Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

I. J. 2023 m. sausio 12 d. apie 21.03 val., Vilniuje, Didlaukio gatvėje, ties pastatu Nr. 80A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,57 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais I. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis I. J. apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad vairavo apsvaigęs nuo alkoholio. Tuo metu gyveno pas draugą, blogai jautėsi. Temperatūrai numušti panaudojo didesnį kiekį labai stipraus alkoholio, t. y. gruziniškos trauktinės. Važiavo į vaistinę nusipirkti vaistų, prie vaistinės jį sustabdė policijos pareigūnai. Įvykio dieną vairavo automobilį „Volvo V70“, kuris priklauso jam, važiavo iš Riešės į Didlaukio g. 80. Vairuodamas automobilį jautėsi blogai, bet nežino, ar dėl ligos, ar dėl alkoholio. Kreipėsi dėl gydymosi į (duomenys neskelbtini). Serga (duomenys neskelbtini), mėgsta vartoti alkoholį ir (duomenys neskelbtini) pasiūlė, kad jam gali padėti specialistai, gydymas jam padėjo. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant tėvo L. J. atsakomybei. Jo santykiai su tėvu yra geresni nei su sutuoktine, tėvas turi daugiau patirties, niekada neteistas, juo pasitiki labiau nei sutuoktine. Šiai dienai pragyvena iš (duomenys neskelbtini) Eur dydžio pašalpos iš Užimtumo tarnybos, nuo balandžio mėn. turi įsidarbinti.

Teisiamajame posėdyje laiduotojas L. J. parodė, kad prašo atleisti I. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jo atsakomybei be užstato. Savo sūnų I. J. gerai pažįsta, su juo betarpiškai bendrauja, praleidžia išeigines dienas, kartu turi vasarnamį. Jis pats yra pensininkas, gauna (duomenys neskelbtini) Eur dydžio pensiją. Jis netoleruoja nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinamas I. J. Sūnus jį supranta ir mato, kad šiuo klausimu jo pagalba sūnui yra labai svarbi. Ateityje stengsis, kad sutvirtėtų I. J. suvokimas, kas įvyko, kad tai pamoka visam gyvenimui. I. J. ir taip pakankamai jautrus. Jis pasistengs I. J. nekontroliuoti, o parodyti, kad gyvenime yra daugiau malonumo ir gėrio, tuo labiau, kad I. J. turi sūnų. Jis nuolat bendraus su I. J., savo pavyzdžiu ir patirtimi stengsis užtikrinti, kad I. J. nedarytų ateityje naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūti tiriami, prokuroras ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis I. J. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Jis (duomenys neskelbtini) metus serga (duomenys neskelbtini), dėl diagnozės gali ir klysti, vartoja medikamentus nuo (duomenys neskelbtini), buvo keletą dienų gydytas (duomenys neskelbtini), Automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. 2023 m. sausio 12 d. nuo 13.00 val. pradėjo gerti gruzinišką trauktinę ji gali būti apie 40 ar 50 laipsnių stiprumo, išgėrė jos apie pusę litro, vėliau pamiegojo, prabudo apie 20.00 val., apie 20.50 val. išgėrė raminamųjų lašų „Rameval“, kurių sudėtyje yra alkoholio ir iškart nuėjo iki savo automobilio „Volvo“, kuris stovėjo prie jo namų, norėjo nuvažiuoti į parduotuvę, reikėjo mineralinio, labai blogai jautėsi, nes tuo metu dar sirgo (duomenys neskelbtini), karščiavo. Pavažiavus apie kilometrą sustabdė policijos pareigūnai, patikrino jo girtumą alkoholio matuokliu, į matuoklį pūtė du kartus, su alkotesterio parodymais sutinka. Jis pareigūnams iškart prisipažino, kad gėrė. Tai buvo pirmas kartas, kai vairavo išgėręs, labai dėl to gailisi (b. l. 48-50).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. L. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 12 d. dirbo kartu su specialistu A. M. Patruliuodami Vilniaus mieste, apie 21.03 val. Geležinio Vilko gatvėje ties posūkiu į Kazlausko g. pastebėjo įtartinai manevruojantį „Volvo V70“, kuris jiems sukėlė įtarimų ir vairuotoją nusprendė sustabdyti ir patikrinti. Automobilį sustabdė Didlaukio g. ties prekybos centro „Iki“, už vairo sėdėjo I. J. Patikrinus asmenį alkoholio matuokliu jam buvo nustatytas blaivumas, kuris nurodytas neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio kvituose (b. l. 38-40).

Neblaivumo nustatymo aktu nustatyti šie I. J. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Neblaivumo patikrinimo metu 2023 m. sausio 12 d. 21.06 val. nustatytas 2,57 prom. neblaivumas, antro tikrinimo metu 21.24 val. nustatytas 2,85 prom. neblaivumas (b. l. 16-17).

Iš policijos registro išrašo matyti, kad V1924 sustabdė „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas neblaivus (b. l. 4).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas I. J. (b. l. 28).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismo vertinimu, kaltinamojo I. J. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis I. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis I. J. parodė, kad vairavo apsvaigęs nuo alkoholio. Tuo metu gyveno pas draugą, blogai jautėsi. Temperatūrai numušti panaudojo didesnį kiekį labai stipraus alkoholio, t. y. gruziniškos trauktinės. Važiavo į vaistinę nusipirkti vaistų, prie vaistinės jį sustabdė policijos pareigūnai. Įvykio dieną vairavo automobilį „Volvo V70“, kuris priklauso jam, važiavo iš Riešės į Didlaukio g. 80. Vairuodamas automobilį jautėsi blogai, bet nežino, ar dėl ligos, ar dėl alkoholio. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės yra nuoseklūs ir atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 48). Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. L. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio duomenys, policijos registro išrašas.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog I. J. 2023 m. sausio 12 d. apie 21.03 val., Vilniuje, Didlaukio gatvėje, ties pastatu Nr. 80A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,57 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo I. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis I. J. ir laiduotojas L. J. prašo teismo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį kaltinamojo tėvo L. J. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalies pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (1 punktas), ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (2 punktas), ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (3 punktas), ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (4 punktas). Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti I. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pirmiausia pastebėtina, kad I. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką I. J. padarė pirmą kartą, yra anksčiau neteistas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamasis I. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ketvirta, šia nusikalstama veika žala nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Penkta, BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat egzistuoja. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad I. J. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, bet ne už šiurkščius nusižengimus, baudas moka (b. l. 72), mokosi (duomenys neskelbtini), ateityje planuoja įsidarbinti, turi (duomenys neskelbtini) vaiką.

Kaip minėta anksčiau, teismas nustatė vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Apklausiamas teisiamajame posėdyje I. J. savo elgesį vertino kritiškai. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad I. J. savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tam teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.

Šiuo atveju atleisti I. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo tėvas L. J. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. J. neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau ne už šiurkščius nusižengimus, jo teigimu, dažnai bendrauja su sūnumi, juos sieja artimi ryšiai, supratimas, pasitikėjimas. L. J. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad sūnų gerai pažįsta, su juo betarpiškai bendrauja, praleidžia išeigines dienas. Sūnus jį supranta ir mato, kad šiuo klausimu jo pagalba sūnui byra labai svarbi. Ateityje stengsis, kad sutvirtėtų I. J. suvokimas, kas įvyko, kad tai pamoka visam gyvenimui. I. J. ir taip pakankamai jautrus. Jis pasistengs I. J. nekontroliuoti, o parodyti, kad gyvenime yra daugiau malonumo ir gėrio. Jis nuolat bendraus su I. J., savo pavyzdžiu ir patirtimi stengsis užtikrinti, kad I. J. nedarytų ateityje naujų nusikalstamų veikų. Iš atitinkamo L. J. prašymo galima spręsti, kad laiduotoją su kaltinamuoju sieja glaudūs, artimi ryšiai, jie pakankamai dažnai bendrauja, todėl galima pagrįstai tikėtis, kad ateityje L. J. sūnaus elgesiui galės daryti pozityvią įtaką.

Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotojas L. J. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, jo asmenybė teigiama, jis yra kritiškas kaltinamojo elgesiui, laiduotojo vertybinė orientacija pozityvi ir jis tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes dažnai bendrauja, yra jo artimas žmogus, t. y. tėvas (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Taigi, nustatytinas 1 metų laidavimo terminas netaikant užstato, įvertinant tiek artimą laiduotojo ir kaltinamojo abipusį ryšį, tiek ir tai, kad laiduotojas yra pensininkas ir gauna tik (duomenys neskelbtini) Eur dydžio pensiją.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kitų klausimų

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. I. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones.

Teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis I. J., vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis – 2,57 prom. Taigi kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, ypač tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, šiek tiek nesiekiantis maksimalios vidutinio girtumo ribos, kita vertus – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo dokumentų paėmimo ir specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2023 m. sausio 16 d.

Nors kaltinamojo gynėjas prašė skirti minimalų baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (vairuoti transporto priemones), su tuo nesutiktina. Pabrėžtina, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020). Taigi, pagrindo dar labiau sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą nėra jokio pagrindo. Teismas taip pat pažymi, kad byloje nustatytos aplinkybės iš esmės yra tipinės ir nesudaro pagrindo dar labiau švelninti baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Šioje vietoje svarbu pažymėti ir tai, kad vertinti kaltinamojo asmenybės kaip drausmingo kelių eismo dalyvio nėra pagrindo, jis 11 kartų baustas per 3 metų laikotarpį už greičio viršijimą (b. l. 62-66).

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šioje byloje I. J. nėra nuteisiamas ir jam nėra skiriama bausmė, nes jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai iš tikrųjų skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Taigi, pirmu atveju (nuteistam asmeniui), įstatyme nurodyto turto konfiskavimas iš esmės nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas, antru atveju (atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui), turto konfiskavimo taikymo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju jokia bausmė I. J. neskiriama, nes jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau įstatymas numato privalomą turto konfiskavimą ne tik tais atvejais, kai asmeniui skiriama bausmė, tačiau ir atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Teismas nustatė, kad I. J. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio kaltinamasis nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. VĮ „Regitra“ duomenimis, minėto automobilio savininkas yra I. J. Teismas atkreipia dėmesį į itin neatsakingą I. J. poelgį vertinamo įvykio metu. Jis ne tik vairavo automobilį būdamas neblaivus, bet ir, būdamas tokios būklės, vyko automobiliu gana didelį atstumą – iš Riešės į Didlaukio g., be to, policijos pareigūnai jį sustabdė dėl to, kad I. J. įtartinai manevravo. Neblaivumo nustatymo aktu nustatyti I. J. neblaivumo požymiai (past. – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) taip pat leidžia spręsti, kad I. J. neblaivumas buvo išoriškai akivaizdžiai išreikštas. Sprendžiant iš nustatyto neblaivumo laipsnio ir jo išorinės išraiškos, alkoholio vartojimas buvo pakankamai gausus. Taip pat pabrėžtina, kad antro tikrinimo metu I. J. netgi nustatytas didesnis neblaivumo laipsnis negu pirmojo tikrinimo metu. Šių aplinkybių visuma neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad automobilio palikimas I. J. valdyti iš tikrųjų nekeltų jokio pavojaus ir atitiktų prevencinius baudžiamųjų įstatymų taikymo tikslus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam priklausantis automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas valstybės nuosavybėn. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė I. J. padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu I. J. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintinos, o vairuotojo pažymėjimas, saugomas prie bylos viršelio, perduotinas VĮ „Regitra“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoju paskirti L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini) – netaikant užstato. Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti I. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 16 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti I. J. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

I. J. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą, saugomą prie bylos viršelio, perduoti VĮ „Regitra“.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jis, būdamas laiduotojas, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.