Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-50-494/2021

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-12-10
Bylos Nr.: e2-50-494/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-04023-2018-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dalia Zeniauskaitė
Ieškovas: R., R. V.-M.
Atsakovas: R. M.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai: Laurynas Jokšas, Šarūnas Ivanauskas

Kategorijos

2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
2.6.1.4Prievolių vykdymas
3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.2.6.5Teismo sprendimo trūkumų ištaisymas

Civilinė byla Nr. e2-50-494/2020Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04023-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.6.1.4; 3.1.7.4; 3.2.4.11; 3.2.6.5. (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė,sekretoriaujant Laimonui Rukšėnui, Gitanai Jasilionienei,dalyvaujant ieškovei R. V-M., atstovui advokatui Šarūnui Ivanauskui,atsakovui R. M., jo atstovui advokato padėjėjui Laurynui Jokšui,Vilniaus regiono apylinkės teismo psichologui Dariui Navaslauskui,

institucijos teikiančios išvadą atstovams Sandrai Vrublevskienei, Dmitrijui (Dmitrij) Charitonov,

viešame teismo posėdyje nuotolinio/žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V.-M. patikslintą ieškinį atsakovui R. M. ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad nuo 2015 lapkričio mėnesio kai pradėjau lauktis vaiko jaučiau kylantį nepaaiškinamą vyro pyktį, nors vaikas buvo planuotas, tačiau nuo pat pirmųjų mėnesių laukimo mūsų šeimoje vyravo įtampa. Be jokios priežasties vyras išvarė mane iš namų kuriuose kartu gyvenome. Aš tuo tarpu dėjau visas pastangas, šeimos sutaikymui. Kalbėjausi su vyro mama, draugais kurie bandė gražiuoju su juo pasikalbėti apie ateinančius šeimos pokyčius. Nuo pat pirmų mėnesių nėštumo vyras vengė prisiimti atsakomybę. Vengė eiti į vizitus pas gydytojus kartu, nelankė kartu su manimi kursų tėvams laukiantiems vaikų. Neprisidėjo prie vaiko būtinųjų reikmių pirkimo ir kitų išlaidų. Vyras užsiima automobilių prekyba iš JAV taip pat investuoja j motociklų pirkimą, kartu su draugu juos remontuoja. Nuo pat ankstyvo pavasario važinėjasi motociklais, todėl laisvalaikio kartu nebeturime nuo 2016 pavasario.

2016 m. kovo mėnesį įvyko konfliktas, stengdamasi jo išvengti išėjau pasivaikščioti, kadangi jaučiausi vis prasčiau išsikvietusi taksi išvažiavau į Santariškių klinikas. Gydytojų apžiūros metu buvo nustatytas gresiantis priešlaikinis gimdymas. Apie tai pranešiau vyrui kuris kitą dieną atvyko į ligoninę ir atvežė mano būtiniausius daiktus. Mano būklės pablogėjimas buvo įtakotas vyro pykčio ir agresijos.

((duomenys neskelbtini)) gimė dukrytė, vyro pagalbos nesulaukiau nei prieš gimdymą nei po jo. Kai tik mus išleido iš ligoninės bendru sutarimu, iškarto (tą pačią dieną) išvažiavome pas mano tėvus, kuriuose ir gyvename iki šiol. Vyras visiškai neprisidėjo prie vaiko priežiūros, nuo ankstyvo ryto išvažiuodavo pas draugą su kuriuo važinėdavosi motociklu, man sakydamas, kad toks yra jo darbas ir jis privalo taisyti, išbandyti motociklus. Kartais vyras negrįždavo į mano tėvų namus kuriuose gyvenome, nes pasak vyro „ilgai dirbdavo ir važiuoti iš ((duomenys neskelbtini)). yra labai toli“ todėl likdavo vienas savo bute ((duomenys neskelbtini)). Prašydavau vyro daugiau laiko skirti šeimai, tačiau jo neskyrė, norėjau persikelti gyventi į vyro butą, bet vyras su tuo nesutiko, motyvuodamas, kad tėvų namuose, kur yra nuosavas kiemas, man bus patogiau. Siūliau išnuomoti jo butą, tačiau to daryti vyras irgi nesutiko. 2016 m. rugsėjo mėnesį susipykome, dėl to, kad vyras neprisideda prie vaiko priežiūros ir laisvalaikį leidžia su draugais, negrįžta pas šeimą. Taip pat vyro draugai pasidalino nuotraukomis facebooke kuriose užfiksuotas mano vyras leidžiantis laisvalaikį draugų kompanijoje. Didžioji dalis nuotraukų buvo iškart pašalinta (pridedama dalis nuotraukų) kurias pavyko rasti.

2016 metais buvau įstojusi į Mykolo Romerio Universitetą, planavau mokytis ištęstines magistro studijas, kurios vykdavo šeštadieniais nuo 9 iki 16 valandos, tačiau studijas teko nutraukti, nes vyro nebūdavo namuose ir neturėjau kam palikti dukrytės tuo metu kai būdavau universitete, negalėjau samdyti auklės, nes neturėjau pakankamai lėšų. Spalio mėnesį gyvenome atskirai, aš viena rūpinausi vaiku ir jo išlaidomis. Vežiojau pas gydytojus, mankštas, baseinus visur kur buvo rekomenduotina gydytojų.

2016 m. lapkričio mėnesį vyras išvyko į JAV tada paprašė išnuomoti jo butą. Aš su dukra 2017 sausio 28d. atskridau pas vyrą. JAV praleidome 4 mėnesius, kaip ir Lietuvoje vyras neskyrė savo laiko šeimai, nes anot vyro daug dirbo ir mokėsi. Kad galėtų pailsėti prašydavo išeiti man su vaiku iš namų pasivaikščioti. Vaikas per šį laikotarpį sirgo 3 kartus, mes neturėjome savo šeimos gydytojo į kurį galėtume kreiptis, nes vyras dėl nepaaiškinamų priežasčių, tyčia neužpildė peticijos ir nepradėjo proceso gauti žaliajai kortelei man ir vaikui. Labai pergyvenau dėl vaiko sveikatos, vyras su manim negražiai elgėsi, dėl to paūmėjo mano sveikatos būklė ir skydliaukės liga.

2017 birželio mėnesį su dukra grįžome į Lietuvą, gyvenome pas mano tėvus, viena rūpinausi vaiku. Vyras grįžo 2017 metų gruodžio 10 dieną. T.y. 6 mėnesius gyvenome atskirai. Kol buvome Lietuvoje santykiai buvo prasti, vyras norėdavo gyventi atskirą savo gyvenimą su savo draugais, o aš su vaiku turėjau spręsti visus rūpesčiais dėl vaiko ir jo išlaikymo. 2018 metų sausio 28 d. visi kartu išskridome į JAV. Tačiau gyvenimas JAV buvo dar sunkesnis, vyras pastoviai mane kaltino dėl visų jo rūpesčių, neprižiūrėjo vaiko, negalėjau nueiti nei į dušą nei pailsėti kai sirgdavau. Vyras visada kartojo „Vaikas nori būti su mama“. 2018 metų vasario mėnesį įvyko konfliktas, nes motociklai ir automobiliai kurie buvo įgyti įmonių už vyro suteiktą paskolą buvo laikomi mano tėvų garaže, ir jų pardavinėjimas vyko per mano tėvą. T.y. tėtis geros valios tikslais atsakydavo į klientų skambučius dėl minėtų automobilių. Vyro nuomone automobiliai yra prastai pardavinėjami mano tėvo dėl to jis taip supyko, kad nusprendė mane su dukra grąžinti į Lietuvą mano tėvams. Parašė mano mamai žinutę, kad jis nupirks bilietus iš Tampa į Briuselį, o iš ten jau tegul pasiima mane su vaiku mano šeima. Kadangi skrydis vienai yra ilgas ir sunkus, be to pergyvendama dėl vaiko sveikatos skristi nesutikau. Vyras grasino, kad pasilikdamos su juo mes numirsime iš bado, nes maisto produktų man ir vaikui jis nepirks. Bandžiau skambinti mamai, tačiau vyras sudaužė mano telefoną. Dvi savaites gyvenau be telefono, kol vyras aprimo ir atidavė man savo telefoną, o pats įsigijo naują. Vyras neleido, man išsilaikyti vairuotojo teisių, taip pat 2 metus nepildė peticijos JAV žaliai kortelei gauti. Kas kartą prieš išvykstant prašydavau užpildyti peticiją, nes neturint dokumentų negalime gauti ir sveikatos draudimo, o turint mažą vaiką man tai buvo ypač svarbu. Gyvenant JAV bijojau vyro, dėl to stengiausi jam neprieštarauti ir sutikti su visais jo paliepimais, nebeprašydavau pabūti su vaiku.

2018 birželio 9d. ruošėmės grįžimui į Lietuvą. Vyras paprašė sutvarkyti namus, kad nereiktu mokėti už buto valymą („cleaning fee"], pats išvyko tvarkyti kitų išvykimo reikalų. Sudėjau visus mūsų daiktus išskyrus būtiniausius kuriuos ruošiausi supakuoti paskutinę minutę ir ploviau namus. Grįžęs vyras, dėl namų tvarkos priekaištų neturėjo, bet supyko, kad nėra sukrautas vienas lagaminas. Rėkė ant manęs „debile" kokį 30 kartų, aš nuėjau į kitą kambarį jis atėjo, numetė mano pasą ir pasakė, kad į Lietuvą aš nebeskrendu. Po poros valandų viskam aprimus baigiau tvarkytis ir pakuoti lagaminą, susėdome į automobilį ir išvykome visi kartu.

Parskridę į Lietuvą sugrįžome į mano tėvų namus. Santykiuose jautėsi įtampa, tačiau prie tėvų vyras manęs neįžeidinėdavo. Birželio 16d. pusryčiaudama su vaiku pasiūliau vyrui nuvykti apžiūrėti kavinių vaiko krikštynom, kurias planavome liepos mėnesį. Vyras atsakė „ Geriau pasiieškok kur gyvensi nuo liepos 10d. „ Liepos 10 dieną turėjo išsikraustyti nuomininkai iš vyro buto, ta suvokusi atsakiau, kad gyvensiu kur ir gyvenu, o mano tėvų namai, jam irgi ne viešbutis. Vyras išėjo į kitą kambarį ir tuo konfliktas pasibaigė. Birželio 18 dieną susirgo mūsų dukra, temperatūra pakilo iki 39 laipsnių, užsirašiau pas gydytoją, prižiūrėjau vaiką. Apie 11 vai. ryto pastebėjau kaip mano vyras išvažiuoja su savo draugu su kuriuo ir tvarkydavo bei važinėdavo motociklais. Kadangi mano automobilis buvo parduotas išvykstant į JAV, neturėjau kaip nuvežti vaiko pas gydytoją. Mano tėvai man padėjo, vyro nemačiau 10 dienų per tą laiką nei skambino nei rašė SMS, vaiko sveikata nesidomėjo. Birželio 28 d. važiuojant iš Santariškių ligoninės 20:30 valandą vakaro pamačiau savo vyrą važiuojanti su tuo pačiu draugu kuriuo ir išvyko. Sekančią dieną atvyko susirinkti daiktų. Bandžiau kalbėtis, kad vaiko priežiūra ir išlaikymas priklauso ir jam, tačiau tai vyrui nerūpėjo. Vyras aplankė vaiką birželio 30 dieną mano iniciatyva, taip pat liepos 4, 6 dienomis.

Liepos 9 d. atvyko pasiimti palikto savo dviračio, aš kartu su savo tėčiu paprašiau jo pirmiausia susitarti kuriomis dienomis jis prižiūrės vaiką ir kokį išlaikymą skirs. Vyras įsiuto, puolė mano tėvą necenzūriniais žodžiais, tėvas išprašė vyrą iš namų. Liepos 12 dieną kreipiausi į Vilniaus rajono vaikų teisių skyrių, kad pasikalbėtų su vyrų dėl jo atsakomybių. Norėjau, kad tėvas prižiūrėtų vaiką ir jį išlaikytų. Vaikų teisių skyriuje vyras paprašė, kad laikas su vaiku būtų prižiūrint man. Kadangi jis per 2 metus nuo vaiko gimimo, nei karto nebuvo likęs vienas su vaiku ir tai bus vaikui stresas. Nustatytas vaiko pasimatymų laikas kiekvieną šeštadienį, sekmadienį nuo 10 iki 16 vai.

Dėl išlaikymo pasižadėjo užsakyti maisto produktų iš (duomenys neskelbtini) pagal sudarytą mano sąrašą, tačiau taip ir neužsakė. Rugpjūčio 4d. turėjo įvykti pirmas vaiko ir tėvo susitikimas. Vyras nuo pat ryto pradėjo rašyti, man žinutes, kad atvežčiau jam vaiką, nors tuo metu automobilio neturėjau. Vaikų teisių skyriuje buvo paaiškinta, kad susitikimai vaiko ir tėvo turėtų būti tėvo transportu, tačiau vyras to nepaisė ir bandė mane įpareigoti atvežti jam vaiką. Man nesutikus atvažiavo pats ir pasiėmė mus. 08.05 ir 08.12 su vaiku nesusitiko, 08.09 nuvežiau vaiką pati, 08.13 vaikas gavo darželį šalimais vyro namų. 2018 m. 08.17, 08.18, 08.19, 08.20, 08.23 08.24, 08.27, 08.28, 08.29, dienomis vežiojau vaiką į darželį pratinimui, po darželio eidavome į tėvo namus, apie 20 vai. grįždavome su vaiku į mano tėvų namus. 08.30 vyro iniciatyva nusprendėme dėl vaiko apsigyventi kartu t.y. vyro namuose. Aš pradėjau dirbti nuo 09.03, vyras pasižadėjo padėti prižiūrėti vaiką ir vesti į darželį mano darbo metu. Kadangi jo darbo valandos priklauso nuo klientų tai daug lengviau gali suderinti darbą ir vaiko priežiūrą. Nuo 09.03 iki 09.07 vyras vedė vaiką į darželį pats, 09.05 jau pareiškė, kad jis vaiko neves ir nuo kitos savaitės bus mano rūpestis. 09.06 Vaikas pradėjo prašyti nuvažiuoti aplankyti senelių, pažadėjau vaikui ir suderinau su vyru, kad važiuosime šeštadienį t.y. 09.08.

Šeštadienio rytą, jau buvome apsiavusios batus, vaikas nubėgo atsisveikinti su tėčiu, tačiau vyras atsakė, kad nei vienu iš šeimos automobiliu važiuoti pas tėvus negaliu. Paprašiau grąžinti automobilinę kėdutę ir vežimėlį kurie buvo palikti automobilyje, tačiau vyras pasakė, kad tais daiktais naudotis taip pat negaliu.

Išsikviečiau policijos pareigūnus ir savo tėtį, kuris man padėjo išsikraustyti iš vyro namų, taip pat įsigyti naują vaiko automobilinę kėdutę. Vyras grasino, kad automobilis BMW X5 registruotas mano vardu bus sudegintas. Rugsėjo 16 dieną atvyko pasiimti vaiko, tyčiojosi, kad vis dar neturiu automobilio, grasino, kad santuokoje atsiras skolų už kurias būsiu atsakinga. Paklausiau kada grąžins vaiką tai atsakė, kada norės gal šį o gal kitą sekmadienį.

Išvykau į Kauną ieškotis automobilio, tačiau po 2 valandų vyras skambino ir sakė, kad parveža man vaiką, pasakiau, kad esu išvykusi tai toliau tyčiojosi iš manęs, mano tėvų. Bijodama dėl vaiko grįžau namo kaip tik pavyko greičiau, nes vyras rašė, kad su vaiku stovi prie mano tėvų namų, deja tai buvo melas, tam kad greičiau grįžčiau namo ir nespėčiau apžiūrėti ir nusipirkti automobilio. Vyras gerai žino mano buvimo vietą kadangi telefonas kuriuo naudojuosi yra susietas su jo telefonu.

2018.09.17 tarėmės, kad vyras pasiims vaiką iš darželio 12:30 vai. kadangi vaikas dar nebuvo pripratęs prie darželio ir ilgiau nepasilikdavo. Tačiau ryte vežant vaiką į darželį susitarimą pakeitė ir pasakė, kad vaiko nepasiims.

Visa laiką vyras rašo žeminančio pobūdžio žinutes, vaiką sutinka prižiūrėti tik su sąlyga, kad jam atvežčiau vaiką. Nuvežus vaiką, toliau visaip mane žemina, bando sukelti konfliktą.Nuo 2018.10.07 nebesusitinka su vaiku ir visiškai nesidomi mūsų dukra, vaikas dėl to išgyvena, tą jausdama prašiau vyro kai tik jis galės pasiimti vaiką iš darželio kuris yra 200 metrų nuo jo namų, tačiau vyras visa mėnesį taip ir neatrado laiko mūsų vaikui.Vyras iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, lojalumo, savitarpio pagarbos, moralinės ir materialiosios paramos, rūpinimosi vaiku ir šeima. Manau, kad tokie poelgiai ir sprendimai yra nepagarbūs man, kaip sutuoktinei, jaučiuosi, atstumta ir paniekinta, todėl nebematau prasmės tęsti šią ydingą santuoką ir priėmiau sprendimą skirtis su savo sutuoktiniu. Nors santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, prašiau vyro nutraukti santuoką abipusiu sutarimu, tačiau vyras nesutinka, skirti pinigų vaiko išlaikymui. Informavus, kad inicijuosiu santuokos nutraukimą jis atsako, kad tokiu atveju išvyks į JAV ir ilgai jo nerasiu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 str. 2 d. numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos nutraukimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK III knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.60 str. 3 d. nustatyta, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą, arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Ankščiau nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad atsakovas R. M. mane žemindamas, įžeidinėdamas, gniuždydamas ir darydamas gyvenimą nepakenčiamu žiauriai su manimi elgėsi.

Dėl mūsų santuokos nutraukimo kaltas yra tik Atsakovas - jis ne tik pažeidė, savo kaip sutuoktinio pareigas - lojalumo, savitarpio pagarbos, lygiateisiškumo, moralinės paramos, Atsakovas iš esmės pažeidė visas savo pareigas numatytas LR CK 3.26-3.30, straipsniuose, dėl jo elgesio mūsų bendras gyvenimas tapo ne tik, kad neįmanomas, tačiau net ir pavojingas mano sveikatai. Atsakovas sistemingai prieš mane naudojo psichologinį smurtą, jo elgesys mano atžvilgiu sužlugdė mano svajones ir pasitikėjimą, patyriau skaudų emocinį sukrėtimą ir pažeminimus.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Mūsų su atsakovu vaiku I. V.-M. nuo pat gimimo rūpinausi ir didžiąją dalimi išlaikiau tik aš. Aš tinkamai auklėju ir ugdau dukrą. Dedu visas pastangas, kad ji taptų visaverte, išsilavinusia asmenybe, rūpinuosi, kad ji augtų saugioje aplinkoje. Atsakovas yra neatsakingas, nesirūpina dukra neprisideda prie jos auklėjimo, ugdymo ir išlaikymo ir neturi atitinkamų socialinių gebėjimų bei savo elgesiu psichologiškai traumuotų vaiką, todėl nutraukus santuoką gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su Ieškove (motina). Tik toks gyvenamosios vietos nustatymas atitiktų vaiko interesus.

Dėl vaiko išlaikymo

Šeimos santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu (LR CK 3.3 str. 1 d.). Abu tėvai turi būti atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien jo minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, yra privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras, todėl privalo teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą jo poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Vadovaujantis LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. Balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. Ir M. S. Nr. 3K-3 259/2004). Pažymėtina, kad Atsakovas nuo 2018 metų birželio mėnesio finansiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo, jo poreikiais rūpinasi išimtinai Ieškovė.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.192 str. 1, 2 d.) bei nustačius nepilnamečio vaiko I. V.-M. gyvenamąją vietą kartu su Ieškove, jos motina, iš Atsakovo turi būti priteistas 300 EUR dydžio išlaikymas (vaikų tėvo išlaikymo dalis minimalių vaikų poreikių tenkinimui ir ugdymo sąlygų užtikrinimui) I. V.-M. iki jos pilnametystės, mokamas periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, išlaikymo dydį indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, paskiriant nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise Ieškovę, jo motiną. Pažymėtina tai, kad Atsakovas absoliučiai neprisideda prie vaiko išlaikymo nuo 2018 m. birželio mėnesio, todėl iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2018 m. birželio mėnesio iki gruodžio mėnesio imtinai.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui visiškai nerūpi jo dukra ir jis nerodo jokios inciatyvos bendrauti su ja, šiuo ieškiniu neprašau nustatyti konkrečios nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su atsakovu.

Dėl tarpusavio išlaikymo

Tiek aš (Ieškovė), tiek atsakovas esame sveiki ir darbingi. Santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, todėl jis neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 str. 4 d.). Sau išlaikymo iš Atsakovo nereikalauju.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Nutraukiant santuoką su atsakovu bendro nepasidalinto turto turime:

- automobilį BMW X5, VIN: (duomenys neskelbtini), v.n. (duomenys neskelbtini),11 800 EUR vertės;

-automobilį Volvo XC90, VIN: (duomenys neskelbtini)3, v.n. (duomenys neskelbtini), 9 700 EUR vertės;

Atsižvelgiant į tai, kad automobilių vertė yra panaši, todėl šalims priteistini jų vardu registruoti automobiliai neišmokant kitai šaliai kompensacijos. Taip pat pažymėtina, kad ginčo dėl automobilių rinkos vertės byloje nėra, kadangi pridedami automobilių skelbimai su nurodyta verte yra būtent šioje byloje dalintinų automobilių skelbimai ir jie parengti atsakovo. Taip pat nežinant atsakovo pozicijos nėra aišku ar šioje dalyje bus ginčas.

Dėl pavardės. Aš (Ieškovė) pageidauju po santuokos nutraukimo susigrąžinti iki santuokos turėtą pavardę „V.".

Teismo prašau:

1. Panaikinti R. V.-M. ir R. M. (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos ir (duomenys neskelbtini) įregistruotos Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos įrašą Nr. 4978 dėl R. M. kaltės.

2. Nustatyti nepilnamečio vaiko I. V.-M. gyvenamąją vietą su motina I. V.-M..

3. Nustatyti, kad Atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja apie tai įspėjęs ir suderinęs bendravimo laiką su ieškove ne mažiau kaip prieš 2 dienas iki numatomo bendravimo pradžios.

4. Priteisti iš Atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui I. V.-M. po 300 eurų mokamų kas mėnesį iki ji sulauks pilnametystės, paskiriant ieškovę jos turto tvarkytoja uzufrukto teise.

5. Priteisti iš atsakovo 2100 EUR išlaikymo nepilnamečiui vaikui I. V.-M. įsiskolinimą nuo 2018 m. birželio iki 2018 m. gruodžio mėn. imtinai.

6. Priteisti iš atsakovo 341 EUR žyminio mokesčio sumą.

7. Priteisti ieškovei automobilį BMW X5, VIN: (duomenys neskelbtini), v.n. (duomenys neskelbtini);

8. Priteisti atsakovui automobilį Volvo XC90, VIN: (duomenys neskelbtini)3, v.n. (duomenys neskelbtini);

9. Po santuokos nutraukimo nustatyti ieškovei pavardę „V.";

Teismo posėdyje ieškovė, palaikydama ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Parodė, kad atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes gyvenant santuokoje ieškovė nejautė iš jo pagarbos, jis ją žemindavo, tyčiodavosi, 2019 metų rugpjūčio mėnesį naudojo fizinį smurtą kai iš jos buvo atimtas telefonas, jai buvo sužalotos rankos, dėl ko ji jautėsi prastai, buvo priversta kreiptis į klinikas. Kreipėsi dėl įvykio į policiją. 2018 metų rugsėjo mėnesį ji turėjo grįžti į darbus, o atsakovas neleido jai disponuoti automobiliais, atėmė vaiko kėdutę. Gyvenant Amerikoje ji faktiškai gyveno viena, rūpinosi vaiku, iš atsakovo jokios materialinės paramos negaudavo. Vaikas su atsakovu iki dviejų metų niekada nebūdavo. Gyvenant Amerikoje, Lietuvoje ji gaudavo 200 Eur pašalpą, kuri buvo skirta vaiko poreikiams, lovytei, čiužinukui, vežimėliui, po to ji gyveno pas savo tėvus, kurie ją išlaikė. Gruodžio mėnesį atsakovas grįžo į Lietuvą, bet su atsakovu buvo konfliktai dėl vaiko nepriežiūros, dėl nesiskaitymo su ja. Atsakovas vaiko neprižiūrėjo. Jie turėjo du automobilius Volvo X90 ir BMW X5. 2018-09-03 ji pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Vaikas nuolat gyvena su ja (duomenys neskelbtini), tėvų name, kartu gyvena jos tėtis. Vaikas lanko darželį, baleto mokyklą ir du būrelius: šokių ir gimnastiką, būreliai yra mokami, ji už juos moka. Atsakovas moka vaikui išlaikymą po 200 Eur į mėnesį pagal pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Dukra nesidomi kodėl kartu tėtis negyvena. Su atsakovu kaip vyras ir žmona kartu negyvena nuo 2018 metų birželio, kai atsakovas išvyko iš jos tėvų namų. Atsakovas jokių vaikui pinigų neduodavo, Apart tų 200 Eur atsakovas vaikui nieko neatveža, nei maisto, nei drabužėlių. Dabar vaikas daug serga. Ji keitė gyvenamąją vietą tik vieną kartą, dėl apsaugos nuo covido ji gyveno atskirai jos brolio bute, dabar ji gyvena tėvų name. Jos deklaruota gyvenamoji vieta yra Fabijoniškių bute priklausančiame atsakovui. Atsakovas kai jie gyveno kartu sėdėdavo prie kompiuterio ir pardavinėdavo automobilius. Atsakovas pirkdavo iš aukciono daužtus automobilius, tada jo draugas juos suremontuodavo, po to atsakovas įdėdavo skelbimus ir tuos automobilius parduodavo. Apie atsakovo pajamas ji nežinodavo. Dėl vaiko gyvenamosios vietos pas atsakovą, tai ji nesutinka. Atsakovas nieko apie vaiką nežino, tarp jų ryšys yra mažas, jis retai susitinka su vaiku. 2018-2019 metais ji atsakovui rašydavo, kad jis susitiktų su I., o atsakovas rašydavo, kad jis neturi laiko. Jos (ieškovės) sveikata gera, jos pajamos į mėnesį per dvi darbovietes sudaro apie 1500-2000 Eur. 2019-10-31 buvo įvykis su vaiku: vaikas vakare bėgo svetainėje ir griuvo, su antakiu į stalą atsitrenkė pradėjo bėgti kraujas, tai ji dėjo vaikui ledą, su savo motina nuvežė vaiką į Santaros klinikas kur vaikas buvo apžiūrėtas ir susiūta žaizda. Vaikas sveikatos problemų neturi, specialių poreikių taip pat. Vaiko poreikiams į mėnesį reikia 6000 Eur, todėl prašo iš atsakovo po 300 Eur vaikui. Nuo 2018 metų birželio mėnesio atsakovas buvo visiškai nusišalinęs nuo vaiko išlaikymo, nieko nemokėjo ir nepirko. Šiuo metu vaiko ir tėvo bendravimas minimalus, kai susitaria dėl vaiko, tai atsakovas nesilaiko tvarkos, jis nesako kada vaiką grąžins. Šiuo metu atsakovo bendravimas su vaiku vyksta be vaiko nakvynės, sutinka, kad bendravimas vyktų su vaiko nakvyne pas atsakovą. Šiai dienai ji nesutiktų, kad iš atsakovo būtų priteistas vaiko išlaikymas mažesnis negu ji prašo. Ji mato, kad atsakovas važinėja su prabangiu BMW, turi butą, yra darbingi amžiaus ir gali dirbti. Palaiko savo reikalavimą dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Šalys kreditorių neturi, santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo. Atsisako reikalavimo dėl automobilio BMW X5 priteisimo, nes automobilis yra 2020 metų birželio mėnesį už 8100 Eur parduotas su atsakovo žinia, automobilis buvo įregistruotas jos vardu. Ji už šiuos pinigus iš atsakovo už 9200 Eur nusipirko gal birželio-liepos mėnesį BMW X5. Volvo automobilį įgytą santuokoje ji prašo priteisti atsakovui. Šis automobilis buvo įsigytas santuokoje Amerikoje iš aukciono, šį automobilį parsivežė į Lietuvą, ji už šį automobilį nemokėjo. Volvo automobilis buvo pirktas ir už jos motinos atsivežtus ir pridėtus dolerius.

Ieškovės atstovas palaikydamas ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei atstovo pateiktoje baigiamojoje kalboje (DOK 69975) nurodytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Atsakovas priešiešikiniu prašė:

1.1. Atmesti Ieškovės patikslintą ieškinį kaip nepagrįstą.

1.2. Nutraukti ieškovės R. V.S – M. ir atsakovo

1.3. R. M. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) dėl ieškovės R. V. — M. kaltės.

1.4. Priteisti iš Ieškovės Atsakovo naudai 12 000 Eur dydžio kompensaciją už parduotą automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

1.5. Priteisti Atsakovo asmeninėn nuosavybėn automobilį Volvo XC90, (duomenys neskelbtini).

1.6. Priteisti Atsakovo asmeninėn nuosavybėn mobilaus ryšio telefoną IPHONE 6, IMEI NR. (duomenys neskelbtini);

1.7. Priteisti Atsakovo naudai iš Ieškovės 4408,89 Eur dydžio bendrų šeimos lėšų sumą;

1.8. Priteisti iš Ieškovės Atsakovo naudai 3900 Eur dydžio žalą už tai, kad negalėjo naudotis automobiliais Volvo XC90, (duomenys neskelbtini)-sugadintas ieškovės padaryto autoįvykio metu 2018-12-19 , tai pat per prievartą ieškovės nusavintu automobiliu BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);

1.9. Priteisti R. M. 4420,45 Eur nuostolius iš R. V.- M.

1.10. Ieškovei po santuokos nutraukimo grąžinti ikisantuokinę pavardę.

1.11. Nustatyti vaiko I. V. — M. gyvenamąją vietą kartu su vaiko tėvu, Atsakovu, R. M.

1.12. Priteisti nepilnamečiui vaikui I. V. — M. išlaikymą iš jos motinos R. V. — M. 220 Eur periodinėmis piniginėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki šio vaiko pilnametystės, nustatant, kad išlaikymas asmeninės nuosavybės teise priklauso I. V.- M., jį uzufrukto teise tvarko jos tėvas R. M..

2. Nustatyti tokią motinos R. V. — M. bendravimo su vaiku I. V — M. tvarką:

Motina R. V. — M. bendrauja su vaiku I. V. – M., pasiimdama vaiką, kai šis lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą ar mokyklą, iš vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigos ar mokyklos pirmą ir trečią mėnesio penktadienį ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vykdomo vaiko ugdymo pabaigoje ar lankant mokyklą — iš karto po pamokų ir privalo grąžinti vaiką į tėvo gyvenamąją vietą ar kitą vaiko tėvų sutartą vietą sekmadienį 15:00 val. Kuomet vaikas nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos ar mokyklos, tai motina pasiima dukrą I. V.-M. prie pastato, kuriame gyvena vaiko tėvas R. M., pirmą ir trečią mėnesio penktadienį 17 val., R.V. – M. privalo grąžinti vaiką I.V. — M. tėvui R. M. į jo gyvenamąją vietą ar kitą vaiko tėvų sutartą vietą to paties savaitgalio, kai vaikas buvo paimtas motinos pas save, sekmadienį 15:00 val.

Motina R. V. - M. pasiima pas save dukrą I. V. — M. iš jos tėvo R. M. gyvenamosios vietos ar kitos vaiko tėvų sutartos vietos antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) 9:00 val. ir privalo grąžinti vaiką į tėvo R. M. gyvenamąją vietą iki tų pačių metų gruodžio 28 d. 9:00 val.

Motina R. V. - M. pasiima pas save dukrą I. V. — M. iš jos tėvo gyvenamosios vietos ar kitos vaiko tėvų sutartos vietos antrąją Šv. Velykų dieną 9:00 val. ir privalo grąžinti vaiką į tėvo R. M. gyvenamąją ar kitą vaiko tėvų sutartą vietą sekančią dieną po antros Šv. Velykų dienos 17 val. 4. R. V. - M. pasiima vaiką I. V. — M. su savimi iš tėvo R. M. gyvenamosios vietos ar kitos vaiko tėvų sutartos gyvenamosios vietos per savo gimimo dieną nuo 17 val. ir privalo grąžinti vaiką į tėvo R. M. gyvenamąją vietą ar kitą vaiko tėvų sutartą vietą iki tos pačios dienos 20 val.

Motina R. V. - M. turi teisę per vaiko I. V. — M. gimtadienį laikotarpiu nuo 17:00 iki 18:00 val. pasiimti pas save dukrą arba bendrauti kitoje tėvų sutartoje vietoje su dukra.

Per Motinos dieną R. V. - M. pasiima vaiką I. V. — M. iš tėvo R. M. gyvenamosios vietos ar kitos vaiko tėvų sutartos vietos 16 val. ir privalo grąžinti vaiką į motinos gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą tos pačios dienos 20 val.

R. M. privalo užtikrinti, kad vaikas I. V. — M. turėtų galimybę ryšio priemonėmis bendrauti su motina R. V. - M., motina R. V. - M. turi teisę bendrauti su vaiku I. V. — M. ryšio priemonėmis vadovaujantis protingumo principu (telefonu, internetu ir pan.).

Kiekvienais metais motina R. V. - M. turi teisę pasiimti pas save vaiką I. V. — M. nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 1 d. Ši privalo ne vėliau kaip iki tų pačių metų rugpjūčio 1 d. grąžinti vaiką I. V. — M. į vaiko tėvo R. M. gyvenamąją vietą tėvui R. M..

Vaiko pasiėmimo pas save metu motina R. V. turi teisę laikinai išsivežti vaiką I. V. — M. į užsienį be tėvo R. M. sutikimo.

Tėvo R. M. sutikimu motina R. V. - M. turi teisę bendrauti su dukra, pasiimdamas pas save vaiką I. V. — M., ir kitu laiku nei nurodyta šioje bendravimo su vaiku tvarkoje.

Šalis, kurios žiniai atiduotas ar kurios žinioje faktiškai yra vaikas, turi nedelsiant informuoti kitą Šalį apie vaiko sveikatai ar gyvybei iškilusį pavojų ar esminius jo sveikatos pakenkimus, sužalojimus, psichinį ar fizinį smurtą. R. M., privalo visais atvejais, kai vaikas kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą, užtikrinti, jog R. V. - M. gydymo įstaiga suteiks informaciją apie vaiko sveikatos būklę, atitinkamai visose įstaigose užpildydamas sutikimus dėl informacijos apie vaiko sveikatos būklę teikimą vaiko motinai.

Šioje bendravimo tvarkoje nurodytos teisės bendrauti su vaiku tuo pačiu reiškia ir pareigą tai daryti, tai yra viena iš rūpinimosi vaiku, jo priežiūros forma. Šioje bendravimo tvarkoje numatomi minimalūs reikalavimai dėl rūpinimosi vaiku ir nedraudžia nė vienai iš Šalių skirti daugiau dėmesio, piniginių lėšų ar kitokių išteklių vaikui.

Priešieškinyje nurodė, kad Ieškovė R. V.-M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir Atsakovas R. M. a.k. (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini) dieną Las Vegase, JAV. Santuoka įregistruota Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 4978. Nuo civilinės santuokos sudarymo momento Atsakovas ir Ieškovė vedė sutuoktinių gyvenimą. Šalims (duomenys neskelbtini). gimė bendras vaikas I. V. — M., a.k. (duomenys neskelbtini). Šalys nuo santuokos sudarymo iki 2018 m. atskirais laikotarpiais kartu gyveno Jungtinėse Amerikos valstijose (toliau — JAV), kur dirbo Atsakovas ir pilnai išlaikė šeimą. Pagal Ieškovės R.V. M. civilinėje byloje Nr. e2-50-494/2021 pateiktus Ieškovės banko sąskaitų duomenis bei teismo posėdžio metu duotus Ieškovės paaiškinimus, santuokos ir bendro gyvenimo su Atsakovu laikotarpiu Ieškovė iš Atsakovo gavo įvairiomis sumomis pinigines lėšas:

Ieškovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitos papildymai - 2018.05.28 R. M. papildymas +600 Eur; 2018.05.31 R. M. papildymas +800 Eur; 2018.06.06 R. M. papildymas +50 Eur — Iš viso 1450 Eur.

Ieškovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitos papildymai įnešant į banko sąskaitą grynuosius pinigus - 2017.11.21 grynųjų pinigų įnešimas +100 Eur; 2018.04.17 grynųjų pinigų įnešimas +3,400 Eur; 2018.04.28 grynųjų pinigų įnešimas +3,800 Eur; 2018.05.23 grynųjų pinigų įnešimas +5,000 Eur — Iš viso 12,300 Eur.

Iš Atsakovo, pagal Ieškovės į civilinę bylą Nr. e2-50-494/2021 pateiktus duomenis, Ieškovės gavo 13 750 Eur sumą.

Pagal Ieškovės R.V. M. civilinėje byloje Nr. e2-50-494/2021 pateiktus Ieškovės banko sąskaitų duomenis, Atsakovas iš Ieškovės, santuokos ir bendro gyvenimo laikotarpiu, gavo iš Ieškovės įvairiomis sumomis pinigines lėšas:

Iš Ieškovės Revolut banko sąskaitos bankiniais pavedimais - 2018.04.28 R. M. - 200 USD; 2018.05.31 R. M. -1 000 USD; 2018.06.06 R. M. -110,91 USD; 2020.06.22 R. M. -2 521,30 USD; 2020.06.25 R. M. -250,15 USD — iš viso 4,082.36 USD — pagal pavedimų laikotarpio vidutinius valiutų kursus (https://www.lb.lt/lt/currency?class=Lt&type=day&date from day=2018-05- 31&date to day=2018-06-25&currency=USD) — iš viso 3496.67 Eur.

Iš Ieškovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos bankiniais pavedimais - 2017.01.31 R. M. -190 Eur; 2017.02.20 R. M. -400 Eur; 2017.03.13 R. M. -380 Eur; 2017.04.20 R. M. -480 Eur; 2017.06.24 R. M. -190 Eur; 2017.09.15 R. M. -130 Eur; 2017.11.21 R. M. -205 Eur; 2018.01.24 R. M. -200 Eur; 2018.02.17 R. M. -200 Eur; 2018.03.17 R. M. -90 Eur; 2018.04.18 R. M. papildymas -3,310 Eur - Iš viso 5775 Eur.

Iš Ieškovės, pagal Ieškovės į civilinę bylą Nr. e2-50-494/2021 pateiktus duomenis, Atsakovas gavo 9300,36 Eur sumą.

Šalys 2018 m. birželio mėn. pradžioje grįžo į Lietuvą iš JAV ir laikinai iki 2018 m. liepos mėn. planavo apsistoti pas Ieškovės tėvus, (duomenys neskelbtini), nes Atsakovo būstas buvo laikinai užimtas iki liepos mėn. vidurio. Šalims pagyvenus pas Ieškovės tėvus apie savaitę laiko, Ieškovės tėvai ir Ieškovė pradėjo priekaištauti Atsakovui, kad neprisideda prie namo išlaikymo, nesirūpina vaiku, pats susirgęs ir vaiką susargdino, nors jame buvo pragyventa tik apie savaitę. Kilus konfliktui, Ieškovė kartu su savo tėvais nurodė Atsakovui išsikraustyti iš uošvių namų, ką Atsakovas ir padarė (tai pagrindžia pačios Ieškovės Ieškinio teiginiai - „gyvensiu kur ir gyvenu, o mano tėvų namai, tau irgi ne viešbutis“. 2018 m. liepos viduryje Atsakovui paprašius Ieškovės su vaiku grįžti gyventi į šeimą, į Atsakovo gyvenamąjį būstą, adresu (duomenys neskelbtini) ir toliau, kaip ir JAV vesti bendrą sutuoktinių gyvenimą — Ieškovė kategoriškai atsisakė, motyvuodama tuo, jog Atsakovas tariamai nesirūpina ja ir vaiku, neskiria išlaikymo.

2018 m. liepos mėn. Ieškovės tėvas neleido atsiimti Atsakovo asmeninių daiktų iš savo namo (duomenys neskelbtini). garažo, pradėjo reikšti nepagrįstus piniginius reikalavimus dėl tariamai neteikiamo išlaikymo vaikui. 2018 m. liepos 12 d. Atsakovui buvo uždrausta dalyvauti jo vaiko gimtadienyje, kuris vyko pas Ieškovės tėvus (duomenys neskelbtini). — jam buvo uždrausta susitikti su vaiku. 2018 m. liepos mėn. Ieškovė kreipiasi dėl į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydama Atsakovo atžvilgiu pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones — nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su Ieškove. Vilniaus miesto apylinkės teismas Ieškovės prašymą atmeta, nurodydamas, jog taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra jokio teisinio pagrindo („pareiškėja nepagrindė prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo, pareiškėjos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos netenkina. Jokių duomenų, kurie leistų teismui daryti priešingą išvadą, byloje nėra“ Priedas Nr. 1). Ieškovė 2018 07 18 kreipiasi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, prašydama išspręsti klausimą dėl vaiko priežiūros ir išlaikymo, galimai melagingai nurodydama, jog Atsakovas pats pasišalino iš jų gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini)., ją paliko su sunkiai sergančiu vaiku, nepadėjo nuvykti pas šeimos gydytoją, pasisavino pinigus ir t.t. (Priedas Nr. 2.) 2018 07 27 buvo įgytas automobilis Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 8 000 Eur vertės;

2018 09 01 buvo įgytas automobilis BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 12 000 Eur vertės. 2018 09 03 Ieškovė pradeda dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur galimai susipažįsta su dabartiniu sugyventiniu;

Ieškovė 2018 09 08 be jokio objektyvaus pagrindo Atsakovo gyvenamosios vietos adresu iškviečia policijos pareigūnus, teigdama, jog Atsakovas jos neišleidžia, neduoda automobilinės kėdutės, galimai smurtauja. Iš tiesų ginčas buvo kilęs dėl automobilio — tą dieną ieškovei buvo perduotos piniginės lėšos už automobilį BMW X5, valst.nr. (duomenys neskelbtini) (vaizdo įrašas patvirtinantis piniginių lėšų perdavimo faktą ir Ieškovės fizinį smurtą Atsakovo atžvilgiu yra pateiktas byloje — konfliktas vyko Šalių vaiko akivaizdoje). Ieškovė 2018 11 19 kreipėsi su Ieškiniu dėl santuokos nutraukimo į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus. Ieškovė 2018 12 19 autoįvykyje sugadino iki netinkamumo eksploatuoti lengvąjį automobilį Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 5). Tada iš Atsakovo Ieškovė paėmė automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio Atsakovui negrąžino ir jis buvo priverstas nuomotis automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nuoma vienam mėnesiui kainavo 300 Eur. Ieškovė 2019 08 25 be teisinio pagrindo kreipėsi dėl tariamo Atsakovo smurto į ikiteisminio tyrimo įstaigą su pareiškimu, dėl ko Atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-3644219, kuriame Atsakovui buvo pareikšti įtarimai pagal LR BK 140 str. 2 d., jam pritaikytos kardomosios priemonės, kurios 9 mėnesius trukdė tiek bendrauti su vaiku, tiek ir išvykti iš Lietuvos Respublikos į JAV užsiimti darbine veikla — tai iš esmės nulėmė Atsakovo darbo praradimą JAV ir jo priverstinį grįžimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (Priedas Nr. 3. ).

Ieškovė 2019 10 31 nepraneša Atsakovui apie vaiko patirtą traumą (Priedas Nr. 11) ir, galimai siekdama nuslėpti vaiko sužalojimą (dešinio antakio žaizda), vaikui neleidžia susitikti su tėvu bei 2019 lapkričio 15 -22 dienomis išvyksta į poilsinę kelionę į Egiptą. Laikotarpiu nuo 2019 08 25 iki 2020 06 03 apriboti Atsakovo kontaktai su vaiku, praktiškai nevyksta dėl ikiteisminiuose tyrimuose paskirtų kardomųjų priemonių. 2020 06 03 Vilniaus apygardos teismo nutartimi konstatuota, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 01-136442-19 Atsakovo atžvilgiu yra nutrauktas LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindais, tai yra jo veiksmuose nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kas po 9 mėn. leido vėl Atsakovui bendrauti su vaiku (Priedas Nr. 4). 2019 m. birželio mėn. Ieškovė pardavė ginčo objektą šioje byloje — automobilį BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (šias aplinkybes pati Ieškovė patvirtino 2021 02 10 vykusio teismo posėdžio šioje civilinėje byloje metu). Ieškovė teigia, kad nuo 2020 m. rudens gyvena viena su dukra adresu (duomenys neskelbtini) 1 kambario standartiniame bute, nors Atsakovo žiniomis, šiuo adresu ji gyvena jau nuo 2020 m. liepos mėn. (Priedas Nr. 6) kartu su sugyventiniu A.J. ir veda bendra ūkį (Priedas Nr. 8). Aplinkybę, kad kartu gyvena A., patvirtino ir šalių bendras vaikas 2021 02 10 vykusio teismo posėdžio metu. Ieškovė 2020 m. rugsėjo mėn. informuoja Atsakovą apie pablogėjusią sveikatos būklę, jai diagnozuotą onkologinę ligą ir numatytą operaciją, po kurios atlikimo ji laikinai apsistoja su vaiku Atsakovo namuose (Priedas Nr. 7). Atsakovas, žinodamas ir objektyviai matydamas prastą Ieškovės sveikatos būklę, 2020 09 17 kreipiasi su prašymu ginčą šioje civilinėje byloje perduoti spręsti teisminės mediacijos būdu, parengia taikos sutartį ir Ieškovė Atsakovą 2020 09 27 informuoja, jog sutinka spręsti ginčą teisminės mediacijos būdu (Priedas Nr. 9). Ieškovės atstovas 2020 10 13 informuoja teismą, jog Ieškovė nesutinka su ginčo šioje byloje perdavimu teisminei mediacijai (Priedas Nr. 10).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26 -3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 (toliau — LR CK) straipsniai nustato sutuoktinių tarpusavio pareigas, kurias privaloma vykdyti vienas kito atžvilgiu. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos bei moralinės ir materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Būtent šių pareigų pažeidimas laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu LR CK 3.60 str. 2 d. prasme, kuomet dėl tokio pažeidimo sutuoktinių bendras gyvenimas tapo negalimas. Remiantis LR CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Kaip matyti, vienas iš atvejų, kai preziumuojama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, yra jo neištikimybė. Civilinio kodekso 3.27 straipsnio 1 dalyje įvardytos esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos - pirmiausia jie privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti. Neištikimybė, kaip viena iš santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės nutraukimo priežasčių, reiškia ne tik lojalumo pareigos pažeidimą, bet ir faktą, kad nebėra galimybių atkurti santuokinių ryšių1. Taigi, norint įrodyti, kad sutuoktinis buvo neištikimas reikia pateikti įrodymų, o šis turi neištikimybės faktą paneigti.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Atsakovas mano, jog pagrindinė priežastis, dėl kurios iširo Šalių santuoka — Ieškovės neištikimybė ir kryptingas Ieškovės ir jos šeimos siekis visais įmanomais būdais eliminuoti Atsakovą iš Ieškovės ir Šalių vaiko gyvenimo. Kaip jau vėliau paaiškėjo tiek ir civilinės bylos nagrinėjimo, tiek ir Atsakovo nuo 2020 06 03 dažnesnio bendravimo su vaiku metu — Ieškovė jau seniai vedė ir pastaraisiais metais veda aktyvų socialinį naktinį gyvenimą (Priedas Nr. 12), nebūdavo su vaiku, atskirai be Atsakovo bendraudavo su kitais vyrais, lankydavosi renginiuose ir aplinkoje, kur vartojamas alkoholis, tabako gaminiai, kol Atsakovas dirbo JAV ir rūpinosi šeimai reikalingų pajamų gavimu ir šeimos gerbūvio užtikrinimu. Nuo 2018 m. birželio mėn. išimtinai Ieškovės ir jos tėvų iniciatyva Atsakovas buvo išvarytas iš uošvių namų, kur buvo laikinai apsistoję su šeima. Kaip dabar Atsakovas supranta, tai buvo savitikslis ir iš anksto apgalvotas Ieškovės ir jos šeimos veiksmas tikslu Atsakovą pašalinti iš Ieškovės gyvenimo, prieš tai jį finansiškai išnaudojus — apsirūpinus transporto priemonėmis ir užsitikrinus periodinį finansinį išlaikymą, galimai išskirtinai savo poreikių tenkinimui.

Nuo 2018 09 03 Ieškovei pradėjus dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir galimai susipažinus su dabartiniu sugyventiniu (Priedas Nr. 6) A.J., Ieškovė kryptingai, pagal specialybę būdama teisininkė, nesant jokio objektyvaus pagrindo, imasi teisinių priemonių nepagrįstai inicijuoti Atsakovo atžvilgiu baudžiamąjį procesą - 2018 09 08 be jokio pagrindo Atsakovo namų adresu iškviečia policijos pareigūnus, nors iš tiesų pati provokavo konfliktą ir net naudojo fizinį smurtą Atsakovo atžvilgiu; 2019 08 25 be teisinio pagrindo kreipėsi dėl tariamo Atsakovo smurto į ikiteisminio tyrimo įstaigą su pareiškimu, dėl ko Atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01 - 1-36442-19, kuriame Atsakovui buvo pareikšti įtarimai pagal LR BK 140 str. 2 d., jam pritaikytos kardomosios priemonės, kurios 9 mėnesius trukdė tiek bendrauti su vaiku, tiek ir išvykti iš Lietuvos Respublikos į JAV užsiimti darbine veikla — tai iš esmės nulėmė Atsakovo darbo praradimą JAV ir jo priverstinį grįžimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (Priedas Nr. 3.

Šalys santuoką sudarė JAV, Nevadoje. Atsakovas visada rūpinosi šeima ir gimusia dukra, aprūpino šeimą, visiškai išlaikė sutuoktinę ir Šalių vaiką. Tuo laikotarpiu, kai Šalys gyveno JAV, Ieškovė pajamų neturėdavo arba jų turėdavo labai mažai. Aplinkybės apie tai, kad pagal Ieškovės teiginius Atsakovas nesirūpino ir neišlaikė šeimos ne tik kad neatitinka tikrovės, bet ir logikos, kadangi neįtikėtina, kad be pajamų šeima ilgą laiką gyventų JAV, nes kainuoja skrydžio bilietai, nuoma (nuomos sutartis abiejų vardu), maistas, rūbai ir pan., viską aprūpindavo Atsakovas. Atsakovas, kad sutuoktinė nedirbo priėmė kaip savaiminį dalyką, kadangi ši augino Šalių mažą vaiką. Šalių santuoka iš dalies iširo ir dėl Ieškovės bei jos tėvų kišimosi į Šalių šeimos reikalus.

Ieškovės kaltė pasireiškia dar ir tuo, kad šeimos reikalus spręsdavo ne šeimoje, tardavosi dėl šeimos reikalų ne su Atsakovu, o su tėvais. Leido savo tėvams kištis į Šalių santuokinius reikalus, šeimos gyvenimą ir vaiko auklėjimo reikalus, kilus menkiems nesutarimams, šeimos santykių reikalais tardavosi ne su Atsakovu, bet su tėvais. Ieškovė, pati arba kartu su tėvais diktuodavo kaip Atsakovui gyventi, dažnai nebuvo jokio tarimosi. Netgi vaiko priežiūros, auklėjimo klausimais Atsakovas buvo nustumtas į šalį, jo nuomonė būdavo visiškai nesvarbi, į ją nebuvo įsiklausoma. Atsakovas, skirtingai nei teigia Ieškovė, šeimos nepaliko — tai Ieškovė be Atsakovo sutikimo pasiėmė vaiką ir pati išėjo iš šeimos. 2018 m. birželio pradžioje Šalių šeima parskrido iš JAV. Apsistoti pas ieškovės tėvus buvo priversti, kadangi Lietuvoje laikinai neturėjo, kur gyventi, nes Atsakovo butas turėjo būti atlaisvintas tik tų pačių metų liepos viduryje. Pagyvenus apie savaitę Ieškovės tėvai ir Ieškovė pradėjo prieštarauti Atsakovui, kad neprisideda prie namo išlaikymo, nors jame buvo pragyventa tik apie savaitę, sutuoktinė kartu su savo tėvais nurodė išsikraustyti iš jų namų, ką Atsakovas ir padariau. Atsakovas kalbėjosi su sutuoktine, kad persikraustytų iš tėvų gyventi kartu su Atsakovu, kad reikia išsaugoti santuoką, tačiau ši nesutiko. Po kelių dienų Atsakovas atvyko susirinkti daiktus iš ieškovės tėvų patalpų. Taip pasibaigė Šalių santuokinis gyvenimas ir iširo santuoka.

Žemesnės instancijos teismas

Šalių santuoka iširo ne tik dėl santuokinės neištikimybės, bet ir dėl uošvių kišimosi į Šalių šeimos santykius (ypatingai uošvienei, uošvis klauso uošvienės, todėl jis kišdavosi į mūsų santykius uošvienės paliepimu), tą leidžiant daryti Ieškovei, Ieškovei šeimos ir bendro gyvenimo reikalus derinant ne šeimoje su sutuoktiniu, bet su savo tėvais. Šeimoje dėl tokio neteisingo šeimos santykio modelio kildavo konfliktai, nebūdavo pasiekimas kompromisas, interesų suderinimas. Atsakovas norėjo sutuoktinių lygybės, tarimosi, interesų derinimo, gyvenant atskirai nuo uošvių, Ieškovei rečiau bendraujant su tėvais, tą pasiekti pavykdavo. Ieškovei Atsakovas buvo atviras, draugavo iki santuokos, ji matė už kokio vyro teka, kokie jo poreikiai ir pomėgiai, jai Atsakovas nežadėjo keistis, koks buvo iki santuokos, toks liko ir po santuokos, todėl nesijaučia, kad dėl santuokos iširimo jis būtų kaltas. Atsakovas pripažįsta, kad santuoka negrįžtamai iširusi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3- 580/2004 išaiškino, kad LR CK 3.60 straipsnyje įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas, moralinį palaikymą sunkiu gyvenimo periodu. Iš visų aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad Ieškovė pažeidė lojalumo pareigą, todėl tolimesnis bendras santuokinis gyvenimas negalimas dėl Ieškovės kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad santuoka yra faktiškai nutrūkusi ir galimybių atkurti santuokinis ryšius nėra, Atsakovas prašo teismo pripažinti, jog santuoka nutrūko dėl kito sutuoktinio kaltės ir šalių santuoką nutraukti LR CK 3.60 str. 3 d. pagrindais — dėl kito sutuoktinio, Ieškovės kaltės.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas (įgyvendinti tėvų valdžią) — dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų — teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų — vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Ieškovei ir Atsakovui (duomenys neskelbtini). gimė bendras vaikas I. V. — M., a.k. (duomenys neskelbtini), kuri nuo pat gimimo yra deklaravusi gyvenamąją vietą tame pačiame būste, kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso Atsakovui, adresu ((duomenys neskelbtini)). Didelę laiko dalį vaikas augo ir gyveno kartu su tėvu. Po 2020 06 03 Atsakovas, atsiradus galimybei dėl iki to laiko galiojusiu nepagrįstai jam skirtų kardomųjų priemonių panaikinimo, vis daugiau laiko stengiasi praleisti su dukra. Sieja su ja savo ateitį, kaip ir ateitį su gyvenimu Lietuvoje, kur yra nuo 2021 m. sausio mėnesio deklaravęs savo gyvenamąją vietą, ieškosi darbo. Atsakovo būstas yra pilnai pritaikytas Šalių bendram vaikui pagal jo amžių ir poreikius. Atsakovas turi pakankamai santaupų, planuoja artimiausiu metu įsidarbinti, gaus vaiko pinigus, skiriamus valstybės, vaiko išlaikymo pinigus iš Ieškovės, todėl turi pilną galimybę užtikrinti sau ir vaikui minimalių poreikių patenkinimą. Atsakovo žiniomis, Ieškovė neturi jai asmenine nuosavybės teise priklausančio būsto ir šiuo metu gyvena su dabartiniu sugyventiniu ir dukra standartiniame 34 kv. metrų vieno kambario bute, adresu (duomenys neskelbtini). Kiekvienam asmeniui tenkančio būsto ploto dalis (minimalūs LR vyriausybės nustatyti reikalavimai būstui yra 10 kv. metrų vienam asmeniui), Atsakovo nuomone yra tikrai nepakankami. Jo turimas būstas yra daug erdvesnis, vienam asmeniui tenka daugiau nei 20 kv. m. ploto, šalia yra dukros ugdymo įstaiga. Visas Šalių vaiko gyvenimas tikrai būtų daug kokybiškesnis ir emociškai stabilesnis, nei gyvenant su Ieškove (vaikas dažnai keičia gyvenamąją vietą, yra patyręs traumų, vaiko motinos vedamas gyvenimo būdas nesuteikia vaikui saugumo ir stabilumo jausmo, vaiko ugdymu rūpinasi daugiau seneliai, nors iš bylos duomenų matosi, jog būtent toje aplinkoje vaikas yra patyręs traumą, o ir aplinka nėra saugi dėl asmeninių Atsakovo uošvių savybių ir būdo bruožų). Atsakovas mano, jog Ieškovė neturi galimybės suteikti nuosavo gyvenamojo būsto ir tinkamų gyvenimo sąlygų savo dukrai I.i.

Atsakovas mano, jog vaiko gyvenamojoje aplinkoje veikiama priešingai vaiko interesams: seneliai ir motina nuteikinėja prieš tėtį, neskatina vaiko bendrauti su tėvu. Motina neprižiūri vaiko. Ši ir neturi laiko prižiūrėti ir ugdyti vaiko, kadangi yra dirbanti (dirba kas dieną mažiausiai 8 val., kelionei iš namų ir į namus praleidžia mažiausiai 2 val., dar mokosi universitete, t.y. lanko paskaitas, atsiskaitymus, mokosi namuose). Vaiko į ugdymo įstaigą vaikų darželį lopšelį ugdytis neleidžia (pažyma apie lankomumą yra pateikta byloje), nuo 2018 09 03 iki 2020.01.27 I..V. M. iš 354 galimų lankymui dienų ugdymo įstaigoje buvo 131 dienas, t.y. gaunasi vidurkis 7 dienos per mėnesį. Be to, motina leidžia laisvalaikį linksmindamasi tokiose vietose, kur vartojamas alkoholis (viskio ir įvairūs kokteilių vakarėliai, dedamos nuotraukos viešoje erdvėje, turbūt, norint tai parodyti kaip kažkokį šaunumo ženklą ir sulaukti už tokį elgesį „laikiukų“, nors tuo pačiu metu maža dukra yra be motinos šilumos ir priežiūros). Todėl akivaizdu, kad vaiko gyvenimas su motina, kuri neturi galimybės vaiku rūpintis ir juo nesirūpina, neugdo, kenkia vaiko interesams. Taip pat vaikas galimai patyrė fizinį smurtą arba užsigavo nesaugioje aplinkoje, nes 2019-10-31 buvo kreiptasi į Skubios pagalbos skyrių dėl dukros dešinio antakio žaizdos.

Dėl šio įvykio, 2021 02 10 vykusio teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas minėjo, jog buvo vykdoma atvejo vadyba, todėl Atsakovas prašo teismo išreikalauti iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus šio įvykio atvejo vadybos duomenis ir dokumentus, kurie turės reikšmės nustatinėjant vaiko gyvenamąją vietą su viena iš Šalių.

Atsakovas, kiek leisdavo Ieškovė, gyveno kartu ir rūpinosi dukra, yra tarp jų susiformavęs labai artimas ryšys. Ieškovė, kaip matosi iš bylos duomenų, dažnai naktimis palieka vaiką, nėra aiškūs asmenys, kurie kartu gyvena su Ieškove, iš bylos duomenų matosi, jog aplinkoje, kurioje auga vaikas nėra jai saugi nei fiziškai, nei emociškai. Atsakovas mano, jog dėl žalingų tiek Ieškovės, tiek ir jos tėvų ar sugyventinio įpročių, gali itin neigiamai paveikti jų bendro nepilnamečio vaiko I. raidą, kelti stresą, įtampą, netgi tiesioginę grėsmę vaiko sveikatai, todėl Atsakovas atsižvelgiant į LR CK nuostatas ir LR teismų praktiką, prašo gerbiamo teismo nustatyti, kad šalių nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini). gimusio bendro vaiko I. V.s— M., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko tėvu — R. M..

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, kurios praktinis įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.172 ir 3.176 straipsniuose. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija — tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-444/2014; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas (pvz., šalių ir (ar) vaiko liga, šalių užimtumas ar kt.) negali būti susietas su aiškiai neapibrėžtomis sąlygomis, todėl kokios sąlygos laikytinos objektyviomis keisti nustatytą tvarką, turėtų būti aiškiai įvardytos teismo sprendime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, 44 punktas).

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas lik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Kadangi Šalių santykiai yra įtempti (visai be jokios priežasties jie toliau aštrinami pasitelkiant policiją), todėl prašoma nustatyti griežtai apibrėžtą bendravimo su vaiku tvarką. Taip pat nustatytina tokia tvarka, kuri maksimaliai užkerta ginčus dėl bendravimo tvarkos su vaiku.

Atsakovas prašo gerbiamo teismo nustatyti, tokią skyrium gyvenančios motinos R. V. — M. bendravimo su vaiku I. V. — M. bendravimo Tvarką:

Motina R. V. — M. bendrauja su vaiku I. V. - M., pasiimdama vaiką, kai šis lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą ar mokyklą, iš vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigos ar mokyklos pirmą ir trečią mėnesio penktadienį ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vykdomo vaiko ugdymo pabaigoje ar lankant mokyklą — iš karto po pamokų ir privalo grąžinti vaiką į tėvo gyvenamąją vietą ar kitą vaiko tėvų sutartą vietą sekmadienį 15:00 val. Kuomet vaikas nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos ar mokyklos, tai motina pasiima dukrą I. V.-M. prie pastato, kuriame gyvena vaiko tėvas R. M., pirmą ir trečią mėnesio penktadienį 17 val., R. V. - M. privalo grąžinti vaiką I. V. — M. tėvui R. M. į jo gyvenamąją vietą ar kitą vaiko tėvų sutartą vietą to paties savaitgalio, kai vaikas buvo paimtas motinos pas save, sekmadienį 15:00 val.

Motina R. V. - M. turi teisę per vaiko I. V. — M. gimtadienį laikotarpiu nuo 17:00 iki 18:00 val. pasiimti pas save dukrą arba bendrauti kitoje tėvų sutartoje vietoje su dukra.

Vaiko pasiėmimo pas save metu motina R. V. turi teisę laikinai išsivežti vaiką I. V. — M. į užsienį be tėvo R. M. sutikimo.

Tėvo R. M. sutikimu motina R. V. - M. turi teisę bendrauti su dukra, pasiimdamas pas save vaiką I. V. — M., ir kitu laiku nei nurodyta šioje bendravimo su vaiku tvarkoje.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalys įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata detalizuota CK 3.155, 3.192, 3.194 ir 3.201 straipsniuose, reglamentuojančiuose atitinkamai tėvų valdžios turinį, tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo priteisimą, išlaikymo dydį ir formą, taip pat jų pakeitimą ir kita.

Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194 ir 3.196 straipsniai). Pagal CK 3.192 straipsnį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinus vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Kurį laiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesinę algą (MMA) (Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio", 2020 m. sausio 1 d. patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos (toliau — MMA) dydis — 607 Eur.; Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1114 „Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2021 m. sausio 1 d. patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos (toliau — MMA) dydis — 642 Eur.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-469/2006 ir kitos), — tačiau šiuo metu akcentuojama, jog vaikui priteistino išlaikymo dydis nesietinas su kokiu nors konkrečiu dydžiu ir turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei tėvų galimybėms, o pusiausvyrą tarp šių kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/2013 ir kitos). Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas taip pat turi atsižvelgti į bendrus šeimos teisinių santykių reglamentavimo principus, bendras tėvų ir vaikų teises ir pareigas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, — prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. spalio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2010 ir kitos). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-243/2010 ir kitos). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010 ir kitos).

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3- 209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Atsakovo nuomone, vaiko poreikius sudaro: maistas — 150 Eur, higienos priemonės — 30 Eur, drabužiai, avalynė — 60 Eur, vitaminai, vaistai, kitos sveikatos priežiūros išlaidos — 30 Eur, komunalinių mokesčių dalis — 5 Eur, mokymosi priemonės — 5 Eur, laisvalaikis, pramogos — 30 Eur, šeimos šventės, gimtadieniai — 30 Eur, būreliai - 50 Eur, darželis — 50 Eur. Atsakovas mano, jog šiuo metu vaikui pakankamas teikiamo periodinio išlaikymo dydis būtų 220 Eur per mėn. Todėl Atsakovas gerbiamo teismo prašo nustatyti, kad R. V. — M. teiktų vaikui I. V. — M. 220 Eur periodinėmis piniginėmis išmokomis kas mėnesį iki šio vaiko pilnametystės.

Dėl santuokoje įgyto ir registruoto turto padalijimo.

Santuokos metu (formaliai santuokos, ieškovė savo pareiškimuose pati teigia, kad jokio bendro ūkio nevedame nuo 2018m birželio mėn.) įgyti du automobiliai 2018.09.01 BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 12 000 Eur vertės, ir 2018.07.27 automobilis Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 8 000 Eur vertės, emprekis duomenimis. Šie automobiliai įgyti išimtinai Atsakovo lėšomis. Šie automobiliai buvo defektuoti/apgadinti. BMW X5, valst.nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas Atsakovo lėšomis jau gyvenant atskirai nuo ieškovės už 1900 Eur (vaizdo įrašas pateiktas teismui dėl piniginių lėšų perdavimo ieškovei 2018-09-08), šį automobilį iki tinkamumo naudoti Lietuvoje sutvarkė Atsakovas savo darbu.

LR CK 3.123 str. 1 d. teismui leidžia atsižvelgus į svarbias aplinkybes nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Atsižvelgus į tai, kad abu automobiliai įsigyti Atsakovo lėšomis, šiuos automobilius atremontavo ir paruošė registracijai LR Atsakovas, taigi šiuos abu automobilius atsakovas prašo priteisti mano Atsakovo asmeninėn nuosavybėn. Kadangi 2021 02 10 vykusio teismo posėdžio metu Ieškovė nurodė, jog automobilis BMW X5, valst.nr. (duomenys neskelbtini) jau yra parduotas, todėl Atsakovas atitinkamai prašo priteisti iš Ieškovės jo naudai automobilio vertės dydžio, t.y. 12 000 Eur kompensaciją.

Taip pat byloje yra pateikti duomenys, jog R. V. — M. 2018-12-19 autoįvykyje sudaužė iki netinkamumo eksploatuoti lengvąjį automobilį Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl ko be Atsakovo žinios ir sutikimo Ieškovė paėmė automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo negrąžino, todėl Atsakovas buvo priverstas nuomotis automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nuoma vienam jam kainavo 300 Eur, laikotarpyje nuo 2019-01-15 iki 2020 m. vasario mėn., todėl prašo gerbiamo teismo iš Ieškovės priteisti Atsakovo patirtus nuostolius — 3900 Eur. Taip pat, Atsakovas reikalauja Ieškovės atlyginti dėl automobilio Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo jam padarytą 520,45 Eur turtinę žalą, kurią pagrindžiantys duomenys jau yra pateikti byloje. Pagal Ieškovės R.V. M. civilinėje byloje Nr. e2-50-494/2021 pateiktus Ieškovės banko sąskaitų duomenis bei teismo posėdžio metu duotus Ieškovės paaiškinimus, santuokos ir bendro gyvenimo su Atsakovu laikotarpiu Ieškovė iš Atsakovo gavo įvairiomis sumomis pinigines lėšas:

Ieškovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitos papildymai įnešant į banko sąskaitą grynuosius pinigus - 2017.11.21 grynųjų pinigų įnešimas +100 Eur; grynųjų pinigų įnešimas +3,400 Eur; 2018.04.28 grynųjų pinigų įnešimas +3,800 Eur; 2018.05.23 grynųjų pinigų įnešimas +5,000 Eur — Iš viso 12,300 Eur.

Iš Atsakovo, pagal Ieškovės į civilinę bylą Nr. e2-50-494/2021 pateiktus duomenis, Ieškovės gavo 13 750 Eur sumą. Pagal Ieškovės R.V. M. civilinėje byloje Nr. e2-50-494/2021 pateiktus Ieškovės banko sąskaitų duomenis, Atsakovas iš Ieškovės, santuokos ir bendro gyvenimo laikotarpiu, gavo iš Ieškovės įvairiomis sumomis pinigines lėšas: Iš Ieškovės Revolut banko sąskaitos bankiniais pavedimais - 2018.04.28 R. M. -200 USD; 2018.05.31 R. M. -1 000 USD; 2018.06.06 R. M. -110,91 USD; 2020.06.22 R. M. -2 521,30 USD; 2020.06.25 R. M. -250,15 USD — iš viso 4,082.36 USD — pagal pavedimų laikotarpio vidutinius valiutų kursus (https://www.lb.lt/lt/currency?class=Lt&type=day&date_from_day=2018-05- 31&date_to_day=2018-06-25&currency=USD) — iš viso 3496.67 Eur.

Iš Ieškovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos bankiniais pavedimais - 2017.01.31 R. M. -190 Eur; 2017.02.20 R. M. -400 Eur; 2017.03.13 R. M. -380 Eur; 2017.04.20 R. M. -480 Eur; 2017.06.24 R. M. -190 Eur; 2017.09.15 R. M. -130 Eur; 2017.11.21 R. M. -205 Eur; 2018.01.24 R. M. -200 Eur; R. M. -200 Eur; 2018.03.17 R. M. -90 Eur; R. M. papildymas -3,310 Eur - Iš viso 5775 Eur.

Iš Ieškovės, pagal Ieškovės į civilinę bylą Nr. e2-50-494/2021 pateiktus duomenis, Atsakovas gavo 9300,36 Eur sumą. Atsakovas pažymi, jog Ieškovė iki 2018 m. rudens nedirbo ir negavo darbinių pajamų, todėl visos aukščiau 72 p., 73 p. nurodytos piniginės lėšos buvo gautos išimtinai iš Atsakovo darbinės veiklos.

Pagal R.V. M. civilinėje byloje Nr. e2-50-494/2021 pateiktus Ieškovės banko sąskaitų duomenis bei teismo posėdžio metu duotus Ieškovės paaiškinimus, Ieškovė iš savo asmeninės Revolut banko sąskaitos dviem bankiniais pavedimais įmonei USA Intercargo LLC pervedė: 2018.04.30 USA Intercargo LLC 4 606 USD ir 2018.05.24 USA Intercargo LLC 5 856 USD sumas, t.y. bendroj sumoj 10462 USD arba 8817,78 Eur dydžio sumą už Atsakovui nežinomas paslaugas ar prekes. Atsakovo nuomone, kaip ir teismo posėdžio metu patvirtino pati Ieškovė — ši dviem aukščiau nurodytais bankiniais pavedimais sumokėta 8817,78 Eur dydžio suma buvo bendros šeimos lėšos. 2021 07 15 Teismo posėdžio metu, o ir prieš teismo posėdį Ieškovė teikdama teismui duomenis, bandė įrodyti, jog minėtos lėšos buvo skirtos šeimos transporto priemonės pirkimui. Atsakovo kategoriškai nesutinka su tokia Ieškovės pozicija ir mano, jog tokie Ieškovės teiginiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Automobilis BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2018.09.01 buvo įsigytas Lietuvoje (byloje yra pateikta tai patvirtinanti pirkimo — pardavimo sutartis), iki tinkamumo naudoti sutvarkytas Atsakovo lėšomis ir darbu, todėl šis aukščiau nurodytas bankinis Ieškovės atliktas pavedimas iš jos asmeninės Revolut sąskaitos užsienio įmonei, negali būti siejamas su minėto automobilio įsigijimu.

Atsakovas mano, jog Ieškovė tokiu būdu, Atsakovui nežinant, iš anksto suplanavusi inicijuoti santuokos su Atsakovu nutraukimo procesą, galimai pirkdama paslaugas ar prekes, aukščiau minėtais dviem bankiniais pavedimais iš savo asmeninės Revolut sąskaitos, pasisavino bendras šeimos lėšas 8817,78 Eur sumai ir / ar įgijo iš sutuoktinių bendrų lėšų tokios ar didesnės vertės turtą, kurio neįtraukia šioje civilinėje byloje į bendrą sutuoktinių turto balansą.

Kadangi Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustatytas sutuoktinių lygių dalių principas, kuris yra aktualus ir sprendžiant bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimą, todėl Atsakovas, dalijant bendrą šeimos turtą, reiškia reikalavimą į A šios sumos, t.y. į 4408,89 Eur, kurią prašo gerbiamo teismo, kaip bendrojo sutuoktinių turto dalį priteisti Atsakovo naudai iš Ieškovės.

Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-36442-19 kaip daiktas turinti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti buvo paimtas Atsakovui R.M. asmeninės nuosavybės teise priklausantis mobilaus ryšio telefonas IPHONE 6, IMEI NR. (duomenys neskelbtini), kuris nutraukus ikiteisminį tyrimą šioje byloje buvo perduotas saugojimui Ieškovei R.V. M., ginčą dėl nuosavybės į šį daiktą paliekant spręsti šalims civilinio proceso nustatyta tvarka. Atsakovas savo lėšomis įgijo šį daiktą (Priedai Nr. 1, Nr. 2) ir tik laikinai buvo perdavęs naudoti Ieškovei, todėl mano, jog Ieškovė nėra teisėta šio daikto savininkė ir šioje santuokos nutraukimo byloje reiškia reikalavimą bei prašo gerbiamo teismo priteisti mobilaus ryšio telefoną IPHONE 6, IMEI NR. (duomenys neskelbtini) Atsakovui.

Dėl kreditorių

, atsakovas nežino ir neturi duomenų apie jokius jo ar Ieškovės kreditorius.

Atsakovas prašo gerbiamo teismo, kad po santuokos nutraukimo Ieškovei būtų palikta V.s pavardė, o jam - M.

Dėl tarpusavio išlaikymo

- Atsakovas po santuokos nutraukimo išlaikymo iš Ieškovės sau nereikalauja.

Atsakovas posėdžio metu prašė priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti. Parodė, kad jo nuomone santuoka nutrauktina dėl ieškovės kaltės, o ieškinyje nurodytas vien tik melas. Jis stengėsi viską, visus finansus atiduoti šeimai. Būsimiems uošviams sužinojus apie jų santuoką, su ieškovės tėvais, santuoka pašlijo, ypatingai uošvienė prieštaravo dėl jų santuokos. Ieškovė kalta, nes neatsispyrė savo šeimos spaudimui, visi sprendimai buvo priimami derinant klausimus su jos tėvais ir broliu, o ne su juo. Grįžus į Lietuvą jis buvo 2018 metais išprašytas iš ieškovės tėvų namų. Jis buvo paprieštaravęs uošvių diktavimui dėl vaiko auklėjimo. Po vaiko gimimo jie gyveno jo bute kurį laiką. Jis mano, kad jis dėjo visas pastangas išsaugoti šeimą. Net būnant Amerikoje uošvienė reguliuodavo per ieškovės telefoną, programėlę jų šeimai. Santuokoje jis buvo ištikimas, o ar ieškovė buvo ištikima tiksliai nežino. Nuo 2018-06-18 su ieškove kartu negyvena, bet bylos eigoje su ieškove bendravo, kartu atostogavo. Neprieštarauja, kad ieškovė pasiliktų ikisantuokinę pavardę. Vaikas sakė, kad ieškovė gyvena su A. J., ieškovės bendradarbiu. Nežino ar jie karu gyvena, bet bendrauja. Prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Vaikas turi gyventi su juo, nes pati ieškovė sako, kad daug dirba po 12 valandų, vaikas būna pas senelius. Jis įtaria, kad vaikas buvo susižalojęs dėl vaiko nepriežiūros. Jis gyvena Lietuvoje savo bute vienas, draugės neturi, nedirba, gyvena iš savo santaupų, kai reikia pasiskolina. Kreditorinių įsipareigojimų neturi. Jo veikla – tarpininkavimas, transporto priemonių pirkimas, organizavimas transporto priemonių pristatymo į Lietuvą. Už tarpininkavimą jis gauna pajamas. Amerikoje jo pajamos sudarė apie 1000 Eur į mėnesį. Nuo 2019 metų jis yra Lietuvoje, į Ameriką negalėjo išvykti dėl kardomosios priemonės, kardomoji priemonė 2020-06-06 dienai panaikinta. Jeigu jam reiktų vykti į Ameriką, vaiką prižiūrėtų jo sesuo. Po mamos mirties liko namas Mažeikiuose. Jo sveikata gera, lėtinėmis ligomis jis neserga. Jis prašo iš ieškovės išlaikymo vaikui po 220 Eur, vaikas jokių sveikatos problemų neturi. Kaip paima vaiką, tai lankosi kartu kavinėse. Prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Nuo 2019 metų rugpjūčio mėnesio su vaiku fiziškai nebendravo gal 6 mėnesius, nes jam buvo pritaikyta kardomoji priemonė – neieškoti ryšių, nebendrauti su ieškove, nesilankyti ieškovės gyvenamojoje vietoje ir buvo rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kai kartu su ieškove negyveno, tai Revolut banko išrašas patvirtina, kad ieškovė turėjo bendrų lėšų vaikui išlaikyti, ieškovė nuo 2018 metų birželio mėnesio iki 2018 metų gruodžio mėnesio turėjo sąskaitoje bendrų lėšų. Su ieškovės bendravimo tvarka nesutinka, kad vaikas būtų gražintas kitą dieną. Automobilis BMW buvo įgytas 2018-08-30, o pirkimo pardavimo sutartis už 1900 Eur rugsėjo mėnesį, automobilis buvo daužtas, automobilis įgytas ieškovės vardu, nes jis tuo metu gyveno Amerikoje. Kadangi šį automobilį ieškovė pardavė tai prašo iš ieškovės kompensacijos. Abu automobiliai įsigyti už jo lėšas, jis mokėjo už registraciją. Prisilaiko savo reikalavimų.

Atsakovo atstovas, palaikydamas atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

Ieškovė atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad Ieškovė nesutinka su priešieškinio reikalavimu nutraukti R.V. M. ir R. M. santuoką dėl Ieškovės kaltės. Patikslintame priešieškinyje atsakovas teigdamas, kad santuoka iširo dėl Ieškovės neištikimybės nepateikia jokių duomenų, patvirtinančių tokios neištikimybės buvimo faktą. Iš priešieškinio pridedamų įrodymų negalima daryti nei išvados nei prielaidos apie neištikimybės egzistavimo faktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, sutuoktinis, besiremiantis aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją (nagrinėjamoje byloje – atsakovui, teigiančiam apie ieškovės neištikimybę) tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011). Patikslintame priešieškinyje, atsakovas teisingai nurodo, kad „norint įrodyti, kad sutuoktinis buvo neištikimas reikia pateikti įrodymų“ tačiau jokių įrodymų, kad šalims gyvenant kartu atsakovė buvo neištikima pateikta nėra.

Apskritai nėra aišku kokias svarbias šiai bylai išspręsti aplinkybes atsakovas bando įrodinėti pateikdamas nuotraukas iš A. J. Facebook paskyros, kur jis užfiksuotas degalinėje, paplūdimyje ar kažkokioje iškilmingoje šventėje, ar darbo skelbimo nuotrauka, ar nuotrauka, kurioje užfiksuoti penki prie staliuko sėdintys asmenys, nepaisant to, kad viena šių asmenų gali būti ieškovė. Pastaroji nuotrauka, daryta atsakovo, tik sudaro prielaidą manyti, kad atsakovas renka informaciją apie privatų ieškovės gyvenimą jau jiems gyvenant atskirai. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas patikslintino priešieškinio teiginys, kad ieškovė turi paneigti neištikimybės faktą, kadangi kaip minėta įrodyti privalo kas teigia, tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių aplinkybių, sudarančių CK 3.60 str. 3 d. sutuoktinio kaltės prezumpciją, jai buvus neištikimai. Ieškovė kategoriškai atmeta kaltinimus dėl neištikimybės ir laiko juos išgalvotais, įžeidžiančiais ir neetiškais. Faktą, kad teiginiai išgalvoti patvirtina ir aplinkybė, kad jie buvo pateikti tik dabar, o ankstesniuose proceso dokumentuose priešieškinyje ir patikslintame priešieškinyje ši aplinkybė nurodoma nebuvo, nors civilinė byla jau nagrinėjama ne vienerius metus. Atsakovo tikslas įtraukiant šį naują reikalavimą yra toliau vilkinti bylą, išplečiant jos nagrinėjimo ribas ir apimtis. Todėl šiuo atveju ieškovė siekdama užkirsti tam kelią ginasi CPK 178 str. numatytomis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis.

Kiti atsakovo nurodomi ieškovės veiksmai neva patvirtinantys jos kaltę dėl santuokos iširimo pasireiškė tuo, kad: kaip teigia atsakovas ji seniai vedė aktyvų socialinį naktinį gyvenimą, nebūdavo su vaiku, bendraudavo su kitais vyrais, lankydavosi renginiuose ir aplinkoje, kurioje vartojamas alkoholis ir tabako gaminiai kol atsakovas dirbo JAV ir rūpinosi šeimos gerbūvio užtikrinimu. Taip pat, kad išvarė atsakovą iš namų, kad turėjo išankstinį tikslą pasinaudoti atsakovu – finansiškai jį išnaudojus t.y. apsirūpinus transporto priemonėmis ir periodiniu finansiniu išlaikymu savo poreikių patenkinimui, pašalinti atsakovą iš savo gyvenimo. Tai pat, kad nepagrįstai iniciavo baudžiamąjį procesą atsakovo atžvilgiu, dėl šeimos reikalų tardavosi ne su ieškovu o su tėvais, galiausiai paliko atsakovą. Dėl šių kaltinimų ieškovė pasisako bendrai, atmesdama juos, kadangi visi jie yra išgalvoti ir neatitinka tikrovės, be to atsakovas nepateikia jokių duomenų patvirtinančių tokius teiginius. Vienintelis patikslintame ieškinyje pateikiamas objektyvus faktas yra tas, kad atsakovo atžvilgiu buvo padėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Svarbu pažymėti, kad civilinis procesas ir baudžiamasis procesas turi atskiras įrodymų vertinimo ir jų pakankamumo taisykles, tačiau baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės gali būti savarankiškas įrodymų šaltinis civilinėje byloje, kuris vertinamas pagal civilinio proceso taisykles. Atsakovo pateikiamoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje buvo nustatytos faktinės aplinkybės, kad Atsakovas panaudodamas jėgą atėmė iš Ieškovės telefoną. Ir nors buvo nustatyta, kad panaudota prievarta buvo nepakankama, kad sukeltų Ieškovei fizinį skausmą, sudarantį BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius, vis dėlto jo veiksmai, vertinant šios civilinės bylos aspektu, parodo Atsakovo požiūrį į sutuoktinę ir patvirtina smurto prieš atsakovę naudojimo faktą. Šiame kontekste ciniškai atrodo Atsakovo pateikiami teiginiai apie abipusės pagarbos ir sutuoktinių lojalumo pareigą, kuomet pats teikia įrodymus, kad konfliktą su savo moterimi sprendžia naudodamas jėgą.

Žemesnės instancijos teismas

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodo aplinkybes neatitinkančias tikrovės, jų nepatvirtina, tačiau jomis bando patvirtinti savo reikalavimų pagrįstumą, o būtent: atsakovas nurodo, kad nuo santuokos sudarymo iki 2018 m. atskirais laikotarpiais šalys gyveno Jungtinėse Amerikos valstijose ir tuo metu jis pilnai išlaikė šeimą ir, kad Ieškovės teiginiai apie atsakovo nesirūpinimu šeima neatitinka tikrovės ir logikos. Prie atsiliepimo pridedame mokėjimo pavedimus, patvirtinančius Ieškovės ir jos mamos pinigų pervedimus atsakovui. Taip pat Atsakovas nurodo, kad atsakovas 2020-09-17 pasiūlęs ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, parengė taikos sutartį. Pažymėtina, kad Atsakovas ir raginamas tokios sutarties nepateikė, jei Ieškovė būtų ją gavusi, būtų įvertinusi jos sąlygas pateikusi savo nuomonę ir sprendusi klausimą dėl taikos sutarties pateikimo teismui tvirtinti, tačiau priešingai nei nurodo Atsakovas jokia taikos sutartis ieškovei pateikta nebuvo.

Ieškovė nesutinka su priešieškinio reikalavimu, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu. Tokios pozicijos argumentus Ieškovė nurodė patikslintame ieškinyje, tačiau papildomai atkreipia dėmesį, kad byloje buvo pateikta Vilniaus regiono apylinkės teismo psichologo Dariaus Navaslausko 2021-02-15 išvada, kurioje nurodoma, kad vaikas yra labiau prisirišęs prie motinos nei prie tėvo.

Atkreiptinas dėmesys, kad šalių dukra su motina gyvena kartu jau ilgą laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, gyvenamosios vietos su Atsakovu nustatymas reikštų nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos keitimą. Atsakovas nenurodo jokių CK numatytų gyvenamosios vietos keitimo pagrindų. Todėl toks prašymas negali būti tenkinamas. Staigus gyvenamosios vietos ir įprastinės aplinkos pakeitimas, stabilumo netekimas, turėtų neigiamos įtakos vaiko emocinei raidai ir pažeistų jo interesus. Pažymėtina ir tai, kad byloje esanti Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos išvada patvirtina, kad Atsakovas neturi artimo ryšio su vaiku ir jis turi būti atkuriamas palaipsniui. Atsakovas taip pat nenurodo jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad gyvenamosios vietos nustatymas su juo geriau atitiktų vaiko interesus, o priešieškinyje nurodomi argumentai, kad gyvenant su tėvu vaiko gyvenimas būtų daug kokybiškesnis ir emociškai stabilesnis, kad motinos vedamas gyvenimo būdas nesuteikia vaikui saugumo ir stabilumo jausmo, yra tik deklaratyvūs niekuo neparemti teiginiai, nesudarantys pagrindo nei keisti vaiko gyvenamosios vietos nei jos nustatymui su Atsakovu.

Ieškovė nesutinka su Atsakovo priešieškinyje reikalaujamu santuokoje įgyto turto padalijimu ir pažymi, kad Atsakovas nenurodo jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių šioje byloje turėtų būti nukrypta nuo lygių dalių principo, dalinant turtą. Atsakovo nurodomos neva svarbios aplinkybės, kad automobiliai buvo suremontuoti „jo darbu“ ir „jo lėšomis“ būtent tik atskleidžia Atsakovo požiūrį į santuoką, į tai, kad sutuoktinių lojalumo, savitarpio pagalbos ir kt. pareigos jam yra ir buvo svetimos ir patvirtina, kad prie bendro gyvenimo ir šeimos kūrimo jis iš esmės nieko neprisidėjo.

Ieškovė nesutinka su reikalavimu padengti Atsakovo automobilio nuomos išlaidas. Šis reikalavimas neturi jokio teisinio pagrindimo, nėra aiškus nei faktinis nei teisinis šio reikalavimo pagrindas, todėl jis atmestinas. Nepagrįstas ir reikalavimas apmokėti automobilio remonto išlaidas, todėl negali būti tenkinamas. Ieškovė apie automobilio Volvo apgadinimą iškarto informavo atsakovą, jis nebuvo padarytas tyčiniais veiksmais, be to suremontuotas už bendras sutuoktinių lėšas. Ieškovė taip pat atkreipia dėmesį, kad Atsakovas 2021-02-10 teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam buvo žinoma apie automobilio BMW X5 v.n. (duomenys neskelbtini) pardavimą, be to pateikiame įrodymus, kad automobilio pardavimas vyko su atsakovo žinia ir jam padedant. Atsižvelgiant į tai, prašymas priteisti už šį automobilį kompensaciją yra nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovė nesutinka su reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su Atsakovu, nesutinka ir su reikalavimu nustatyti Ieškovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką ir priteisti iš Ieškovės išlaikymą. Ieškovės manymu, tenkinant jos ieškinio reikalavimą, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką. Nutraukus santuoką abu tėvai turės lygias teises ir pareigas dalyvauti vaiko auklėjime ir :

· Pasikeitus gyvenamajai vietai, motina ir tėvas nedelsiant privalo pranešti naujos gyvenamosios vietos adresą.

· Tėvas ir motina užtikrina su jais esančios dukros fizinį ir psichologinį saugumą bei tinkamą priežiūrą.

· Ugdydami dukrą įsipareigoja siekti, kad dukra gerbtų abu tėvus ir palaikytų su abiem tėvais gerus santykius.

1.1 R. M. bendrauja su dukra kiekvieną nelyginę metų savaitę pasiimdamas ją iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo įstaigos programai ar kitos sutartos vietos penktadienį iki 17:30 val. ir grąžina ją į motinos gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą sekmadienį iki 15:00 val.;

1.2 Kiekvieną lyginę metų savaitę R. M. su dukra bendrauja pasibaigus ugdymo programai, pasiimdamas ją iš ugdymo įstaigos, ar kitos sutartos vietos trečiadienį iki 17:30 ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą trečiadienį iki 20:00 val.

1.3. Vasaros atostogų metu R. M. su dukra nepertraukiamai praleidžia 14 dienų. Apie konkretų laiką šalys raštiškai sutaria prieš vieną mėnesį iki numatomo bendravimo pradžios. Tuo atveju, jei planuojamos atostogos yra užsienyje, dukros pasiėmimo pas save metu tėvas R. M. privalo suderinti raštišku sutikimu, dukros išvežimą į užsienį, su dukros motina R. V..

1.4. Abiejų tėvų raštišku sutarimu, tėvas R. M. turi teisę bendrauti su dukra, pasiimdamas pas save dukrą I. V. – M., ir kitu laiku nei nurodyta šioje bendravimo su vaiku tvarkoje..

Dėl bendravimo su vaiku švenčiu metu

Dėl bendravimo su vaiku švenčių dienomis tėvai sprendžia tarpusavio sutarimo būdu, atsižvelgę į vaiko norus ir interesus. Nesant sutarimo, nelyginiais metais R. M. su vaiku praleidžia:

2.1. Šv. Velykas pasiimdamas dukrą I. V. – M. pirmą Velykų dieną iš motinos gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžina dukrą į motinos gyvenamą vietą ar kitą šalių sutartą vietą sekančią dieną t.y. antrą Velykų dieną iki 12:00 val.,

2.2. Kalėdas pasiimdamas dukrą I. V. – M. gruodžio 26 d. 9:00 val. iš gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas į motinos gyvenamą vietą ar kitą šalių sutartą vietą sekančią dieną t.y. gruodžio 27 d., 18:00.:

2.3. Naujųjų metų šventę, pasiimdamas dukrą I. V. – M. iš motinos gyvenamosios ar kitos sutartos vietos gruodžio 31 d. 17:00 val. ir grąžinant sausio 1 d. 18:00 į motinos gyvenamą vietą ar kitą šalių sutartą vietą sekančią.

Nesant sutarimo, lyginiais metais R. M. su vaiku praleidžia:

2.4. Šv. Velykas pasiimdamas dukrą I. V. – M. antrą Šv. Velykų dieną iš motinos gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžina dukrą į motinos gyvenamą vietą ar kitą šalių sutartą vietą tą pačią dieną iki 20:00 val.;

2.5. Kalėdas pasiimdamas dukrą I. V. – M. gruodžio 25 d. 9:00 val. iš motinos gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas dukrą gruodžio 26 d., iki 12:00 į motinos gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą.;

2.6. R. M. pasiima dukrą I. V. – M. su savimi iš motinos gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo programai ar kitos su vaiko motina sutartos vietos per savo gimimo dieną nuo 15 val. ir privalo grąžinti vaiką į motinos gyvenamąją vietą ar kitą su dukros motina sutartą vietą iki tos pačios dienos 20 val.;

2.7. Per Tėvo dieną R. M. pasiima dukrą I. V. – M. iš motinos R. V. gyvenamosios vietos ar kitos su dukros motina sutartos vietos iki 12 val. ir privalo grąžinti dukrą į motinos gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą tos pačios dienos 20 val.;

2.8. Dėl dukros gimtadienio Šalys sprendžia abipusiu sutarimu, atsižvelgę į dukros norus ir interesus. Kitas iš tėvų visada turi teisę dalyvauti dukros gimtadienio šventėse.

2.9. Apie negalėjimą bendrauti su dukra nustatytu metu dėl objektyvių priežasčių, R. M. įsipareigoja raštu informuoti R. V. ne vėliau nei prieš 2 dienas iki numatomo bendravimo pradžios.

2.10. R. M. neribotai bendrauja su dukra elektroninėmis ryšio priemonėmis, jeigu tai netrukdo jų mokymosi, poilsio ir dienos režimui.

2.11.Raštiškas tėvų susitarimas apima bendravimą trumposiomis žinutėmis, elektroniniais laiškais, pranešimais socialiniuose tinkluose;

2.12. Abu tėvai privalo paisyti dukros norų ir interesų, tuo atveju, jei dukra I. V. – M. nori sugrįžti į savo gyvenamąją vietą pas motiną ir (arba) atsisako vykti su tėvu R. M., tėvai privalo atsižvelgti į vaiko interesus ir bendravimo laiką perkelti tarpusavio sutarimu.

Institucijos teikiančios išvadą byloje pateiktoje išvadoje dėl ieškinio ir priešieškinio nurodyta, kad ieškovė nurodo, kad su atsakovu šiuo metu kartu negyvena. Pasak ieškovės, atsakovas visiškai nesidomi dukra, neskiria savo laiko šeimai. Anot ieškovės, atsakovas yra neatsakingas, ir nuo 2018 metų birželio mėnesio finansiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nerodo jokios iniciatyvos bendrauti su dukra, todėl ieškovė neprašo nustatyti tėvo ir vaiko konkrečios bendravimo tvarkos. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su dukros gyvenamosios vietos nustatymu su motina. Atsakovas nesutinka, kad jis su vaiku turi bendrauti apie tai įspėjęs ir suderinęs bendravimo laiką su ieškove ne mažiau kaip prieš 2 dienas iki numatomo bendravimo pradžios. Atsakovas prašo nustatyti konkretų bendravimo laiką ir leisti jam su vaiku turėti galimybę išvykti į JAV ne trumpesniam, nei 1 mėn. nenutrūkstamam laikotarpiui per vienerius metus. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašymu priteisti iš tėvo 300 EUR išlaikymą. Anot atsakovo, jis gal mokėti vaikui išlaikymą po 220 EUR kas mėnesį. Atsakovas nesutinka su išlaikymo įsiskolinimu.

Apsilankymo metu pas ieškovę buvo nustatyta, kad ieškovė su vaiku gyvena nuosavame name su patogumais (duomenys neskelbtini). Būstas tvarkingas, šviesus, erdvus. Buities ir gyvenimo sąlygos yra tinkamos vaiko ugdymuisi, poilsiui ir laisvalaikiui. Pokalbio metu ieškovė nurodo, kad neprieštarauja dėl atsakovo ir vaiko bendravimo, bet nori, kad susitikimai būtų suderinti telefonu prieš 2 dienas. Apsilankymo metu pas atsakovą buvo nustatyta, kad atsakovas gyvena 2 kambarių bute su patogumais ((duomenys neskelbtini)). Būstas tvarkingas, švarus, yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai. Atsakovas nurodo, kad pastaruoju metu vaiką vežioja iš darželio ir nuveža į darželį, nes ieškovė serga. Anot atsakovo, jis dalį laiko turi praleisti Jungtinėse Amerikos Valstijose, nes ten dirba ir turi leidimą gyventi.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, spręsdamas klausimus, susijusius su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu su vienu iš tėvų, vadovaujasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (LR CK 3.3 str. ld.), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (LR CK 1.5 str. 4d.). Kaip pažymėjo kasacinio teismo teisėjų kolegija, vaiko tėvu susitarimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra pagrindinis vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būdas (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Ar konkrečiu atveju tėvai sutaria dėl vaiko gyvenamosios vietos, nustatoma atsižvelgiant į jų pareiškimus, aplinkybes, kuriomis atitinkami pareiškimai padaryti ir kt. Sutarti dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tėvai gali ir teismo procese, pradėjus nagrinėti su tuo susijusią bylą. (LAT Civilinė bylaNr. 3K-3-141/2011). Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis vaikas šiuo metu nuolat gyvena su motina ir vaiko tėvas sutinka su tuo, kad vaikas ir toliau liktų gyventi su motina, manome, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų vaiko interesus.

Kadangi ieškovas yra nepilnamečio vaiko tėvas, todėl privalo teikti jam išlaikymą. Pareigą išlaikyti savo vaikus turi abu tėvai (LR CK 3.192 str. 1 d.) Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (LR CK 3.192 str.2d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 54 numatyta, kad atkreiptinas teismų dėmesys į tai, kad nustatydamas vaiko poreikius, teismas turi apskaičiuoti tik tokias išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios, patenkintu kiekviena iš aptariamu vaiko poreikiu.

Kadangi vienas iš pagrindinių principų priteisiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams yra proporcingumo principas, tai reiškia, kad būtina surasti pusiausvyrą tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties. Kaip nurodo kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011, vaiko išlaikymui negali būti priteista daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvu turtinė padėtis. Siekdami apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus ir atsižvelgdami į atsakovo turtinę padėtį, vadovaujantis teismų praktiką, manome, kad priteisiamas iš atsakovo išlaikymo dydis neturi būti mažesnis už 230 EUR.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas tik tuomet, jeigu bus įrodyta, kad atsakovas neprisidėdavo arba nepakankamai prisidėdavo prie vaiko išlaikymo. LR CK 3.170 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Kadangi vaikas yra mažametis 2016 metų gimimo ir nuolat gyvena su motina, mano, kad imant mažametį vaiką be jo motinos su nakvynėmis ne jo dabartinėje pastovioje gyvenamojoje vietoje kaip to prašo atsakovas, tai gali sukelti vaikui stresą ir neigiamai paveikti vaiko psichologinę būseną. Mažametis vaikas pastaruoju metu gyvena tik su motina ir tai reiškia, kad vaikas saugiau ir ramiau jaučiasi kartu su motina jam pažįstamoje aplinkoje. Šiuo atveju atsakovo siūloma jo bendravimo tvarka su vaiku ne visai atitinka vaiko interesams. Atkreiptinas dėmesys, kad 2018-08-02 Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo nustatyta atsakovo ir vaiko laikinąją bendravimo tvarką. Atsakovas sutiko su bendravimu kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 iki 16 vai. Pilnai palaikant atsakovo norą įgyvendinti savo, kaip tėvo, vaiko įstatyminio atstovo, teises dalyvauti vaiko auklėjime, atkreipiame dėmesį, kad abu tėvai visų pirma turi atsižvelgti į vaiko o ne į savo interesus (ambicijos) ir suprasti, kad mažamečiui vaikui šiuo metu geriau ir saugiau bendrauti su tėvu be vaiko nakvynių nė jo gyvenamojoje vietoje. Po kai kurio laiko, kai vaikas užaugs, bendravimo tvarka galės būti pakeista, leidžiant atsakovui bendrauti su sūnumi savo gyvenamojoje vietoje su nakvynėmis, taip pat praleidžiant kartu su tėvu atostogas.

Teismų praktikoje pasisakyta, kad jeigu tėvas negali dėl objektyvių priežasčių bendrauti nuolat ir tiesiogiai su vaiku (pvz. gyvenant užsienyje), teismas, atsižvelgdamas j vaiko amžių, gebėjimus ir pan., turi nustatyti kitus alternatyvius būdus, pavyzdžiui, tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kita visoms šalims priimtiniausia alternatyvu bendravimo su vaiku būda, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti^ atostogauti ir pan. (LAT Byla 3K-3-16-706/2016).

Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, mano, kad atsakovui būnant Lietuvoje turi būti suteikta galimybė bendrauti su vaiku kas antrą savaitgalį, be nakvynių ne vaiko gyvenamojoje vietoje. Taip pat manome, kad dabartiniu metu vaiko paėmimas visam mėnesiui į JAV, gali pažeisti nepilnamečio vaiko interesus. Vaiko ir tėvo bendravimas užsienyje nedalyvaujant motinai gali būti įmanomas ateityje, kai užaugs vaikas. Gyvenant JAV atsakovui turi būti suteikta teisę bendrauti su vaiku pasitelkiant internetą arba telefonu.

Atsakovo teigimu, motina neprižiūri vaiko, leidžia laisvalaikį Iinksmindamasi tokiose vietose, kur vartojamas alkoholis. Anot atsakovo, vaikas šiuo metu gyvena su ieškove nepriduotame nebaigtos statybos pastate (duomenys neskelbtini). Pasak atsakovo, namo rūsyje yra atviri Šuliniai, atvira elektros instaliacija/izoliacija, laiptai be turėklų ir daugiau trūkumų nesaugiam vaiko gyvenimui. Atsakovo teigimu, ieškovė neleidžia vaiką j ugdymo įstaigą. Pabrėžtina, kad atsakovo nurodytus aplinkybės apie, galimai, netinkamų, pavojingų vaikui buities gyvenimo sąlygų ieškovės ir vaiko gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini)., buvo minimos atsakovo pradiniame priešieškinyje, tačiau tuo metu atsakovas sutiko su dukros gyvenamosios vietos nustatytų su motina.

Atkreiptinas dėmesys, kad Skyriaus bei Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro (toliau - Centras) atstovai tris kartus i (2019-03-26, 2019-08-25, 2019-11-25) lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, ir visų apsilankymų metu buvo įsitikinta, jog ieškovė tinkamai prižiūri vaiką bei sudaro dukrai geras ir saugias gyvenimo sąlygas. 2019-11-25 Centro atstovai konstatavo, kad ieškovė su dukra I. V.-M. gyvena nurodytu adresu apie 300 kv. m. gyvenamajame name. Namo patalpose įrengta priešgaisrinė apsaugos sistema, įėjimas į rūsį yra rakinąmas, aptvertas apsaugos tvorele, laiptai į namo antrą aukštą su turėklais, prie kurių dėl mažamečio \įaiko yra pritvirtintas apsauginis tinklas, taip pat apsaugos tvorelėmis aptverti kambariai, kuriuose žaidžia mažametė. Vizualiai namo elektros instaliacija tvarkinga. Gyvenamasis namas yra 100 procentų baigtumo. Ieškovės ir dukros kambariai yra antrame aukšte. Kambariai erdvūs ir šviesūs, apstatyti baldais. Vaikui yra sudarytos saugios ir palankios sąlygos vystytis, ugdytis ir ilsėtis.

2020-02-17 Skyriaus atstovai dar kartą lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu buvo nustatyta, kad mažamečiam vaikui yra sudarytos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos. Būstas erdvus, tvarkingas ir švarus. Skyrius neturi duomenų patvirtinančių, kad nepilnametei I. V.-M., gyvenant su motina jos ir jos tėvų gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini)., būtų sudarytos netinkamos ir pavojingos sąlygos normaliam gyvenimui ir vystymuisi arba ieškovė netinkamai rūpintųsi vaiku.

Apsilankymo metu pas atsakovą buvo nustatyta, kad R. M. gyvena 2 kambarių bute su visais patogumais ((duomenys neskelbtini)), Būstas tvarkingas ir jaukus. Bute yra visi reikiami baldai ir buitinė technika. Pokalbio metu atsakovas nurodė, kad teikia dukros išlaikymui po 200 EUR. Anot atsakovo, jam ir ieškovei yra pritaikytos kardomosios priemonės ir jis dukrą nematė apie 6 mėnesius. Atsakovas nori, kad dukra gyventų su juo, kadangi, galimai, ieškovė neužtikrina, tinkamos dukros priežiūros, pastovaus lankymo ugdymo įstaigos, tinkamo gydomo, saugios gyvenamosios aplinkos.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Šalims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 str. ir 178 str.). Skyriaus manymu, atsakovas nepateikė įtikimų įrodymų, patvirtinančių, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu geriau užtikrins nepilnamečio vaiko interesus, negu vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina.

Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, svarbus ir pastovumo principas, kuris remiasi patirtimi, kad šeimos ir socialinių ryšių tąsa yra svarbi sąlyga stabiliam ir sveikam psichologiniam - socialiam augančio žmogaus vystymuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/20I0). Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko Šeimos aplinkos apsaugą ir, nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-153/2013).

Kasacinio teismo praktikoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos, yra; laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis kaip vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/20I0).

Kadangi I. V.-M. nuo 2018 metų birželio mėnesio pastoviai gyvena su motina jos gyvenamojoje vietoje, kurioje vaikui yra sudarytos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos, Skyriaus manymu, nėra pagrindo keisti mažamečio vaiko nusistovėjusios gyvenamosios aplinkos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas apie 6 mėnesius nebendravo su mažamete dukra, tikėtina, jog emocinis tėvo ir dukros ryšys yra susilpnėjęs. Atkreiptinas dėmesys, kad I. V.-M. yra ikimokyklinio amžiaus vaikas. Tesimų praktikoje nurodyta, kad: „ikimokyklinio amžiaus vaikui daugiau reikia motinos globos, kadangi tokio amžiaus vaiko priežiūra reikalauja daugiau švelnumo, atidumo ir kitų savybių, kurios daugiau būdingos moterims. Į šią aplinkybę reikia atsižvelgti ypač tuomet, kai nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su bet kuriuo iš tėvų pagal kitas faktines aplinkybes vienodai atitiks jo interesus“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m, birželio 21 d. nutarimas Nr. 35 ?statymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium, apžvalga).

Atsižvelgiant j nurodytas aplinkybės bei į tai, kad Skyriaus pozicija dėl nepilnametės I. V.-M. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo išdėstyta Skyriaus 2019-04 -01 ir 2019-12-03 pateiktose išvadose ir nesikeičia, Skyriaus manymu, atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimai dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, išlaikymo iš ieškovės priteisimo bei motinos ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo yra nepagrįsti.

Liudytoja S. Š. parodė, kad pažįsta šalis, su ieškove yra artimos draugės jau 10 metų, pažįsta ieškovės vyrą. Ieškovė ilgą laiką gyveno Lietuvoje viena su vaiku, o tuo metu atsakovas gyveno Amerikoje. Kai ji gal 2019 metais viešėjo pas šalis Amerikoje, gal savaitę , tai tarp šalių santykiai buvo įtempti, atsakovas keldavo konfliktus dėl smulkmenų, ji tai matė. Tuo metu ieškovė buvo motinystės atostogose, kas šeimą išlaikė tuo metu ji nežino. Dėl atsakovo fizinio smurto, tai ieškovė jai skųsdavosi, kad vyras išlieja savo pyktį dėl nesėkmių darbe. Kai ji vyko 2018 metais į Ameriką pas ieškovę, tai vežė ieškovės motinos pinigus kelis tūkstančius dolerių ieškovei. Ji kartu su ieškove 2019 metais savaitę atostogavo Egipte. Tuo metu kelionėje buvo ji su draugu ir ieškovė su vaiku, ji suprato, kad tuo metu ieškovė su vyru kartu negyveno. Kad ieškovė netinkamai elgtųsi su vaiku nepastebėjo, kaip motina ieškovė su vaiku elgiasi gražiai, reiktų pasimokyti. Nėra pastebėjusi ieškovės padidinto poreikio alkoholiui. Apie atsakovo dalyvavimą vaiko išlaikyme 2018 metais ji nežino, dabar žino, kad ieškovė vaiką išlaiko ir vaikas gyvena su ieškove.

Liudytojas V. L. parodė, kad pažįsta abi šalis. Kol jis iki 2015 metų turėjo savo verslą – jo vardo personalinę įmonę automobilių remontui- tai atsakovas buvo jo klientu. Atsakovas dirbo Amerikoje, automobiliai plaukdavo į Lietuvą, o jo įmonė patvarkydavo automobilius. Koks automobilio remontas buvo reikalingas, tokį ir atlikdavo. Ieškovė atvažiuodavo pas jį pažiūrėti kaip automobilių remontas buvo atliekamas. Po 10-15 automobilių, atsiųstų atsakovo, jis remontuodavo per mėnesį. Juodo BMW X5 jis netvarkė, tvarkė pats atsakovas. Atsakovas tvarkė baltą automobilį BMW X5. Šiuo metu jis verslu neužsiima, bet atsakovas pas jį atvažiuoja, pasipasakoja. Atsakovas nori pasimatyti su dukra, o jam neleidžiama, tai jis su ašaromis apie tai pasakoja. Atsakovas yra ramus žmogus, kaip atsakovas buvo pakliuvęs į policiją, tai jam nesuprantama. Kai buvo nauji metai, nepamena kokie, atsakovas nupirko dukrytei dovanų ir prašė jo nuvežti dovanas į J., tai jis nuvežė. Atsakovas su ieškovės tėvu bendravo artimai, kaip draugai. Dėl ieškovės ir atsakovo bendravimo, tai visi buvo sužavėti kaip jie gražiai bendrauja. Žino, kad atsakovas su ieškove ir vaiku buvo Amerikoje. 2018 metų birželio mėnesį jam skambino ieškovė verkdama kad atsakovas dingęs, ieškovė jam sakė, kad dukrytės gimtadienis, o atsakovas negrįžta namo. 2019 metų sausį kartu su atsakovu jis išvežė atvežtą iš Amerikos Volvo džipą į Vokietiją, nes jis ten turėjo pažįstamus prekiaujančius automobiliais.

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė R. V.- M. ir atsakovas R. M. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) d. Las Vegase, JAV, santuoka įregistruota Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje 2016 m. rugsėjo 28 d., įrašo Nr.497. Santuokos metu sutuoktiniams (duomenys neskelbtini) gimė dukra I. V.-M., a.k.(duomenys neskelbtini). Šalys kaip sutuoktiniai nuo 2018 m. birželio mėnesio kartu nebegyvena, neveda bendro ūkio (ginčo dėl to tarp šalių nekilo). Santuokos metu šalys nekilnojamojo turto neįgijo nuosavybės teise, kreditorių, skolininkų neturi. Santuokos metu šalys įgijo automobilius: automobilį BMW X5, v.n. ((duomenys neskelbtini)), (ieškovė nurodė vertę - 11 800 EUR, atsakovas 12000 Eur), ir automobilį Volvo XC90, v.n. (duomenys neskelbtini), (ieškovė nurodė vertę - 9 700 EUR atsakovas 8000 Eur).

2021-02-15 Vilniaus regiono apylinkės teismo vyriausiojo specialisto (psichologo) Dariaus Navaslausko išvadoje dėl šalių nepilnametės dukters I. V.-M. prisirišimo prie kiekvieno iš tėvų ryšio, nurodyta, kad vaiko atsakymai į klausimus teismo posėdžio metu atskleidė, kad mergaitė labiau norėtų būti su motina, nei su tėvu: mergaitei labiau patinka būti pas motiną namie, labiau patinka žaisti su mama, norėtų su ja keliauti, Atsakinėdama į klausimus apie tėvą, I. teigė, kad nuvažiuoja pas tėvą kada nori, tačiau ji nežino ką mėgsta veikti su tėvu, užmiršo jį pakviesti į gimtadienį; remiantis surinkta informacija, mano, kad mergaitė yra labiau prisirišusi prie motinos.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

171Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9969/2016; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 – 3.30; 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92, 3.100 ir kituose straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Be to, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, atsakovas – dėl ieškovės kaltės. Ginčo dėl to, kad šalys kaip sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2018 metų birželio mėnesio nekilo. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, t. y. lojalumo, savitarpio pagalbos ir supratimo, moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kt., ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Jokių duomenų, įrodančių tiek ieškovės, tiek atsakovo neištikimybę vienas kito atžvilgiu, jiems gyvenant kaip sutuoktiniams ir vedant bendrą ūkį, į bylą nepateikta. Kiekvienos iš šalių nurodyti priešingos šalies argumentai, kuriais buvo grindžiama kito sutuoktinio kaltė būtent ir įrodo, jog šalys tarpusavyje konfliktavo įvairiais klausimais ne tik santuokoje bet ir gyvendami dar nesudarę santuokos, įvairių klausimų sprendime neieškojo kompromiso, vienas kitam nenusileisdavo, vienas kito atžvilgiu buvo nepakantūs, nedėmesingi, negerbė vienas kito pomėgių, darbinės veiklos, nerasdavo tarpusavio sutarimo sprendžiant buitinius, šeimos klausimus, klausimus susijusius su vaiko auklėjimu.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, t. y. lojalumo, savitarpio pagalbos ir supratimo, moralinės bei materialios paramos, tarpusavio pagarbos ir supratimo, visapusiško ir pastovaus rūpinimosi šeima bei kt., ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Tai įrodo, ne tik byloje nustatytos faktinės aplinkybės, bet ir ginčo šalių elgesys bylos nagrinėjimo metu (nepagarba vienas kito atžvilgiu). Jokių duomenų, įrodančių tiek ieškovo, tiek atsakovės neištikimybę vienas kito atžvilgiu jiems gyvenant kaip sutuoktiniams ir vedant bendrą ūkį, į bylą nepateikta. Teismo apklaustų liudytojų byloje (ieškovės ir atsakovo draugai, pažįstami) parodymai, tik patvirtina, kad šalims gyvenant kartu tarp šalių buvo ir konfliktų ir šeimyninių santykių stabilumas. Tai, kad tarp šalių 2019 metų rugpjūčio mėnesį įvyko konfliktas, kaip nurodė ieškovė, jog atsakovas jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą kai iš jos buvo atimtas telefonas, kad jai buvo sužalotos rankos, dėl ko ji jautėsi prastai, buvo priversta kreiptis į klinikas ir kreipėsi dėl įvykio į policiją ir atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (ką patvirtina bylos medžiaga), neįrodo atsakovo kaip sutuoktinio kaltės, kadangi šis įvykis įvyko šalims jau negyvenant kaip sutuoktiniams kartu. Esant aukščiau išdėstytom aplinkybėm, teismo nuomone, abi ginčo šalys kaip abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, nes vienas kito atžvilgiu nebuvo pakankamai lojalūs, dėmesingi, nesiėmė jokių veiksmų išsaugoti šeimą todėl šalių - ieškovės ir atsakovo santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.). Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos jų pavardės: atsakovui M., o ieškovei – ieškovės reikalavimu – V. (CK 3.69 str.1d.). Kadangi ieškovės ir atsakovo santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl kiekvienos iš šalių reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo, atmestini (CK 3.70 str.2 d.). Kadangi šalys yra darbingos, viena iš kitos išlaikymo sau nereikalavo, kiekvienai iš šalių išlaikymas nepriteistinas (CPK 3.72 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

CPK 385 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus.

Šalys turi (duomenys neskelbtini) gimusią nepilnametę dukrą I. V.-M.. Tarp šalių yra ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekviena iš ginčo šalių prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, remiantis kiekvienos iš šalių šalių nurodytais argumentais.

Galiojantis šeimos teisinių santykių reglamentavimas užtikrina tėvams pirmumo teisę prieš kitus asmenis spręsti visus su jų vaikų auklėjimu ir priežiūra susijusius klausimus (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Jie sprendžiami tėvų bendru sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesutaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Šios taisyklės taikytinos ir tada, kai tėvai gyvena skyriumi ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnamečiai vaikai (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais, atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Siekiant nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiktų jo interesus, būtina nustatyti reikšmingų aplinkybių visumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose, kuriose sprendė su vaikų interesų užtikrinimu susijusius klausimus, teismų sprendimų pagrįstumą vertino atsižvelgdamas į tai, ar jie atliko išsamų visos šeimos situacijos tyrimą ir išnagrinėjo daugumą faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ar medicininio pobūdžio veiksnių, atliko proporcingą ir pagrįstą kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimą ir viso teismo proceso metu rūpinosi, kad būtų priimtas vaikui geriausias sprendimas (mutatis mutandis, Neulinger and Shuruk, no. 41615/07, 6 July 2010, § 139).

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. S. v. K. S., bylos Nr. 3K-3-141/2011; kt.). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010).

Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010). Pažymėtina, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Reikšmingos ginčui byloje išspręsti aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.).

Teismo, nuomone, įvertinus bylos faktines aplinkybes, kad nėra jokių įrodymų byloje, jog ieškovė kaip nepilnametės dukters motina netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas vaiko atžvilgiu, nėra (ką patvirtina ir institucijos teikiančios išvadą byloje duomenys – ieškovės ir vaiko gyvenimo sąlygų Patikrinimo aktai, išvados pateiktos byloje), jog vaikas visą laiką nepertraukiamai gyvena kartu su mama, kuri vaiku rūpinasi, jį prižiūri ir išlaiko, deda visas pastangas tinkamam vaiko auklėjimui, lavinimui, pasaulėžiūros plėtimui, sudaro sąlygas atsakovui kaip tėvui bendrauti su vaiku (kuo atsakovas ne visada tinkamai pasinaudoja) , jog pati šalių nepilnametė dukra posėdyje nurodė, kad jai gera su mamyte, kad vaikas yra prisirišęs prie mamos patvirtino ir teismo psichologas, jog tarp vaiko ir atsakovo pastovaus, nuoseklaus bendravimo nevyksta, nuolatinio tarpusavio artimo ryšio nėra, jog pats atsakovas nurodė, kad jei jis išvyktų į JAV darbo reikalais, tai vaiką galėtų prižiūrėti jo sesuo, nepilnamečio vaiko I. V.-M. gyvenamojo vieta nustatytina su vaiko motina – ieškove. Atsakovo nurodyti argumentai dėl ieškovės netinkamo rūpinimosi vaiku ir vaiko priežiūros, nes ieškovė daug dirba, be to vaikas 2019 metais buvo susižalojęs atsitrenkdamas į stalą, atmestini kaip nepagrįsti. Akivaizdu, kad kiekvienas mažas vaikas žaisdamas, išdykaudamas, netyčia susižalodamas, neužauga „ be mėlynių“.

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Be to, tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Įstatymas įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis, 3.170 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu, derinant ginčo šalių poziciją dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (tuo atveju, jeigu vaiko gyvenamoji vieta visgi būtų nustatyta su vaiko motina) iš esmės ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, kurią reikalavo nustatyti ieškovė, truputėlį ją pakoreguojant, nekilo, todėl, atsižvelgiant į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove bei įvertinus šalių nepilnamečio vaiko amžių, jog atsakovas turi lygias teises kaip ir ieškovė bendrauti, matytis, leisti laisvalaikį su šalių nepilnamečiu vaiku, nustatytina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, kurią prašė nustatyti ieškovė (su tam tikra korekcija, atsižvelgiant į abiejų šalių išreikšta pozicija) pasiūlymus).

Taigi nustatytina sekanti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra I. V.-M., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka:

Žemesnės instancijos teismas

Nelyginiais metais R. M. su vaiku praleidžia:

1. Šv. Velykas pasiimdamas dukrą I. V. – M. pirmą Velykų dieną iš motinos gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžina dukrą į motinos gyvenamą vietą ar kitą šalių sutartą vietą sekančią dieną t.y. antrą Velykų dieną iki 16:00 val.;

2. Kalėdas pasiimdamas dukrą I. V. – M. gruodžio 26 d. 9:00 val. iš gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas į motinos gyvenamą vietą ar kitą šalių sutartą vietą sekančią dieną t.y. gruodžio 27 d., 18:00 val.;

3. Naujųjų metų šventę, pasiimdamas dukrą I. V. – M. iš motinos gyvenamosios ar kitos sutartos vietos gruodžio 31 d. 16:00 val. ir grąžinant sausio 1 d. 18:00 į motinos gyvenamą vietą ar kitą šalių sutartą vietą sekančią.

Lyginiais metais R. M. su vaiku praleidžia:

1. Šv. Velykas pasiimdamas dukrą I. V. – M. antrą Šv. Velykų dieną 9:00 val. iš motinos gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžina dukrą į motinos gyvenamą vietą ar kitą šalių sutartą vietą tą pačią dieną iki 20:00 val.;

2. Kūčias pasiimdamas dukrą I. V. – M. gruodžio 24 d. 9:00 val. iš motinos gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas dukrą gruodžio 26 d., iki 16:00 į motinos gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą.

Kiekvienais metais:

1. R. M. pasiima dukrą I. V. – M. su savimi iš motinos gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo programai ar kitos su vaiko motina sutartos vietos per savo gimimo dieną nuo 15 val. ir privalo grąžinti vaiką į motinos gyvenamąją vietą ar kitą su dukros motina sutartą vietą iki tos pačios dienos 20 val.;

2. Per Tėvo dieną R. M. pasiima dukrą I. V. – M. iš motinos R. V. gyvenamosios vietos ar kitos su dukros motina sutartos vietos iki 12 val. ir privalo grąžinti dukrą į motinos gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą tos pačios dienos 20 val.

Žemesnės instancijos teismas

3.R. M. bendrauja su dukra kiekvieną nelyginę metų savaitę pasiimdamas ją iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo įstaigos programai ar kitos sutartos vietos penktadienį iki 17:30 val. ir grąžina ją į motinos gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą sekmadienį iki 15:00 val.;

4. Kiekvieną lyginę metų savaitę R. M. su dukra bendrauja pasibaigus ugdymo programai, pasiimdamas ją iš ugdymo įstaigos, ar kitos sutartos vietos trečiadienį iki 17:30 ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą trečiadienį iki 20:00 val.

5. Vasaros atostogų metu R. M. su dukra nepertraukiamai praleidžia 14 dienų. Apie konkretų laiką šalys raštiškai sutaria prieš vieną mėnesį iki numatomo bendravimo pradžios. Tuo atveju, jei planuojamos atostogos yra užsienyje, dukros pasiėmimo pas save metu tėvas R. M. privalo suderinti raštišku sutikimu, dukros išvežimą į užsienį, su dukros motina R. V..

Kitos bendravimo sąlygos:

1. Dėl dukros gimtadienio Šalys sprendžia abipusiu sutarimu, atsižvelgę į dukros norus ir interesus. Kitas iš tėvų visada turi teisę dalyvauti dukros gimtadienio šventėse.

2. Apie negalėjimą bendrauti su dukra nustatytu metu dėl objektyvių priežasčių, R. M. įsipareigoja raštu informuoti R. V. ne vėliau nei prieš 1 dieną iki numatomo bendravimo pradžios.

Žemesnės instancijos teismas

3. R. M. neribotai bendrauja su dukra elektroninėmis ryšio priemonėmis, jeigu tai netrukdo jų mokymosi, poilsio ir dienos režimui. Ieškovė įsipareigoja tokiam tėvo ir dukters bendravimui nedaryti kliūčių.

4.Raštiškas tėvų susitarimas apima bendravimą trumposiomis žinutėmis, elektroniniais laiškais, pranešimais socialiniuose tinkluose.

5. Abu tėvai privalo paisyti dukros norų ir interesų, tuo atveju, jei dukra I. V. – M. nori sugrįžti į savo gyvenamąją vietą pas motiną ir (arba) atsisako vykti su tėvu R. M., tėvai privalo atsižvelgti į vaiko interesus ir bendravimo laiką perkelti tarpusavio sutarimu. Abu tėvai privalo skatinti vaiko bendravimą su kiekvienu iš tėvų.

6.Pasikeitus gyvenamajai vietai, motina ir tėvas nedelsiant privalo pranešti naujos gyvenamosios vietos adresą.

7.Tėvas ir motina užtikrina su jais esančios dukros fizinį ir psichologinį saugumą bei tinkamą priežiūrą.

8.Ugdydami dukrą įsipareigoja siekti, kad dukra gerbtų abu tėvus ir palaikytų su abiem tėvais gerus santykius.

9.Abiejų tėvų raštišku sutarimu, tėvas R. M. turi teisę bendrauti su dukra, pasiimdamas pas save dukrą I. V. – M., ir kitu laiku nei nurodyta šioje bendravimo su vaiku tvarkoje.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui

Nustačius nepilnamečio šalių vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1577-930/2017).

Ieškovė reikalavo priteisti iš atsakovo kas mėnesį po 300 Eur kas mėnesi periodinėmis išlaidomis iki dukters pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018 metų birželio mėnesio iki 2018 metų gruodžio mėnesio imtinai. Atsakovas su ieškovės reikalavimais nesutiko

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Atkreiptinas dėmesys, kad plėtodamas pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-969/2020). Be to, Teismas pažymi, kad vis dėl to, kiekvieną kartą sprendžiant dėl priteistino išlaikymo turi būti atsižvelgta į tai, ar tėvai turi galimybę tenkinti vaiko poreikius.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas įvertinęs, aukščiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį, ieškovės nurodytų išlaidų, reikalingą kas mėnesį nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti, dydį), kad abi šalys yra sveikos, darbingos, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, prievolių kreditoriams neturi, į prašomo priteisti išlaikymo dydį (300 Eur), į 2021 metais nustatyto MMA dydį – 642 Eur daro išvadą kad atsakovas vaiko išlaikymui realiai yra pajėgus kas mėnesį teikti išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnį). Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas numato, kad priteisto išlaikymo dydis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, teismo sprendimu gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnis).

Taip pat tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo vaikui iš atsakovo už laikotarpį nuo 2018 metų birželio mėnesio iki 2018 metų gruodžio mėnesio imtinai (už laikotarpį kai šalys kaip sutuoktiniai kartu negyveno), kadangi į bylą nėra pateikta duomenų, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu teikė šalių nepilnamečiam vaikui išlaikymą bei įvertinus, jog nuo 2018 -01-01 MMA dydis sudarė viso 400 Eur, o ½ d. sudarytų 200 Eur. Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui vaikui už 6 mėnesius viso 1200 Eur (200 Eur x 6 mėnesiai).

Atkreiptinas dėmesys, kad 2019-10-11 teismo nutartimi dėl LAP taikymo, tame tarpe, iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį iki kol bus priimtas teismo sprendimas.

Dėl turto padalinimo.

CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina prezumpciją, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija turi svarbią reikšmę tiek materialiosios, tiek proceso teisės atžvilgiu. Pirma, ši prezumpcija reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, nes ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Antra, sutuoktinis teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija yra nuginčijama, tačiau šią prezumpciją galima ginčyti tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija yra įtvirtinta laikantis pagrindinių santuokos principų, tokių kaip susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.7, 3.28 straipsniai), sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis) bei pareiga būti vienas kitam lojaliam, vienas kitą remti ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Taigi bendroji jungtinė nuosavybė yra skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti. Bendrajai jungtinei nuosavybei nustatyti būtina įvertinti ne tik pajamų ar turto šaltinį ir įgijimo laiką, bet ir naudojimo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018, 20 punktas).

16.CK 3.88 straipsnis detalizuoja bendrąją normą, kad visas turtas, kurį sutuoktiniai įgyja sudarę santuoką, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Ši norma taip pat nustato, kad turtui pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe neturi reikšmės, kieno vardu jis įgytas – vieno ar abiejų sutuoktinių (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. CK 3.89 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas priskiriamas prie asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės pagal kelis kriterijus : turto įsigijimo laiką, turto įgijimo pagrindą, turto pobūdį. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta bendroji taisyklė, kad visas iki santuokos sutuoktinių atskirai įgytas turtas yra asmeninė jų nuosavybė (bendrai iki santuokos įgytas turtas bus bendroji dalinė nuosavybė). Aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, kaip anksčiau nurodyta, būtina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ši prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-378/2019, 19 punktas ir kt.).

17.CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009). Vadinasi, kad CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta norma reikalauja, kad įgyjant turtą būtų aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo sutartyje yra sąlyga, kad turtą sutuoktinis perka asmeninėn nuosavybėn). Jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesutaria dėl nuosavybės teisių į turtą, reikia vadovautis CK 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpcija.

18.Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai pagal įstatymą leidžiama nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009 ir kt.).

Kaip jau minėta, šalys santuokos metu nekilnojamojo turto nuosavybės teise neįgijo.

Dėl automobilių BMW X5, v.n. ((duomenys neskelbtini)), (ieškovė nurodė vertę - 11 800 EUR, atsakovas 12000 Eur), 2018-09-01 įregistruoto ieškovės vardu ir Volvo XC90, v.n. (duomenys neskelbtini), (ieškovė nurodė vertę - 9 700 EUR atsakovas 8000 Eur), 2018-08-10 įregistruoto atsakovo vardu.

Ieškovė teigė, kad minėti automobiliai buvo įgyti santuokos metu, tuo tarpu atsakovas nurodė, kad automobiliai yra atsakovo asmeninė nuosavybė, nes buvo įgyti iš jo lėšų, kad ieškovė automobilį BMW X5 pardavė be jo žinios, kad automobilis Volvo XC90 buvo ženkliai apgadintas auto įvykio metu, todėl ieškovė turi atlyginti jam žalą, kad automobiliai buvo įsigyti Gariūnuose, kita vertus, atsakovas 2021-02-10 teismo posėdžio metu jau patvirtino, kad jam buvo žinoma apie automobilio BMW X5 v.n. (duomenys neskelbtini) pardavimą, t.y. kad ieškovė pardavė automobilį. Byloje surinkti įrodymai: išrašai iš aukciono USA Intercargo LLC, skelbimas iš aukciono USA Intercargo LLC su automobilio pardavimo data (2018-04-30), 2018-04-30 mokėjimo pavedimas aukcionui USA Intercargo LLC iš ieškovės Revolut sąskaitos, išrašai iš ieškovės sąskaitos AS „Citadele“, išrašai iš šalių banko sąskaitų, 2018-12-19 automobilio Volvo XC90 autoįvykio deklaracija, 2020-06-15 automobilio BMW X5 Pirkimo-pardavimo sutartis, bei šalių el.susirašinėjimas su foto nuotraukomis dėl šio automobilio pardavimo, visiškai paneigia atsakovo nurodytas nenuosekliai aplinkybes dėl aukščiau nurodytų automobilių ir žymaus automobilio Volvo XC90 ženklaus sugadinimo bei patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad automobiliai buvo pirkti JAV šalims gyvenant santuokoje, o automobilis. BMW X5 parduotas su atsakovo žinia, kad automobilio Volvo XC90 apgadinimai buvo nežymūs.

Kadangi automobilis BMW X5 v.n. (duomenys neskelbtini) yra parduotas su atsakovo žinia, šiai dienai šalys šiuo turtu nedisponuoja, todėl jis išjungtinas iš dalintino turto balanso ir atsakovo reikalavimas dėl 12000 Eur kompensacijos priteisimo iš ieškovės, kaip neįrodytas ir nepagrįstas – atmestinas.

Esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, atmestini kaip nepagrįsti atsakovo reikalavimai priteisti iš ieškovės, anot atsakovo, turtinę žalą 520,45 Eur dėl automobilio Volvo XC90 apgadinimo, 3900 Eur nuostolių už kito automobilio nuomą (dėl šio reikalavimo atsakovas net nenurodė jo pagrindo).

Dėl automobilio Volvo XC90. Kadangi ginčo dėl to, kad šis automobilis būtų priteistas atsakovui nėra, tai šis automobilis priteistinas asmeninės nuosavybės teise atsakovui, o ieškovei priteistina ½ d. šio automobilio vertės kompensacija, kadangi šalys nurodė skirtingas šio automobilio vertes, todėl, teismas šio automobilio verte laiko šalių nurodytų verčių vidurkį – 8000 Eur, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 4000 Eur kompensacija (8000 Eur:2).

Atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės 4408,89 Eur bendrų lėšų sumą (8817,78 Eur:2) kaip 1/2d. bendrų lėšų sumą, atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas, kadangi kaip matyti iš šalių nurodytų sąskaitų išrašų ir jų laikotarpių, šalys tuo metu gyveno bendrai santuokoje, o bendras šalių kaip sutuoktinių gyvenimas pasibaigė 2018 metų birželio mėnesį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 79, 88, 93, 96, 98 str. sr.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas iš esmės visiškai (netenkinant reikalavimo dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės) ieškovei iš atsakovo priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos: 341 Eur žyminio mokesčio ir 1180 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso 1521 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes priešieškinys atmestas.

Valstybei pašto išlaidos nepriteistinos, nes jos byloje nesusidarė (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu teismas CPK 260, 263 – 270 str., str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Panaikinti ieškovės R. V.-M., a.k.(duomenys neskelbtini), ir R. M., a.k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos Las Vegase, Nevados valstijoje, JAV ir (duomenys neskelbtini) įregistruotos Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos įrašą Nr. 4978 dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei R. V-M. palikti pavardę – V., atsakovui M..

Nustatyti nepilnamečio vaiko I. V.-M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim.(duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. V.-M..

Nustatyti sekančią atsakovo R. M. ir nepilnametės I. V.-M. bendravimo tvarką:

Nelyginiais metais R. M. su vaiku praleidžia:

Lyginiais metais R. M. su vaiku praleidžia:

Kiekvienais metais:

2. Per Tėvo dieną R. M. pasiima dukrą I. V. – M. iš motinos R.s V.s gyvenamosios vietos ar kitos su dukros motina sutartos vietos iki 12 val. ir privalo grąžinti dukrą į motinos gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą tos pačios dienos 20 val.

Kitos bendravimo sąlygos:

1. Dėl dukros gimtadienio Šalys sprendžia abipusiu sutarimu, atsižvelgę į dukros norus ir interesus. Kitas iš tėvų visada turi teisę dalyvauti dukros gimtadienio šventėse.

2. Apie negalėjimą bendrauti su dukra nustatytu metu dėl objektyvių priežasčių, R. M. įsipareigoja raštu informuoti R. V. ne vėliau nei prieš 1 dieną iki numatomo bendravimo pradžios.

4.Raštiškas tėvų susitarimas apima bendravimą trumposiomis žinutėmis, elektroniniais laiškais, pranešimais socialiniuose tinkluose.

6.Pasikeitus gyvenamajai vietai, motina ir tėvas nedelsiant privalo pranešti naujos gyvenamosios vietos adresą.

7.Tėvas ir motina užtikrina su jais esančios dukros fizinį ir psichologinį saugumą bei tinkamą priežiūrą.

8.Ugdydami dukrą įsipareigoja siekti, kad dukra gerbtų abu tėvus ir palaikytų su abiem tėvais gerus santykius.

9.Abiejų tėvų raštišku sutarimu, tėvas R. M. turi teisę bendrauti su dukra, pasiimdamas pas save dukrą I. V. – M., ir kitu laiku nei nurodyta šioje bendravimo su vaiku tvarkoje.

Priteisti iš atsakovo R. M., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui I. V.-M., a.k. (duomenys neskelbtini), po 300 eurų (tris šimtus eurų) periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki nepilnametės dukters pilnametystės, pavedant vaiko piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti ieškovei – R. V-M., a.k.(duomenys neskelbtini), priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. M., a.k. (duomenys neskelbtini), 1200 EUR (vieną tūkstantį du šimtus eurų) išlaikymo išlaikymą nepilnamečiui vaikui I. V.-M., a.k. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2018 m. birželio iki 2018 m. gruodžio mėn. imtinai.

Priteisti atsakovui R. M., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise automobilį Volvo XC90, VIN: (duomenys neskelbtini), v.n. (duomenys neskelbtini), 8000 Eur (aštuonių tūkstančių eurų ) vertės.

Priteisti iš atsakovo R. M., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovei R. V-M., a.k.(duomenys neskelbtini), 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų) piniginę kompensaciją.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. M., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovei R. V-M., a.k.(duomenys neskelbtini), 1521 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2019-10-11 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė