Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerj Lauš ir Mindaugo Povilansko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo ir civilinio atsakovo I. J. gynėjo advokato V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo I. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 MGL (3 000 eurų) dydžio bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtos bausmės dydis sumažintas trečdaliu ir I. J. nuteistas 40 MGL (2 000 eurų) dydžio bauda ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, I. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 16 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuotas I. J. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

I. J. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintos, o vairuotojo pažymėjimas, saugomas prie bylos viršelio, perduotas VĮ „Regitra“.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas ir iš I. J. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 1 404,07 (vieno tūkstančio keturių šimtų keturių eurų ir 7 centų) eurai turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos, nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo.

E. P. ieškinys tenkintas ir iš I. M. ieškovės E. P. naudai priteista 260 (du šimtai šešiasdešimt) eurų turtinei žalai atlyginti ir 6 000 (šeši tūkstančiai) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat nuosprendžiu išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. I. J. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas už tai, kad jis nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent:

jis, 2023 m. liepos 3 d. apie 21.35 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia kairės rankos kumščiu vieną kartą trenkė E. P. į veido sritį, padarydamas E. P. skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžį su poodine kraujosruva apatiniame kairės akies voke, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

2. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 40 straipsnio 8 dalimi, išspręsta ir I. J. baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, dėl kurios jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, dėl to, kad:

jis, 2023 m. sausio 12 d. apie 21.03 val., Vilniuje, Didlaukio gatvėje, ties pastatu Nr. 80A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,57 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistojo I. J. (toliau – ir apeliantas) gynėjas advokatas V. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nuosprendį (toliau – ir Skundžiamas nuosprendis) pakeisti:

1) dalyje dėl bausmės skyrimo. Vietoje paskirtos 2 000 (dviejų tūkstančių) eurų baudos ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, skirti 1 (vienerių) metų 3 (trejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

2) dalyje dėl automobilio „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. Prašo šios baudžiamojo poveikio priemonės neskirti.

3) dalyje dėl neturtinės žalos dydžio. Sumažinti priteistos 6 000 (šešių tūkstančių) eurų neturtinės žalos dydį iki 2 000 (dviejų tūkstančių) eurų.

1.1. Apeliaciniame skunde cituojant teismų praktiką bei teisinį reguliavimą, aktualų bausmės skyrimui, taip pat ir BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas, nurodoma, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai gali būti įgyvendinti nuteistajam paskyrus švelnesnės bausmės rūšį ar skiriant minimalų laisvės apribojimo bausmės dydį. Nagrinėjamu atveju apelianto atžvilgiu pirmosios instancijos teismas paskyrė itin daug piniginio pobūdžio sankcijų, įskaitant ir priteistus reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Pažymima, jog skiriant bausmę nuteistajam, negalima vadovautis vien tik padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu ir atsiradusiomis pasekmėmis, kadangi tokiu būdu būtų paneigiamas bausmės individualizavimo principas. Kartu gynėjas akcentuoja ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, apeliantui skirdamas BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte nenumatytą įpareigojimą, nenurodė jokių motyvų, kodėl būtent toks įpareigojimas yra tikslingas, norint pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

1.2. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas konfiskuoti automobilį, neišsiaiškino, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-884-1034/2023 transporto priemonė „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), jau konfiskuota, o automobilis Valstybinės mokesčių inspekcijos buvo realizuotas. 2023 m. gegužės 4 d. automobilis „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo įvertintas 2 061 (dviem tūkstančiais šešiasdešimt vienu) euru, bet tris kartus nukainuotas, nes jo niekas nepirko, o 2023 m. rugpjūčio 30 d. parduotas už 919,72 (devynis šimtus devyniolika eurų ir 72 centus) eurų (duomenys pridedami prie apeliacinio skundo). Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas nepagrįstai taikė transporto priemonės „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, kaip baudžiamojo poveikio priemonę, šioje dalyje netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ko pasėkoje priėmė nepagrįstą nuosprendį dalyje dėl turto konfiskavimo, todėl ši Skundžiamo nuosprendžio dalis, apelianto vertinimu, turėtų būti panaikinta.

1.3. Apeliantas nesutinka su E. P. priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, kaip nepagrįstu bei neproporcingu. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, kadangi priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka nuoseklios teismų praktikos, kuri apeliaciniame skunde cituojama, panašaus pobūdžio bylose, ir teisės taikymo aspektu neatitinka įstatymo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiajai padaryti sužalojimai nebuvo tokie, kad būtų buvęs reikalingas ilgalaikis gydymas, likę liekamieji reiškiniai, ir kt. Pagal teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydi už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą, jos dydis svyruoja nuo 1 000 (vieno tūkstančio) eurų iki 4 000 (keturių tūkstančių) eurų. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajai 6 000 (šešis tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti, iš esmės nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos priteisiant neturtinės žalos atlyginimą už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, toks dydis, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, laikytinas neproporcingu.

1.4. Nurodoma, kad vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, jog nukentėjusiosios patirti fiziniai skausmai būtų trukę ilgą laiko tarpą, ar dėl to ji negalėtų užsiimti kasdienine veikla. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog dėl patirtų smurtinių veiksmų, nukentėjusiajai buvo sukelti ilgalaikiai dvasiniai sukrėtimai, turintys įtakos iki šiol. Akcentuojama, kad apeliantas viso proceso metu pripažino savo kaltę, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailėjosi, be to, apylinkės teismo akivaizdoje atsiprašė nukentėjusiosios, kas rodo ne tik nuteistojo kritišką požiūrį į padarytą veiką, tačiau ir jo asmenybę teigiamai charakterizuojančių bruožų visumą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, nepakankamai įvertino jo asmenybę, požiūrį į padarytą veiką, į tai, kad pastarasis pripažino visas baudžiamosios bylos aplinkybes, jų neginčijo, o dėl padarytos veikos labai išgyveno.

1.5. Kartu atkreipiamas dėmesys, jog I. J. sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, tačiau Skundžiamu nuosprendžiu neatsižvelgta į eilę bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių. Apeliantas akcentuoja aplinkybes, susijusias su nukentėjusiosios E. P. veiksmų provokuojamuoju pobūdžiu. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios elgesys iki veikos padarymo ir po jos buvo itin provokuojantis, o nukentėjusioji savo elgesiu akivaizdžiai išprovokavo ir eskalavo konfliktą, kuris turėjo tiesioginę įtaką veikos padarymui. Apeliantas neginčija veikos aplinkybių, neneigia savo kaltės ar jos formos, tačiau prašo apeliacinės instancijos teismo atkreipti dėmesį į svarbias aplinkybes, t. y. nukentėjusiosios elgesį, kuris akivaizdžiai turėjo įtakos veikos padarymui ir šias aplinkybes įvertinti sprendžiant dėl švelnesnės bausmės ir mažesnės neturtinės žalos priteisimui. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs išskirtinių aplinkybių nuteistojo padarytai neturtinei žalai įvertinti, neturėjo nukrypti nuo teismų praktikos ir priteisti mažesnę neturtinės žalos sumą nukentėjusiajai nei priteista.

2. Nukentėjusiosios E. P. atstovas advokatas Arūnas Juodis atsiliepimu prašo atmesti apeliacinį skundą dalyje dėl priteistos neturtinės žalos sumažinimo, o likusioje dalyje spręsti teismo nuožiūra. Taip pat prašoma iš nuteistojo I. J. nukentėjusiosios E. P. naudai priteisti 1 028,50 (vieną tūkstantį dvidešimt aštuonis eurus ir 50 centų) eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas bei pasirengimas teismo posėdžiui ir atstovavimas.

2.1. Atsiliepime nurodoma, jog nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Pasak nukentėjusiosios atstovo, apeliantas nusikalstamą veika padarė būdamas neblaivus, ir tai yra faktas. Nukentėjusioji ir jos dukra B. J. dar iki nusikalstamos veikos padarymo suprato, kad apeliantas yra akivaizdžiai neblaivus. Po nusikalstamos veikos padarymo apeliantui buvo nustatytas 2,43 promilės girtumą, tačiau pastarasis viso proceso metu melavo ir išsisukinėjo esą jis prisigėrė po nusikalstamos veikos padarymo, išėjęs iš buto ir nuėjęs į barą „Alynas“. Nukentėjusioji ir jos dukra B. J. kaltinime nurodytą dieną atvyko į kaltinime nurodytą vietą būtent dėl to, kad apeliantas negrąžino bendro mažamečio vaiko. I. J. atsiliepus telefonu, girdėjosi vaiko verkimas, o apeliantas kelnėjo labai nerišliai, pasakė B. J., kad ji pati atvažiuotų pasiimti vaiko, ir iš to nukentėjusiosios dukra suprato, jog apeliantas labai tikėtina yra neblaivus. Atvažiavusios nukentėjusioji ir jos dukra matė, kad apeliantas yra akivaizdžiai girtas, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis elgėsi neadekvačiai, svirduliavo vaikščiodamas, nerišliai kalbėjo, kalbėdamas pamesdavo mintį ir t.t., todėl buvo iškviesta policija, tikslu užfiksuoti apelianto girtumą būnant su mažamečiu vaiku ir taip padarytą Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu nustatyto reikalavimo tėvui sudaryti vaikui saugią aplinką pažeidimą. Išgirdęs, kad kviečiama policija, apeliantas bandė pasišalinti iš buto iki policijos pareigūnų atvykimo, todėl nukentėjusioji bandė jį sulaikyti iki kol atvyks policijos pareigūnai, fiziškai laikydama girtą apeliantą už jo rūbų rankovės. Būtent tuo metu, siekdamas nuslėpti padarytą pažeidimą ir tuo tikslu pasprukti iš buto, apeliantas smogė kumščiu į veidą nukentėjusiajai. Iš pirmosios instancijos teismui pateikto baro „Alynas“ elektroninio laiško matyti, kad patvirtinama, jog šis baras 2024 m. liepos 3 d., kaip ir kiekvieną dieną, dirbo nuo 10 iki 22 val., išskyrus šventinėmis dienomis. 2024 m. liepos 3 d. buvo pirmadienis – ne šventinė diena. Taip pat buvo pateikti ir duomenys iš Google Maps apie atstumą, esantį tarp buto ir baro. Minimos aplinkybės vienareikšmiškai įrodo, jog I. J., išėjęs iš buto 21:58 val. negalėjo spėti nueiti iki baro „Alynas“, kuris dirba iki 22 val. ir neparduoda alkoholio išsinešimui, nusipirkti ten alkoholio ir dar prisigerti tiek, kad pasiektų 2,43 promilės girtumą. Todėl nukentėjusiosios veiksmais, siekiant sulaikyti bute apeliantą, nėra ir negali būti laikomi provokatyviais, kai gi apelianto veiksmai vertintini, kaip turintys padidinto pavojingumo visuomenei elementų, rodantys jo polinkį daryti pažeidimus, nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio normų ir smurtauti net prieš šeimos narius, moteris. Atkreipiamas dėmesys, jog vėliau nukentėjusiosios dukros ir apelianto skyrybų procese teismo sprendimu apeliantas buvo iškeldintas iš buto, kas patvirtina, kad teismas kitoje byloje konstatavo apelianto pavojingumą šeimos nariams.

2.2. Pasisakant apie nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą, atsiliepime cituojamos teisės normos bei teismų praktika, aktuali sprendžiamam klausimui, ir nurodoma, jog nukentėjusioji dėl įvykio buvo itin stipriai emociškai paveikta. O būtent, visų pirma dėl paties neblaivaus apelianto išpuolio, kurio metu nukentėjusioji išgyveno didelį stresą, baimę dėl pavojaus, kilusio jos, jos dukros ir mažamečio anūko, buvusių toje pačioje patalpoje, sveikatai ir gyvybei. Kai apeliantas nukentėjusiajai smogė kumščiu į veidą, E. P. pajuto didžiulį skausmą, galvos svaigimą, nedelsiant ėmė tinti veidas, vėliau pykino, stipriai skaudėjo galvą. Smūgiu E. P. buvo sulaužyti veido kaulai – skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio, bei sukelta poodinė kraujosruva. Sveikatos sužalojimų gydymui reikėjo atlikti operaciją, kuri buvo atlikta 2023 m. liepos 7 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje. Pirminis gydymas (kol sugijo veido kaulai) bendrai truko apie 1 (vieną) mėnesį, viso šio gydymo metu nukentėjusioji jautė skausmą, patyrė nepatogumus – kaskart valgant, nes galėjo tik ribotai išsižioti ir negalėjo kramtyti maisto; kaskart miegant, nes negalėjo remtis ant kairės veido pusės; turėjo vengti fizinio krūvio 3 (tris) savaites po operacijos; veidas buvo subjaurotas kraujosruvų; negalėjo naudotis jai įprasta transporto priemone vasaros metu – motociklu, nes negalėjo užsidėti šalmo. Medikai nurodė periodiškai stebėti nukentėjusiosios kairės pusės implantų ir protezo būklę, esant poreikiui taikyti gydymą (1 priedas prie civilinio ieškinio). E. P. iki šiol periodiškai jaučia skausmą buvusių veido kaulų lūžių srityje. Nurodoma, ką atlikus nukentėjusiosios apžiūrą dėl jai apelianto padarytų sužalojimų vietoje, konstatavo gydytojas odontologas (1 priedas prie atsiliepimo). Taigi nukentėjusiosios sveikatos sužalojimų gydymas dar nėra pasibaigęs, nors po nusikalstamos veikos padarymo praėjo jau daugiau nei metai laiko, ir dar tęsis ateityje, be to, nukentėjusioji dar patirs dideles išlaidas apelianto padarytų jos sveikatos sužalojimų gydymui. Už pakartotinę odontologo apžiūrą ir konsultaciją E. P. papildomai patyrė 100 (vieno šimto) eurų išlaidų mediko paslaugoms apmokėti (2 priedas prie atsiliepimo) ir patirs išlaidų dar ateityje tiek papildomoms medikų konsultacijoms, tiek ir papildomai operacijai.

2.3. Kartu pabrėžiama, jog dėl padaryto smurtinio nusikaltimo nukentėjusioji patyrė didelę psichologinę žalą, o būtent sutriko miego ritmas, kamavęs keletą mėnesių, keletą kartų išgyventos panikos atakos, kurių ankščiau nėra patyrusi. E. P. iki šiol baiminasi sutikti apeliantą, jos dukros ir anūko tolimesnis bendravimas su apeliantu kelia didelį surūpinimą, kaip motinai ir močiutei. Taip pat nukentėjusioji išgyveno didelę gėdą prieš aplinkinius ir buvo sugniuždyta morališkai, jai buvo labai sunku atsigauti. Nukentėjusiosios tvarkinga išvaizda yra jos kasdienio darbo itin svarbi dalis, o po sumušimo veidas buvo subjaurotas ilgam laikui – veidas buvo ištinęs, ryškios poodinės kraujosruvos. Nuolatinis aiškinimas darbe kas jai nutiko ir bandymas maskuoti subjaurotą veidą sukėlė daug nepatogumų ir pažemino ją kolegų ir klientų akyse. Be to, dėl nebaigto gydymo nukentėjusioji iki šiol patiria ir ateityje patirs iš to kylančias neigiamas pasekmes tiek sveikatai, tiek finansine prasme. E. P. skausmą kenčia iki šiol ir dar daugiau skausmo turės patirti naujos operacijos metu bei gijimo metu po operacijos. Taigi neigiami padariniai nukentėjusiosios sveikatai yra ilgalaikiai ir galimai išliks visam jos gyvenimui. E. P. iki šiol negali gyventi pilnaverčio gyvenimo dėl periodiškai jaučiamo skausmo buvusių lūžių srityje. Nurodytų aplinkybių pagrindu nuketėjusiosios atstovo vertinimu Skundžiamu nuosprendžiu priteistas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas ir proporcingas nukentėjusiajai padarytai neturtinei žalai, todėl nėra pagrindo jo mažinti.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, jame išdėstytais motyvais, ta apimtimi kiek prašoma. Nukentėjusioji ir jos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus, prašė apeliacinį skundą dalyje dėl priteistos neturtinės žalos dydžio atmesti ir iš nuteistojo nukentėjusiosios naudai priteisti patirtas advokato išlaidas. Prokurorė teismo posėdžio metu nurodė, kad apeliacinis skundas iš dalies pagrįstas dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo pritaikymo antrą kartą, todėl būtina Skundžiamą nuosprendį pakeisti. Kiti apeliacinio skundo argumentai, prokurorės vertinimu, yra nepagrįsti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo ir civilinio atsakovo I. J. gynėjo advokato V. B. apeliacinis

skundas atmestinas.

4. Pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliaciniu skundu neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės, kvalifikavimas, apimtis bei I. J. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, tačiau apeliantas nesutinka su viena iš paskirtų bausmių rūšimi, t. y. bauda, prašydamas už abi nusikalstamas veikas skirti laisvės apribojimo bausmę, taip pat panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, bei sumažinti nukentėjusiajai priteistą neturtinę žalą.

5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį bei Skundžiamo nuosprendžio argumentus, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam I. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, Skundžiamame nuosprendyje pakankamai nuosekliai išdėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai I. J. pripažino kaltu. Skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, neturi (BPK 20 straipsnio 5 dalis), todėl teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose ir pasisako tik jame keliamais klausimais (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl I. J. paskirtos bausmės

6. Kaip jau buvo minėta, I. J. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Iš apeliacinio skundo argumentų bei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išsakytos pozicijos matyti, jog nesutinkama tik su paskirtąja bausme – bauda, už nusikaltimo, įtvirtinto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, motyvuojant, jog I. J. paskirta itin daug finansinių sankcijų, t. y. be baudos, ir civilinių ieškinių atlyginimas, turto konfiskavimas, išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Gynybos vertinimu nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta ir turėtų būti švelninama arba paskirta laisvės apribojimo bausmė be baudos – skiriant 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimą.

7. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Klausimo nagrinėjimui aktualioje BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, įtvirtintas BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse, 61 straipsnio 1, 2 dalyse, atsižvelgęs ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, padarė išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti I. J. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam – 60 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Taigi apeliantui Skundžiamu nuosprendžiu už vieną iš inkriminuotų nusikalstamų veikų paskirta bausmė yra pati švelniausia bei palankiausia tiek savo rūšimi, tiek dydžiu. Skirti nuteistajam jo pageidaujamą laisvės apribojimo bausmę nėra pagrindo, kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje tokia bausmės rūšis nenumatyta. Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, pažymi ir tai, kad apeliantas, prašymas skirti nuteistajam laisvės apribojimo bausmę (ar kitas sankcijoje numatytas bausmės rūšis) prašo pabloginti nuteistojo padėtį. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – areštas ir laisvės atėmimas, yra griežtesnės nei bauda (BK 42 straipsnio 1 dalies). Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinio skundo argumentas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo ir sankcijoje nenumatytos bausmės - laisvės apribojimo paskyrimo yra nepagrįstas, nes, kaip jau buvo minėta, prašoma laisvės apribojimo bausmė yra griežtesnė nei paskirta bausmė - bauda. BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti skiriama tik švelnesnė, bet ne griežtesnė kaip prašoma apeliaciniu skundu, bausmė.

8. Atsakant į apeliaciniame skunde keliamą klausimą dėl nukentėjusiosios E. P. veiksmų provokuojamojo pobūdžio, teisėjų kolegija pažymi, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-386/2012, Nr. 2K-115-648/2016). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-440/2013, Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-P-135-648/2016). Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, Nr. 2K-364/2014, Nr. 2K-153-511/2020).

9. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė, jog aptariamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, nuteistasis I. J. būtų padaręs dėl provokuojančio ar rizikingo nukentėjusiosios E. P. elgesio, šios aplinkybės nepatvirtina jokie baudžiamosios bylos duomenys. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios prasidėjo žodinis konfliktas, ką patvirtino tiek pats I. J., tiek E. P., tiek ir įvykio metu buvusi liudytoja B. J.. Nukentėjusioji norėdama sulaikyti apeliantą, kad jis nepasišalintų, savo rankomis suėmė jį už rankos ir iš karto po to I. J. kairės rankos kumščiu vieną kartą trenkė E. P. į kairės pusės žandą (nukentėjusios ir liudytojos paaiškinimai – 1 t., b. l. 1 – 5, 91–94; 2 t., b. l. 81–88 (2023 m. balandžio 9 d. teisiamojo posėdžio protokolas)). Pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kiek pamena bandė savo uošvienę išvesti iš buto, tarp jų įvyko susistumdymas, kurio metu vienas kitą stumdė rankomis (1 t., b. l. 30–32). I. J. teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu vėlgi patvirtino, jog prasidėjo žodinis konfliktas, prašė jos išeiti, norėjo per duris išstumti, apėmė afekto būsena, emocijos, apsistumdė, nepamena tiksliai, kad trenkė, bet to neneigė (2 t., b. l. 81–88 (2023 m. balandžio 9 d. teisiamojo posėdžio protokolas)). Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad būtent nuteistasis inicijavo smurtinių veiksmų panaudojimą, tuo metu, kai nukentėjusioji bandė jį sulaikyti, I. J. žodinio konflikto metu tyčia sudavė E. P. smūgį į veido sritį. Įvertinus tai, kad apelianto aktyvūs smurtiniai veiksmai nukentėjusiajai buvo suduoti ne kaip atsakas į neteisėtus nukentėjusiosios veiksmus, nėra pagrindo pripažinti E. P. veiksmų kaip provokuojančio ar rizikingo elgesio.

10. Taip pat apeliacinės instancijos proceso metu nukentėjusioji ir jos atstovas kėlė klausimą bei įrodinėjo, jog jau įvykio metu – 2023 m. liepos 3 d., nuteistasis I. J. buvo neblaivus ir melagingai teigė, kad alkoholį vartojo po fizinio smurto panaudojimo. Pirmiausiai atkreiptinas dėmesys, jog minimos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t. y. kad nuteistasis veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), valstybinis kaltintojas nenurodė nei kaltinamajame akte, nei tokį kaltinimą palaikė pirmosios instancijos teisme (2 t., b. l. 81–88 (2023 m. balandžio 9 d. teisiamojo posėdžio protokolas)). Apeliacine tvarka bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nėra pagrindo svarstyti nukentėjusiosios atsiliepime keliamą klausimą dėl nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kadangi nei E. P., nei prokuroras Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nuosprendžio neapskundė, o apeliacinės instancijos teismas, nesant dėl to apeliacinio skundo, negali pabloginti nuteistojo padėties (BPK 320 straipsnio 4 dalyje).

11. Taigi iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas I. J. bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, tinkamai vadovavosi bausmių skyrimo nuostatomis, atsižvelgė į visas tiek nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek ir apelianto asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Bylos duomenimis nustatyta, kad I. J. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 138 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis). Apeliantas nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė laidavimo laikotarpiu, t. y. kai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo (1 t., b. l. 137–143). Nustatyta viena I. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat buvo įvertinti ir apelianto asmenybę charakterizuojantys duomenys, kad jis administracine tvarka baustas, paskirtas pinigines nuobaudas sumokėjęs (1 t., b. l. 123–133), dirbantis (1 t., b. l. 134– 136), turintis psichikos ir elgesio sutrikimus vartojant alkoholį, priklausomybės sindromą (1 t., b. l. 146), gydytas Respublikiniame priklausomybės ligų centre Vilniaus filiale bei VšĮ Karoliniškių poliklinikoje dėl priklausomybės alkoholiui ir psichikos sutrikimų (2 t., b. l. 75, 76), sprendžiantis turimas problemas (2 t., b. l. 77), atsiprašė nukentėjusiosios ir išreiškė apgailestavimą dėl savo veiksmų (2 t., b. l. 79). Įvertinusi paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai nuteistajam parinko švelniausias BK 281¹ straipsnio 1 dalies, BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas bausmes – atitinkamai baudą, artimą minimaliam dydžiui, ir laisvės apribojimą, artimą bausmės vidurkiui.

12. Kartu atsakant į apeliacinio skundo argumentą dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam įpareigojimą, numatytą BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte, nenurodė jokių motyvų dėl jo tikslingumo, pažymėtina, jog nuteistojo padarytos veikos, atsižvelgiant kartu į jų padarymo aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis bei į jo turimą priklausomybę, šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas pagrindas uždrausti I. J. bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam I. J. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, bei teisingai, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, jas sumažino trečdaliu. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

13. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistajam paskyrė ir dvi baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 68, 72 straipsniuose. Ir nors apkaltinamajame nuosprendyje žemesnės instancijos teismas nenurodė jokių motyvų bei argumentų dėl paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, teisėjų kolegija sprendžia, jog tiek uždraudimas naudotis specialia teise, tiek turto konfiskavimas nuteistajam paskirti pagrįstai. Kaip nustatyta, Skundžiamu nuosprendžiu buvo sprendžiamas ir I. J. baudžiamosios atsakomybės klausimas dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nuosprendžiu I. J., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir be kita ko, vadovaujantis BK 68 straipsniu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 16 d.; vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas automobilis „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad I. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suvokdamas, jog automobilio vairavimas esant tokiai būsenai yra neteisėtas, vairavo automobilį ir tokiais savo veiksmais padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones I. J. neginčija, todėl teisėjų kolegija nustačiusi, jog baudžiamojo poveikio priemonė paskirta pagrįstai, detalesnių motyvų dėl šio aspekto nepateikia.

14. Kita apeliantui paskirtoji baudžiamojo poveikio priemonė, įtvirtinta BK 72 straipsnyje. Pagal minėto straipsnio nuostatas, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Gynyba nekvestionuoja apeliantui paskirto turto konfiskavimo, t. y. jo tikslingumo bei teisėtumo, tačiau kelia klausimą ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai I. J. priklausančią transporto priemonę konfiskavo antrą kartą. O būtent, nesiaiškino ir nenustatė, jog automobilis „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jau konfiskuotas, todėl gynybos manymu, Skundžiamas nuosprendis šioje dalyje turi būti naikintinas. Vis tik, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiems skundo argumentams nepritaria. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nuosprendis, kuriuo I. J., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, dalyje dėl turto konfiskavimo ir buvo įvykdytas, tai nereiškia, jog Skundžiamu nuosprendžiu baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, paskirta antrą kartą. Analizuojamu atveju, išsprendus apelianto baudžiamosios atsakomybės klausimą, buvo paskirta analogiška baudžiamojo poveikio priemonė, kaip ir ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nuosprendžiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo gynėjo nurodoma aplinkybė, jog turto konfiskavimas jau yra įvykdytas, bus aktuali bei reikšminga Skundžiamo nuosprendžio vykdymo procese, gavus duomenų, kad ši nuosprendžio dalis, t. y. dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, įvykdyta, ir dokumentai dėl nuosprendžio vykdymo negalės būti išduoti. Esant nurodytoms aplinkybėms, Skundžiamo nuosprendžio ir šioje dalyje keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Dėl neturtinės žalos dydžio

15. Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti Skundžiamo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio, t. y. sumažinti neturtinės žalos dydį nuo priteistų 6 000 (šešių tūkstančių) eurų iki 2 000 (dviejų tūkstančių), atsižvelgiant į teismų praktiką, nukentėjusiosios patirtus sužalojimus, pačios E. P. veiksmus nagrinėjamo įvykio metu bei apelianto elgesį po nusikaltimo padarymo, taip pat jo pozityvų procesinį elgesį ir teigiamai jį charakterizuojančius duomenis. Nukentėjusioji prašo apeliacinį skundą šioje dalyje atmesti, motyvuojant tuo, kad ji patyrė ne tik fizinio pobūdžio pasekmes, bet ir dvasinius išgyvenimus – buvo itin stipriai emociškai paveikta, jautė ir jaučia stresą, baimę, pavojų, gėdą bei diskomfortą dėl fizinės traumos, buvo operuojama, pirminis gydymas truko apie mėnesį, be to, sveikatos sužalojimų gydymas dar nėra pasibaigęs, taigi nusikalstamos veikos pasekmės sveikatai yra ilgalaikės, o neigiami padariniai galimai išliks visą gyvenimą. Savo argumentams patvirtinti, E. P. apeliacinės instancijos teismui pateikė ir MB „Mamelonas“ epikrizę su gydytojo odontologo prognoze, susijusia su nukentėjusiosios patirtomis veido traumomis.

16. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog būtent apeliantas yra atsakingas už nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. P. padarytą neturtinę žalą, ko neginčija ir pats nuteistasis. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad E. P. civilinis ieškinys dalyje dėl prašomos 15 000 (penkiolikos tūkstančių) eurų neturtinės žalos (1 t., b. l. 47–49) tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo nukentėjusiosios naudai priteista 6 000 (šeši tūkstančiai) eurų neturtinei žalai atlyginti.

17. Teisėjų kolegija pirmiausiai akcentuoja, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta neturtinės žalos samprata. Minimo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis. Šiame kontekste būtina pažymėti ir tai, jog neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020). Taigi CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo asmens patirtą neturtinę žalą tenka teismui.

18. Prieš atsakant į skundo argumentą, kad priteista civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos suma neatitinka teismų praktikos šios kategorijos bylose, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-255-697/2022). Vis tik, kadangi nagrinėjamoje situacijoje keliamas klausimas būtent dėl priteistos sumos dydžio, motyvuojant teismų praktika, teisėjų kolegija detaliau ir išsamiau susipažino su aukštesniųjų instancijų teismų procesiniais sprendimais priimtais baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti už BK 138 straipsnyje įtvirtintus nusikaltimus. Pagal teismų praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 144,84 eurų iki 7 240,50 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, Nr. 2K-497/2011, Nr. 2K-252/2012, Nr. 2K-140/2012, Nr. 2K-238/2014, Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-21-942/2016, Nr. 2K-P-135-648/2016, Nr. 2K-105-222/2019, Nr. 2K-227-697/2022, Nr. 2K-255-697/2022). Mažiausia (1 000–1 500 eurų) neturtinė žala priteisiama retai, dažniausiai tada, kai nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nėra susiję su kaulų lūžiais (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-415-813/2021) arba konstatuojami ne veido kaulų lūžiai, dėl kurių neprireikė stacionarinio ar specifinio gydymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-524-908/2021, 1A-37-843/2022). Didžiausia (3 000– 4 000 eurų) neturtinė žala priteisiama tada, kai nustatomi veido kaulo lūžiai ar kiti sužalojimai, pareikalavę operacinio ar stacionaraus gydymo, arba kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-82-354/2021, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-666-594/2021, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-361/2022). Taip pat matyti, jog 4 000 eurų suma buvo priteista už nukentėjusiajam padarytus nubrozdinimus, kraujosruvas, krūtinės ląstos sumušimą su dešinės krūtinės ląstos pusės V-X šonkaulių lūžimu (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-473-966/2023), 4 500 eurų suma priteista už išmuštus tris priekinis dantis (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-497-923/2023), 4 500 eurų suma – už apatinio žandikaulio lūžį kairio kampo srityje bei kairėje priekyje tarp I ir II dantų, kraujosruvą dešiniame žaste, kraujosruvą pilvo kairėje pusėje (Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje 1A-324-954/2024), 5 000 eurų suma – už apatinio žandikaulio lūžį, burnos gleivinės plyšimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-429-813/2023), 6 000 eurų sumą – už apatinio žandikaulio lūžį kairėje pusėje su poodine kraujosruva (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-95-795/2024). Taip pat yra ir atvejų, kuomet priteisiama ir ženkliai didesnė neturtinės žalos suma – nuo 10 000 eurų iki 15 000 eurų (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-221-1020/2023, Nr. 1A-392-843/2022).

19. Taigi nors neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, Nr. 2K-202-693/2015, Nr. 2K-300-222/2017, Nr. 2K-53-693/2018). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismai stengiasi atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai. Be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga. Šiuo atveju pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika nėra aktuali ir apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja, kadangi nurodytose bylose nagrinėtos situacijos ir nukentėjusiųjų patirti sužalojimai nebuvo tapatūs ar labai panašūs nagrinėjamai situacijai, todėl nelaikytina precedentu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajai E. P. priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, vertino visus šiam klausimui spręsti reikšmingus kriterijus.

20. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir tuo, kad nukentėjusioji dėl jam padarytų ir specialisto išvadoje objektyviai konstatuotų sužalojimų – skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžimo su poodine kraujosruva apatiniame kairės akie voke – patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir emocinį stresą. Neabejotinai dėl žandikaulio lūžimo buvo pasikeitusi nukentėjusiosios gyvenimo kokybė, įprastas gyvenimo ritmas. E. P. buvo atlikta operacija, kas vienareikšmiškai sukelia nepageidaujamus neigiamus padarinius ilgesnį laiką, dvasinius išgyvenimus, t. y. smurtiniai I. J. veiksmai neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai ir didelį emocinį šoką, be kita ko, jog nusikalstama veika buvo įvykdyta artimoje aplinkoje – nukentėjusioji tuo metu buvo apelianto uošvienė. Pabrėžtina, jog dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji E. P. neabejotinai patyrė fizinius skausmus ne tik nusikaltimo padarymo metu, bet ir po nusikaltimo padarymo pakito jos gyvenimo kokybė. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiosios gyvenimo kokybei, profesinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir panašiai. Dėl I. J. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai atsiradę neigiami padariniai, susiję su jos žymiu sveikatos pablogėjimu, gyvenimo kokybės suprastėjimu, vadovaujantis byloje esančių aplinkybių visuma, iš tiesų yra skaudūs ir todėl privalo būti teisingai kompensuoti. Kaip nurodo nukentėjusioji, patirtos traumos įtakoje net elementarūs bei būtini veiksniai, tokie kaip valgymas, gėrimas, įprastos aprangos dėvėjimas buvo apsunkinti. Nukentėjusioji gijimo laikotarpyje ir po jo jautė ne tik fizinį diskomfortą, bet ir psichologinius išgyvenimus – nerimą, susierzinimą, baimę, pasitikėjimo žmonėmis stoką. Dar kartą įvertinus nuteistojo veiksmus ir nukentėjusiajai padarytą sužalojimą, spręstina, jog patirti neigiamai išgyvenimai buvo pakankamai ilgalaikio pobūdžio ir tęsiasi iki šiol, ką patvirtina ir minėti nukentėjusiosios pateikti duomenys dėl gydymo prognozės ateityje, bei turi ir turės įtakos E. P. gyvenimui ir jo kokybei.

21. Kartu šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į apelianto turtinę padėti, kuri, kaip ir kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, ką patvirtino ir pats I. J., jog turi galimybę neturtinę žalą sumokėti, turi realizuoto turto, o apelianto interesai ir pageidavimai turimas pingines lėšas investuoti savo asmeninės padėties gerinimui, nesudaro pagrindo nepagrįstai sumažinti priteistinos neturtinės žalos atlyginimą. Nurodytų aplinkybių visumoje teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajai E. P. priteista 6 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra teisinga ir nepažeidžianti nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų.

Dėl atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teismo procese

22. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiosios E. P. atstovas advokatas Arūnas Juodis prašė priteisti iš nuteistojo I. J. nukentėjusiosios patirtas proceso išlaidas, susijusias su advokato teiktų paslaugų apmokėjimu apeliacinės instancijos teisme. Iš apygardos teismui pateiktos 2024 m. rugsėjo 11 d. PMV sąskaitos–faktūros serija ARJ Nr. 24/077 bei mokėjimo nurodymo matyti, jog advokatui Arūnui Juodžiui už teisines paslaugas buvo sumokėta 1 028,50 eurų suma.

23. Jau minėtos ir BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, Nr. 2K-1/2009, Nr. 2K-196/2009, Nr. 2K-267/2009, Nr. 2K-351/2009, Nr. 2K-272/2011, Nr. 2K-419/2011, Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-374/2012, Nr. 2K-520-303/2015, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-135-693/2019, Nr. 2K-7-628/2020). Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą, kuris kaip konstatavo teisėjų kolegija, yra nepagrįstas ir atmetamas, pateikė nuteistasis I. J.. Baudžiamoji byla, kurioje, be kita ko, buvo prašoma sumažinti nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teisme nagrinėta žodinio proceso tvarka. I. J. apeliacinio skundo reikalavimas buvo tiesiogiai susijęs su nukentėjusiosios interesais, todėl E. P. turėjo teisę kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo. Viena iš nukentėjusiosios dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, taip pat procesinių dokumentų rengimas. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavo nukentėjusiosios atstovas advokatas Arūnas Juodis, kuris, atstovaudamas nukentėjusiosios interesams, teikė savo nuomonę dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo, jo vaidmuo byloje buvo aktyvus. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios turėtos išlaidos dėl advokato rengtų procesinių dokumentų, kitų dokumentų analizės bei dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, turi būti apmokėtos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog I. J. apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas,, taip pat į tai, jog prašoma priteisti išlaidų suma atitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijus advokato atliktiems veiksmams ir jo darbo sąnaudoms, sprendžia, kad 1 028,50 eurų suma išieškotina iš nuteistojo I. J. nukentėjusiajai E. P..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo ir civilinio atsakovo I. J. gynėjo advokato V. B. apeliacinį skundą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, iš nuteistojo I. J. nukentėjusiosios E. P. naudai priteisti 1 028,50 (vieną tūkstantį dvidešimt aštuonis eurus ir 50 centų) advokato teisinėms paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.