Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Evaldo Pašilio ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka proceso dalyviams dalyvaujant tiesiogiai ir vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir E. A. paskirta subendrinta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinta bausmė subendrinta bausmių apėmimo būdu su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir E. A. paskirta galutinė subendrinta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į E. A. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021 m. birželio 7 d. iki 2022 m. rugpjūčio 6 d., taip pat į bausmės atlikimo laiką įskaitytas atliktas bausmės laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 7 d. iki 2023 m. sausio 18 d. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Iš E. A. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 12 126,70 Eur (dvylika tūkstančių vienas šimtas dvidešimt šeši eurai septyniasdešimt centų) už nukentėjusiems A. M. ir R. J. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Iš E. A. nukentėjusiajam R. J. priteista 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 2 420 Eur (du tūkstančiai keturi šimtai dvidešimt eurų) atstovavimo išlaidų.

Iš E. A. nukentėjusiajai A. M. priteista 12 725,13 Eur (dvylika tūkstančių septyni šimtai dvidešimt penki eurai trylika centų) turtinei žalai atlyginti; 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti; 5 procentai dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško įvykdymo dienos.

Iš E. A. valstybei priteista 941,17 Eur (devyni šimtai keturiasdešimt vienas euras septyniolika centų) už nukentėjusiajai A. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo E. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamąją bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad nuteistojo apeliacinio skundo motyvai dėl byloje įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, jų teisinio vertinimo ir kvalifikavimo, paskirtų bausmių bei priteistos neturtinės žalos dydžiais yra nepagrįsti, todėl atmestini. Visgi, teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą dėl nuketėjusiosios A. M. gautų ir netektų pajamų dydžio, nustatė, kad nukentėjusioji iki nusikalstamos veikos padarymo gavo šiek tiek mažesnes pajamas nei tą nustatė pirmosios instancijos teismas, todėl nuosprendžiu priteistas turtinės žalos dydis nukentėjusiajai A. M. yra mažintinas, o apygardos teismo nuosprendis dėl to keistinas.

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso teisės pažeidimai, turintys įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.

9. Atsižvelgdamas į tokias baudžiamojo proceso taisykles ir pateikto apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl apeliaciniame skunde pateiktų prašymų ir argumentų šiais pagrindiniais skunde keliamais klausimais: ar E. A. veiksmai bei pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytos faktinės bylos aplinkybės dėl nukentėjusiosios A. M. sveikatos sutrikdymo 2021 m. birželio 5 – 6 d. įvertintos ir kvalifikuotos tinkamai; ar nuteistajam už šią veiką paskirta teisinga bausmė ir ar tinkamai išspręstas nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys; ar E. A. pagrįstai nuteistas dėl nukentėjusiojo R. J. sveikatos sutrikdymo.

Dėl nukentėjusiosios A. M. sveikatos sutrikdymo 2021 m. birželio 5-6 d.

10. Nuteistasis E. A., neneigdamas kaltės dėl A. M. sužalojimo fakto, veikos įrodytumo, kvestionuoja jo veiksmų teisinį vertinimą kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos, kvalifikuotos kaip sunkus sveikatos sutrikdymas itin žiauriai pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Nuteistojo teigimu, 2021 m. birželio 5 d. ir 2021 m. birželio 6 d. smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją turėjo būti vertinami kaip atskiros nusikalstamos veikos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir 135 straipsnio 1 dalį. Toks prašymas grindžiamas argumentu, kad smurtaujama buvo dvi atskiras dienas, t. y.: 2021 m. birželio 6 d. nuteistasis buvo išėjęs iš buto, tuo laikotarpiu nukentėjusioji susisiekė su savo artimaisiais pranešė apie smurtą, užsirakinusi duris jo neįsileido. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes dėl A. M. sužalojimų, o kvalifikuodamas veiką baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

11. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti, kad E. A. smurtiniai veiksmai dėl A. M. sužalojimų turėtų būti vertinami kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos, t. y. kvalifikuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, o smūgio sudavimas nukentėjusiajai į galvos sritį atskirai, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

12. Pažymėtina, kad tik pavienė nusikalstama veika atitinka vienos nusikalstamos veikos (nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo) sudėties požymius ir kvalifikuojama pagal vieną BK straipsnį ar jo dalį. Teismų praktikoje nepripažįstama, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jei jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios. Kaltininko tyčios kryptingumą paprastai parodo ir vieningas kėsinimosi objektas, bei padarytos nusikalstamos veikos specifika, jos mechanizmas, taip pat byloje nustatytos kitos tęstinį nusikalstamos veikos pobūdį nurodančios aplinkybės. Apie psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, Nr. 2K-7-27-746/2015, Nr. 2K-7-193-895/2016, Nr. 2K-253-693/2017, Nr. 2K-244-303/2018, Nr. 2K-199-976/2021).

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltininko E. A. tyčia buvo nukreipta į tos pačios nukentėjusiosios A. M. ilgalaikį žalojimą, kilusį dėl išgyvento pavydo ir pagrįstą tuo pačiu tęstiniu siekiu – pagąsdinti, atkeršyti, įbauginti, priversti paklusti jo valiai. Byloje tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad aptariami E. A. smurtiniai veiksmai prasidėjo birželio 5 d. vakare apie 23-23.30 val. E. A. apgaulės būdu prieš nukentėjusiosios valią patekus į jos butą. Jie pasireiškė daugybinių smūgių sudavimu į kelius, rankas ir kitas kūno vietas panaudojant plaktuką, šie veiksmai buvo tęsiami ilgą laiką su pertraukomis (nukentėjusiosios parodymais: „padaužo virtuvėje, sako: „Gerai pailsėk“, paskui kambaryje kelis kartus suduoda, sako: „Dabar pailsėk“ (t. 8, b. l. 124)). E. A. smurtiniai veiksmai objektyviąja prasme dalinai nutrūko, kai jis iš birželio 5 d. į 6 d. naktį išėjo pirkti alaus, kartu liepdamas eiti ir nukentėjusiajai, taip pat birželio 6 dienos rytą išėjus į vaistinę, nukentėjusiąją paliekant užrakintą namuose, bei birželio 6 d. dieną E. A. dar kartą išėjus ir nukentėjusiajai užsirakinus namuose. Nepaisant to, E. A., pasitelkęs kitus asmenis, birželio 6 d. vėl apgaulės būdu, pasinaudodamas kaimyno R. J. pagalba, pateko į nukentėjusiosios A. M. butą prieš jos valią. Byloje nustatyta, kad tik patekęs į butą E. A. prieš tą pačią nukentėjusiąją, tuo pačiu būdu (naudodamas plaktuką), siekdamas tų pačių tikslų tęsė smurtinius veiksmus. Pats nuteistasis patvirtino, kad smurtą prieš nukentėjusiąją išprovokavo jo išgyvenamas pavydas, įkyri mintis, kad nukentėjusioji jį paliks. Taigi E. A. tikslas tiek birželio 5 d., tiek 6 d. buvo žaloti nukentėjusiąją, be kita ko, taip ir tiek, kad ji negalėtų sukurti jokių artimų santykių su kitais partneriais („kai tu nebevaikščiosi, pažiūrėsiu, kas tave mylės“ (t. 8, b. l. 122). Nukentėjusioji patvirtino šias aplinkybes, pažymėdama, kad įsiveržęs į butą E. A. paklausė „ką tau pirmiausia sulaužyti kelius, ar rankas? Aš tave padarysiu invalide vis tiek“ (t. 8, b. l. 124).

14. Tokia įvykių eiga, nuteistojo elgesys, veikimo būdas, tie patys motyvai ir tikslai rodo, kad nuteistojo smurtiniai veiksmai tęsėsi su tam tikromis pertraukomis, bet nebuvo visiškai nutrūkę ar pasibaigę, taigi negali būti dirbtinai skaidomi į atskiras veikas. E. A. net ir po pertraukų tęsė tuos pačius savo veiksmus, intensyviai ieškojo galimybių vėl patekti pas nukentėjusiąją ir kai tik galėjo, toliau tęsė smurtinius veiksmus juos intensyvindamas ir pasitelkdamas vis pavojingesnius įrankius (tą patvirtina naudotos gyvybei ir sveikatai vis pavojingesnės priemonės: plaktukas, vėliau peilis). Tokių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltininko tyčia smurtauti iki pat jo sulaikymo nebuvo nutrūkusi, todėl jo veiksmų visuma teisingai įvertinta kaip viena tęstinė nusikalstama veika, kurios kvalifikavimą lemia sunkiausi patirti padariniai.

15. Be to, pats nuteistasis neneigia, kad jo veiksmuose yra smurtavimo kankinant ar itin žiauriai pobūdis, nes prašo veiką perkvalifikuoti būtent pagal 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Kita vertus, jo manymu, šis kvalifikuojantis požymis neapima sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinių, kadangi sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas vienu smūgiu į galvą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais teiginiais.

16. Pagal BK 135 straipsnį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Sveikatos sutrikdymas yra žmogaus sužalojimas arba susargdinimas pažeidžiant jo kūno audinių ar organų vientisumą arba sutrikdant jų funkcijas. Sveikatos sutrikdymas yra sunkus, jeigu sužalojimas sukėlė bent vieną iš padarinių, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje.

17. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą nusikalstama veika kvalifikuojama tokiu atveju, jei kankinant ar kitaip itin žiauriai sunkiai susargdinamas ar sužalojamas kitas žmogus. Objektyviai tokio pobūdžio sunkus sveikatos sutrikdymas dėl sveikatos sutrikdymo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis. Teismų praktikoje sunkus sveikatos sutrikdymas itin žiauriai nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo laiką, intensyvumą, padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją, įrankius bei kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-193-507/2015). Sunkus sveikatos sutrikdymas itin žiauriai yra ir tuo atveju, kai sveikata sutrikdoma itin skausmingu būdu. Kvalifikuojant veiką pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą, būtina nustatyti ir tai, ar kaltininkas suvokė, kad sveikatą sutrikdo itin žiauriu būdu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-38-165/2017). Teisėjų kolegija primena, kad požymis itin žiauriai smurtiniuose nusikaltimuose nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo laiką, intensyvumą, padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją, įrankius bei kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, Nr. 2K-253/2011, Nr. 2K-146/2014).‏‏‎ Taigi, požymis itin žiauriai taip pat pripažįstamas, kai smurtaujama ne tik itin skausmingu būdu, bet ir tais atvejais, kai nukentėjusiajam padaroma daug kūno sužalojimų. Pažymėtina, kad itin žiaurų nusikalstamos veikos pobūdį nulemia kaltininko veiksmų kryptingumas ir tyčia.

18. E. A. veiksmus pripažįstant kaip padarytus veikiant viena tyčia, veikos kvalifikavimas turi būti pagrįstas aplinkybių visumos kaip vienos nusikalstamos veikos sudėties požymius atitinkančios veikos vertinimu. Nukentėjusiosios patirtas sunkus sveikatos sutrikdymas konstatuotas dėl sunkiausių padarinių, t. y.: plaktuku, kuriuo E. A. nukentėjusiąją žalojo nuo pat birželio 5 d. vakaro iki kitos dienos popietės, padaryto kairio smilkinkaulio įspaustinio lūžio su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais (t. 1, b. l. 118–123). Tačiau pažymėtina, kad šis kaltininko veiksmas buvo vienas iš daugelio jo smurtinių ilgalaikių veiksmų, kurių jis tikslingai siekė. Smūgis į galvą plaktuku buvo padarytas kartu su kitais ilgalaikiais smurtiniais veiksmais. Eksperto išvadoje nustatyta, kad birželio 5-6 dienomis A. M. buvo padaryti sužalojimai kietais bukais daiktais (dėl ne mažiau kaip 28 bukų trauminių poveikių) bei peiliu padarytos durtinės-pjautinės žaizdos (dėl septynių duriančių pjaunančių smūgių ). Dėl visų šių smūgių nukentėjusioji patyrė ne tik smilkinkaulio lūžį su kraujo išsiliejimu, bet ir žandinio ančio, akiduobės, šonklaulių lūžius, taip padarytos poodinės kraujosrūvos, bei kiti odos nubrozdinimai su durtinėmis-pjautinėmis žaizdomis. Smūgių plaktuku, rankomis, peiliu intensyvumas ir kūno sužalojimų lokalizacija (galva, veidas, kaklas – jautrios, gyvybiškai pavojingos, matomos kūno sritys), taip pat ir kūno žalojimui panaudoti įrankiai – plaktukas, peilis, parodo itin žiaurų sveikatos sužalojimo būdą. Taigi vertinti kiekvieną sužalojimą kaip atskirai kvalifikuotiną nusikalstamą veiką įvertinus tyčios kryptingumą nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai argumentavo, kad nukentėjusiosios nuolatinis mušimas, ilgą laiką trunkantis smūgiavimas rankomis, kojomis, plaktuku, peiliu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, padarytą itin žiauriai. Sužalojimų visuma patvirtina, kad nuteistasis objektyviai atliko visus veiksmus, kad nukentėjusiajai sukeltų kuo didesnį skausmą bendrai. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įvertinęs minėtas sužalojimų aplinkybes, kilusius padarinius pirmosios instancijos teismas E. A. nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Dėl nukentėjusiojo R. J. sveikatos sutrikdymo

19. Priešingai nei dėl nukentėjusiosios A. M. sveikatos sutrikdymo, nuteistasis apskritai neigia savo kaltę dėl nukentėjusiojo R. J. sužalojimo. Nuteistasis teigia, kad šios veikos nepadarė, kad R. J. pro langą neišstūmė, kad apkaltinamasis nuosprendis negalėjo būti grindžiamas vien nukentėjusiojo parodymais, nes pats nukentėjusysis neprisiminė, kaip iškrito pro langą. Teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi byloje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad tokie nuteistojo argumentai nepagrįsti, nes byloje pakanka įrodymų, kurie aiškiai pagrindžia E. A. kaltę dėl R. J. nesunkus sveikatos sutrikdymo.

20. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, Nr. 2K-439/2011, Nr. 2K-26-689/2018, Nr. 2K-78-648/2020). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius‏‏‎ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-697/2023).

21. Be kita ko, teismų praktikoje pripažįstama, kad prieštaravimų tarp to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai. Bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias, išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-148-697/2021).

22. Remiantis šiais kasacinio teismo praktikos suformuotais įrodinėjimo standartais dar kartą įvertinus byloje esančius nukentėjusiojo R. J. parodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepaisant tam tikrų likusių prieštaravimų nukentėjusiojo parodymuose, apkaltinamajame nuosprendyje padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas dėl E. A. kaltės. Apeliaciniame skunde pateikti argumentai nepatvirtina esminių prieštaravimų, kurie būtų reikšmingi teismui sprendžiant kaltės klausimą, byloje esančių įrodymų pakanka pagrįstam teismo vidiniam įsitikinimui, kad R. J. sveikata buvo sutrikdyta E. A. jį išstūmus pro buto langą.

23. Nukentėjusysis R. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas 2021 m. birželio 16 d. ligoninės patalpose. Apklausos metu jis išsamiai papasakojo birželio 6 d. įvykius: nurodė, kaip susitiko su E. A., kaip pateko į nukentėjusiosios butą ir jame pasiliko, kaip buvo pavaišintas alumi, sėdėjo virtuvėje, o E. A. su A. M. konfliktavo kitame kambaryje, kaip jie buvo atėję į virtuvę ir aiškinosi dėl pinigų, tuomet nukentėjusioji ištraukė 100 Eur ir padavė E. A.. Taip pat R. J. papasakojo, kad net ir po to E. A. su nukentėjusiąja elgėsi grubiai, todėl R. J. prašė palikti ją ramybėje, tačiau E. A. liepė nesikišti ir tarp jų įvyko susistumdymas: „Pradėjom stumdytis, stumdytis ir viskas, atsibudau reanimacijoje. Ar aš pats iššokau, ar jis išstūmė – kaip ten atsitiko, gal netyčia kaip mes ten susistumdėm prie pat lango. Aš ten stovėjau prie stalo <...>“ (t. 1, b. l. 172). Nukentėjusysis šių parodymų davimo metu patikslino, kad, kai A. M. padavė pinigus, ji išėjo į kitą kambarį, tuomet R. J. bandė pasakyti E. A., kad nebesmurtautų prieš nukentėjusiąją, tačiau E. A. pradėjo priekaištauti, kad šis kišasi ne į savo reikalus, ir prasidėjo stumdymasis. Kas pradėjo stumdytis pirmas, jis nežino. Apklausos metu nukentėjusysis nors tiksliai neprisiminė visų detalių, tačiau patikino, kad pats iškristi negalėjo: „Negalėjau pats iškristi. Bet negaliu teigti, kad jis mane išstūmė, nes nepamenu.“ Apklausos metu nukentėjusysis kelis kartus pakartojo, kad įvyko susistumdymas, po kurio daugiau detalių tiksliai nepamena. Nukentėjusysis pažymėjo, kad jo ūgis yra apie 1,88 cm (t. 1, b. l. 173).

24. Duotų parodymų patikrinimui 2021 m. rugsėjo 6 d. buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje. Iš šio procesinio veiksmo protokolo ir ypač iš jo priedo, t. y. padaryto vaizdo ir garso įrašo, matyti, kad nukentėjusysis išsamiai papasakojo ir parodė, kaip užėjo į nukentėjusiosios A. M. butą, kad jis pabeldė į duris, A. M. atidarius duris kartu su E. A. užėjo, pakartojo, kad užėjus jis buvo pasodintas prie stalo virtuvėje, pavaišintas alumi, o E. A. su nukentėjusiąja užsidarė kambaryje, kur vyko barnis. Taip pat vienodai nurodė aplinkybes, kad įvyko konfliktas dėl pinigų ir virtuvėje nukentėjusioji padavė pinigus E. A., tačiau šis vis tiek nesiliovė prieš ją smurtavęs. Būtent dėl to R. J. bandė sulaikyti E. A. sakydamas, kad pinigai grąžinti, kitus grąžins ir viskas išsispręs, tačiau E. A. liepė į tai nesikišti ir pradėjo eiti link R. J., kuris sėdėjo šalia lango, kur jie pradėjo stumdytis, muštynių nebuvo. Pradėjus stumdytis nukentėjusysis traukėsi link lango, paties stūmimo pro langą ir iškritimo nepamena (t. 1, b. l. 176–178). Parodymų patikrinimo vaizdo įraše užfiksuota, kad nukentėjusysis paneigia pirmosios apklausos metu pasakytą teiginį, jog jam E. A. sudavė į veidą, tačiau gana tiksliai parodo, kaip vyko susistumdymas, kokiu būdu E. A. jį pastūmė link atviro lango (žr. vaizdo įrašą nuo 9.30 min iki 13.29 min. (t. 1, b. l. 182)).

25. Nukentėjusysis R. J., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad birželio 6 d. sutiko žmogų, su kuriuo nuėjo prie namo, kuriame gyvena, kaimynų buto durų, jis pabeldė ir atidarius A. M. jie su E. A. užėjo į buto vidų. E. A. jį pasodino virtuvėje, įpylė alaus ir su nukentėjusiąja nuėjo į kambarį. Jiems atėjus į virtuvė vyko aiškinimasis dėl pinigų, nukentėjusioji padavė E. A. pinigus, tačiau, kaip suprato R. J., nukentėjusioji grąžino ne visus pinigus, todėl E. A. priekaištaudamas vėl ją vedėsi į kambarį. Tuomet R. J. siekė sulaikyti E. A., o šis pasakė „ne tavo reikalas, nesikišk“. R. J. papasakojo, kad sėdėjo ant palangės, langas buvo atidarytas, tada E. A. abiem rankom į pečius jį pastūmė (t. 8, b. l. 121). Nukentėjusysis, kitaip nei ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad, kai E. A. su nukentėjusiąja grįžo į virtuvę, jis rūkė persisvėręs per langą. Tačiau vienodai nuosekliai paaiškino, kad po to, kai A. M. davė pinigus E. A., šis paėmė nukentėjusiąją už drabužių, todėl R. J. prašė, kad ją paleistų ir būtent dėl to E. A. jį pastūmė (t. 8, b. l. 121). Teisėjui teisiamojo posėdžio metu pagarsinus nukentėjusiojo R. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusysis juos patvirtino, tik patikslino dėl lango patikindamas, kad jis buvo atviras, nes prie jo rūkė. Taigi teismas, tirdamas bylos duomenis, buvo atidus nukentėjusiojo parodymams ir aplinkybėms, reikšmingoms vertinant įrodymus. Nukentėjusysis teisme dar kartą nuosekliai ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams pakartojo, kad su E. A. stumdėsi ir dėl to iškrito pro langą (t. 8, b. l. 121). Pats nuteistasis savo parodymuose patvirtino, kad iš tiesų jis buvo virtuvėje su A. M., kuri jam padavė 100 Eur, tačiau teigia, kad po to išėjo toliau konfliktuoti su nukentėjusiąja į kitą kambarį, o grįžęs pamatė, kad R. J. virtuvėje nebėra (t. 8, b. l. 123).

26. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jam sunku tiksliai prisiminti visas smulkias įvykių detales, ir kad jis ne visai vienodai pasakojo dėl savo buvimo vietos virtuvėje („prie stalo“, „prie lango“). Vis dėl jis buvo visiškai nuoseklus dėl esminių įvykio aplinkybių: tiek dėl matyto ir byloje jau aptarto bei įrodyto E. A. smurtinio elgesio prieš nukentėjusiąją A. M.; tiek dėl E. A. veiksmų ir sukelto susistumdymo, kurio metu R. J. ir buvo išstumtas pro langą. Dėl to nėra jokio pagrindo nukentėjusiojo parodymus vertinti kaip nepatikimus. Pažymėtina, kad vertinant nukentėjusiojo parodymus būtina atsižvelgti ir į tai, kad už melagingų parodymų davimą jis atsako pagal BK 235 straipsnį, o kaltinamojo atsakomybė už jo duodamų parodymų turinį ar už atsisakymą duoti parodymus įstatyme nenumatyta. Duodamas vienus ar kitus parodymus ar atsisakydamas juos duoti kaltinamasis realizuoja savo teisę į gynybą. Be to, pagal formuojamą įrodymų vertinimo taisyklių praktiką, BPK normos nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymais; išimtis yra nustatyta BPK 301 straipsnio 2 dalyje, kuri draudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, jeigu jų nepatvirtina kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92-511/2022).

27. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kad kilus abejonėms dėl galimo atminties sutrikimo, pirmosios instancijos teismas, siekdamas pašalinti abejones dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo, priėmė nutartį dėl kompleksinės ambulatorinės teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės atlikimo, prašant įvertinti, ar nukentėjusiojo psichikos būklė leidžia jam teisingai suvokti įvykio aplinkybes, kokią įtaką sveikatos sutrikdymas iškritus pro trečio aukšto langą galėjo padaryti asmens suvokimui ir gebėjimui duoti parodymus (t. 8, b. l. 184–185). Byloje esančioje ekspertizės išvadoje nurodyta, kad nors R. J. patirtas 2021 m. birželio 6 d. fizinis sužalojimas sutrikdė jo sveikatą, tačiau sutrikdymo mastas nežymus ir neturi įtakos jo suvokimui ir gebėjimui duoti parodymus. Ekspertai padarė išvadą, kad po įvykio jis galėjo suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, bei duoti teisingus parodymus, jam klausimai gali būti užduodami, jo atsakymai yra prasmingi. Duomenų, kad iki įvykio nukentėjusysis būtų turėjęs psichikos sutrikimų, byloje nėra, atminties sutrikimų nestebėta, tačiau konstatuotas priklausomybės alkoholiui sindromas, potrauminiam sindromui būdingi požymiai (t. 9, b. l. 52–56). Taigi teismas, įsitikinęs, kad nukentėjusiojo psichinės savybės nesudaro kliūties adekvačiai suvokti įvykio aplinkybes ir duoti teisingus parodymus dėl jų, palyginęs nukentėjusiojo parodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad jo parodymų dalimi, kuri buvo nuosekli viso proceso metu ir kuri susijusi su reikšmingomis bylos aplinkybėmis, galima remtis sprendžiant dėl E. A. kaltės įrodytumo.

28. Nukentėjusiojo R. J. buvimo bute pas nukentėjusiąją A. M. faktą patvirtina šios nukentėjusiosios parodymai, to neneigia ir pats nuteistasis. Nors A. M. viso proceso metu nurodė, kad dėl patirto smurto išgyveno šoką, todėl birželio 6 d. įvykių, taip pat ir to, kaip R. J. iškrito pro langą, nepamena, tai nepaneigia E. A. kaltės, nes jai pagrįsti pakanka byloje esančių įrodymų (byloje esantys apklausos protokolai bei parodymų patikrinimo vietoje protokolas bei jo vaizdo įrašas; įvykio vietos apžiūros duomenys; paties nuteistojo parodymai bei kiti įrodymai apie R. J. patekimo į butą aplinkybes ir nuteistojo smurtinį elgesį prieš nukentėjusiąją A. M. ir kt.). Paties E. A. parodymai, kad būnant kitame kambaryje su nukentėjusiąja pasigedo R. J., ir nuėjęs į virtuvę pats pažiūrėjęs per langą pamatė, kad kažkas guli (t. 8. b. l. 122), teismo teisingai įvertinti kaip gynybinė kaltinamojo versija, kuri, be kita ko, yra ne tik visiškai neįtikinama, bet ir prieštaraujanti įvykių sekai bei logikai (pvz., nuteistasis teigė ir tai, kad po R. J. iškritimo jis su A. M. draugiškai nuėjo miegoti ir miegojo apie valandą laiko, kol juos pažadino policija, nors byloje nustatytos visiškai kitos aplinkybės – nuteistasis smurtavo prieš nukentėjusiąją ilgą laiką ir iki pat bandymo jį sulaikyti, kai jis pats iššoko pro langą).

30. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje pakanka įrodymų teismo vidiniam įsitikinimui pagrįsti, kad būtent dėl E. A. veiksmų pastumiant nukentėjusįjį konflikto metu pastarasis iškrito pro langą ir patyrė nustatytus sužalojimus, vertintinus kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas netiesiogine tyčia.

Dėl bausmės dydžio

31. Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, kad jam paskirta per griežta bausmė, prašoma apeliacinio teismo įvertinti atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir paskirti artimą sankcijos vidurkiui bausmę. Teismas, skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, pagal baudžiamąjį įstatymą skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 135 straipsnio 2 dalies sankcija nustato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo dvejų iki dvylikos metų. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės rūšys – laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų, o pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

33. Apeliantas prašymą švelninti bausmę sieja tiek su prašymu perkvalifikuoti veiką pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, tiek ir su prašymu dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį išteisinti. Tokius apeliacinio skundo prašymus atmetus kaip nepagrįstus, šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai dėl bausmės švelninimo negali būti svarstomi, nes tam nėra teisinio pagrindo. Tačiau teisėjų kolegija pasisako dėl kito apeliacinio skundo argumento, susijusio su bausmės dydžio pagrįstumu vertinant visas kitas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes.

34. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-369-942/2015, Nr. 2K-122-976/2021 ir kt.). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę, – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma pasireiškia tuo, kad teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-99-511/2018, Nr. 2K-266-648/2022).‏‏‎

35. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir subendrintą galutinė bausmę E. A., nuosprendyje vertino, kad padarytos trys tyčinės baigtos nusikalstamos veikos, viena iš jų priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas atsižvelgė ir į nuteistojo atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino veikų padarymą apsvaigus nuo alkoholio, o atsakomybę lengvinančia konstatavo prisipažinimą padarius nežymų ir sunkų sveikatos sutrikdymus A. M. bei gailėjimąsi dėl šių veikų.

36. Parinkdamas bausmės rūšį teismas teisingai pažymėjo, kad E. A. yra teistas 11 kartų, teistumai nėra išnykę, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos griežtos laisvės atėmimo bausmės nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų, bausmės skyrimo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas teisingai sprendė, kad bausmės tikslai galės bus pasiekti tik parinkus laisvės atėmimo bausmės rūšį.

37. Apygardos teismas, paskirdamas bausmę ir nustatydamas jos dydį, dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo paskyrė didesnę negu sankcijoje nustatytas vidurkis bausmę, t. y. 9 metus, tačiau šioje konkrečioje situacijoje tiek bausmės rūšis, tiek dydis visiškai atitinka teisingumo principą. Nustatydamas didesnį negu sankcijose numatytas vidurkis bausmių dydį apygardos teismas argumentavo, kad be visų jau aptartų aplinkybių atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, motyvus. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimui, pažymi, kad padarytos trys smurtinės nusikalstamos veikos, nuo E. A. veiksmų nukentėjo du žmonės, prieš vieną iš nukentėjusiųjų nuteistasis smurtavo beveik parą laiko ir veiksmus nutraukė tik įsiterpus pareigūnams, nusikalstamos veikos motyvai – kerštas, pavydas, tikslas žaloti kitą asmenį, siekis palikti ilgalaikes pasekmes, parodyti savo galią prieš silpnesnį asmenį, priversti jį paklusti jo valiai, naudojantis nukentėjusiosios pažeidžiamumu. E. A. nuteistas už sunkų sveikatos sutrikdymą, padarytą itin žiauriai, beveik parą laiko smurtaujant prieš nukentėjusiąją, ją bauginant, neleidžiant išeiti iš jos buto kviestis pagalbos, žeminant ir grasinant. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės parodo ne tik išskirtinį padarytos veikos, bet ir ją padariusio asmens pavojingumą visuomenei, kuris lėmė būtinybę taikyti adekvačiai griežtą bausmę, kurios vienas iš tikslų – apsaugoti visuomenę nuo pavojingo ir ankstesnių bausmių, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus bei nužudymą, nepaisančio ir toliau itin pavojingus nusikaltimus darančio asmens.

38. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Nagrinėjamoje byloje E. A. paskirta bausmė yra proporcinga tiek siekiant apsaugoti nukentėjusiųjų interesus, tiek atsižvelgiant į veikų pavojingumą, kaltininko asmenybę, bei siekiant nustatyti adekvačiai optimalias sąlygas kaltininko resocializacijai ir visuomenės saugumui. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad visos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės byloje nustatytos ir įvertintos tinkamai ir teismui neleidžia abejoti, kad paskirta bausmė yra teisinga. Nuteistojo argumentai apie jo gerą elgesį kalinimo įstaigoje ir dedamas pastangas pasitaisyti gali būti svarbūs, jei jie realiai pakeis nuteistojo požiūrį į savo elgesį ir bus efektyvūs ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau nagrinėjamoje situacijoje niekaip nekeičia teismo išvadų dėl jam paskirtos bausmės teisingumo.

Dėl neturtinės žalos priteisimo A. M.

39. Apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusiajai A. M. priteista 20 000 Eur žala yra per didelė, nes neatsižvelgta į nuteistojo turtinę padėtį bei į realiai patirtus nukentėjusiosios fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, yra nepagrįstas. Nors skunde nurodoma, kad teismų praktikoje tokiose bylose neturtinės žalos dydis siekia 10 000 Eur, teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus teismo sprendimo ir skundo argumentus bei atsižvelgus į šioje byloje nustatytas ir jau aptartas itin brutalios nusikalstamos veikos aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl priteistos neturtinės žalos dydžio yra neteisingas ar prieštaraujantis teismų praktikai.

40. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinos neturtinės žalos dydis. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas atsižvelgia į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (‏‏Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020).

41. Nors teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, Nr. 3K-3-217-690/2018), vis dėlto, teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-331-976/2018, Nr. 2K-70-458/2020).‏‏‎ ‏‏‎Apeliantas teigia, kad įprastai panašiose bylose didžiausia priteisiama neturtinės žalos atlyginimo suma yra 10 000 Eur, tačiau tokia apelianto pozicija nėra teisinga. Teismų praktikoje, bylose dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo neturtinės žalos dydžiai skiriasi priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių. Tam tikrose, mažiau pavojingus padarinius sukėlusiose situacijose, priteisiamos sumos gali būti netgi mažesnės nei teigia apeliantas, tačiau kartais net ir tose situacijose, kai asmuo nėra netekęs dalies darbingumo, yra panašios ar net didesnės (pvz. 23 000 Eur; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-120-1020/2022; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166-699/2018, Nr. 2K-157-976/2022). Taigi vertinant apygardos teismo sprendimą dėl priteistos žalos dydžio ir tokio sprendimo pagrįstumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad buvo akivaizdžiai nukrypta nuo formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktika, ypač susijusi su žalos atlyginimo dydžiais, negali būti statiška, inertiška ir daugelį metų nekisti, net jei iš esmės keičiasi ekonominė sitiuacija, ar piniginio vieneto vertė ženkliai mažėja. Taigi negalima nevertinti ir galimo pinigų nuvertėjimo apsekto, kuris reiškia, kad teismų nustatyti žalos absoliutūs dydžiai konkrečiose bylose nebūtinai atitinka teismo sprendimo primėmimo metu esančią ekonominę situaciją, į kurią būtina atsižvelgti sprendžiant, ar konkretūs dydžiai yra adekvatūs užtikrinti neturtinės žalos atlyginimą ir teisingumo principą.

42. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas nukentėjusiosios prašymą dėl 25 000 Eur neturtinės žalos priteisimo, motyvavo, kad E. A. nukentėjusiąją žalojo (mušė plaktuku, rankomis, badė peiliu) beveik parą laiko, tai leidžia tvirtinti, kad nukentėjusioji kentė didelį skausmą ilgą laiko tarpą, patyrė didelį stresą, emocinius išgyvenimus, pažeminimą, didelį nesaugumo jausmą, dėl patirtų sužalojimų ji negalėjo dirbti, užsiimti mėgstama veikla, gauti pajamų pragyvenimui, patirti įvykiai kėlė išgyvenimus dėl ateities neužtikrintumo. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją avansu kompensavo 2100 Eur neturtinės žalos, taip pat pasisakė, kad vertina ir kaltinamojo turtinę padėtį, kurios vis dėlto negali priimti kaip pagrindinio kriterijaus spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Apygardos teismas nuosprendyje, remdamasis teisingumo ir protingumo principais, teisingai svarbesne laikė aplinkybę, kad E. A. yra jauno amžiaus, sveiktas ir ateityje dirbdamas galėtų žalą atlyginti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai pritaria tokiems pirmosios instancijos teismo argumentams.

44. Sprendžiant dėl priteistino neturtinės žalos dydžio daug svarbesnę reikšmę turi tiek nusikalstamos veikos pasekmės, tiek jos pobūdis, lėmęs tokias pasekmes ir asmens patirtus išgyvenimus. Nukentėjusiajai A. M. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas itin žiauriai, be kitų daugybinių sužalojimų sužalojant ir gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą (smilkinkaulio įspaustinis skeveldrinis lūžis su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais). Pažymėtina, kad dėl sunkios galvos traumos nukentėjusioji buvo operuota, pasibaigus gydymui ne kartą lankėsi pas gydytojus neurologus, psichologus-psichiatrus (t. 8, b. l. 11-26, 30-32, 37-38). Kaip nustatyta byloje, buvo padaryta ir daugybė kitų sužalojimų (durtinės-pjautinės žaizdos, poodinės kraujosrūvos, odos nubrozdinimai kūne, dešinio žandinio ančio, akiduobės lūžiai, kelių šonkaulių lūžiai), atskirai vertintinų kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ekspertai nustatė, kad sužalojimai padaryti dėl 28 bukų trauminių poveikių, bei septyniais duriančiais-pjaunančiais smūgiais, sveikatos sutrikdymas truko beveik parą laiko naudojant žalojančius įrankius (plaktuką ir peilį), visa tai rodo itin didelį kaltininko žiaurumą ir ciniškumą. Nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų buvo gydoma ligoninėje, operuota, taikytas reabilitacinis gydymas, užtrukęs iki rugpjūčio 18 d. (t. 8, b. l. 24).

45. Dėl patirtos sunkios galvos traumos, norėdama sugrįžti į darbines pareigas, pagal jų pobūdį nukentėjusioji privalėjo atlikti specialų medicininį patikrinimą dėl galimų nervų sistemos sutrikimų, privalėjo papildomai rūpintis įvairiais siuntimais pas gydytojus, atlikti psichikos būklės vertinimą, gauti medicinines pažymas, patvirtinančias, kad ji po galvos traumos gali dirbti klientų aptarnavimo vadybininke aviacijos srityje. Taigi, nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmą bei nemalonius dvasinius išgyvenimus dėl padarytų sužalojimų, bet ir nerimą, nežinomybę, įtampą dėl to, ar dėl patirtos traumos ateityje ji galės grįžti į darbą. Nors darbingumo netekimo ar ilgalaikių potrauminių psichikos sutrikimų byloje nustatyta nebuvo ir įprastas gyvenimo ritmas ilgalaikėje perspektyvoje nebuvo sutrikdytas, tačiau nukentėjusioji leidimus toliau dirbti minėtą darbą gavo tik beveik po pusės metų. Pažymėtina ir tai, kad ji ir iki nusikalstamos veikos padarymo nuo 2020 m. kovo mėnesio patyrė didelius dvasinius sukrėtimus dėl nuolatinio jos persekiojimo ir bauginimo, kuris itin brutaliai pasireiškė ir nagrinėjamoje byloje nustatytų veikų aplinkybėmis. Iš nukentėjusiosios pateiktų duomenų matyti, kad ji dėl įtemptų emocinių santykių su E. A., dėl jo įvairių persekiojimų ir savidestrukcijos naudojimo, psichinę prievartą išgyveno ne tik iki aptariamos nusikalstamos veikos padarymo, bet ir vėliau (pažymėtina ir tai, kad E. A. šioje byloje nuteistas ne tik už tai, kad sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą birželio 5-6 dienomis, bet ir už 2021 m. gegužės 19 d. vartotą smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu bei nežymų jos sveikatos sutrikdymą). Iš apeliacinės instancijos teisme teisėjų kolegijos tiesiogiai stebėtos nukentėjusiosios ir nuteistojo akistatos aiškiai matyti, kad nukentėjusioji jaučia baimę, yra pažeidžiama ir įbauginta. Šių aplinkybių nepaneigia ir duomenys apie pinigų pervedimus nuteistajam, nukentėjusiosios bendravimą su nuteistuoju jam esant laisvės atėmimo vietoje. Nukentėjusioji įtikinamai paaiškino tokio bendravimo priežastis, nes jos atžvilgiu naudoti ir nevienkartiniai smurtiniai veiksmai, ilgai besitęsęs persekiojimas ir aiškiai deklaruotas siekis paversti nukentėjusiąją neįgalia, gali lemti baimę nutraukti bet kokį bendravimą (nukentėjusioji apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad tą darė „nes tokia ramybės kaina“ (t. 10, b.l. 181)). Visus sveikatos sutrikdymus nukentėjusiajai E. A. padarė tiesiogine tyčia, ciniškai, kelis kartus įsibraudamas apgaule į nukentėjusiosios butą, o nusikalstamą veiką nutraukė tik atvykus pareigūnams. Aptartų bylos aplinkybių visuma atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus patvirtina, kad nukentėjusiosios prašymas dėl neturtinės žalos ir jos dydžio nėra akivaizdžiai nepagrįstas ar neteisingas, todėl apelianto prašymas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimo šiuo bylos aspektu taip pat atmestinas.

Dėl turtinės žalos dydžio nustatymo

46. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusioji neįrodė reikalaujamos turtinės žalos 11575,41 Eur sumai. Anot nuteistojo, byloje nenustatyta, kiek realiai pajamų nukentėjusioji negavo dėl patirtų sužalojimų ir negalėjimo dirbti, be to, ji negalėjo dirbti tris, o ne septynis mėnesius. Taigi nuteistasis ginčija tiek priteistos sumos dydį, tiek kvestionuoja laikotarpio, už kurį priteistos negautos pajamos, trukmę.

47. Teisėjų kolegija, atlikusį įrodymų tyrimą dėl šio klausimo, tyrė aplinkybes dėl nukentėjusiosios gautų pajamų 2020-2021 m. iki jos sužalojimo, taip pat aiškinosi, kiek ilgai nukentėjusioji negavo pajamų dėl nusikalstamos veikos žalingų padarinių. Iš naujo įvertinusi bylos duomenis teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo argumentai iš dalies pasitvirtino, todėl apygardos nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos A. M. priteisimo turi būti pakeista.

48. Turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką negautos pajamos, kurioms priskiriamos palūkanos, delspinigiai ir kiti patirti nuostoliai (išlaidos), yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, Nr. 2K-173/2013, Nr. 2K-152-303/2017, Nr. 2K-80-1073/2019, Nr. 2K-105-495/2021 ir kt.).

49. CK 6.283 straipsnyje, nustatančiame deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą sužalojant fizinio asmens sveikatą, atskleidžiama nuostata, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei jis nebūtų sužalotas. Pagal šią normą nukentėjusiajam turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu sveikata nebūtų sužalota. Tokias negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjusysis dėl sveikatos sužalojimo, tapęs visiškai ar iš dalies nedarbingas. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas.

50. Negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Šie nuostoliai atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12/2005). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos yra realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).

51. Nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių, kad nukentėjusioji A. M. dėl patirtų neteisėtų veiksmų sutrikdant jos sveikatą ir negalint užsiimti darbine veikla realiai negavo pajamų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. M. gana ilgą laikotarpį iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo aviacijos įmonėse skrydžių palydove. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad tai buvo ilgalaikiai jos darbiniai santykiai, iš kurių ji gaudavo pagrindines pragyvenimo pajamas.

52. Byloje ginčo objektu yra negautų pajamų dydžio nustatymas, t. y. nuteistasis E. A. nesutinka su teismo nustatytu vidutiniu nukentėjusiosios darbo užmokesčio dydžiu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šį dydį apskaičiavo tokiu būdu: „Negautos pajamos grindžiamos 2020 metų gautomis pajamomis. Pateikti skaičiavimai, kad vidutiniškai vieno mėnesio pajamos yra 1653,63 eurai. Kadangi po sužalojimo negalėjo dirbti septynis mėnesius, negautų pajamų suma yra 11 575,41 euro. Nėra pagrindo nesutikti su tokiu negautų pajamų paskaičiavimu. Kaip yra žinoma, būtent 2020 metais prasidėjo ir buvo paskelbta pandemija, dėl ko sumažėjo lėktuvų skrydžių, t. y. sumažėjo darbo toje srityje, kurioje dirba nukentėjusioji. Pandemija tęsėsi, o tuo pačiu tęsėsi kelionių ribojimai ir 2021 metais, t. y. tais metais kai A. M. dėl sužalojimų negalėjo dirbti. Tai reiškia, kad sąlygos iš esmės buvo identiškos. Todėl laikytina, kad pagrįstai 2021 metais negautos pajamos paskaičiuotos pagal 2020 metų gautas pajamas.“ Apeliacinio teismo teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą konstatuoja, kad apygardos teismas, 2021 m. negautų pajamų dydį skaičiuodamas pagal 2020 metais deklaruotas pajamas, negautų pajamų vidurkį apskaičiavo neteisingai. Toks teismo pasirinktas skaičiavimo būdas neatitinka būtino kriterijaus, kad negautos pajamos yra realiai tikėtina gauti pinigų suma.

53. Nukentėjusiosios pateiktame civiliniame ieškinyje nurodoma, kad prašoma priteisti turtinės žalos, tai yra negautų pajamų už septynis mėnesius po nusikalstamos veikos padarymo, negautas vidutines mėnesio pajamas skaičiuojant 1653,63 Eur (t. 8, b. l. 8). Tokia suma, kaip minėta, teismo buvo gauta paskaičiavus už visus 2020 metus deklaruotų pajamų mėnesio vidurkį.

55. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad skaičiuojant po nusikalstamos veikos padarymo negautų pajamų mėnesio vidurkį teisinga vertinti būtent jau aptartą, paskutinį ir aktualiausią laikotarpį, kurio metu ji pajamas gavo dirbdama visiškai kitomis darbo sąlygomis, t. y. vertinant jos pajamas, gautas už darbą po naujos sutarties sudarymo, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., t. y. beveik 10 mėnesių iki nusikalstamos veikos padarymo. Apskaičiuojant negautų pajamų dydį būtina, kad ieškovas įrodytų, kad jos buvo realios, o ne tikėtinos ar hipotetinės, todėl šioje situacijoje akivaizdu, kad 2020 m. pajamos gautos iki rugsėjo mėnesio, pasikeitus nukentėjusiosios darbo sąlygoms, jau nebuvo aktualios ir po nusikalstamos veikos padarymo nebuvo realiai galimos, net jeigu nukentėjusioji būtų dirbusi ir nebūtų įvykusi nusikalstama veika.

56. Taigi teisėjų kolegijos manymu, skaičiuojant vidutines mėnesio pajamas reikia remtis būtent darbinėmis pajamomis, gautomis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. galiojusiomis darbo sąlygomis. Iš byloje pateiktų banko išrašų, darbo sutarčių kopijų matyti, kad nukentėjusioji iš tiesų nuo 2020 m. spalio mėnesio į banko sąskaitą gavo pajamas iš gavėjo „W“, pajamos reguliariai kas mėnesį buvo gaunamos iki 2021 m. kovo 16 d. (spalio mėn. – 1788,97 Eur, lapkričio mėn. – 1956,02 Eur, gruodžio mėn. – 1642,54 Eur, sausio mėn. – 1419,77 Eur, vasario mėn. – 950,83 Eur, kovo mėn. – 896,71 Eur) (t. 10, b. l. 81, 55). Pagal nukentėjusiosios parodymus, kuriuos patvirtina ir jos pateikti rašytiniai susirašinėjimai su darbdaviu bei kiti bylos duomenys, teisėjų kolegija nustatė, kad į darbą A. M. nėjo nuo 2021 m. kovo 16 d., paprašiusi nemokamų atostogų dėl asmeninių priežasčių. Tokį sprendimą teismo posėdyje ji paaiškino tuo, kad patyrė psichologinį ir fizinį E. A. smurtą, jo grasinimus ir bandymą nusižudyti, dėl tokių nuolatinių bauginimų jos psichologinė būklė neleido grįžti į darbą. Nukentėjusioji pažymėjo, kad 2021 m. skrydžiai atsinaujino ir nors jų dėl pandemijos buvo mažiau, tačiau ji pajamas gaudavo. UAB „Biuro“ įsidarbino, nes ji buvo Panevėžyje, negalėjo vykti į Vilnių, o jai reikėjo pajamų, darbas palyginti su įgulos nario darbu buvo visiškai kitoks, tačiau iš UAB „B“ gavo pajamas už dvi dienas – 66,40 Eur (t. 10, b. l. 99). Taip pat apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2021 m. liepos mėnesį iš to paties gavėjo nukentėjusioji gavo pajamas (45,00 Eur ir 28,16 Eur), kurios, pagal jos paaiškinimus, buvo papildomai gautos pajamos už pardavimus, atliktus anksčiau (t. 10, b. l. 99). Sudėjus visas šias gautas nukentėjusiosios pajamas nuo 2020 m. spalio mėn. iki nusikalstamos veikos padarymo, bendra gautų pajamų suma iš viso yra 8794,40 Eur. Vadinasi, nukentėjusiosios vieno mėnesio vidutinės realios pajamos iki nusikalstamos veikos padarymo buvo 8794,40 /8=1099,3 Eur.

57. Nuteistasis nesutinka su teismo sprendimu priteisti negautas pajamas už septynis mėnesius po nusikalstamos veikos padarymo, tačiau su tuo susiję nuteistojo argumentai yra nepagrįsti. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo laikotarpį (terminą, už kurį priteisiamas tokios žalos atlyginimas) lemia sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-174/2009, Nr. 3K-3-93/2014). Nukentėjusioji apeliacinės instancijos teisme posėdžio metu patvirtino, kad į darbą grįžo 2022 m. sausio 18 d., nes tik tada buvo atnaujinta licencija (t. 10, b. l. 100), jos parodymus patvirtina pateikti dokumentai apie darbo užmokesčio pajamas. Tai reiškia, kad teismo sprendimas priteisti negautas pajamas už septynis mėnesius po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. už tą laikotarpį, per kurį nukentėjusioji negalėjo dirbti dėl patirtų sužalojimų gydymosi bei dokumentų reikalingų grįžti į darbą tvarkymosi, yra pagrįstas ir teisingas. Taigi už septynis mėnesius negautų pajamų nukentėjusiajai turi būti priteista 7695,10 Eur (1099,3×7=7695,10) dydžio suma.

58. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos priteisimo keistina, sumažinant iš nuteistojo priteistą nukentėjusiajai turtinę žalą nuo 12 725,13 Eur iki 7695,10 Eur.

Dėl proceso išlaidų priteisimo

59. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, o BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.‏‏‎ BPK 106 straipsnio 2 dalyje taip pats nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ši teisės norma taikoma ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

60. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 10 d. nutartyje byloje Nr. 2A-2-458/2021 konstatuota, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016), koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, Nr. 2K-46-895/2015). Be to, kasacinio teismo praktikoje vadovaujamasi ir nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais VGTPT analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021, taip pat nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1-788/2021, Nr. 2K-67-697/2021 ir kt.).

61. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Finansų skyrius 2023 m. gegužės 29 d. pateikė pažymą Nr. APD-2023-09404, kurioje nurodė, jog valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų nuteistajam E. A. suma sudaro 369,14 Eur. Pirmosios instancijos teisme nuteistąjį gynė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gynėjas, todėl nuteistajam Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartimi buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos parinktas gynėjas. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Taigi E. A. gynėjas paskirtas valstybės iniciatyva. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo E. A. skundą, kuris iš dalies pripažintas pagrįstu ir yra tenkinamas. Be to, apeliacinio proceso metu E. A. buvo kalinamas. Atsižvelgiant į visa tai, taip pat ir į priteistas pakankamai dideles sumas nukentėjusiesiems, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų sumos priteisimas iš nuteistojo nebūtų teisingas ir proporcingas nuteistojo padėčiai. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų užtikrinant asmens gynybos teises priteisimas šiuo atveju prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams, minėtas VGTPT prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas.

62. Nuketėjusiojo R. J. atstovas advokatas A. Paliukėnas apeliacinės instancijos teismui 2023 m. balandžio 17 d. pateikė prašymą, kuriame, be kita ko, prašė prijungti prie bylos dokumentus, patvirtinančius R. J. patirtas atstovavimo išlaidas, kurias apmokėjo jo sesuo A. J. (2023 m. vasario 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 001172 už teisinę pagalbą atstovaujant R. J. Lietuvos apeliaciniame teisme 1815 Eur sumai ir mokėjimo patvirtinimas nurodytai sumai (t. 9, b. l. 167, 168)).

63. Vertindamas nukentėjusiojo proceso išlaidų priteisimą, teismas atsižvelgia į bylos nagrinėjimo rezultatą, t. y., kad nuteistojo skundo dalis, susijusi su nusikalstama veika prieš R. J., atmesta kaip nepagrįsta. Nukentėjusysis realiai patyrė atstovavimo išlaidas gindamas savo interesus per atstovą, kuris teikė atsiliepimą į apeliacinį nuteistojo skundą, aktyviai ir konstruktyviai dalyvavo visuose keturiuose apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų suma nėra neproporcinga ir nukentėjusiajam turi būti atlyginamos visos realiai patirtos atstovavimo išlaidos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 106 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nuosprendį pakeisti ir nukentėjusiajai bei civilinei ieškovei A. M. iš nuteistojo E. A. priteistą sumą turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 7695,10 Eur (septynių tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt penkių eurų ir dešimt euro centų).

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Iš Ernesto A. R. J. naudai išieškoti 1815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) už apeliacinės instancijos teisme patirtas advokato išlaidas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų už nuteistajam E. A. suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme išieškojimo iš nuteistojo netenkinti.