 44 straipsnio 7 dalis). Bylos dokumentai, kurie šio Kodekso nustatytais atvejais įteikiami įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, taip pat kitiems proceso dalyviams, turi būti išversti į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka (BPK 8 straipsnio 3 dalis).
26. Nustatyta, kad prokuroras 2024 m. birželio 13 d. skundą pateikė lietuvių kalba (b. l. 10-11). Minėtas skundas buvo priimtas teisėjo rezoliucija ir nustatytas nuteistajam terminas iki 2024 m. liepos 5 d. pateikti atsiliepimą į skundą ir jam išsiųsti skundo kopiją. Duomenų, kad skundas būtų verčiamas į nuteistajam A. L. suprantamą latvių ar rusų kalbą byloje nėra. Taigi, nustatyta, kad nebuvo tinkamai užtikrinta asmens teisė gauti vertimą raštu. Nepritartina tokiai teismų praktikai, kai nemokančiam lietuvių kalbos asmeniui dokumentas, dėl kurio nustatytas terminas pateikti atsiliepimą, neišverčiamas į jam suprantamą kalbą. Vis tik nuteistasis į prokuroro skundą pateikė atsiliepimą, kuris yra surašytas lietuvių kalba (b. l. 21-26), kuriame detaliai aptariami prokuroro skundo argumentai, be to, lietuvių kalba pateikė skundą ir apygardos teismui. Taigi, nustatytas pažeidimas nesukliudė jam pasinaudoti teise į procesinių sprendimų apskundimą ir peržiūrėjimą. Be to, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis buvo išversta į latvių kalbą, tą patvirtina bylos duomenys (b. l. 101-106) ir išsiųsta įteikti A. L. (b. l. 107-108,117), kurią jis gavo 2024 m. rugpjūčio 16 d. (b. l. 119).
27. Nuteistasis teigia, kad teismas ir prokuroras jo atžvilgiu turėjo išankstinį nusistatymą, buvo šališki, nes neįvertino arba netinkamai vertino duomenis, kurie reikšmingi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Skunde nurodomas teismo šališkumas, kuris iš esmės grindžiamas skundžiamo sprendimo argumentacijos stoka. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vien tai, jog žemesnysis teismas priėmė sprendimą su kuriuo nuteistasis nesutinka savaime nesuteikia pagrindo teigti teismą ar prokurorą buvus šališką. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-425/2012, 2K-P-89/2014, 2K-67-746/2015, 2K-217-699/2015). Pastebėtina ir tai, kad nagrinėjant bylas rašytinio proceso tvarka, asmenys nėra apklausiami, todėl tai, kad žemesnysis teismas neapklausė psichologo, kaip skunde teigia nuteistasis, niekaip nerodo teismo šališkumo.
28. Nagrinėjamu atveju teigtina, kad yra pakankamas pagrindas patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. RV-25-1653, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam A. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti minėtą nutarimą, naikinama ir Komisijos nutarimas tvirtinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo A. L. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą:
patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. RV-25-1653 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. L.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.