Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. RV-25-1653 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. L. patvirtinimo ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro skundą dėl šio nutarimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lygtinio paleidimo komisija, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis A. L. daro pažangą valdydamas su savo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius, nutarė taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroras skundu prašo atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą. Skundas grindžiamas tuo, kad nuteistasis A. L. padarė labai sunkų nusikaltimą, stebimi jo impulsų kontrolės sunkumai, A. L. nevisais atvejais tinkamai sugeba įvertinti savo veiksmų pasekmes, jam paskirtos bausmės neatlikta dalis yra pakankamai didelė, A. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. A. L. lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos būtų pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai bei neįgyvendinta bausmės paskirtis. Šiuo metu teigiama charakteristika patvirtina tik, kad A. L. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą dėl teisingumo principo įgyvendinimo.

Nuteistasis A. L. atsiliepimu prašo prokuroro skundą atmesti ir patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą. Atsiliepime daug dėmesio skiriama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kaip instituto, paskirties ir tikslų aiškinimui. Nurodyta, kad skunde prokuroras pernelyg sureikšmino jo nusikalstamą praeitį, padarytų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį. Akcentuojami jo motyvacija, įsitraukimas į resocializacijos procesą, dalyvavimas socialinės reabilitacijos ir intervencinėse priemonėse, pastangos dalyvauti mokymosi procese, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įvykdymas, dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse, teminiuose renginiuose, teigiamos nuostatos į priežiūrą bausmės vykdymo metu, bausmės atlikimas atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis, reguliarus vykimas į namus trumpalaikėms išvykoms, išsilavinimas ir profesinės kvalifikacijos, darbas laisvėje, socialiniai ryšiai ir kitos jį teigiamai apibūdinančios aplinkybės. Pabrėžiama, kad jo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atitiks jo dukros interesus. Nurodyti jo sveikatos problemos, tai, kad jis negauna tinkamo gydymo ir jam negali būti nustatytas neįgalumas dėl to, jog jis nėra Lietuvos Respublikos pilietis. Išreikštas sutikimas su intensyvia priežiūra. Atkreiptas dėmesys į tai, kad jo probacija gali būti perduota vykdyti Latvijos Respublikai. Nurodyta, kad jis pripažįsta savo kaltę padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, savo elgesio nepateisina.

Pareiškimų dėl nušalinimo ir prašymų negauta.

Prokuroro skundas tenkintinas, Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą atsisakytina patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pagal šio straipsnio 7 dalį, be kita ko, šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas nutartimi dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo.

Nuteistojo A. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas sprendžiamas antrą kartą (a. b. I d., l. 80–82, 91–95, 97–101, 102–105). Prieš tai Lygtinio paleidimo komisija ir teismai sprendė, kad akivaizdžios pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką nuteistasis A. L. nepadarė. Šiuo atveju Lygtinio paleidimo komisija vieno komisijos nario balso persvara padarė priešingą išvadą ir nutarė taikyti nuteistajam A. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nuteistojo A. L. socialinio tyrimo išvadų (a. b. I d., l. 83–90, 106–114) palyginimas rodo, kad laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 4 d. jo nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, tačiau stebimas jos mažėjimas. Viena vertus, vienintelis buvęs statinis A. L. kriminogeninis veiksnys – nusikalsta apsvaigus nuo alkoholio, daugiau nebeišskiriamas, kita vertus, pašalinti statinių kriminogeninių veiksnių nuteistasis negali, todėl tai laikytina jo socialinio tyrimo išvados trūkumu. Dalis išskiriamų dinaminių A. L. kriminogeninių veiksnių išliko tie patys, tik perfrazuoti, dalis yra kitokie: jis turi mažą, nestabilią darbo patirtį, užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo pasidavęs asocialios grupės įtakai, būdingas rizikingas, pavojingas elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu. Nusikalstamo elgesio rizika mažėja A. L. mąstymo ir elgesio srityje: impulsyvumas – jis teikia pirmenybę planavimui, o ne veiksmui, sugeba atpažinti savo emocijas ir pasirinkti elgesio modelį, priimtiną visuomenėje; agresyvus, kontroliuojantis elgesys – su kitais elgiasi neagresyviai, spręsdamas konfliktus taiko priimtinas konflikto sprendimo strategijas; savitvarda – retai praranda savitvardą (dėl prastos sveikatos būklės galimi nuotaikos svyravimai), A. L. tolerancija frustracijai nėra žema, jis tinkamai sprendžia konfliktus, sugeba kontroliuoti savo emocijas; problemų sprendimo įgūdžiai – A. L. požiūris, kaip reikia spręsti problemas, yra logiškas, jis taiko tinkamas sprendimų strategijas, supranta kitų poveikį ir moka lanksčiai mąstyti. Pažanga stebima ir A. L. nuostatų srityje: su jo nusikalstamu elgesiu ši sritis nebesiejama, intervencinių priemonių taikymo svarba joje nebeakcentuojama. Viena vertus, A. L. 2024 m. balandžio 16 d. dalyvavo susitikime su Lietuvos probacijos atstovais, buvo supažindintas su probacijos sąlygomis ir taisyklėmis, kita vertus, šios priemonės įgyvendinimo rezultatai jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizika aspektu nenurodyti. A. L. pateikė teigiamą darbdavio charakteristiką (b. l. 38), taip pat Vilniaus arkivyskupijos Caritas pažymą, kurioje nurodyta, kad jis laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 9 d. iki 2024 m. liepos 9 d. Pagalbos patyrusiems smurtą ir prekybos žmonėmis aukoms programoje dalyvavo keturiolikoje individualių psichologo konsultacijų (b. l. 46). Teismas teigiamai vertina tai, kad A. L. ir toliau daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, už tai bausmę jis atlieka artimomis laisvei sąlygomis, nors ji ir lieka atimta. Vis dėlto, teismo vertinimu, pastaruoju metu reikšmingų pokyčių A. L. mažinant nusikalstamo elgesio riziką neįvyko. A. L. turi suprasti, kad tam, jog daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką būtų galimą pripažinti akivaizdžia ir taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neturi būti jokių aplinkybių, keliančių abejonių nuteistojo galimybe toliau būti taisomam neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam. Nagrinėjamu atveju ir toliau didelį susirūpinimą kelia A. L. mąstymo ir elgesio sritis: iki šiol stebimi jo impulsų kontrolės sunkumai, tik kai kurių savo probleminių sričių atpažinimas, ne visada visuomenėje priimtinos problemų sprendimo strategijos, nevisais atvejais gebėjimas tinkamai įvertinti savo veiksmų pasekmes. Probleminių sričių analizės stoka ir nepakankamas problemų identifikavimas vis dar išskiriami, kaip labiausiai susiję su A. L. nusikalstamu elgesiu. Atsižvelgiant į tai, nors nusikalstamo elgesio rizika A. L. mąstymo ir elgesio srityje, minėta, pastaruoju metu mažėja, tačiau, akivaizdu, šis pokytis kol kas yra aiškiai nepakankamas ir pernelyg trumpalaikis, kad dėl jo būtų galima daryti tvirtą išvadą. Paminėtina ir tai, kad iki šiol galimybės įsidarbinti srityje A. L. darbo patirtis vertinama, kaip pakankamai menka, be to, emocinės gerovės srityje jam būdingas neadekvačiai aukštas savęs vertinimas, egocentriškumas. Nors A. L. atsiliepime nurodyta, kad privatus psichologas jo egocentriškumo neįžvelgia, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikta, todėl pagrindo netikėti socialinio tyrimo išvada teismas neturi. Teismas sutinka su prokuroru, kad visa tai Lygtinio paleidimo komisijos nutarime tinkamai neįvertinta, tai rodo ir stipriai išsiskyrusi komisijos narių nuomonė.

Nuteistojo A. L. atsiliepime daug dėmesio skiriama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kaip instituto, paskirties ir tikslų aiškinimui. Teismas žino teisę. Pabrėžtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka šioje straipsnio dalyje numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą. Nagrinėjamu atveju dėl aukščiau nurodytų priežasčių pagrindo tokiai išvadai nėra.

Be to, nuteistojo A. L. atsiliepime nurodyta, kad skunde prokuroras pernelyg sureikšmino jo nusikalstamą praeitį, padarytų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį. Teismas su tuo nesutinka. Pirmiausia pažymėtina, kad, kaip matyti aukščiau, ne tai apsprendžia teismo išvadą nagrinėjamu klausimu. Be to, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Todėl tai, kad A. L. yra nuteistas ne pirmą kartą, šiuo metu bausmę atlieka, be kita ko, už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir kitos susijusios aplinkybės sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą negali būti ignoruojamos.

Nuteistojo A. L. atsiliepime akcentuojami jo motyvacija, įsitraukimas į resocializacijos procesą, dalyvavimas socialinės reabilitacijos ir intervencinėse priemonėse, pastangos dalyvauti mokymosi procese, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įvykdymas, dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse, teminiuose renginiuose, teigiamos nuostatos į priežiūrą bausmės vykdymo metu, bausmės atlikimas atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis, reguliarus vykimas į namus trumpalaikėms išvykoms, išsilavinimas ir profesinės kvalifikacijos, darbas laisvėje, socialiniai ryšiai ir kitos A. L. teigiamai apibūdinančios aplinkybės buvo įvertintos prieš tai jo skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo nagrinėjusių teismų, kurie jas pripažino nepakankamomis tam, kad taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pagrindo kitaip vertinti ar pervertinti šias aplinkybes nėra, nes, minėta, pastaruoju metu reikšmingų pokyčių A. L. mažinant nusikalstamo elgesio riziką neįvyko.

Nuteistojo A. L. atsiliepime taip pat pabrėžiama, kad jo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atitiks jo dukros interesus, tačiau į tai pats A. L. ir atsako, jog paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra neišvengiama jo paties neteisėtų veiksmų pasekmė. Kita vertus, priešingai, negu teigiama atsiliepime, dėl aukščiau nurodytų priežasčių A. L. kol kas neatitinka materialiojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos kriterijaus, todėl privalo toliau dėti pastangas mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kad galėtų anksčiau laisvės atėmimo bausmės termino grįžti pas savo šeimą.

Nuteistasis A. L. atsiliepime pakartotinai nurodo savo sveikatos problemas, tai, kad negauna tinkamo gydymo ir jam negali būti nustatytas neįgalumas dėl to, jog jis nėra Lietuvos Respublikos pilietis. Pažymėtina, kad prieš tai A. L. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo nagrinėję teismai jau pasisakė, jog jis turi teisę gauti būtinąją medicinos pagalbą ir kitas būtinas asmens sveikatos priežiūros paslaugas valstybės biudžeto lėšomis, taip pat turi teisę kreiptis dėl valstybės biudžeto lėšomis neapmokamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas pakartoja, kad teigiamai vertina tai, jog nuteistasis A. L. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ji vis dar nėra pakankamai akivaizdi, kad sudarytų pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, net ir paskiriant A. L. intensyvią priežiūrą. Nurodyti nuteistojo A. L. dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, mąstymo ir elgesio, emocinės gerovės ir kitų sričių probleminiai aspektai iki šiol kelia didelį susirūpinimą ir pagrįstų abejonių, ar jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Tai ypatingai svarbu, nes A. L. nuteistas ne pirmą kartą, šiuo metu bausmę atlieka, be kita ko, už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir siekia būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikęs didelės, virš ketverių su puse metų bausmės dalies, todėl neturi likti jokių abejonių, kad jis tikrai yra tam pasiruošęs. Dėl šių priežasčių nuteistojo A. L. atsiliepime minimos jį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, neigiamų neatsveria ir, vertinant jų visumą, nesudaro pagrindo spręsti priešingai. Nuteistasis A. L. turėtų toliau įgyvendinti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauti elgesio pataisos programose, koncentruodamasis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, mąstymo ir elgesio, emocinės gerovės ir kitų probleminių sričių sprendimą.

Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą tenkinti prokuroro skundą ir atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, 364 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro skundą.

Atsisakyti patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. RV-25-1653 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. L.

Nutartį išversti į latvių kalbą ir su vertimu įteikti nuteistajam A. L.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.