Šiaulių apygardos teismo nutartis

2025-09-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-1-1140/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2022-05-02Šiaulių apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2022-05-26Šiaulių apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2022-08-18Šiaulių apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2022-11-16Šiaulių apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2023-02-15Šiaulių apygardos teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2023-05-17Šiaulių apygardos teismas
  7. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-06-23Šiaulių apylinkės teismas
  8. ApeliacijaNutartis · 2025-09-05Šiaulių apygardos teismas
  9. KasacijaNutartis · 2026-04-14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  10. ApeliacijaNutartis · 2026-04-22Šiaulių apygardos teismas
  11. 1T-8-1020/2026Nutartis · 2026-05-06Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-09-05
Bylos Nr.
1A-1-1140/2025
Teisminio proceso Nr.
1-05-7-00001-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gintarė Bunikienė, Rasa Bartašienė, Laisvydas Zederštremas
Nuteistasis
A. I., V. Š., I. A., R. G.
Civilinis ieškovas
Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai
Algirdas Zakrasas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-1-1140/2025Teisminio proceso Nr. 1-05-7-00001-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.4.3; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1.; 1.1.9.3; 1.1.9.7; 1.2.14.5.1; 1.2.18.10.1; 1.2.19.1.1; 1.2.19.3.1; 2.1.2.2; 2.1.2.7.; 2.1.7.1.; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.15.1.1; 2.1.16.2.12; 2.4.2.1; 2.4.5.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 5 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Gintarės Bunikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorui Andrejui Mirnyj,nuteistajai A. I. ir jos gynėjui advokatui P. O.,nuteistajam V. Š. ir jo gynėjui advokatui R. M.,nuteistosios I. A. gynėjui advokatui M. R.,nuteistajai R. G. ir jos gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,

civilinio ieškovo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. L.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. A. gynėjo advokato M. R., nuteistosios A. I. ir jos gynėjo advokato P. O., nuteistojo V. Š. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalyje (3 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) direktorės A. I. papirkimo) – 350 MGL (13 181 Eur) dydžio bauda; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – 220 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį – 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorės I. A. papirkimo) – 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės I. M. papirkimo) – 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės už A. I. papirkimą, sukčiavimą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintos apėmimo būdu, prie šios subendrintos bausmės iš dalies pridėtos bausmės, paskirtos už kitas nusikalstamas veikas, ir V. Š. skirta galutinė bausmė – 450 MGL (16 947 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas V. Š. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. kovo 16 d. (2 paros), prilyginant jį 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudai.

A. I. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista 350 MGL (13 181 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas A. I. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. kovo 23 d. (9 paros), prilyginant jį 18 MGL (677,88 Eur) baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68² straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6 dalimis, A. I. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas ketveriems metams ir nusikalstamu būdu įgyto turto – iš UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ gautos 7 160 Eur pinigų sumos konfiskavimas.

I. A. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68² straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6 dalimis, I. A. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas trejiems metams ir nusikalstamu būdu įgyto turto – iš UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ gautos 1 200 Eur pinigų sumos konfiskavimas.

Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo departamento civilinis ieškinys tenkintas ir iš V. Š. priteista 8 278,58 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistos A. B. ir R. A., o V. A. ir R. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.1. V. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, veikdamas kartu su UAB „(duomenys neskelbtini) valymo paslaugų vadove A. B., laikotarpiu nuo 2014 m. pabaigos, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, iki 2017 m. vasario 13 d. susitarė perduoti ir perdavė kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: V. Š. veikiant kartu su UAB „(duomenys neskelbtini) valymo paslaugų vadove A. B., siekiant valstybės tarnautojui prilyginto asmens – (duomenys neskelbtini)“ progimnazijos direktorės A. I. teisėto veikimo vykdant įgaliojimus, t. y., kad ji iš anksto informuotų apie (duomenys neskelbtini) progimnazijoje planuojamus valymo paslaugų pirkimus, kad išsiųstų kvietimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvauti minėtuose pirkimuose bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėjus minėtus pirkimus, palankiau ir atlaidžiau vertintų UAB „(duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini) progimnazijai teikiamas valymo paslaugas ir valymo kokybės trūkumus, 2014 m. pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, A. B. (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės A. I. darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, adresu: (duomenys neskelbtini), tiesiogiai susitarė su A. I., kad A. I. iš anksto informuos A. B. apie (duomenys neskelbtini) progimnazijoje planuojamus valymo paslaugų pirkimus, išsiųs kvietimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvauti minėtuose pirkimuose bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėjus minėtus pirkimus, palankiau ir atlaidžiau vertins UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) progimnazijai teikiamas valymo paslaugas ir valymo kokybės trūkumus ir už šį jos teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus iš A. B. reguliariai savo naudai priims kyšį – 200 Eur už kiekvieną mėnesį; po ko, A. I. suorganizavus lauko teritorijos priežiūros valymo paslaugų pirkimą ir 2015 m. sausio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėjus minėtą pirkimą bei pasirašius Lauko teritorijos priežiūros ir valymo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), A. B., realizuodama susitarimą su V. Š., (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės A. I. darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, adresu: (duomenys neskelbtini), tiesiogiai susitarė su A. I., kad pinigai, skirti kyšiui, būtų duodami, fiktyviai įdarbinus patikimą asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir pastarajam nepagrįstai priskaičiuojamo atlyginimo dalį – 200 Eur kaip kyšį už kiekvieną mėnesį perduoti A. I.; po ko, A. I. nurodžius A. B. patikimą asmenį V. A. ir pastarąjį jo sutikimu 2015 m. vasario 11 d. fiktyviai įdarbinus UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y., A. B. palydėjus V. A. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, adresu: (duomenys neskelbtini), pas atsakingus asmenis įdarbinimo dokumentacijos užpildymui, direktoriui V. Š. 2015 m. vasario 11 d. pasirašius įsakymą Nr. 26 dėl V. A. priėmimo į darbą, su kuriuo pasirašytinai susipažino V. A., bei su V. A. pasirašius darbo sutartį Nr. 295, V. A. laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2015 m. gegužės 12 d. su jo vardu išduota (duomenys neskelbtini) banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 2 kartus išėmė 640 Eur ir perdavė A. B., kuri ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu 100 Eur iš šių pinigų perdavė V. Š., o 540 Eur per du kartus kaip kyšį perdavė A. I. pastarosios darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, adresu: (duomenys neskelbtini); po ko, laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 14 d. iki 2016 m. sausio 14 d., A. B. su fiktyviai įdarbinto V. A. vardu išduota ir V. A. A. B. perduota (duomenys neskelbtini)“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) iš pastarojo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bankomate išėmė 2140 Eur, iš kurių 540 Eur perdavė V. Š., o 1600 Eur per keturis kartus kaip kyšį perdavė A. I. pastarosios darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, adresu: (duomenys neskelbtini); po ko, 2016 m. kovo 3 d. A. B. savo darbovietėje, adresu: (duomenys neskelbtini), A. I. perdavus V. A. vardu išduotą (duomenys neskelbtini)“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), į kurios sąskaitą buvo pervedamas V. A. atlyginimas, 2016 m. kovo 10 d. V. Š. su A. I. pastarosios darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, adresu: (duomenys neskelbtini), susitarė, kad A. I., naudodamasi jai A. B. perduota V. A. banko kortele, iš pastarojo sąskaitos kaip kyšį galės išsiimti ir pasilikti sau visą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedamą pinigų sumą; po ko, ne vėliau kaip 2016 m. kovo 16 d., A. I. pastarosios darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, adresu: (duomenys neskelbtini), perdavus R. A. iš A. B. gautą V. A. vardu išduotą (duomenys neskelbtini)“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir susitarus su ja, kad R. A. sutuoktinis V. A. su jo vardu išduota (duomenys neskelbtini)“ banko kortele kas mėnesį iš savo sąskaitos išims visą į kortelės sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedamą pinigų sumą ir perduos ją R. A., o pastaroji ją perduos A. I., laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2017 m. kovo 12 d. V. A. su jo vardu išduota (duomenys neskelbtini)“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 13 kartų išėmė 5020 Eur, kuriuos perdavė sutuoktinei R. A., o pastaroji minėtus pinigus perdavė A. I. pastarosios darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini)“ progimnazijoje, adresu: (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu V. Š. bendrais veiksmais su A. B. už teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus A. I. perdavė 7 160 Eur bendros vertės kyšį.

1.2. Be to, V. Š. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2017 m. vasario 28 d., apgaule, savo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, įgijo svetimą 8 278,58 Eur vertės turtą, o būtent: V. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, siekdamas gauti lėšų papirkti (duomenys neskelbtini)progimnazijos direktorę A. I., mokant kas mėnesį jai po 200 Eur kyšio, susitaręs su A. B., fiktyviai, t. y. žinant, kad asmuo realiai nedirbs, įdarbino neįgalumą turintį V. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2015 m. vasario 11 d. pasirašė su juo darbo sutartį, po ko, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2017 m. vasario 28 d., biudžetinė įstaiga (duomenys neskelbtini) teritorinė darbo birža kompensavo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nuo 60 iki 70 % darbdavio neįgalumą turinčiam V. A. priskaitytos darbo užmokesčio ir socialinio draudimo mokesčių bendros sumos, iš viso – 8 278,58 Eur, po ko V. Š. iš biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) teritorinės darbo biržos gautos sumos dalį – 7 160 Eur panaudojo kaip kyšį, perduodant A. I., o kitą dalį – 640 Eur pasisavino.

1.3. Be to, V. Š. pagal BK 227 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ valymo paslaugų vadove A. B., laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2017 m. sausio 12 d., susitarė perduoti ir perdavė kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: V. Š. veikiant kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ valymo paslaugų vadove A. B., siekiant valstybės tarnautojui prilyginto asmens – (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorės I. A. teisėto veikimo vykdant įgaliojimus, t. y., kad ji palankiau ir atlaidžiau vertintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gimnazijai teikiamas valymo paslaugas ir valymo kokybės trūkumus, anksčiau laiko nenutrauktų 2015 m. birželio 16 d. valymo paslaugų sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2016 m. vasario 15 d. A. B. (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorės I. A. darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, adresu: (duomenys neskelbtini), tiesiogiai susitarė su I. A., kad ji, I. A., palankiau ir atlaidžiau vertins UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gimnazijai teikiamas valymo paslaugas ir valymo kokybės trūkumus, anksčiau laiko nenutrauks 2015 m. birželio 16 d. valymo paslaugų sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir už šį jos teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus iš A. B. reguliariai savo naudai priims kyšį – 100 Eur už kiekvieną mėnesį; po ko A. B., tęsdama savo nusikalstamą veiką ir susitarimą su I. A., gavusi iš V. Š. jo asmeninius pinigus – 200 Eur, skirtus perduoti I. A., 2016 m. vasario 15 d. I. A. darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, adresu: (duomenys neskelbtini), I. A. už jos teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus perdavė 200 Eur kyšį; po ko A. B. atostogų metu, V. Š. tęsiant savo nusikalstamą veiką ir A. B. susitarimą su I. A., po to, kai (duomenys neskelbtini) gimnazija atliko valymo paslaugų pirkimą ir 2016 m. gegužės 10 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė naują valymo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. birželio 23 d. V. Š. I. A. už jos teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus jos darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, adresu: (duomenys neskelbtini), perdavė 700 Eur kyšį; po ko A. B., tęsdama savo nusikalstamą veiką ir susitarimą su I. A., gavusi iš V. Š. jo asmeninius pinigus – 300 Eur, skirtus perduoti I. A., 2017 m. sausio 12 d. I. A. darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, adresu: (duomenys neskelbtini), I. A. už jos teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus perdavė 300 Eur kyšį. Tokiu būdu V. Š. bendrais veiksmais su A. B. už teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus I. A. perdavė 1200 Eur bendros vertės kyšį.

1.4. Be to, V. Š. pagal BK 227 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ valymo paslaugų vadove A. B., laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d., susitarė perduoti ir perdavė kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: V. Š. veikiat kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ valymo paslaugų vadove A. B., siekiant valstybės tarnautojui prilyginto asmens – (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės I. M. teisėto veikimo vykdant įgaliojimus, t. y., kad ji palankiau ir atlaidžiau vertintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) progimnazijai teikiamas valymo paslaugas ir valymo kokybės trūkumus, anksčiau laiko nenutrauktų 2013 m. spalio 28 d. valymo paslaugų sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2016 m. vasario 15 d. A. B. (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės I. M. darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, adresu: (duomenys neskelbtini), tiesiogiai susitarė su I. M., kad ji, I. M., palankiau ir atlaidžiau vertins UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) progimnazijai teikiamas valymo paslaugas ir valymo kokybės trūkumus, anksčiau laiko nenutrauks 2013 m. spalio 28 d. valymo paslaugų sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir už šį jos teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus iš A. B. reguliariai savo naudai priims kyšį – 100 Eur už kiekvieną mėnesį; po ko A. B., tęsdama savo nusikalstamą veiką ir susitarimą su I. M., gavusi iš V. Š. jo asmeninius pinigus – 200 Eur, skirtus perduoti I. M., 2016 m. vasario 15 d. I. M. darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, adresu: (duomenys neskelbtini), I. M. už jos teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus perdavė 200 Eur kyšį; po ko 2016 m. birželio 8 d., A. B. atostogų metu, R. G., žinodama apie A. B. ir (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės I. M. susitarimą dėl papirkinėjimo ir kyšio mokėjimo, vykdydama V. Š. nurodymus ir gavusi iš V. Š. 500 Eur, skirtus perduoti I. M., (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, adresu: (duomenys neskelbtini), I. M. darbo kabinete pastarajai už teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus perdavė 500 Eur kyšį; po ko A. B., tęsdama savo nusikalstamą veiką ir susitarimą su I. M., gavusi iš V. Š. jo asmeninius pinigus – 600 Eur, skirtus perduoti I. M., po to, kai (duomenys neskelbtini) progimnazija atliko valymo paslaugų pirkimą ir 2016 m. gruodžio 15 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė naują valymo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 30 d. I. M. darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, adresu: (duomenys neskelbtini), I. M. už jos teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus perdavė 600 Eur kyšį. Tokiu būdu V. Š. bendrais veiksmais su A. B. ir R. G. už teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus I. M. perdavė 1300 Eur bendros vertės kyšį.

1.5. Be to, V. Š. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, tyčia, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, o apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, numatančias, kad privalomas apskaitos dokumento rekvizitas – ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, padedant A. B., laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2017 m. kovo 6 d. organizavo apgaulingą teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent: V. Š., būdamas susitaręs su A. B. ir turėdamas tikslą papirkti valstybės tarnautojui prilygintą asmenį A. I. už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, mokant kas mėnesį jai kyšį – po 200 Eur, siekdamas gauti lėšų mokėti kyšį, 2015 m. vasario 11 d. pasirašė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su V. A. ir, žinodamas, kad šis asmuo realiai įmonėje nedirbs, taip fiktyviai įdarbino jį UAB „(duomenys neskelbtini)“, po ko, A. B. laikotarpiu nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2017 m. vasario mėnesio teikiant darbo laiko apskaitą pildžiusiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams žinomai melagingus duomenis apie V. A. tariamai dirbtą laiką bei 2016 m. kovo mėnesį ir laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėnesio iki 2017 m. vasario mėnesio pačiai pasirašant darbo laiko apskaitos žiniaraščius apie V. A. tariamai dirbtą laiką, o buhalteriui V. Z., nežinojusiam apie V. A. fiktyvų įdarbinimą, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, vadovaujantis jam pateiktais aukščiau nurodytais melagingais duomenimis, įrašius duomenis apie V. A. apskaičiuotą darbo užmokestį, iš viso – 9409,56 Eur, išmokėtą darbo užmokestį, iš viso – 7927,95 Eur, atskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį, iš viso – 634,75 Eur, bei įmokas Sodrai, iš viso – 3825,14 Eur, t. y. darbo užmokesčio ir atlyginimo buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodžius tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2017 m. kovo 6 d.

2. A. I. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorė, laikotarpiu nuo 2014 m. pabaigos, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, iki 2017 m. vasario 13 d. tiesiogiai savo naudai susitarė priimti ir priėmė kyšį už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, o būtent: 2014 m. pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, adresu: (duomenys neskelbtini), tiesiogiai susitarė su UAB (duomenys neskelbtini) valymo paslaugų vadove A. B., veikiančia kartu su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi V. Š., kad ji, A. I., iš anksto informuos A. B. apie (duomenys neskelbtini)progimnazijoje planuojamus valymo paslaugų pirkimus, išsiųs kvietimus UAB (duomenys neskelbtini)“ dalyvauti minėtuose pirkimuose bei, UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėjus minėtus pirkimus, palankiau ir atlaidžiau vertins UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) progimnazijai teikiamas valymo paslaugas ir valymo kokybės trūkumus ir už šį jos teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus iš A. B. reguliariai savo naudai priims kyšį – 200 Eur už kiekvieną mėnesį; po ko, A. I. tęsiant savo nusikalstamą veiką ir susitarimą su A. B., suorganizavus lauko teritorijos priežiūros valymo paslaugų pirkimą ir 2015 m. sausio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėjus minėtą pirkimą bei pasirašius lauko teritorijos priežiūros ir valymo paslaugų sutartį Nr. 15-01-09, ne anksčiau kaip 2015 m. sausio 9 d. A. I. darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, adresu: (duomenys neskelbtini), tiesiogiai susitarė su A. B., kad pinigai, skirti kyšiui, būtų duodami, fiktyviai įdarbinus patikimą asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir pastarajam nepagrįstai priskaičiuojamo atlyginimo dalį – 200 Eur kaip kyšį už kiekvieną mėnesį perduoti A. I.; po ko, A. I. tęsiant savo nusikalstamą veiką ir susitarimą su A. B., nurodžius A. B. patikimą asmenį V. A. ir pastarąjį jo sutikimu 2015 m. vasario 11 d. fiktyviai įdarbinus UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y., A. B. palydėjus V. A. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, adresu: (duomenys neskelbtini), pas atsakingus asmenis įdarbinimo dokumentacijos užpildymui, direktoriui V. Š. 2015 m. vasario 11 d. pasirašius įsakymą Nr. 26 dėl V. A. priėmimo į darbą, su kuriuo pasirašytinai susipažino V. A., bei su V. A. pasirašius darbo sutartį Nr. 295, V. A. laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2015 m. gegužės 12 d. su jo vardu išduota (duomenys neskelbtini) banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 2 kartus išėmė 640 Eur ir perdavė A. B., kuri ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu 100 Eur iš šių pinigų perdavė V. Š., o 540 Eur per du kartus kaip kyšį perdavė A. I. pastarosios darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, adresu: (duomenys neskelbtini); po ko, laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2016 m. sausio 14 d., A. B. su fiktyviai įdarbinto V. A. vardu išduota ir V. A. A. B. perduota (duomenys neskelbtini)“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) iš pastarojo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bankomate išėmė 2140 Eur, iš kurių 540 Eur perdavė V. Š., o 1600 Eur per keturis kartus kaip kyšį perdavė A. I. pastarosios darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, adresu: (duomenys neskelbtini); po ko, 2016 m. kovo 3 d. A. B. savo darbovietėje, adresu: (duomenys neskelbtini), A. I. perdavus V. A. vardu išduotą (duomenys neskelbtini)“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), į kurios sąskaitą buvo pervedamas V. A. atlyginimas, 2016 m. kovo 10 d. V. Š. su A. I. pastarosios darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, adresu: (duomenys neskelbtini), susitarė, kad A. I., naudodamasi jai A. B. perduota V. A. banko kortele, iš pastarojo sąskaitos kaip kyšį galės išsiimti ir pasilikti sau visą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedamą pinigų sumą; po ko, ne vėliau kaip 2016 m. kovo 16 d., A. I. perdavus R. A. iš A. B. gautą V. A. vardu išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir susitarus su ja, kad R. A. sutuoktinis V. A. su jo vardu išduota AB „(duomenys neskelbtini)“ banko kortele kas mėnesį iš savo sąskaitos išims visą į kortelės sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedamą pinigų sumą ir perduos ją R. A., o pastaroji ją perduos A. I., laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2017 m. kovo 12 d. V. A. su jo vardu išduota AB „(duomenys neskelbtini)“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 13 kartų išėmė 5020 Eur, kuriuos perdavė sutuoktinei R. A., o pastaroji minėtus pinigus perdavė A. I. pastarosios darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, adresu: (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu A. I. už teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus priėmė 7160 Eur bendros vertės kyšį.

3. I. A. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – (duomenys neskelbtini) direktorė, laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2017 m. sausio 12 d., tiesiogiai savo naudai susitarė priimti ir priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: 2016 m. vasario 15 d. savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, adresu: (duomenys neskelbtini), tiesiogiai susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ valymo paslaugų vadove A. B., veikiančia bendrai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. Š., kad ji, I. A., palankiau ir atlaidžiau vertins UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) progimnazijai teikiamas valymo paslaugas ir valymo kokybės trūkumus, anksčiau laiko nenutrauks 2015 m. birželio 16 d. valymo paslaugų sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir už šį jos teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus iš A. B. reguliariai savo naudai priims kyšį – 100 Eur už kiekvieną mėnesį; po ko I. A., tęsdama savo nusikalstamą veiką ir susitarimą su A. B., 2016 m. vasario 15 d. savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, adresu: (duomenys neskelbtini), iš A. B. už teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus priėmė 200 Eur kyšį; po ko I. A., tęsdama savo nusikalstamą veiką ir susitarimą su A. B., po to, kai (duomenys neskelbtini) gimnazija atliko valymo paslaugų pirkimą ir 2016 m. gegužės 10 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė naują valymo (duomenys neskelbtini) paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. birželio 23 d. savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, adresu: (duomenys neskelbtini), iš V. Š. už teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus priėmė 700 Eur kyšį; po ko I. A., tęsdama savo nusikalstamą veiką ir susitarimą su A. B., 2017 m. sausio 12 d. savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, adresu: (duomenys neskelbtini), iš A. B. už teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus priėmė 300 Eur kyšį, iš viso už teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus priėmė bendrai 1200 Eur kyšį.

II. Apeliacinių skundų, atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Nuteistasis V. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 23 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, ir priimti naują nuosprendį – išteisinti jį dėl visų nusikalstamų veikų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

4.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus. Teismas nevertino byloje esančių įrodymų visumos, nepatikrino įrodymų turinio pagrįstumo. Nebuvo įvertinti įrodymai, paneigiantys jo (apelianto) kaltę, nenurodyti motyvai, kodėl teismas juos atmeta. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teismas neišdėstė ir neanalizavo įrodymų, kuriais vadovaudamasis pripažino įrodytomis faktines inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes. Apelianto teigimu, jam inkriminuoti nusikalstamų veikų sudėčių požymiai nuosprendžio aprašomojoje (nustatomojoje) dalyje nurodyti pernelyg formaliai ir abstrakčiai, neatskleistas jų turinys. Nuosprendžio aprašomosios (nustatomosios) dalies tekstas nenuoseklus, dviprasmiškas ir prieštaringas.

4.2. BK 227 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už pasiūlymą ir pažadą duoti kyšį, susitarimą duoti kyšį bei kyšio davimą. Jei asmuo pripažįstamas kaltu dėl dviejų ar daugiau BK 227 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių nusikalstamų veikų, nuosprendyje privalo būti atskleistas kiekvienos veikos turinys, nurodant jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Nuosprendžiu pripažinta, kad jis (V. Š.), veikdamas kartu su A. B., nuo 2014 m. pabaigos (nenustatyto laiko) iki 2017 m. vasario 13 d. susitarė perduoti ir perdavė kyšį (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorei A. I.. Nuosprendyje nenurodyta, kuo konkrečiai pasireiškė ar kaip konkrečiai buvo padaryta ši nusikalstama veika, t. y. neatskleistas nei tiesioginis ar netiesioginis susitarimas perduoti kyšį ir kyšio davimas A. I., nei susitarimas dėl kyšio ir kyšio davimas asmeniškai ar per tarpininką. Pripažįstant jį (apeliantą) kaltu dėl šios nusikalstamos veikos (A. I. papirkimo), buvo pažeistos BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalys. Iš nuosprendyje išdėstytų faktinių veikos aplinkybių neįmanoma aiškiai suvokti, dėl kokios konkrečios BK 227 straipsnio 1 dalyje alternatyviai suformuluotos veikos – ar vien tik dėl kyšio davimo A. I., ar ir dėl susitarimo su A. I. perduoti jai kyšį – jis (V. Š.) pripažintas kaltu ir nuteistas.

4.3. Pirmosios instancijos teismas į nuosprendžio aprašomąją (nustatomąją) dalį pažodžiui perrašė kaltinamojo akto formuluotes. Kaltinamasis aktas, kuriame nenurodyta, koks konkretus BK 227 straipsnio 1 dalyje nurodytas požymis jam (apeliantui) inkriminuojamas, kuo ar kaip pasireiškė susitarimas su A. I. perduoti kyšį ir (ar) kyšio jai davimas, neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų. Šis pažeidimas iš esmės apribojo jo (apelianto) galimybę gintis bei sutrukdė pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėti sąžiningai, objektyviai ir teisingai.

4.4. Nuosprendyje nurodyta, kad jis (V. Š.) nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje (A. I. papirkimas), padarė veikdamas kartu su A. B., o pastaroji veikė, realizuodama susitarimą su juo (apeliantu). Teismas nepagrindė įrodymais, koks buvo šio susitarimo su A. B. turinys ir tikslas, kokius konkrečius veiksmus jis (apeliantas) atliko, įgyvendindamas šį susitarimą. Tuo pirmosios instancijos teismas ignoravo kasacinėje jurisprudencijoje pabrėžiamą būtinybę atskleisti nusikalstamo susitarimo duoti kyšį turinį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-697/2018). Apeliantas pažymi asmeniškai nesitaręs su A. I. dėl kyšio perdavimo ir asmeniškai nedavęs A. I. kyšio, todėl nėra bendravykdis (BK 24 straipsnio 3 dalis) ir negali būti kaltinamas veikimu bendrininkų grupe su A. B.. Nuosprendžio teiginys, esą jis veikė bendrininkų grupe su A. B., pažeidžia BK 24 straipsnio 1 dalį ir 25 straipsnio 2 dalį.

4.5. Nors nuosprendžiu pripažinta, kad jis (V. Š.), veikdamas kartu su A. B., nuo 2014 m. pabaigos iki 2017 m. vasario 13 d. susitarė perduoti ir perdavė kyšį A. I., tačiau nuosprendyje taip pat nurodyta, jog 2014 m. pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, su A. I. dėl kyšio – kas mėnesį mokamų 200 Eur – „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos direktorės darbo kabinete tiesiogiai susitarė A. B.. Teismas neatskleidė šio susitarimo turinio, nenurodė jokių įrodymų, kuriais vadovaudamasis padarė tokias išvadas, ir neišdėstė motyvų, kodėl atmetė šiame susitarime dalyvavusių asmenų (A. B. ir A. I.) parodymus. A. B. ir A. I. neigė susitarimą dėl kyšio, o kitų tokį susitarimą patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Kriminalinės žvalgybos tyrimas prieš A. I. (taip pat ir jos darbo kabineto kontrolė) pradėtas tik 2015 m. gruodžio mėnesio pabaigoje.

4.6. Teismas netinkamai vertino A. B. parodymus, kurie yra nenuoseklūs ir prieštaringi.

4.6.1. 2017 m. kovo 14 d. vykusios apklausos metu A. B. nurodė, kad dėl kyšių perdavimo mokyklų direktorėms sutarė pats V. Š.. Tai, esą, jai pasakė pats apeliantas (V. Š.). 2017 m. kovo 16–17 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją vykusios apklausos metu A. B. nurodė, jog susitarimas su A. I. turėjo būti vykdomas nuo sutarties sudarymo pradžios (Lauko teritorijos priežiūros ir valymo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovė ir (duomenys neskelbtini) progimnazija sudarė 2015 m. sausio 9 d.). Šios apklausos metu A. B. taip pat parodė, kad jis (V. Š.) 2016 m. pradžioje paprašė A. B. duoti jam A. I. telefono numerį, kurio ji (A. B.) jam nepasakė, o pati paskambino A. I. ir pastaroji atvažiavo pas A. B. į bendrovę. Šias A. B. nurodytas aplinkybes patvirtina ir kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų rezultatai. Pasak apelianto, iš šių įrodymų akivaizdu, kad iki 2016 m. kovo 3 d. jis neturėjo ir nežinojo A. I. telefono numerio, o pastaroji neturėjo ir nežinojo jo (apelianto) telefono numerio. A. I. jo (V. Š.) telefono numerį sužinojo iš A. B., o jis sužinojo A. I. telefono numerį tik tada, kai ji jam paskambino. Jis (V. Š.) iki 2016 m. kovo 3 d. neturėjo visiškai jokio kontakto su A. I., nesilankė (duomenys neskelbtini) progimnazijoje (tą patvirtino visi byloje liudytojais ar/ir įtariamaisiais apklausti (duomenys neskelbtini) progimnazijos darbuotojai) ir nebendravo su A. I..

4.6.2. 2017 m. kovo 20 d. apklausos metu A. B. jau aiškino, kad ji susitarė su A. I. jo (apelianto) nurodymu, o A. I. apie tai jau buvo informuota (žinojo), tačiau kas apie tai informavo A. I., A. B. teigė nežinanti. Tariamo susitarimo su A. I. dėl kyšio laiką (2014 m. pabaigoje) A. B. pirmą kartą nurodė tik 2017 m. lapkričio 17 d. vykusios apklausos metu.

4.6.3. Per apklausą 2018 m. liepos 23 d. A. B. nurodė dar kitokias aplinkybes. Taip, ji teigė supratusi, kad jis (V. Š.) per V. K. yra sutaręs su A. I. dėl būsimo valymo paslaugų pirkimo, kad bendrovė taptų nugalėtoja. Pasak A. B., jis (V. Š.) nurodė jai nuvykti ir išsiaiškinti dėl pirkimo sąlygų, kad bendrovė galėtų dalyvauti pirkime. A. B. parodė, kad 2014 m. pabaigoje (gruodžio mėn.) ar 2015 m. sausio mėn. jis (apeliantas) perdavė A. B. lapelį, ant kurio buvo parašyta paslaugų suma, už kurią bendrovė galėtų teikti valymo paslaugas, bei kyšio suma – 180–200 Eur ir nurodė derėtis su A. I. dėl kyšio sumos. A. I. pasakė, kad 200 Eur jai tinka. Taip buvo sutarta dėl kyšio sumos. Apie kyšio mokėjimą per patikimo žmogaus įdarbinimą su A. I. buvo kalbėta po sutarties pasirašymo.

4.6.4. 2019 m. gegužės 16 d. teisiamajame posėdyje A. B. parodė, kad jis (apeliantas) pasakė, jog per V. K. yra galimybė „paimti“ „R.“ ir kad turi mokėti kyšius A. I., užrašė ant lapelio „180–200 Eur“, o ji (A. B.) nuvažiavo pas A. I. derėtis dėl kyšio sumos. Pas A. I. vyko prieš konkursą.

4.7. Apeliantas pažymi, kad A. B. procese nurodė vis kitokias tariamo susitarimo su A. I. dėl kyšio aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas neaptarė A. B. parodymų visumos, nemotyvavo, kodėl vadovaujasi vienais ir atmeta kitus jos parodymus. A. B. parodymai procese nebuvo patikrinti kitais BPK numatytais proceso veiksmais, šių parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. A. B. nurodytų aplinkybių apie A. I. ir jo (V. Š.) susitarimą dėl kyšio nepatvirtino nei A. I., nei R. G., nei V. K.. Nei vienas iš byloje apklaustų (duomenys neskelbtini) progimnazijos darbuotojų nematė, kad jis (apeliantas) būtų lankęsis progimnazijoje ir bendravęs su direktore A. I., priešingai – liudytojai J. U., A. T., M. P., D. M. ir kiti nurodė apie nuolatinį A. B. lankymąsi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje ir bendravimą su A. I.. Jam (apeliantui) inkriminuotas 2014 m. pabaigoje, neva, vykęs susitarimas dėl kyšio su A. I. pagrįstas tik A. B. parodymais, kurie neatitinka BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimų. Pasak V. Š., 2014 m. pabaigoje objektyviai nebuvo tokios situacijos, dėl kurios A. B. turėjo tartis su A. I. dėl kyšio perdavimo, be to, byloje nėra įrodymų, kad A. I. būtų atlikusi tuos skundžiamame nuosprendyje nurodytus veiksmus, dėl kurių jai buvo perduotas kyšis.

4.8. V. Š. teigimu, teismas neaptarė, netyrė ir nevertino kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautų rezultatų. Slapta naudoti technines priemones specialia tvarka prieš A. B. ir A. I., jas slapta sekti bei slapta patekti į (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės A. I. darbo kabinetą buvo leista nuo 2015 m. gruodžio 29 d. Pirmosios užuominos apie tariamą A. B. susitarimą su A. I. dėl kyšio perdavimo yra fiksuotos tik 2016 m. vasario 12 d. 13.29 val. vykusiame A. B. ir R. G. telefoniniame pokalbyje Nr. (duomenys neskelbtini). Šio pokalbio metu buvo kalbama ne apie (duomenys neskelbtini) progimnaziją, o apie (duomenys neskelbtini) gimnaziją bei (duomenys neskelbtini) progimnaziją, ir A. B. išsakė savo ketinimą tartis su šių įstaigų direktorėmis taip, kaip ir su A. (I.). Pirmosios instancijos teismas šio įrodymo tinkamai neištyrė: A. B. minėto pokalbio turinio plačiau nepaaiškino, o R. G. apie šį pokalbį aiškino painiai, tendencingai ir galimai neteisingai. Be to, byloje nebuvo tiriami ir vertinami telefoninių pokalbių Nr. (duomenys neskelbtini) metu A. B. pasakyti R. G. žodžiai apie jo (apelianto) vaidmenį. Pasak V. Š., iš nurodytų telefoninių pokalbių yra aišku, kad iki 2016 m. vasario 12 d. jis su A. B. dėl jokių tariamų kyšių perdavimo mokyklų direktorėms nekalbėjo ir nesitarė, jokių susitarimų perduoti joms kyšį neinicijavo, neskatino ir apie juos nežinojo. Tą darė tik A. B. savo iniciatyva, galimai siekdama patenkinti savo asmeninius interesus.

4.9. Nuosprendyje dėstydamas įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos dėl A. I. papirkimo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas vartoja žodį „pirkimai“. Tačiau nuosprendyje konkrečiai įvardintas tik vienas pirkimas, t. y. lauko teritorijos priežiūros valymo paslaugų pirkimas, kurio rezultatai įforminti 2015 m. sausio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) progimnazijos lauko teritorijos priežiūros ir valymo paslaugų sutartimi Nr. 15-01-09. Iš nuosprendžio neaišku, su kokiais konkrečiais pirkimais teismas sieja 2014 m. pabaigoje tariamai įvykusį A. B. ir A. I. susitarimą dėl kyšio.

4.10. 2015 m. sausio 9 d. lauko teritorijos priežiūros ir valymo paslaugų sutartyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) progimnazija bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už lauko teritorijos priežiūrą ir valymą sumokės 370,73 Eur (su PVM) per mėnesį. Bylos duomenimis, 2015 m. sausio mėn. bendrovei buvo sumokėta 187,79 Eur ir 39,44 Eur PVM, nuo 2015 m. vasario mėn. iki birželio mėn. – po 306,39 Eur ir 64,34 Eur PVM, nuo 2015 m. liepos mėn. iki gruodžio mėn. – po 330,90 Eur ir 69,49 Eur PVM. Apeliantas pažymi, kad 2015 m. sausio mėn. A. I. perduoto (ar perduotino) kyšio suma (200 Eur) viršijo sumą, kurią (duomenys neskelbtini) progimnazija apskritai sumokėjo bendrovei, o kitais 2015 m. mėnesiais A. I. buvo mokama po 200 Eur kyšio tam, kad bendrovė kas mėnesį uždirbtų po 100 Eur. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino 2017 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, kurioje nurodyta, kad 2015 m. vasario–kovo mėn. V. A. buvo išmokėta po 143,69 Eur, balandžio–liepos mėn. – po 254,25 Eur, rugpjūčio–gruodžio mėn. – po 273,25 Eur. Byloje netirtas ir nuosprendyje neįvertintas 2016 m. kovo 2 d. vykęs A. B. ir I. D. telefoninis pokalbis Nr. 995, kurio metu, praėjus beveik metams nuo pirmosios tariamai perduotos kyšio sumos A. I., A. B. pasakė I. D., jog per tą laiką iš viso sumokėta 720 Eur suma.

4.11. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl duomenų, užfiksuotų 2017 m. birželio 9 d. ir 2018 m. gegužės 28 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose Nr. (duomenys neskelbtini), leistinumo. Šiaulių apygardos teismo 2015 m gruodžio 22 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka, sekimo ir slapto patekimo į asmenų darbo patalpas sankcionavimo“ leista tik slapta patekti į A. I. darbo kabinetą, siekiant atlikti patalpų apžiūrą, paimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus ir juos apžiūrėti ir (ar) pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą. Byloje nėra teismo leidimo A. I. darbo kabinete įrengti slaptą vaizdo ir garso stebėjimo bei fiksavimo įrangą ir ją naudoti, o 2018 m. gegužės 28 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodyta, kad STT (duomenys neskelbtini) valdybos pareigūnai atliko kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, nurodytus Kriminalinės žvalgybos įstatymo 11 straipsnyje, t. y. slapta pateko į A. I. darbo kabinetą, slapta sumontavo jame garsą ir vaizdą fiksuojančią įrangą, slapta fiksavo ir kaupė informaciją apie šioje patalpoje vykusius įvykius ir asmenų veiksmus. Todėl, apelianto nuomone, faktiniai duomenys, gauti slapta kontroliuojant ir fiksuojant įvykius A. I. darbo vietoje, yra neleistini BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalių prasme, jie negali būti naudojami įrodinėjimo procese ir jais negali būti grindžiama jo (V. Š.) kaltė. 2018 m. gegužės 28 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) yra surašytas galimai sąmoningai neteisingai, siekiant nuslėpti tikrąją faktinę situaciją.

4.12. Nuosprendyje nurodyta, kad 2016 m. kovo 10 d. jis (apeliantas) A. I. darbo kabinete susitarė su ja, kad A. I., naudo­damasi jai A. B. perduota V. A. banko kortele, iš pastarojo sąskaitos kaip kyšį galės išsiimti ir pasilikti sau visą iš bendrovės pervedamą pinigų sumą. V. Š. pažymi, kad 2016 m. kovo 10 d. įvyko vienas ir vienintelis jo ir A. I. susitikimas ir pokalbis A. I. darbo kabinete, tuo metu objektyviai nebuvo nė vienos iš nuosprendyje nurodytų aplinkybių (jog kyšis bus duodamas už tai, kad A. I. iš anksto informuotų bendrovę apie (duomenys neskelbtini) progimnazijoje planuojamus valymo paslaugų pirkimus, išsiųstų kvietimus bendrovei dalyvauti minėtuose pirkimuose, bendrovei laimėjus minėtus pirkimus, palankiau ir atlaidžiau vertintų bendrovės (duomenys neskelbtini) progimnazijai teikiamas valymo paslaugas ir valymo kokybės trūkumus), taigi, objektyviai nebuvo ir tikslo jam (apeliantui) 2016 m. kovo 10 d. tartis su A. I. dėl kyšio ir (ar) jį perduoti.

4.13. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kada ir kiek pinigų buvo paimta iš V. A. banko sąskaitų. Pinigų paėmimas pagrįstas vien tik A. B. ir V. A. parodymais. Iš šių asmenų parodymų galima daryti išvadą, jog A. B. iš V. A. sąskaitos AB „Citadele bankas“ pati paėmė 2 780 Eur, tačiau byloje nėra duomenų, kur A. B. panaudojo šiuos pinigus. Įrodymų, kad bent dalį šių pinigų A. B. būtų perdavusi jam (apeliantui) ar A. I., byloje nėra. Jeigu A. B., 2016 m. sausio 14 d. paėmusi iš V. A. banko sąskaitos 540 Eur, būtų perdavusi 400 Eur A. I. jos darbo kabinete, šis pinigų perdavimo faktas būtų užfiksuotas kriminalinės žvalgybos priemonėmis. Tačiau byloje tokių duomenų nėra. 2017 m. birželio 9 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, jog kriminalinės žvalgybos priemonėmis fiksuotų įvykių pradžia yra 2016 m. sausio 10 d. 13.48 val., nefiksuotas nei vienas jo (apelianto) skambutis A. B. ar jo susitikimas su A. B., kurio metu jis būtų tiesiogiai ar užuominomis nurodęs, kad į V. A. banko sąskaitą yra pervesti pinigai ir reikia juos paimti. Neužfiksuotas ir nei vienas A. B. susitikimas ar pokalbis su kitais asmenimis (R. G., I. D.), kurio metu būtų bent užsiminta apie tai, kad jis (V. Š.) yra informuotas apie į V. A. sąskaitą pervestus pinigus ir nurodęs juos paimti.

4.14. Skundžiamu nuosprendžiu pripažinta, kad R. A. nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2017 m. kovo 12 d. per 13 kartų (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės darbo kabinete perdavė A. I. 5 020 Eur, kuriuos jai perdavė V. A.. Pasak apelianto, 2016 m. kovo 18 d. telefoninis pokalbis Nr. 3191 tarp V. A. ir R. A. tarsi ir sudaro įspūdį, kad 2016 m. kovo mėn. R. A. galėjo perduoti pinigus A. I., nes šio pokalbio metu V. A. paminėjo, kad R. A. davė pinigus ir klausė, ar pastaroji perdavė juos A. B., o R. A. atsakė, kad pinigus perdavė direktorei. Tačiau teismas šio pokalbio nelygino su 2017 m. birželio 9 d. ir 2018 m. gegužės 28 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolais Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nėra užfiksuota, kad R. A. 2016 m. kovo mėn. A. I. darbo kabinete būtų perdavusi kokius nors pinigus.

4.15. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktu 2018 m. gegužės 28 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų vertinimu. Šiame protokole nurodyta, kad 2016 m. liepos 7 d. 12:47:45 val. A. I. darbo kabinete R. A. paėmė nuo stalo atsineštą segtuvą, jį atvertė, parodė segtuve esančias galimai pinigines kupiūras ir pasakė: „ <...>. Čia yra trys šešiasdešimt“. A. I. paėmė iš R. A. galimai pinigines kupiūras, nusinešė jas prie stalo ir skaičiavo, atskaičiavusi, padavė R. A., kuri jas įsidėjo į segtuvą. Teismas sprendė, kad šie duomenys patvirtina, jog R. A. 2016 m. liepos 7 d. A. I. jos darbo kabinete perdavė tas pinigines lėšas, kurias gavo iš V. A. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtą jam darbo užmokestį. V. Š. pažymi, kad teismas pirmiau nurodyto protokolo duomenų nesulygino su 2016 m. liepos 12 d. telefoniniu pokalbiu Nr. 766 tarp V. A. ir R. A., kurio metu R. A. pasakė V. A. „parvažiavus į (duomenys neskelbtini), užsukti, nuimti tris šešiasdešimt“. V. Š. nuomone, jei 2016 m. liepos 7 d. R. A. ir perdavė A. I. kokias nors pinigines lėšas, tai šios piniginės lėšos nebuvo ir negalėjo būti tos piniginės lėšos, kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė V. A. į (duomenys neskelbtini) bankas“ esančią sąskaitą kaip jam priskaičiuotą darbo užmokestį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad darbo užmokestis V. A. buvo pervestas 2016 m. liepos 8 d., t. y. po to, kai R. A., neva, perdavė pinigus A. I.. Apelianto teigimu, 2018 m. gegužės 28 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų 2016 m. lapkričio 11 d. ir 2016 m. lapkričio 30 d. A. I. ir R. A. pokalbių turinys leidžia daryti išvadą, kad, jei nuosprendyje nurodytomis datomis pinigai A. I. ir buvo perduoti, tai šie pinigai galėjo reikšti bet kokius kitokius R. A. ir A. I. tarpusavio santykius ir įsipareigojimus, kurie, pasak nuteistojo, taip pat galėjo turėti neteisėtą pobūdį ir iki šiol nėra atskleisti.

4.16. Nuosprendyje neišdėstyti įrodymai, pagrindžiantys teismo išvadą, kad jis (apeliantas) žinojo, jog V. A. bendrovėje įdarbintas fiktyviai, jo (V. A.) darbo užmokestis yra paimamas ir perduodamas A. I. kaip kyšis. Nuteistasis pažymi, kad jis tik formaliai, kaip bendrovės vadovas, pasirašė asmens įdarbinimui reikalingus dokumentus, tačiau pats asmeniškai neatliko jokių veiksmų, niekaip neprisidėjo ir nesirūpino V. A. įdarbinimu bendrovėje ir šiame procese nedalyvavo, V. A. nepažinojo ir neprašė jo įsidarbinti bendrovėje. Šias aplinkybes tiesiogiai patvirtino pats V. A., R. A., netiesiogiai – ir R. G. 2017 m. kovo 16 d., 2018 m. balandžio 12 d., 2019 m. balandžio 30 d. apklausų metu. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teisme buvo nurodęs, jog darbui bendrovėje (duomenys neskelbtini) skyrė minimalų dėmesį, nes tuo metu vadovavo odų perdirbimo gamyklai UAB (duomenys neskelbtini) didelę laiko dalį būdavo išvykęs į komandiruotes. V. A. įdarbinimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ rūpinosi A. B.. Ji tvarkė visus su tuo susijusius dokumentus, o tai, kad V. A. nebuvo atleistas iš bendrovės, buvo tik A. B. sprendimas. Be to, jis (nuteistasis) aplinkybes, susijusias su V. A. fiktyviu įdarbinimu bendrovėje, iš A. B. sužinojo tik 2016 m. pradžioje ir nedelsiant nurodė ištaisyti šią situaciją: banko kortelę grąžinti V. A. ir užtikrinti, kad pastarasis atliktų jam pavestą darbą, arba atleisti jį iš pareigų. Apeliantas nurodo buvęs įsitikinęs, kad A. B. jo nurodymą įvykdė. Kadangi ji neinicijavo V. A. atleidimo iš darbo, jis (V. Š.) suprato, kad A. B. ėmėsi veiksmų, jog V. A. dirbtų jam pavestą darbą. Tačiau, pasirodo, jis (apeliantas) klydo (buvo suklaidintas). Šias aplinkybes jis (V. Š.) buvo nurodęs 2018 m. kovo 15 d. apklausos metu ir vėliau baudžiamosios bylos procese. Pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, kodėl šiuos parodymus atmetė.

4.17. Vienintelis įrodymas, neva, jis (V. Š.) žinojo apie tai, kad V. A. bendrovėje buvo įdarbintas fiktyviai, yra A. B. parodymai. Apelianto teigimu, šie parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs, proceso metu buvo nuolat keičiami, yra formalūs ir itin abstraktūs, todėl neatitinka BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių reikalavimų. Teismas A. B. parodymų BPK nustatyta tvarka nepatikrino, nepalygino su kitais įrodymais, tarp jų – kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų rezultatais (2016 m. vasario 12 d., 2016 m. vasario 29 d., 2016 m. kovo 2 d. A. B. ir R. G. telefoniniai pokalbiai Nr. 2358, Nr. 969, Nr. 3156; 2016 m. kovo 2 d. A. B. ir I. D. telefoninis pokalbis Nr. 1001), tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Teismas nuosprendyje jo (apelianto) pripažinimą kaltu ir nuteisimą grindė A. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 1 dalį ir 276 straipsnio 4 dalį. Pasak apelianto, 2016 m. vasario mėn. A. B. buvo prigąsdinta V. K., kad A. I. seka STT, todėl A. B., siekdama apsiginti, stengėsi rasti savo veiksmų pateisinimą, minimizuoti savo vaidmenį, perkeldama atsakomybę jam (V. Š.). Nors, neva, A. B. stengėsi grąžinti V. A. banko kortelę ir nebenešti kyšių (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorei A. I., tačiau tuo pačiu metu ir ilgą laiką (beveik vienerius metus) po to susitarė dėl kyšių ir juos nešė (duomenys neskelbtini) gimnazijos bei (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorėms. Teismas šių aplinkybių neįvertino.

4.18. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į 2014 m. lapkričio mėn. paskelbtą „(duomenys neskelbtini) progimnazijos teritorijos priežiūros ir valymo paslaugų pirkimą buvo pakviesta dėl bendrovės teikiamų paslaugų pobūdžio, kokybės ir kainos. Visi šio viešojo pirkimo komisijos nariai (A. T., D. M., A. Š., S. K.) paneigė apie jiems daromą įtaką, kad pirkimą laimėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nė vienas asmuo nėra kaltinamas daręs neteisėtą įtaką viešajam pirkimui. Teismas sureikšmino A. B. parodymus, neatsižvelgė į tai, kad schema, pagal kurią V. A. fiktyviai įdarbinamas bendrovėje, jo darbo užmokestis yra išgryninamas, o po to patenka pas A. B., buvo naudinga tik A. B.. Jam (apeliantui) ir bendrovei ši schema buvo tik žalinga. Viešąjį pirkimą bendrovė laimėjo teisėtu būdu, bet kokios ekonomiškai nepagrįstos išlaidos bendrovei yra tik nuostoliai, o ne nauda. A. B. teiginys, esą, jam (V. Š.) kyšį A. I. mokėti naudingiau buvo „ne iš savo kišenės“, o iš bendrovės lėšų, yra tik spekuliacijos, niekuo nepagrįstos prielaidos. Jei tai būtų buvusi tiesa, tuomet logiška, kad jis (V. Š.) būtų veikęs tokiu pačiu būdu su I. A. ir I. M. ((duomenys neskelbtini) gimnazijos ir (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorėmis). Nuteistasis pažymi, kad nedalyvavo (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės A. I. papirkimo epizode, nėra susijęs su V. A. fiktyviu įdarbinimu ir jam priklausančio darbo užmokesčio išgryninimu. Tuo tarpu A. B. buvo tiesiogiai suinteresuota kuo didesniu valymo paslaugų sutarčių, valymo objektų skaičiumi ir kuo didesnėmis valymo paslaugų apimtimis, tad jai buvo svarbu sudaryti ir išlaikyti valymo paslaugų sutartis su (duomenys neskelbtini) progimnazija. Nuo 2014 m. vidurio A. B. administraciniai įgaliojimai padidėjo, vis didesnis darbo užmokestis jai buvo mokamas už tai, kad būtų sudaroma kuo daugiau valymo paslaugų sutarčių, išlaikomi (neprarandami) esami klientai. Be to, pasiimdama atlyginimą, kurį bendrovė mokėjo V. A., ji (A. B.) turėjo didelę finansinę (materialinę) naudą. Byloje nėra įrodymų, kad dalį iš V. A. sąskaitos paimtų pinigų A. B. būtų perdavusi A. I. ar jam (V. Š.). Teismas nepasisakė dėl to, jog A. B. galimai sąmoningai ir tikslingai apkalba jį (V. Š.).Jis nesiūlė ir neinicijavo kyšių davimo mokyklų direktorėms, tai buvo išimtinai A. B. idėja ir iniciatyva. Šią aplinkybę patvirtina I. M. 2017 m. kovo 14 d. apklausų metu duoti parodymai, 2018 m. gegužės 28 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoto A. B. ir I. M. telefoninio pokalbio Nr. 1577 turinys.

4.19. Nuosprendyje, pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, nenurodyti (išskyrus prieštaringus A. B. parodymus) konkretūs įrodymai, pagrindžiantys teismo išvadą, esą, jis (apeliantas) susitarė su A. I. ir davė jai kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad ji iš anksto informuotų apie (duomenys neskelbtini) progimnazijoje planuojamus valymo paslaugų pirkimus, išsiųstų kvietimus bendrovei dalyvauti minėtuose pirkimuose ir, bendrovei laimėjus šiuos pirkimus, palankiau ir atidžiau vertintų (duomenys neskelbtini) progimnazijai teikiamas valymo paslaugas ir valymo kokybės trūkumus. Teismas šiame kontekste neaptarė ir neįvertino reikšmingų faktinių ir teisinių aspektų. Nei (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorė A. I., nei jokie kiti (duomenys neskelbtini) progimnazijos darbuotojai neinformavo bendrovės ar A. B. apie planuojamus pirkimus, (duomenys neskelbtini) progimnazija nesuteikė bendrovei jokio pranašumo valymo paslaugų pirkime. Liudytojai A. T., S. K., A. Š., D. M., M. P., D. P. nurodė, kad nei A. I., nei joks kitas asmuo neprašė jų padėti bendrovei (duomenys neskelbtini) progimnazijos teritorijos priežiūros ir patalpų valymo paslaugų pirkimuose. Jis (apeliantas) pats asmeniškai su A. I. nebendravo, su ja buvo susitikęs tik vieną kartą 2016 m. kovo 10 d. Jis nedalyvavo A. B. ir A. I. pokalbiuose, tiesiogiai šių pokalbių negirdėjo, neturėjo galimybės daryti ir nedarė jiems jokios įtakos. Iki 2015 m. sausio 9 d. lauko teritorijos priežiūros ir valymo paslaugų sutarties Nr. 15-01-09 sudarymo A. I. neturėjo jokio pagrindo manyti, kad bendrovė teiks (duomenys neskelbtini) progimnazijai nekokybiškas valymo paslaugas, todėl nelogiška manyti, kad ji (A. I.) jau iš anksto norėjo šią, dar net nesudarytą, sutartį nutraukti. Liudytojas R. S. patvirtino negavęs jokių pastabų ar nusiskundimų dėl (duomenys neskelbtini) progimnazijos lauko teritorijos priežiūros darbų. Jei A. B. bijojo, kad A. I. nepagrįstai reikš pretenzijas dėl bendrovės teikiamų valymo paslaugų, visiškai nesuvokiama, kodėl ji (A. B.) dalyvavo dar ir (duomenys neskelbtini) progimnazijos paskelbtame vidaus patalpų valymo konkurse ir sudarė 2015 m. gruodžio 21 d. valymo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

4.20. Nusikalstama veika apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje (nustatomojoje) dalyje turi būti aprašyta taip, kad nuteistajam inkriminuoti faktai atitiktų nusikalstamos veikos sudėties požymius. Apelianto nuomone, nuosprendžio aprašomojoje (nustatomojoje) dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį tenurodytos vos dvi objektyvios faktinės aplinkybės: tariamai fiktyvus V. A. įdarbinimas bendrovėje ir Darbo biržos bendrovei išmokėta 8 278,58 Eur kompensacija. Pasak nuteistojo, taip suformuluota nuosprendžio aprašomoji (nustatomoji) dalis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Prieš Darbo biržą, neva, panaudota apgaulė nuosprendyje ne tik nėra atskleista (apibrėžta), bet teismas nenurodė ir nė vieno įrodymo, kuriuo grindė savo įsitikinimą ir išvadas dėl tariamos apgaulės. Tuo, kad jis (V. Š.), kaip bendrovės direktorius, pasirašė su V. A. darbo sutartį, Darbo birža nebuvo niekaip suklaidinta ir apgauta. Darbo biržos pateiktame ieškinyje ne tik nenurodyta, kuo konkrečiai jis (apeliantas) ar kuris nors kitas bendrovės darbuotojas, ar bendrovė kaip juridinis asmuo, neva, apgavo ar suklaidino Darbo biržą, bet nenurodyta net ir tai, kad Darbo birža būtų buvusi apgauta. Byloje nėra įrodymų (pvz., išrašų iš banko sąskaitų ir pan.), kurie patvirtintų (pagrįstų) Darbo biržos 2017 m. rugpjūčio 1 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. rugpjūčio 29 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuojamą bendrovei išmokėtos kompensacijos sumą (dydį).

4.21. Pirmosios instancijos teismas ignoravo jo (apelianto) parodymus, kad jis niekaip neprisidėjo prie V. A. įdarbinimo bendrovėje. V. A. parodymai, nors ir nėra visiškai nuoseklūs, tačiau ir jis (V. A.) kategoriškai paneigė bet kokį jo (apelianto) dalyvavimą fiktyvaus įdarbinimo procese. Tokių aplinkybių nenurodė R. A., R. G., kiti bendrovės darbuotojai –V. Z., D. V., S. B., O. M.. Vienintelis asmuo, kuris abstrakčiai tvirtina, esą, V. A. bendrovėje buvo fiktyviai įdarbintas jo (apelianto) iniciatyva ir sprendimu, yra A. B., tačiau jos parodymai, V. Š. nuomone, yra prieštaringi ir nenuoseklūs.

4.22. Nuosprendyje nenurodyti ir neaptarti įrodymai, kurie patvirtintų jo (apelianto) atliktus veiksmus, pagrindžiančius Darbo biržos atžvilgiu panaudotą apgaulę. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė, kokią naudą turėjo jis (V. Š.) ir jo vadovaujama bendrovė iš jam inkriminuotos sukčiavimo nusikalstamos veikos. Bendrovė nuosprendžiu nėra pripažinta kalta dėl (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės A. I. papirkimo. Jei fiktyvaus V. A. įdarbinimo bendrovėje tikslas buvo gauti pinigų (kyšio dalyką), neaišku, kaip su tuo susijusi bendrovė. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis nuteistas už tai, jog apgaule savo ir bendrovės naudai įgijo svetimą 8 278,58 Eur vertės turtą, gautos sumos dalį (7 160 Eur) panaudojo kaip kyšį, perduodamas jį A. I., o kitą dalį (640 Eur) pasisavino, t. y. jau kalbama ne apie 8 278,58 Eur, o apie 7 800 Eur. Kokią reikšmę turi 478,58 Eur suma, nuosprendyje nenurodyta.

4.23. Pagal specialisto išvadą bendrovė V. A. laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2017 m. vasario 28 d. priskaičiavo iš viso 9 409,56 Eur, iš jų sumokėjo V. A. 7 927,95 Eur kaip darbo užmokestį, atostoginius ir priedus, sumokėjo į valstybės biudžetą 634,75 Eur GPM, sumokėjo 846,86 Eur į VSDFV biudžetą kaip darbuotojo mokamą VSD įmoką nuo darbo užmokesčio. Taip pat bendrovė, kaip darbdavys, į VSDFV biudžetą sumokėjo 2 978,28 Eur. Tai reiškia, kad bendrovė dėl V. A. įdarbinimo patyrė 4 109,26 Eur išlaidų daugiau, nei jai kompensavo Darbo birža, o reali kompensacija (atėmus sumas, kurias bendrovė sumokėjo į valstybės ir VSDFV biudžetus) yra tik 3 818,69 Eur. Apelianto nuomone, bendrovė patyrė didžiulę žalą, o ne gavo tariamą naudą. Nuosprendyje teismas nenurodė nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų, jog lėšos, kurias Darbo birža pervedė bendrovei, buvo pervestos V. A. kaip darbo užmokestis, išgrynintos ir grynaisiais perduotos (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorei A. I..

4.24. Nuosprendyje nurodyta, kad jis (apeliantas), būdamas bendrovės direktoriumi, padedant A. B., laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2017 m. kovo 6 d. organizavo apgaulingą teisės aktų reikalaujamą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Apskaitos tvarkymas ir apskaitos tvarkymo organizavimas – iš esmės skirtingos teisinės kategorijos. Apgaulingos teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimas nėra veika, kurią draudžia BK 222 straipsnio 1 dalis (šioje normoje veika apibrėžta veiksmažodžiu „tvarkė“, o ne „organizavo tvarkymą“). Nuteistasis pažymi, kad jis pats bendrovės buhalterinės apskaitos apgaulingai netvarkė, neslėpė, nenaikino ir negadino buhalterinės apskaitos dokumentų. Veika, už kurią jis nuteistas, įvardijama vienu žodžiu – „organizavo“, bet nėra atskleistas šios veikos faktinis turinys, t. y. ką jis (apeliantas) konkrečiai darė, kaip konkrečiai organizavo tariamai apgaulingą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą.

4.25. Nuosprendyje nurodyti jo (apelianto) veiksmai – pasirašė darbo sutartį su V. A., žinodamas, kad pastarasis bendrovėje nedirbs, ir taip fiktyviai jį įdarbino bendrovėje – neatitinka buhalterinės apskaitos tvarkymo ir buhalterinės apskaitos organizavimo sampratų. Darbo sutartis net nėra buhalterinės apskaitos dokumentas. Nuosprendyje nurodyti A. B. veiksmai – žinomai melagingų duomenų apie V. A. tariamai dirbtą darbo laiką teikimas, darbo laiko apskaitos žiniaraščių apie V. A. tariamai dirbtą darbo laiką pasirašymas ir jų pateikimas bendrovės buhalteriui – su juo (V. Š.) nėra niekaip susieti. Su juo (V. Š.) niekaip nėra susieti ir nuosprendyje nurodyti bendrovės buhalterio V. Z. veiksmai, jog pastarasis, įtraukęs į bendrovės buhalterinę apskaitą A. B. pateiktus dokumentus ir nurodytą informaciją, apskaičiavo V. A. priklausantį darbo užmokestį bei nuo jo apskaitomą gyventojų pajamų mokestį ir įmokas Sodrai.

4.26. Bendrovėje buvo organizuotas buhalterinės apskaitos tvarkymas, buvo savarankiška buhalterinės apskaitos tarnyba, todėl jis (apeliantas) tinkamai įvykdė savo, kaip bendrovės vadovo, pareigą, numatytą Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje. Nuosprendyje nenurodyti motyvai, kodėl jis (V. Š.), būdamas bendrovės direktoriumi (ne buhalteriu), pripažintas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Be to, ne jis (apeliantas), o A. B. teikė duomenis bendrovės buhalteriui apie V. A. darbo laiką, pasirašė darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Šios aplinkybės nurodytos pačiame nuosprendyje, tą patvirtino V. Z., D. V., O. M.. Nuosprendyje net nenurodyta, kad A. B. šiuos veiksmus atliko su jo (V. Š.) žinia. V. Z., D. V., S. B., O. M. nenurodė, kad jis (nuteistasis) būtų prašęs ar reikalavęs kaip nors netinkamai tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą. Jis (nuteistasis) nežinojo, kad į darbo laiko ir atlyginimų apskaitos dokumentus apie V. A. yra įrašomi neteisingi duomenys, kurie įtraukiami į bendrovės buhalterinę apskaitą.

4.27. Nuteistasis pažymi, kad pagal teismų praktiką BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai yra nustatomi specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu ir konstatuojami specialisto išvadoje ar ekspertizės akte, tačiau galutinę išvadą dėl nusikalstamų padarinių buvimo (nebuvimo) padaro tik teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus. Specialisto išvadoje nurodyta, kad iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2017 m. kovo 6 d., tačiau, kita vertus, pačioje išvadoje tiksliai (centų tikslumu) nurodyti visi bendrovės turto ir įsipareigojimų dydžio pakitimai, atsiradę dėl to, kad A. B. pateikė neteisingą informaciją apie V. A. darbo laiką. Todėl padariniai, nurodyti BK 222 straipsnio 1 dalyje, nebuvo sukelti.

4.28. Skundžiamu nuosprendžiu jis (apeliantas) nuteistas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorės I. A. papirkimą. Baudžiamajame įstatyme numatytos veikos aspektu jis pripažintas kaltu dėl to, jog laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2017 m. sausio 12 d., veikdamas kartu su A. B., susitarė perduoti ir perdavė kyšį I. A.. Apelianto nuomone, nėra atskleistas kiekvienos iš jam inkriminuotų veikų turinys, neįmanoma suprasti, kokios yra susitarimo duoti kyšį aplinkybės (vieta, laikas, būdas, susitarimo turinys, tikslas ir kitos svarbios aplinkybės). Neaišku, ar dėl kyšio su I. A. jis susitarė tiesiogiai ar netiesiogiai, pats ar per tarpininką. Tai pažeidžia kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotą reikalavimą atskleisti nusikalstamo susitarimo duoti kyšį turinį. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, jog nuosprendyje rašoma, kad su I. A. susitarė A. B., tuo tarpu jam inkriminuotos veikos aprašymas užbaigiamas teiginiu, kad „tokiu būdu jis bendrais veiksmais su A. B. perdavė kyšį I. A.“ (apie tariamą susitarimą duoti kyšį apskritai nebekalbama). Nuosprendis šiuo požiūriu neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų – nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas, nėra atskleista ir apibrėžta pagal tuos sudėties požymius, kokius nurodo BK 227 straipsnio 1 dalis.

4.29. Teismas į nuosprendžio aprašomąją (nustatomąją) dalį pažodžiui perrašė kaltinamąjį aktą. Kaltinamasis aktas, kuriame nenurodyta, koks konkretus BK 227 straipsnio 1 dalyje numatytas požymis jam (apeliantui) inkriminuotas, kaip konkrečiai pasireiškė susitarimas su I. A. dėl kyšio bei kyšio perdavimas, jei pinigus I. A. padavė A. B., neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų.

4.30. Tariamas jo (V. Š.) susitarimas su A. B. veikti kartu turėjo įvykti iki tol, kol A. B. dėl kyšio tiesiogiai susitarė su I. A., t. y. iki 2016 m. vasario 15 d. Tačiau jam nėra inkriminuoti kokie nors veiksmai ar susitarimai su A. B., įvykę iki 2016 m. vasario 15 d. Apelianto nuomone, pats nuosprendis (jame apibrėžtas veikos padarymo laikas) paneigia tariamą jo veikimą kartu su A. B., taip pat ir tiesioginį ar netiesioginį susitarimą su I. A. bei kyšio jai perdavimą per tarpininką A. B..

4.31. Pažymi, jog nuosprendyje nenurodyti įrodymai, patvirtinantys teismo išvadą, kad A. B. ir I. A. tiesiogiai susitarė dėl kyšio 2016 m. vasario 15 d. ir kad A. B. veikė kartu su juo (V. Š.). Slaptieji kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai prieš A. B. buvo atliekami nuo 2015 m. gruodžio 29 d., tačiau šio slapto tyrimo metu negauta jokių duomenų apie A. B. susitarimą su juo (apeliantu) dėl kyšio davimo I. A..

4.32. 2017 m. kovo 14 d. vykusios apklausos metu A. B. parodė, jog pirmą kartą kyšį turėjo nuvežti ir perduoti I. A., kai buvo sudaryta valymo paslaugų sutartis. Ši sutartis buvo sudaryta 2015 m. birželio 16 d., o vykdyti pradėta nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. Per apklausą A. B. teigė, kad dėl kyšio davimo su I. A. sutarė jis (V. Š.) (tą jai (A. B.), neva, pasakė jis pats), o kyšius I. A. ji veždavo du kartus per metus po 600 Eur (po 100 Eur/mėn.). Šie A. B. parodymai prieštarauja tiek vėlesniems jos parodymams, tiek visumai kitų įrodymų baudžiamojoje byloje. 2017 m. kovo 16 – 17 d. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, A. B. parodė, kad su I. A. dėl kyšio susitarė jis (V. Š.) ar koks kitas asmuo („buvo susitarta tarp direktorių ar kitų asmenų“), o galiausiai nurodė, jog apskritai negali pasakyti, „tarp ko buvo susitarta“. Per apklausą 2017 m. kovo 20 d. A. B. tvirtino supratusi, kad su visomis minėtomis mokyklų direktorėmis jau iš anksto viskas buvo sutarta, tą ji, esą, suprato iš bendravimo su direktorėmis. 2019 m. gegužės 16 d. teisiamajame posėdyje jau aiškino, kad nežino, kas susitarė dėl kyšio I. A.. Nuvežusi pinigus, I. A. pasakė, kad tai dovana nuo V. Š..

4.33. 2016 m. vasario 10 d., 2016 m. vasario 11 d., 2016 m. vasario 12 d. A. B. ir R. G. telefoniniai pokalbiai Nr. 2287, Nr. 2332, Nr. 2358, R. G. parodymai 2018 m. birželio 19 d. apklausos metu patvirtina, kad pati A. B. ieškojo būdų, kaip išsaugoti bendrovės sutartį su (duomenys neskelbtini) gimnazija. Jis (apeliantas) neinicijavo nei kyšių siūlymo, nei susitarimo dėl kyšių, nei jų perdavimo I. A.. Pati A. B. be jo (V. Š.) žinios apsisprendė ir priėmė sprendimą, kaip pasielgti. Jis (apeliantas) apie tai nežinojo.

4.34. Teismas pripažino, kad jis (V. Š.) susitarė dėl kyšio su I. A. ir kyšį jai davė už tai, kad I. A. palankiau ir atlaidžiau vertintų bendrovės teikiamas (duomenys neskelbtini) gimnazijai valymo paslaugas ir valymo kokybės trūkumus ir anksčiau laiko nenutrauktų 2015 m. birželio 16 d. valymo paslaugų sutarties su bendrove. Iš tiesų, 2017 m. gruodžio 15 d. apklausos metu jis (apeliantas) nurodė kalbėjęs su A. B. apie tai, jog direktorėms reikėtų skirti po 100 Eur per mėnesį už tai, kad jos palankiau žiūrėtų į įmonę, galbūt, atlaidžiau žiūrėtų į smulkius valymo kokybės trūkumus. Tačiau jis pats su I. A. dėl jokių kyšių nesitarė, nedalyvavo A. B. ir I. A. pokalbiuose. Todėl pasvarstymai, už ką buvo mokami kyšiai I. A., neturi objektyvaus pagrindo, išreiškia ne faktą, o tik asmeninį jo (apelianto) įsivaizdavimą. Pageidaujamas I. A. elgesys buvo ne A. B. ir I. A. susitarimas dėl kyšio, o tik subjektyvūs A. B. spėliojimai (2016 m. vasario 17 d. A. B. telefoninis pokalbis Nr. 2495). 2018 m. gegužės 28 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-10-64 duomenys, 2016 m. vasario 15 d. A. B. ir I. A. telefoniniai pokalbiai Nr. 2430, Nr. 2434, 2016 m. vasario 15 d. A. B. ir R. G. telefoninis pokalbis Nr. 2440 patvirtina, kad I. A., tariamai gavusi pirmąjį kyšį, elgėsi visiškai priešingai tam, dėl ko, neva, susitarė su A. B. ir už ką, neva, gavo pirmąjį kyšį – paskambinusi A. B., skundėsi netinkamu (duomenys neskelbtini) gimnazijos patalpų valymu. Baudžiamojoje byloje apklaustų šios gimnazijos darbuotojų (V. B., J. G., Ž. P., J. J., A. S., D. B.) parodymai, apelianto nuomone, leidžia daryti išvadą, kad patalpų valymo kokybė nebuvo ta problema, kurią būtų reikėję spręsti kyšio pagalba.

4.35. Nepagrįsta teismo išvada, kad jis (apeliantas) susitarė su I. A. dėl kyšio ir davė kyšį už tai, kad ji anksčiau laiko nenutrauktų 2015 m. birželio 16 d. valymo paslaugų sutarties su bendrove. Teismas neatsižvelgė į tai, kad (duomenys neskelbtini) gimnazijos iniciatyva nutraukti su bendrove 2015 m. birželio 16 d. sudarytą valymo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo susijusi ne su šios sutarties pažeidimu, ne su bendrovės netinkamu sutarties vykdymu, o su gimnazijos siekiu užtikrinti tinkamą viešųjų pirkimų procedūrą (atsižvelgiant į pirkimo vertę, valymo paslaugų pirkimas turėjo būti vykdomas per Centrinę viešųjų pirkimų sistemą). Dėl to nebuvo net teorinės galimybės, kad gimnazija atšauks ar galėtų atšaukti savo sprendimą nutraukti sutartį. A. B. ši aplinkybė buvo žinoma, nes ji buvo aiškiai nurodyta gimnazijos 2016 m. vasario 10 d. pranešime dėl sutarties nutraukimo. 2016 m. vasario 17 d. A. B. ir jo (V. Š.) telefoninis pokalbis Nr. 2495, 2016 m. balandžio 25 d. A. B. ir I. A. telefoninis pokalbis Nr. 2598, 2016 m. balandžio 25 d. A. B. ir R. G. telefoninis pokalbis Nr. 1427, 2016 m. gegužės 4 d., 2016 m. gegužės 5 d., 2016 m. gegužės 9 d. A. B. ir J. J. telefoniniai pokalbiai Nr. 1735, Nr. 1808, Nr. 1824, Nr. 2004 patvirtina, kad nebuvo jokios kalbos ir net užuominų apie 2015 m. birželio 16 d. valymo paslaugų sutarties nenutraukimą; visiems buvo aišku, kad šią sutartį gimnazija nutrauks, nes to reikalavo teisės aktai.

4.36. Nuteistasis pažymi, kad ir jis, duodamas parodymus dėl šios nusikalstamos veikos, nė karto nepaminėjo, jog priežastimi duoti kyšį I. A. buvo valymo paslaugų sutarties nenutraukimas. V. Š. teigimu, nebuvo aiškiai apibrėžto, konkretaus tikslo ar priežasties, konkretaus A. B. ar/ir jo (apelianto) siekiamo (norimo) (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorės I. A. veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, dėl kurio buvo tariamasi ir už kurį buvo duodamas kyšis. Dėl kyšio su I. A. buvo tariamasi ir susitarta bei kyšis jai buvo duotas tiesiog siekiant I. A., kaip (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorės, didesnio palankumo. Būtent su siekiu įgyti didesnį I. A. palankumą bendrovei gali būti susijusi ir jo (nuteistojo) tiesioginė tyčia. Teisinė nuostata, jog papirkimu yra laikomas ir susitarimas dėl kyšio bei kyšio davimas, siekiant valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens palankumo, į BK 227 straipsnį buvo įtraukta tik 2017 m. birželio 3 d., tad netaikytina, vadovaujantis principu lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) BK 3 straipsnio 1 ir 3 dalys). Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas aiškiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 2 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis bei 227 straipsnio 1 dalį.

4.37. Skundžiamu nuosprendžiu jis taip pat nuteistas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės I. M. papirkimą. Baudžiamajame įstatyme numatytos veikos aspektu jis pripažintas kaltu dėl to, jog laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d., veikdamas kartu su A. B., susitarė perduoti ir perdavė kyšį I. M.. Apelianto nuomone, nėra atskleistas kiekvienos iš jam inkriminuotų veikų turinys, neįmanoma suprasti, kokios yra susitarimo duoti kyšį aplinkybės (vieta, laikas, būdas, susitarimo turinys, tikslas ir kitos svarbios aplinkybės). Neaišku, ar dėl kyšio su I. M. jis susitarė tiesiogiai ar netiesiogiai, pats ar per tarpininką. Tai pažeidžia kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotą reikalavimą atskleisti nusikalstamo susitarimo duoti kyšį turinį. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, jog nuosprendyje rašoma, kad su I. M. susitarė A. B., o R. G. žinojo apie šį susitarimą, tuo tarpu jam inkriminuotos veikos aprašymas užbaigiamas teiginiu, kad „tokiu būdu jis bendrais veiksmais su A. B. ir R. G. perdavė kyšį I. M.“ (apie tariamą susitarimą duoti kyšį apskritai nebekalbama). Nuosprendis šiuo požiūriu neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų – nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas, nėra atskleista ir apibrėžta pagal tuos sudėties požymius, kokius nurodo BK 227 straipsnio 1 dalis.

4.38. Teismas į nuosprendžio aprašomąją (nustatomąją) dalį pažodžiui perrašė kaltinamąjį aktą. Kaltinamasis aktas, kuriame nenurodyta, koks konkretus BK 227 straipsnio 1 dalyje numatytas požymis jam (apeliantui) inkriminuotas, kaip konkrečiai pasireiškė susitarimas su I. M. dėl kyšio bei kyšio perdavimas, neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų.

4.39. Skundžiamu nuosprendžiu jis nėra pripažintas kaltu asmeniškai atlikęs tokius veiksmus, kuriais būtų įgyvendinti BK 227 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai: asmeniškai susitaręs su I. M. dėl kyšio ar asmeniškai perdavęs I. M. pinigines lėšas (kyšio dalyką). Todėl jis nėra bendravykdis (BK 24 straipsnio 3 dalis) ir jam negali būti inkriminuotas veikimas bendrininkų grupe su A. B..

4.40. Tariamas jo (V. Š.) susitarimas su A. B. veikti kartu turėjo įvykti iki tol, kol A. B. dėl kyšio tiesiogiai susitarė su I. M., t. y. iki 2016 m. vasario 15 d. Tačiau jam nėra inkriminuoti kokie nors veiksmai ar susitarimai su A. B., įvykę iki 2016 m. vasario 15 d. Apelianto nuomone, pats nuosprendis (jame apibrėžtas veikos padarymo laikas) paneigia tariamą jo veikimą kartu su A. B., taip pat ir tiesioginį ar netiesioginį susitarimą su I. M. bei kyšio jai perdavimą per tarpininką A. B..

4.41. Nuosprendyje nenurodyti įrodymai, patvirtinantys teismo išvadą, kad A. B. ir I. M. tiesiogiai susitarė dėl kyšio 2016 m. vasario 15 d. ir kad A. B. veikė kartu su juo (V. Š.). Slaptieji kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai prieš A. B. buvo atliekami nuo 2015 m. gruodžio 29 d., tačiau šio slapto tyrimo metu negauta jokių duomenų apie A. B. susitarimą su juo (apeliantu) dėl kyšio davimo I. M.. Apie tai, kad 2016 m. pabaigoje baigiasi bendrovės su (duomenys neskelbtini) progimnazija 2013 m. spalio 28 d. sudaryta valymo paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) progimnazija skelbs naują viešąjį pirkimą, A. B. žinojo ir tai jai nebuvo staigmena (2016 m. sausio 26 d. A. B. ir I. M. telefoninis pokalbis Nr. 1577). Tačiau, kaip matyti iš 2016 m. vasario 10 d. vykusio A. B. ir R. G. telefoninio pokalbio Nr. 2287, bendrovei gavus (duomenys neskelbtini) gimnazijos pranešimą apie valymo sutarties nutraukimą, A. B. pradėjo bijoti, kad bendrovė praras ne tik (duomenys neskelbtini) gimnaziją, bet ir (duomenys neskelbtini) progimnaziją kaip klientus. Nuo jo (apelianto) A. B. nuslėpė, kad 2016 m. pabaigoje baigiasi su (duomenys neskelbtini) progimnazija sudaryta valymo paslaugų sutartis (2016 m. vasario 10 d. telefoninis pokalbis Nr. 2280). A. B., pergyvendama dėl savo darbo vietos, 2016 m. vasario 10 d. vykusio telefoninio pokalbio Nr. 2287 su R. G. metu pritarė R. G. ir pasakė, kad rytoj važiuos į mokyklas (tarp jų – (duomenys neskelbtini) progimnaziją) nuo ryto ir aiškinsis. Taigi, būdus/variantus, kaip elgtis su I. M., svarstė pati A. B.. Jis (nuteistasis) neinicijavo nei kyšių siūlymo, nei susitarimo dėl kyšių, nei jų perdavimo I. M., nei, juo labiau, tiesiogiai ar netiesiogiai pats, ar per tarpininką nesitarė su I. M. dėl kyšio. Pati A. B. be jo (V. Š.) žinios apsisprendė ir priėmė sprendimą, kaip pasielgti. Jis (apeliantas) apie tai nežinojo. Šias aplinkybes patvirtina I. M. 2017 m. kovo 14 d. vykusios apklausos metu duoti parodymai, 2018 m. gegužės 28 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoto telefoninio pokalbio Nr. 1577, vykusio 2016 m. sausio 26 d. tarp A. B. ir I. M., turinys.

4.42. Apelianto nuomone, byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, kad A. B. su I. M. apskritai tarėsi ir susitarė dėl kyšio. I. M. 2017 m. kovo 14 d., 2017 m. kovo 16 d., 2018 m. kovo 21 d. apklausų metu tvirtino, jog dėl kyšio su A. B. nesitarė ir nesusitarė; A. B. tiesiog atnešė ir padavė jai kyšį, o ji A. B. atneštą kyšį priėmė. A. B. taip pat neigė, kad 2016 m. vasario 15 d. susitarė su I. M. dėl kyšio, tačiau neneigė, jog 2016 m. vasario 15 d. perdavė I. M. kyšį.

4.43. Teismas pripažino, kad jis (V. Š.) susitarė dėl kyšio su I. M. ir kyšį jai davė už tai, kad I. M. palankiau ir atlaidžiau vertintų bendrovės teikiamas (duomenys neskelbtini) progimnazijai valymo paslaugas ir valymo kokybės trūkumus ir anksčiau laiko nenutrauktų 2013 m. spalio 28 d. valymo paslaugų sutarties su bendrove. Iš tiesų, 2017 m. gruodžio 15 d. apklausos metu jis (apeliantas) nurodė kalbėjęs su A. B. apie tai, jog direktorėms reikėtų skirti po 100 Eur per mėnesį už tai, kad jos palankiau žiūrėtų į įmonę, galbūt, atlaidžiau žiūrėtų į smulkius valymo kokybės trūkumus. Tačiau jis pats su I. M. dėl jokių kyšių nesitarė, nedalyvavo A. B. ir I. M. pokalbiuose. Todėl pasvarstymai, už ką buvo mokami kyšiai I. M., neturi objektyvaus pagrindo, išreiškia ne faktą, o tik asmeninį jo (apelianto) įsivaizdavimą. Pageidaujamas I. M. elgesys buvo ne A. B. ir I. M. susitarimas dėl kyšio, o tik subjektyvūs A. B. spėliojimai (2016 m. vasario 17 d. A. B. telefoninis pokalbis Nr. 2495). I. M. neigė, jog kyšis jai buvo duotas už tai, kad ji palankiau ir atlaidžiau vertintų valymo paslaugas ir jų kokybę. Baudžiamojoje byloje apklaustų (duomenys neskelbtini) progimnazijos darbuotojų (A. B., R. J., S. D. ir kitų) parodymai, apelianto nuomone, leidžia daryti išvadą, kad patalpų valymo kokybė nebuvo ta problema, kurią būtų reikėję spręsti kyšio pagalba.

4.44. Nepagrįsta teismo išvada, kad jis (apeliantas) susitarė su I. M. dėl kyšio ir davė kyšį už tai, kad ji anksčiau laiko nenutrauktų 2013 m. spalio 28 d. valymo paslaugų sutarties su bendrove. 2016 m. sausio 26 d., 2016 m. gegužės 11 d. A. B. ir I. M. telefoniniai pokalbiai Nr. 1577, Nr. 2413, 2016 m. vasario 15 d. A. B. ir R. G. telefoninis pokalbis Nr. 2429, 2016 m. vasario 17 d. A. B. ir jo (V. Š.) telefoninis pokalbis Nr. 2495, kiti bylos duomenys patvirtina, kad jokios kalbos ir užuominų apie tariamą A. B. ar jo (V. Š.) siekimą ar norą kyšio pagrindu išsaugoti, pratęsti (duomenys neskelbtini) progimnazijos ir bendrovės 2013 m. spalio 28 d. sudarytą valymo paslaugų sutartį niekada nebuvo. Visi suprato, kad sutartis baigiasi 2016 m. lapkričio mėnesį ir reikia skelbti naują viešąjį valymo paslaugos pirkimą. I. M. nė karto nenurodė, jog A. B. siekė ar prašė, kad ši sutartis nebūtų nutraukta prieš terminą. Pasak I. M., kyšio davimo tikslas ar priežastis jai ne tik kad niekada nebuvo nurodyta, bet ji iš esmės to niekada ir nesuprato.

4.45. Nuteistasis pažymi, kad ir jis, duodamas parodymus dėl šios nusikalstamos veikos, nė karto nepaminėjo, jog priežastimi duoti kyšį I. M. buvo valymo paslaugų sutarties nenutraukimas. V. Š. teigimu, nebuvo aiškiai apibrėžto, konkretaus tikslo ar priežasties, konkretaus A. B. ar/ir jo (apelianto) siekiamo (norimo) (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės I. M. veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, dėl kurio buvo tariamasi (jei apskritai buvo tariamasi bei susitarta) ir už kurį buvo duodamas kyšis. I. M. kyšis buvo duotas tiesiog siekiant jos, kaip (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės, didesnio palankumo. Būtent su siekiu įgyti didesnį I. M. palankumą bendrovei gali būti susijusi ir jo (nuteistojo) tiesioginė tyčia. Teisinė nuostata, jog papirkimu yra laikomas ir susitarimas dėl kyšio bei kyšio davimas, siekiant valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens palankumo, į BK 227 straipsnį buvo įtraukta tik 2017 m. birželio 3 d., tad netaikytina, vadovaujantis principu lex retro non agit (BK 3 straipsnio 1 ir 3 dalys). Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas aiškiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 2 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis bei 227 straipsnio 1 dalį.

5. Nuteistoji A. I. ir jos gynėjas advokatas P. O. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria A. I. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, ir priimti naują nuosprendį – A. I. išteisinti neįrodžius, kad ji padarė BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką; nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlikti įrodymų tyrimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

5.1. Šioje byloje A. I. kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. pabaigos, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, iki 2017 m. vasario 13 d. tiesiogiai savo naudai susitarė priimti ir priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus: 2014 m. pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, savo darbo kabinete, kuris buvo filmuojamas (daromi ne tik vaizdo, bet ir garso įrašai), susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ valymo paslaugų vadove A. B., veikiančia kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. Š., kad juos informuos apie planuojamus valymo paslaugų pirkimus, išsiųs kvietimus, laimėjus, palankiau ir atlaidžiau vertins teikiamas valymo paslaugas; ne anksčiau kaip 2015 m. sausio 9 d. savo darbo kabinete tiesiogiai susitarė su A. B., jog kyšiui skirti pinigai būtų duodami, fiktyviai įdarbinus patikimą asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“; ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku A. B. per du kartus jos (A. I.) darbo kabinete perdavė jai 540 Eur; laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 14 d. iki 2016 m. sausio 14 d. A. B. jos darbo kabinete per keturis kartus perdavė jai 1 600 Eur; laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2017 m. kovo 12 d. R. A. per trylika kartų perdavė jai 7 160 Eur bendros vertės kyšį.

5.2. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai pagal A. I. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes turėjo pateikti 21 vaizdo ir garso įrašą iš apeliantės darbo kabineto su užfiksuotais neginčijamais įrodymais, patvirtinančiais tariamo kyšio paėmimą, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Nuosprendyje nurodomi 35 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, tačiau nei viename iš jų nedetalizuojamos tariamo susitarimo dėl kyšio sąlygos ir susitarimo vykdymo aplinkybės, kyšio suma.

5.3. Apeliaciniame skunde aptariama BK 225 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis ir teigiama, kad byloje nebuvo nustatyti objektyvieji kyšininkavimo požymiai. Teismas nepasisakė dėl nusikalstamos veikos sudėties ir nedetalizavo, kokios faktinės aplinkybės patvirtina nusikalstamos veikos sudėties buvimą apeliantės veiksmuose. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta duomenų, kurie aiškiai apibrėžtų susitarimo dėl kyšio faktą, tariamo kyšio paėmimą, jo reikalavimą ar susitarimą jį priimti.

5.4. Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokoluose jokia konkreti tariamai perduota kyšio suma nenurodyta. Liudytojas P. S. teisiamajame posėdyje nurodė, jog protokole, kai nesimato perduodami pinigai, kupiūros, rašoma „galimai“. Šis liudytojas taip pat nurodė, jog tariamo kyšio suma buvo nustatyta iš pokalbių ir jo paties padarytų matematinių skaičiavimų, bet teisme šių skaičiavimų P. S. negalėjo paaiškinti. Skunde pažymėta, jog matematiniai skaičiavimai, atlikti remiantis ne užfiksuotomis pinigų kupiūromis, o pokalbiais (teismui pateiktos tik selektyviai atrinktos pokalbių ištraukos), taip pat duomenys apie išgrynintas pinigų sumas nesudaro pagrindo tariamo kyšio sumos nustatymui.

5.5. Byloje nenustatyta, kieno iniciatyva buvo reikalaujamas kyšis. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantė būtų reikalavusi, raginusi ar skatinusi duoti kyšį. Liko neatskleista, ko buvo siekiama už kyšį, kokio teisėto A. I. veikimo buvo pageidaujama. Susitarimas dėl veikimo (neveikimo) neužfiksuotas. Nuteistoji nebuvo viešųjų pirkimų komisijos narė, nedalyvavo pasiūlymų vertinime (vokų atplėšime), taip pat nepriėmė sprendimo dėl viešojo pirkimo pasiūlymų eilės sudarymo. Nėra duomenų, kad ji būtų derinusi viešųjų pirkimų sąlygas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir taip sudariusi galimybę šiai įmonei laimėti viešąjį pirkimą. Nėra duomenų ir apie viešųjų pirkimų sąlygų keitimą ar jų „pritaikymą“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.

5.6. Nuosprendyje nėra įvardintos konkrečios susitarimo dėl kyšio sąlygos, tokio susitarimo sudarymo aplinkybės, jo turinys. Byloje neužfiksuotas ir pats susitarimo faktas. Nors buvo vykdoma kriminalinė žvalgyba ir galimai atliekami nesankcionuoti veiksmai, tačiau šios aplinkybės nebuvo nustatytos, o tai reiškia, kad nėra nustatyta nusikalstamos veikos sudėtis. Jei dalis informacijos gauta atliekant nesankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus, tokių veiksmų atlikimo metu gauti duomenys negali būti pripažinti įrodymais. Kaltinamajame akte (21 l.) nurodyta, kad A. I., gavusi tariamą kyšį, grąžino grąžą. Pasak nuteistosios ir jos gynėjo, tokios aplinkybės pripažinimas kyšininkavimu, turbūt, būtų pirmasis teismų praktikoje.

5.7. Nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti A. I. kalta pagal BK 225 straipsnio 1 dalį. Byloje esantys protokolai su užfiksuotais telefoniniais pokalbiais nėra pakankami, įrodinėjant susitarimą arba reikalavimą, ar provokavimą duoti kyšį (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Joks susitarimas tarp apeliantės ir kitų asmenų neužfiksuotas, o kitų asmenų tarpusavio pokalbiai negali būti įrodymais, patvirtinančiais A. I. kaltę. Nenustačius nusikalstamos veikos sudėties, apkaltinamasis nuosprendis negalėjo būti priimtas.

5.8. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. Š. 2017 m. kovo 15 d. apklausos metu nurodė, kad nėra davęs A. I. jokių kyšių – nei pinigais, nei dovanomis, taip pat nėra daręs jokios įtakos dėl viešųjų pirkimų laimėjimų, niekada neprašė, kad jiems būtų sudarytos išskirtinės sąlygos ar konkurso sąlygos būtų pritaikytos išskirtinai UAB „(duomenys neskelbtini). 2018 m. kovo 15 d. papildomos apklausos metu V. Š. nurodė, kad apie A. B. atliekamą pinigų „nuėmimą“ iš fiktyviai įdarbinto V. A. banko kortelės sužinojo tik 2016 m. pradžioje, nurodė, kad nežino nei tariamai perduotos pinigų sumos, nei konkrečių aplinkybių dėl tariamo papirkimo. 2022 m. spalio 19 d. teisiamajame posėdyje V. Š. neigė sudaręs susitarimą su A. I. dėl kyšio, nurodė nežinojęs apie tariamą siekį už perduotą A. I. kyšį sulaukti palankesnio įmonės vertinimo. 2023 m. sausio 27 d. teisiamajame posėdyje V. Š. dar kartą nurodė nesutinkąs su kaltinimu dėl A. I. papirkimo. Nuteistosios ir jos gynėjo teigimu, V. Š. parodymai dalyje dėl tariamo A. I. papirkimo yra nuoseklūs, jis neigė tiesiogiai dalyvavęs sudarant su A. I. susitarimą dėl kyšio.

5.9. A. B. parodymai byloje yra prieštaringi, neatitinka V. Š. nurodytų aplinkybių ir kitų bylos duomenų. A. B. 2017 m. kovo 14 d. apklausos metu parodė, kad nešė kyšius pinigais A. I., tačiau negalėjo prisiminti konkrečių kyšių sumų, laikotarpių ir datų; įvardino kyšių paskirtį – kad nebūtų nutrauktos valymo paslaugų sutartys, ateityje būtų sudarytos išskirtinės sąlygos dalyvauti ir laimėti konkursuose dėl valymo paslaugų. Taip pat nurodė, kad, išgryninusi pinigus, dalį jų paduodavo V. Š., o kitą dalį V. Š. liepdavo nuvežti A. I. kaip kyšį. Tačiau A. B. nepatvirtino aplinkybės, jog kartu su V. Š., tiesiogiai, A. I. darbo kabinete susitarė dėl tariamo kyšio ir konkrečių viešojo pirkimo sąlygų pritaikymo UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2017 m. kovo 16 d. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, A. B. neigė, jog asmeniškai buvo sudariusi kokį nors susitarimą dėl kyšio, palankių viešojo pirkimo sąlygų. Per apklausą 2017 m. kovo 20 d. parodė, kad V. Š. jai (A. B.) pasakė nuvažiuoti pas A. I. ir pakalbėti dėl kyšio dydžių ir variantų, kaip tuos kyšius jai reikės perduoti. Tačiau šios apklausos metu A. B. aiškiai nurodė, kad nė viena direktorė nėra prašiusi kyšio. Jos (A. B.) manymu, su visomis mokyklų direktorėmis jau iš anksto viskas buvo sutarta. 2017 m. lapkričio 17 d. apklausos metu parodė, kad su A. I. turėjo susitarti dėl būsimo Lauko teritorijos priežiūros ir valymo paslaugų pirkimo, t. y. kad pirkimo sąlygos būtų parengtos taip, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų paskelbta nugalėtoja. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kokios konkrečios viešojo pirkimo sąlygos buvo aptartos ar pakeistos tam, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” laimėtų viešąjį konkursą, o tai reiškia, kad byloje nėra nustatyta, jog tariamas susitarimas dėl viešojo konkurso sąlygų lėmė UAB „(duomenys neskelbtini)” laimėjimą. 2018 m. liepos 25 d. apklausos metu A. B. jau tvirtino nepamenanti, ar buvo derinamos kokios nors ypatingos sąlygos, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ taptų nugalėtoja; buvo įtraukta sąlyga, jog laimės įmonė, pateikusi mažiausią kainą. Taip pat nurodė nepamenanti, kad A. I., neprasidėjus pirkimui, būtų jai parodžiusi kokias nors parengtas pirkimo sąlygas. Viešojo pirkimo sąlygos buvo oficialiai atsiųstos iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos elektroniniu paštu, kviečiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti pasiūlymų kainą.

5.10. Kaip teigiama apeliaciniame skunde, šios aplinkybės paneigia kaltinimo formuluotę, kad A. I. už kyšį turėjo iš anksto informuoti apie vykstantį viešąjį pirkimą ar sudaryti palankias sąlygas UAB „(duomenys neskelbtini)” laimėti viešąjį konkursą. UAB „(duomenys neskelbtini)” nebuvo teikiama informacija apie gautus pasiūlymus ir juose nurodomą siūlomą pirkimo kainą. Sutartis dėl paslaugų pirkimo privalo būti sudaroma pagal pateiktą pasiūlymą ir jame nurodyta kaina negali būti keičiama. A. B. nurodė, kad pirkimo sąlygose nurodyta pasiūlymo kaina buvo 370,73 Eur/mėn. Jei kyšio suma kiekvieną mėnesį sudarydavo 200 Eur, tariamo susitarimo realizavimas bendrovei buvo ekonomiškai nenaudingas.

5.11. A. B. tvirtino, jog kyšiui skirtą pinigų sumą ji išgrynindavo kas antrą mėnesį. Byloje yra duomenys apie V. A. pervedamą darbo užmokestį ir išgryninimus, nuotraukos iš bankomato, kuriose užfiksuota A. B.. Tačiau tariamo kyšio sumos identifikuoti nėra galimybės, o nesant vaizdo ir garso įrašų, kuriuose būtų matomas realus piniginių kupiūrų perdavimas, negalima daryti išvados ir apie susitarimą dėl kyšio. A. B. parodymų nepatvirtino ne tik V. Š., bet ir R. G.. 2016 m. kovo 16 d. apklausos metu R. G. nurodė negirdėjusi, kad V. Š. būtų davęs nurodymą A. B. nešti kyšius mokyklų direktorėms, taip pat nurodė, jog nežino, kiek kartų, kas kiek mėnesių ir kiek iš viso pinigų A. B. yra nunešusi ir perdavusi (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorei. 2022 m. spalio 29 d. teisiamajame posėdyje R. G. nurodė, kad A. B. turi polinkį meluoti.

5.12. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas V. A. pripažino visas kaltinime nurodytas aplinkybes, tačiau jo parodymuose nėra informacijos, kuri neginčytinai patvirtintų A. I., V. Š. ir A. B. tariamo susitarimo dėl kyšio aplinkybes, susitarimo turinį, perduodamo kyšio sumą, nes V. A. jokio tiesioginio kontakto su A. I. neturėjo. R. A. 2017 m. kovo 22 d. apklausos metu parodė, kad būtent A. B. paprašė jos sutuoktinio V. A. kiekvieną mėnesį išgryninti pervedamą atlyginimą ir perduoti jai (A. B.). R. A. patvirtino, jog A. I. jos neprašė perduoti V. A. vardu išduotą mokėjimo kortelę, ji (R. A.) kortelės A. I. neperdavė, PIN kodo nesakė. R. A. parodė, kad jai nėra žinomos UAB „(duomenys neskelbtini)” ir A. I. sudaryto susitarimo dėl kyšio sąlygos, nurodė, kad buvo įsitikinusi, jog išgryninama pinigų suma skiriama UAB „(duomenys neskelbtini)” darbuotojai A. B..

5.13. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotus pokalbius. Juose apie pinigų sumą – 360 Eur nekalbama. Užfiksuoti pokalbiai yra susiję su mokėjimais už mokykloje parduodamą A. I. ūkio produkciją: kalbama apie A. B. atsiskaitymus už įsigytą ūkio produkciją, o pinigai per R. A. buvo perduodami už uogas, tyres. Teisme R. A. tvirtino jokio kyšio A. I. nedavusi, o A. B. pripažino, kad pirko iš A. I. jos ūkyje užaugintą (pagamintą) produkciją.

5.14. V. K. ir I. D. apie tariamo kyšio perdavimą žino tik iš A. B.. V. K. nutylėjo, kad jis taip pat yra dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, nenurodė maitinimo paslaugų sutarties nutraukimo aplinkybių. Apeliantės ir šio liudytojo santykiai yra sudėtingi, todėl V. K. laikytinas šališku. I. D. suinteresuota bylos baigtimi, nes ji yra artima A. B. draugė, kriminalinės žvalgybos metu patarė A. B., kaip elgtis, kad išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Teismas apeliantės kaltę grindė 2017 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo. Kaip ši išvada susijusi su A. I. inkriminuota nusikalstama veika, teismas nepasisakė.

5.15. Apklausų metu liudytojams ir nuteistiesiems buvo užduodami menami klausimai. Liudytojai V. Z., R. S., J. U., D. P., A. G., D. M., A. Š., S. B., O. M., R. G. nurodė apie A. I. inkriminuotą veiką nieko nežinantys, girdėjo tik gandus, apkalbas. Nuosprendyje nenurodyta, kodėl teismas nusprendė nesivadovauti kitų liudytojų parodymais, kodėl nevertino 2017 m. rugpjūčio 11 d. ir 2017 m. gruodžio 21 d. Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyriaus specialistų išvadų. Liudytojų parodymų turinys į apkaltinamąjį nuosprendį perkeltas (kopijuojant) iš kaltinamojo akto, parodymai neanalizuojami ir nevertinami, pažymėta tik tai, jog teismas neturi pagrindo manyti, kad parodymai nepatikimi ar melagingi, nes, pasak teismo, atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Dėl nuteistųjų ir atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų parodymų vertinimo teismas visiškai nepasisakė, R. A. parodymus vertino kaip siekį sušvelninti baudžiamąją atsakomybę ar jos išvengti, o A. I. kaltę grindė iš esmės kitos nuteistosios (A. B.) parodymais, neatsižvelgęs į teismų praktikoje suformuluotas taisykles dėl kito kaltinamojo parodymų vertinimo.

5.16. A. I. ir jos gynėjo nuomone, teismas neatliko objektyvaus įrodymų tyrimo, neanalizavo nuteistųjų ir liudytojų parodymų nenuoseklumo, nepašalino prieštaravimų, nepasisakė, kodėl suabsoliutina A. B. parodymus. Tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimą.

5.17. Skundžiamas nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Jame neišdėstytos teismo išvados ir motyvai, nepasisakyta dėl nusikalstamos veikos sudėties, nenurodyti bausmės skyrimo motyvai, nevertinti nuteistosios A. I. parodymai. Teismas vadovavosi kriminalinės žvalgybos metu surinktais duomenimis (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolais), pripažinęs juos įrodymais, tačiau nuosprendyje nurodė tik vieną tokio savo sprendimo argumentą – pažymėjo nenustatęs, jog atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus būtų pažeistas įstatymas ir nurodė, jog kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai atitinka byloje esančių įrodymų visumą. Skunde teigiama, kad tik nustačius teisinį ir faktinį kriminalinės žvalgybos pagrindą galima pripažinti, jog teismui pateikta subjektyviai pareigūno P. S. atrinkta informacija gali būti pripažinta įrodymu. P. S. teisme pripažino, kad susitarimo dėl kyšio faktas nėra užfiksuotas, tariamai perduotos kupiūros nebuvo aiškiai matomos, todėl protokoluose nuolat vartojamas žodis „galimai“. Taip ir lieka neaišku, kuo remiantis buvo nustatytos tariamo susitarimo dėl kyšio sąlygos ir kyšio suma. Teismui nekilo abejonių dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų, kuriuose užfiksuota, kad liudytojas V. K. žinojo apie vykdomą kriminalinę žvalgybą ir apie tai įspėjo A. B.. Teismui nesukėlė abejonių ir 2016 m. gegužės 28 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)turinys, kuriame nurodyta, jog A. I. išėjo iš pastato, rankoje laikydama mobilųjį telefoną ir geltoną lapelį, kuris kaltinamajame akte įvardintas V. A. banko kortele. A. I. dėl šių aplinkybių, duodama parodymus, pasisakė, tačiau teismas jos nurodytų aplinkybių visiškai nevertino. Be to, teismas nepasisakė ir dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotos aplinkybės, jog A. I. gavo kyšį ir atidavė grąžą. Teismas pripažino, kad apeliantei kyšis buvo duodamas tam, kad ji ne tik sudarytų sąlygas UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėti viešąjį konkursą, bet ir atlaidžiau vertintų įmonės teikiamas paslaugas. Tačiau byloje yra pateiktas 2016 m. kovo 2 d. telefoninio pokalbio tarp A. B. ir A. I. įrašas, kuris patvirtina, kad jokių nuolaidų dėl teikiamų paslaugų A. I. nedarė.

5.18. Pirmosios instancijos teisme apeliantė tvirtino, kad buvo pažeista baudžiamosios bylos nagrinėjimo tvarka. Nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo 2021 m. kovo 8 d. nusišalino teisėjas M. S., 2021 m. spalio 12 d. – teisėja Astra Karpytė, 2021 m. lapkričio 8 d. – teisėja Daiva Domeikienė. 2022 m. sausio 18 d. teismui, vadovaujantis BPK 223 straipsniu, buvo pateiktas prašymas dėl bylos nagrinėjimo tvarkos: pasikeitus teismo sudėčiai, A. I. prašė teismo bylą nagrinėti iš naujo ir apklausti visus kaltinamajame akte nurodytus liudytojus bei ištirti visus kaltinamajame akte nurodytus įrodymus, tačiau teisėjas Audrius Sadauskas šį prašymą atmetė ir nepradėjo bylos nagrinėjimo iš naujo. Nuteistosios ir jos gynėjo nuomone, prašymo netenkinimas reiškia proceso teisės normų pažeidimą. Be to, byla buvo baigta nagrinėti iš esmės, nors dar nebuvo priimta Šiaulių apygardos teismo nutartis dėl A. I. skundo. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. vasario 15 d. 9.00 val. nagrinėjo skundą dėl A. I. turtui taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo ir tą pačią dieną 9.30 val. Šiaulių apylinkės teisme vyko teismo posėdis; proceso dalyviai į teismo posėdžių salę pradėjo rinktis 9.10 val. ir visi matė bylą ant teisėjo stalo. Šiaulių apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-882/2023 paskelbė, kad byloje įrodymų tyrimas baigiamas, todėl bus sakomos baigiamosios kalbos. Prieš baigiamąsias kalbas buvo išreikštas pastebėjimas, kad įrodymų tyrimas negali būti baigiamas, kol nėra žinomas Šiaulių apygardos teismo nutarties turinys dėl A. I. skundo. Teisėjas Audrius Sadauskas nurodė, kad jam nutarties rezoliucinė dalis jau žinoma – skundas atmestas. Minėta nutartis A. I. buvo įteikta elektroniniu paštu tik 2023 m. vasario 17 d. Apeliantė ir jos gynėjas nurodo, kad galimas tarnybinis susižinojimas nesudaro pagrindo baigti įrodymų tyrimą baudžiamojoje byloje, nesilaikant BPK įtvirtintos bylos nagrinėjimo tvarkos. Kadangi apkaltinamasis nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, o byla išnagrinėta, pažeidžiant BPK 223 straipsnį, tai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti.

5.19. Apeliantės atžvilgiu kriminalinė žvalgyba pradėta vykdyti 2015 m. gruodžio 22 d. ir baigta tik 2017 m. kovo 6 d. Teisme liudytoju apklaustas P. S. nurodė negalintis pasisakyti, kokio pobūdžio informacija buvo gauta apie A. I. laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2015 m. gruodžio 29 d., nurodė, kad galimi ir nesankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai. Nuteistoji prašė teismo išreikalauti duomenis apie konkrečią kriminalinės žvalgybos pradėjimo datą ir pateikti išslaptintus duomenis apie jos atžvilgiu atliktus kriminalinės žvalgybos veiksmus laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2015 m. gruodžio 31 d., tačiau prašoma informacija ir duomenys nebuvo pateikti.

5.20. 2021 m. rugpjūčio 6 d. prokuroras Andrej Mirnyj kreipėsi į STT, prašydamas pateikti informaciją apie kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pradžią ir pabaigą kaltinamųjų atžvilgiu bei kriminalinės žvalgybos pradžios ir pabaigos teisėtumą patvirtinančius dokumentus. Prokuroras taip pat prašė nurodyti, kokie kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami kaltinamųjų atžvilgiu laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2015 m. gruodžio 31 d. bei pateikti minėtu laikotarpiu užfiksuotus kriminalinės žvalgybos duomenis. STT atsakė, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai pradėti taikyti tik nuo 2015 m. gruodžio 31 d., kriminalinė žvalgyba nutraukta pradėjus ikiteisminį tyrimą, t. y. 2017 m. kovo 6 d. Lieka neaišku, kokiu pagrindu kaltinime nurodoma, jog A. I. tariamai nusikalstamą veiką vykdė nuo 2014 m. pabaigos, kadangi tokios datos nė vienas liudytojas ar kaltinamasis neįvardino. Skunde atkreipiamas dėmesys į 2015 m. gruodžio 21 d. ir 2016 m. kovo 16 d. STT pažymas Nr. (duomenys neskelbtini). Nuteistoji ir jos gynėjas pažymi, kad pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)surašyta dar iki kriminalinės žvalgybos pradžios ir joje nurodyta, jog kriminalinė žvalgyba buvo vykdoma dar iki 2015 m. gruodžio 21 d. 2016 m. kovo 16 d. pažymoje irgi galimai sąmoningai nenurodomos visos reikšmingos datos, susijusios su bylos aplinkybėmis. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. (duomenys neskelbtini) – pirmoji nutartis, kuria buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai. Joje nurodyta, kad apie kriminalinės žvalgybos vykdymą ir jos metu surinktus duomenis sprendžiama iš medžiagos, pateiktos kartu su 2015 m. gruodžio 22 d. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Kastyčio Šikšnio teikimu. Taigi, dar iki 2015 m. gruodžio 21 d. A. I. atžvilgiu buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai, kurie ir turėjo būti pagrindu kreipiantis į teismą dėl jų sankcionavimo. Šie duomenys galimai sąmoningai nebuvo pateikti teismui, užkertant apeliantei galimybę gintis nuo jai pareikštų kaltinimų ir pažeidžiant jos teisę į gynybą.

5.21. A. I. atžvilgiu neviešo pobūdžio veiksmai buvo vykdomi dar iki kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo (iki 2015 m. gruodžio 22 d.) ir tęsėsi iki 2017 m. kovo 3 d. Prašymai pratęsti žvalgybos veiksmų atlikimą buvo motyvuojami tuo, jog nesurinkta įrodymų apie nusikalstamą veiką. Nuosprendyje nepasisakyta dėl vykdytos kriminalinės žvalgybos trukmės, nusikalstamų veikų tiražavimo. Teismas nesiaiškino, kodėl pareigūnai, 2015 m. užfiksavę tariamą nusikalstamą veiką, nesiėmė jokių veiksmų dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo. Teismas netikrino, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, o tai neatitinka kasacinio teismo praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, Nr. 2K-7-86/2011, Nr. 2K-8-788/2017 ir kt.). Nepatikrinus kriminalinės žvalgybos teisinio ir faktinio pagrindo, nėra galimybės kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų pripažinti įrodymais ir jais remtis, priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

5.22. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis, BPK 44 straipsnio 5, 6 dalys).

5.22.1. Proceso metu nebuvo surinkti duomenys, kuriuose būtų užfiksuotas A. I., V. Š. ir A. B. tiesioginis susitarimas dėl viešųjų pirkimų sąlygų suderinimo, viešųjų pirkimų sąlygų pritaikymo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad pastaroji laimėtų skelbiamą konkursą. Byloje nėra pateikta ir aiškiai matomų įrašų, kurie patvirtintų, jog A. I. buvo perduodamos piniginės kupiūros kaip kyšis. Kriminalinės žvalgybos atlikimo protokoluose minimos frazės „galimai piniginės kupiūros“ laikytinos prielaidomis, kuriomis negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Kaltinimas grindžiamas tik kitos kaltinamosios (nuteistosios) A. B. parodymais, nevertinant to, kad nagrinėjant bylą teisme A. B. net negalėjo nurodyti jokių konkrečių tariamai sudaryto susitarimo dėl kyšio aplinkybių. Apeliantės parodymų, kad parduodavo savo ūkio produkciją tiek A. B., tiek R. A., teismas net nevertino ir nepasisakė, tačiau nutartimi pranešė prokuratūrai apie, neva, galimai A. I. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Tai, apeliantės ir jos gynėjo nuomone, dar kartą patvirtina teisminio proceso šališkumą ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimą. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios neabejotinai turi įtakos pareikštam kaltinimui, turėjo būti atliekami papildomi procesiniai veiksmai A. I. teikiamos informacijos įvertinimui ir patikrinimui, tačiau to nebuvo padaryta.

5.22.2. Apeliantės darbo vietoje ir namuose buvo atliekama krata, tačiau kratos metu nebuvo rasta nei banko kortelė, priklausanti V. Š., nei grynieji pinigai, neva, gauti neteisėtu būdu. Pareigūnai, atlikdami elektroninių prietaisų (telefonų, kompiuterių ir juose esančių programų) patikrinimą, nerado nė vieno dokumento, kuriame būtų užfiksuotas susitarimas priimti kyšį, nurodyta kyšio suma ar teisėtas veikimas už gautą kyšį, kuriuo kaltinama A. I..

5.22.3. Apeliantė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios turėjo įrodinėti, kad yra nepagrįstai kaltinama, tačiau jos parodymai realiai net nebuvo vertinami. Pirmosios instancijos teismas, nepalyginęs A. I. parodymų su kita baudžiamosios bylos medžiaga, informavo atitinkamas institucijas apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Tai, nuteistosios ir jos gynėjo nuomone, įrodo ne tik bylą nagrinėjusio teismo šališkumą, bet ir galimą išankstinės nuomonės susiformavimą, jog A. I., nepaisant visų jos kaltę paneigiančių įrodymų, turi būti pripažinta kalta.

5.23. 2017 m. rugpjūčio 11 d. specialisto išvadą Nr. 4S-2536 parengusi Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė G. P. turėjo atsakyti į klausimą, ar (duomenys neskelbtini) progimnazija, organizuodama 2015 m. ir 2016 m. valymo paslaugų pirkimus, nepažeidė viešųjų pirkimų procedūrų ir teisės aktų reikalavimų, o jei taip, tai kokie konkrečiai viešųjų pirkimų pažeidimai buvo padaryti. Specialisto išvadoje nurodyta, jog gimnazijos viešųjų pirkimų komisija netiksliai parengė pirkimo sąlygas, netinkamai pasirašė komisijos posėdžio protokolus; specialistė konstatavo, kad pirkimas neatitiko pirkimo vykdymo sąlygų. Tačiau išvados aprašomojoje dalyje visur nurodomi viešųjų pirkimų komisijos, kurios nariai buvo M. P., A. T., D. M., netinkamai atlikti veiksmai. A. I. komisijos veikloje nedalyvavo ir jokių sprendimų nepriiminėjo, nesiuntė kvietimų UAB (duomenys neskelbtini) dalyvauti viešajame pirkime. Specialistė, turėdama atsakyti į konkrečius klausimus, susijusius su teisės aktų pažeidimais, vadovavosi ne teisės aktais, bet savo išvadą grindė D. M., M. P., A. T. parodymais ikiteisminiame tyrime ir šių parodymų pagrindu nustatė, kad apeliantė padarė nusikalstamą veiką, nors viešųjų pirkimų komisijos veikloje nedalyvavo. Be to, šioje specialisto išvadoje nurodyta, kad A. I. neteisėtai veikė UAB (duomenys neskelbtini) naudai. Nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, kad G. P. neturi teisinio išsilavinimo ir kompetencijos, nagrinėjant teisinius dokumentus.

5.24. Įrodymų vertinimo neatlikimas, apkaltinamojo nuosprendžio turinio neatitikimas BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimams, baudžiamosios bylos nagrinėjimas, nesilaikant BPK 223 straipsnyje numatytos tvarkos, kriminalinės žvalgybos teisinio ir faktinio pagrindo nepatikrinimas reiškia ne tik proceso normų pažeidimą, bet pažeidžia ir nekaltumo prezumpcijos principą.

5.25. A. I. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį buvo skirta 350 MGL dydžio bauda. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių konkrečių motyvų, iš kurių nuteistoji galėtų suprasti, kodėl buvo nustatytas būtent toks baudos dydis. A. I. buvo pripažinta kalta padariusi vieną nusikalstamą veiką, už kurią jai skirta 350 MGL bauda, tuo tarpu kitiems nuteistiesiems už analogiškas veikas buvo skiriamos baudos, kurių dydžiai siekė nuo 150 MGL iki 200 MGL. Nuosprendyje nenurodyti motyvai dėl teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimo termino – 4 metų. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d nutartimi apeliantė buvo nušalinta nuo (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės pareigų, vėliau laikinas nušalinimas nuo pareigų buvo tęsiamas, o 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi laikinas nušalinimas nuo pareigų buvo pratęstas iki bylos išnagrinėjimo. A. I., priešingai, nei kiti kaltinamieji (nuteistieji), nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu negalėjo eiti valstybės tarnautojo pareigų. Ribojimas dirbti valstybės tarnyboje taikomas daugiau nei 6 metus, o, atsižvelgus į nuosprendžiu skirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, šis ribojimas siektų 10 metų. Tokia poveikio priemonės trukmė yra nepagrįsta ir neproporcinga inkriminuotai nusikalstamai veikai. Teismas, nustatydamas bausmės dydį ir baudžiamojo poveikio priemonės terminą, neatsižvelgė į ilgą kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo laikotarpį bei teisminio proceso trukmę.

5.26. Nuosprendyje nenurodyti motyvai dėl konfiskuotinos sumos nustatymo ir laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo būtinumo. A. I. ir jos sutuoktinio turtui (gyvenamajam namui) taikoma procesinė prievartos priemonė grindžiama siekiu užtikrinti civilinio ieškinio įvykdymą. Nuteistoji nuosekliai tvirtino, kad negali būti laikoma civiline atsakove byloje, nes su Užimtumo tarnyba ir jos pareikštu ieškiniu neturi nieko bendro. Skundžiamu nuosprendžiu buvo nuspręsta Užimtumo tarnybos civilinį ieškinį tenkinti, bet jį priteisti iš nuteistojo V. Š.. Akivaizdu, kad taikytos procesinės prievartos priemonės tikslas A. I. atžvilgiu išnyko, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas į apeliantės ir jos sutuoktinio turtą (gyvenamąjį namą) nuosprendžiu turėjo būti panaikintas.

Šalies argumentai

5.27. Konfiskuodamas 7 160 Eur kaip kyšį atitinkančią pinigų sumą, teismas turėjo nurodyti motyvus bei įvardinti įrodymus, kuriais grindžiamas tariamo kyšio sumos nustatymas. Pasak nuteistosios ir jos gynėjo, byloje nesurinka įrodymų, kurie neginčytinai pagrįstų tariamai perduoto ir priimto kyšio dydį, todėl turto konfiskavimas yra visiškai nepagrįstas.

6. Nuteistosios I. A. gynėjas advokatas M. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 23 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti I. A. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nusikalstama veika, kuria ji kaltinama, nebuvo padaryta. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

6.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas įrodymus vertino, nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Byloje neįrodyta, kad buvo sudarytas susitarimas dėl kyšio priėmimo, nenustatyti būtinieji kyšininkavimo požymiai – kyšio davėjo siekis, kad priimantis kyšį asmuo atitinkamai veiktų (ar neveiktų), ir kyšio gavėjo atitinkamas veikimas kyšio davėjo naudai, nėra I. A. tiesioginės tyčios. Byloje neįrodytas kyšio priėmimo faktas. Nuosprendis nesuderinamas su naujausia aktualia teismų praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2023), surašytas, pažeidžiant BPK reikalavimus.

6.2. Baudžiamoji byla išnagrinėta neobjektyviai ir paviršutiniškai, neatskleista bylos esmė. Teismo išvados nepagrįstos įrodymų visumos vertinimu. Dalis įrodymų visiškai neištirta, dėl kitų įrodymų vertinimo nuosprendyje apskritai nepasisakyta. Teismo išvados remiasi prielaidomis ir spėjimais. Nuosprendyje nenurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė visus gynybos įrodymus, nepasisakyta dėl gynybos nurodytos galimos įvykių versijos. Teismas pažodžiui, darydamas tas pačias klaidas, perrašė į nuosprendį prokuroro suformuluotą kaltinimą (vietoj bylai aktualios (duomenys neskelbtini) gimnazijos nuosprendyje, kaip ir kaltinamajame akte, nurodyta (duomenys neskelbtini) progimnazija).

6.3. I. A. iš pradžių buvo įtariama atlikusi neteisėtus veiksmus, susijusius su valymo paslaugų viešųjų pirkimų organizavimu (BK 225 straipsnio 2 dalis), tačiau vėliau įtarimas buvo patikslintas, byla perduota į teismą, kaltinant ją susitarimu priimti kyšį ir kyšio už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus priėmimu. Nepaisant to, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėstomos teismo išvados yra susijusios su galimai neteisėtu viešųjų pirkimų organizavimu, todėl liko neaišku, kokią nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas pripažino įrodyta.

Atsiliepimas

6.4. Gynėjo teigimu, byloje neįrodyta, kad buvo sudarytas susitarimas dėl kyšio priėmimo. Vaizdo ir garso įrašų, kurie patvirtintų šią aplinkybę, byloje nėra. Vienintelis įrodymas – A. B. parodymai, tačiau pastaroji nurodė, kad asmeniškai nesitarė dėl kyšio su I. A., jos manymu, dėl kyšio susitarė V. Š.. Tokio susitarimo sudarymo faktą V. Š. nuosekliai neigė. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog A. B. ir I. A. sudarė susitarimą dėl kyšio. Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-241-693/2015, Nr. 2K-486-693/2015), kaltinant asmenį sudarius susitarimą priimti kyšį, privalo būti nustatytos konkrečios susitarimo sąlygos – dėl kyšio priėmimo laiko, būdo, vietos, bendrų veiksmų, siekiant susitarimo suderinimo ir įgyvendinimo arba kitų reikšmingų aplinkybių. Byloje nėra įrodymų, jog pirmojo kyšio priėmimas 2016 m. vasario 15 d. yra ir susitarimo priimti kyšį sudarymo momentas. Gynėjas pažymi, jog pagal bylos duomenis (2016 m. vasario 15 d. telefoniniai pokalbiai Nr. 2430, Nr. 2434) galima spręsti, kad 2016 m. vasario 15 d. jokio susitarimo dėl kyšio priėmimo nebuvo, nes, praėjus vos kelioms valandoms po spėjamo kyšio priėmimo momento, I. A. paskambino A. B., reikalaudama nedelsiant šalinti valymo paslaugų kokybės trūkumus.

6.5. Nuosprendyje nėra nurodyta, koks yra tikrasis susitarimo dėl kyšio priėmimo turinys. Kaltinimas I. A. grindžiamas tuo, kad ji iš A. B. kaltinamajame akte nurodytu laikotarpiu iš viso priėmė 1 200 Eur kyšį. A. B., duodama parodymus, iš pradžių nurodė vežusi kyšį I. A. du kartus per metus po 600 Eur, vėliau parodė, kad 200 Eur perdavė I. A. po valymo paslaugų sutarties sudarymo, 300 Eur – 2016 m. pabaigoje. Lieka neaišku, kaip vertinti A. B. parodymus, kad ji perdavė I. A. 1 200 Eur: atsižvelgus į V. Š. vienoje iš apklausų nurodytas aplinkybes, kad jis, galbūt, vežė I. A. 500 Eur ar 700 Eur, jau susidaro ne 1 200 Eur, o didesnė kyšio suma. Pirmosios instancijos teismas šių prieštaravimų nepašalino. Teisiamajame posėdyje V. Š. pareiškus, kad jokio kyšio jis I. A. nevežė, nebelieka susitarimo esminės sąlygos dėl kyšių sumos – 100 Eur/mėn. ir 1 200 Eur per metus. Tokiu atveju neracionalu ir mažai tikėtina, kad buvo susitarta dėl 41,66 Eur/mėn. ir 500 Eur per metus. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, jog A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad datų, kada vežė kyšius I. A., nepamena, bet juos vežė du kartus: pirmą kartą – po valymo paslaugų sutarties sudarymo, antrą kartą – 2016 m. pabaigoje. Neaišku, apie kurią valymo paslaugų sutartį kalba A. B.. 2015 m. sutartis nepatenka į I. A. inkriminuojamos veikos laikotarpį, todėl šis epizodas ir 200 Eur kyšis nuteistajai negalėjo būti inkriminuotas. Jei kalbama apie antrąją valymo paslaugų sutartį, sudarytą 2016 m. birželio mėn., tuomet A. B. paaiškinimas, kad ji pirmą kartą vežė pinigus po valymo paslaugų sudarymo, nesutampa su kaltinimo versija, jog ne A. B., o V. Š. vežė kyšį po sutarties sudarymo. Tokiu atveju iš kaltinimo turėtų būti pašalintas pirmas kyšio davimo epizodas 2016 m. vasario 15 d. Taip pat neaišku, apie kokią konkrečią datą A. B. kalba, sakydama, jog antrą kartą vežė kyšį 2016 metų pabaigoje. Kaltinime tokio epizodo nėra, yra tik 2017 m. sausio mėnuo.

6.6. Pagal skundžiamą nuosprendį I. A. kyšis buvo perduotas už tai, kad ji palankiau ir atlaidžiau vertintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ valymo paslaugas ir valymo kokybės trūkumus, anksčiau laiko nenutrauktų 2015 m. birželio 16 d. valymo paslaugų sutarties su UAB (duomenys neskelbtini). Gynėjo nuomone, byloje nėra įrodyta, kad I. A. už, neva, gautą kyšį atliko kokius nors veiksmus UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, planavo ar norėjo juos atlikti. Prokuroras baigiamojoje kalboje nurodė, jog I. A. ėmė kyšį už tai, kad nenutrauktų 2015 m. birželio 16 d. valymo paslaugų sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir, nors ją nutraukė, tačiau po to ir vėl sudarė. Pasak gynėjo, tai reiškia, kad prokuroras pats pripažino pirminio kaltinimo I. A. nepagrįstumą, tačiau nėra aišku, ar prokuroras atsisakė pirminio kaltinimo dėl įsipareigojimo nenutraukti 2015 m. sutarties už kyšį ir pakeitė jį nauju, ar kaltinimą modifikavo. Pagal BPK normas, jei prokuroras keičia kaltinimo esmę, I. A. turi teisę gintis nuo keičiamų kaltinimų, tačiau nuteistajai ir jos gynėjui tokia teisė byloje nebuvo suteikta. Apie kaltinimo keitimą paaiškėjo, išklausius prokuroro baigiamąją kalbą. Toks kaltinimo keitimas baigiamųjų kalbų metu niekaip neatsispindėjo teismo nuosprendyje, prokuroro pasikeitusios pozicijos dėl kaltinimo teismas nuosprendyje nekomentavo. Nors I. A. nebuvo kaltinama pagal BK 225 straipsnio 2 dalį tuo, kad už kyšį organizavo naują valymo paslaugų pirkimo viešąją procedūrą, vis tik teismas nuosprendyje itin plačiai aptarė viešųjų pirkimų klausimus. Gynėjo nuomone, tai reiškia, jog I. A. realiai pareikštų kaltinimų teismas net neanalizavo.

6.7. (duomenys neskelbtini) gimnazija dar 2016 m. vasario 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sutarties nutraukimo“ informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad 2015 m. birželio 16 d. valymo paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bus nutraukta 2016 m. gegužės 10 d., nes bus vykdomas naujas pirkimas per CVPIS.UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtent iš I. A. gavo informaciją apie jau įvykusį faktą – priimtą galutinį sprendimą nutraukti sutartį. Iš 2018 m. gegužės 28 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2016 m. vasario 10 d. V. Š. paskambino A. B. ir pranešė gavęs iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos elektroninį laišką apie numatomą valymo paslaugų sutarties nutraukimą. A. B. atsakė nieko apie tai nežinanti. Pasak gynėjo, tai įrodo, jog bendrovei, V. Š. ir A. B. toks I. A. sprendimas buvo netikėtas. Vadinasi, tai reiškia, jog I. A. anksčiau tuo klausimu nebendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, nesiekė už tai gauti kyšį ir jokia forma nesitarė dėl kyšio su kitais kaltinamaisiais (nuteistaisiais). 2016 m. vasario 15 d. sprendimas nutraukti valymo paslaugų sutartį jau buvo priimtas ir išviešintas. Byloje nėra įrodymų, kad I. A. atliko kokius nors veiksmus, kad ši sutartis nebūtų nutraukta. Gynėjo nuomone, UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekis, kad I. A. nenutrauktų 2015 m. patalpų valymo sutarties, negalėjo būti susitarimo dėl kyšio objektas.

6.8. Kaltinimas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekė, kad I. A. už kyšį palankiau ir atlaidžiau vertins bendrovės valymo paslaugas ir valymo kokybės trūkumus, irgi yra nepagrįstas. Byloje nėra jokių įrodymų apie I. A. konkrečius veiksmus (neveikimą), susijusius su palankesniu bendrovės teikiamų valymo paslaugų kokybės vertinimu. Taip pat nėra įrodymų, kad I. A. būtų kaip nors susilaikiusi nuo kritiško ir nepalankaus bendrovės teikiamų paslaugų kokybės vertinimo. Pagal kaltinimą I. A. ir A. B. 2016 m. vasario 15 d. susitarė, jog I. A. priims kyšį už atlaidesnį bendrovės teikiamų valymo paslaugų kokybės vertinimą, tačiau iš bylos matyti, jog tą pačią dieną po, neva, priimto kyšio I. A. paskambino A. B. ir nurodė, kad valytojos prastai valo mokyklos patalpas, ypač pirmą ir antrą aukštą. Nuteistoji I. A. pateikė į bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamų valymo paslaugų kokybės trūkumus, jų apimtį ir datą fiksuojantį sąsiuvinį. Jį pildė ne tik I. A., bet ir kiti gimnazijos darbuotojai. Pasak gynėjo, tai reiškia, kad nuteistoji dėjo maksimalias pastangas tam, kad valymo paslaugų kokybės trūkumai būtų fiksuojami viešai ir realiu laiku, o tariamo kyšio davėjo teikiamų paslaugų kokybė būtų vertinama objektyviai.

Šalies argumentai

6.9. Gynėjas skunde nurodo, kad I. A. veiksmai (sutarties nutraukimas, teikiamų paslaugų trūkumų fiksavimas) buvo nenaudingi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistosios veiksmuose nėra tiesioginės tyčios: I. A. negalėjo suprasti, kad yra įsipareigojusi bendrovei ir/ar atlieka veiksmus, naudingus šiai bendrovei, nesuprato bei nesitikėjo, kad už jos veiksmus, atliekamus ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais, ji gali tikėtis iš šios įmonės atstovų neteisėto piniginio atlygio – kyšio. Nuteistoji, nutraukdama valymo paslaugų sutartį ir siekdama organizuoti naują viešąjį pirkimą, reikalaudama užtikrinti tinkamą valymo paslaugų kokybę, veikė tik savo darbovietės – (duomenys neskelbtini)gimnazijos naudai.

6.10. Gynėjo nuomone, 2018 m. gegužės 28 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys (2017 m. sausio 4 d. A. B. įteiktas I. A. dovanų maišelis, sveikinant su šventėmis; 2016 m. vasario 15 d. A. B. ir R. G. pokalbis telefonu, kurio metu A. B. nurodė, kad, jei ir toliau bus prastai valomos mokyklos patalpos, jokie saldainiai nepadės) leidžia daryti išvadą tik apie saldainių perdavimo I. A. faktą, o ne apie piniginio kyšio perdavimą. Už gautus saldainius I. A. jokių veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai neatliko, nelaikė saldainių kyšiu ir nesuprato, kad už juos privalo ką nors atlikti šios bendrovės naudai. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat užfiksuota, kad 2017 m. sausio 12 d. 10.41 val. į I. A. darbo kabinetą įėjusi A. B. pokalbio metu paprašė I. A. dokumentų segtuvo, perduotą segtuvą padėjo šalia rankinės, galimai kažką į jį įdėjo ir, segtuvą užvertusi, perdavė I. A.. Gynėjo teigimu, dokumentų segtuvo I. A. perdavimo negalima laikyti pinigų perdavimu, nes vaizdo įraše pinigų nematyti. Nors I. A. darbo kabinetas buvo stebimas, STT pareigūnai nesugebėjo užfiksuoti pinigų perdavimo faktų ar pažymėti kyšio pinigų, I. A. su šiais pinigais nebuvo sulaikyta. Nors A. B. parodė, kad tuo metu perdavė I. A. pinigus (kyšį), gynėjo nuomone, A. B. parodymais negalima tikėti.

6.11. A. B. bylos nagrinėjimo metu buvo gydoma (duomenys neskelbtini) stacionare, ligos kodas (duomenys neskelbtini). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, A. B. nuolat „painiojosi“ dėl bendros, neva, I. A. duotų kyšių sumos (vienoje iš apklausų nurodė perdavusi I. A. 1 200 Eur, kitoje – tik 500 Eur; be to, iš pradžių nurodė, jog davė kyšį du kartus, po to – tris kartus). A. B. neprisiminė, kada ir kiek kartų buvo atvykusi pas I. A., „painiojasi“ dėl, neva, sudaryto susitarimo perduoti kyšį detalių (iš pradžių nurodė, jog pinigus turėjo duoti kiekvieną mėnesį, po to – kas du mėnesius, dar vėliau – jog davė kyšius tik du kartus per metus). 2016 m. gruodžio 1 d. kalbėdama telefonu su R. G. (pokalbis Nr. 2407), A. B. nurodė, kad V. Š. jos paklausė, kokią sumą ji vežė mokykloms, tačiau, pasak A. B., ji negalėjo atsakyti, nes pamiršo. Byloje apklausta R. G. nurodė, kad įmonės kolektyvas pastebėjo, jog A. B. turi polinkį meluoti ir darė tai gana dažnai. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. B., atsakydama į V. Š. klausimą, ar nebėra sutarčių nutraukimo pavojaus, atsakė, jog viskas gerai ir tokio pavojaus nebėra, be to, sakė, kad, nuvežus kyšius, sutarčių nenutrauks, tačiau I. A. vadovaujama (duomenys neskelbtini) gimnazija tuo metu jau buvo pranešusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie sutarties nutraukimą ir šį pranešimą realiai įgyvendino. Visos šios aplinkybės, gynėjo nuomone, kelia pagrįstų abejonių, ar A. B. adekvačiai suvokė situaciją, savo veiksmus ir I. A. elgesį, pokalbių turinį.

6.12. Pasak gynėjo, byloje esantys A. B. telefoniniai pokalbiai su V. Š., R. G. ir I. D. leidžia daryti išvadą, kad bylai aktualiu laikotarpiu A. B. psichologinė būklė buvo sunki. A. B. parodė, kad V. Š. jai darė psichologinį spaudimą nešti kyšius, nors ji nenorėjo dalyvauti nusikaltimuose. Pats prokuroras baigiamojoje kalboje nurodė, jog A. B. bijojo, kad V. Š. neatleistų jos iš darbo, nes, būdama neįgali, ji viena augino (duomenys neskelbtini) vaikus, turėjo įsipareigojimų bankui. Byloje nustatyta, jog V. K. pasakė A. B., kad ją seka STT pareigūnai, tirdami nusikalstamas veikas dėl kyšių mokyklų direktorėms. Gynėjo teigimu, A. B. buvo psichologinėje aklavietėje ir pasirinko elgesio modelį, kuris formaliai tenkintų visų kyšių davimu suinteresuotų asmenų interesus. A. B., siekdama įvykdyti V. Š. reikalavimą išsaugoti klientus, o, jei reikės, ir duoti jiems paramą, galėjo pasakyti V. Š., kad iš jo gautus pinigus perdavė I. A., nors realiai jų neperdavė, žinodama, kad ją seka STT pareigūnai. Tikėtina, kad A. B. šiuos V. Š. jai perduodamus pinigus (bendrovėje paramai ar kyšiams skirti pinigai nebuvo apskaitomi) pasisavindavo ir šiomis lėšomis galimai dengė savo finansinius įsipareigojimus bankui ir tenkino šeimos poreikius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš I. A. jokių konkrečių veiksmų nesitikėjo, todėl niekas ir negalėjo sužinoti bei patikrinti, ar I. A. realiai gavo bendrovės pinigus ar ne. Be to, byloje nustatyta, kad A. B. pati „nuiminėjo“ pinigus iš V. A. banko kortelės ir nėra įrodymų, kad šiuos pinigus ji būtų kam nors perdavusi. Gynėjo nuomone, tikėtina, kad šiuos pinigus A. B. irgi pasisavindavo. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. B. 2016 m. vasario 10 d. pokalbio su I. D. metu nurodė, kad V. K. ją informavo, kad STT ją (A. B.) seka, tačiau 2016 m. vasario 15 d. vis tiek nuvežė kyšį (pirmą kartą) I. A.. Gynėjo teigimu, joks „sveiko proto“ asmuo, sužinojęs, kad jį seka STT pareigūnai, nesutiktų ne tik tęsti jau vykdomų nusikalstamų veikų, bet ir pradėti naujų nusikaltimų. Gynėjas pažymi, kad šiuo atveju galimi du tokio A. B. elgesio paaiškinimai: ji buvo rami, nes žinojo, kad pinigų realiai I. A. niekada nedavė ir neduos, todėl negalės būti apkaltinta nusikaltimu, kurio nedarė, arba jau buvo susisiekusi su STT pareigūnais ir sutiko su jais bendradarbiauti, taip pat – provokuoti I. A. daryti nusikaltimą.

6.13. Pirmosios instancijos teismas dėl šios galimos įvykių versijos nuosprendyje nepasisakė, išvadas dėl I. A. kaltės grindė akivaizdžiai nepatikimais A. B. parodymais. Gynėjo nuomone, A. B. parodymai, be kita ko, gauti neteisėtais būdais. Nors per pirmą apklausą A. B. nurodė neprisimenanti jokių su kyšių davimu susijusių aplinkybių (pasak gynėjo, dėl jai diagnozuoto psichikos sveikatos sutrikimo, vaistų vartojimo A. B. galimai turėjo įvykių bei situacijos prasmės suvokimo ir vertinimo problemų), vėliau ji vis tiek buvo dar daug kartų apklausinėjama ir verčiama keisti parodymus, kol pagaliau nurodė tokias aplinkybes, kurių reikėjo kaltinimui pagrįsti. Nagrinėjant bylą teisme, buvo prašoma skirti A. B. psichologinę – psichiatrinę ekspertizę. Tokia ekspertizė turėjo atsakyti į bylai esminius klausimus: ar A. B. galimo nusikaltimo padarymo metu nebuvo tokios būsenos, kad negalėtų prisiminti įvykių, ar ji neturi atminties sutrikimų, polinkio fantazuoti ir/ar įsivaizduojamus įvykius painioti su realybe, ar jai skirti medikamentai neturi šalutinio poveikio, dėl kurio galėtų sutrikti atmintis, ar jos parodymus apie praeities įvykius galima laikyti adekvačiais ir patikimais. Pirmosios instancijos teismas, gavęs A. B. gynėjo prašymą dėl ekspertizės skyrimo, jo netenkino, nurodęs, kad A. B. yra veiksni. I. A. gynėjo nuomone, byloje tikslinga skirti nuteistosios A. B. psichologinę – psichiatrinę ekspertizę, kurios nepagrįstai neskyrė pirmosios instancijos teismas. Gynėjas pažymi, kad, neskirdamas ekspertizės, teismas neleido I. A. įrodinėti savo nekaltumo, šiurkščiai pažeidė jos teises procese, buvo neobjektyvus ir šališkas. Todėl visos abejonės, tarp jų – ir dėl A. B. parodymų patikimumo, vertintinos I. A. naudai.

6.14. Kaltinamieji prašė teismo išreikalauti iš STT duomenis apie faktinį bylos pradėjimo ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindą. Teismas formaliai šį prašymą tenkino, tačiau STT reikalaujamų duomenų nepateikė. Vėliau byloje buvo gautas STT raštas, kuriame nurodyta, kad jie atsisako vykdyti teismo įpareigojimą ir į bylą duomenų neteiks. Pirmosios instancijos teismas atsisakė pakartotinai pareikalauti iš STT pateikti duomenis apie faktinį šios bylos pradėjimo bei kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir pratęsimo pagrindą, atmetė ir kitus kaltinamųjų prašymus, taip pažeisdamas jų teisę gauti gynybai būtinus įrodymus. Tuo pačiu metu teismas tenkino visus kaltinimą palaikančio prokuroro ir STT pareigūnų prašymus. Pasak gynėjo, šios aplinkybės, taip pat atsisakymas skirti byloje teismo psichologinę – psichiatrinę ekspertizę reiškia kaltinamųjų (nuteistųjų), tarp jų – ir I. A. teisės į nešališką bei sąžiningą teismą pažeidimą.

6.15. Gynėjas, atsižvelgdamas į kasacinėje nutartyje Nr. 2K-221-942/2020 pateiktus išaiškinimus, teigia, jog šioje byloje dėl nuteistųjų atžvilgiu taikytų kriminalinės žvalgybos veiksmų jų teisės buvo varžomos neproporcingai ilgą laiką ir pernelyg intensyvia apimtimi. Be to, gynėjo nuomone, kaltinamieji (nuteistieji) ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikyti aiškiai neteisėtai. Nors I. A. atžvilgiu sulaikymas nebuvo taikomas, tačiau, pasak gynėjo, neteisėtas kitų kaltinamųjų (nuteistųjų) sulaikymas turėjo įtakos viso proceso teisėtumui ir jo kokybei, todėl reikalauja bent minimalaus įvertinimo.

6.16. LAT yra išaiškinęs, kad pareigūnų „persistengimo“ atveju baudžiamasis procesas gali sukelti daugiau neigiamų padarinių, nei pati nusikalstama veika, dėl kurios procesas ir buvo pradėtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-942/2017). Tokia situacija, pasak gynėjo, susiklostė ir šioje byloje. I. A. artimuosius sukrėtė aiškiai nepagrįstas baudžiamosios bylos jos atžvilgiu pradėjimas bei vėliau paaiškėję faktai, kad I. A., o per ją – ir jos šeimos nariams buvo taikytos pasiklausymo, vaizdo bei garso įrašymo, sekimo ir kitos kriminalinės žvalgybos priemonės; informacija apie „trijų mokyklų korumpuotas direktores“ pasirodė viešojoje erdvėje, spaudoje ir televizijoje. I. A. artimieji patyrė didelį emocinį sukrėtimą, pablogėjo jų sveikata. Nepagrįstas ikiteisminis tyrimas ir perdėtas noras viešinti baudžiamosios bylos medžiagą spaudoje lėmė tai, kad 2017 m. rugsėjo mėn. nuo miokardo infarkto mirė I. A. tėvas, o 2022 m. liepos mėn. nuo miokardo infarkto mirė jos sutuoktinis Č. A.. Gynėjas pažymi, kad I. A. yra tikra, jog vis tik teisingumas bus įgyvendintas, priimant jos atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, tačiau tėvo ir sutuoktinio gyvybių, šeiminio gyvenimo pilnatvės ir ramybės jausmo jai niekas nebesugrąžins.

6.17. Pirmosios instancijos teismas skyrė I. A. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą trejiems metams. Nuosprendyje šios baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas iš esmės niekaip neargumentuojamas, o tai pagal LAT praktiką (Apžvalga Nr. AB-53-1) yra BPK normų esminis pažeidimas, darantis nuosprendį neteisėtu ir nepagrįstu. I. A. yra įgijusi pedagogo išsilavinimą, visą gyvenimą dirbo tik šį darbą ir tai buvo vienintelis jos pragyvenimo šaltinis. Mirus sutuoktiniui, ji neteko antrojo šeimos pajamų šaltinio, todėl jai skirta baudžiamojo poveikio priemonė yra aiškiai neproporcinga, nesuderinama su teisingumo, proporcingumo ir teisinės valstybės principais, pažeidžia bausmių skyrimo principus ir tikslus. I. A. nuo 2021 m. liepos mėn. nebedirba (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktore, gimnazija turi kitą vadovą, o I. A. yra jo pavaldinė. Nuteistoji patyrė neigiamas finansines pasekmes ir nebeturi teisės veikti įstaigos vardu (sudarinėti sandorius, priimti kitus esminius sprendimus įstaigos vardu). Tai reiškia, kad I. A. nebeturi net teorinės galimybės daryti kitas korupcines veiklas, todėl teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas niekaip nebūtų susijęs su siekiu užkirsti kelią nusikaltimų darymui ateityje. Todėl skundu prašoma panaikinti I. A. skirtą baudžiamąją priemonę. Gynėjo teigimu, nuteistajai skirta bauda irgi yra pernelyg didelė, aiškiai neproporcinga, prieštarauja bausmės tikslams. Sprendimas konfiskuoti iš I. A. gautą kyšį atitinkančią pinigų sumą yra nepagrįstas, nes byloje nėra nustatytas nei kyšio perdavimo nuteistajai faktas, nei konkreti, neva, kaip kyšis jai perduota pinigų suma.

6.18. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl I. A. ir jos gynėjo argumentų, kurie buvo grindžiami teismų praktika panašaus pobūdžio bylose. Nuosprendyje gynybos argumentai net nepaminėti, teismas jų nekomentavo, nepateikė savo vertinimo, nenurodė jų atmetimo motyvų. Gynėjas tai vertina kaip savarankišką BPK normų pažeidimą, kurį padarė pirmosios instancijos teismas. Teismas pasisakė tik dėl kaltinimą byloje palaikiusio prokuroro argumentų, jiems pritardamas, o tai įrodo, jog byla buvo išnagrinėta neobjektyviai, nevisapusiškai ir šališkai. Teismo padarytos išvados neatitinka naujausios šiai bylai aktualios teismų praktikos (kasacinė nutartis Nr. 2K-111-976/2023).

Atsiliepimas

7. Nuteistosios A. I. gynėjas advokatas P. O. pateikė atsiliepimą į nuteistojo V. Š. ir nuteistosios I. A. gynėjo advokato M. R. apeliacinius skundus. Atsiliepime nurodyta, kad skundai yra pagrįsti, o juose išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

7.1. Gynėjas sutinka su nuteistuoju V. Š., kad byloje nebuvo atliktas įrodymų vertinimas, nuosprendis yra be motyvų ir neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų. V. Š., gynėjo nuomone, pagrįstai nurodė ir tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas išimtinai kito kaltinamojo (nuteistojo), kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi, parodymais. A. B. parodymai buvo prieštaringi, o teisme ji savo kaltę pripažino tik iš dalies.

7.2. Pasak atsiliepimą pateikusio A. I. gynėjo, V. Š. teisingai pažymėjo, kad byloje nėra nė vieno tiesioginio įrodymo, kuris leistų konstatuoti, jog V. Š. ir A. I. susitarė dėl kyšio bei kyšis buvo perduotas A. I.. V. Š. ir A. I. iki 2016 m. kovo 3 d. jokių kontaktų neturėjo, todėl negalėjo susitarti dėl tariamo kyšio ir kaltinime konkrečiai neįvardintų veiksmų, dėl kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“, neva, turėjo laimėti viešąjį konkursą, atlikimo. Nors šio susitarimo šalimis įvardinti V. Š., A. I. ir A. B., tačiau ir V. Š., ir A. I. nuosekliai tvirtino, kad tokio susitarimo nebuvo, o A. B. teisme irgi nurodė jokio tiesioginio ar netiesioginio susitarimo su A. I. nesudariusi.

7.3. Kaltinime, kuris perkeltas į nuosprendį, nurodyta, kad A. I. buvo perduodamas 200 Eur kyšis kiekvieną mėnesį. Tai reiškia, kad bendra tariamai perduoto kyšio suma buvo didesnė už viešojo pirkimo (lauko teritorijos priežiūra) sumą. Atsiliepimą pateikęs gynėjas pritaria V. Š. apeliacinio skundo teiginiui, kad tariamo kyšio davimas buvo nelogiškas ir įmonei ekonomiškai nenaudingas.

Šalies argumentai

7.4. A. I. gynėjas nurodo, jog V. Š. pagrįstai kelia klausimą dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo teisėtumo. Pirminiai kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo nesankcionuoti, todėl šių veiksmų atlikimo metu gauti duomenys negali būti naudojami įrodinėjimo procese. Teismas neanalizavo kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų faktinio ir teisinio pagrindo, todėl nuosprendžio išvada dėl kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų teisėtumo yra nepagrįsta. Dėl subjektyviai atrinktos kriminalinės žvalgybos medžiagos, pateikiant teismui tik ištraukas iš pokalbių, jas interpretuojant atsietai nuo vykusių pokalbių esmės ir nepateikus teismui visos surinktos medžiagos, susiklostė situacija, jog kaltinimas grindžiamas tik prielaidomis ir tai galėjo lemti nepagrįsto nuosprendžio priėmimą.

7.5. A. I. gynėjas pritaria nuteistosios I. A. gynėjo advokato M. R. apeliacinio skundo argumentams, kad byloje nėra nustatyta ir įrodyta nusikalstamos veikos sudėtis, skundžiamas nuosprendis grindžiamas prielaidomis, netinkamai įvertintos A. B., kuriai diagnozuotas psichikos sveikatos sutrikimas ir kuri nuolat keitė parodymus, byloje nurodytos aplinkybės. Nuteistosios A. I. gynėjas taip pat sutinka su I. A. gynėjo advokato M. R. apeliacinio skundo argumentais dėl nepagrįstai ilgos kriminalinės žvalgybos trukmės. I. A., kaip ir A. I., buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dirbti valstybės tarnyboje. Atsiliepime pažymėta, jog teismas nenurodė jokių motyvų dėl I. A. ir A. I. skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo būtinumo ir jos trukmės.

Atsiliepimas

8. Apygardos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios I. A. gynėjo advokato M. R., nuteistosios A. I. ir jos gynėjo advokato P. O., nuteistojo V. Š. apeliaciniai skundai atmestini.

9. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinių skundų ribose. Kaip matyti iš nuteistojo V. Š. apeliacinio skundo turinio, jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismas nepatikrino byloje esančių įrodymų turinio pagrįstumo, nevertino įrodymų, paneigiančių jo kaltę, neatskleidė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų turinio, pripažįstant jį kaltu dėl A. I. papirkimo buvo pažeistos BK 2 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys, o BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų pažeidimas apribojo jo galimybę gintis. Taip pat apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino A. B. parodymus, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių reikalavimus, nepagrindė įrodymais susitarimo su A. B. turinio ir tikslo, nepasisakė dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo ir jų metu gautų duomenų, kaip įrodymų, leistinumo. Nuteistasis V. Š. apeliaciniu skundu prašo dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų jį išteisinti. Nuteistoji A. I. ir jos gynėjas P. O. apeliaciniu skundu prašo A. I. išteisinti, neįrodžius, jog ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, tvirtindami, kad byloje nebuvo nustatyti objektyvieji kyšininkavimo požymiai. Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl kitų nuteistųjų ir atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų ir nuteistosios A. B. parodymų patikimumo, neatliko objektyvaus įrodymų tyrimo, nepašalino prieštaravimų, nenurodė bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, konfiskuotinos sumos nustatymo ir laikino nuosavybės taikymo būtinumo motyvų. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, teigiant, kad nepalyginus A. I. parodymų su kita bylos medžiaga, informavo atitinkamas institucijas apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Kelia klausimą ir dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinio ir teisinio pagrindo. Nuteistosios I. A. gynėjas M. R. apeliaciniu skundu prašo I. A. išteisinti dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, tvirtindamas, kad nebuvo įrodyta, jog buvo sudarytas susitarimas dėl kyšio priėmimo, nebuvo nustatyti būtinieji kyšininkavimo požymiai, neįrodytas kyšio priėmimo faktas. Taip pat apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, nevertino nuteistosios A. B. elgesio ir jos psichinės būsenos, o neskirdamas A. B. psichologinės-psichiatrinės ekspertizės, ne tik neleido I. A. įrodinėti savo nekaltumo, šiurkščiai pažeidė jos teises procese, bet ir buvo neobjektyvus ir šališkas. Teismo šališkumą sieja ir su tuo, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė pakartotinai pareikalauti iš Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikti duomenis apie faktinį bylos pradėjimo bei kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir pratęsimo pagrindą. Taip pat apeliaciniame skunde akcentuojamas ilgas nuteistųjų atžvilgiu taikytas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo laikas, keliamas klausimas dėl I. A. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais.

10. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, atlikusi byloje įrodymų tyrimą, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl V. Š., A. I. ir I. A. pareikštuose kaltinimuose nurodytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, nuosprendyje aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, motyvai, objektyviai ištirtos nuteistųjų nusikalstamą veiką apibūdinančios ir jų iškeltas versijas paneigiančios aplinkybės, be to, nurodyti nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados, priešingai nei tvirtina apeliantai, vertintas ir atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumas, t. y. aptartas kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinis ir teisinis pagrindas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais. Tačiau teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas V. Š. veiką nors ir teisingai kvalifikavo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, tačiau nuosprendžio nustatomojoje dalyje neteisingai aprašė veiką, todėl ši dalis tikslinama, atspindint tą aplinkybę, kad V. Š. nuteistas ne už netinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, o už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą.

Dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo ir duomenų, gautų kriminalinės žvalgybos metu, pripažinimo įrodymais

11. Nuteistojo V. Š., nuteistosios A. I. ir jos gynėjo, nuteistosios I. A. gynėjo apeliaciniuose skunduose keliami klausimai dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo ir šio tyrimo metu surinktų duomenų pripažinimo įrodymais. Apeliantų teigimu, skundžiamame nuosprendyje nebuvo įvertintas kriminalinės žvalgybos faktinis ir teisinis pagrindas, pagal jų prašymus STT teismui nepateikė dokumentų, kuriuose būtų užfiksuotas konkretus pagrindas, sudaręs pagrindą pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą.

12. Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, nurodytus, be kita ko, BK 225 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 1 dalyje. Teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinę žvalgybą, privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus; ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais; ar tyrimo veiksmų trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-7-8-788/2018, 2K-285-976/2018 ir kt.). Taigi, įstatymų nustatytos institucijos, taikydamos šias priemones, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečią situaciją, nustatyti, ar yra pakankamas atitinkamos priemonės taikymo faktinis pagrindas, išsiaiškinti, ar negalima tų pačių tikslų pasiekti neįsiterpiant į privatų žmogaus gyvenimą, arba, jeigu toks įsiterpimas yra neišvengiamas, užtikrinti, kad žmogaus teisė į privatumą nebūtų apribota labiau, negu būtina minėtam visuomenei reikšmingam ir konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-788/2018, 2K-129-976/2019).

Žemesnės instancijos teismas

13. Teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus yra: 1) arba apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys (atlikti KŽĮ 10, 11, 12 straipsniuose, 15 straipsnio 8 dalyje nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus), 2) arba prokuroro sankcionuoti kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (atlikti KŽĮ 12, 13 straipsniuose, 15 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus). ???Pirmiau minėto Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio nuostatos pagal teismų praktiką yra laikomos faktiniu kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, 2K-313/2010, 2K-P-94-895/2015). Detalizuojant faktinio kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindo apibūdinimą teismų praktikoje nurodoma, kad faktinis kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindas yra informacija apie objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, leidžianti spręsti, kad minėtas tyrimas bus atliekamas dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jis pagal įstatymus ir gali būti atliekamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161-693/2019, 2K-119-689/2020, 2K-245-458/2020). ???

14. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas Nr. 05-7-00001-17 buvo pradėtas pagal kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautą informaciją, kad (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorė A. I., laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2017 m. vasario 14 d., bendrininkaudama kartu su (duomenys neskelbtini) progimnazijos vyriausiąja buhaltere R. A. ir UAB (duomenys neskelbtini) galimai fiktyviai įdarbintu R. A. sutuoktiniu V. A., (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorė I. A. ir (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorė I. M., būdamos valstybės tarnautojui prilygintais asmenimis, galimai savo naudai tiesiogiai priėmė ir susitarė sistemingai priiminėti 100–360 Eur kyšius ateityje iš organizuotoje grupėje įmonės naudai veikiančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. Š., valymo paslaugų vadovės A. B. bei darbuotojos R. G., už tai, jog su UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų nenutrauktos sutartys bei sudarytos išskirtinės sąlygos laimėti nurodytose mokymo įstaigose vykdomus patalpų valymo paslaugų viešuosius pirkimus; be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ minimu laikotarpiu galimai apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Gautais duomenimis, minėtų asmenų veiksmuose galimai yra nusikaltimų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, požymių (1 t., b. l. 6–7, 47). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius pateikė 2015 m. gruodžio 21 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad pagrindas pradėti šį kriminalinės žvalgybos tyrimą buvo gauti duomenys apie tai, kad A. I. gali reikalauti ar priimti kyšius iš vaikų maitinimu užsiimančių įmonių atstovų už galimybę sudaryti ar pratęsti sutartis, susitikinėdama su įmonių atstovais, nuolat užsimena, kad mokyklai reikalinga parama ir kad paramos suteikimas garantuotų sutarčių pratęsimą, reikalavo, kad pastarieji neatlygintinai teiktų maistą jos asmeniniams pobūviams, užuominomis užsiminė, kad kiti mokyklų direktoriai gauna „atkatus“ už tai, jog pastarieji galėtų tiekti mažiau kokybišką (pigesnį) maistą nei tai numato mokinių maitinimą reglamentuojantys teisės aktai, paminėjo, kad (duomenys neskelbtini) progimnazija yra pasirašiusi sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iš šios įmonės atstovės A. B. gauna po 60 eurų per mėnesį už vieną žmogų (viso nuo 6 žmonių) ir pan. (17 t., b. l. 60). Taip pat pateikta 2016 m. kovo 16 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad tyrimas atliekamas dėl korupcinės schemos, kurios metu galimai atliekami neteisėti veiksmai, numatyti BK 225 straipsnio 1, 2 dalyse, 227 straipsnio 1, 2 dalyse, o būtent, valstybės tarnautojams prilyginti asmenys: (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorė A. I. galimai nuolatos ir sistemingai už mokyklos maitinimo, valymo ar kitokių sutarčių pratęsimą ar sudarymą, organizuojant viešojo pirkimo konkursus, reikalauja ir priima kyšius iš vaikų maitinimo, patalpų valymo bei kitas paslaugas teikiančių įmonių atstovų; gautais duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkė A. B. galimai papirkinėja mokyklos vadovus, siekdama, kad mokyklos sudarytų valymo paslaugas su UAB „(duomenys neskelbtini)“; gauta duomenų, kad A. I., būdama valstybes tarnautojui prilygintinu asmeniu, t. y. eidama (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės pareigas, galimai kyšininkauja, o būtent, iš potencialių (duomenys neskelbtini) progimnazijos organizuojamų viešųjų pirkimų laimėtojų galimai reikalauja savo naudai duoti kyšį; gauta kriminalinės žvalgybos informacija, jog A. I., kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“, teikiančia patalpų ir lauko valymo paslaugas (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, siekdama sau asmenines ar kitokios naudos, galimai yra sudariusi korupcinę schemą, o būtent, A. I. atleido visas mokyklos valytojas ir 2016 m. sausio 11 d. sudarė mokyklos patalpų bei lauko valymo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o už tai A. I. galimai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauna kas mėnesi kyšį, kuris galimai siekia iš viso 720 Eur; minėtas kyšis galimai kaip atlyginimas pervedamas galimai fiktyviai įdarbintam asmeniui, (duomenys neskelbtini) progimnazijos vyr. buhalterės sutuoktiniui V. A. į galimai (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę, kuris būdavo galimai A. B. išgryninamas bankomatuose ir perduodamas A. I., gauta duomenų, kad A. B., galimai nurodžius UAB (duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. Š., galimai davė kyšį (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorei I. A. bei (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorei I. M. už valymo paslaugų sutarčių nenutraukimą dėl nekokybiško valymo ir tikintis pratęsti tolimesnį bendradarbiavimą, A. B. nusprendusi nebedalyvauti šioje korupcinėje schemoje, apie tai informavo savo vadovą V. Š., kuris galimai pastarąją toliau vertė dalyvauti minėtoje schemoje ir duoti kyšius (17 t., b. l. 61–62).

15. Įvertinus 14 punkte aptartų dokumentų turinį, matyti, kad juose aiškiai ir išsamiai nurodyta informacija apie kriminalinės žvalgybos veiksmų metu fiksuotinų asmenų galimai daromas nusikalstamas veikas, aprašant tiek baudžiamojo įstatymo straipsnius, tiek objektyviuosius nusikalstamų veikų požymius. Iš esmės tos pačios veikų aplinkybės, kaip faktinis pagrindas sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus ar pratęsti sankcionavimą, be kita ko, papildant objektyviuosius nusikalstamų veikų požymius naujomis kriminalinės žvalgybos metu nustatytomis aplinkybėmis, buvo nurodytos ir Šiaulių apygardos prokuratūros 2015 m. gruodžio 22 d. teikime Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. kovo 17 d. teikime Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. birželio 16 d. teikime Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 20 d. teikime Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2016 m. gruodžio 19 d. teikime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. I., A. B., R. A., V. A., I. M., V. Š., I. A. atžvilgiu techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, sekimo ir slapto patekimo į asmenų darbo patalpas sankcionavimo ar jo pratęsimo (18 t., b. l. 108–140, 143–155). Atitinkamai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, nustatęs, kad kriminalinės žvalgybos medžiaga patvirtina, jog teikimuose nurodyti asmenys, t. y. A. I., A. B., R. A., V. A., V. Š., I. A., I. M. gali būti susiję su nusikalstamomis veikomis, turinčiomis apysunkių ir sunkių nusikaltimų požymių, siekiant patikrinti asmenų dalyvavimą teikimuose nurodytose nusikalstamose veikose, 2015 m. gruodžio 22 d., 2016 m. kovo 17 d. 2016 m. birželio 16 d., 2016 m. rugsėjo 20 d. bei 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimis (4 t., b. l. 68–79) sankcionavo bei pratęsė KŽĮ 10, 11 ir 15 straipsniuose numatytus kriminalinės žvalgybos veiksmus.

16. Pirmiau aptartų, faktinį kriminalinės žvalgybos veiksmų, priemonių sankcionavimo (jų sankcionavimo pratęsimo) pagrindą patvirtinančių aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad faktinio pagrindo atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus buvimą, teisėjų kolegijos vertinimu, netiesiogiai patvirtina ir tai, jog atlikus šiuos veiksmus, buvo užfiksuotos nusikalstamos veikos, atitinkančios pradinę informaciją, nurodytą Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktose ir anksčiau aptartose pažymose. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad situacija, kai taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus užfiksuojamas realus nusikalstamų veiksmų atvejis, būtent toks, kokį buvo siekiama atskleisti, patvirtina, kad pareigūnai, iniciavę atitinkamus kriminalinės žvalgybos veiksmus, turėjo patikimos informacijos apie galimas nusikalstamas veikas (kasacinė nutartis Nr. 2K-94-788/2022).

17. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad leidimas atlikti operatyvinius (kriminalinės žvalgybos) veiksmus turi būti kiek įmanoma tikslesnis, kad proceso dalyviai ir bylą nagrinėjantys teismai galėtų įvertinti tų veiksmų teisėtumą (teisinį pagrindą) ir pagrįstumą (faktinį pagrindą), būtent kad būtų aišku, kokie veiksmai, kur, prieš kokius asmenis, kiek laiko galėjo būti vykdomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-180-976/2017, Nr. 2K-285-976/2018). Toks reikalavimas negali būti suprantamas kaip perteklinių duomenų nurodymas teismo nutartyse. Teismo sprendimuose turi būti nurodyti duomenys, kurie būtini teisiniam ir faktiniam operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų ar neviešo pobūdžio procesinių prievartos priemonių (slaptų tyrimo veiksmų) pagrindui įvertinti; taip pat būtini teismo sprendimu leidžiamoms atlikti veiksmų apimtims (riboms) nustatyti, t. y. susiję su slaptai kontroliuojamo susižinojimo objektu (asmeniu, asmenimis), vieta, laiku (terminu) ir būdu (garso, vaizdo, kitokiu kontroliavimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-285-976/2018).

Žemesnės instancijos teismas

18. Kaip jau buvo minėta, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2015 m. gruodžio 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini) nutartimi, vadovaujantis KŽĮ 10, 11, 15 straipsniais, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. kovo 21 d. sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka ir sekimas A. I., A. B. ir R. A. atžvilgiu, bei sankcionuotas slaptas patekimas į darbo ir kitas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) progimnazijos patalpose, t. y. į A. I. darbo kabinetą, leidžiant atlikti patalpų apžiūrą, paimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus ir juos apžiūrėti ir (ar) pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą, taikymas. Iš nutarties turinio matyti, kad joje aiškiai nurodytas techninių priemonių panaudojimo būdas, o būtent, kad skirtina elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas, naudojant technines priemones specialia tvarka ir sekimas (4 t., b. l. 69-70). Ši teismo nutartis priimta Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2015 m. gruodžio 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini) teikimo pagrindu, kuriuo buvo prašoma sankcionuoti A. I. atžvilgiu techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, sekimą ir slaptą patekimą į jos darbo kabinetą, siekiant atlikti patalpų apžiūrą, paimti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus ir juos apžiūrėti ir (ar) pažymėti, o A. B. ir R. A. atžvilgiu – techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka ir sekimą (18 t., b. l. 108–112).

19. Taigi minėta Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi buvo sankcionuotas kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas A. I., A. B. ir R. A. atžvilgiu, be kita ko, panaudojant technines priemones specialia tvarka, ir toks techninių priemonių panaudojimo būdas nurodytas nutarties motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse. Vėlesnėse Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. 2016 m. birželio 16 d., 2016 m. rugsėjo 20 d. bei 2016 m. gruodžio 20 d. nutarčių motyvuojamose dalyse aptarus pagrindus toliau taikyti technines priemones specialia tvarka A. I., A. B. ir R. A., taip pat leista taikyti techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka ir V. A., V. Š., I. A., I. M. atžvilgiu, nutartyje aiškiai suformuluotas, be kitų veiksmų, techninių priemonių panaudojimo taikymo, pratęsimo, bei šių priemonių panaudojimo (speciali) tvarka, aiškiai nustatanti leidžiamų atlikti veiksmų apimtis (ribas). Byloje nenustatyta, kad minėtomis Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nutartimis sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus realizuojantiems pareigūnams būtų nesuprantama slaptų tyrimo veiksmų apimtis ar šioje byloje asmenų teisės į privatų gyvenimą buvo ribojamos didesne apimtimi, nei leido teismas. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad kriminalinės žvalgybos subjektui patikrinti pirminę informaciją, pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą ir atlikti teismo sankcionuotus kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus buvo teisinis bei faktinis pagrindai ir tokie veiksmai, priešingai nei tvirtinama apeliantų skunduose, atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos.

20. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje patikrino tiek faktinį, tiek ir teisinį kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindus, atliko byloje esančių duomenų analizę ir, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. I., V. Š. ir I. A. atžvilgiu, pagrįstai rėmėsi ir kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautais duomenimis, kurie buvo patikrinti BPK nustatyta tvarka, BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimų nepažeidė. Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai operatyvinio tyrimo (kriminalinės žvalgybos) veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, nagrinėjantis bylą teismas faktinio operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo pagrindo paprastai neturėtų tikrinti; laikoma, kad, teismui suteikus leidimą atlikti operatyvinius veiksmus, tai yra pakankama garantija, jog buvo įstatyme nustatytas pagrindas atlikti šiuos veiksmus, todėl papildomai tikrinti šių duomenų baudžiamojo proceso įstatymas nenustato ir abejoti jų leistinumu nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

Žemesnės instancijos teismas

21. Apeliaciniuose skunduose taip pat akcentuojama, kad iš kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautų duomenų matyti, jog slapta naudoti technines priemones specialia tvarka A. B. ir A. I. atžvilgiu, jas slapta sekti bei slapta patekti į (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės A. I. darbo kabinetą buvo leista tik nuo 2015 m. gruodžio 29 d., nors iš liudytoju apklausto P. S. nurodytų aplinkybių matyti, kad A. I. atžvilgiu kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami jau nuo 2014 metų.

22. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal KŽĮ 6 straipsnio 2 dalies 1, 4, 9, 10 punktus, kriminalinės žvalgybos subjektai gali naudoti bet kokius kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus, jei pagal jų naudojimo pobūdį ir (ar) trukmę nereikalinga prokuroro ar teismo sankcija; naudotis asmenų pagalba kriminalinės žvalgybos uždaviniams įgyvendinti; teisės aktų nustatyta tvarka neatlygintinai gauti duomenis iš pagrindinių valstybės ir žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų bazių; gauti iš fizinių ir juridinių asmenų kriminalinei žvalgybai reikalingą informaciją, išskyrus informaciją, kuriai gauti pagal įstatymus reikalinga motyvuota teismo nutartis; naudoti kriminalinės žvalgybos informacinės sistemos duomenis. Taigi, kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai yra įvairūs, aktuali informacija gali būti gaunama ir ne rašytine forma, o rašytinio faktinio pagrindo nebuvimas ar siekio išsaugoti tarnybinę paslaptį neatskleidimas nesudaro pagrindo laikyti kriminalinės žvalgybos veiksmų neteisėtais ar abejoti jų pradėjimo faktinio pagrindo egzistavimu. Be to, pirminio informacijos šaltinio neatskleidimas gynybai, visų pirma, yra teisėtas, remiantis KŽĮ 19 straipsnio 7 dalimi, antra, yra objektyviai pagrįstas užtikrinant kriminalinės žvalgybos subjektų turimų informacijos šaltinių konfidencialumą.

Dėl pirmosios instancijos teismo ir prokuroro šališkumo

23. Nuteistosios A. I. ir jos gynėjo apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl galimo pirmosios instancijos teismo šališkumo. Jį apeliantai sieja su byloje atliktu įrodymų vertinimu ir tuo, kad teismas informavo institucijas apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, tuo išreikšdamas išankstinės nuomonės susiformavimą. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

24. Teismo nešališkumo reikalavimas yra ir viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, apie bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-204-689/2019, 2K-101-303/2020 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2015 m. balandžio 23 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10). Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas baimintis, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, suinteresuoto asmens požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-204-689/2019, 2K-101-303/2020).

25. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai, – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-137/2008, 2K-45-303/2018, 2K-211-895/2018, 2K-204-689/2019, 2K-101-303/2020).

26. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-486/2014, 2K-45-303/2018 ir kt.). EŽTT praktikoje šiuo aspektu taip pat pažymėta, kad tai, jog bylą nagrinėjantis teismas bylos nagrinėjimo metu priima daugelį gynybai nepalankių procesinių sprendimų, yra įmanoma ir teisėjui nesant nusistačiusiam prieš kaltinamąjį. Siekiant paneigti teisėjo subjektyviojo nešališkumo prezumpciją, reikia svaresnių jo asmeninio šališkumo įrodymų negu serija gynybai nepalankių procesinių sprendimų; tokie sprendimai gali būti vertinami pagal kitas, be kita ko, Konvencijos 6 straipsnio, nuostatas dėl atitinkamų proceso teisingumo ir gynybos teisių, tačiau, net ir nustačius šių nuostatų pažeidimus, tai paprastai savaime nereiškia nepalankius sprendimus priėmusio teismo nusiteikimo prieš kaltinamąjį (pvz., 2020 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Khodorkovskiy ir Lebedev prieš Rusiją (Nr. 2), peticijų Nr. 51111/07 ir 42757/07, 430 punktas, su tolesnėmis nuorodomis).

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teisme vykusį procesą kaip visumą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas proceso metu siekė išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir įrodymus, pašalinti esančius neatitikimus ir prieštaravimus liudytojų parodymuose, suprasti ir išsiaiškinti jų parodymų turinį, nustatyti apklausiamų asmenų elgesio motyvus. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir nuteistosios A. I. parodymus, jos pateiktų duomenų turinį, palyginęs juos su kitais pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais, nors ir priėmė sprendimą kreiptis į instituciją dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai neduoda pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas tuo išreiškė išankstinę nuomonę dėl įrodymų vertinimo ar bylos baigties. Pažymėtina ir tai, kad apeliantų minimas pirmosios instancijos teismo sprendimas kreiptis į instituciją dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos buvo priimtas tik šioje byloje paskelbus nuosprendį. Kitų aplinkybių, rodančių, kad nebuvo užtikrinta nuteistosios A. I. teisė į nešališką teismą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pagal subjektyvųjį ar objektyvųjį kriterijus, nenustatyta, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo vertintini kaip nepagrįsti.

28. Teismo šališkumą nuteistosios I. A. gynėjas grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti prašymą skirti nuteistajai A. B. teismo psichologinę-psichiatrinę ekspertizę ir taip neleido I. A. įrodinėti savo nekaltumo ir tuo buvo pažeistos jos teisės procese. Pažymima, kad vien tai, kad teismas atmeta proceso dalyvių prašymus ir proceso dalyviai su tokiu teismo sprendimu nesutinka, savaime nesuteikia pagrindo teigti teismą buvus šališką, – tai, ar proceso dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430/2012, 2K-109/2014, 2K-17-976/2020, 2K-84-458/2020 ir kt.). Be to, šis proceso veiksmas buvo atliktas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir gautos ekspertizės akto išvados. Nuteistosios gynėjas teismo šališkumą sieja ir su tuo, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė pakartotinai pareikalauti iš STT pateikti duomenis apie faktinį bylos pradėjimo bei kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir pratęsimo pagrindą, tačiau kaip jau buvo minėta, vien tai, kad teismas atmeta proceso dalyvių prašymus, savaime nesuteikia pagrindo teigti teismą buvus šališką. Pažymima, kad dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir pratęsimo pagrindo pasisakyta aptariant kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą.

29. Teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo abejoti ir prokuroro šališkumu. Prokuroro nušalinimo pagrindai nurodyti BPK 58 straipsnio 1 dalyje. Iš nuteistosios A. I. ir jos gynėjo bei nuteistosios I. A. gynėjo apeliacinių skundų argumentų matyti, kad prokuroro šališkumas grindžiamas BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. kai proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių jo nešališkumu. Atkreiptinas dėmesys, kad ir šiuo atveju galimas prokuroro šališkumas turi būti grindžiamas ne subjektyvia nuomone, bet objektyviais faktais, patvirtinančiais šališką prokuroro poziciją bylos šalies atžvilgiu.

30. Kaip matyti, nuteistoji A. I. ir jos gynėjas prokuroro šališkumą iš esmės grindžia ikiteisminio tyrimo vilkinimu, nepagrįstų kaltinimų pareiškimu, prokuroro viešu komunikavimu, nuteistosios I. A. gynėjas prokuroro šališkumą sieja su netinkamu prokuroro pareigų atlikimu, duomenų viešinimu. Aplinkybės, kurias apeliantai nurodo savo apeliaciniuose skunduose keldami prokuroro šališkumo klausimą, jau buvo nagrinėtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdyje, išnagrinėjęs kaltinamųjų A. I. prašymą nušalinti prokurorą (17 t., b. l. 11–15) bei teismo posėdžio metu I. A. gynėjo pareikštą nušalinimą prokurorui (17 t., b. l. 17–19), kuriuose išdėstyti iš esmės analogiški argumentai, išklausęs proceso dalyvių pasisakymus, padarė išvadą, kad nėra BPK 58 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, leidžiančių daryti išvadą, kad prokuroras Andrejus Mirnyj šioje byloje buvo šališkas (17 t., b. l. 21–22). Tokių pagrindų apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais neįžvelgia ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Byloje nėra nustatyta, kad prokuroras Andrejus Mirnyj, kaip ikiteisminį tyrimą byloje organizavęs ir kontroliavęs prokuroras, būtų buvęs nesąžiningas ir šališkas nuteistųjų atžvilgiu. Byloje nenustatyta, kad prokuroras savo pareigas vykdė ne pagal savo kompetenciją ar nesivadovaudamas BPK nuostatomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad prokuroro nešališkumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į prokuroro procesines funkcijas ir jo procesiniam statusui keliamus reikalavimus. Ikiteisminio tyrimo organizavimas, kontroliavimas, vadovavimas jam ir valstybinio kaltinimo palaikymas yra Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prokuroro funkcijos baudžiamajame procese, ir jų atlikimas, jei nėra kitų konkrečių šališkumą pagrindžiančių duomenų, negali būti laikomas pagrindu jį pripažinti šališku (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-719/2024). Apeliantų išdėstyti argumentai apie prokuroro išankstinį nusistatymą A. I. atžvilgiu ar galimą įtaką atliekant šį ikiteisminį tyrimą, iš esmės grindžiami tik subjektyvia nuteistosios A. I. ir jos gynėjo nuomone. Vien manymas, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas netinkamai, ar netenkina prokuroro priimti procesiniai sprendimai, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti prokuroro šališkumą.

Dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo tvarkos (BPK 223 straipsnis)

31. Nuteistosios A. I. ir jos gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeista baudžiamosios bylos nagrinėjimo tvarka, nes nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo nusišalinus teisėjams Mariui Steponaičiui, Astrai Karpytei ir Daivai Domeikienei, pagal apeliantų pateiktą prašymą, vadovaujantis BPK 223 straipsniu, nagrinėti bylą iš naujo ir apklausti visus kaltinamajame akte nurodytus liudytojus bei ištirti visus kaltinamajame akte nurodytus įrodymus, bylą nagrinėjantis teisėjas Audrius Sadauskas šį prašymą atmetė ir nepradėjo bylos nagrinėjimo iš naujo.

32. BPK 223 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvieną baudžiamąją bylą turi išnagrinėti tos pačios sudėties teismas; jeigu kuris nors iš teisėjų dėl kokios nors priežasties negali toliau dalyvauti posėdyje, jį turi pakeisti kitas teisėjas ir byla turi būti pradedama nagrinėti iš pradžių, išskyrus BPK 222 straipsnyje nustatytus atvejus. Šiame BPK straipsnyje įtvirtintas teismo sudėties nekeičiamumo principas, kuris užtikrina išsamų ir nešališką bylos išnagrinėjimą. Kiekvieną baudžiamąją bylą teisme nagrinėja tie teisėjai, kuriems nagrinėti ji paskirta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429/2014, 2K-114-511/2022, 2K-222-648/2023).

33. BPK 276 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad kai byla nagrinėjama teisme iš naujo, liudytojai ir nukentėjusieji, apklausti anksčiau šią bylą nagrinėjant teismo posėdyje, pakartotinės apklausos nekviečiami, jeigu to nereikia teisingumo interesais, o jų parodymai, duoti pirmiau teismo posėdžio metu, paskelbiami ir ištiriami šio kodekso 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

34. Ši nagrinėjama baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui 2018 m. spalio 29 d. ir paskirta nagrinėti teisėjui Mariui Steponaičiui, kuris 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 232 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 233 straipsniu, baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šią bylą teisėjas nagrinėjo iki 2021 m. kovo 16 d. Pagal teismo pirmininko 2021 m. kovo 19 d. patvarkymą byla perskirta iš naujo ir perduota nagrinėti teisėjai Astrai Karpytei, kuri bylą nagrinėjo iki 2021 m. spalio 12 d. Pagal teismo pirmininko 2021 m. spalio 13 d. patvarkymą byla perskirta iš naujo ir perduota nagrinėti teisėjai Daivai Domeikienei, kuri byla nagrinėjo iki 2021 m. lapkričio 10 d. Pagal teismo pirmininko 2021 m. lapkričio 12 d. patvarkymą byla teikta paskirstymui iš naujo nustatyta bylų skirstymo tvarka ir perduota nagrinėti teisėjui Audriui Sadauskui. 2021 m. lapkričio 25 d. vykusiame teisiamajame posėdyje, dalyvaujant prokurorui, kaltinamiesiems V. Š., A. I., R. A., V. A., R. G., I. A., A. B. ir jų gynėjams, prokurorui buvo paskelbta teismo sudėtis, patikrintos kaltinamųjų asmenybės, proceso dalyviams išaiškinta teisė pareikšti nušalinimus (nušalinimų nepareikšta); kaltinamiesiems išaiškintos teisės, numatytos BPK 22 straipsnio 3 dalyje, teisėjas, išklausęs proceso dalyvių prašymus, nurodė, kad įrodymų tyrimas bus pradėtas paskelbus kaltinamąjį aktą, ir nurodė į kitą posėdį kviesti liudytojus, specialistę. Priešingai nei tvirtina apeliantai A. I. ir jos gynėjas, vėlesniuose teisiamuosiuose posėdžiuose buvo tęsiamas įrodymų tyrimas, sprendžiami proceso dalyvių pareikšti prašymai, apklausiami liudytojai bei kaltinamieji, peržiūrėti byloje esantys įrašai, skirta teismo psichiatrijos konsultacija, ištirti papildomai pateikti duomenys, atlikti kiti būtini procesiniai veiksmai, o 2022 m. rugsėjo 12 d. teisiamojo posėdžio metu, teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 5 dalimi, sprendė, kad iš naujo liudytojai nebus apklausiami, išskyrus tuo atveju, jei iškiltų papildomų klausimų (19 t., b. l. 117). Matyti, kad 2023 m. sausio 20 d. vykusiame teisiamajame posėdyje teisėjas, laikydamasis BPK 290 straipsnyje nustatytos tvarkos, liudytojų, apklaustų anksčiau šią bylą nagrinėjant teismo posėdyje, bylą nagrinėjant ankstesnės sudėties teismui, parodymus paskelbė ir ištyrė, išvardydamas bylos dokumentus, tarp jų ir teisiamųjų posėdžių protokolus, kuriuose šie parodymai ir yra užfiksuoti (20 t., b. l. 107–115).

Žemesnės instancijos teismas

35. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teisme vykusio proceso, tiek kaltinamoji A. I. ir jos gynėjas, tiek ir kiti proceso dalyviai, sutiko su teismo sudėtimi, nušalinimų naujam bylą nagrinėti paskirtam teisėjui nereiškė, iš esmės neprieštaravo teisiamojo posėdžio pirmininko nustatytai įrodymų tyrimo tvarkai, patys aktyviai dalyvavo tiriant įrodymus, turėjo galimybę ir reiškė teismui prašymus.

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo teisėtos sudėties teismas, BPK 223 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos. Bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme buvo laikytasi ir BPK 276 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių. Nuteistosios A. I. procesinės teisės pažeistos nebuvo (BPK 22 straipsnio 3 dalis). Todėl nuteistosios A. I. ir jos gynėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo tvarkos pažeidimo atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl nuteistosios A. B. parodymų patikimumo

37. Tiek nuteistasis V. Š., tiek ir nuteistoji A. I. ir jos gynėjas, nuteistosios I. A. gynėjas apeliaciniuose skunduose kelia klausimą dėl nuteistosios A. B. duotų parodymų patikimumo, tvirtindami, kad jos parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų visumos. Taip pat apeliaciniuose skunduose keliamas klausimas ir dėl A. B. psichinės būsenos, teigiant, kad dėl diagnozuoto sveikatos psichikos sutrikimo, vaistų vartojimo A. B. galimai turėjo įvykių bei situacijos prasmės suvokimo ir vertinimo problemų.

38. Siekiant pašalinti apeliantų nurodytas abejones dėl A. B. parodymų patikimumo, apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą pripažinta, kad būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos specialios žinios, todėl nuteistajai A. B. buvo paskirta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizė. Iš apeliacinės instancijos teisme gautų teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizės akto 2024 m. sausio 31 - kovo 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini) išvadų matyti, kad A. B. nusikalstamų veikų padarymo metu nustatytas psichikos sutrikimas, mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas ((duomenys neskelbtini)), kuris nusikalstamų veikų padarymo metu netrukdė jai suvokti savo veiksmų esmės ir netrukdė jų valdyti. Šiuo metu A. B. nustatomas psichikos sutrikimas, pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas, medikamentinė remisija ((duomenys neskelbtini)), kuri netrukdo jai suvokti savo veiksmų esmės ir netrukdo jų valdyti. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad nuteistoji A. B. nusikalstamų veikų padarymo metu, t. y. 2015–2017 metų laikotarpiu dėl jai diagnozuotos ligos ir/ar skirto medikamentinio gydymo bei dėl galimai darbdavio V. Š. daromo psichologinio spaudimo daryti nusikalstamas veikas nebuvo tokios psichikos ir emocinės būsenos, kad negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ir juos kontroliuoti, negalėtu atsiminti nusikalstamų veikų aplinkybes, ar negalėtų duoti teisingus parodymus, atsiminti nusikalstamų veikų aplinkybes. Atsakant į nutartyje pateiktus klausimus, ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad nuteistoji A. B. neturi šiuo metu ir neturėjo 2015-2017 metais atminties sutrikimų, ji sugeba atskirti realybę nuo fantazijų (26 t., b. l. 70–77).

Žemesnės instancijos teismas

39. Šias minėtas ekspertizės akto išvadas patvirtino ir teisme apklausti ekspertai S. B. ir G. B.. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta ekspertė S. B. paaiškino, kad A. B. psichinė sveikata buvo vertinama ekspertizės metu ir buvo vertinama veikos metu. Šiuo metu jos būklę įvertino kaip remisijoje ir ji yra pakankamai stabili. Veikos metu jai konstatavo, kad buvo mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas, kuris netrukdė suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Ekspertė pažymėjo, kad buvo vertinami visi pateikti medicininiai dokumentai, ligos anamnezė iki pat ekspertizės atlikimo dienos. Įvertinę visus pateiktus duomenis konstatavo, jog tuo metu vyravo mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas, kas eigoje išsivystė į depresiją. Ekspertė pažymėjo ir tai, kad A. B. neturi atminties sutrikimų, polinkio meluoti, sugeba atskirti realybę nuo fantazijos, o dėl psichikos sutrikimų, tai A. B. konstatavo psichikos sutrikimus, tačiau jie nėra tokio lygio, kad galėtų trukdyti suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, parodymams duoti taip pat netrukdo. Ekspertė taip pat paaiškino, kad A. B. dėl psichotraumuojančių įvykių susiformavo mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas, ko pasėkoje jai buvo skiriami įvairūs medikamentai, tame tarpe ir benzodiazepinai, eigoje būklei svyruojant, taip pat atsiradus ir kitam psichotraumuojančiam įvykiui, kai prasidėjo teisminiai procesai, jai būklė išliko svyruojanti ir buvo skiriami papildomi medikamentai. Ekspertė paaiškino, kad buvo ilgalaikis vartojimas įvairių vaistų būklei stabilizuoti, tačiau kažkokių grubių pažeidimų kognityvinėm funkcijom, ar kažkam kitam, nenustatė, t. y. kažkoks vartojamų medikamentų esminis poveikis, apart gydomojo, nebuvo nustatytas (26 t., b. l. 141–148). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ekspertas G. B. nurodė, kad jis vertino A. B. kognityvinius gebėjimus, o psichikos sveikatos būklę vertina teismo psichiatras ekspertas. Tam tikri statistiniai nežymūs nukrypimai buvo pažymėti, bet, kas liečia naujos informacijos įsiminimą, kai nežymūs statistiniai nukrypimai, tai jie visumoje nesiekė jokio atminties sutrikimo, nes tam reikalingi sisteminiai atminties sutrikimai. Eksperto teigimu, šiuo atveju buvo galbūt pasilpusi atmintis naujos informacijos įsiminimui, tai yra apsunkina mokymąsi naujų dalykų. Atmintis yra labai sudėtingas procesas. Jis susideda iš somatinės, instrumentinės, epizodinės atminties, ilgalaikės, trumpalaikės, daugybė tų komponentų. Buvo nežymūs tam tikri statistiniai pablogėjimai. Dėl A. B. polinkio į melavimą ar netiesos sakymą, kalbant apie jos parodymų teisingumą, ar ji meluoja apie įvykio aplinkybes, vertina teismas. Jie, kaip ekspertai, duoda išvadą apie gebėjimą atskirti realybę nuo fantazijos, ar geba atsiminti informaciją. Šiuo atveju nebuvo nustatyta sisteminių atminties pakitimų, atminties sutrikimų, tik nustatyti tam tikri atskiri statistiškai reikšmingi nežymūs siauros atminties pakitimai. Ekspertas tvirtina, kad jis nenustatė sisteminio atminties sutrikimo, o tik atskirus informacijos įsiminimo sunkumus, kurie nėra aktualūs šiuo atveju, atsakant apie A. B. gebėjimą prisiminti įvykio aplinkybes, nes tai, ką įsimena, tai nepaliečia atminties (26 t., b. l. 176–181).

40. Teisėjų kolegija įvertinusi ekspertizės akto išvadas, išklausiusi ekspertų paaiškinimus, neturi pagrindo abejoti pateiktos ekspertizės, kurią atliko teismo psichiatras ekspertas, turintis 9 metų ekspertinio darbo stažą, ir teismo psichologas ekspertas, turintis 30 metų darbo stažą, akto išvadomis. Kaip nurodė teisme paaiškinimus teikę ekspertai, jie ne tik vertino A. B. pateiktus medicininius dokumentus, bet ir ekspertizės metu bendravo su A. B.. Kaip jau minėta, ekspertizės akte išdėstytos išvados, kad A. B. neturi atminties sutrikimų, polinkio meluoti, sugeba atskirti realybę nuo fantazijos, o A. B. konstatuotas psichikos sutrikimas nėra tokio lygio, kad jai galėtų trukdyti suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, paneigia apeliantų nurodytus argumentus, kad A. B. dėl jos esamos psichinės būsenos galėjo duoti neteisingus (melagingus) parodymus. Ekspertų pateiktų išvadų nepaneigia ir apeliacinės instancijos teisme apklaustos atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės R. G. nurodytos aplinkybės apie jų bendravimo metu pastebėtus A. B. elgesio pokyčius ir asmenybės bruožus.

Žemesnės instancijos teismas

41. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentais, kad A. B. duoti parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, kurių nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

42. Nuteistoji A. B. ne kartą ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja (10 t., b. l. 118-120, 128-131, 132, 134, 135-139, 140-143, 144-145, 146-148, 149-152, 156-159, 160-162, 167-168, 173-174), taip pat apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją (10 t., b. l. 125-127), nuosekliai tvirtino, kad jai dirbant įmonėje ,, (duomenys neskelbtini)“ valymo paslaugų vadove buvo sudarytos sutartys su trimis mokyklomis, t. y. (duomenys neskelbtini) progimnazija, (duomenys neskelbtini) progimnazija ir (duomenys neskelbtini) mokykla, o už tai buvo mokamas kyšis. Nešė kyšius pinigais (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorei A. I., (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorei I. A. ir (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorei I. M.. Minėtoms direktorėms nešė kyšius už tai, kad jos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenutrauktų valymo paslaugų sutarčių ir kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų sudarytos išskirtinės sąlygos ateityje dalyvauti ir laimėti konkursuose dėl valymo paslaugų. Taip pat visų apklausų metu A. B. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo fiktyviai įdarbintas V. A., nors jis realiai jokio darbo įmonėje nedirbo. Fiktyviai įdarbinto žmogaus veiklą ir principą jai paaiškino pats „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Apklausiama pirmosios instancijos teisme nuteistoji A. B. taip pat nurodė, kad jai dirbant įmonėje ,, (duomenys neskelbtini)“ valymo paslaugų vadove buvo sudarytos sutartys su trimis mokyklomis, t. y. (duomenys neskelbtini) progimnazija, (duomenys neskelbtini) progimnazija ir (duomenys neskelbtini) mokykla, o už tai buvo mokamas kyšis. 2015 metais buvo pasirašyta sutartis dėl lauko teritorijos valymo (duomenys neskelbtini) progimnazijai. Prieš pasirašant sutartį ji važiavo pas mokyklos direktorę A. I.. Vėliau V. Š. pasakė, kad turės mokėti kyšius direktorei A. I. ir tuomet jis davė lapelį, kuriame buvo užrašytos sumos, tai buvo 180 ir 200 Eur, ir nusiuntė ją tartis su direktore dėl kyšių sumos. Nuvažiavo pas direktorę A. I. tartis dėl kyšio, jai pasakė, kad direktorius sakė, jei jie valys jų mokyklą, direktorei bus mokamas atlygis, direktorė A. I. sutiko ir buvo pasirašyta valymo paslaugų sutartis. Dėl valymo paslaugų buvo paskelbtas viešas konkursas ir jie dalyvavo jame, jų įmonės buvo pateikta mažiausia kaina. Pas direktorę vyko prieš konkursą, jų kaina buvo mažiausia ir pasirinko juos. Po to, V. Š. jai pasakė, kad paklaustų direktorės A. I., ar ji žino patikimą žmogų, kurį galima būtų įdarbinti fiktyviai, pasakė, kad reikia žmogaus, kuris turėtų negalią. Nuvykusi paklausė A. I. ir ji pasakė, kad žmogų ji turės. Po kiek laiko ji jai paskambino ir ji nuvažiavo pas A. I., tada davė jai V. A. telefono numerį ir pasakė, kad jis yra savas žmogus, patikimas, kad tai yra buhalterės vyras. Ji paskambino V. A. ir pasikvietė jį susitikti. Kai susitiko, V. A. ji viską paaiškino, kad jis realiai nedirbs, kad pinigai bus panaudoti kyšių davimui ir jis sutiko būti įdarbinamu realiai nedirbant to darbo. V. A. sutikus, jis buvo įdarbintas fiktyviai, nuvažiavo į įmonę ,, (duomenys neskelbtini)“ ir buhalteriui pasakė, kad reikia jį įdarbinti, kad sutvarkytų visus dokumentus. Sprendimus dėl įdarbinimo priimdavo V. Š.. V. Š. žinojo, kad V. A. bus įdarbintas į įmonę. Dokumentai buvo sutvarkyti kaip įprastai. Pinigai buvo pervedami į V. A. kortelę. V. A. išsiėmė kortelę ir tada jam pasakė, kad jai duotų kortelę ir ji nuiminės pinigus ir jis jai ją atidavė. Kortelę paėmė, nes taip jai liepė V. Š.. Kiek pinigų buvo nuimta nuo V. A. kortelės ji neprisimena, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ji davė išsamius parodymus. Išėmusi pinigus iš tos kortelės, nuveždavo direktoriui V. Š., tuomet jis dalį paduodavo, kad ji nuvežtu direktorei A. I., o dalį pasilikdavo sau. Tai truko beveik metus iki 2016 m. kovo mėnesio. 2016 m. kovo mėnesį ji atidavė kortelę A. I.. Kortelę atidavė, nes buvo nuvykusi pas V. K. darbo reikalais ir jam pasisakė, kad veža pinigus, tada jis jai pasakė, kad mokyklos direktores seka STT. Kai jis jai taip pasakė, ji išsigando ir grįžusi į darbą nuėjo pas V. Š., jam pasakė, kad ji atsisako daugiau visą tai daryti, nes direktorė A. I. sekama STT. Tada direktorius supyko, sakė, kad V. K. kalba nesąmones. Norėjo V. Š. atiduoti kortelę, bet jis neėmė ir liepė surasti žmogų kam ją atiduoti. Kai jis kortelės nepriėmė, tada pasikvietė A. I., ji atvyko, jos nuėjo į rūkomąjį ir jai pasakė, kad atiduoda kortelę ir toliau viską derintu su V. Š.. Kai kortelę perdavė A. I., ji nežinojo, kas nuėmė pinigus, ir nežino, kas vyko po to. Kaltinime nurodytas sumas ji gavo iš V. Š. šias sumas ji perdavė kaip kyšius. Kai atidavė kortelę A. I., nes toks susitarimas buvo su V. Š., ji kyšių daugiau nevežė. A. B. patvirtino, kad visi jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo teisingi. Nuo kortelės nuimtus pinigus, vieną dalį duodavo, kad nuvežtų A. I., o kitus V. Š. pasilikdavo. Direktorei A. I. pinigus veždavo kas du mėnesius po 400 Eur. A. B. taip pat nurodė, kad ji viską pasakodavo R. G., kuri buvo atsakinga už mokyklų valymo priežiūrą. R. G. žinojo, kam ir kieno nurodymu ji veža pinigus. Apie sumas, kurias veždavo, ji taip pat žinojo. Kiek atsimena, R. G. sakė, kad ji vežė (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorei kyšį, ji buvo nepatenkinta, kad jai reikėjo vežti kyšį. Direktorius liepė ir R. G. nuvežė, nes ji buvo atostogose. Taip pat A. B. nurodė, kad su (duomenys neskelbtini) mokykla valymo paslaugų sutartis buvo sudaryta 2013 metais. V. Š. jai pasakė, kad šitai mokyklai bus skiriama 100 Eur kyšio suma už tai, kad mokykla nenutrauktų sutarties ir jų įmonė toliau galėtų valyti tą mokyklą. 2016 m. pradžioje V. Š. jai padavė 200 Eur ir tą kyšį perdavė direktorei. Metų pabaigoje direktorei nuvežė 600 Eur kyšį ir kabinete juos padavė. Direktorius jai pasakė, kiek pinigų reikia nuvežti. Pirmą kartą kyšį nuvežė 2016 m. pradžioje, galėjo būti vasario 15 d. Direktorei pasakė, kad įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius skiria jai dovaną 100 Eur per mėnesį, tiksliai negali įvardinti savo žodžių. Nebuvo kalbėta, kokį laikotarpį ta dovana bus skiriama, ji taip suprato, kad tol, kol turės valymo sutartį. Direktorius pasakė, kad skiria 100 Eur per mėnesį, buvo pasakyta, kad reikia vežti kas kelis mėnesius, vėliau sakė, kad du kartus per metus. Dėl to, kad sutartis buvo pratęsta, direktorius skyrė kyšį mokyklos direktorei. Buvo iš naujo skelbiamas konkursas, įmonė ,, (duomenys neskelbtini)“ dalyvavo ir laimėjo konkursą, nes buvo pasiūlyta mažiausia kaina. Grįžusi po atostogų ji sužinojo, kad R. G. vežė pinigus mokyklos direktorei. Metų pabaigoje ji vežė (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorei pinigus. Tiksliai neatsimena, bet galėjo būti 2016 m. gruodžio 30 d. Direktorei buvo perduota 600 Eur, kuriuos jai davė V. Š.. Dalyvaujant konkurse dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos, pasiūlymo kainą nurodė direktorius V. Š.. Nežino, ar šita kaina buvo derinta su mokyklos vadove. Direktorius V. Š. jai pasakydavo, o ji nuveždavo kyšius. Nežino, ar jis buvo susitaręs, bet jai buvo susidaręs įspūdis, kad jau buvo viskas sutarta. Telefoninių pokalbių metu ji pasakodavo taip, kaip buvo iš tikrųjų, nes ji nežinojo, kad yra pasiklausoma. (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorei veždavo po 100 Eur. Direktorius V. Š. jai paduodavo pinigus ir ji juos nuveždavo. Ten pinigus vežė du kartus. Tiksliai neatsimena kada, bet gali būti kaip nurodyta kaltinime. Buvo paduota 200 Eur ir 300 Eur. Pinigus visada paduodavo I. A. į rankas jos kabinete. Susitarimas, nurodymas buvo po 100 Eur per mėnesį. (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorei pinigus vežė tą pačią dieną kaip ir (duomenys neskelbtini) progimnazijai. Tai buvo pirmas kartas, kai davė pinigus. Kai padavė pinigus (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorei nebuvo netikėta, kai ji padavė pinigus ir iš to suprato, kad direktorė jau žino, kad ji gaus kyšį. Ji pasakė, kad tai yra dovana nuo direktorius V. Š. ir pinigus priėmė. Vėliau sužinojo, kad pinigus po to dar vežė pats V. Š.. Prisimena, kad iš (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorės buvo gautas laiškas, kad nori nutraukti sutartį dėl prastai atliekamų valymo paslaugų ir tada direktorius V. Š. važiavo. Neatsimena, ar tuo metu vyko naujas paslaugų pirkimas. Atsimena pokalbį su (duomenys neskelbtini) mokyklos direktore, įvykusį 2016 m. rudenį, ir tame pokalbyje buvo kalba apie kyšių sumą. Kyšius (duomenys neskelbtini) mokyklos ir (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorėms davė ir po to, kai atidavė V. A. kortelę. Tai darė, nes nenorėjo prarasti darbo, juto spaudimą. Su R. G. kalbėdavo apie kyšių davimą. Pokalbiuose yra sakiusi, kad jai nepatinka tokia veikla, susijusi su kyšiu davimu.

43. Sutiktina su apeliantais, kad kai kurios nuteistosios A. B. apklausų metu nurodytos aplinkybės nebuvo visiškai nuoseklios, tačiau atsižvelgiant tiek į tai, kad pati išsamiausia apklausa, proceso šalims pateikiant daug papildomų klausimų, buvo atliekama bylos nagrinėjimo teisme metu, įvertinant ir tai, kad nuo nagrinėjamų įvykių yra praėję ganėtinai laiko, tačiau dėl esminių aplinkybių jos parodymai viso proceso metu išliko nuoseklūs. Be to, nuteistosios A. B. nurodytas aplinkybes patvirtina ir atlikus sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus nustatyti A. B., R. G., V. A., A. I., V. Š., I. D. tarpusavio bendravimo atvejai, kurių turinys patvirtina, kad pokalbių dalyviai tiesiogiai arba užmaskuotai aptarinėjo su kyšių perdavimu susijusius klausimus.

44. Iš 2018-05-28 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotos informacijos matyti, kad 2016-02-12 13:29 (2358) A. B. skambina R. G., pokalbio metu nurodė, kad rengiasi papirkti (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorę I. M. bei (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorę I. A., su kuriomis tarsis, kad, jei nebus nutraukta valymo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini), kiekvieną mėnesį joms bus gerai. A. B. nurodė, kad tarsis konkrečiai, kaip kad su A.. R. G. pritarė ir nurodė, kad bus „lygiai tas pats“, galima net žmones įdarbinti (1 t., b. l. 178–183). Šio pokalbio turinys patvirtina A. B. parodymus, jog apie kyšio davimus ji pasakojo R. G.. Taip pat ir 2016-05-28 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas 2016-02-29 18:15 (969) R. G. skambutis A. B. patvirtina A. B. apklausų metu nurodytas aplinkybes, kad jai atsisakius iš V. A. sąskaitos nuiminėti pinigus, V. Š. buvo nepatenkintas, nurodė, kad ir jis to nedarys, tegu daro R. G.. A. B. nurodė, kad ji atsakiusi, jog ir R. G. to nedarys, tegu V. Š. suranda, kas tai darytų. V. Š. nurodęs, kad kam jam tada reikalingos A. B. ir R. G., jei jis pats turi surasti, kas tai darytų. R. G. nurodė, kad ji yra pasibaisėjusi. A. B. nurodė, kad buvo baisu, V. Š. atsisakė tai daryti, ji atsisakė taip pat, be to, V. Š. nurodė, jog tai daryti neįeina į jos pareigas, be to, tai daryti ji bijo. Į tai V. Š. nurodęs, kad tokiu atveju pradės ją griežtai kontroliuoti ir įrodys, ko ji nepadaro pagal pareigas. A. B. nurodė, kad V. Š. ją „durnino“ ir pasakojo kokius reikalus jis pats tvarko, todėl jam nepatinka A. B. kaprizai. R. G. paklausė, ar apie sutarties nutraukimą kalba nėjo. A. B. nurodė, kad V. Š. jai nurodė nuvykti į (duomenys neskelbtini) progimnaziją ir viską sutvarkyti, tačiau ji atsakė, kad nei prie (duomenys neskelbtini) progimnazijos, nei prie kitų mokyklų tų reikalų pirštų nekiš, net jei dėl to teks nutraukti sutartis. Į tai V. Š. atsakė, kad jam svarbiausia, jog A. B. didintų įmonės pajamas, o jei ji tų dalykų su visomis trejomis mokyklomis nebedarys ir sutartys bus nutrauktos, tuomet A. B. neteks darbo (1 t., b. l. 193–198); 2016-05-28 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas 2016-03-02 14:35 (3153) A. B. ir R. G. telefoninis pokalbis, kurio metu A. B. R. G. sako apie V. A., jog jį kviesis užpildyti anketos ir tuo pačiu atiduos jam (galimai kortelę), o paskui kitą dieną eis pas V. Š. (2 t., b. l. 25-27), o iš 2016-05-28 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoto 2016-03-02 14:39 (3154) pokalbio matyti, kad A. B. paskambino V. A. ir pakvietė atvykti užpildyti anketą, sutarė, kad V. A. atvyks 03.03, apie 09.00 val. (2 t., b. l. 28–30), 2016-05-28 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas 2016-03-02 14:59 (3156) A. B. pokalbis su R. G., kurio metu kalbama apie V. K., V. Š. galimą reakciją dėl kortelės atidavimo, apie kortelės nuvežimą A. I., apie A. B. skambutį V. Š. (2 t., b. l. 31–36). 2018-05-28 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas 2016-02-10 17:04 (2287) pokalbis, kurio metu R. G. nurodė A. B., kad jai skambino V. Š. ir pranešė, jog iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos buvo gautas elektroninis laiškas apie tai, kad norima nutraukti sutartį. A. B. nurodė, kad ji I. A. neprisiskambino, todėl nieko nesupranta. A. B. nurodė, kad ji dar praeitą savaitę buvo pas I. A. ir kalbėjosi apie paramą 24 dieną vyksiančiam gimnazijos renginiui, tačiau apie sutarties nutraukimą nebuvo kalbos. A. B. nurodė, kad V. Š. jos klausė, ar yra kokių skundų dėl valymo kokybės, tačiau ji atsakiusi, kad nieko ypatingo nebuvo, vien darbiniai klausimai. A. B. nurodė, kad rytoj apie 09.30 val. važiuos pasikalbėti su I. A.. R. G. nurodė, kad ji dabar yra atsidariusi elektroninį paštą ir mato tą laišką dėl sutarties nutraukimo. A. B. nurodė, kad apie sutarties nutraukimą taip pat kalba ir (duomenys neskelbtini) progimnazija, o tai jau yra blogai, nes V. Š. liepęs daryti viską, kad neprarasti sutarčių su mokyklomis. R. G. nurodė, kad su mokyklomis ir su visomis biudžetinėmis įstaigomis taip jau yra - netepsi, neduosi, tuomet ir nedirbsi, nes jiems tai yra įaugę į kraują. R. G. nurodė, kad gerai, kuomet vieni tiesiai šviesiai paprašo duoti, tada duodi ir jautiesi atsiskaitęs, o kiti kalba užuominomis „reikės paramos“, tuomet yra neaišku, ką daryti. R. G. nurodė, kad jei A. B. (direktorės) jau užsiminė apie paramą, tuomet pokalbio metu A. B. turi tiesiai šviesiai paklausti ką, kaip, kiek ir kam. A. B. atsakė, kad suprato, bet nežino ką daryti toliau. R. G. nurodė, kad A. B. turi eiti ir jam (V. Š.) tiesiai šviesiai pasakyti ko reikia (duoti kyšį), nes kiek gali laukti. R. G. nurodė, kad tada juk joms pasakė aiškiai, kad reikės, todėl kurį laiką laukė, o (nesulaukus) pasikeitė požiūris. A. B. nurodė, kad jai labai nepatinka „tie“ reikalai. R. G. nurodė, kad taip jau yra, kitaip nebus, kadangi tai yra biudžetininkai ir valstybės pinigai, o ne privatus verslas, kur yra jų pinigai ir paslaugos tiekėjas yra tinkamas arba ne. A. B. nurodė, kad ji supranta. R. G. nurodė, kad jei duosi, tuomet dirbsi, jei neduosi, tuomet nedirbsi. A. B. nurodė, kad rytoj ryte važiuos pas I. A.. R. G. nurodė, kad A. B. nuvažiavusi I. A. paklaustų tiesiai šviesiai, nors tikėtina, kad I. A. tiesiai šviesiai neatsakys, nes praeitą kartą, kuomet jos abi (R. G. ir A. B.) su I. A. kalbėjosi, pastaroji tiesiog kažką mykė. A. B. nurodė, kad rytoj ryte nuvažiuos ir bandys viską išsiaiškinti (3 t., b. l. 160, 174–177); 2016-02-11 15:31 (2332) R. G. pokalbio su A. B. metu kalbama apie A. B. ir V. Š. pokalbį, „A. B. atsakė, kad V. Š. ją pritrenkė, kuomet nurodė, jog apie tai (galimai dėl kyšių) buvo klausęs ne vieną kartą, ar reikia ar nereikia. R. G. nurodė, kad tai yra V. Š. „bajeris“, nes ne V. Š., o A. B. turi rūpintis tais dalykais. A. B. nurodė, kad iš tikro jis nei karto jos to nėra klausęs, todėl jei dabar mokyklos atsisakytų sutarčių, tuomet ji liktų kalta. R. G. paklausė, kada A. B. važiuos (pas I. A. ir I. M.). A. B. atsakė, kad tuomet, kai jai duos pinigų. R. G. paklausė, ar A. B. apie tai nesakė V. Z.. A. B. atsakė, kad V. Z. jau viską pervedė V. Š., o pastarasis turi perduoti jai. R. G. nurodė, kad viskas yra aišku. A. B. nurodė „nu tai va ir abiejom“ (I. A. ir I. M.). V. Š. skyrė pinigų ir viskas, o toliau turės rūpintis ji pati. R. G. nurodė, kad A. B. dabar (duos) vieną kartą, o prieš mokslo metų pabaigą reikės eiti antrą kartą. A. B. nurodė, kad ji galvoja padaryti kitaip, nes (duomenys neskelbtini) gimnazija nuo gegužės 1 dienos planuoja nutraukti sutartį. R. G. nurodė, kad supranta. (3 t., b. l. 161, 178–180). 2018-05-28 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas 2016-02-12 13:29 (2358) pokalbis tarp A. B. ir R. G., kurio metu A. B. R. G. nurodė, kad ji automobilyje iš V. Š. pasiėmė (pinigus), tačiau V. Š. griežtai, trankydamas ranką į panelę, paklausė, ar dabar ji jau sutvarkys tą reikalą, kaip kad jis jai buvo sakęs, ar reikės prašyti (duomenys neskelbtini) (V. K.). A. B. nurodė, kad pirmadienį važiuos pas abi (I. A. ir I. M.) tarsis konkrečiai, kad kiekvieną mėnesį joms bus gerai (duos pinigus) už valymo paslaugų sutarties nenutraukimą. R. G. nurodė, kad A. B. turi gauti garantijas, kadangi V. Š. davė (pinigų), todėl turi būti tvirtos garantijos. A. B. nurodė, kad jai reikia konkrečių garantijų, todėl ji mano, kad reikės tartis konkrečiai, kaip kad su A. (A. I., (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktore). R. G. pritarė ir nurodė, kad bus „lygiai tas pats“, galima net žmones įdarbinti (į UAB „(duomenys neskelbtini)“). A. B. nurodė, kad važiuos pas I. M., bet dėl jos abejoja, todėl, jei jai nepavyks susitarti, tuomet pakalbės su (duomenys neskelbtini) (V. K.), kad jis padėtų. R. G. nurodė, kad jos nuomone viskas turėtų būti gerai, ypač, jei pavyks susitarti dėl „mėnesinio“. A. B. nurodė, kad su I. A. dėl „mėnesinio“ susitarti tikrai pavyks, nes ji tik to ir laukia, o dėl I. M. abejoja. R. G. nurodė, kad su I. M. „irgi tas pats“, nes ji apie pinigus tik ir kalba, be to, gerai apsirengusi. R. G. nurodė, kad anksčiau būdavo taip, jog jei eini (dalyvauji konkurse) į biudžetinę įstaigą ir nori ką nors laimėti, tuomet iš karto eini su konkrečiu pasiūlymu, kurį prisegi prie komercinio pasiūlymo, tada pasižiūrėdavo, kuris daugiau įdėjo, tas ir laimėdavo. A. B. nurodė, kad I. A. skelbs naują viešąjį pirkimą. R. G. paklausė, kodėl pirkimas bus skelbiamas viduryje mokslo metų. A. B. nurodė, kad ji galvojo, jog direktorė blefuoja, todėl to paties paklausė ir jos, tačiau direktorė konkrečiai neatsakė, bet iš pokalbio buvo galima suprasti, kad viskas gali būti gerai. R. G. nurodė nesukti galvos, nuvažiuoti ir pakalbėti tiesiai šviesiai. A. B. nurodė, kad ji pokalbio metu I. M. paklaususi, kada bus mokyklos gimtadienis, o I. M. paminėjo 100 eurų, todėl dabar turės būti labai patenkinta. A. B. nurodė, kad ji su I. M. kalbės labai konkrečiai – A. B. nori būti rami, jog dar metus sutartis nebus nutraukta, o už tai bus „taip ir taip“. R. G. nurodė, kad taip ir reikia daryti. A. B. nurodė, kad ji rami, nes „turi“ (pinigus) ir pirmadienį nebereikės ieškoti V. Š., todėl galės iš ryto važiuoti pas direktores (3 t., b. l. 162-163, 181-184).

45. Ginčo byloje nėra, kad šie aptarti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuoti pokalbiai tarp A. B. ir R. G. vyko (15 t., b. l. 123–124, 137–140). Minėtuose pokalbiuose R. G. išsakytos frazės „su mokyklomis ir su visomis biudžetinėmis įstaigomis taip jau yra, netepsi, neduosi, tuomet ir nedirbsi, nes jiems tai yra įaugę į kraują“, „gerai, kuomet vieni tiesiai šviesiai paprašo duoti, tada duodi ir jautiesi atsiskaitęs, o kiti kalba užuominomis, kad reikės paramos, tuomet yra neaišku, ką daryti, jei duosi, tuomet dirbsi, jei neduosi, tuomet nedirbsi“, „lygiai tas pats“, galima net žmones įdarbinti (į UAB „(duomenys neskelbtini)“), ne tik patvirtina, kad ir R. G. buvo žinomos aplinkybės apie kyšių davimo aplinkybes mokyklų direktorėms, jog pinigai mokyklų direktorėms buvo duodami, kad mokyklos nenutrauktų sutarčių, apie bendrovės direktoriaus V. Š. vaidmenį, apie fiktyvų V. A. įdarbinimą, pinigų nuėmimą ir pan., ir tai buvo žinoma ne tik iš A. B. pasakojimų. R. G. apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino tiek jai žinomas, tiek ir A. B. nurodytas aplinkybes, taip pat jų byloje esančių jų tarpusavio pokalbių telefonų turinį bei jų esmę.

46. Nuteistosios A. B. parodymus, kad V. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas fiktyviai, kad jis bendrovėje realiai nedirbo, darbo užmokesčio negavo, patvirtino ir V. A.. V. A. taip pat nurodė, kad praėjus mėnesiui ar dviem po įdarbinimo, jam paskambino A. B. ir jis sužinojo, kad turi atiduoti pinigus, t. y. priskaičiuotą atlyginimą. Po poros mėnesių jam pasakė, kad tos įmonės darbuotojai gauna atlyginimus į banko (duomenys neskelbtini) sąskaitas ir jam reikia pasidaryti to banko kortelę. Kai gavo banko (duomenys neskelbtini) kortelę, A. B. pasakė, kad nereikėtų jam vargintis kiekvieną mėnesį perduodant jai pinigus, kad atiduotų jai šitą kortelę su PIN kodais. Jis sutiko, kad kortele naudotųsi A. B.. Nežino, kodėl vėliau kortelė grįžo pas jį, žmona jam ją perdavė.

47. Iš 2018-05-28 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jame užfiksuotas 2016-02-12 11:51 (2350) A. B. ir V. Š. telefoninis pokalbis. Šio pokalbio metu A. B. V. Š. nurodė, kad nori pinigų, nes pirmadienį iš ryto vežtų (galimai). V. Š. atsakė, kad išgrynins ir paskambins“ (3 t., b. l. 161-162, 180). Išklausius šį įrašą A. B. patvirtino, kad įraše girdisi jos ir V. Š. pokalbis; kalba apie pinigus (kyšį), kurie skirti vežti mokyklos direktorei, pagal pokalbių chronologiją, turėtų būti vežami pinigai (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorei; V. Š. taip pat pripažino, kad įraše girdisi jo ir A. B. pokalbis, kalba apie grynus pinigus; pinigai turėjo būti vežami (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorei; pinigai buvo skirti mokyklos paramai, kuri buvo netinkamai įforminta (15 t., b. l. 137). Iš 2018-05-28 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jame užfiksuotas kitas, A. B. ir V. Š. 2016-02-17 13:27 (2495) pokalbis. A. B. paskambino V. Š., kuris pokalbio metu paklausė, kaip sekėsi dėl mokyklų. A. B. atsakė, kad viskas yra gerai, sutarta kas du mėnesius (duoti pinigus), tačiau išsamiau ji papasakos, kuomet jie susitiks. V. Š. paklausė, ar nebėra sutarčių nutraukimo pavojaus. A. B. atsakė, kad abiejose mokyklose pavojaus nebėra. A. B. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) progimnazijoje vasarą bus skelbiamas naujas pirkimas (apklausa), nes sueina 3 metai, tačiau su I. M. buvo dėl visko susitarta, o (duomenys neskelbtini) gimnazijoje pirkimas bus skelbiamas balandžio pradžioje, bet su I. A. irgi dėl visko susitarta (3 t., b. l. 163-164, 187-188). Nors V. Š. tvirtina šio pokalbio neprisimenantis, tačiau nepaneigė, kad toks pokalbis buvo (15 t., b. l. 138), kas patvirtina A. B. nurodytas aplinkybes, kad V. Š. buvo žinomos aplinkybės apie valymo paslaugų sutarčių nutraukimą dar prieš tai, kaip nurodė A. B., kai buvo vežami mokyklų direktorėms pinigai (kyšis).

48. Iš fiksuotų A. B. ir I. D. telefoninių pokalbių, vykusių 2016-03-02 08:53 (995), 2016-03-02 08:59 (997), 2016-03-02 10:24 (999) (2 t., b. l. 3-6, 7–9, 10–15), matyti, kad jų turinys taip pat patvirtina, kad A. B. apie duodamus kyšius, svetimos kortelės naudojimą, V. Š., kaip bendrovės direktoriaus elgesį, ir pan., pasakojo ir I. D., kuri šias aplinkybes patvirtino apklausiama pirmosios instancijos teisme.

49. Iš 2016-05-28 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jame užfiksuotas 2016-03-02 16:57 (1207) A. I. ir A. B. pokalbis apie mokyklos valymo paslaugų kokybę, susitarė susitikti (2 t., b. l. 46-48); iš 2016-05-28 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jame užfiksuotas 2016-03-03 A. I. ir A. B. pokalbis, kuriame derinamas susitikimas (2 t., b. l. 52-54). Iš 2018-05-28 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jame užfiksuota informacija: 2016-02-15 A. B. slapto sekimo metu fiksuota, jog 08:53 val. A. B. automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (registruotas A. B. vardu) atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini); 08:56 val. A. B. įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gimnazijos kiemą ir 08:58 val. įėjo į pastatą; 09:20 val. A. B. išėjo iš pastato, įsėdo į automobilį ir išvažiavo iš mokyklos kiemo; 09:23 val. A. B. nuvažiavo (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 163). Šie duomenys patvirtina A. B. nurodytas aplinkybes, kad ji tiek skambino A. I., tiek ir važiavo su ja susitikti.

50. Iš 2018-05-28 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad užfiksuotuose 2016-02-15 13:02 (2430) ir 2016-02-15 14:34 (2434) pokalbiuose I. A. kalbasi su A. B. apie prastai valomas patalpas (3 t., b. l. 163, 185–186). Minėtame kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas 2016-04-25 15:20 (2598) I. A. ir A. B. pokalbis, kurio metu I. A. A. B. nurodė, kad nori susitikti, nes gegužės 10 dieną baigiasi (sutartis), todėl reikėtų pakalbėti „kaip mes ten galvojam“. A. B. atsakė, kad atvažiuos. I. A. nurodė, kad būtų geriau kuo greičiau, „nes mes norim patvarkyt, suprantat, kad susitartume?“. A. B. atsakė, kad gerai. I. A. nurodė atvykti rytoj, nes bus visą dieną darbe. A. B. atsakė, kad gerai, dar paskambins prieš važiuodama (3 t., b. l. 164, 188). 2016-04-26 A. B. slapto sekimo metu užfiksuota, jog 11:43 val. A. B. įėjo į (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastatą, adresu (duomenys neskelbtini). 11:55 val. ji išėjo iš gimnazijos pastato, įsėdo į jai priklausantį automobilį ir 11:56 val. išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos kiemo (3 t., b. l. 164). Būtent po šio susitikimo, kaip ir nurodė apklausiama A. B., 2016-05-04 10:29 (1735) A. B. skambino J. J., kurios numerį A. B. davė I. A., domisi apie planuojamų viešųjų pirkimų paskelbimo datą (3 t., b. l. 164, 189-190). 2016-05-10 15:43 (3929) A. B., skambindama I. A., klausia, ar jau buvo vokų atplėšimai. I. A. atsakė, kad dabar atostogauja, bet pasidomės, kas laimėjo ir informuos (3 t., b. l. 165, 193). 2016-05-10 16:16 (3940) I. A. paskambino A. B. ir nurodė, kad viskas gerai, jie pratęs bendradarbiavimą. A. B. padėkojo ir nurodė, kad jos susitiks (3 t., b. l. 165, 194-195). Po šių minėtų pokalbių, kaip matyti iš 2018-05-28 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotos informacijos, 2016-05-20 15:03 (2346) V. Š. paskambino A. B., kuri pokalbio metu nurodė, kad jie laimėjo (duomenys neskelbtini) gimnazijos organizuotą pirkimą, todėl kitą savaitę reikės pasirašyti sutartį. V. Š. nurodė, kad jie ((duomenys neskelbtini)) neparodė, kokios buvo konkurentų konkursinės sumos. A. B. atsakė, kad neparodė, bet ji nuvažiuos pas I. A., kuri pasakys (3 t., b. l. 166, 198). 2016-06-23 11:27 (61) A. B. paskambino I. A. ir paklausė, kaip atliekamos valymo paslaugos. I. A. atsakė, kad viskas gerai. A. B. nurodė, kad ragelį perduoda direktoriui (V. Š.). V. Š. nurodė, kad kelioms minutėms nori atvažiuoti į svečius. I. A. atsakė, kad mokykloje bus visą dieną, todėl V. Š. galintis atvažiuoti bet kada. V. Š. nurodė, kad bus už pusvalandžio. I. A. atsakė, kad gerai (3 t., b. l. 167, 200-201). Šie užfiksuoti pokalbiai patvirtina A. B. nurodytas aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini) direktorės papirkimo, dėl kurių abejones apeliaciniame skunde kelia nuteistosios I. A. gynėjas. Pažymėtina ir tai, kad 2016-06-23 vykdant V. Š. slaptą sekimą buvo užfiksuota, jog 12:07 val. V. Š. įėjo į (duomenys neskelbtini) gimnaziją, adresu (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 167), o 2016-06-23 12:47 (156) V. Š. pokalbis su A. B. patvirtina, kad V. Š. buvo susitikęs su I. A. (3 t., b. l. 167, 201-202), ir šie duomenys patvirtina A. B. apklausų metu nurodytas aplinkybes.

51. 2017-01-04 vykdant (duomenys neskelbtini) gimnazijos, adresu (duomenys neskelbtini), kiemo apžiūrą, buvo užfiksuota, jog 11.00 val., nešina raudonos spalvos dovanų maišeliu, A. B. įėjo į (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastatą. 11.06 val. A. B. išėjo iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastato, rankose minėto dovanų maišelio nebeturėjo (3 t., b. l. 168). 2017-01-04 10:59-11:04 įraše užfiksuota kaip I. A. darbo kabinetą įėjo A. B., nešina raudonos spalvos dovanų maišeliu, kurį įteikė I. A. ir pasveikino su šventėmis. I. A. dovanų maišelį priėmė. A. B. nurodė, kad yra susimaišiusi ir paklausė, kada paskutinį kartą I. A. vežė. I. A. atsakė, kad pas ją buvo atvažiavęs direktorius (V. Š.), todėl „dabar nuo rugsėjo“. A. B. pasitikslino, ar „pusę metų“ ir nurodė, jog greitu laiku atvažiuos dar kartą (3 t., b. l. 168). Iš 2018-05-28 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jame užfiksuotas 2017-01-05 12:03 (392) A. B. ir I. A. pokalbis, kurio metu A. B. paskambinusi I. pasitikslino „esam skoloj spalis, lapkritis, gruodis, trys mėnesiai“. I. A. atsakė „galbūt“. A. B. paklausė „kaip tiksliai yra“. I. A. nurodė, kad taip ir yra. A. B. nurodė, kad suprato (3 t., b. l. 168, 204-205). Teisiamojo posėdžio metu, perklausius minėtą įrašą, A. B. patvirtino, kad ji kalbėjo su I. A. apie pinigus, nes prieš tai pinigus buvo vežęs V. Š., ir ji nežinojo, kiek turi nuvežti, todėl pasitikslino. Turėjo nuvežti kyšį (15 t., b. l. 139). Šios kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotos aplinkybės patvirtina A. B. duotus parodymus apie I. A. neštas dovanas ir apie kyšio davimą I. A., jog pinigus I. A. vežė ir V. Š.. A. B. nurodytas aplinkybes, kad pinigus kyšiams duodavo V. Š., patvirtina 2017-01-11 10:13 (1219) pokalbis tarp V. Š. ir A. B. – „V. Š. perskambino A. B., kuri paklausė, kada galėtų pasiimti pinigus. V. Š. atsakė, kad už pusvalandžio bus ofise“ (3 t., b. l. 168-169, 205-206), o 2017-01-12 vykdant (duomenys neskelbtini) gimnazijos, adresu (duomenys neskelbtini), kiemo apžiūrą, buvo užfiksuota, jog 10.42 val. A. B., 10.43 val. įėjo į (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastatą. 10.48 val. ji išėjo iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastato (3 t., b. l. 169). 2018-05-28 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota informacija, kad 2017-01-12 10:41-10:45 į I. A. darbo kabinetą įėjo A. B., kuri pokalbio metu I. A. paprašė dokumentų segtuvo. I. A. padavė A. B. dokumentų segtuvą. A. B. paėmė dokumentų segtuvą, pridėjo jį šalia savo rankinės, galimai kažką į jį įdėjo, segtuvą užvertė ir padavė I. A.. I. A. paėmė segtuvą ir įsidėjo į stalčių. Pokalbio metu A. B. pasitikslino, ar „tikrai trys“. I. A. atsakė, kad taip. A. B. nurodė, kad tada kitas susitikimas vasarą. I. A. atsakė, kad gerai (3 t., b. l. 169, 206-207). Po šio susitikimo, 2017-01-12 11:30 (1277) A. B. paskambino V. Š. ir nurodė, kad su (duomenys neskelbtini) mokykla viskas yra tvarkoje. V. Š. atsakė, kad gerai (3 t., b. l. 169-170, 207). Taigi ir ši kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuota informacija patvirtina A. B. nurodytas aplinkybes apie kyšio vežimą I. A. ir, kad V. Š. apie tai buvo žinoma.

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi viso proceso metu duotus nuteistosios A. B. (apklaustos įtariamąja, kaltinamąja) parodymus, juos palyginusi su aukščiau aptartais įrodymais, neturi pagrindo išvadai, kad tokie asmens parodymai neatitiktų BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų reikalavimų. Priešingai, nuteistosios A. B. parodymai visų įrodymų kontekste laikomi patikimu įrodymu grįsti tiek nuteistojo V. Š., tiek ir nuteistųjų A. I. bei I. A. kaltę.

Dėl V. Š. nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (dėl (duomenys neskelbtini)progimnazijos direktorės A. I. papirkimo)

53. Nuteistojo V. Š. apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamas nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalyje nuosprendžio turiniui keliamų reikalavimų, nes nenurodyta, kuo konkrečiai pasireiškė ar kaip konkrečiai buvo padaryta ši nusikalstama veika, t. y. neatskleistas nei tiesioginis ar netiesioginis susitarimas perduoti kyšį ir kyšio davimas A. I., nei susitarimas dėl kyšio ir kyšio davimas asmeniškai ar per tarpininką. Iš nuosprendyje išdėstytų faktinių veikos aplinkybių neįmanoma aiškiai suvokti, dėl kokios konkrečios BK 227 straipsnio 1 dalyje alternatyviai suformuluotos veikos – ar vien tik dėl kyšio davimo A. I., ar ir dėl susitarimo su A. I. perduoti jai kyšį – jis pripažintas kaltu ir nuteistas.

54. Reikalavimai nuosprendžio turiniui įtvirtinti BPK 304–307 straipsniuose. Pagal šias nuostatas, nuosprendis turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi nuosekliai ir sudaryti logišką visumą. Nuosprendis privalo būti teisėtas, t. y. priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2013, 2K-222-697/2016, 2K-109-746/2017, 2K-7-174-303/2019 ir kt.).

55. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, visos bylos aplinkybės buvo išsamiai išnagrinėtos, laikantis objektyvumo, teisingumo ir rungimosi principų. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, tame tarpe ir už (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės papirkimą, pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu. Skundžiamu nuosprendžiu V. Š. nuteistas už tai, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, veikdamas kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ valymo paslaugų vadove A. B., laikotarpiu nuo 2014 metų pabaigos, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiko, iki 2017 m. vasario 13 d., siekiant valstybės tarnautojui prilyginto asmens – (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės A. I. teisėto veikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad ji iš anksto informuotų apie (duomenys neskelbtini) progimnazijoje planuojamus valymo paslaugų pirkimus, kad išsiųstų kvietimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvauti minėtuose pirkimuose bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėjus minėtus pirkimus, palankiau ir atlaidžiau vertintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) progimnazijai teikiamas valymo paslaugas ir valymo kokybės trūkumus, susitarė perduoti ir perdavė kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui A. I. už pageidaujamą veikimą.

56. BK 227 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

57. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintų papirkimo požymių turinys analizuotas ir atskleistas ne vienoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtoje nutartyje. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad BK 227 straipsnyje nustatytos veikos neatsiejamos nuo veikų, nustatytų BK 225 straipsnyje („Kyšininkavimas“) ir 226 straipsnyje („Tarpininko kyšininkavimas“). Tik sisteminis šiuose BK straipsniuose įtvirtintų nuostatų visumos aiškinimas atskleidžia minėtų kyšininkavimo formų esmę, pavojingumo pobūdį – nusikalstamai neteisėtas turtinis poveikis valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, jiems vykdant savo įgaliojimus. Baudžiamosios atsakomybės nustatymas už tokios veikos padarymą ir jos pagrindų įtvirtinimas BK skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“ kartu reiškia, kad įstatymų leidėjas siekia, inter alia, užtikrinti sąžiningumo, teisėtumo, nešališkumo, visų lygybės prieš įstatymą, valstybės institucijas ir pareigūnus bei kitų konstitucinių principų reikalavimų laikymąsi valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų veikloje, vykdant įgaliojimus, ir apsaugoti juos nuo neteisėto, nepagrįsto turtinio poveikio, pažeidžiančio jų veiklos minėtų principų reikalavimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008).

58. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, esminę reikšmę turi tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Taigi, būtina nustatyti, kad, siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-439-788/2016). Papirkimo nusikalstamos veikos esmė ir pavojingumas kyla ne iš to, kas yra naudos gavėjas, bet iš to, kad kyšiu siekiama tiek valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pageidaujamo veikimo ar neveikimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018), tiek ir išimtinės padėties arba šio asmens palankumo ateityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008).

59. Nuteistasis V. Š. savo kaltę dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos pripažino iš dalies. Pateiktuose rašytiniuose parodymuose nurodė, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, šiai įmonei skyrė tik minimalų dėmesį, numatydavo veiklos strategiją ir kontroliavo piniginius srautus. Jo darbo vieta buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise net neturėjo savo asmeninės darbo vietos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasdienė veikla, jos organizavimas ir kontrolė buvo pavesta vadybininkams ir buhalterijai. Jie sprendė, ką daryti, kad įvykdyti numatytus ekonominius planus ir jį informuodavo, ar tai pasiekė. Kaip jie tai padarydavo, buvo jų kompetencijoje, jis į kasdienį darbo organizavimą nesikišdavo, tik pasirašydavo vadybininkų ir buhalterijos paruoštus dokumentus. Didžiosios daugumos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, ypač valymo paslaugų darbuotojų, net nepažinojo ir nežinojo ką ir kokiame objekte jie daro. Dėl tokio darbo organizavimo jis nežinojo, kad V. A. realiai nedirbs UAB „(duomenys neskelbtini)“, manė, kad jo net nebuvo matęs. Manė, kad fiktyviai dirbančių jo vadovaujamoje įmonėje nėra ir negali būti. Tokia situacija pačiai įmonei finansiškai nenaudinga, kadangi realiai nedirbančiam asmeniui mokamas neuždirbtas darbo užmokestis. Apklausimas ikiteisminio tyrimo metu V. Š. nurodė, kad pažįsta (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorę A. I., buvo vieną kartą pas ją kabinete, progimnazijoje susitikęs, jau po sutarties pasirašymo. Nėra davęs A. I. jokių kyšių, nei pinigais, nei dovanomis. Savo darbuotojoms A. B. ir R. G. nėra davęs jokių pinigų ar kitų vertybių, kurias jos kaip kyšį turėtų perduoti A. I.. Darbuotojus kaip V. A. atrenka A. B. ir R. G., atneša jam parengtus dokumentus ir jis juos tik pasirašo. Kiek pamena, kai priiminėjo darbuotoją, kuris tvarkytų (duomenys neskelbtini) progimnazijos lauko teritoriją, šios progimnazijos direktorė A. I. A. B. pasiūlė V. A., dėl to galimai jį ir priėmė. Tik 2016 metų pradžioje iš A. B. sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra fiktyviai įdarbintas V. A., kurio atlyginimą su jo banko kortele nuiminėdavo ir A. I. perduodavo A. B.. Jam A. B. paaiškino, kad A. I. iš jos reikalavo kyšio už tai, kad ji nesikabinėtų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamų valymo paslaugų kokybės, kad A. I. paprašė įdarbinti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ jos pasiūlytą žmogų bei pareikalavo, kad šio žmogaus uždirbti pinigai būtų atnešami jai kaip kyšis, priešingu atveju nutrauks anksčiau laiko valymo paslaugų sutartį, todėl A. B. pasiėmė V. A. banko kortelę ir, išgryninusi pinigus, perduodavo A. I.. Susitikimo metu A. I. paklausus ar piniginėmis lėšomis, pervestomis į V. A. banko kortelės sąskaitą gali naudotis, jis atsakė, kad taip.

60. Nors nuteistasis V. Š. ir nepripažįsta dalyvavęs (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės A. I. papirkimo epizode, jog jis nėra susijęs su V. A. fiktyviu įdarbinimu ir jam priklausančio darbo užmokesčio išgryninimu, tačiau jo kaltę patvirtina byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, tai A. B., R. A., V. A., R. G. parodymai, kriminalinės žvalgybos veiksmais fiksuota informacija, A. B. pokalbiai su R. G., I. D., kurių metu kalbama apie tai, kad A. B. perduoda (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorei A. I. pinigines sumas, kaip kyšį už sudarytą mokyklos valymo paslaugų sutartį, kad visą šį pinigų perdavimą kontroliuoja UAB „(duomenys neskelbtini) direktorius V. Š., kuris duoda A. B. nurodymus. Šie minimi pokalbiai išsamiai aptarti pasisakant dėl A. B. parodymų patikimumo.

61. Kaip jau buvo nurodyta, aptariant A. B. duotų parodymų patikimumą, A. B. patvirtino, kad 2014 metų pabaigoje (gruodį) ar 2015 m sausio mėnesį V. Š. jai pasakė, kad ji nuvažiuotų pas (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorę A. I. ir pakalbėtų su ja dėl būsimo „Lauko teritorijos priežiūros ir valymo paslaugų“ pirkimo sąlygų ir dėl kyšio dydžių ir variantų kaip tuos kyšius jai reiks perduoti. V. Š. nurodymu ji vežė (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorei po 200 Eur už kiekvieną mėnesį, kuriuos perduodavo A. I. jos darbo kabinete. Taip pat A. B. viso proceso metu tvirtino, kad būtent V. Š. reikalavimu bendrovėje fiktyviai buvo įdarbintas V. A., kurio darbo užmokestis buvo naudojamas kyšiams. A. B. nurodė, kad po to, kai buvo įdarbintas V. A., ji paprašė, kad jis nuimtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam išmokėtą darbo užmokestį, buvo nuimta 640 Eur, iš kurių 100 Eur ji padavė V. Š., o likusią dalį per du kartus perdavė kaip kyšį A. I. jos darbo kabinete. Taip pat A. B. patvirtino, jog ji V. A. išduotą (duomenys neskelbtini) banko kortele per kelis kartus išėmė V. A. pervestą darbo užmokestį, tuos pinigus nuveždavo direktoriui, tuomet jis dalį paduodavo, kad nuvežtų A. I., o dalį pasilikdavo sau. Po to, kai perdavė V. A. priklausančią banko kortelę A. I., kas nuimdavo pinigus ji nežinojo. Šiuos A. B. parodymus patvirtina anksčiau aptarti Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinkti duomenys, taip pat ir R. G., I. D. parodymai.

62. Apklaustas teisme V. A. pripažino, jog jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas fiktyviai, o jam išmokas darbo užmokestis iš pradžių buvo perduodamas A. B., o vėliau, kai jam sutuoktinė parnešė kortelę, pinigus nuo sąskaitos nuimdavo jis ir perduodavo sutuoktinei. Šias aplinkybes patvirtino ir R. A.. Ji taip pat nurodė, kad banko kortelę jai perdavė direktorė A. I., vėliau jos vyrui buvo pasakyta, kad jis nuimtų pinigus ir juos jai perduotų, tada tuos pinigus ji atneštų A. I.. Apie tai, kad pinigus reikia nunešti pas direktorę, jai direktorė pasakė pati ir sakė, kad A. B. dažnai užsuka. Tai, kad R. A. jai jos vyro perduotus pinigus atiduodavo A. I. jos darbo kabinete, patvirtina Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys. Minėtų veiksmų, kurie aptarti vertinant A. B. parodymų patikimumą, gana atlikimo metu užfiksuotų pokalbių turinys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pokalbių dalyviai tiesiogiai arba užmaskuotai aptarinėjo su kyšių perdavimu susijusius klausimus, taip pat užfiksuoti pinigų išėmimo iš bankomato ir jų perdavimo faktai. Šiais duomenimis taip pat nustatyta, kad V. A. faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nedirbo. Apžiūrų protokoluose užfiksuota informacija apie kratų ir savanoriško pateikimo metu gautus dokumentus su duomenimis apie bankines operacijas su V. A. banko kortele, išimamas lėšas, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus su duomenimis apie darbo laiko ir užmokesčio apskaitą šioje įmonėje, patvirtina, jog pinigus nuo V. A. banko sąskaitos nagrinėjamu laikotarpiu nuiminėjo A. B. ir pats V. A..

63. Nuteistojo V. Š. nurodytą versiją, jog jam nebuvo žinoma apie V. A. fiktyvų įdarbinimą, jog iš V. A. mokamo darbo užmokesčio buvo duodami kyšiai A. I. už jos teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus, paneigia ir Kriminalinės žvalgybos veiksmais fiksuota informacija, vaizdo garso kontrolės pagalba stebint A. I. darbo kabinetą, 2016-03-10 apie 15:00-15:30 val. užfiksuotas A. I. ir V. Š. pokalbis A. I. darbo kabinete (duomenys neskelbtini) progimnazijoje: „A. I. ir V. Š. kalba apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininką ir direktorių V. K., kuris turi bendrų verslų su V. Š., anksčiau pats supažindino V. Š. su A. I., tačiau dabar nori V. Š. pakenkti ir išgąsdino A. B., pasakydamas jai, kad už korupcinius veiksmus galimai teks atsakyti, bei paragino A. B. nusišalinti nuo bendravimo su A. I., V. Š. nurodė, kad šiuo metu A. B. yra sudirgusi, tačiau V. Š. ją nuramins ir vėl viskas bus kaip ir anksčiau. Pokalbio metu A. I. nurodė, kad iš senojo kolektyvo pasitiki tik viena buhaltere (R. A.), ji yra patikrinta. A. I. nurodė, kad „tai yra jos vyras“ (V. A.) ir tai yra tikrai patikimas žmogus (galimai kalba apie V. A. išduotą banko mokėjimo kortelę). Pokalbio metu V. Š. nurodė „tai nedaug pinigėlių“, nors galima kažką sugalvoti ir padaryti. A. I. pasitikslino ar „ką jau ten randam - viskas tvarkoj?“ (ar galima išgryninti į V. A. banko mokėjimo kortelę pervestus pinigus). V. Š. atsakė, kad jo (2 t., b. l. 89-93).

64. Būtent tai, kad buvo susitarta, kad kyšis – 200 Eur, A. I. bus duodamas už tai, kad ji informuos A. B. apie (duomenys neskelbtini) progimnazijoje planuojamus valymo paslaugų pirkimus, išsiųs kvietimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvauti minėtuose pirkimuose bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėjus minėtus pirkimus, palankiau ir atlaidžiau vertins UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) progimnazijai teikiamas valymo paslaugas ir valymo kokybės trūkumus ir už šį jos teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus iš A. B. reguliariai savo naudai priims kyšį – 200 Eur už kiekvieną mėnesį, patvirtina tai, kad 2015 sausio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėjo minėtą lauko teritorijos priežiūros ir valymo paslaugų pirkimą. Kaip nurodė liudytojas A. T., direktorė A. I., kuri ir organizavo naują paslaugą kiemo priežiūrai, jos darbo kabinete jam buvo pasakyta, kad jis turi bendradarbiauti su A. B., t. y. bendradarbiavimas turi būti palankus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas taip pat nurodė, kad kai buvo suruoštos pirkimo sąlygos, direktorė A. I. paprašė jas pristatyti pas ją į kabinetą ir jas iš jo pasiėmė 3-4 dienoms. Kai grąžino pirkimo sąlygos buvo išbraukytos ir pasakyta, kad turi būti tokios. Konkurso sąlygose buvo išbraukti tokie punktai, kurie prieštaravo teisinėms normoms, tačiau buvo palankios būtent šios įmonės atstovėms. Konkurse dalyvavo ir kitos įmonės, bet A. I. jam tiesiogiai pasakė, kad turi laimėti būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai, kad Viešųjų pirkimų komisija netiksliai parengė pirkimo sąlygas, netinkamai pasirašė Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolus, vykdytas pirkimas neatitiko pirkimo vykdymo sąlygų, nustatyta 2017-08-11 Viešųjų pirkimų tarnybos kontrolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurias patvirtino duodama parodymus Kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė G. P.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tiek liudytojo A. T. parodymais, tiek ir specialistės duotais, kadangi jų nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka kitus byloje esančius ir teismo ištirtus įrodymus.

65. Įvertinus surinktus įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, byloje nustatytas aplinkybes galima susieti į vieną loginę grandinę ir tai leidžia daryti neginčytiną išvadą, kad V. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, veikdamas kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ valymo paslaugų vadove A. B., laikotarpiu nuo 2014 metų pabaigos, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiko, iki 2017 m. vasario 13 d. susitarė perduoti ir perdavė kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, veikdamas kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ valymo paslaugų vadove A. B.. Priešingai nei tvirtina apeliantas, jo veiksmuose nustatyti tiek subjektyvieji, tiek ir objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 1 dalyje, požymiai, todėl priešingai teigti nei nustatė pirmosios instancijos teismas nėra teisinio pagrindo.

Dėl V. Š. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį

66. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nustatyta, kad V. Š. laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2017 m. vasario 28 d., apgaule, savo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, įgijo svetimą 8 278,58 Eur vertės turtą, o būtent: V. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, siekdamas gauti lėšų papirkti (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorę A. I., mokant kas mėnesį jai po 200 Eur kyšio, susitaręs su A. B., fiktyviai, t. y. žinant, kad asmuo realiai nedirbs, įdarbino neįgalumą turintį V. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2015 m. vasario 11 d. pasirašė su juo darbo sutartį, po ko, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2017 m. vasario 28 d., biudžetinė įstaiga (duomenys neskelbtini) teritorinė darbo birža kompensavo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nuo 60 iki 70 % darbdavio neįgalumą turinčiam V. A. priskaitytos darbo užmokesčio ir socialinio draudimo mokesčių bendros sumos, iš viso – 8 278,58 Eur, po ko V. Š. iš biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) teritorinės darbo biržos gautos sumos dalį – 7 160 Eur panaudojo kaip kyšį, perduodant A. I., o kitą dalį – 640 Eur pasisavino. V. Š. veika kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Apeliantas ir jo gynėjas teigia, kad skundžiamame nuosprendyje nebuvo atskleista (apibrėžta) panaudota apgaulė prieš Darbo biržą, nenurodytas nei vienas įrodymas, kad jis pasirašė darbo sutartį su V. A.; pirmosios instancijos teismas ignoravo jo parodymus, kad jis niekaip neprisidėjo prie V. A. įdarbinimo bendrovėje. Taip pat tvirtina, kad Darbo birža nebuvo niekaip suklaidinta ar apgauta. Nėra įrodymų, patvirtinančių Darbo biržos 2017-08-01 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018-08-29 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą išmokėtą kompensacijų dydį. Teigiama, kad nebuvo atskleista, kokią naudą gavo jis (V. Š.), ir jo vadovaujama bendrovė iš jam inkriminuotos sukčiavimo veikos. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu neturi pagrindo sutikti.

67. Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Objektyvieji sukčiavimo požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas, 3) turtinės prievolės panaikinimas BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Šioje byloje aktualus objektyvusis sukčiavimo požymis – svetimo turto įgijimas apgaule. Svetimo turto įgijimas apgaule – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto, taip pat pinigų ar vertybinių popierių įgijimas, panaudojant apgaulę.

68. Pagal teismų praktiką apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto, o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-648/2019, 2K-166-895/2019, 2K-108-788/2018, 2K-188-719/2018, 2K-453-648/2016).

69. Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92-648/2019, 2K-108-788/2018).

70. Sukčiavimo subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-648/2019, 2K-108-788/2018, 2K-305-693/2017).

71. Šioje byloje vertinant, ar V. Š. veiksmuose yra apgaulės požymių, atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje surinktais ir aukščiau aptartais A. B., R. G., V. A. parodymais, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinktais duomenimis nustatyta, kad V. Š. ne tik žinojo, bet ir susitarė su A. B., jog bendrovėje įdarbins (ir įdarbino) neįgalų asmenį, kuris įmonėje realiai nedirbs ir už tai jam bus skaičiuojamas bei išmokamas darbo užmokestis, kad už bendrovėje įdarbintą neįgalų asmenį Darbo birža bendrovei kompensuos dalį darbdavio priskaitytos sumos kartu su SODROS įmokomis.

72. Iš 2017 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) teritorinės darbo biržos pateiktos pažymos matyti, kad už bendrovėje įdarbintą V. A. laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2017 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) teritorinė darbo birža bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ kompensavo nuo 60 % iki 70 % darbdavio priskaitytos sumos kartu su SODROS įmokomis, iš viso 8 278,58 Eur (4 t., b. l. 84–85). Dalį šios gautos sumos – 7 160 Eur, kaip nustatyta A. B., R. G., R. A., I. D. parodymais, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis, V. Š. panaudojo kaip kyšį perduodant A. I., o kitą dalį – 640 Eur, pasisavino. Atsižvelgiant į tai, kad V. Š. nurodytu laikotarpiu, susitaręs su A. B., fiktyviai, t. y. žinodami, kad asmuo realiai nedirbs, įdarbino neįgalumą turintį V. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. Š., kaip bendrovės direktorius, pasirašė su juo (V. A.) darbo sutartį, po ko, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2017 m. vasario 28 d., biudžetinė įstaiga (duomenys neskelbtini) teritorinė darbo birža kompensavo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ neįgalumą turinčiam V. A. priskaitytos darbo užmokesčio ir socialinio draudimo mokesčių bendros sumos - 8 278,58 Eur, iš kurių sumos dalį – 7 160 Eur, panaudojo kaip kyšį, perduodant A. I., o kitą dalį – 640 Eur, pasisavino, pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad V. Š. suvokė, jog apgaule savo ir UAB “ (duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą 8 278,58 Eur turtą, todėl jis pagrįstai nuteistas ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. V. Š. apgaulė pasireiškė fiktyviu neįgalaus asmens įdarbinimu, siekiant savo ir jo valdomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti teisę į išmokas, kurios buvo, bet negalėjo būti kompensuojamos, ir tokia apgaulė laikytina esmine, nes turėjo lemiamą įtaką biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini) teritorinei darbo biržai sprendžiant dėl kompensacijos bendrovei priskaičiavimo ir išmokėjimo.

73. Dėl V. Š. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

74. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kad jis organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažymėdamas, kad nuosprendyje nenurodyti motyvai, kodėl jis būdamas įmonės direktoriumi, ne buhalteriu, pripažintas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Taip pat atkreipia dėmesį, kad ne jis (V. Š.), o A. B. teikė duomenis apie V. A. darbo laiką, pasirašė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, jog nei vienas iš apklaustų liudytojų nenurodė, kad būtent jis būtų prašęs ar reikalavęs kaip nors netinkamai tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą. Taip pat apeliantas pažymi, jog nebuvo sukelti BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, nes pačioje specialisto išvadoje tiksliai nurodyti visi bendrovės turto ir įsipareigojimų dydžio pakitimai, atsiradę dėl to, kad A. B. pateikė neteisingą informaciją apie V. A. darbo laiką.

75. Nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu galiojusi BK 222 straipsnio 1 dalis (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) numatė baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 2 straipsnio 4 dalis, 4 straipsnis, šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnis ir kt.). Tai esminiai reikalavimai, keliami asmenims, organizuojantiems ir tvarkantiems buhalterinę apskaitą. Kitaip tariant, buhalterinė apskaita turi būti tvarkoma tinkamai, laikantis įstatymų, poįstatyminių teisės aktų reikalavimų, apskaitoje privalo būti fiksuojama tik objektyvi informacija, kurią būtų galima palyginti su kitų asmenų turima informacija buhalterinėje apskaitoje arba būtų galima lyginti skirtingų laikotarpių to paties asmens finansinius rodiklius. Apgaulė buhalterinėje apskaitoje gali pasireikšti dviem aspektais: nefiksuojant buhalterinėje apskaitoje ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, nors teisės aktai reikalauja tai atlikti, ir melagingos informacijos fiksavimu buhalterinėje apskaitoje. Teismų praktikoje (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-7-234-942/2015) apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo bylose (BK 222, 223 straipsnių taikymas) yra išaiškinta, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, tai reiškia BK 222 straipsnio prasme nusikalstamų padarinių buvimą. Pažymėtina ir tai, kad šių nusikaltimų dalykas yra ne turtas, su kuriuo atliekamos vėliau tinkamai neužfiksuojamos operacijos ar kurį siekiama įgyti tokias operacijas atliekant, o buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose daromi melagingi įrašai arba neįrašomi reikiami duomenys. Be to, padariniai, su kuriais siejamas šių nusikaltimų baigtumas, yra ne turtinė žala kitiems asmenims, o negalimumas nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5-1073/2024, 2K-101-654/2024).

76. Nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu galiojančio Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnyje buvo nustatyta, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Pagal minėtą įstatymą, kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo ir V. Š., įmonės vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą, jog buhalterinės apskaitos organizavimas ir jos tvarkymas yra ne tas pats. Įmonės vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita pagal įstatymo reikalavimus, kad įmonėje dirbtų buhalteris ar būtų sudarytos sutartys su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą.

77. Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris, o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu – abu šie asmenys. Įmonės vadovas gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas). Tačiau jei apgaulingai apskaitai vesti jis panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas, vadovaujantis tarpinio vykdymo institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai įmonės vadovas sąmoningai pateikinėja buhalteriui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad šis juos įtrauktų į apskaitą, o įmonės buhalteris apie tai neinformuojamas. Tokiu atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterės rankomis, šiam nesuvokiant jo daromos veikos pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2014, 2K-277-696/2017, 2K-356-696-2017).

78. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad V. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 d. ir 2 d. nuostatas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, tyčia pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 3 dalies nuostatas, padedant A. B., laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2017 m. kovo 6 d. organizavo apgaulingą teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent susitaręs su A. B. ir turėdamas tikslą papirkti valstybės tarnautojui prilygintą asmenį A. I. už pageidaujamą teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, mokant kas mėnesį jai kyšį po 200 Eur, siekdamas gauti lėšų mokėti kyšiui, 2015 m. vasario 11 d. pasirašė darbo sutartį Nr. 295 su V. A. ir žinodamas, kad šis asmuo realiai įmonėje nedirbs, taip fiktyviai įdarbino jį UAB „(duomenys neskelbtini)“, po ko, A. B. laikotarpiu nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2017 m. vasario mėnesio teikiant darbo laiko apskaitą pildžiusiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams žinomai melagingus duomenis apie V. A. tariamai dirbtą laiką bei 2016 m. kovo mėnesį ir laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėnesio iki 2017 m. vasario mėnesio pačiai pasirašant darbo laiko apskaitos žiniaraščius apie V. A. tariamai dirbtą laiką, o buhalteriui V. Z., nežinojusiam apie V. A. fiktyvų įdarbinimą, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, vadovaujantis jam pateiktais aukščiau nurodytais melagingais duomenimis, įrašius duomenis apie V. A. apskaičiuotą darbo užmokestį, iš viso 9 409,56 Eur, išmokėtą darbo užmokestį, iš viso 7 927,95 Eur, atskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį, iš viso 634,75 Eur, bei įmokas SODRAI, iš viso 3 825,14 Eur, t. y. darbo užmokesčio ir atlyginimo buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodžius tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2017 m. kovo 6 d.

79. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog objektyvių faktinių duomenų visuma neabejotinai įrodyta, kad nuteistasis V. Š., pasirašydamas dokumentus, patvirtinančius V. A. įdarbinimą, suvokė, kad V. A. realiai nedirbs ir taip fiktyviai įdarbino jį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokia išvada darytina įvertinus ir A. B. parodymus, kuri patvirtino, kad fiktyviai įdarbinto žmogaus veiklą ir principą jai paaiškino pats „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Būtent V. Š. jai pasakė, kad paklaustų direktorės A. I., ar ji žino patikimą žmogų, kurį galima būtų įdarbinti fiktyviai, pasakė, kad reikia žmogaus, kuris turėtų negalią. Taip pat direktoriaus paliepimu ji pasinaudodama V. A. išduota banko kortele nuiminėjo jo UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokamą darbo užmokestį. Kaip jau buvo minėta, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nuteistosios A. B. parodymais, kuriuos teisėjų kolegija laiko patikimais, kad V. Š. buvo žinoma, jog jo pasirašytų V. A. įdarbinimo dokumentų pagrindu, A. B. teikiant bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiam buhalteriui melagingus duomenis apie V. A. tariamai dirbtą laiką, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita bus tvarkoma apgaulingai ir to siekė.

80. Nuteistasis V. Š. tvirtina, kad nebuvo sukelti BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, nes pačioje specialisto išvadoje tiksliai nurodyti visi bendrovės turto ir įsipareigojimų dydžio pakitimai, atsiradę dėl to, kad A. B. pateikė neteisingą informaciją apie V. A. darbo laiką. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

81. Iš 2017-08-21 Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistės išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užmokesčio ir atlyginimo buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodžius tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2017 m. kovo 6 d. Konstatuojant pavojingų padarinių atsiradimą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi minėta specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, kuri padaryta ištyrus bylos duomenis ir pateiktus bendrovės dokumentus, (duomenys neskelbtini) teritorinės darbo biržos ir VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus raštais pateiktą informaciją, V. A. darbo sutarties kopiją. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti byloje pirmosios instancijos teismo atliktu nuteistojo V. Š. veiksmų vertinimu dėl nustatytų tyčinių buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Apelianto teiginiai, jog apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo kilę padariniai neva nustatyti tik formaliai, yra deklaratyvūs ir neatitinka bylos medžiagos. Priešingai, atsižvelgiant į padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų sistemingumą ir skaičių, tai, kad melagingi duomenys apie V. A. tariamai dirbtą laiką bendrovės buhalterijai buvo teikiami pakankamai ilgą laiką, ir šių dokumentų pagrindu atlyginimo buhalterinės apskaitos dokumentuose buvo nurodomi tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį dėl paskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio, atskaičiuotų mokesčių, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryti tik formalūs buhalterinės apskaitos pažeidimai.

82. Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu V. Š. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, tyčia, padedant A. B., laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2017 m. kovo 6 d. organizavo apgaulingą teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BK 222 straipsnis (šiai bylai aktuali redakcija) numato atsakomybę tam, kas apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Taigi atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris tvarkė buhalterinę apskaitą, o ne ją organizavo. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnį ūkio subjekto apskaitą tvarko: vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. Ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus, t. y. mažosios bendrijos apskaitą gali tvarkyti tos bendrijos narys, o individualios įmonės apskaitą – tos įmonės savininkas. Kaip minėta, įstatymo 11 straipsnis nustato, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą įmonės vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Buhalterinės apskaitos organizavimas ir jos tvarkymas yra ne tas pats. Įmonės vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita pagal įstatymo reikalavimus, kad įmonėje dirbtų buhalteris ar būtų sudarytos sutartys su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tačiau jei apgaulingai apskaitai tvarkyti jis panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad jam pateikiami apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas, vadovaujantis tarpinio vykdymo baudžiamosios teisės institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai įmonės vadovas sąmoningai pateikinėja buhalteriui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad jis juos įtrauktų į apskaitą, o įmonės buhalteris apie tai neinformuojamas arba iš viso nepateikia buhalteriui dokumentų apie įmonėje įvykusias operacijas. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterio rankomis, šiam nesuvokiant jo daromos veikos pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2014, 2K-277-696/2017, 2K-356-696-2017, 2K-159-696/2018).

83. Būtent aukščiau aptarta situacija susiklostė šioje byloje. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė įmonėje dirbantis buhalteris V. Z.. Taigi V. Š. savo pareigą organizuoti įmonėje buhalterinę apskaitą įvykdė, todėl jis negali atsakyti už apgaulingą apskaitos vedimą kaip vykdytojas, išskyrus tarpinio vykdymo situaciją.

84. Kaip nustatyta byloje, įmonės buhalteris nežinojo apie apgaulingą jam pateikiamų V. A. įdarbinimo dokumentų pobūdį, neteisingus duomenis apie V. A. tariamai dirbtą laiką, kitus su V. A. fiktyviu įdarbinimu teiktus duomenis, todėl bendrovės buhalteris nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Bendrovės direktorius V. Š. darė nusikaltimą pasinaudodamas nekaltu asmeniu. Kadangi jis sąmoningai suklaidino buhalterį, jo veiksmai vertinami kaip tarpinis vykdymas ir kvalifikuojami kaip nusikaltimo vykdytojo. Taigi, nors V. Š. veika kvalifikuota teisingai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, tačiau nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašyta netiksliai, todėl nuosprendžio nustatomoji dalis tikslinama, atspindint tą aplinkybę, kad V. Š. nuteistas ne už netinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, o už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, kuris pasireiškė tuo, kad jo sąmoningai pasirašytų V. A. įdarbinimo dokumentų pagrindu, padedant A. B., apskaitą tvarkančiam buhalteriui pateikiant melagingus duomenis (apie V. A. tariamai dirbtą laiką, darbo užmokestį ir atlyginimą) buhalterinės apskaitos dokumentuose bus nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkines operacijas.

85. Dėl minėtų priežasčių skundžiamo nuosprendžio nustatomoji dalis tikslinama ir formuluojama taip: V. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, tyčia pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, o apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, numatančias, kad „privalomas apskaitos dokumento rekvizitas – ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, padedant A. B., laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2017 m. kovo 6 d. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: V. Š., būdamas susitaręs su A. B. ir turėdamas tikslą papirkti valstybės tarnautojui prilygintą asmenį A. I. už pageidaujamą teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, mokant kas mėnesį jai kyšį po 200 Eur, siekdamas gauti lėšų mokėti kyšiui, 2015 m. vasario 11 d. pasirašė darbo sutartį Nr. 295 su V. A. ir, žinodamas, kad šis asmuo realiai įmonėje nedirbs, taip fiktyviai įdarbino jį UAB „(duomenys neskelbtini)“, po ko, A. B. laikotarpiu nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2017 m. vasario mėnesio teikiant darbo laiko apskaitą pildžiusiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams žinomai melagingus duomenis apie V. A. tariamai dirbtą laiką bei 2016 m. kovo mėnesį ir laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėnesio iki 2017 m. vasario mėnesio pačiai pasirašant darbo laiko apskaitos žiniaraščius apie V. A. tariamai dirbtą laiką, o buhalteriui V. Z., nežinojusiam apie V. A. fiktyvų įdarbinimą, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, vadovaujantis jam pateiktais aukščiau nurodytais melagingais duomenimis, įrašius duomenis apie V. A. apskaičiuotą darbo užmokestį, iš viso 9 409,56 Eur, išmokėtą darbo užmokestį, iš viso 7 927,95 Eur, atskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį, iš viso 634,75 Eur, bei įmokas SODRAI, iš viso 3 825,14 Eur, t. y. darbo užmokesčio ir atlyginimo buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodžius tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2015-02-13 iki 2017-03-06. Šis nustatomosios dalies tikslinimas paties kaltinimo esmės bei faktinių aplinkybių nekeičia ir nuteistojo teisių į gynybą nevaržo.

Dėl V. Š. nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorės I. A. papirkimo)

86. Apeliantas skunde tvirtina, kad teismo išvada, jog jis susitarė su I. A. dėl kyšio ir davė kyšį už tai, kad ji anksčiau laiko nenutrauktų 2015 m. birželio 16 d. valymo paslaugų sutarties su bendrove, apelianto teigimu, yra nepagrįsta. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad (duomenys neskelbtini) gimnazijos iniciatyva nutraukti su bendrove 2015 m. birželio 16 d. sudarytą valymo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo susijusi ne su šios sutarties pažeidimu, ne su bendrovės netinkamu sutarties vykdymu, o su gimnazijos siekiu užtikrinti tinkamą viešųjų pirkimų procedūrą, todėl nebuvo net teorinės galimybės, kad gimnazija atšauks ar galėtų atšaukti savo sprendimą nutraukti sutartį. Sutinka, kad 2017 m. gruodžio 15 d. apklausos metu jis nurodė kalbėjęs su A. B. apie tai, jog direktorėms reikėtų skirti po 100 Eur per mėnesį už tai, kad jos palankiau žiūrėtų į įmonę, galbūt, atlaidžiau žiūrėtų į smulkius valymo kokybės trūkumus. Tačiau jis pats su I. A. dėl jokių kyšių nesitarė, nedalyvavo A. B. ir I. A. pokalbiuose. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

87. Nagrinėjamu atveju V. Š. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ valymo paslaugų vadove A. B., laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2017 m. sausio 12 d., susitarė perduoti ir perdavė kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, siekiant valstybės tarnautojui prilyginto asmens – (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorės I. A. teisėto veikimo vykdant įgaliojimus, t. y., kad ji palankiau ir atlaidžiau vertintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gimnazijai teikiamas valymo paslaugas ir valymo kokybės trūkumus, anksčiau laiko nenutrauktų 2015 m. birželio 16 d. valymo paslaugų sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir po to, kai (duomenys neskelbtini) gimnazija atliko valymo paslaugų pirkimą ir 2016 m. gegužės 10 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė naują valymo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

88. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, 2023 m. sausio 27 d. teisiamajame posėdyje, nuteistasis V. Š. kaltės dėl (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorės I. A. nepripažino, teigdamas, kad jis netinkamai kontroliavo savo pavaldinius, taip pat ir A. B. veiklą, jos veiksmus, dėl didelio užimtumo kitoje įmonėje. Ankstesniame teisiamajame posėdyje V. Š. kaltę pripažino ir prašė vadovautis jo ikiteisminio tyrimo duotais parodymais, kad tariamos paramos davimas mokyklų direktorėms buvo sugalvotas ir pradėtas įgyvendinti jam nežinant, net sprendžiant klausimą, kaip jį apie tai informuoti ir ar jis už tai nesupyks, jis pripažįsta, kad, kai jam A. B. pasakė, kad mokyklų direktorėms reikėtų duoti grynų pinigų ir taip paremti mokyklas, nenutraukė šios neteisėtos iniciatyvos, savo neapgalvotais veiksmais, prie jos prisidėjo. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. Š. parodė, kad per A. B., iš savo asmeninių lėšų perdavė kaip paramą pinigus I. A., per 2-3 kartus, apie 950 Eur, A. B. jokių dokumentų, kuriuose būtų įforminta parama neparvežė, patys neprašė.

89. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuos apelianto duotus parodymus pagrįstai vertino kaip siekį sušvelninti savo teisinę padėtį, kadangi juos paneigia nuoseklūs ir patikimi A. B., R. G. parodymai, Kriminalinės žvalgybos veiksmų, sankcionuotų teismo, atlikimo protokoluose nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2017 m. sausio 12 d. užfiksuota informacija.

90. Iš A. B. parodymų matyti, kad jai direktorius paduodavo pinigus ir ji juos nuveždavo (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorei. Susitarimas, nurodymas buvo po 100 Eur per mėnesį. Direktorius V. Š. jai paduodavo pinigus ir ji juos nuveždavo. Ten pinigus vežė du kartus. Jai buvo paduoti 200 Eur ir 300 Eur. Pinigus ji visada paduodavo I. A. į rankas jos kabinete. Kai padavė pinigus, (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorei nebuvo netikėta ir ji suprato, kad ji jau žinojo, kad gaus kyšius. Ji direktorei pasakė, kad tai yra dovana nuo direktoriaus V. Š. ir ji pinigus priėmė. V. Š. pasakydavo, kad nuvežė ir padavė pinigus, kuriuos jis jai paduodavo. Atsimena pokalbį su (duomenys neskelbtini) mokyklos direktore, įvykusį 2016 m. rudenį, šio pokalbio metu buvo kalba apie kyšių sumą. Su R. G. kalbėdavo apie kyšių davimą. Taip pat A. B. parodė, kad iš (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorės buvo gautas laiškas, jog nori nutraukti sutartį dėl prastai atliekamų valymo paslaugų, tada važiavo direktorius V. Š.. Kyšiai (duomenys neskelbtini) gimnazijai buvo duodami tam, kad sutartis būtų nenutraukta. Teisiškai sutartis buvo nutraukta dėl kažkokių priežasčių, bet po to su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji buvo sudaryta iš naujo.

91. Šias A. B. nurodytas aplinkybes iš esmės pagrindžia ir R. G. nurodytos aplinkybės, kad ji pamena, kai (duomenys neskelbtini) gimnazija norėjo nutraukti sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, vieną kartą su A. B. svarstė, ar V. Š. davė pinigų tai direktorei, ar ne, už tai, kad ta (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorė nenutrauktų sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

92. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu, t. y. telefoninių pokalbių, A. B., V. Š. slapto sekimo, I. A. darbo kabineto (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo ir garso kontrolės, vykdant (duomenys neskelbtini) gimnazijos, adresu (duomenys neskelbtini), kiemo apžiūros, metu užfiksuota informacija, kuri išsamiai aprašyta skundžiamame nuosprendyje, aptarta ir šioje nutartyje pasisakant dėl A. B. parodymų patikimumo, kuri patvirtina A. B. ir R. G. nurodytas aplinkybes apie kyšio davimą (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorei I. A., kad V. Š. nurodymu A. B. veždavo pinigus (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorei I. A., kad būtų atlaidžiau vertinamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gimnazijai teikiamos valymo paslaugos ir valymo kokybės trūkumai, anksčiau laiko nebūtų nutraukta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ valymo paslaugų sutartis. Taip pat minėtų įrodymų visuma patvirtina, kad būtent V. Š. liepė A. B. daryti viską, kad valymo paslaugų sutartis su (duomenys neskelbtini) gimnazija nebūtų nutraukta anksčiau laiko. Minėtų įrodymų visuma taip pat patvirtina, kad V. Š. domėjosi kaip A. B. sekasi darbai su mokyklomis, duodavo pinigus kyšiams, nustatydavo duodamų kyšių sumas, o A. B. informuodavo V. Š. apie perduotus kyšius. Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantas, jis gana aktyviai domėjosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma veikla, kontroliavo A. B. veiksmus, t. y. kontroliuodavo pinigų perdavimą (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorei I. A.. Be to, tiek A. B. parodymais, tiek ir Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinkta informacija patvirtina, kad po to, kai (duomenys neskelbtini) gimnazija 2016 m. gegužės 10 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė naują valymo paslaugų sutartį, 2016 m. birželio 23 d. V. Š. pats perdavė kyšį I. A. jos darbo kabinete.

93. Įvertinusi aptartų įrodymų visumą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl V. Š. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. V. Š. veiksmuose nustatyti visi BK 227 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl jį išteisinti dėl (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorės I. A. papirkimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Dėl V. Š. nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 1 galį (dėl (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės I. M. papirkimo)

94. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis susitarė duoti ir davė kyšį (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorei I. M., tvirtindamas, kad jis neinicijavo nei kyšių siūlymų, nei susitarimo dėl kyšių, nei jų perdavimo I. M., nei tiesiogiai ar netiesiogiai pats, ar per tarpininką nesitarė su I. M. dėl kyšio. Tvirtina, kad A. B. be jo žinios priėmė sprendimą kaip pasielgti. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

95. Skundžiamu nuosprendžiu V. Š. nuteistas ir už tai, kad jis, veikdamas bendrais veiksmais su A. B. ir R. G., laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus I. M. susitarė perduoti ir perdavė 1 300 Eur bendros vertės kyšį, kad (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorė I. M. palankiau ir atlaidžiau vertintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) progimnazijai teikiamas valymo paslaugas ir valymo kokybės trūkumus, anksčiau laiko nenutrauktų 2013 m. spalio 28 d. valymo paslaugų sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir po to, kai (duomenys neskelbtini) progimnazija atliko valymo paslaugų pirkimą ir 2016 m. gruodžio 15 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė naują valymo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

96. Kaip buvo minėta ir dėl (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorės I. A. papirkimo, V. Š., apklaustas 2023 m. sausio 27 d. teisiamajame posėdyje, savo kaltę neigė, nurodydamas, kad anksčiau kaltę pripažino dėl to, kad jis netinkamai kontroliavo savo pavaldinius, taip pat ir A. B. veiklą ir jos veiksmus dėl didelio užimtumo kitoje įmonėje. 2022 m. spalio 19 d. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažindamas iš dalies prašė vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių metu nurodė, kad per A. B., iš savo asmeninių lėšų perdavė kaip paramą pinigus I. M., per 2-3 kartus, apie 1 000 Eur. A. B. jokių dokumentų, kuriuose būtų įforminta parama neparvežė, patys neprašė. Tariamos paramos davimas mokyklų direktorėms buvo sugalvotas ir pradėtas įgyvendinti jam nežinant, net sprendžiant klausimą, kaip jį apie tai informuoti ir ar jis už tai nesupyks, jis pripažįsta, kad kai jam A. B. pasakė, kad mokyklų direktorėms reikėtų duoti grynų pinigų ir taip paremti mokyklas, nenutraukė šios neteisėtos iniciatyvos, savo neapgalvotais veiksmais, prie jos prisidėjo.

97. Taigi nors nuteistasis V. Š. ir tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorei I. M. perdavė pinigus kaip paramą mokyklai, tačiau šiuos jo parodymus paneigia ne tik A. B. duoti parodymai, bet ir R. G. bei liudytoja apklaustos I. M. nurodytos aplinkybės, taip pat ir Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose nuo 2016-01-20 iki 2016-12-30 užfiksuota informacija.

98. Tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu nuteistoji A. B. nuosekliai tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) mokykla buvo pirmoji su kuria buvo sudaryta valymo paslaugų sutartis, ji buvo sudaryta 2013 m. ir įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“ valė šitą mokyklą. A. B. nurodė, kad būtent V. Š. jai pasakė, kad šitai mokyklai bus skiriama 100 Eur kyšio suma už tai, kad mokykla nenutrauktų sutarties ir ,, (duomenys neskelbtini)“ toliau galėtų valyti tą mokyklą. 2016 m. pradžioje, galėjo būti vasario 15 d., V. Š. jai padavė 200 Eur ir tą kyšį ji perdavė direktorei, pasakė, kad įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius skiria jai dovaną 100 Eur per mėnesį. Ir metų pabaigoje, galėjo būti 2016 m. gruodžio 30 d., direktorei nuvežė ir jos kabinete padavė 600 Eur, kuriuos jai davė V. Š.. V. Š. pasakė kiek pinigų reikia nuvežti, buvo pasakyta, kad reikia vežti kas kelis mėnesius, vėliau sakė, kad du kartus per metus. Taip pat A. B. nurodė, kad po to buvo iš naujo skelbiamas konkursas, įmonė ,, (duomenys neskelbtini)“ dalyvavo ir laimėjo konkursą, nes buvo pasiūlyta mažiausia kaina. Dalyvaujant konkurse (duomenys neskelbtini) mokyklos, pasiūlymo kainą nurodė direktorius V. Š.. Nežino, ar V. Š. buvo susitaręs, bet jai buvo susidaręs įspūdis, kad jau buvo viskas sutarta. Grįžusi po atostogų ji sužinojo, kad mokyklos direktorei pinigus vežė R. G.. Vėliau, metų pabaigoje ji vežė (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorei pinigus.

99. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu R. G. nurodė, kad V. Š. jai pasakė, jog ji (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorei nuvežtų ir padavė iš kišenės ištraukęs pinigus – 500 Eur. Jai paklausus kas čia yra, V. Š. pasakė, kad parama mokyklai. Ji iš A. B. pasakojimų suprato, kad tai yra kyšis. Tą pačią dieną, tai galėjo būti 2016 m. birželio 8 d., nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) mokyklą, sulaukė direktorės ir jos kabinete perdavė jai 500 Eur. Šis pinigų perdavimas niekaip nebuvo įformintas. R. G. taip pat patvirtino, jog A. B. jai sakė, kad (duomenys neskelbtini) mokyklai reikės paramos, jog susitarė po 100 Eur kas mėnesį.

100. Liudytoja apklausta atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą I. M. pripažino, kad jai per 2-3 kartus buvo palikta apie 1 300 Eur, pinigai buvo pakišti po dokumentais, pinigų neapskaitė. Kai įvyko konkursas, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pasiūlymas buvo mažiausia kaina, todėl ši įmonė laimėjo. Mano, kad parama buvo pasiūlyta, nes UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir toliau norėjo valyti jų patalpas.

101. Teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo abejoti tokiais A. B., R. G. ir I. M. parodymais, kadangi jų nurodytos aplinkybės ne tik sutampa tarpusavyje, bet ir jų parodymus patvirtina ir Kriminalinės žvalgybos veiksmų, sankcionuotų teismo, atlikimo protokoluose nuo 2016-01-20 iki 2016-12-30 užfiksuota informacija.

102. Iš 2018-05-28 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų 2016-01-20 12:05 I. M. ir A. B. telefoninių pokalbių turinio matyti, jog kalbama apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikiamų valymo paslaugų kokybę, sutarties laiką, pokalbio metu A. B. paklausė, ar I. M. prašė V. Š. paramos. I. M. atsakė, kad neprašė, bet gal reikėtų. A. B. patarė paramos paprašyti (4 t., b. l. 2, 14-18). 2016-02-10 16:10 V. Š. pokalbio metu su A. B. nurodė išsiaiškinti kaip yra su (duomenys neskelbtini) progimnazija. A. B. atsakė, kad nuvažiuos. V. Š. nurodė neuždelsti. (4 t., b. l. 3, 18-19). 2016-02-10 17:04 ir 2016-02-11 15:31 telefoniniai pokalbiai tarp A. B. ir R. G., A. B. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) progimnazija kalba apie sutarties nutraukimą, o tai jau yra blogai, nes V. Š. liepęs daryti viską, kad neprarasti sutarčių su mokyklomis. R. G. nurodė, kad su mokyklomis ir su visomis biudžetinėmis įstaigomis taip jau yra - netepsi, neduosi, tuomet ir nedirbsi, nes jiems tai yra įaugę į kraują. A. B. pokalbio metu su R. G. nurodė, kad V. Š. skyrė pinigų ir viskas, o toliau turės rūpintis ji pati. (4 t., b. l. 3-4, 19-22, 23-25). 2016-06-08 09:17 V. Š. paskambino R. G. ir paklausė kada šiandien ji važiuos (į (duomenys neskelbtini) progimnaziją). R. G. atsakė, kad 10 val. V. Š. nurodė prieš tai atvažiuoti pas jį į kavinę. (4 t., b. l. 7, 35). A. B. pokalbio metu su R. G., nurodė, kad turi pinigus ir važiuos pirmadieni tartis su I. M. (4 t., b. l. 4-5, 26-29). 2016-02-15 A. B. paskambino I. M. ir nurodė, kad už pusvalandžio bus (4 t., b. l. 5, 30), slapto sekimo metu užfiksuotas A. B. atvykimas į (duomenys neskelbtini) progimnaziją (4 t., b. l. 5, 30). Pokalbio metu su R. G. nurodė, kad viskas gerai, kad aptarė ir naujo konkurso valymo paslaugoms detales (4 t., b. l. 5-6, 30-32), o po to A. B. skambina V. Š. sako, kad su mokyklomis viskas, gerai, sutarčių nutraukimo pavojaus nėra, dėl naujo pirkimo (duomenys neskelbtini) progimnazijoje viskas su I. M. sutarta (4 t., b. l. 6, 32). 2016-06-07 I. M. susitaria susitikti su R. G. (4 t., b. l. 6, 34), 2016-06-08 R. G. skambina V. Š., kuris pasakė prieš važiuojant į (duomenys neskelbtini) progimnaziją atvažiuoti pas jį (4 t., b. l. 7, 35), toliau vykdant kriminalinės žvalgybos veiksmus užfiksuotas R. G. atvykimas į (duomenys neskelbtini) progimnaziją ir išvykimas, turinti su savimi darbo knygą ir rankinę (4 t., b. l. 7). Vykdant kriminalinės žvalgybos veiksmus vykdant vaizdo ir garso kontrolę 2016-11-21 I. M. kabinete užfiksuotas I. M. ir A. B. pokalbis aptariant būsimo pirkimo valymo paslaugoms, detales. A. B. nurodė, kad jis, galimai V. Š., atvažiuos kavos atsigerti (4 t., b. l. 7, 36-38). Vykdant vaizdo ir garso kontrolę I. M. kabinete A. B. paduoda I. M. voką su galimai pirkimo dokumentais, kad I. M. paskambintų jei konkurentų kaina būtų mažesnė (4 t., b. l. 9, 43-44). 2016-02-29 A. B. skambina V. Š. ir su jo susitinka, taip pat skambina I. M. ir susitaria susitikti 2016-12-30. 2016-12-30 A. B. atvyksta į I. M. darbo kabinetą su dovanų maišeliu, iš kurio išima dokumentus ir padeda ant stalo, dovanų maišelį atiduoda I. M. sveikindama su Šv. Kalėdomis, po to iš rankinės išima voką ir padeda tarp dokumentų, I. M. voką su dokumentais įsidėjo į vidinę lentyną. I. M. paėmė A. B. dokumentus, pasirašė, padavė A. B. ir nurodė antspaudą užsidėti raštinėje. Po to I. M. iš dokumentų išsiėmė A. B. duotą voką ir išėjo iš kabineto (4 t., b. l. 13-14, 66, 67). A. B. skambina V. Š. ir nurodo, kad I. M. viskas gerai, sutartį parvežė, V. Š. atsakė, kad gerai (4 t., b. l. 14, 67).

103. Taigi visuma aptartų įrodymų paneigia nuteistojo V. Š. nurodytas aplinkybes, kad jis neinicijavo nei kyšių siūlymų, nei susitarimo dėl kyšių, nei jų perdavimo I. M., nei tiesiogiai ar netiesiogiai pats, ar per tarpininką nesitarė su I. M. dėl kyšio. Priešingai, iš anksčiau aptartų įrodymų yra akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorei I. M. pareiškus pastabas dėl netinkamų valymo paslaugų suteikimo, V. Š. nurodė A. B. daryti viską, kad direktorė palankiau ir atlaidžiau vertintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) progimnazijai teikiamas valymo paslaugas ir valymo kokybės trūkumus, anksčiau laiko nenutrauktų 2013 m. spalio 28 d. valymo paslaugų sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“. V. Š. domėjosi kaip A. B. sekasi darbai su mokyklomis, duodavo pinigus kyšiams, nustatydavo duodamų kyšių sumas, o A. B. informuodavo V. Š. apie tai, kaip sekėsi susitarti su mokyklų direktorėms. Be to, kaip tvirtino R. G. ir kurios parodymus patvirtina anksčiau aptarti Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinkti duomenys, ji taip pat (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorei nešė kyšį – 500 Eur, kuriuos jai davė V. Š.. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) progimnazija 2016-12-15 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė naują valymo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir po to, 2016-12-30 I. M. už jos teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus jos darbo kabinete buvo perduotas 600 Eur kyšis.

104. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų įrodymų visumą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl V. Š. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. V. Š. veiksmuose nustatyti visi BK 227 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, todėl jį išteisinti dėl (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės I. M. papirkimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Dėl A. I. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį

105. Nuteistoji A. I. ir jos gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje esantys protokolai su užfiksuotais telefoniniais pokalbiais nėra pakankami, įrodinėjant susitarimą arba reikalavimą, ar provokavimą duoti kyšį (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Joks susitarimas tarp apeliantės ir kitų asmenų neužfiksuotas, o kitų asmenų tarpusavio pokalbiai negali būti įrodymais, patvirtinančiais A. I. kaltę. Nenustačius nusikalstamos veikos sudėties, apkaltinamasis nuosprendis negalėjo būti priimtas.

106. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, tačiau jiems nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylą nagrinėjusio teismo šališkumą. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, taip pat nurodyti aiškūs ir išsamūs įrodymų vertinimo motyvai, kodėl darydamas išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių teismas nesivadovavo nuteistosios A. I., ar nuteistojo V. Š. parodymais bei kokie byloje surinkti įrodymai paneigė šių nuteistųjų nurodytas aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas išvadas dėl nusikalstamos veikos aplinkybių, nuteistosios A. I. kaltę padarė įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, kartu patikrinęs įrodymų patikimumą, todėl pagrįstai pripažino, jog byloje surinktų įrodymų pakanka nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti bei A. I. kaltei konstatuoti.

107. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent nuteistosios A. I. ir jos gynėjo apeliaciniame skunde byloje surinkti įrodymai vertinami selektyviai. Skunde išskirtinai remiamasi A. I. rašytiniuose parodymuose pateiktais paaiškinimais bei nuteistojo V. Š. parodymais, neanalizuojant byloje surinktų įrodymų visumos bei nepagrįstai liudytojų parodymus ar atliekant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus surinktus įrodymus vertinant kaip nepatikimus. Be to, apeliaciniame skunde minimi prieštaravimai ir neaiškumai jau prieš tai buvo keliami ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tiek reiškiant prašymus atlikti papildomus įrodymų tyrimo veiksmus, tiek pasisakant baigiamosiose kalbose. Iš esmės visos apeliantų keliamos abejonės buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo ir pagrįstai atmestos kaip neatitinkančios kitų byloje surinktų įrodymų visumos, dalis apeliantų keliamų abejonių buvo pašalinta ir atlikus papildomą įrodymų tyrimą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

108. Skundžiamu nuosprendžiu A. I. buvo nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorė, laikotarpiu nuo 2014 m. pabaigos, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, iki 2017 m. vasario 13 d. tiesiogiai savo naudai susitarė priimti ir priėmė kyšį už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, o būtent: 2014 m. pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo darbo kabinete tiesiogiai susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ valymo paslaugų vadove A. B., veikiančia kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. Š., kad ji iš anksto informuos A. B. apie (duomenys neskelbtini) progimnazijoje planuojamus valymo paslaugų pirkimus, išsiųs kvietimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvauti minėtuose pirkimuose bei, UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėjus minėtus pirkimus, palankiau ir atlaidžiau vertins UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) progimnazijai teikiamas valymo paslaugas ir valymo kokybės trūkumus ir už šį jos teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus iš A. B. reguliariai savo naudai priims kyšį – 200 Eur už kiekvieną mėnesį; suorganizavus lauko teritorijos priežiūros valymo paslaugų pirkimą ir 2015 m. sausio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėjus minėtą pirkimą bei pasirašius lauko teritorijos priežiūros ir valymo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ne anksčiau kaip 2015 m. sausio 9 d., darbo kabinete tiesiogiai susitarė su A. B., kad pinigai, skirti kyšiui, būtų duodami, fiktyviai įdarbinus patikimą asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir pastarajam nepagrįstai priskaičiuojamo atlyginimo dalį – 200 Eur kaip kyšį už kiekvieną mėnesį perduoti jai; nurodžius A. B. patikimą asmenį V. A. ir pastarąjį jo sutikimu 2015 m. vasario 11 d. fiktyviai įdarbinus UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. A. laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2015 m. gegužės 12 d. su jo vardu išduota AB (duomenys neskelbtini) kortele Nr. (duomenys neskelbtini) iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 2 kartus išėmė 640 Eur ir perdavė A. B., kuri ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu - 540 Eur per du kartus kaip kyšį perdavė A. I. pastarosios darbo kabinete; laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2016 m. sausio 14 d., A. B. su fiktyviai įdarbinto V. A. vardu išduota ir V. A. A. B. perduota AB (duomenys neskelbtini) banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) iš pastarojo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bankomate išėmė 2140 Eur, iš kurių 1600 Eur per keturis kartus kaip kyšį perdavė A. I. pastarosios darbo kabinete; 2016 m. kovo 3 d. A. B. savo darbovietėje, A. I. perdavus V. A. vardu išduotą AB (duomenys neskelbtini)“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), į kurios sąskaitą buvo pervedamas V. A. atlyginimas, 2016 m. kovo 10 d. V. Š. su A. I. pastarosios darbo kabinete susitarė, kad A. I., naudodamasi jai A. B. perduota V. A. banko kortele, iš pastarojo sąskaitos kaip kyšį galės išsiimti ir pasilikti sau visą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedamą pinigų sumą; ne vėliau kaip 2016 m. kovo 16 d., A. I. perdavus R. A. iš A. B. gautą V. A. vardu išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir susitarus su ja, kad R. A. sutuoktinis V. A. su jo vardu išduota AB (duomenys neskelbtini) banko kortele kas mėnesį iš savo sąskaitos išims visą į kortelės sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedamą pinigų sumą ir perduos ją R. A., o pastaroji ją perduos A. I., laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2017 m. kovo 12 d. V. A. su jo vardu išduota AB (duomenys neskelbtini) banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 13 kartų išėmė 5020 Eur, kuriuos perdavė sutuoktinei R. A., o pastaroji minėtus pinigus perdavė A. I. pastarosios darbo kabinete, tokiu būdu A. I. už teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus priėmė 7160 Eur bendros vertės kyšį.

109. BK 225 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už šį nusikaltimą atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Taigi šiame straipsnyje nustatyta atsakomybė už alternatyvių nusikalstamų veikų padarymą: 1) pažadą priimti kyšį, 2) susitarimą jį priimti, 3) reikalavimą jį duoti, 4) provokavimą jį duoti, 5) jo priėmimą. Kyšininkavimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš pirmiau nurodytų alternatyvių veikų padarymo momento. Pagal teismų praktiką, susitarimu priimti kyšį laikomas kyšio gavėjo ir kyšio davėjo sutarimas dėl kyšio priėmimo laiko, būdo, vietos, bendrų veiksmų, siekiant susitarimo suderinimo ir įgyvendinimo arba kitų reikšmingų aplinkybių. Inkriminuojant susitarimą priimti kyšį, būtina atskleisti šio susitarimo esmę ir turinį, kuris atitiktų BK 225 straipsnyje nustatyto kyšininkavimo požymius. Kyšis laikomas priimtu, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pats ar per trečiuosius asmenis priima visą ar bent dalį kyšio. Nusikalstamai veikai kvalifikuoti reikšmės neturi tai, ar priėmus kyšį buvo patenkinti kyšio davėjo interesai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2013, 2K-148-788/2017, 2K-148-788/2017, 2K-218-222/2017, 2K-196-697/2018).

110. Nuteistoji A. I. kategoriškai neigia padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir tvirtino, kad jai inkriminuojamų veiksmų nepadarė, akcentavo kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir ikiteisminio tyrimo metu jos atžvilgiu tariamai padarytus pažeidimus ir jos procesinių teisių suvaržymus, sukritikavo kaip nepatikimus kitų kaltinamųjų ir liudytojų duotus parodymus. A. I. pripažino, kad R. A. ir A. B. jai perduodavo tam tikras sumas grynaisiais pinigais, tačiau tai nebuvo kyšis, o apmokėjimas už A. I. ūkio produkciją – aviečių tyrę, pateikė teismui mokėjimus patvirtinančius dokumentus – PVM sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus su juose nurodytais R. A. ir A. B. duomenimis, kuriuose nėra pirkėjų parašų.

111. Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautais duomenimis, kurie buvo patikrinti BPK nustatyta tvarka, buvo nustatyti A. B., R. G., V. A., V. Š., R. A. ir A. I. tarpusavio bendravimo atvejai, kurių turinys išanalizuotas šios nutarties 37–51 punktuose, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pokalbių dalyviai tiesiogiai arba užmaskuotai aptarinėjo su kyšių perdavimu susijusius klausimus, taip pat užfiksuoti pinigų išėmimo iš bankomato ir jų perdavimo faktai. Būtent kriminalinės žvalgybos duomenimis buvo nustatyta, kad V. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, nors jam buvo mokamas darbo užmokestis ir pervedamas į V. A. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, o vėliau į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą. Taip pat kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu fiksuoti A. B. su R. G. ir I. D. telefoniniai pokalbiai, kurie išanalizuoti šioje nutartyje aptariant A. B. parodymų patikimumą, patvirtina A. B. parodymus, kad (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorei A. I. ji perdavė kaltinime nurodytas sumas kaip kyšį už tai, kad A. I. iš anksto informuos A. B. apie (duomenys neskelbtini) progimnazijoje planuojamus valymo paslaugų pirkimus, išsiųs kvietimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvauti minėtuose pirkimuose bei, UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėjus minėtus pirkimus, palankiau ir atlaidžiau vertins UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) progimnazijai teikiamas valymo paslaugas ir valymo kokybės trūkumus, o pinigų perdavimą kontroliavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, apie fiktyvų V. A. įdarbinimą, jo darbo užmokesčio panaudojimą kyšių davimui.

112. Nuteistoji A. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2014 metų pabaigoje (gruodį) ar 2015 m sausio mėnesį V. Š. jai pasakė, kad ji nuvažiuotų pas (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorę A. I. ir pakalbėtų su ja dėl būsimo „Lauko teritorijos priežiūros ir valymo paslaugų“ pirkimo sąlygų ir dėl kyšio dydžių ir variantų kaip tuos kyšius jai reiks perduoti. Būtent šios nurodytos aplinkybės, priešingai nei teigia apeliantai, patvirtina, kad A. I. tiesiogiai susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ valymo paslaugų vadove A. B., veikiančia kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. Š., kad A. I. iš anksto informuos A. B. apie (duomenys neskelbtini) progimnazijoje planuojamus valymo paslaugų pirkimus, išsiųs kvietimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvauti minėtuose pirkimuose bei, UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėjus minėtus pirkimus, palankiau ir atlaidžiau vertins UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) progimnazijai teikiamas valymo paslaugas ir valymo kokybės trūkumus ir už šį jos teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus priims kyšį.

113. A. B., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir duodama parodymus teisme, nuosekliai tvirtino, kad būtent V. Š. reikalavimu bendrovėje fiktyviai buvo įdarbintas V. A., kurio darbo užmokestis buvo naudojamas kyšiams. Direktoriaus V. Š. nurodymu, po to, kai buvo įdarbintas V. A., jos (A. B.) paprašė, kad jis (V. A.) nuimtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam išmokėtą darbo užmokestį, buvo nuimta 640 Eur, iš kurių 100 Eur ji padavė V. Š., o likusią dalį per du kartus perdavė kaip kyšį A. I. jos darbo kabinete. Vėliau ji (A. B.) A. I. atidavė V. A. išduotą banko mokėjimo kortelę.

114. R. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme patvirtino A. B. nurodytas aplinkybes dėl aplinkybių susijusių su (duomenys neskelbtini) progimnazija, taip pat patvirtino byloje esančių jų tarpusavio pokalbių telefonų turinį bei jų esmę. Apklausiami liudytojai V. K. ir I. D. patvirtino, kad aplinkybes apie A. B. kyšių perdavimo mokyklų direktorėms ir su tuo susijusius asmenis, jiems tapo žinomos tik iš pačios A. B. pasakojimų.

115. Teisiamajame posėdyje apklausta R. A. parodė, kad 2016 m. pavasarį vieną dieną jai direktorė atnešė voke banko kortelę ir pasakė, kad buvo atvažiavusi A. B. ir kad kortelę perduotų vyrui V. A.. V. A. nuo 2016 m. pavasario pats iš savo sąskaitos išimdavo po 360 Eur, ir juos įduodavo jai, o ji nunešdavo A. I.. Ji tik įtarė, kad A. I. gauna kyšius iš A. B. tuomet, kai ji 2016 m. kovo ar balandžio mėn. A. I. darbe padavė V. A. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) banko kortelę, į kurį buvo pervedamas atlyginimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už darbą, kurio V. A. realiai nedirbo. Ji tik įtarė, kad pinigai perduodami A. I. iš V. A. sąskaitos yra kyšis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kokie buvo konkretūs A. I. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarimai nežinojo. Šias R. A. nurodytas aplinkybes patvirtina Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuoti R. A. ir V. A. tarpusavio skambučiai: 2016-12-09 14:39 (3544) R. A. paskambino V. A. ir paklausė, ar pastarasis yra namuose. V. A. atsakė, jog yra namuose. R. A. nurodė, jog V. A. prieš važiuojant pas ją reikia nuimti (pinigus) iš (duomenys neskelbtini), kad paskui nereikėtų pirmadienį „plaukioti“ (2 t., b. l. 143-145); 2017-01-09 11:56 (729) R. A. paskambino V. A. ir nurodė 14:55 val. atvažiuoti prie mokyklos, taip pat nurodė „nuimti“ bei informuoti ją, kai jis bus vietoje. V. A. atsakė, jog suprato (2 t., b. l. 152-154). V. A. parodymai, kuris parodė, kad (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorė A. I. pasiūlė jį fiktyviai įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir kad jis realiai toje bendrovėje nedirbs, bet jam skaitysis darbo stažas, o jo atlyginimas gaunamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus skirtas A. I., taip pat patvirtino R. A. nurodytas aplinkybes apie kortelė grąžinimą, pinigų nuėmimą ir šių pinigų perdavimą A. I..

116. R. A. parodymus, kad V. A. nuo 2016 m. pavasario pats iš savo sąskaitos išimdavo po 360 Eur, ir juos įduodavo jai, o ji nunešdavo A. I., patvirtina Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuota informacija: vykdant techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka A. I. darbo kabinete (duomenys neskelbtini), (kabineto vaizdo ir garso kontrolė), užfiksuota, kad 2016-06-10 08:45 į A. I. darbo kabinetą įėjo R. A. <...>, R. A. pradėjo versti dokumentų segtuvą, atvertė vietą, kur buvo sudėtos galimai piniginės kupiūros, jas padavė A. I., pastaroji pinigines kupiūras paėmė <...> (2 t., b. l. 103-105); 2016-07-07 12:47 į A. I. darbo kabinetą įėjo R. A., kuri rankose turėjo dokumentų segtuvą, jį atvertė ir parodė segtuve esančias galimai pinigines kupiūras. R. A. nurodė, kad čia nuo jos atostogoms „360“. A. I. paėmė galimai pinigines kupiūras, padėkojo, grąžino grąžą. R. A. išėjo (2 t., b. l. 106-108); 2016-08-12 10:48-11:20 R. A. yra A. I. darbo kabinete. R. A. praskleidė dokumentus, tarp kurių buvo galimai piniginės kupiūros, kurias R. A. perdavė A. I., o pastaroji jas paėmė, padėkojo ir nurodė, kad jai kaip tik trūksta pinigų, todėl norėjo prašyti avanso. R. A. nurodė, kad dabar avanso duoti nėra kaip, nes A. I. atostogauja (2 t., b. l. 114-116); 2016-09-13 11:37 į A. I. darbo kabinetą įėjo R. A.. Pokalbio metu A. I. paklausė, gal jau R. A. žiūrėjo sąskaitas (galimai V. A.). R. A. atsakė, kad ne. A. I. nurodė, kad tada, kai bus R. A. jai praneštų (2 t., b. l. 120-122); 2016-09-15 11:23-11:30 užfiksuota kaip A. I. įeina į kabinetą, girdisi R. A. balsas, vėliau įėjo R. A.. Pokalbio metu A. I. paklausė, ar nėra naujienų iš ten (UAB „(duomenys neskelbtini)“). R. A. atsakė, kad yra, tačiau dabar neatnešė (galimai pinigų) (2 t., b. l. 123-125); 2016-10-07 08:50-08:51, V. A. paskambino R. A., kuri paklausė, ar V. A. negavo SMS žinutės (kad į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą gauti pinigai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“), nes jei gavo reikės išgryninti (pinigus). V. A. atsakė, kad žinutės negavo (2 t., b. l. 126-128); 2016-10-10 10:03 į A. I. darbo kabinetą, rankose turėdama dokumentų segtuvą, įėjo R. A.. R. A. segtuvą padėjo ant stalo ir pradėjo vartyti dokumentus, tarp kurių buvo galimai piniginės kupiūros po 50 Eur, kurias R. A. padavė A. I., sakydama „visų pirma čia“. A. I. paėmė galimai pinigines kupiūras ir R. A. padėkojo (2 t., b. l. 129-131); 2016-11-11 10:24 į A. I. darbo kabinetą, rankose turėdama dokumentų segtuvą, įėjo R. A.. R. A. pravertė segtuve dokumentus, tarp jų buvo galimai piniginės kupiūros, kurias R. A. padavė A. I., sakydama, kad 10 (Eur) pasiėmė sau, nes pritrūko. A. I. paėmė galimai pinigines kupiūras sakydama gerai (2 t., b. l. 132-135); 2016-12-09 08:38 į A. I. darbo kabinetą įėjo R. A., kuri pokalbio metu (nuo 08:45:51) nurodė, kad atneš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus. A. I. nurodė, kad gerai, nes norinti už mokslus susimokėti (2 t., b. l. 140-142); 2017-02-14 08:36 į A. I. darbo kabinetą įėjo R. A. su dokumentų segtuvu, jį pravertė. Tarp jų buvo galimai pinigų kupiūros ir padavė A. I., nurodydama „trys šešiasdešimt“ (360 Eur), kuriuos A. I. priėmė (2 t., b. l. 169-171).

117. Taip pat R. A. parodymus, kad 2016 m. kovo mėnesį A. I. darbe padavė V. A. vardu išduotą banko (duomenys neskelbtini) kortelę, į kurį buvo pervedamas atlyginimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už darbą, kurio V. A. realiai nedirbo, patvirtina kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas 2016-03-10 16:21 (3449) telefoninis pokalbis tarp A. I. ir R. A.. Šio pokalbio metu A. I. R. A. nurodė, kad ji pirmadienį atneštų kortelę (V. A.) bei nurodė, kad turėjo malonų pokalbį (su V. Š.), o V. K. yra nedoras žmogus, nors ir susijęs su V. Š. verslu. R. A. atsakė, kad kortelę įsidės ir paduos A. I. pirmadienį (2 t., b. l. 94-96). Tai, kad A. I. bendravo su V. Š., apie kurį ji nurodė R. A., patvirtina 2016-03-10 apie 15:00-15:30 val. užfiksuotas A. I. ir V. Š. pokalbis A. I. darbo kabinete (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. A. I. ir V. Š. kalba apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininką ir direktorių V. K., kuris turi bendrų verslų su V. Š., anksčiau pats supažindino V. Š. su A. I., tačiau dabar nori V. Š. pakenkti ir išgąsdino A. B., pasakydamas jai, kad už korupcinius veiksmus galimai teks atsakyti, bei paragino A. B. nusišalinti nuo bendravimo su A. I., V. Š. nurodė, kad šiuo metu A. B. yra sudirgusi, tačiau V. Š. ją nuramins ir vėl viskas bus kaip ir anksčiau. Pokalbio metu A. I. nurodė, kad iš senojo kolektyvo pasitiki tik viena buhaltere (R. A.), ji yra patikrinta. A. I. nurodė, kad „tai yra jos vyras“ (V. A.) ir tai yra tikrai patikimas žmogus (galimai kalba apie V. A. išduotą banko mokėjimo kortelę). Pokalbio metu V. Š. nurodė „tai nedaug pinigėlių“, nors galima kažką sugalvoti ir padaryti. A. I. pasitikslino ar „ką jau ten randam - viskas tvarkoj?“ (ar galima išgryninti į V. A. banko mokėjimo kortelę pervestus pinigus). V. Š. atsakė, kad jo (2 t., b. l. 89-93).

118. Įvertinus surinktus ir anksčiau aptartus įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, byloje nustatytas aplinkybes galima susieti į vieną loginę grandinę ir tai leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad A. I. tiesiogiai savo naudai susitarė priimti ir priėmė kyšį už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus. Tokios išvados nepaneigia ir apeliantų nurodyta aplinkybė, kad R. A. ir A. B. perduodavo A. I. tam tikras sumas grynaisiais pinigais, jog tai nebuvo kyšis, o apmokėjimas už A. I. ūkio produkciją – aviečių tyrę. Priešingai, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad pinigų perdavimai A. I. kabinete vyko, ir tą A. I. pripažįsta, tačiau siekdama paneigti kyšio priėmimo faktą, pateikia gynybinę versiją, kad R. A. ir A. B. duodavo jai pinigus už jos ūkio produkciją, kurios nepatvirtino nei R. A., kad pirko 345 kg, nei A. B., jog ji pirko 75 kg, aviečių tyrės, to nepatvirtina ir A. I. pateiktos R. A. ir A. B. išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriose nėra minėtų asmenų parašų.

119. Apeliantai skunde tvirtina, kad vykdant techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka A. I. darbo kabinete nėra matomas realus piniginių kupiūrų perdavimas, o tariamo kyšio suma, kaip nurodė liudytojas P. S., nustatyta matematiniais skaičiavimais, o ne atlikta remiantis ne užfiksuotomis pinigų kupiūromis, jog teismui pateiktos tik selektyviai atrinktos pokalbių ištraukos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais. Paminėtina, kad korupcines veikas darantys asmenys neabejotinai suvokia, kad elgiasi neteisėtai, gali būti fiksuojami, todėl suprantama, kad gali kalbėti aptakiai, o pinigų perdavimą slėpti. Tačiau kaip nurodė teisme apklaustas liudytojas P. S., Kriminalinės žvalgybos protokolas yra fiksuotas veiksmas ir surašoma veiksmo suvestinė, toje suvestinėje yra parašyta aiškiau, kas ką padarė iš bylos medžiagos, o ne jo nuomonė. Atkreiptinas dėmesys, kad Rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, BPK normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. I‑383 23 punkte nustatyta, jog jei kriminalinės žvalgybos tyrimo metu nustatoma nusikalstamos veikos požymių ir pradedamas ikiteisminis tyrimas, ikiteisminiam tyrimui reikšminga kriminalinės žvalgybos informacija kaip įmanoma greičiau pateikiama į baudžiamąją bylą. Taigi į bylą pateikiami tik tie protokolai, kuriuose užfiksuota bylai reikšminga informacija, taip pat ir pačiame protokole išdėstoma ne visa, o tik reikšminga, su byla susijusi informacija. Tokias aplinkybes ir nurodė teisme apklaustas liudytoju STT (duomenys neskelbtini) valdybos kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas P. S.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tokiais savo tarnybines pareigas atlikusio pareigūno parodymais, kadangi baudžiamojoje byloje jokių duomenų apie šių liudytojų suinteresuotumą nepagrįstai apkaltinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamus asmenis, nėra gauta, jų, be kita ko, nepateikė ir apeliantai. Be to, teisėjų kolegija, susipažinusi su kriminalinės žvalgybos metu gautais duomenimis, jų pagrindu pateiktomis pokalbių suvestinėmis, neįžvelgia jokio pagrindo manyti, kad protokoluose išdėstyti pokalbiai būtų pateikti selektyviai, iškreipiant jų turinį, ar patys garso ir vaizdo įrašai būtų nevientisi.

120. Be to, A. I., susitarusi priimti kyšį už tai, kad ji informuos A. B. apie (duomenys neskelbtini) progimnazijoje planuojamus valymo paslaugų pirkimus, išsiųs kvietimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvauti minėtuose pirkimuose bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėjus minėtus pirkimus, palankiau ir atlaidžiau vertins UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) progimnazijai teikiamas valymo paslaugas ir valymo kokybės trūkumus, sudarė palankias sąlygas UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėti (duomenys neskelbtini) progimnazijos skelbiamą minėtų paslaugų pirkimą. Ir tai patvirtina ne tik pirmiau aptarti kriminalinės žvalgybos metu užfiksuoti A. I. pokalbiai su A. B., bet ir liudytojų, dalyvavusių minėtame viešajame pirkime, parodymai bei kiti bylos duomenys.

121. Liudytojas A. T., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad direktorė A. I., kuri ir organizavo naują paslaugą kiemo priežiūrai, jos darbo kabinete jam buvo pasakyta, kad jis turi bendradarbiauti su A. B., t. y. bendradarbiavimas turi būti palankus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai buvo suruoštos pirkimo sąlygos, direktorė A. I. paprašė jas pristatyti pas ją į kabinetą ir jas iš jo pasiėmė 3-4 dienoms. Kai grąžino pirkimo sąlygos buvo išbraukytos ir pasakyta, kad turi būti tokios. Konkurso sąlygose buvo išbraukti tokie punktai, kurie prieštaravo teisinėms normoms, tačiau buvo palankios būtent šios įmonės atstovėms. Konkurse dalyvavo ir kitos įmonės, bet A. I. jam tiesiogiai pasakė, kad turi laimėti būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“.

122. Liudytoja A. G. teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji vieną kartą dalyvavo komisijoje dėl pirkimų, bet neatsimena, koks tai buvo pirkimas, ką pirko. Komisijos narių pareiga buvo atplėšti vokus ir pasakyti, kas pasiūlė mažiausią kainą. Komisija buvo sudaryta direktorės įsakymu. Direktorė priežasčių neįvardino, kodėl ji buvo įtraukta į komisiją.

123. Teisme apklausta liudytoja D. M. parodė, kad direktorė nuspręsdavo, kas dalyvaus komisijoje, nors ji nepageidavo būti įtraukta į komisiją. Atsisakyti būti įtraukta į komisiją negalėjo, nes bijojo prarasti darbą. Komisijoje nieko pati nesprendė, nuo jos balso ir nuomonės niekas nepriklausė. Būdama komisijoje pasirašydavo ir viskas, kas priimdavo galutinius sprendimus nežino.

124. Liudytoja M. M. (buvusi P.), patvirtinusi savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) progimnazija per Centrinę viešųjų pirkimo sistemą vykdė valymo paslaugų pirkimus, vienas iš paslaugų tiekėjų buvo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Buvo pasirinkti tiekėjai ir jiems išsiųstos konkurso sąlygos, visiems tiekėjams vienodos. Tuo metu direktorė buvo A. I.. Direktorės įsakymu ją paskyrė viešųjų pirkimų komisijos pirmininke, ji buvo atsakinga už viešuosius pirkimus, turėjo Centrinės viešųjų pirkimų sistemos prieigos kodus. Viešuosiuose pirkimuose UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dalyvavo 2015 m. pabaigoje arba 2016 metais, kiek pamena, konkursas buvo dėl vidaus patalpų ir lauko teritorijos valymo. Tiekėjų sąrašą davė direktorė A. I., jame buvo trys tiekėjai. Konkurso sąlygas rengė pagal šabloną, parengtas sąlygas duodavo peržiūrėti direktorei. Tiksliai nepamena, ar buvo kažkokių sąlygų pataisymų. Iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ prisimena A. B., kuri tikrai ateidavo pas direktorę. Jos kalbėjosi direktorės kabinete bet ji nežino apie ką. Jai atrodo, kad A. B. pas direktorę pradėjo lankytis prieš pirkimą, bet kiek laiko iki konkurso ji pradėjo lankytis pas direktorę, neatsimena. Liudytoja taip pat nurodė, kad buvo atvykęs ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius. Liudytoja taip pat paaiškino, kad viešųjų pirkimų komisijoje ji buvo labiau visų procesų vykdytoja, o ne organizatorė, nes viską reikėjo derinti su direktore. Direktorė nebuvo įtraukta į viešųjų pirkimų komisiją, vokų atplėšime ji nedalyvavo, bet ir komisija nedalyvaudavo. Uždarų komisijos posėdžių nebūdavo, jai buvo pasakyta, kad parengtų protokolus, o kiti komisijos nariai ateis ir pasirašys. Su komisijos nariais neaptardavo konkurso organizavimo klausimų, nes buvo pasakyta, kad nieko aptarinėti su komisijos nariais nereikia.

125. Liudytojas D. P. teisiamojo posėdžio patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2015-11-16 (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės įsakymu buvo įtrauktas į patalpų valymo paslaugų pirkimą kaip komisijos narys. Pats pirkimo sąlygų nerengė ir prie jų ruošimo niekaip neprisidėjo. Nei direktorė A. I. nei joks kitas asmuo prie jo nėra kalbėję su kuriais nors tiekėjais apie valymo paslaugų pirkimą, jo sąlygas ar ką nors panašaus.

126. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymais, nes jų parodymai ne tik sutampa tarpusavyje, tačiau jų parodymus patvirtina ir Viešųjų pirkimų tarnybos kontrolės skyriaus pateikta specialisto išvada bei specialistės teisme duoti paaiškinimai, o be to, kaip matyti iš bylos duomenų, 2015 sausio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtent ir laimėjo minėtą valymo paslaugų pirkimą.

127. 2017-08-11 Viešųjų pirkimų tarnybos kontrolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) progimnazijos sudaryta Viešųjų pirkimų komisija netiksliai parengė pirkimo sąlygas, netinkamai pasirašė Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolus, vykdytas pirkimas neatitiko pirkimo vykdymo sąlygų (8 t., b. l. 101-107). Specialistė G. P. pirmosios instancijos teisme duodama paaiškinimus dėl atlikto tyrimo savo pateiktas išvadas patvirtino. Specialistė nurodė, kad ji vertino (duomenys neskelbtini) progimnazijos viešuosius pirkimus ir išvadą parengė pagal STT pateiktą užduotį ir jų pateiktus klausimus. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti specialistės pateikta išvada, kadangi ji argumentuotai išdėstyta bei grindžiama baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis. Šiuo atveju konstatavus, kad A. I. sudarė palankias sąlygas UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėti (duomenys neskelbtini) progimnazijos skelbiamą minėtų paslaugų pirkimą, neturi reikšmės aplinkybė, kad ji nebuvo nei Progimnazijos viešųjų pirkimų komisijos narė, nei atsakinga už jų organizavimą.

128. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad objektyvieji ir subjektyvieji A. I. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai yra neginčijamai įrodyti ir ji pagrįstai pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje. Priimti A. I. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

Dėl I. A. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį

129. Nuteistosios I. A. gynėjas M. R. apeliaciniu skundu prašo I. A. išteisinti dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, tvirtindamas, kad nebuvo įrodyta, jog buvo sudarytas susitarimas dėl kyšio priėmimo, nebuvo nustatyti būtinieji kyšininkavimo požymiai, neįrodytas kyšio priėmimo faktas. Skundu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vieninteliu įrodymu – tariamai nepatikimais A. B. parodymais; gynėjo nuomone, byloje nėra įrodyta, kad I. A. už, neva, gautą kyšį atliko kokius nors veiksmus UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai (anksčiau laiko nenutrauktų Valymo paslaugų sutarties), planavo ar norėjo juos atlikti; kad byloje nėra jokių įrodymų apie I. A. konkrečius veiksmus (neveikimą), susijusius su palankesniu bendrovės teikiamų valymo paslaugų kokybės vertinimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, su tokiais apeliacinio skundo argumentais, neturi pagrindo sutikti.

130. Kaip jau aukščiau minėta, pagal BK 225 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

131. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. A., būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorė, laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2017 m. sausio 12 d., tiesiogiai savo naudai susitarė priimti ir priėmė kyšį – bendroje sumoje 1 200 Eur, o būtent: 2016 m. vasario 15 d. savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (toliau – ir darbo kabinetas), tiesiogiai susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ valymo paslaugų vadove A. B., veikiančia bendrai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. Š., kad ji, I. A., palankiau ir atlaidžiau vertins UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gimnazijai teikiamas valymo paslaugas ir valymo kokybės trūkumus, anksčiau laiko nenutrauks 2015 m. birželio 16 d. valymo paslaugų sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir už šį jos teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus iš A. B. reguliariai savo naudai priims kyšį – 100 Eur už kiekvieną mėnesį; po ko tą pačią dieną (2016 m. vasario 15 d.) I. A. savo darbo kabinete iš A. B. už teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus priėmė 200 Eur kyšį; po ko I. A., tęsdama savo nusikalstamą veiką ir susitarimą su A. B., po to, kai (duomenys neskelbtini) gimnazija atliko valymo paslaugų pirkimą ir 2016 m. gegužės 10 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė naują valymo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. birželio 23 d. savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, iš V. Š. už teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus priėmė 700 Eur kyšį; po ko I. A., tęsdama savo nusikalstamą veiką ir susitarimą su A. B., 2017 m. sausio 12 d. savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, iš A. B. už teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus priėmė 300 Eur kyšį.

132. Priešingai nei akcentuojama gynėjo apeliaciniame skunde, I. A. inkriminuojami veiksmai įrodyti nuteistosios A. B., atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. G. parodymais, iš dalies ir V. Š. nurodytomis aplinkybėmis, kad buvo perduodama, kaip įvardino V. Š., parama (duomenys neskelbtini) gimnazijai, liudytojų I. D., P. S. parodymais bei Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinktais duomenimis.

133. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuota informacija apie A. B., I. A., V. Š., R. G. pokalbius, susitikimus. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotas I. A. ir A. B. telefoninis pokalbis. I. A. paskambino A. B. ir pasiūlė vadybininkei atvažiuoti apžiūrėti ir įsitikinti, kaip prastai yra valomos patalpos. A. B. nurodė, kad atsiųs vadybininkę (3 t., b. l. 159, 170); 2016-02-10 16:10 V. Š. paskambino A. B. ir nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos gavo elektroninį laišką apie tai, jog su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus nutraukta valymo sutartis, A. B. atsakė, kad nieko apie tai nežinanti; A. B. atsakė, kad nuvažiuos ir išsiaiškins. V. Š. nurodė neuždelsti (3 t., b. l. 159, 171-172); 2016-02-10 17:04 R. G. paskambino A. B., kuri nurodė, kad jai skambino V. Š. ir pranešė, jog iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos buvo gautas elektroninis laiškas apie tai, kad norima nutraukti sutartį, A. B. nurodė, kad ji I. A. neprisiskambino, todėl nieko nesupranta; A. B. nurodė, kad ji dar praeitą savaitę buvo pas I. A. ir kalbėjosi apie paramą 24 dieną vyksiančiam gimnazijos renginiui, tačiau apie sutarties nutraukimą nebuvo kalbos; A. B. nurodė, kad V. Š. jos klausė, ar yra kokių skundų dėl valymo kokybės, tačiau ji atsakiusi, kad nieko ypatingo nebuvo, vien darbiniai klausimai; A. B. nurodė, kad rytoj apie 09.30 val. važiuos pasikalbėti su I. A.; R. G. nurodė, kad ji dabar yra atsidariusi elektroninį paštą ir mato tą laišką dėl sutarties nutraukimo; A. B. nurodė, kad apie sutarties nutraukimą taip pat kalba ir (duomenys neskelbtini) progimnazija, o tai jau yra blogai, nes V. Š. liepęs daryti viską, kad neprarasti sutarčių su mokyklomis. R. G. nurodė, kad su mokyklomis ir su visomis biudžetinėmis įstaigomis taip jau yra - netepsi, neduosi, tuomet ir nedirbsi, nes jiems tai yra įaugę į kraują. R. G. nurodė, kad gerai, kuomet vieni tiesiai šviesiai paprašo duoti, tada duodi ir jautiesi atsiskaitęs, o kiti kalba užuominomis „reikės paramos“, tuomet yra neaišku ką daryti. R. G. nurodė, kad jei A. B. (direktorės) jau užsiminė apie paramą, tuomet pokalbio metu A. B. turi tiesiai šviesiai paklausti ką, kaip, kiek ir kam. A. B. atsakė, kad suprato, bet nežino ką daryti toliau. R. G. nurodė, kad A. B. turi eiti ir jam (V. Š.) tiesiai šviesiai pasakyti ko reikia (duoti kyšį), nes kiek gali laukti. R. G. nurodė, kad tada juk joms pasakė aiškiai, kad reikės, todėl kurį laiką laukė, o (nesulaukus) pasikeitė požiūris. A. B. nurodė, kad jai labai nepatinka „tie“ reikalai. R. G. nurodė, kad taip jau yra, kitaip nebus, kadangi tai yra biudžetininkai ir valstybės pinigai, o ne privatus verslas, kur yra jų pinigai ir paslaugos tiekėjas yra tinkamas arba ne. A. B. nurodė, kad ji supranta. R. G. nurodė, kad jei duosi, tuomet dirbsi, jei neduosi, tuomet nedirbsi. A. B. nurodė, kad rytoj ryte važiuos pas I. A.. R. G. nurodė, kad A. B. nuvažiavusi I. A. paklaustų tiesiai šviesiai, nors tikėtina, kad I. A. tiesiai šviesiai neatsakys, nes praeitą kartą, kuomet jos abi (R. G. ir A. B.) su I. A. kalbėjosi, pastaroji tiesiog kažką mykė. A. B. nurodė, kad rytoj ryte nuvažiuos ir bandys viską išsiaiškinti (3 t., b. l. 160, 174-177); 2016-02-11 10:10 A. B. paskambino R. G. ir nurodė, kad grįžta iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos, tačiau viską papasakos grįžusi, nes tai ne telefoninis pokalbis. A. B. nurodė, kad sutartį norima nutraukti nuo gegužės 1 dienos, bet situacija, jos nuomone, yra pataisoma, tik viskas priklausys nuo V. Š. (3 t., b. l. 160-161, 177); 2016-02-11 11:30 A. B. paskambino V. Š. ir paklausė, kada jie galėtų pasikalbėti ne telefonu. Susitarė pasikalbėti pas V. Š. po 15 min. (3 t., b. l. 161, 177-178); 2016-02-11 15:31 R. G. paskambino A. B. ir pokalbio metu paklausė, ar A. B. kalbėjo su V. Š.. A. B. atsakė, kad kalbėjo ir viskas yra gerai. R. G. paklausė, kada A. B. važiuos. A. B. atsakė, kad V. Š. ją pritrenkė, kuomet nurodė, jog apie tai (galimai dėl kyšių) buvo klausęs ne vieną kartą „ar reikia ar nereikia“. R. G. nurodė, kad tai yra V. Š. „bajeris“, nes ne V. Š., o R. B. turi rūpintis tais dalykais. A. B. nurodė, kad iš tikro jis nei karto jos to nėra klausęs, todėl jei dabar mokyklos atsisakytų sutarčių, tuomet ji liktų kalta. R. G. nurodė, kad tai ir taip yra aišku, nes tuomet V. Š. pasakytų, kad jis ne kartą A. B. yra sakęs, tačiau pastaroji nenuvežė. A. B. nurodė, kad ji pratylėjo ir V. Š. nieko neatsakė, nes juk negalėjo jam pasakyti, kad yra aišku, jog tų dalykų reikia ir kad jis apie tai jai nieko nėra sakęs. R. G. paklausė, kada A. B. važiuos (pas I. A. ir I. M.). A. B. atsakė, kad tuomet, kai jai duos pinigų. R. G. paklausė, ar A. B. apie tai nesakė V. Z.. A. B. atsakė, kad V. Z. jau viską pervedė V. Š., o pastarasis turi perduoti jai. R. G. nurodė, kad viskas yra aišku. A. B. nurodė „nu tai va ir abiejom“ (I. A. ir I. M.). R. G. paklausė, ar bus tiek, kiek jos (A. B. ir R. G.) ir buvo sakiusios. A. B. atsakė, kad taip. A. B. nurodė, kad V. Š. skyrė pinigų ir viskas, o toliau turės rūpintis ji pati. R. G. nurodė, kad A. B. dabar (duos) vieną kartą, o prieš mokslo metų pabaigą reikės eiti antrą kartą. A. B. nurodė, kad ji galvoja padaryti kitaip, nes (duomenys neskelbtini) gimnazija nuo gegužės 1 dienos planuoja nutraukti sutartį. R. G. nurodė, kad supranta. (3 t., b. l. 161, 178-180); 2016-02-12 11:51 A. B. paskambino V. Š. ir nurodė, kad nori pinigų, nes pirmadienį iš ryto vežtų (galimai I. A. ir I. M.). V. Š. atsakė, kad išgrynins ir paskambins. A. B. atsakė, kad lauks (3 t., b. l. 161-162, 180); 2016-02-12 13:18 V. Š. paskambino A. B. ir paklausė, kur atvažiuoti. A. B. nurodė, kad ji gali atvažiuoti prie kavinės (3 t., b. l. 162, 180); 2016-02-12 13:29 A. B. paskambino R. G. ir nurodė, kad ji automobilyje iš V. Š. pasiėmė (pinigus), tačiau V. Š. griežtai, trankydamas ranką į panelę, paklausė, ar dabar A. B. jau sutvarkys tą reikalą, kaip kad jis jai buvo sakęs, ar reikės prašyti (duomenys neskelbtini) (V. K.). R. G. pasibaisėjo tokiu V. Š. elgesiu. A. B. nurodė, kad ji patylėjo ir nebesakė, jog jai V. Š. nieko apie tai nebuvo anksčiau sakęs, tik garantavo, kad viskas bus gerai ir to (duotos pinigų sumos) užteks. R. G. nurodė, kad jos toks V. Š. elgesys nestebina. A. B. nurodė, kad ji dabar nežino kaip bus su ta mokykla, bet pati bijo. R. G. nurodė, kad tada reikia prašyti pagalbos V. K.. A. B. nurodė, kad pirmadienį važiuos pas abi (I. A. ir I. M.) tarsis konkrečiai, kad kiekvieną mėnesį joms bus gerai (duos pinigus) už valymo paslaugų sutarties nenutraukimą. R. G. nurodė, kad A. B. turi gauti garantijas, kadangi V. Š. davė (pinigų), todėl turi būti tvirtos garantijos. A. B. nurodė, kad su I. A. dėl „mėnesinio“ susitarti tikrai pavyks, nes ji tik to ir laukia. A. B. nurodė, kad I. A. skelbs naują viešąjį pirkimą. R. G. paklausė, kodėl pirkimas bus skelbiamas viduryje mokslo metų. A. B. nurodė, kad ji galvojo, jog direktorė blefuoja, todėl to paties paklausė ir jos, tačiau direktorė konkrečiai neatsakė, bet iš pokalbio buvo galima suprasti, kad viskas gali būti gerai. R. G. nurodė nesukti galvos, nuvažiuoti ir pakalbėti tiesiai šviesiai. A. B. nurodė, kad ji pokalbio metu I. M. paklaususi, kada bus mokyklos gimtadienis, o I. M. paminėjo 100 eurų, todėl dabar turės būti labai patenkinta. A. B. nurodė, kad ji su I. M. kalbės labai konkrečiai – A. B. nori būti rami, jog dar metus sutartis nebus nutraukta, o už tai bus „taip ir taip“. R. G. nurodė, kad taip ir reikia daryti. A. B. nurodė, kad ji rami, nes „turi“ (pinigus) ir pirmadienį nebereikės ieškoti V. Š., todėl galės iš ryto važiuoti pas direktores. A. B. nurodė, kad pirma važiuos pas I. A., o po to paskambins I. M., bet tikisi, kad viskas bus gerai, nes padės „tie reikalai“. R. G. nurodė nesukti galvos, viskas bus gerai. (3 t., b. l. 162-163, 181-184); 2016-02-15 A. B. slapto sekimo metu užfiksuota, jog 08:53 val. A. B. automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini) (registruotas A. B. vardu) atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini) 08:56 val. A. B. įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gimnazijos kiemą ir 08:58 val. įėjo į pastatą. 09:20 val. A. B. išėjo iš pastato, įsėdo į automobilį ir išvažiavo iš mokyklos kiemo. 09:23 val. A. B. nuvažiavo (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 163); 2016-02-15 13:02 I. A. paskambino A. B. ir nurodė, kad valytojos prastai valo mokyklos patalpas, ypač pirmą ir antrą aukštą. A. B. atsakė, kad susitvarkys (3 t., b. l. 163, 185-186); 2016-02-15 14:34 A. I.. I. A. paskambino A. B. ir pakartojo, kad sporto salė yra visiškai nevaloma. A. B. atsakė, kad po pietų pati atvažiuos ir prižiūrės, kad būtų gerai valoma (3 t., b. l. 163, 186); 2016-02-15 15:26 A. B. paskambino R. G. ir nurodė, kad I. A. skundėsi prastu patalpų valymu. Pokalbio metu A. B. nurodė, kad, jei ir toliau bus prastai valomos mokyklos patalpos „jokie saldainiai nepadės“ (3 t., b. l. 163, 186-187); 2016-02-17 13:27 A. B. paskambino V. Š., kuris pokalbio metu paklausė, kaip sekėsi dėl mokyklų. A. B. atsakė, kad viskas yra gerai, sutarta kas du mėnesius (duoti pinigus), tačiau išsamiau ji papasakos, kuomet jie susitiks. V. Š. paklausė, ar nebėra sutarčių nutraukimo pavojaus. A. B. atsakė, kad abiejose mokyklose pavojaus nebėra. A. B. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) progimnazijoje vasarą bus skelbiamas naujas pirkimas (apklausa), nes sueina 3 metai, tačiau su I. M. buvo dėl visko susitarta, o (duomenys neskelbtini) gimnazijoje pirkimas bus skelbiamas balandžio pradžioje, bet su I. A. irgi dėl visko susitarta (3 t., b. l. 163-164, 187-188); I. A. paskambino A. B. ir nurodė, kad nori susitikti, nes gegužės 10 dieną baigiasi (sutartis), todėl reikėtų pakalbėti „kaip mes ten galvojam“. A. B. atsakė, kad atvažiuos. I. A. nurodė, kad būtų geriau kuo greičiau, „nes mes norim patvarkyt, suprantat, kad susitartume?“. A. B. atsakė, kad gerai. I. A. nurodė atvykti rytoj nes bus visą dieną darbe. A. B. atsakė, kad gerai, dar paskambins prieš važiuodama (3 t., b. l. 164, 188); 2016-04-26 A. B. slapto sekimo metu užfiksuota, jog 11:43 val. A. B. įėjo į (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastatą, adresu (duomenys neskelbtini). 11:55 val. A. B. išėjo iš gimnazijos pastato, įsėdo į jai priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini) ir 11:56 val. išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos kiemo (3 t., b. l. 164); 2016-05-10 15:43 (3929) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) B. A.. A. B. paskambino I. A. ir paklausė, ar jau buvo vokų atplėšimai. I. A. atsakė, kad dabar atostogauja, bet pasidomės, kas laimėjo ir informuos (3 t., b. l. 165, 193); 2016-05-10 16:16 I. A. paskambino A. B. ir nurodė, kad viskas gerai, jie pratęs bendradarbiavimą, o išsamiau parašys J. J.. A. B. padėkojo ir nurodė, kad jos susitiks (3 t., b. l. 165, 194-195); 2016-05-20 15:03 V. Š. paskambino A. B., kuri pokalbio metu nurodė, kad jie laimėjo (duomenys neskelbtini) gimnazijos organizuotą pirkimą, todėl kitą savaitę reikės pasirašyti sutartį. V. Š. nurodė, kad jie ((duomenys neskelbtini)) neparodė, kokios buvo konkurentų konkursinės sumos. A. B. atsakė, kad neparodė, bet ji nuvažiuos pas I. A., kuri pasakys (3 t., b. l. 166, 198); 2016-06-23 11:27 (61) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) B. A. (duomenys neskelbtini)A. I.. A. B. paskambino I. A. ir paklausė, kaip atliekamos valymo paslaugos. I. A. atsakė, kad viskas gerai. A. B. nurodė, kad ragelį perduoda direktoriui (V. Š.). V. Š. nurodė, kad kelioms minutėms nori atvažiuoti į svečius. I. A. atsakė, kad mokykloje bus visą dieną, todėl V. Š. galintis atvažiuoti bet kada. V. Š. nurodė, kad bus už pusvalandžio. I. A. atsakė, kad gerai (3 t., b. l. 167, 200-201); 2016-06-23 vykdant V. Š. slaptą sekimą buvo užfiksuota, jog 12:07 val. V. Š. įėjo į (duomenys neskelbtini) gimnaziją, adresu (duomenys neskelbtini). 12:15 val. V. Š., išėjęs iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos įsėdo į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo (3 t., b. l. 167); 2016-12-01 12:28 R. G. paskambino A. B., pokalbio metu A. B. nurodė, jog V. Š. jos paklausęs, kokią sumą ji vežė mokykloms, tačiau ji negalėjo atsakyti, nes pamiršo. R. G. nurodė, jog 500 (Eur) (3 t., b. l. 167, 202); 2017-01-04 10:21 A. B. paskambino I. A. ir paklausė, ar pastaroji už pusvalandžio bus darbe. I. A. atsakė, kad bus 11 val. (3 t., b. l. 167-168, 203); 2017-01-04 10:59-11:04 I. A. darbo kabineto (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo ir garso kontrolė. Į I. A. darbo kabinetą įėjo A. B. nešina raudonos spalvos dovanų maišeliu, kurį įteikė I. A. ir pasveikino su šventėmis. I. A. dovanų maišelį priėmė. A. B. nurodė, kad yra susimaišiusi ir paklausė, kada paskutinį kartą I. A. vežė. I. A. atsakė, kad pas ją buvo atvažiavęs direktorius (V. Š.), todėl „dabar nuo rugsėjo“. A. B. pasitikslino, ar „pusę metų“ ir nurodė, jog greitu laiku atvažiuos dar kartą. (3 t., b. l. 168); 2017-01-05 12:03 A. B. paskambino I. A. ir pasitikslino „esam skoloj spalis, lapkritis, gruodis, trys mėnesiai“. I. A. atsakė „galbūt“. A. B. paklausė „kaip tiksliai yra“. I. A. nurodė, kad taip ir yra. A. B. nurodė, kad suprato (3 t., b. l. 168, 204-205); 2017-01-11 10:13 V. Š. perskambino A. B., kuri paklausė, kada galėtų pasiimti pinigus. V. Š. atsakė, kad už pusvalandžio bus ofise. A. B. nurodė, kad gerai (3 t., b. l. 168-169, 205-206); 2017-01-12 10:18 A. B. paskambino I. A. ir paklausė, ar gali trumpam užsukti. I. A. atsakė, kad gali (3 t., b. l. 169, 206); 2017-01-12 vykdant (duomenys neskelbtini) gimnazijos, adresu (duomenys neskelbtini), kiemo apžiūrą, buvo užfiksuota, jog 10.42 val. A. B., jai priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini), įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gimnazijos kiemą ir 10.43 val. įėjo į (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastatą. 10.48 val. A. B. išėjo iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastato, įsėdo į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo iš mokyklos kiemo (3 t., b. l. 169); 2017-01-12 10:41-10:45 I. A. darbo kabineto (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo ir garso kontrolė. Į I. A. darbo kabinetą įėjo A. B., kuri pokalbio metu I. A. paprašė dokumentų segtuvo. I. A. padavė A. B. dokumentų segtuvą. A. B. paėmė dokumentų segtuvą, pridėjo jį šalia savo rankinės, galimai kažką į jį įdėjo, segtuvą užvertė ir padavė I. A.. I. A. paėmė segtuvą ir įsidėjo į stalčių. Pokalbio metu A. B. pasitikslino, ar „tikrai trys“, I. A. atsakė, kad taip. A. B. nurodė, kad tada kitas susitikimas vasarą. I. A. atsakė, kad gerai (3 t., b. l. 169, 206-207).

134. Pažymėtina ir tai, kad nors apklausiamas pirmosios instancijos teisme, 2023 m. sausio 27 d. teisiamajame posėdyje, nuteistasis V. Š. kaltės dėl (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorės I. A. kaltės nepripažino, teigdamas, kad jis netinkamai kontroliavo savo pavaldinius, taip pat ir A. B. veiklą, jos veiksmus, dėl didelio užimtumo kitoje įmonėje. Ankstesniame teisiamajame posėdyje V. Š. kaltę pripažino ir prašė vadovautis jo ikiteisminio tyrimo duotais parodymais, kad tariamos paramos davimas mokyklų direktorėms buvo sugalvotas ir pradėtas įgyvendinti jam nežinant, net sprendžiant klausimą, kaip jį apie tai informuoti ir ar jis už tai nesupyks, jis pripažįsta, kad, kai jam A. B. pasakė, kad mokyklų direktorėms reikėtų duoti grynų pinigų ir taip paremti mokyklas, nenutraukė šios neteisėtos iniciatyvos, savo neapgalvotais veiksmais, prie jos prisidėjo. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. Š. parodė, kad per A. B., iš savo asmeninių lėšų perdavė kaip paramą pinigus I. A., per 2-3 kartus, apie 950 Eur, o A. B. jokių dokumentų, kuriuose būtų įforminta parama neparvežė, patys neprašė.

135. Iš nuteistosios A. B. parodymų taip pat matyti, kad jai direktorius paduodavo pinigus ir ji juos nuveždavo (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorei. Susitarimas, nurodymas buvo po 100 Eur per mėnesį. Direktorius V. Š. jai paduodavo pinigus ir ji juos nuveždavo. Ten pinigus vežė du kartus. Jai buvo paduoti 200 Eur ir 300 Eur. Pinigus ji visada paduodavo I. A. į rankas jos kabinete. Kai padavė pinigus, (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorei nebuvo netikėta ir ji suprato, kad ji jau žinojo, kad gaus kyšius. Ji direktorei pasakė, kad tai yra dovana nuo direktoriaus V. Š. ir ji pinigus priėmė. Atsimena pokalbį su (duomenys neskelbtini) mokyklos direktore, įvykusį 2016 m. rudenį, šio pokalbio metu buvo kalba apie kyšių sumą. Su R. G. kalbėdavo apie kyšių davimą. Taip pat A. B. parodė, kad iš (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorės buvo gautas laiškas, jog nori nutraukti sutartį dėl prastai atliekamų valymo paslaugų, tada važiavo direktorius V. Š.. Kyšiai (duomenys neskelbtini) gimnazijai buvo duodami tam, kad sutartis būtų nenutraukta. Teisiškai sutartis buvo nutraukta dėl kažkokių priežasčių, bet po to su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji buvo sudaryta iš naujo. Šias A. B. nurodytas aplinkybes iš esmės pagrindė ir R. G. nurodytos aplinkybės, kad ji pamena, kai (duomenys neskelbtini) gimnazija norėjo nutraukti sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, vieną kartą su A. B. svarstė, ar V. Š. davė pinigų tai direktorei, ar ne, už tai, kad ta (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorė nenutrauktų sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, tiek A. B. parodymais, tiek ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinkta informacija patvirtina, kad po to, kai (duomenys neskelbtini) gimnazija 2016 m. gegužės 10 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė naują valymo paslaugų sutartį, 2016 m. birželio 23 d. V. Š. pats perdavė 700 Eur kyšį I. A. jos darbo kabinete. Be to, kaip nustatyta A. B. parodymais ir Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotais duomenimis, I. A. 2017 m. sausio 12 d. savo darbo kabinete iš A. B. už teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus priėmė 300 Eur kyšį. Taigi byloje neginčijamai nustatyta, kad I. A. už teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus priėmė bendrai 1200 Eur kyšį. Pati nuteistoji I. A. paaiškinti jai inkriminuojamas aplinkybes, t. y. duoti parodymus, atsisakė.

136. Teisėjų kolegija, išanalizavusi aukščiau išdėstytų duomenų, kurie pripažinti įrodymais, visumą, t. y. įvertinusi Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotus ir anksčiau aptartus duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatuodamas, kad I. A. tiesiogiai savo naudai susitarė priimti ir priėmė 1 200 Eur kyšį (200 Eur ir 300 Eur – iš A. B., 700 Eur – iš V. Š.) už pageidaujamą teisėtą jos veikimą (palankiau ir atlaidžiau vertins UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gimnazijai teikiamas valymo paslaugas ir valymo kokybės trūkumus, tiek ir palaikys UAB „(duomenys neskelbtini)“ suinteresuotumą išlaikyti sudaromas valymo paslaugų sutartis).

137. Be to, nors I. A. išsakė pretenzijas, nusiskundimus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamų netinkamų valymo paslaugų A. B., V. Š., tačiau 2016 m. gegužės 10 d. su UAB „(duomenys neskelbtini) vėl sudaryta nauja valymo paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame kontekste pažymėtina, kad šiame viešajame pirkime nebuvo tiksliai parengtos pirkimo sąlygos, netinkamai pasirašytas Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolas, vykdytas pirkimas neatitiko pirkimo vykdymo sąlygų. Būtent tai nurodyta ir 2017-08-11 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini).

138. Teisėjų kolegija pasisako ir dėl nuteistosios gynėjo argumentų, kad byloje nėra įrodyta, kad I. A. už, neva, gautą kyšį atliko kokius nors veiksmus, susijusius su palankesniu bendrovės teikiamų valymo paslaugų kokybės vertinimu ar sutartinių santykių išlaikymu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, planavo ar norėjo juos atlikti. BK 230 straipsnio 4 dalyje išaiškinta, kad kyšis – tai bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšis laikomas duotu, kai papirkėjas jį perduoda (tiesiogiai ar netiesiogiai) valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, ar trečiajam asmeniui siekdamas konkretaus valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimo ar neveikimo jo naudai. Kyšio davimo būdas – atviras ar užmaskuotas, taip pat tai, kada jis buvo duodamas – prieš pageidaujamų veiksmų atlikimą (ar neatlikimą) ar po jų, veikai kvalifikuoti reikšmės neturi. Tam reikšmės neturi ir tai, ar davus kyšį buvo pasiektas pageidaujamas rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2011, 2K-332-693/2018). Kyšininkavimas už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus reiškia, kad kyšio gavėjas veikia neviršydamas savo įgaliojimų, nepažeisdamas įstatymų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015). Tačiau bet kuriuo atveju būtinas kyšininkavimo požymis yra kyšio davėjo pageidaujamas kyšio priėmėjo veikimas ar neveikimas, t. y. tai, ko siekė kyšio davėjas. Kita vertus, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neturi teisinės reikšmės, ar kyšis priimamas (žadamas priimti, reikalaujamas, provokuojamas) prieš ar po pageidaujamo tarnybinio veikimo ar neveikimo. Nagrinėjamoje byloje tokio klausimo nekyla, nes visiškai aišku, kad mokyklos direktorė susitarė dėl atlygio ir jį priėmė už visiškai konkretų tarnybinį veiksmą – palankesnį bendrovės teikiamų valymo paslaugų kokybės vertinimą bei sutartinių santykių išlaikymą, neturėdama teisės imti už tai jokio atlygio.

139. Sutiktina su apelianto nurodyta aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nuteistosios I. A. nusikalstamos veikos aprašymo nustatomojoje dalyje padarytas aiškus rašymo apsirikimas, kuris taisytinas apeliacinės instancijos teismo, patikslinant, vietoj nurodytos „(duomenys neskelbtini) progimnazijos“, taisytina į „(duomenys neskelbtini)“.

140. Remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios I. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir jos atžvilgiu pagrįstai priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip to apeliaciniu skundu prašo nuteistosios I. A. gynėjas, nėra pagrindo.

Dėl V. Š. paskirtos bausmės, civilinio ieškinio

141. Apeliantas skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

142. Pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, paskirdamas nuteistajam V. Š. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, taip pat ir galutinę subendrintą bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

143. Už BK 182 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų; už BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės; už BK 227 straipsnio 1 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos – baudos, laisvės apribojimo, arešto, laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.

144. Vertinant pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmes atsižvelgtina, kad V. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nuteistasis V. Š. padarė penkias nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 182 straipsnio 1 dalis), keturios – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, BK 222 straipsnio 1 dalis, 227 straipsnio 1 dalis). Visos nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, baigtos, padaryta turtinė žala nebuvo atlyginta. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes V. Š., atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę: kad jis baustas administracine tvarka, praeityje neteistas, dirbantis.

145. Pirmosios instancijos teismas V. Š. pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės A. I. papirkimo) paskyrė 350 MGL (13181 Eur) baudą, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7 532 Eur) baudą, pagal 222 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7 532 Eur) baudą, pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) direktorės I. A. papirkimo) 200 MGL (7 532 Eur) baudą, pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės I. M. papirkimo) 200 MGL (7 532 Eur) baudą. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, apylinkės teismas už A. I. papirkimą, sukčiavimą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą paskirtas bausmes esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai subendrino apėmimo būdu, subendrintą bausmę iš dalies sudėjo su paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę 450 MGL (16947 Eur) baudą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. nuo 2025 m vasario 1 d. įsigaliojo BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII 1968 redakcija). Todėl šiuo atveju, sprendžiant dėl V. Š. pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių, vadovaujamasi ir nauja BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, kuri yra lengvinanti nuteistojo teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią, t. y. taikoma ir nusikalstamoms veikoms, padarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo.

146. Kaip byloje nustatyta, V. Š. nusikalstamos veikos buvo padarytos laikotarpiu nuo 2014 m. pabaigos iki 2017 m. kovo mėnesio, kuomet galiojo BK 47 straipsnio 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII 1871 redakcija, pagal kurią už nesunkų nusikaltimą buvo numatyta nuo 1 iki 500 MGL dydžio bauda, už apysunkį nusikaltimą – nuo 1 iki 1000 MGL dydžio bauda, tuo metu MGL dydis atitiko 37,66 Eur. Atsižvelgdama į pirmiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje bei 227 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtų bausmių. Nuteistajam paskirtos bausmės savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos ir proporcingos, tinkamai individualizuotos, atitinka tiek nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jo asmenybę.

147. Skundžiamu nuosprendžiu į V. Š. bausmės laiką buvo įskaitytas laikas, jo išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. kovo 17 d. (įskaitytinai), bei į galutinę subendrintą bausmę įskaityta 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusią BK 66 straipsnio 2 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), suėmimas ir (ar) laikinasis sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies ir 66 straipsnio 2 dalies taisykles, vieną suėmimo ir (ar) laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai. Taigi, šiuo metu galiojančios baudžiamojo įstatymo nuostatos, palyginus su nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiomis BK 66 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) nuostatomis, pagal kurias viena kardomojo kalinimo (suėmimo) diena buvo prilyginta 2 MGL dydžio baudai, yra nuteistojo V. Š. teisinę padėtį lengvinančios, todėl turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis) ir taikytinos jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką įskaitant į jam paskirtą baudą. Dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nurodyta dalis keistina ir, įskaičius į nuteistajam paskirtą baudą jam taikyto laikinojo sulaikymo laiką – 2 dienas, nustatytina, jog V. Š. neatlikta baudos dalis yra 438 MGL (16 495,08 Eur).

148. Nustačius, kad V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, t. y. pripažinus, kad jis panaudodamas apgaulę savo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą 8278,58 Eur vertės turtą (civilinio ieškovo patirta turtinė žala buvo tiesiogiai susijusi priežastiniu ryšiu su V. Š. atliktais nusikalstamais veiksmais), pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo departamento pareikštą civilinį ieškinį ir iš V. Š. civiliniam ieškovui priteisė 8278,58 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Dėl nuteistajai I. A. paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

149. Nors apeliaciniame skunde bausmės dydžio ar rūšies klausimai nėra keliami, motyvai, susiję su paskirtos bausmės individualizavimu nenurodyti, tačiau įvertinus tai, jog apeliaciniu skundu prašoma nuteistąją I. A. išteisinti, pasisakytina ir dėl nuteistajai I. A. paskirtos bausmės. Be to, nuteistosios gynėjas advokatas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo ir savo sprendimo skirti jai baudžiamojo poveikio priemonę.

150. Kaip jau minėta, bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, paskirdamas nuteistajai I. A. galutinę bausmę už jos padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

151. Už BK 225 straipsnio 1 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

152. Vertinant pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę atsižvelgtina, kad I. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistoji I. A. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, BK 225 straipsnio 1 dalis). Nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, baigta. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę I. A., atsižvelgė ir į nuteistosios asmenybę: kad ji bausta administracine tvarka, praeityje neteista, dirbanti.

153. Pirmosios instancijos teismas I. A. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį paskyrė 200 MGL (7 532 Eur) baudą. Taip pat, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 682 straipsniu, pirmosios instancijos teismas nuteistajai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – atėmė jai teisę 3 (trejus) metus dirbti valstybės tarnyboje bei vadovaudamasis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6 dalimis, nuteistajai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę turto konfiskavimą, iš I. A. konfiskuojant nusikalstamu būdu įgytą turtą, iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ gautą pinigų sumą – 1200 (tūkstantį du šimtus) Eur. Tačiau, kaip jau minėta, po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. nuo 2025 m vasario 1 d. įsigaliojo BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII 1968 redakcija). Todėl šiuo atveju, sprendžiant dėl I. A. pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės, vadovaujamasi ir nauja BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, kuri yra lengvinanti nuteistosios teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią, t. y. taikoma ir nusikalstamoms veikoms, padarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo.

154. Bylos duomenimis nustatyta, kad I. A. nusikalstama veika buvo padaryta laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2017 m. sausio 12 d., kuomet galiojo BK 47 straipsnio 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII 1871 redakcija, pagal kurią už nesunkų nusikaltimą buvo numatyta nuo 1 iki 500 MGL dydžio bauda, už apysunkį nusikaltimą – nuo 1 iki 1000 MGL dydžio bauda, tuo metu MGL dydis atitiko 37,66 Eur. Atsižvelgdama į pirmiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo už nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtos bausmės Nuteistajai paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga, tinkamai individualizuotos, atitinka tiek nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jos asmenybę.

155. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistosios I. A. gynėjas, baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas, pirmosios instancijos teismo buvo motyvuotas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas trejų metų laikotarpiui – nuteistajai buvo taikyta todėl, kad nusikalstamas veikas nuteistoji padarė eidama atsakingas valstybės tarnautojui prilygintas pareigas, be to, viso proceso metu nepripažino savo kaltės. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 4 dalimi, asmeniui skiriamos tos baudžiamojo poveikio priemonės, kurias numato teismo sprendimo priėmimo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje BK 681 straipsnio 3 dalies (2011 m. birželio 21 d. įstatymas Nr. XI-1472) redakcijoje buvo numatyta, kad viešosios teisės gali būti atimtos nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus viešosios teisės gali būti atimtos nuo trejų iki septynerių metų. I. A., būdama prilyginta valstybės tarnautojui, eidama (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorės pareigas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, susitarė priimti ir priėmė kyšį. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajai I. A. kartu su bausme paskyrė ir baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnyboje 3 (trejiems) metams, atėmimą. Taigi, I. A., nuteistai už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas paskyrė minimalų baudžiamojo poveikio priemonės terminą, todėl spręsti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra per griežtas ir jį mažinti nėra pagrindo.

156. Taip pat pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad I. A. už jos teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2017 m. sausio 12 d. priėmė 1200 Eur kyšį, todėl pagrįstai iš I. A. konfiskavo nusikalstamu būdu įgytą turtą, kyšiu gautą pinigų sumą – 1200 Eur.

Dėl nuteistajai A. I. paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

157. Nuteistoji A. I. ir jos gynėjas advokatas apeliaciniame skunde nesutinka su jai pirmosios instancijos teismo paskirta bausme bei baudžiamojo poveikio priemone – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu. Teigia, kad nors teismas baudžiamąjį procesą ir įvertino kaip pernelyg ilgą, tačiau taip ir nenurodė, dėl kurios iš nusikalstamų veikų paskyrė mažesnę nei sankcijoje numatytą bausmę. Anot jų, apygardos teismas nemotyvavo ir savo sprendimo skirti jai minėtą baudžiamojo poveikio priemonę.

158. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

159. Už BK 225 straipsnio 1 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

160. Vertinant pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę atsižvelgtina, kad A. I. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Nuteistoji padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, BK 225 straipsnio 1 dalis). Nuteistosios įvykdyta nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, baigta, ja padaryta turtinė žala nebuvo atlyginta. Be to, padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, nuteistosios nusikalstami veiksmai, numatyti BK 225 straipsnio 1 dalyje, truko gana ilgą laikotarpį – daugiau nei dvejus metus. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. I., atsižvelgė ir į nuteistosios asmenybę: kad ji bausta administracine tvarka, praeityje neteista, dirbanti, taip pat verčiasi individualia žemės ūkio veikla.

161. Pirmosios instancijos teismas A. I. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį paskyrė 350 MGL dydžio (13181 Eur) baudą. Taip pat, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 682 straipsniu, pirmosios instancijos teismas nuteistajai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – atėmė jai teisę 4 (ketverius) metus dirbti valstybės tarnyboje bei vadovaudamasis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6 dalimis, A. I. skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, iš A. I. konfiskuojant nusikalstamu būdu įgytą turtą, t. y. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautą pinigų sumą – 7160 Eur. Kaip jau minėta, po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. nuo 2025 m vasario 1 d. įsigaliojo ir BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII 1968 redakcija). Todėl šiuo atveju, sprendžiant dėl A. I. pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės, vadovaujamasi ir nauja BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, kuri yra lengvinanti nuteistosios teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią, t. y. taikoma ir nusikalstamoms veikoms, padarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo.

162. A. I. nusikalstama veika buvo padaryta laikotarpiu nuo 2014 m. pabaigos iki 2017 m. vasario 13 d., kuomet galiojo BK 47 straipsnio 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII 1871 redakcija, pagal kurią už apysunkį nusikaltimą buvo numatyta nuo 1 iki 1000 MGL dydžio bauda, be to, kaip jau aptarta pirmiau, tuo metu MGL dydis atitiko 37,66 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau paminėtas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, neįžvelgia pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo už nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtos bausmės. Nuteistajai paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga, tinkamai individualizuota, atitinka tiek nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jos asmenybę.

163. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu į A. I. bausmės laiką buvo įskaitytas laikas, jos išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. kovo 23 d. (įskaitytinai), vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusią BK 66 straipsnio 2 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), suėmimas ir (ar) laikinasis sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies ir 66 straipsnio 2 dalies taisykles, vieną suėmimo ir (ar) laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai. Taigi, šiuo metu galiojančios baudžiamojo įstatymo nuostatos, palyginus su nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiomis BK 66 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) nuostatomis, pagal kurias viena kardomojo kalinimo (suėmimo) diena buvo prilyginta 2 MGL dydžio baudai, yra nuteistosios A. I. teisinę padėtį lengvinančios, todėl turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis) ir taikytinos jos laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką įskaitant į jai paskirtą baudą. Dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nurodyta dalis keistina ir, įskaičius į nuteistajai paskirtą baudą jai taikyto laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką – 9 paras, nustatytina, kad neatlikta baudos dalis yra 296 MGL (11 147,36 Eur).

164. Priešingai nei teigia A. I. ir jos gynėjas, baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas, skundžiamame nuosprendyje buvo motyvuotas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas ketverių metų laikotarpiui – nuteistajai buvo taikyta todėl, kad nusikalstamas veikas ji padarė eidama atsakingas valstybės tarnautojui prilygintas pareigas, be to, viso proceso metu savo kaltės nuteistoji nepripažino. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 4 dalimi, asmeniui skiriamos tos baudžiamojo poveikio priemonės, kurias numato teismo sprendimo priėmimo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje BK 68¹ straipsnio 3 dalies (2011 m. birželio 21 d. įstatymas Nr. XI-1472) redakcijoje buvo numatyta, kad viešosios teisės gali būti atimtos nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus viešosios teisės gali būti atimtos nuo trejų iki septynerių metų. A. I., būdama prilyginta valstybės tarnautojui, eidama (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės pareigas, tiesiogiai savo naudai susitarė priimti ir priėmė kyšį už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus. Taigi, pirmosios instancijos teismas, taip pat įvertinęs ir bylos proceso trukmę, pagrįstai nuteistajai A. I. kartu su bausme paskyrė ir baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnyboje 4 (ketveriems) metams, atėmimą. Taigi, A. I., nuteistai už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, teismas paskyrė artimą minimaliam baudžiamojo poveikio priemonės terminą, todėl spręsti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra per griežtas ir jį trumpinti nėra pagrindo.

165. Skundžiamu nuosprendžiu A. I. taip pat paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, iš A. I. nuspręsta konfiskuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą, iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ gautą pinigų sumą – 7160 Eur.

166. Baudžiamajame kodekse nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, be kita ko, turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos rezultatas. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018, 2K-143-976/2019, 2K-7-76-719/2022, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.).

167. Kasacinės instancijos teismo praktika, aiškinant nusikalstamos veikos rezultato konfiskavimo taisykles, yra gana nuosekli. Vienas pagrindinių turto konfiskavimo tikslų, susijusių su nusikalstamos veikos rezultato konfiskavimu, taip pat yra ir principo ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė nekyla) užtikrinimas. Su baudžiamosios teisės paskirtimi ir funkcija nebūtų suderinami atvejai, kai asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, iš to dar galėtų gauti naudos. Nusikalstamos veikos padarymas negali būti ekonomiškai naudingas kaltininkui, todėl nusikalstamos veikos rezultato (pajamų) konfiskavimo pagrįstumas nekelia abejonių (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-189-387/2021, 2K-91-976/2023 ir kt.).

168. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad A. I. už jos teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, laikotarpiu nuo 2014 m. pabaigos, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, iki 2017 m. vasario 13 d. priėmė 7160 Eur kyšį, todėl pagrįstai iš A. I. konfiskavo nusikalstamu būdu įgytą turtą, kyšiu gautą pinigų sumą – 7160 Eur.

Dėl A. I. taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo

169. Pirmosios instancijos teismas iki nuosprendžio įvykdymo paliko galioti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. I. ir jos sutuoktiniui gyvenamąjį namą, iki visiškos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

170. Apeliaciniame skunde nuteistoji ir jo gynėjas teigia, kad A. I. ir jos sutuoktinio turtui (gyvenamajam namui) taikoma procesinė prievartos priemonė grindžiama siekiu užtikrinti civilinio ieškinio įvykdymą, o šioje byloje civilinis ieškinys iš A. I. nėra priteistas.

171. BPK 151 straipsnyje įtvirtinta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad A. I. priėmė 7160 Eur kyšį ir pirmosios instancijos teismui nusprendus šią sumą iš A. I. konfiskuoti, pagrįstai paliktas galioti laikinas nuosavybės teisių apribojimas į A. I. ir jos sutuoktiniui gyvenamąjį namą, iki visiškos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Dėl BK 66 straipsnio nuostatų taikymo

172. Kaip jau minėta, po skundžiamo nuosprendžio šioje byloje priėmimo, pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusią BK 66 straipsnio 2 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), suėmimas ir (ar) laikinasis sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies ir 66 straipsnio 2 dalies taisykles, vieną suėmimo ir (ar) laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai. Taigi, šiuo metu galiojančios baudžiamojo įstatymo nuostatos, palyginus su nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiomis BK 66 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) nuostatomis, pagal kurias viena kardomojo kalinimo (suėmimo) diena buvo prilyginta 2 MGL dydžio baudai, yra ir kitų nuteistųjų, dėl kurių apeliaciniai skundai nepaduoti, A. B. ir R. A. teisinę padėtį lengvinančios, todėl turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis) ir taikytinos jos laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką įskaitant į joms paskirtas baudas. Dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nurodyta dalis keistina: įskaičius į nuteistajai A. B. į bausmės laiką įskaitytinas laikas (1 para), išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. kovo 14 d. 09.45 val. iki 2017 m. kovo 14 d. 20.00 val., bei vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai, ir nustatytina, kad A. B. neatlikta baudos dalis yra 194 MGL (7 306,04 Eur); R. A. į bausmės laiką įskaitytinas laikas (8 paros), išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. kovo 22 d., bei vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), vieną suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai ir nustatytina, jog R. A. neatlikta baudos dalis yra 102 MGL (3 841,32 Eur).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

173. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. rugpjūčio 21 d. pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad R. G. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis yra 162,50 Eur ir prašo šias išlaidas išieškoti valstybės naudai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkinamas.

174. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K 304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016 ir kt.).

175. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės R. G. nebuvo apskųstas. Tačiau apeliacinės instancijos teismui nusprendus R. G. apklausti teismo posėdyje, siekiant užtikrinti jos teises ir teisėtus interesus, gynėjas jai buvo paskirtas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės R. G. šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš R. G. netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistosios I. A. gynėjo advokato M. R., nuteistosios A. I. ir jos gynėjo advokato P. O., nuteistojo V. Š. apeliacinius skundus atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, A. I. į bausmės laiką įskaityti laiką (9 paras), išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. kovo 23 d., bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), vieną suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo dieną prilyginti 6 MGL dydžio baudai, bei nustatyti, jog A. I. neatlikta baudos dalis yra 296 MGL (11 147,36 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, V. Š. į bausmės laiką įskaityti laiką (2 paras), išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. kovo 16 d., bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginti 6 MGL dydžio baudai, bei nustatyti, jog V. Š. neatlikta baudos dalis yra 438 MGL (16 495,08 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, A. B. į bausmės laiką įskaityti laiką (1 parą), išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. kovo 14 d. 09.45 val. iki 2017 m. kovo 14 d. 20.00 val., bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginti 6 MGL dydžio baudai, bei nustatyti, jog A. B. neatlikta baudos dalis yra 194 MGL (7 306,04 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, R. A. į bausmės laiką įskaityti laiką (8 paras), išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. kovo 22 d., bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), vieną suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo dieną prilyginti 6 MGL dydžio baudai, bei nustatyti, jog R. A. neatlikta baudos dalis yra 102 MGL (3 841,32 Eur).

Nepriteisti iš R. G. valstybės naudai 162,50 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 21 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisėjai Rasa BartašienėGintarė BunikienėLaisvydas Zederštremas