Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, spręsdama nuteistojo E. A. ir jo gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nuosprendžio bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 27 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistasis E. A. ir jo gynėjas advokatas A. Leonavičius prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nuosprendį, t. y. nuteistojo E. A. nusikalstamą veiką, įvykdytą 2021 m. birželio 5-6 dienomis nukentėjusiosios A. M. atžvilgiu, perkvalifikuojant iš BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punkto į BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą bei BK 135 straipsnio 1 dalį, o iš kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl tyčinio nesunkaus R. J. sveikatos sutrikdymo) E. A. išteisinti nepadarius šios nusikalstamos veikos bei paskirti jam švelnesnę galutinę bausmę-laisvės atėmimą penkeriems metams.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai E. A. kaltės, neva tyčia išstūmus nukentėjusįjį R. J. pro trečiame aukšte esančio buto langą ir taip nesunkiai sutrikdžius jam sveikatą, nepagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir taip padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimą. Iš esmės E. A. kaltė, kaip teigia kasatoriai, grindžiama vieninteliu įrodymų šaltiniu-paties nukentėjusiojo R. J. prieštaringais parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Dėl tokių prieštaringų R. J. parodymų, E. A. turėjo būti išteisintas. Tačiau žemesnės instancijos teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nepagrįstai nuteisė E. A. už nusikaltimą, kurio jis nepadarė.

Kasatoriai nesutinka ir su tuo, kad E. A. nuteistas už tai, kad jis tyčia, kankinant itin žiauriai sunkiai sužalojo nukentėjusiąją A. M. laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 5 d. 22 val. iki birželio 6 d. 22 val. skunde prieštaraujama, kad ši veikia nusikalstama veika kvalifikuota kaip tęstinė pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą, E. A. veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas kankinant ir sunkus sveikatos sutrikdymas tyčia.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, įrodymų netiriant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus, dėstant įrodymais nepagrįstas versijas ir deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatoriai, nesutikdami su atliktu įrodymų vertinimu bei savaip interpretuodami žemesnės instancijos teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes dėl tyčinio R. J. išstūmimo pro trečiame aukšte esančio buto langą, neigia A. A. kaltę dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo ir prašo dėl šios nusikalstamos veikos jį išteisinti. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio argumentai iš esmės suponuoją naują įrodymų vertinimą bei kitokių faktinių bylos aplinkybių, nei jas nustatė žemesnės instancijos teismai, nustatymą. Tačiau, pirmiau nutartyje minėta, tai nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Kitoje skundo dalyje, nors ginčijamas veikos, kvalifikuotos pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą teisinis įvertinimas, nesutinkama su žemesnės instancijos teismo išvadomis dėl nuteistojo padarytų nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusiąją A. M., nėra suformuluota aiškių teisinių argumentų, kodėl šiuo atveju netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Darytina bendra išvada, kad nesant teisinių argumentų, pagrindžiančių kasacijos pagrindų buvimą, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio ir BPK 369 straipsnio reikalavimų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai)

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo E. A. ir jo gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.