Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2024-05-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-952-827/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-05-20Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-10-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-05-20
Bylos Nr.
1-952-827/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24595-2023-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Nukentėjusysis
E. P.
Kaltinamasis
I. J.
Advokatai
Vytautas Budnikas, Arūnas Juodis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-952-827/2024Proceso Nr. 1-01-1-24595-2023-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.4, 1.2.25.4.2.6. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Saidytei - Matjošienei,nukentėjusiajai E. P., jos įgaliotam atstovui advokatui Arūnui Juodžiui,kaltinamajam I. J., jo gynėjui advokatui Vytautui Budnikui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ padavėju, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, šioje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. J. nesunkiai sužalojo žmogų:???

jis, 2023-07-03 apie 21.35 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu, tyčia kairės rankos kumščiu vieną kartą trenkė E. P. į veido sritį, padarydamas E. P. skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžį su poodine kraujosruva apatiniame kairės akies voke, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais I. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis I. J. teismo posėdyje kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą pripažino visiškai, paaiškino, kad aplinkybes atsimena miglotai, bet kelias dienas iki įvykio blogai jautėsi dėl depresijos. Paėmė sūnų T., užsižaidė, gal dėl vaistų poveikio neatrašė žmonai į žinutes, todėl ji atvažiavo su savo mama E. P. Prasidėjo žodinis konfliktas, jis prašė jos išeiti, norėjo per duris išstumti. Apėmė afekto būsena, emocijos, apsistumdė tarp virtuvės ir svetainės, nepamena tiksliai, kad trenkė, bet to neneigia, nes tai uždokumentuota. Atsimena, kad apsiavė batus ir susinervinęs, nuėjo į kavinę „Alynas“, išgėrė visą 0,5 l butelį viskio, prasėdėjo ten maždaug 15 minučių, grįždamas namo, tikėjosi, kad nieko jau nebus, bet bute buvo sūnus, žmona ir uošvė, susiėmusi už žando ir policijos pareigūnai. Nesuprato, kas įvyko. Buvo nuvestas į kitą kambarį, apklausė visus ir išvažiavo. Kadangi buvo atkrytis, tą vakarą išgėrė, todėl prisimena miglotai. Paprašė tėčio, kad nuvežtų į psichiatrinę ligoninę. Ten sužinojo, kad sužalojau E. P. Į tai sureagavo labai skaudžiai, bandė skambinti, bet nepavyko. Tada parašė žinutę, kad norėtų pakalbėti, atsiprašyti, bet į tai nebuvo reaguojama. O tada jau teko aiškintis pas tyrėją.

Nepamena, ar tą vakarą, kai buvo su vaiku, vartojo alkoholį. Tas vakaras jam išsitrynė. Gal išgėrė rameval lašų, kuriuos gerdavo, bet, kad gertų alkoholį, neprisimena. Iš kavinės grįžo labai neblaivus. Prisimenu, kad tą dieną išgėrė daug leksatanilio, 4 tabletes, tai vaistai, kurie veikia labai raminančiai. Namie alkoholio nelaiko, geria viešosiose vietose arba parsineša ir išgeria. Kad nusiramintų, galėjo išgerti rameval lašų, kuriuose yra alkoholio. Kad būtų vartojęs alkoholio, nepamena. Kai buvo „Alyne“ buvo po 20 val. Išsinešti alkoholio neleido, gėrė vietoje. Norėjo palaukti, kol visi išvažiuos, o tada grįžti.

Tuo metu gyveno vienas, gali būti, kad namuose esančios skardinės yra jo. Tuo metu labai daug vartodavo nealkoholinio alaus. Jis geria tik nealkoholinį alų. Jeigu geria, tai geria stiprų alkoholį arba vyną. Tą vakarą gėrė viskį ar brendį. Paprašė, kad barmenas vis įpiltų dvigubą ir gėrė. Kiek pamena, buvo kažkoks apsistumdymas, buvo afekto būsena, viskas lyg išsitrynė. Nepamena, kokia liko nukentėjusioji, kai išėjo. Žmona su vaiku sėdėjo, uošvė buvo virtuvėje. Kiek pamena, ji nebuvo praradusi sąmonės, ką ji kalbėjo neprisimena. Alkoholį atsinešdavo ir išgerdavo, nelaikė namuose, kaip bare. Kada prieš įvykį vartojo alkoholį, nepasakys, gal prieš porą mėnesių. Tais metais buvo labai sunkūs metai, paliko darbą, depresija buvo įsisiūbavusi, skyrėsi. Būdavo atkryčiai kas 2-3 mėnesius. 2-3 mėnesius nevartodavo, o tada užgerdavo maždaug savaitę, o tada prašydavo pagalbos psichiatrinėje ligoninėje. Lankėsi AA susirinkimuose, kol galiausiai suprato, kad reikia rimtesnės pagalbos, kreipėsi į Priklausomybių ligų centrą.

Šiuo metu alkoholio nevartoja maždaug pusė metų, lankė Minesotos programą, AA susirinkimus, eina 12 žingsnių programą, lankėsi pas kunigą D. Psichiatrė mato pagerėjimą. Įvykis parodė, kad gyvenimas buvo nevaldomas. Labai gailiuosi, kad tai padarė, anksčiau niekam nėra sudavęs, galiu barti, bet niekam nesudavė. Tai yra gėdinga, žema, neturi pasiteisinimo.

Sutiko su Vilniaus teritorinės ligonių kasos 1404 eurų civiliniu ieškiniu. Su nukentėjusiosios 260 eurų civiliniu ieškiniu sutinku. Su 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimu sutinku iš dalies. Siūlytų atlyginti 1000 eurų.

Kadangi kaltinamasis prisipažino faktines kaltinime nurodytų veikų padarymo aplinkybes, davė parodymus, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras sutiko, kad byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinime nurodyta veika yra apysunkis nusikaltimas, todėl byla, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas kaip nukentėjusioji E. P. teismo posėdyje paaiškino, palaikė savo ieškinio reikalavimus, paaiškino, kad liepos 3 d., pirmadienį paskambino dukra, pasakė, kad I. negrąžino vaiko, kalba nerišliai, sakė, kad važiuos. E. P. pasakė, kad važiuotų su policija ir socialine darbuotoja. Kai nukentėjusioji atvažiavo vaikas verkė. Klausė dukros, ar iškvietė policiją. I. bėgo, ji vijosi jį. Nuo jo dvelkė alkoholiu. Norėjo iškviesti policiją, kad užfiksuotų, kad neblaivus būna su vaiku. I. trenkė jai ir išėjo. Vėliau grįžo, skambino pats į policiją, ėjo į dušą, nuogas lakstė po butą, atiminėjo vaiką.

I. J. išeidavo 15 minučių. Net kai buvo policija, buvo išėjęs. Pareigūnai įteikė šaukimą ir išvažiavo. Klausė dukros, kur jis išeina. Suprato, kad eina išgerti į Alyną. Konfliktas kilo dėl to, kad paėmė vaiką ir negalėjo grąžinti. I. J. nukentėjusiąją tampė po butą, kad išmestų iš balkono ir iš buto.

Dukra jai paskambino maždaug 21.30 val. Ji važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, kur dirba, iki (duomenys neskelbtini) gatvės. Nukentėjusioji skambino policijai po smūgio. Atvažiavusi į butą priėjo prie dukros, klausė, ar iškvietė policiją. I. J. išsigando, norėjo pabėgti, ji čiupo už rankos, jis trenkė jai ir pabėgo. Dukra irgi skambino policijai. Konfliktas kilo, nes jis buvo neblaivus su vaiku. Tai buvo jau ne pirmas kartas, kai pasiima iš darželio vaiką ir negrąžina. Nukentėjusioji atvažiavo 21.30-22 val. Po smūgio jis išėjo, užtruko maždaug 15 min., tampė ją po butą, vėl išėjo ir grįžo. Kai atvažiavo policija, buvo namie. Kai ji atvažiavo, policija atvažiavo po 15-30 min. Tiksliau negali pasakyti, nes buvo stresas. Mano, kad I. J. buvo neblaivus, nes neįmanoma prisigerti per 15 min.

Kitą dieną negalėjo kramtyti. Jai sudėti dantų implantai, važiavo į kliniką Šikšnio gatvėje, bijojo, kad gali būti sulaužyti implantai. Ją siuntė pasidaryti rentgeno nuotrauką, siuntė į kliniką Žalgirio gatvėje. Nustatė žandikaulio lūžį. Birželio 7 d. buvo atlikta operacija. Ji gyvena aktyviai, negalėjo užsiimti savo mėgstama veikla, 4 mėnesius negalėjo gulėti ant to šono. Kaulas gyja pusę metų.

Reiškia 260 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. 200 eurų už konsultaciją, 60 eurų už rentgeną. Galėjo būti įtrūkimų, dabar situacija stebima. Neturtinei žalai atlyginti prašo priteisti 15 000 eurų. Mano, kad bet kuri moteris po tokio smūgio taip jaustųsi. Dabar vėl viską prisiminė. Tada jautėsi siaubingai, jautė nerimą, blogai miegojo, reikėjo dirbti, nes buvo suplanuoti darbai, vizitai, terminai. Po akimi buvo mėlynė, turėjo aiškintis, daug kas ją pažįsta, žino, buvo nesmagu, visi komentavo. Buvo nesmagu net išeiti su šuniu. Be to, buvo labai skaudu, buvo pažeminta, kaip moteris. Netiesa, kad nemėgo I. J., protezavo jo mamą. Buvo sarmata eiti pas muzikos mokytoją. Po operacijos iš karto pirmadienį ėjo į darbą, negalėjo atšaukti numatytų vizitų. Ėjo tokia į darbą, buvo visokių komentarų. Atsiprašymo nevertinu niekaip. Atsiprašymą I. J. parašė teismui. Jau buvo nagrinėjama byla, I. J. kalbėjo tą patį, kad lankė Minesotos programą, bet nesusitvarkė, vėl padarė.

Kai buvo Žalgirio klinikoje, sakė, kad turi džiaugtis, kad smūgis buvo ne link smilkinio. Po sužalojimo negalėjo valgyti, miegoti ant to šono, reikėjo saugoti žandą, rinktis maistą, turėjo fizinių ir psichologinių nepatogumų. Patinimas, mėlynė buvo porą savaičių. Su I. J. nekalbėjo. Jis skambino liepos mėn., kai ji su dukra buvo prie jūros. Žalos neatlygino visiškai. Buvo skirtas psichologas iš policijos jai ir dukrai. Bendravo kelis kartus po kelias valandas. Po sužalojimo negalėjo groti, turi motociklą, bet negalėjo važinėti, nes negalėjo užsidėti šalmo. Daro turus, negalėjo dalyvauti. Galėjo užsidėti šalmą tik rudenį, prieš sezono uždarymą. Buvo sunku kalbėti, susikaupti. Negali pasakyti, kad dabar jau viskas baigėsi. Palaikė ieškinio reikalavimus. Po šio įvykio net anūkas rodė, kaip tėtis tampė močiutę. I. J. nerodė iniciatyvos atsiprašyti, nei karto nebandė kalbėti. Dukra jo klausė, kaip bus dėl teistumo. Jis atsakė, kad teisti pusė Lietuvos. Nori, kad I. J. prisiimtų atsakomybę už savo veiksmus.

Iš 2023-07-03 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog E. P. nurodė, kad 2023-07-03 apie 21:40 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jos žentas I. J. žodinio konflikto metu, kairės rankos kumščiu vieną kartą trenkė jai į kairės pusės žandą, taip sukeldamas fizinį skausmą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Apklausta kaip liudytoja paaiškino, kad 2023-07-03 apie 21:35 val. ji atvyko į dukros B. J. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes sužinojo, kad jos dukros vyras I. J. galimai namuose yra neblaivus kartu su jos anūku. Jai įžengus pro buto duris, svetainės gale pastebėjo stovintį žentą I. J.. Pamačiusi juos dukros paklausė, ar ji iškvietė policiją dėl neblaivaus I. J. Išgirdęs šiuos žodžius I. J. pradėjo bėgti link išėjimo durų. Tuo metu, kai I. J. priartėjo prie išėjimo durų, E. P. griebė jam abiem rankom už jo kairės rankos, kad jis nepasišalintų iš buto. Iš karto po to I. J. kairės rankos kumščiu vieną kartą trenkė jai į kairės pusės žandą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Po smūgio ji atsistūmė I. J. nuo savęs ir laukė atvykstančios policijos. Tarp jos ir I. J. konfliktas vyko pirmą kartą.

Taip pat 2023-07-03 23:26 val. – 23:32 val. buvo apžiūrėta įvykio vieta - butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ant žemės matyti besimėtantys įvairaus pobūdžio daiktai ir dėžės, dulkių siurblys, žaislai. Už sofos ant rudos spalvos stalo matyti maisto likučiai, parduotuvių maišai, vaikiški daiktai, 4 tuščios skardines nuo alaus Kalnapilis nealkoholinio, atidaryti du pakeliai nuo cigarečių ir besimėtančios cigaretes, nuo Rameval vaistų tuščias buteliukas, vaistai elfimest bei kiti įvairaus pobūdžio daiktai. Ant žemės matyti vaikiški žaislai. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama (t. 1, b. l. 1-16).

Iš specialisto išvados Nr. G 2099/2023 (01) matyti, kad E. P. nustatytas skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis su poodine kraujosruva apatiniame kairės akies voke, padarytas kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku t.y. 2023-7-03. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. E. P. sužalojimų jai padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą. Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Neatmetama, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Nustatyto sužalojimo vietoje pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. E. P. sužalojimo padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (t. 1 b. l. 68-69).

Apklausta kaip liudytoja B. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad turi vyrą I. J., su kuriuo yra pradėtas skyrybų procesas. Jau 9 mėnesius bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, negyvena ir bendros buities su I. J. neveda. Apie 2023-07-03 dienos įvykį gali papasakoti, kad pagal jos ir I. J. bendrą sutarimą minėtą dieną I. J. paėmė jų bendrą vaiką T. J. iš darželio. Vaiką jai vyras turėjo grąžinti 20.30 val. Iki nurodyto laiko vyras vaiko negrąžino ir jai į el. paštą parašė, kad vaiko atvažiuotų pasiimti pati į butą minėtu adresu. Gavusi minėtą laišką ir įtarusi, kad kažkas vyksta, paskambino mobilaus ryšio telefonu savo vyrui, iš kurio balso suprato, kad jis yra neblaivus. Tada nedelsiant vyko į butą pasiimti vaiko. Vykdama į butą iškvietė policiją ir paskambino savo mamai E. P. Mamai paskambino dėl savo saugumo. Atvykusi prie buto atsirakino buto duris. Užėjusi į butą pajautė stiprų alkoholio kvapą ir pastebėjo savo vyrą I. J. Vyras akivaizdžiai buvo neblaivus, jo kalba buvo nerišli jis pats eidamas svirduliavo. Vaikas buvęs bute buvo išsigandęs ir verkė. Vėliau į butą atvyko jos mama. Atvykus mamai jos paklausė, ar ji iškvietė policiją. Jai atsakius, kad policiją iškvietė I. J. pradėjo šalintis iš buto. Jos mama norėdama sulaikyti I. J., kad jis nepasišalintų iš buto suėmė jį už megztinio ar už rankos tiksliai nepasakys. Tuo metu tarp mamos ir I. J. konfliktas vyko prie buto durų. Konflikto metu ji viską filmavo savo mobilaus ryšio telefonu. Vykstant konfliktui pastebėjo, kaip I. J. dešine ranka smūgiavo smūgį jos mamai į veidą į žandikaulio skruostikaulio sritį. Po smūgio mama nuo I. J. atsitraukė. Mamai atsitraukus I. J. pasišalino iš buto. I. J. pasišalinus iš buto mama paskambino dar kartą į policiją. Vėliau į butą grįžo I. J. Jam grįžus minėtas asmuo taip pat kvietė policiją, vėliau - norėdamas išsiblaivyti nuėjo praustis. Taip pat jam grįžus vėl tarp jo ir mamos prasidėjo konfliktas. Konflikto metu jis mamą bandė išstumti iš buto taip pat grasino, kad mamą išmes pro balkoną. Vėliau į butą atvyko policijos pareigūnai. Taip pat į butą buvo atvykusi jos sesė P. P. su savo drauge K. V., kurios atvyko į buto po viso įvykio ir pačio konflikto nematė, todėl papasakoti ikiteisminiam tyrimui nieko negalės. Skyrybų procesas yra pradėtas dėl I. J. piktnaudžiavimo alkoholiu ir dėl jo emocinio smurto. I. J. ne kartą gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Šiuo metu jis yra gydomas pagal Minesotos programą (t. 1, b. l. 91-93).

Iš 2023-08-31 apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta vaizdo įrašai, pateikti E. P. prie pareiškimo. Vaizdo įrašas „IMG_7889“, trukmė 49 sec. Vaizdo įraše matomas šviesių plaukų vyras, kuris dėvi mėlynos spalvos džinsinius šortus, šviesiai rudos spalvos megztinį, baltus marškinėlius, avi šviesiai rudos spalvos sportbačius. Vėliau pasirodo tamsios spalvos plaukais moteris, kuri dėvi baltos spalvos marškinius trumpomis rankovėmis, šviesiai mėlynos spalvos džinsines kelnes, avi juodos spalvos batus. Moteris baltais marškiniais nr.1 prieina prie moters nr.2, kuri filmuoja ir klausia: ,,Iškvietei?“ moteris nr.2 atsako: ,,Nu“ moteris nr.1 sako: ,,Gerai, paskambink socialinei“ moteris nr.2 atsako: ,,Aš skambinu, man nekelia“. Vėliau prieina prie moters nr.1 anksčiau minėtas vyras ir pradeda ją stumdyti, taip pat vaizdo įraše pasirodo mažametis vaikas. Moteris nr1. sako vyrui: ,,Tu nekabinėkis prie manęs ir prie vaiko prašau“ moteris nr.2 įsiterpia ir sako vyrui: ,,O kodėl mano mama negali būti mano namuose?“ vyras pasakė: ,,Nu tai taip“ ir vėl pradėjo stumdyt moterį nr.1. Moteris nr1 sako moteriai nr.2 ,,Tu fiksuok, kaip jisai smurtauja prieš mane“. Vėliau vyras pradėjo eiti iš buto, moteris nr.1 jį pasivijo prie durų ir pradėjo traukti atgal į butą, nedavė jam išeiti. Vyras sako: ,,Ką tu darai?“ moteris nr.2 sako: ,,Nu mama, nu baik, mam“. Vaizdo įrašas baigiasi. Vaizdo įrašas „IMG_7890“, trukmė 08 sec. Vaizdo įraše matoma, kaip moteris nr.1 tempia vyrą už megztinio, vyras pabėga iš buto. Vaizdo įrašas baigiasi. ?Vaizdo įrašas „IMG_7892“, trukmė 33 sec. Vaizdo įraše matoma, kaip anksčiau minėtas vyras apsikabinęs moterį nr.1 iš nugaros pusės tempia ją. Moteris nr.2 sako: ,,Nu baik, mažas vaikas yra“, vyras paleidžia moterį. Vyras sako moteriai nr.1 ,,Eik, eik iš čia“ moteris nr.2 įsiterpia ir sako: ,,Niekur jinai neeis“. Moteris nr.2 klausia vyro: ,,Kas tau yra?“ vyras atsako: ,,Kas? Tai kad mane grasina“ moteris nr.2 atsako: ,,Nieks tau negrasina“. Moteris nr.2 sako vyrui: ,,Ta prasme tu vaiko tikrai, I. negausi niekados, kaip tu elgiesi?“. Vaizdo įrašas baigiasi (t. 1, b. l. 95-97).

Iš 2023-09-07 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92203164253, skambu io prad ia 2023-07-03 22 00 07)(1)“, kurio trukmė 1min 47sec. Garso įraše girdimas pokalbis tarp BPC ir vyro, kuris sako, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), yra nepageidaujamas žmogus, šiuo metu agresiją keliantis, tai žmonos motina, šiuo metu gerianti, ji užpuolė, teko apsiginti, ji kartu negyvena, ji šiuo metu puldinėja jį (t. 1, b. l. 100-101).

Iš 2023-09-28 apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta vaizdo įrašai, daryti į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų. Vaizdo įrašas ,,PSS-20230703-221611UTC+0300“, įrašo trukmė 20.39 min. Vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnai vyksta į įvykio vietą. Duris atidaro moteris vidutinio kūno sudėjimo, vilki baltos spalvos marškinėlius, mėlynas džinsines kelnes, avi juodas basutes, ant galvos užsidėjusi juodos spalvos kepurę su snapeliu, ant kairės rankos riešo užsidėjusi juodos spalvos laikrodį. Moteris sako: „Jis mane primušė, žinokit, kažkas yra baisaus, tampo, drasko iš jos vaiką, trenkė man „kuloku“ į veidą“. Vyras vidutinio kūno sudėjimo, vilki baltos spalvos marškinėlius bei pilkos spalvos šortus. Taip pat bute yra moteris nr. 2, kuri vilki mėlynos spalvos džemperį, rankose laiko mažametį vaiką. Vyras fone sako: „Nemušiau aš nieko“. Pareigūnas vyrą nusiveda į kitą kambarį. Pareigūnas klausia: „Galit papasakot, kas čia įvyko?“, vyras atsako: „Tai, atvyko žmona, kuri negyvena su manim. Šiuo metu su motina, kuri negyvena su manim. Tai ji pradėjo provokuoti“. Pareigūnas klausia: „O vaikas iš kur?“, vyras atsako: „Vaiką aš jau grąžinau prieš porą mėnesių“. Pareigūnas klausia: „O vaikas buvo pas jus?“, vyras atsako: „Ne“. Pareigūnas klausia: „Ji su vaiku atvažiavo?“, vyras atsako: „Taip, atvažiavo su vaiku, atvažiavo kartu ir pradėjo provokuoti, kad aš ale išgėręs“. Pareigūnas klausia: „Ir tarp jūsų kilo konfliktas žodinis?“ vyras atsako: „Ne, tai jinai pradėjo konfliktą pildyti, aš pasakiau išeik iš namų ir tiek, ir tuo viskas baigėsi. Aš tikrai neturiu ten priekaištų, čia yra ir mano žmonos butas ir mano“. Pareigūnas klausia: „Gerai, visų pirma, čia tarp jūsų vyksta skyrybų procesas?“, vyras atsako: „Taip“. Pareigūnas klausia: „Kiek laiko jau tęsias skyrybų procesas?“, vyras atsako: „Pusę metų“. Pareigūnas klausia: „Ir kartu pusę metų negyvenat?“, vyras atsako „Taip“. Pareigūnas klausia: „O dėl ko vyksta skyrybų procesas?“, vyras atsako: „Nu, tai, nėra realių priežasčių“. Pareigūnas tikrina vyro blaivumą. Pareigūnas klausia: „Prieš kiek laiko paskutinį kartą vartojot alkoholinius gėrimus?“, vyras atsako: „Nu, tai nuėjau, gražinau vaiką ir išgėriau“. Pareigūnas klausia: „Kiek išgėrėt?“, vyras neatsako. Vyras prieš pučiant, atsisako tikrintis blaivumą. Tada apsigalvoja ir vėl nusprendžia tikrintis. Nustatytas 2,43 prom. Vyro paprašoma parodyti asmens dokumentą. Pareigūnui vyras atsako: „Netrenkiau“. Vyras labai nekantrus, vis veržiasi išeiti iš namų. Pareigūnas klausia: „Namuose registruotų, neregistruotų ginklų yra?“, moteris nr. 2 atsako: „Ne“. Į butą ateina dar dvi moterys, pareigūnas pildo dokumentus kompiuteriu. Vaizdo įrašas baigiasi. Vaizdo įrašas ,,PSS-20230703-223214UTC+0300“, įrašo trukmė 02.13 min. Įraše matoma, kaip pareigūnas vyksta į įvykio vietą. Pareigūnas įteikia vyrui šaukimą. Vyras pasirašo (t. 1, b. l. 104-105).

Iš 2023-07-03 patrulio A. I. tarnybinio pranešimo matyti, kad gavus pranešimą, kad nepageidaujamas asmuo konfliktuoja namuose, atvykus (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasitiko E. P., kuri paaiškino, kad žentas I. J. kairės rankos kumščiu trenkė jai į kairįjį žandą, sukeldamas fizinį skausmą. I. J. 22.24 val. nustatytas 2,43 prom. girtumas (t. 1, b. l. 11-113).

Ištirtų įrodymų pagrindu, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam pareikštas kaltinimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį pasitvirtino visiškai. Šį kaltinimą pagrindžia kaltinamojo prisipažinimas ir jo parodymai duoti teisme, nukentėjusiosios parodymai duoti teisme, taip pat liudytojos B. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinime nurodytas faktines aplinkybes iš dalies patvirtina E. P. pateiktų vaizdo įrašų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo vyko konfliktas, taip pat susistumdymas. Aplinkybes taip pat patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada ir kiti byloje esantys, sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirti įrodymai. Kaltinamasis pripažino, kad jis buvo namuose su savo vaiku, laiku jo negrąžino sutuoktinei, dėl to ji su savo motina E. P. atvyko pas jį į namus, tarp jo ir E. P. prasidėjo žodinis konfliktas, jis prašė jos išeiti, bandė išstumti iš namų, apsistumdė su ja tarp virtuvės ir svetainės, apimtas afekto jis galėjo jau trenkti kumščiu. Nukentėjusioji nurodė, jog konfliktas kilo dėl to, kad ji buvo įsitikinusi, jog kaltinamasis yra neblaivus, iškvietė policiją, kad užfiksuotų, jog jis neblaivus būva su mažu vaiku, tačiau kaltinamasis norėjo išeiti iš namų, nesulaukęs policijos, ji sugriebė jam už rankos, norėdama sulaikyti ir tuo metu jis trenkė jai kaire ranka kumščiu į veido kairę pusę. Liudytoja B. J. nurodė iš esmės tokias pat aplinkybes kaip nukentėjusioji. Specialisto išvadoje nurodoma, jog E. P. nustatytas skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis su poodine kraujosruva apatiniame kairės akies voke, padarytas kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku t.y. 2023-7-03. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Taigi, byloje ištirti įrodymai nuoseklūs, jie patvirtina vieni kitus ir jais neabejotinai nustatytos kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės, jog I. J. 2023-07-03 apie 21.35 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu, tyčia kairės rankos kumščiu vieną kartą trenkė E. P. į veido sritį, padarydamas E. P. skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžį su poodine kraujosruva apatiniame kairės akies voke, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šie kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 38 straipsnio 1 dalį.

Kaltinime nurodyta, jog kaltinamasis smūgį sudavė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau iš nukentėjusiosios, liudytojos parodymų matyti, kad iš karto po smūgio kaltinamasis buvo išėjęs iš namų. Kaltinamasis teigia, jog tuo metu lankėsi bare „Alyne“, vartojo stiprų alkoholinį gėrimą. Būdamas namuose buvo vartojęs raminamuosius vaistu ir nealkoholinį alų. Apžiūros metu rasta skardinės nealkoholinio alaus. Taigi, esant abejonėms dėl to, kada kaltinamasis vartojo alkoholį ir apsvaigo nuo jo, teismas vertina, kad ši aplinkybė nėra neabejotinai įrodyta, todėl šalintina iš kaltinimo.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis laikinai sulaikytas (duomenys neskelbtini) straipsnio tvarka nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 33-34).

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis I. J. šiuo metu yra neteistas, todėl skiriant bausmę jam taikomos BK 55 straipsnio nuostatos, numatančios teismui pareigą asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skirti su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Kaltinamasis I. J. yra neteistas, tačiau 2023-03-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jam taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl veikos, numatytos BK 281¹ straipsnyje padarymo, jis naują nusikalstamą veiką padarė laidavimo laikotarpiu, todėl 2024-03-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi įrodymų tyrimas byloje Nr. 1-884-1034/2023, buvo atnaujintas ir ji sujungta su byla Nr. 1-952-827/2024. Taigi, kaltinamasis šiuo metu teisiamas už dviejų nusikaltimų padarymą – nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą ir apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą. Kaltinamasis administracine tvarka baustas, baustumai išnykę, dirbantis, vedęs. Psichiatrine tvarka gydytas, tačiau nėra duomenų, kad jis sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikim, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 2, b. l. 18). Konsultuotas/gydytas Priklausomybės ligų centre, diagnozė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 146, t. 2, b. l. 75, 77)), taip pat gydosi (duomenys neskelbtini) centre ambulatoriškai nuo 2008 metų (t. 2, b. l. 76).

Kaltinamojo I. J. atžvilgiu buvo taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 pagrindu, tačiau jis nepateisino parodyto pasitikėjimo ir vėl nusikalto. Jis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis apsiprašė nukentėjusiosios. Kaltinamasis teisiamas už dviejų nusikaltimų padarymą, jie sudaro realiąją nusikaltimų sutaptį. Kaltinamasis pateikė į bylą duomenis, kad po antrojo nusikaltimo padarymą, kreipėsi į specialistus dėl sprendimo problemų susijusių su psichikos sveikata ir alkoholio vartojimu, šiuo metu jaučia didelį pagerėjimą. Įvertinus visa tai, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam baudos bausmę už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką bei baudžiamojo poveikio priemones ir laisvės apribojimo bausmę už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką.

Civiliniai ieškiniai

Byloje pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo 1 404,07 eurų žalos atlyginimą už E. P. suteiktas gydymo paslaugas, ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 78-81). Kadangi kaltinamasis pripažintinas kaltu sužalojęs nukentėjusiąją, dėl to jai buvo teikiamos medicininės paslaugos, kurios buvo apmokėto iš ligonių kasų lėšų, todėl ieškinys yra pagrįstas ir iš kaltinamojo priteistina 1 404,07 eurų žalos atlyginimas ieškovo naudai.

Ieškovas prašo priteisti iš kaltinamojo 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir CK 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatas pagrįstas ir tinkintinas yra Vilniaus teritorinės ligonių kasis reikalavimas dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo, jas skaičiuojant nuo priteistos 1 404,07 sumos. Palūkanos baudžiamojoje byloje gali būti skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento arba vėliau. Šiuo atveju, palūkanos skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsitiesėjimo momento iki teismo nuosprendžio šioje dalyje visiško įvykdymo.

Nukentėjusioji E. P. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog ji buvo itin stipriai emociškai paveikta liepos 3 d. įvykio – dėl pavojaus, kylančio jos, jos dukros ir anūko, sveikatai ir gyvybei. Kai I. J. smogė kumščiu į veidą E. P., ji pajuto skausmą, galvos svaigimą, jai pradėjo tinti veidas, vėliau pykino, stipriai skaudėjo galva. Šiuo smūgiu jai buvo sulaužyti veido kaulai – skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio, bei sukelta poodinė kraujosruva. Padarytų E. P. sveikatos sužalojimų gydymui reikėjo atlikti operaciją, kuri buvo atlikta 2023-07-07 VšĮ VU (duomenys neskelbtini) klinikoje. Gydymas truko apie mėnesį, viso gydymo metu E. P. jautė skausmą, patyrė nepatogumus – kaskart valgant, nes galėjo tik ribotai išsižioti ir negalėjo kramtyti maisto, patyrė nepatogumus miegant, nes negalėjo remtis ant kairės veido pusės, turėjo vengti fizinio krūvio 3 savaites po operacijos, veidas buvo subjaurotas kraujosruvų; negalėjo naudotis jai įprasta transporto priemones vasaros metu – motociklu, nes negalėjo užsidėti šalmo. Visiškas kaulo sugijimas truks apie 6 mėnesius. E. P. dėl šios nusikalstamos veikos patyrė didelę psichologinę žalą. Sutrikęs miego ritmas ją kamavo keletą mėnesių, keletą kartų ji išgyveno panikos atakas, kurių anksčiau nėra patyrusi, iki šios ji baiminasi sutikti I. J., jos dukros ir anūko tolimesnis bendravimas su I. J. kelia didelį susirūpinimą kaip motinai ir močiutei. Taip pat ieškovė išgyveno didelę gėdą prieš aplinkinius ir buvo sugniuždyta morališkai. Po šio smurtinio elgesio jai buvo labai sunku atsigauti. E. P. kiekvieną dieną dirba ir bendrauja su išsilavinusiais aukšto lygio specialistais/gydytojais, klientais, tvarkinga išvaizda yra jos kasdienio darbo itin svarbi dalis. Po sumušimo jos veidas buvo subjaurotas ilgam laikui- veidas buvo ištinęs, ryškios poodinės kraujosruvos. Jei reikėjo nuolat aiškinti kas nutiko ir bandyti maskuoti veidą, tai sukėlė daug nepatogumų ir žemino ją kolegų ir klientų akyse. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvadoje nurodoma, kad ateityje būtina stebėti pažeistą sritį ir implantų būklę, nes nuo smūgio ir sutrenktų audinių implantų ir kaulų būklė gali blogėti praėjus tam tikram laikui. Ieškovė prašė priteisti 200 eurų išlaidas už konsultaciją ir 60 eurų už veido rentgeno nuotrauką, bendra turinė žalą sudaro 260 eurų. Taip pat prašė priteisti 15 000 aurų neturtinės žalos atlyginimą (t. 1, b. l. 47-61).

Ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo 260 eurų sumoje, kaltinamasis pripažino, jis patvirtintas byloje pateiktais įrodymais, todėl tenkintinas ir iš I. J. priteistina 260 eurų turtinės žalos atlyginimas E. P. naudai.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.) Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dėl smūgio į veidą jai buvo padaryta skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis su poodine kraujosruva apatiniame kairės akies voke, dėl sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta jos sveikata. Be to, nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, tiek dėl pačių veiksmų, kuriuos jos atžvilgiu dukros ir mažamečio anūko akivaizdoje, padarė jos giminaitis, taip pat ir dvasinius išgyvenimus patyrė ir dėl jų pasekmių sveikatai. Vertinant nusikaltimo pasekmes sveikatai, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiosios gydymui buvo reikalinga operacija, gydymas užtruko ilgą laiką. Nukentėjusioji nurodė, jog turėjo suplanuotą darbo grafiką, todėl negalėjo imti nedarbingumo ir gydytis nedirbdamas, ir privalėjo atlikti savo darbo užduotis besigydydama, dėl to patyrė papildomus išgyvenimus, nes sužalojimas buvo padarytas veide, matomas, jai buvo nepatogu prieš bendradarbius ir kitus žmones. Dėl kaulo lūžio gydymo buvo apribotos jos galimybės užsiimti mėgstamomis veiklomis, t. y. važinėti motociklu, mokintis groti, ji negalėjo miegoti ant vienos veido pusės, nes reikėjo saugoti sužalotą vietą. Įvertinus visa tai, bei atsižvelgiant į kaltinamojo poziciją, kuris teisme su pareikštu ieškinio reikalavimu sutiko iš dalies, nurodė, jog sutinka atlyginti 1 000 eurų, teismas pripažįsta pagrįstu nukentėjusiosios pareikštą reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies, dalyje dėl 6000 neturtinės žalos atlyginimo.

Bylinėjimosi išlaidos

Nukentėjusioji E. P. prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidas patirtas apmokėjus teisinės pagalbos teikimą advokatui. Šias išlaidas sudaro 605,00 eurai. Nukentėjusioji teisinei pagalbai teikti samdė advokatą Arūną Juodį, pateikė į bylą dokumentus, patvirtinančius patirtų atstovavimo išlaidų faktą ir dydį, todėl reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas. Iš kaltinamoji I. J. priteistina 605,00 eurai bylinėjimosi išlaidų E. P. naudai (t. 2, b. l. 69-73).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 94, 64, 297- 298, 302, 304, 307, 308 str.,

nusprendė:

I. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND)) (3 000 eurų) dydžio baudą.

I. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje skirti jam 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant jam bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtas bausmes sumažinti trečdaliu ir laikyti I. J. nubaustu nuteistu 40 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND)) (2 000 eurų) dydžio bauda ir 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant jam bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti I. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 16 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti I. J. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Laisvės apribojimo bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

I. J. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti (paskirta 2023-10-18 ir 2023-01-16 tyrėjo nutarimais), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą, saugomą prie bylos viršelio, perduoti VĮ „Regitra“.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo I. J. 1 404,07 euro turtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžio įvykdymo šioje dalyje dienos ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

E. P. ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo I. M. ieškovo E. P. naudai 260 eurų turtinės žalos atlyginimą ir 6 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą ir 605,00 eurų bylinėjimosi išlaidas.

Kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos kaip dokumentą.

Išaiškinti nuteistajam, kad bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.

Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

BK 47 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.

BK 47 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Išaiškinti kaltinamajam I. J., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, LT-08221 Vilnius, el.p. vilnius@probacija.lt). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė