Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-324-954/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-07-29
Bylos Nr.: 1A-324-954/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-28410-2022-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis, Indrė Averkienė
Nuteistasis: D. V.
Nukentėjusysis: J. M.
Civilinis ieškovas: Kauno teritorinės ligonių kasos, J. M.
Advokatai: Paulius Vaicekauskas

Kategorijos

1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
2.1.7.4.4Ekspertizės aktų ir specialisto išvados vertinimas
2.1.14.1Proceso išlaidų atlyginimas (BPK 103–105 str.)
2.1.15.4.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
4.4.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-324-954/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28410-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.14.1; 2.1.15.4.3.2; 2.4.6.1; 4.4.2.8 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,

sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, Tomui Žukauskui,dalyvaujant prokurorei Genovaitei Ročienei,nuteistajam D. V., jo gynėjui advokatui Pauliui Vaicekauskui,nukentėjusiajam J. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirta jam bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, be intensyvios priežiūros, paskiriant pareigas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista civiliniam ieškovui iš D. V. 334,62 Eur (trys šimtai trisdešimt keturi eurai 62 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. M. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista jam iš D. V. 1,50 Eur (vienas euras 50 ct) turtinei žalai atlyginti ir 4 500 Eur (keturi tūkstančiai penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti, 600 Eur (šeši šimtai eurų) už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. V. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. liepos 23 d., laikotarpiu nuo 22.00 iki 23.00 val., viešoje vietoje – gatvėje, ties gyvenamuoju namu, adresu: (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijos „M“ teritorijoje, konflikto metu, tyčia iš chuliganiškų paskatų, siekdamas pasirodyti prieš aplinkinius, kitų žmonių akivaizdoje, ranka sudavė vieną kartą J. M. į krūtinę, ko pasėkoje šis nukrito ant žemės, po to sudavė jam smūgį kumščiu į kairį skruostą. Tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam J. M. apatinio žandikaulio lūžį kairio kampo srityje bei kairėje priekyje tarp I ir II dantų, kraujosruvą dešiniame žaste, kraujosruvą pilvo kairėje pusėje, ir tokie sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Apylinkės teismas pripažindamas nuteistąjį kaltu nurodė, kad aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusysis buvo sužalotas būtent kaltinime nurodytu metu. Liudytojos D. I. ir K. M. patvirtino, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio grįžęs į sodybos teritoriją skundėsi žandikaulio skausmu. K. M. patvirtino, kad jam buvo sunku kalbėti, o iki tol taip nebuvo. Nei vienas iš apklaustų asmenų nenurodė, kad nukentėjusysis ir iki įvykio būtų griuvinėjęs, jis buvo sveikas, tad kaip nepagrįsti vertinami kaltinamojo teiginiai, kad nukentėjusysis sužalojo žandikaulį bei patyrė kitus nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus (kraujosruvas) paslydęs ant šlapios, rasotos žolės. Iš visų byloje apklaustų asmenų parodymų matyti, kad iš esmės tik kaltinamasis konfliktavo su nukentėjusiuoju dar šventės metu, sodo teritorijoje įrengtoje pavėsinėje. Apklausti liudytojai patvirtino, kad kaltinamasis, kontaktuodamas su nukentėjusiuoju, buvo agresyvus, jis buvo raminamas kelių asmenų, tačiau ir pasišalindamas iš sodo nenusiramino, žadėjo sugrįžti. Apklausti liudytojai patvirtino, kad kaltinamasis į sodybą grįžo tik po kurio laiko. Iš liudytojo V. M. parodymų matyti, kad kaltinamajam iš sodybos pasišalinus, jis dar apie valandą joje praleido ir iki jo išvykimo kaltinamasis nebuvo grįžęs, kas paneigia kaltinamojo teiginius apie tai, kad ant kelio prie sodybos jis buvo iš esmės tik siekdamas susirinkti daiktus iš automobilio. Nors iš esmės nei vienas iš konflikto vykusio gatvėje dalyvių nenurodė, kas konkrečiai sudavė smūgius nukentėjusiajam, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad konfliktas vyko nakties metu, sodų bendrijos teritorijoje, gatvėje, jame dalyvavo pakankamai didelis asmenų skaičius, jie buvo vartoję alkoholio šventės metu, tai savaime nepaneigia nukentėjusiojo parodymų apie tai, kad jį sužalojo būtent kaltinamasis. Nukentėjusysis nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad jį sumušė būtent kaltinamasis. Šiuos parodymus jis patvirtino ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu. Be to, kaip matyti iš liudytojų parodymų turinio, šias aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir kitiems asmenims, su kuriais bendravo apie šį įvykį.

3. Apylinkės teismas priteisdamas civilinį ieškinį nurodė, kad nukentėjusysis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą ir šoką, kai jo sesers gyvenamojoje vietoje vykusios gimtadienio šventės metu kitų asmenų akivaizdoje prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas, jis patyrė fizinį skausmą ir nepatogumus, buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, jis kurį laiką buvo nedarbingas ir negalėjo dirbti, turėjo atšaukti atestaciją, sumažėjo jo galimybė bendrauti su aplinkiniais, be kita ko, jam buvo sunku kalbėti, patirtas fizinis skausmas ir sukrėtimas, dėl patirtų sužalojimų, jo valgymas, miegojimas buvo apsunkintas, kaip pats nurodė, dėl to jautė diskomfortą, o situacija dėl lūžusio žandikaulio iki šiol iki galo nėra atsistačiusi, sąkandis netinkamas, juntamas jautrumas. Tai patvirtina ir prie civilinio ieškinio pridedamas medicinos dokumentų išrašas, išduotas 2022 m. rugsėjo 15 d., kuriame nurodyta, kad po sužalojimo pakitęs nukentėjusiojo sąkandis, kontaktuoja tik šoniniai dantys, dantys liko jautrūs ir paslankūs. Įvertinus tai, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, jog itin sunkių, negrįžtamų pasekmių kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajam nesukėlė, jo sveikata atsistatė, jis yra darbingas ir didesnių liekamųjų reiškinių dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš esmės neliko, todėl priteisė 4 500 eurų neturtinės žalos. Taip pat pažymėjo, kad neteisėtais tyčiniais smurtiniais veiksmais D. V. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, t. y. padarė sužalojimus, dėl jo gydymo Kauno teritorinė ligonių kasa patyrė žalą, tarp veikos ir padarinių yra priežastinis ryšys, todėl civilinį ieškinį tenkino.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis D. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį BPK 329 straipsnio 1 punkte numatytais pagrindais: išteisinti D. V. dėl BK 138 straipsnio 2 dalie 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymo, neįrodžius, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką; nukentėjusiojo J. M. ir Kauno teritorinių ligonių kasų civilinius ieškinius atmesti; nukentėjusiojo J. M. šioje byloje turėtas proceso išlaidas – 600 Eur dydžio atstovavimui išspręsti BPK 105 straipsnio 5, 6 dalyse numatytais pagrindais priteisiant arba iš valstybės, arba paliekant pačiam nukentėjusiajam, pagal kurio pareiškimą buvo pradėta ši teisena; D. V. pagal kaltinamojo gynėjo 2024 m. vasario 2 d. prašymą priteisti kaltinamojo naudai jo turėtas gynybos išlaidas, kurias sudaro 2 812,95 Eur, atsižvelgiant į BPK 105 straipsnio 5, 6 dalių nuostatas, priimant naują nuosprendį, kuria apeliantas išteisinamas dėl jam inkriminuotos veikos padarymo, priteisti iš valstybės arba alternatyviai iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, apelianto naudai.

4.1. Skunde nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje priimdamas nuosprendį teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai nesirėmė kaltinamąjį teisinančiais įrodymais, klaidingai ir nemotyvuotai interpretavo bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes, sprendimą grindė prielaidomis ir išimtinai šališkais prieštaringais liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais, objektyviai jų nepagrįsdamas, taip pat nepagrįstai prielaidomis grindė motyvus vertindamas daiktinius įrodymus ir specialisto išvadą, nepagrįstai atsisakė apklausti įvykyje dalyvavusius asmenis, taip pat, nesistengė nustatyti dar kitų, ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu liudytojų nurodytų, betarpiškai konflikte dalyvavusių asmenų (jaunuolių), kurie galimai ir galėjo sužaloti nukentėjusįjį, taip pat nepagrįstai atsisakė apklausti ir specialisto išvadą byloje surašiusį teismo medicinos ekspertą, nors tarp specialisto išvados ir byloje apklausto kito teismo medicinos specialisto duotų paaiškinimų kilo prieštaravimų, kurių teismui nepašalinus, buvo priimtas nepagrįstas ir neteisingas nuosprendis.

4.2. Apeliantas nurodo, kad jis tvirtino nukentėjusįjį tik pastūmęs, nepamena, ar dėl pastūmimo šis liko stovėti, tačiau daugiau jokio smurto prieš jį nevartojo. Mano, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti eidamas iš sodybos, paslydęs ant rasotos žolės ir nukritęs. Šie kaltinamojo parodymai, skirtingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, yra pagrįsti ir kitų liudytojų parodymais, kurie buvo duoti ne tik šioje byloje, tačiau ir toje byloje, kurioje dėl S. R. sveikatos sutrikdymo, to pačio įvykio metu buvo kaltinama nukentėjusiojo sutuoktinė J. M.. V. G. abiejų bylų metu nurodė, jog „Joms priėjus, šalia atėjo N., kuris kalbėjosi su D. ir nusivedė jį šiek tiek toliau, norėjo, kad jos išeitų ir nebūtų konflikto. Vyriškis, su kuriuo šventėje pirmiausiai prasidėjo konfliktas ir jis D. nustūmė, jo vardo nežino, vis bandė prieiti prie D., atrodė agresyvus, bet N. jam neleido“. Tai, kad pats J. M. bandė prisiartinti prie D. V., o ne kaltinamasis, nurodė baudžiamojoje byloje Nr. 1-271-720/2023 teisiamojo posėdžio metu apklausta K. M. – „Pamatė, kad dėdė J. jau nuėjo prie D. V. ir jo tėvų“. Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ir nesirėmė V. G., S. R. parodymais, kurie ne tik patvirtina kaltinamojo nurodytas įvykio aplinkybes, tačiau ir yra nuoseklūs bei praktiškai identiški tiems parodymams, kurie buvo jau duoti ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-271-720/2023. Atitinkamai, šiuos parodymus iš dalies patvirtina K. M. parodymai bei J. M. parodymai apie įvykio eigą, išskyrus J. M. sužalojimo faktą, duoti dar baudžiamojoje byloje Nr. 1-271-720/2023.

4.3. Skundo autorius nurodo, kad nesutiktina su teismo padarytomis išvadomis dėl kaltinamajam inkriminuojamo žandikaulio lūžio. Nei vienas iš liudytojų, išskyrus nukentėjusįjį ir jo sutuoktinę, nenurodė, jog kaltinamasis būtų trenkęs nukentėjusiajam į veidą; nematė, jog kaltinamasis būtų pasilenkęs prie nukentėjusiojo ar kad kaltinamasis būtų atsisėdęs ant nukentėjusiojo ir jį trankęs, spardęs ar atlikęs kitus jo atžvilgiu smurtinius veiksmus. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nesirėmė baudžiamojoje byloje Nr. 1-271-720/2023 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

4.4. Apeliantas pažymi, kad tiek pats nukentėjusysis, tiek ir N. Š. bei S. R. nurodo gatvėje konflikto metu buvusius dar du jaunuolius, kurių šventėje prieš tai nebuvo ir jų nepažįsta. Teisminio nagrinėjimo metu buvo prašoma apklausti A. R., kaip vieną iš asmenų galimai buvusių įvykio metu, atvažiavusių parvežti vieną iš šventės dalyvių, tačiau šis gynybos prašymas teismo buvo nepagrįstai atmestas. Atitinkamai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu šioje byloje nebuvo tiriama ir aiškinamasi šių asmenų tapatybės, kokie buvo jų veiksmai įvykio metu, ar jie galėjo suduoti smūgius nukentėjusiajam ir pan.

4.5. Apeliantas pažymi, kad grįžus su draugais pasiimti daiktų, nei kaltinamasis, nei kiti su juo buvę asmenys nėjo į sodybos teritoriją, juos pasitiko J. M., J. M. ir kiti sodyboje šventėje buvę asmenys dar gatvėje – šias aplinkybes patvirtina visi liudytojai ir dėl to ginčų byloje nėra. Kaltinamojo nuomone, taip pat byloje yra nustatyta, jog būtent nukentėjusysis, o ne kaltinamasis provokavo konfliktą, pats ėjo link kaltinamojo, bandė prasibrauti pro N. Š. ir kitus asmenis prie kaltinamojo siūlydamas jam išsiaiškinti santykius, todėl būtent nukentėjusiojo veiksmuose buvo siekis trikdyti viešąją tvarką. Kilęs konfliktas buvo daugiau inicijuotas nukentėjusiojo, nei kaltinamojo, be to, konfliktas buvo asmeninio pobūdžio, nenukreiptas į jokius kitus asmenis, o susietas išimtinai su kaltinamojo sumušimu pavėsinėje šventės metu, kuriame betarpiškai pagrindinį vaidmenį vaidino nukentėjusysis. Atitinkamai, byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, jog kokie nors kaltinamojo veiksmai buvo chuliganiški ar nukreipti į nepagarbą aplinkiniams.

4.6. Apeliantas pažymi, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo reikšmės veikos padarymui, nėra įrodyta. Kaltinamasis neneigia, jog vartojo alkoholį, tačiau byloje nėra nustatytas nei jo suvartotas alkoholio kiekis, nei apsvaigimo laipsnis ar alkoholio koncentracijos kiekis įvykio metu. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog kaltinamasis buvo apsvaigęs ir tai turėjo reikšmės jo veiksmams, laikytina prielaidomis ir spėlionėmis, o ne objektyviais duomenimis, nustatytais BPK numatyta tvarka, todėl, kaltinamojo nuomone, ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė turėtų būti pašalinta iš nuosprendžio.

4.7. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog teisminio nagrinėjimo metu buvo apklaustas teismo medicinos specialistas Ą. S., tačiau specialisto išvada, kuria grįstas kaltinimas ir nuosprendis, buvo pateikta kito specialisto, betarpiškai apžiūrėjusio nukentėjusįjį 2022 m. rugpjūčio 2 d. Dėl to būtina apklausti nukentėjusįjį apžiūrėjusį teismo ekspertą G. A. C.. Pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai gynybos prašymą iškviesti teismo medicinos ekspertą atmetė, perkeldamas įrodinėjimo pareigą kaltinamajam, nurodydamas, jog teismas galimai spręs dėl konkretaus eksperto apklausos, jei jį atsives kaltinamasis. Tokiu būdu buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nepagrįstai teikiant pirmenybę vieniems įrodymams, kaltinantiems kaltinamąjį, o atsisakant priimti kitus, galimai patvirtinančius aplinkybes, jog dėl pasekmių nėra kaltinamojo kaltės. Taip pat, esant aiškiam prieštaravimui tarp specialistų teiktų išvadų, teismas nesiėmė priemonių jiems pašalinti, ir tokiu būdu byloje priėmė nepagrįstą sprendimą, skirtingai nei nurodyta specialisto išvadoje ir kaltinamojo parodymuose traktuodamas sužalojimų atsiradimo mechanizmą – t. y. atmetė, jog sužalojimai galėjo būti padaryti asmeniui griūvant ar savigynos metu, nepagrįstai laikė įrodytu būtent kaltinamojo smūgį pasilenkus nukentėjusiajam, jam jau nukritus, sukėlusiu baudžiamojo įstatymo numatytas pasekmes, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą – žandikaulio lūžį.

4.8. Apeliantas teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai nesirėmė kaltinamąjį teisinančiais įrodymais, klaidingai ir nemotyvuotai interpretavo bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes, sprendimą grindė ne specialisto išvadoje nurodytais duomenimis, o nukentėjusįjį neapžiūrėjusio teismo medicinos specialisto samprotavimais, nepagrįstai nesirėmė baudžiamojoje byloje Nr. 1-271-720/2023 nustatytomis aplinkybėmis, dėl nukentėjusiojo sužalojimo, nepagrįstai rėmėsi išimtinai tik nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės nekonkrečiais prieštaringais parodymais, kurių nepagrindė nei vienas iš šioje ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-271-720/2023 apklaustų asmenų, atitinkamai, netyrė ir nesiaiškino kitų galimų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo alternatyvių galimybių (susižalojo griūdamas, sužalojo su lazda sutuoktinė ar kiti įvykio vietoje buvę du nenustatyti asmenys) ir nesiėmė jokių priemonių šioms versijoms patvirtinti ar paneigti.

4.9. Taip pat pažymima, kad visiškai be jokio teisinio pagrindo kaltinamajam buvo inkriminuotas veikos padarymas veikiant iš chuliganiškų paskatų, nors visi liudytojai patvirtina, jog po pirminio konflikto su nukentėjusiuoju pavėsinėje, būtent kaltinamasis buvo sumuštas ir išmestas iš šventės. Taip pat, remiantis aukščiau aptartais liudytojų parodymais, būtent nukentėjusysis gatvėje, nurodomu veikos padarymo metu siekė fizinio kontakto su kaltinamuoju, o ne atvirkščiai. Byloje yra fiksuota, jog dar pavėsinėje nukentėjusysis stūmė kaltinamąjį, po ko kaltinamasis buvo sumuštas M. M..

4.10. Pasisakydamas dėl civilinio ieškinio nurodė, kad atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, priteista civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos suma neatitinka teismų praktikos šios kategorijos bylose (kasacinio teismo nutartys bylose Nr. 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019), o byloje nenustačius kažkokių ypatingų aplinkybių, kodėl išskirtinai šiam nukentėjusiajam padaryta didesnė nei įprasta neturtinė žala, priteistos neturtinės žalos dydis yra mažintinas iki kasacinio teismo suformuoto priteisimo vidurkio šios kategorijos bylose.

4.11. Apeliantas sutinka su teismo prie ieškinių pateiktų įrodymų vertinimu dėl turtinės žalos, jog praktiškai visos išlaidos, kurias ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė nukentėjusysis, tame tarpe ir negautos pajamos, nėra susijusios su nukentėjusiojo atžvilgiu padaryta veika, išskyrus 1,50 Eur parkavimo išlaidas, tačiau nesutinka su skundžiamame nuosprendyje nurodytu vertinimu, jog nukentėjusiojo gydymo išlaidos, turtinė žala ar kokia nors neturtinė žala yra priežastiniu ryšiu susijusios su kaltinamojo veiksmais. D. V. veiksmuose nesant nusikalstamos veikos sudėties požymių, nėra ir pagrindų atsirasti civilinei atsakomybei CK 6.249 straipsnyje ir CK 6.250 straipsnyje numatytais pagrindais, t. y. nesant kaltinamojo kaltės dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo bei priežastinio ryšio tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam kilusių neigiamų pasekmių, nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistuotų būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Dėl ko, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai šioje byloje turėtų būti atmesti.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusysis J. M. prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, pripažinti turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti ir priteisti jas iš nuteistojo pagal pateiktą pinigų priėmimo kvitą.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis D. V. apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, nuteistojo gynėjas palaikė apeliacinį skundą ir jame išdėstytus prašymus, taip pat prašė priteisti gynybos išlaidas. Prokurorė bei nukentėjusysis prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. V. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Nuteistasis D. V. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, kurio pagrindu jo veiksmuose buvo nustatyti nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymiai, prašo jį išteisinti neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, atitinkamai atmesti byloje pareikštus civilinius ieškinius. Šioje apimtyje ir patikrinamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.). Pažymėtina, kad pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

9. Skundžiamu nuosprendžiu D. V. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: šios nutarties 1 punkte aprašytu laiku ir vietoje tyčia iš chuliganiškų paskatų, siekdamas pasirodyti prieš aplinkinius, kitų žmonių akivaizdoje, ranka sudavė vieną kartą J. M. į krūtinę, ko pasėkoje šis nukrito ant žemės, po to sudavė jam smūgį kumščiu į kairį skruostą. Tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam J. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą – apatinio žandikaulio lūžį kairio kampo srityje bei kairėje priekyje tarp I ir II dantų, kraujosruvą dešiniame žaste, kraujosruvą pilvo kairėje pusėje. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų pakanka D. V. kaltei pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą pagrįsti. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus, nes nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visetas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, patvirtina, jog nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė būtent D. V., t. y. nuteistojo veiksmai kvalifikuoti teisingai. Nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką neabejotinai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti ir skundžiamame nuosprendyje betarpiškai aptarti įrodymai, kurių patikimumu teisėjų kolegija neabejoja.

10. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė. Teisminio bylos nagrinėjimo metu D. V. savo kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu nepripažino. Tiek iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio, tiek ir iš jo parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, matyti, kad nuteistasis tvirtino nukentėjusįjį tik pastūmęs, nepamena, ar dėl pastūmimo šis liko stovėti, tačiau daugiau jokio smurto prieš jį nevartojo. Mano, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti eidamas iš sodybos, paslydęs ant rasotos žolės ir nukritęs. Pažymėjo, kad būtent nukentėjusysis, o ne jis provokavo konfliktą. Nuteistojo vertinimu, jo nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina liudytojų V. G. ir S. R. nuoseklūs parodymai, kurie yra praktiškai identiški duotiems baudžiamojoje byloje Nr. 1-271-720/2023. Jo nurodytą įvykių versiją taip pat iš dalies patvirtina minėtoje baudžiamojoje byloje K. M. bei J. M. parodymai duoti apie įvykio eigą, išskyrus J. M. sužalojimo faktą.

11. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas, yra teismo, priimančio procesinį sprendimą, prerogatyva, o dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos. Taip pat skundo argumentų kontekste pažymėtina, jog vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti / paneigianti asmens kaltę.

12. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nukentėjusiojo J. M. parodymai yra šališki ir prieštaringi, tačiau su šiuo skundo argumentu nesutiktina. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, nukentėjusysis dėl jį sužalojusio asmens ir sužalojimo būdo viso proceso metu laikėsi iš esmės nuoseklios pozicijos – šventė savo sesers D. M. gimimo dieną jos gyvenamojoje vietoje, kuomet vienas iš svečių, kaip dabar žino, D. V. atėjo prie stalo į pavėsinę, ėmė kabinėtis prie nukentėjusiojo, vadinti „pensininku, storu“, apglėbė ranka nukentėjusiojo kaklą ir ėmė spausti prie savęs, smaugti. Nukentėjusysis jam paprieštaravo, klausė „ką čia darai?“, nuo savęs nustūmė. Šventėje buvęs M. M. pastūmė kaltinamąjį į pilvo sritį, kad atstotų, kiti pradėjo rėkti, kad kaltinamąjį išvestų. Iš pavėsinės išėjęs D. V. nenurimo, buvo raminamas kitų šventėje dalyvavusių asmenų, elgėsi agresyviai, apgadino namo kampą. Išeidamas jis pagrasino, kad „pririnks chebros ir dar atvažiuos“. Apie 22-23 val. su žmona išeidamas iš sesers kiemo, nukentėjusysis pamatė, kad D. V. su tais pačiais draugais, su kuriais buvo prieš tai atvykęs, bei savo tėvais grįžo prie sesers sodybos. Nuteistasis vėl skėsčiojo rankomis, elgėsi agresyviai. Nukentėjusysis priėjo prie D. V. tėvo ir pasakė, kad atvažiuotų dieną aiškintis, bet ne naktį. Nuteistojo motina rankose turėjo mobiliojo ryšio telefoną ir jame įjungtu žibintuvėliu švietė visiems į akis. D. V., pamatęs prie jo tėvo priėjusį nukentėjusįjį, vėl ėmė jį įžeidinėti. Šalia D. V. stovėjo du nepažįstami draugai, jie laikė D. V., kadangi šis elgėsi agresyviai, tačiau neišlaikė, jis pakėlęs rankas į viršų ir sugniaužęs kumščius ėmė artintis prie nukentėjusiojo. Tik spėjo pamatyti žibintuvėlio šviesą, kuri apakino, ir pajuto kaip nuo smūgio į krūtinę parkrito ant žemės, ant nugaros. Tada virš savęs pamatė D. V., kuris buvo užsilipęs, ir pajuto kaip mažiausiai du kartus jam suduoda kumščiu į veido kairės pusės skruostą žandikaulio srityje. Nuo šių D. V. smūgių neteko sąmonės. Atsistojęs ir atsisukęs pastebėjo, kad D. V. tėvas iš kažkur išsitraukė aerozolinį dujų purkštuvą (dujas) ir ėmė jomis purkšti į kitus asmenis. Iš priešais sesers sklypą esančio sodo namo išėjo kaimynas, ėmė drausminti, visi sureagavo ir išsiskirstė. Grįžęs namo skausmo nejuto, iškart atsigulė miegoti. Atsibudęs ryte, 2022 m. liepos 24 d. apie 6 val. ryto, pastebėjo, kad ant pagalvės yra kraujo. Veidrodyje pamatė, kad iš savo vietų prasislinkę priekiniai apatiniai dantys, jie kraujavo, taip pat buvo ištinęs veido kairės pusės skruostas. Pabandžius sukąsti dantis, pajuto stiprų skausmą žandikaulio srityje, sūnus G. nukentėjusįjį su žmona nuvežė į Raudonąjį Kryžių iš kur buvo nukreiptas į Kauno klinikas. Klinikose nustatė, kad dviejose vietose yra lūžęs apatinis žandikaulis. Grįžęs iš ligoninės 2022 m. liepos 26 d. pastebėjo, kad ant kairiojo šono yra išryškėjusi kraujosruva (mėlynė). Kad jį sumušęs vyras yra D. V. jam nurodė N. Š., nes pažįsta. Kitą dieną po to, kai buvo išleistas iš ligoninės, vyko į policiją, o dar kitą dieną – medicinos apžiūrai. Žandikaulis „sukabintas“ buvo apie du mėnesius. Tai jam kėlė nepatogumų, kadangi negalėjo valgyti, buvo sunku miegoti ant tos pusės, kurios žandikaulis buvo lūžęs, nuolat vartojo vaistus. Įvykio dieną buvo išgėręs, tačiau nedaug, apsvaigęs nesijautė.

13. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti nukentėjusiojo parodymais, jei jie yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Teismų praktikoje mažareikšmiai neatitikimai nukentėjusiojo parodymuose, nelaikytini pakankamu pagrindu atmesti nukentėjusiojo parodymus kaip nepatikimus, jei juos patvirtina kiti byloje surinkti ir tinkamai teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-648/2021). Nors skirtingose proceso stadijose nukentėjusiojo parodymai nebuvo visiškai identiški, tai, priešingai nei tvirtina nuteistasis, jo parodymų patikimumo ir objektyvumo nemenkina, kadangi nesutapimai nėra tiek reikšmingi, kad sudarytų objektyvų pagrindą šiais parodymais netikėti, be to, gali būti paaiškinami nukentėjusiojo patirtu stresu. Svarbu tai, kad nukentėjusiojo parodymai išliko nekintantys esminėse detalėse ir atitinka byloje įrodymų visetu nustatytas faktines aplinkybes.

14. Vertinant nukentėjusiojo parodymų, kuriuos apeliaciniame skunde bandoma paneigti, patikimumo ir objektyvumo klausimą, pažymėtina, kad didžiąja dalimi J. M. parodymus patvirtino ir įvykyje dalyvavusi bei jį betarpiškai mačiusi nukentėjusiojo sutuoktinė J. M.. Apklausta liudytoja ji parodė, kad 2022 m. liepos 23 d. jie buvo pakviesti į šventę. Nuvažiavo apie pietus, apie 15-17 val. Buvo suaugusieji, o po to susirinko vaikai. Suaugusieji šventė pavėsinėje, o vaikai buvo prie pavėsinės prie stalo. Iš suaugusių buvo ji, jos vyras J. M., A. M., V. M., D. M.. Buvo E. M., M. M., jie yra A. vaikai. Jie buvo su jais, o paskui su jaunimu sėdėjo. Iš jaunimo buvo Š. M. ir A. M., abu D. vaikai. Kaltinamasis buvo tarp jaunimo. Jo vardo ir pavardės nežino. Jis atvažiavo su drauge. Bešvenčiant, jaunimas prisijungė prie jų pavėsinėje. Kalbėjo su jos vyru. Matė, kaip apsikabino jos sutuoktinį, po to pastūmė jį, jis nukrito ant kėdžių. Kaltinamasis pradėjo rėkauti, kad bus blogai. Vyresnieji liepė jaunimui išvažiuoti. Jie susėdo į mašinas ir važiavo. Dalis jų liko. Po kurio laiko pamatė pėsčiomis pro vartelius ateinančius asmenis. Ji ėjo aiškintis, kas vyko. Bekalbant su A. M., atsisukusi pamatė, kad jos vyras gulėjo ant žemės ir jį trankė. Tai pamačiusi, ji sudavė su pagaliu ir po to jai buvo papurkšta dujų. Įvykio vietoje buvo kaltinamojo tėvai. Po įvykio jie aplinkkeliu, bijodami sutikti kaltinamąjį, grįžo namo. Grįžus, po 2–3 valandų nukentėjusysis jai pasakė, kad jam kažkas yra blogai, pamatė kruviną patalynę, jo žandikaulis kabojo. Važiavo į Raudonojo Kryžiaus ligoninę, po to į klinikas. Tą pačią dieną jis buvo stacionarizuotas, klinikose praleido 3 dienas. Jam buvo išduotas nedarbingumas, į darbą pradėjo eiti po mėnesio ar daugiau. Dėl to jo pajamos sumažėjo galimai apie 2 000 Eur. Sutuoktinio būsena buvo bloga, dvejose vietose buvo lūžęs žandikaulis, jis lankėsi gydymo įstaigoje. Buvo pakilęs spaudimas labiau nei įprastai, ant nugaros, kojų šone buvo kraujosruvos, šonkauliai buvo skausmingi. Naktimis jis nemiega, geria raminamuosius. Nematė, kad konflikto metu kas nors būtų smurtavęs prieš kaltinamąjį. Jis pats pirmas priėjo prie jų pavėsinės, pradėjo bendrauti, apsikabino nukentėjusįjį, jį smaugė ar smarkiau spaudė. Vyras nuėmė jo ranką sau nuo peties, sakė: „ką tu čia darai“, tada kaltinamasis jį nustūmė nuo kėdžių. Kaltinamasis po visą kiemą rėkavo, bet greitai viskas nutilo, jam buvo liepta išvažiuoti. Tuo metu, kai buvo sužalotas jos sutuoktinis, matė, kaip jam buvo suduota į pilvą ir tada į veidą. Jis nukrito ir tuomet buvo mušamas toliau. Ji rėkė: „nemuškit mano vyro“. Nematė, ar jam buvo spirta, ar suduota ranka. Tuo metu visi asmenys buvo vienas palei kitą. Po to, kai jai buvo papurkšta dujų, išėjo ir nieko nebematė.

15. Kaip jau konstatuota apylinkės teismo, J. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai didžiąja dalimi patvirtina nukentėjusiojo nurodytą įvykio versiją. Apeliaciniame nuteistojo skunde keliamos abejonės šios liudytojos parodymų patikimumu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios abejonės nėra pagrįstos. J. M. įvykį matė tiesiogiai, taigi jos parodymai, siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje, yra itin reikšmingi. Liudytoja ikiteisminio tyrimo pareigūno buvo apklausta praėjus pakankamai neilgam laiko tarpui (rugpjūčio 26 d.), todėl, neabejotina, galėjo prisiminti įvykusio konflikto aplinkybes ir apie jas parodyti. Pastebėtina, kad apeliantas neginčija fakto, jog J. M. tiesiogiai matė įvykį, tačiau stengiasi jos parodymus sumenkinti apeliuojant į jos galimą suinteresuotumą, vis dėlto byloje tokią aplinkybę patvirtinančių duomenų nėra. Tokių duomenų nepateikė ir patys apeliantai. Pagrindo abejoti liudytojos parodymų patikinimu nesudaro ir tai, kad nukentėjusysis yra liudytojos sutuoktinis, kadangi, kaip jau minėta, ji įvykį jis matė tiesiogiai, be to, šių asmenų parodymai nėra identiški, taigi, darytina pagrįsta išvada, kad tarpusavyje derinti nebuvo. Be to, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių liudytoja galėtų būti šališkas suinteresuota nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį, su kuriuo iki nagrinėjamo įvykio pažįstami nebuvo, nusikalstamos veikos padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi J. M. duotais parodymais, juos vertino kartu su kitais byloje surinktais duomenimis bei rėmėsi įrodant D. V. kaltę dėl J. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Be to, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojos J. M., o ne nuteistojo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Žemesnės instancijos teismas

16. Liudytoju apklaustas A. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes atsiminė geriau. Vadovaujantis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pagarsintais parodymais nustatyta, kad viskas vyko labai greitai. Matė, kad D. J. lyg dviem rankomis nustūmė. Kiek matė, jį stūmė, pataikydamas į pečius, po ko J. lyg nukrito į šalia buvusį griovį. Tikrai nematė, kad D. būtų sudavęs J. M. smūgį ar kitaip prieš jį smurtavęs, išskyrus minėtą pastūmimą, nors jis ne visada stebėjo jų konfliktą ir nežino, kas buvo, jam ginant Skaistę. Po to, kai J. pargriuvo, jie pradėjo skirstytis, nes kažkas iš buvusių asmenų papurškė dujų, todėl pradėjo graužti akis. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodymus patvirtino. Nurodė, kad su D. V. yra draugai.

17. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas N. Š. parodė, jog pavėsinėje, kurioje buvo švenčiama, įvyko susistumdymas. Kas stumdėsi, nematė. Iš pavėsinės išėjo D. V. ir kiti žmonės. D. V. kėlė triukšmą, siekdamas sukelti muštynes, o jie ir jaunesnės merginos jį ramino. D. V. pasakė, kad išeina, bet tuoj grįš ir, kaip suprato, vėl bus kažkokios riaušės. Po kiek laiko kažkas sušuko, kad atvažiavo. Ėjo žiūrėti, kas atvyko. Jam einant įvyko grumtynės, matė J., gulintį ant žemės, ant kelio. Kadangi jam einant link įvykio vietos buvo papurkšta dujų, papurškė jo „švogeris“ J., daugiau nieko nebematė. Tuo metu, kai išėjo iš pavėsinės, D. V. buvo piktas, norėjo grįžti, todėl jį ramino. Būtent jį ramino, nes daugiau niekas sumaišties nekėlė ir nebuvo ką raminti. Kad buvo sumuštas pavėsinėje, D. nieko neminėjo, jis buvo agresyviai nusiteikęs ir nesakė, kad jį kas nors sumušė, jokių jo sužalojimų kalbėdamas su juo nematė.

18. Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas V. M. parodė, kad iš pradžių viskas buvo gerai, grojo muzika, jie šoko, dainavo, tačiau po kiek laiko į pavėsinę atėjo kaltinamasis. Tuo metu J. stovėjo, šnekėjo, norėjo sakyti tostą. Kaltinamasis priėjo prie J., jį pavadino stora kiaule ir pastūmė. Pamanė, kad jis išgėręs juokauja. Pastumtas J. prisėdo ant kėdės, paklausė, kas darosi ir kaltinamąjį pastūmė atgal. Tuo metu kaltinamasis norėjo suduoti smūgį nukentėjusiajam, bet du sūnūs, kurie sėdėjo šalia jo, iš karto kaltinamąjį paėmė už rankos ir patraukė į save. Tada kaltinamasis nuo J. perėjo prie vyresniojo sūnaus M., užsimojo jam duoti smūgį, o šis jam kirto atgal į krūtinę. Kai kaltinamajam buvo suduota atgal, jis priklupo ir išėjo iš pavėsinės, pritūpdamas atsigulė ant žemės. Buvo prispaustas, kol aprimo, N. Š.. Netrukus keturiese, įskaitant kaltinamąjį ir jo žmoną, išvažiavo.

19. Apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas Š. M. paaiškino, jog girdėjo, kad ant gatvės vyko muštynės. Galimai mušėsi D. V.. Apie tai girdėjo iš kitų žmonių, pasakojo motina ir sesės. Motina sakė, kad D. V. susipyko su J. M. ir susimušė.

20. Liudytoja apklausta K. M. patvirtino, kad gatvėje buvo šūkaujama, ėjo pažiūrėti – matė daug žmonių. Ji suprato iš situacijos, kad galimai čia grįžta negeruoju jos brolis A. M. su D. V.. Jie ėjo link jos, o po to įvyko susistumdymas. Kas stumdėsi, nežino, buvo daug žmonių. Matė, kad J. buvo parkritęs, tačiau nepastebėjo, ar prie griovio, ar griovyje. Nuo vartelių ji atėjo gatvės link ir pamatė, kad dėdė J. M. guli ant žemės, o J. M., lazda mojuodama, gynė savo vyrą. Kai mojavo lazda, garsiai šaukė: „palikit mano vyrą“. Po to J. grįžo į jos namų kiemą, sėdėjo. Jo žandikaulis buvo sutrenktas, sunkiai šnekėjo. Prieš minėtą įvykį taip nebuvo.

21. Teisminio nagrinėjimo metu apklausta liudytoja D. I. taip pat patvirtino, kad būtent po šio įvykio nukentėjusysis, grįžęs į sodybą, skundėsi, kad jam skaudėjo žandikaulį, buvo kalbama, kad įvyko konfliktas ir kažkas iš jaunimo jam trenkė.

22. Liudytoja apklausta D. M. parodė, kad K. M. jai pasakojo, jog gatvėje asmenys, be kita ko, D. V., puolė nukentėjusįjį, jo žmoną bei N. Š., o vėliau paskambinusi nukentėjusiojo žmonai, ji sužinojo, kad jis buvo sumuštas V., tai yra D. arba jo tėvo.

23. Palyginus šiuos aptartus nukentėjusiojo ir liudytojų J. M., A. M., N. Š., V. M., Š. M., K. M., D. I. ir D. M. parodymus matyti, kad jie dėl esminių įvykio aplinkybių yra nuoseklūs ir esminėse detalėse tarpusavyje sutampa, nėra prieštaringi, tačiau vieni kitus papildo, todėl skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis grįstas prielaidomis ir išimtinai šališkais prieštaringais liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais, atmetamas kaip nepagrįstas.

24. Nuteistasis akcentuoja jam palankius liudytojomis apklaustų V. G. bei S. R. parodymus. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. G. apklausiama teisme nurodė, jog beveik nieko neatsimena, nepamena, kokie asmenys buvo šventėje. Buvo ji, D., A. M., I.. Nukentėjusiojo nelabai prisimena. Ji su D. V. vartojo alkoholį, bet jis nebuvo labai apsvaigęs, ji buvo apsvaigusi. Įvykio aplinkybes geriau prisiminė duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Iš teisminio bylos nagrinėjimo metu pagarsintų liudytojos duotų parodymų nustatyta, kad visi vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 21.00 val. matė, kad jai nepažįstamas vyriškis sudavė kumščiu D. į pilvą. D. nuo smūgio pargriuvo, tada atsistojo. Ji nematė, kad D. jį būtų atgal pastūmęs, gal nepastebėjo, nes viskas labai greit vyko. Atvykus D. tėvams G. V. ir J. V., D. nusprendė grįžti atgal į sodybą. Priėjus netoli D. sodybos, ji pamatė, kad prie vartų stovi minėti vyriškiai, su kuriais D. prieš tai konfliktavo. Vyriškis, su kuriuo šventėje pirmiausia prasidėjo konfliktas, kuris D. nustūmė, jo vardo nežino, vis bandė prieiti prie D., atrodė agresyvus, bet N. jam neleido. Ji su I. išėjo mašinos link. Kas vyko toliau, nežino, jokio smurto nematė. Maždaug po 10-15 min. grįžo D. su tėvais ir A., niekas nieko nepasakojo, nes D. su A. buvo stipriai neblaivūs. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja šiuos parodymus patvirtino.

25. Vadovaujantis liudytoja apklaustos S. R. parodymais, jie šventė, viskas buvo gerai, tačiau kažkuriuo metu įvyko apsižodžiavimas. N. Š. labai rėkė ant D.. Ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad apie 22.00 val., tikslaus laiko neatsimena, ji su K. M. buvo nuėję į namo vidų ir kalbėjosi. Tada lauke išgirdo kažkokį triukšmą. Išėjus į lauką, pamatė, kad kieme vyksta žodinis konfliktas tarp šventėje buvusių vyriškių. Neatsimena, kas konfliktavo, tik pamena, kad kažkoks vyras rėkė ant D. V. necenzūriniais žodžiais. Jokio smurto nematė. Kadangi situacija tapo nemaloni, su I. ir A. nusprendė eiti iš šventės. Grįžus prie D. namų pasiimti paliktų daiktų, pastebėjo, kad ant gatvės susibūrę gimtadienyje buvę žmonės. Ten buvusi moteris J. garsiai ant kažko rėkė. Norėjo pro juos praeiti pasiimti daiktų, bet priėjus J. pradėjo ją pulti, rėkti. Kol aiškinosi su minėta moterimi, nežino, nematė ką kiti asmenys darė. Jokių muštynių, nematė, negirdėjo. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja šiuos parodymus patvirtino.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai šių dviejų liudytojų parodymus pirmosios instancijos teismas vertino kritiškai ir jais nesivadovavo, kadangi jie nėra informatyvūs (liudytojos nematė įvykių gatvėje), jų parodymai nepatvirtina nei nukentėjusiojo, nei nuteistojo pozicijos. Apeliaciniame skunde taip pat itin akcentuojami baudžiamojoje byloje Nr. 1-271-720/2023 duoti parodymai, kurioje dėl S. R. sveikatos sutrikdymo to paties įvykio metu buvo kaltinama nukentėjusiojo sutuoktinė J. M.. Šiuo aspektu nuteistajam pažymima, kad vadovautis išimtinai minėtoje byloje nustatytomis aplinkybės pagrindo nėra, kadangi šiose bylose nėra nagrinėjamos analogiškos aplinkybės – išnagrinėtoje byloje nebuvo nagrinėjamos J. M. sužalojimo aplinkybės. Skundžiamas nuosprendis pagrįstas teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, tame tarpe apklaustos liudytojos. Taigi vien tai, kad byloje padarytos išvados nėra paremtos kitos baudžiamosios bylos medžiaga, kuri iš esmės nėra susijusi, nors abi bylos kilę iš to paties įvykio, negali būti laikoma D. V. nekaltumo prezumpcijos pažeidimu ar sudaryti pagrindą abejoti teismo procesinio sprendimo teisėtumu, įvertinant tai, kad teismas savo sprendimą tinkamai argumentavo.

27. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad įrodymų tyrimas nėra begalinis; jeigu byloje esantys įrodymai yra pakankami ir patikimi padaryti neabejotinoms išvadoms dėl bylos aplinkybių, teismas nėra įpareigotas tirti visas įmanomas proceso dalyvių keliamas versijas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas surinko visus įrodymus, reikalingus bylai teisingai išspręsti. Reikia pažymėti, kad nuteistojo nurodytos versijos, jog nukentėjusįjį galėjo sužaloti ir kartu su juo buvę nenustatyti du asmenys, nepatvirtino nei vienas iš byloje apklaustų asmenų, todėl ši nuteistojo versija pripažintina gynybine, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiojo parodymus dėl jam padaryto sužalojimo mechanizmo ir lokalizacijos patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto G. A. C. išvadoje Nr. G 1xx0 (02) konstatuota, kad J. M. nustatytas apatinio žandikaulio lūžis kairio kampo srityje bei priekyje kairėje, tarp I ir II dantų, kraujosruva dešiniame žaste, kraujosruva pilvo kairėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti, daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis, pasirinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2022 m. liepos 23 d., trenkiant J. M. į krūtinę, suduodant smūgius jam į veidą. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, apatinio žandikaulio lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, kraujosruvos laikomos nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 61–63).

29. Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas Ą. S., susipažinęs su byloje esančia specialisto G. A. C. specialisto išvada, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus paaiškino, kad išvadą parengęs specialistas nukentėjusįjį apžiūrėjo 2022 m. rugpjūčio 2 d. ir ištyrė jį medicininiu požiūriu. Konstatuotos kelios kraujosruvos kakle, žaste. Be to, buvo susipažinta su Kauno klinikų pateiktais medicinos dokumentais, iš kurių matyti, kad jam buvo nustatytas dvigubas apatinio žandikaulio lūžis. Buvo surašyta išvada, kad šis lūžis kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, o kraujosruvos – kaip nežymus. Šiai išvadai jis pritaria. Dešinio žasto šoniniame paviršiuje kraujosruva skersinė, ovalo formos, nedidelė. Savigynai nebūdinga. Galima ranka mėginti gintis, tačiau galėjo būti suduota ar įspirta. Daktaras laisvai interpretuoja savigynos sąvoką. Visumoje jo požiūris, kad visi sužalojimai gali atsirasti savigynos metu, priklauso nuo situacijos. Žandikaulį galima ir savigynos metu sulaužyti. Paprastai vieno trauminio poveikio žandikaulio lūžta kampas ir priekyje nuo smūgio deformacijos. Konkrečiai šie sužalojimai abu padaryti vieno trauminio poveikio pasekmėje. Pilvo kairėje pusėje kraujosruva dėl nedidelės energijos smūgio kietu buku daiktu, kaip rašoma kairėje pusėje. Toks labai nedidelis sužalojimas greičiausiai padarytas riboto paviršiaus daiktu. Spalva keičiasi ir daktaras rašo, kad 10 parų praėję po traumos, jos po truputį keičia spalvą, gyja. Yra tokių, kurių nemato, pasidaro rusvos ir viskas, kiek jis mato tų kraujosruvų, gydytojai jų nepastebėjo ir jos neturėjo įtakos ir jie kreipė dėmesį ten, kur reikia kreipti, kad suteikti medicininę pagalbą. Sakyti kategoriškai, kad jos visos padarytos vienu metu, galimybės nėra, gali kelios paros skirtis. Nuo traumos iki apžiūros praėjo 10 parų, ši aplinkybė vertinimą apsunkino. Žandikaulio trauma galėjo būti padaryta įvykio metu. Žandikaulio lūžis griūnant galimas, bet retas atvejais, be to, kai yra griuvimas, dažniausiai matomi kažkokie nubrozdinimai, šiuo atveju menkai tikėtina, bet galimas traumos mechanizmas, nors labiau tikėtina, kad tai buvo agresija. Galima ir gulinčiam taip smogti. Greičiausiai dešine ranka iš priekio buvo smogta, iš nugaros sunkiau taip sužaloti. Visumoje reali padėtis sėdinčiam ar stovinčiam, yra iš priekio trenkta, vieno trauminio poveikio.

30. Nuteistasis apeliaciniame skunde kelia abejones dėl to, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo apklaustas ne nukentėjusįjį apžiūrėjęs ir išvadą parengęs specialistas, o kitas Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje dirbantis specialistas, tokiu būdu nepagrįstai atmetant, jog sužalojimai galėjo būti padaryti asmeniui griūvant, ar savigynos metu. Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme su tokiu procesiniu nutarimu nuteistojo gynyba sutiko, siekiant pašalinti apeliaciniu skundu keliamas abejones, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, kurio metu apklaustas specialistas G. A. C..

30.1. Atsakydamas į teisėjų kolegijos ir proceso dalyvių klausimus, specialistas nurodė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas krentant ir atsitrenkiant į daiktą. Negali atskirti, ar sužalojimas buvo padarytas krentant ir atsitrenkiant, ar buvo suduota. Tai gali atskirti, kai atsispindi išorinis sužalojimas. Kritimas į žolę gali sukelti tokį sužalojimą, tam reikalinga vidutinė arba didelė jėga, kuri gali atsirasti krentant ir atsitrenkiant į žemę. Jėga priklauso nuo daikto svorio ir greičio, t. y. nuo kūno svorio ir greičio. Apatinis žandikaulis yra kūno viršutinėje dalyje, kol pasieks žemę, ji turi galimybę pasiekti pagreitį. Kuo didesnis atstumas tarp vietos ir daikto, tuo didesnis pagreitis. Žmogus gimęs 19xx m. ir jo ūgis leidžia teigti, kad pagreičio pakako atsirasti vidutinei arba didelei jėgai. Negali pasakyti buvo didelė ar vidutinė jėga. Maža jėga nelaužo kaulų, kad lūžtų kaulai reikalinga vidutinė arba didelė jėga. Yra nustatyti trys trauminiai poveikiai, trys skirtingos sritys, todėl yra ne mažiau kaip 3 trauminiai poveikiai. Vienas padarė apatinio žandikaulio lūžį ir kraujosruvą dešiniame žande. Kitas poveikis padarė kraujosruvą dešiniame žaste. Trečias padarė kraujosruvą pilvo kairėje. Savigynos požymių nepastebėjo, šiuo atveju negali pasakyti ar vyko savigyna.

30.2. Lūžis yra apatiniame žandikaulyje, dviejose vietoje. Kai būna lūžis apatinio žandikaulio vidurinėje linijoje, smakre, gali pasakyti, kad jis atsirado griuvimo metu. Kitais atvejais atskirti, ar tai yra griuvimas, gali tik pagal išorinius sužalojimus veide, kai jie atspindi žalojusio daikto pobūdį. Apatinis žandikaulis lūžta vieną kartą. Po vieno lūžio, kai suduodama ir vėl, ir vėl, jis kitoje vietoje daugiau nelūžta, nes lūžęs jis praranda vientisumą, todėl kitą kartą sudavus smūgį į tą pačią vietą jis gali deformuotis taip, kad priimtų jėgą ir nelūžtų kitos vietos. Išvados 4 punkte nurodyta, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas vienu metu, vienu metu galėjo būti padaryti visi 3 sužalojimai. Nukentėjusysis apžiūrėtas praėjus 9-10 dienų nuo galimo įvykio. Sužalojimai galėjo būti padaryti lazda, nes lazda palieka sužalojimą, kuris atspindi jos formą. Po 9 parų nematė taisyklingos formos sužalojimo, tačiau tai nereiškia, kad negalėjo būti lazda.

31. Įvertinus specialisto išvadą ir teisminio nagrinėjimo metu abiejų specialistų pateiktus paaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai nei teigiama nuteistojo gynybos, šiuo atveju tarp specialistų paaiškinimų nenustatyta prieštaravimų, kadangi specialistų paaiškinimais iš esmės paneigta žandikaulio lūžio nukentėjusiajam krentant tikimybė – nėra išorinių sužalojimų veide. Taip pat iš esmės paneigta ir tokio susižalojimo tikimybė ginantis, pažymint, kad labiau tikėtinas sužalojimas panaudojus agresiją.

32. Taigi pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad įvykio metu pats D. V. buvo agresyviai nusiteikęs konflikto iniciatorius, vakaro eigoje vieną kartą sukėlus nukentėjusiojo atžvilgiu konfliktinę situaciją ir būdamas iš šventės išprašytas, jis sugrįžo, ir ne vienas, jau pirmojo konflikto metu nevengdamas su nukentėjusiuoju fizinio kontakto, be jokios priežasties smogė jam į gyvybiškai pavojingą kūno vietą – veidą bei pilvą, tuo jam padarydamas apatinio žandikaulio lūžius kairio kampo srityje bei priekyje kairėje, tarp I ir II dantų su kraujosruva dešiniame žaste bei kraujosruvą pilvo kairėje. Smūgių sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai rodo elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam inkriminavo chuliganiškas paskatas kaip jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuojantį požymį.

33. Būtinasis BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos požymis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamas tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-895/2020). Chuliganiškos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys. Kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai jo ir nukentėjusiojo asmeninių ar panašaus pobūdžio santykių sprendimui pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013).

34. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pripažindamas nuteistojo veiksmuose chuliganiškas paskaitas priėmė teisingą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo keisti neturi ir aukštesnės instancijos teismas. Šioje situacijoje D. V. dėl mažareikšmės dingsties, po konflikto su nukentėjusiuoju, grįžo kartu su draugais ir tėvais, ir šių asmenų akivaizdoje, ignoruodamas moralės ir elgesio normas, ranka sudavė nukentėjusiajam J. M. į krūtinę, o pastarajam nukritus ir smūgį į kairį skruostą, tuo padarymas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šie nuteistojo veiksmai, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindžia chuliganiškų paskatų būvimą nuteistojo veiksmuose, todėl konstatuotina, kad D. V. veiksmai pagal nustatytas faktines aplinkybes buvo tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Dėl bausmės ir civilinių ieškinių

35. Apeliantas skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės.

Žemesnės instancijos teismas

36. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas D. V. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumą: padarytas tyčinis apysunkis baigtas nusikaltimas; vieną kartą teistas, baustas administracine tvarka; nusikalto netrukus po to, kai buvo įtrauktas į probuojamų asmenų registrą; yra jauno amžiaus, praeityje jam net du kartus taikytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas, kadangi būdamas nepilnametis padarė iš esmės analogiško pobūdžio veiką (BK 138 straipsnio 1 dalis), taip pat sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką, tačiau ikiteisminio tyrimo metu susitaikė su nukentėjusiu asmeniu; dirba. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, be to, apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

37. Atsižvelgęs į kaltinamojo jauną amžių, tai, jog jis yra dirbantis, palaiko socialinius ryšius ir nėra duomenų apie tai, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo būtų kaltinamas ar įtariamas naujų nusikalstamų veikų padarymu, teismas sprendė, jog D. V. skirtinos bausmės dydis nustatytinas mažesnis už įstatymo sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Nenustatęs kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teismas nematė pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas, tačiau sprendė, jog vis dar egzistuoja pagrindas manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo atžvilgiu taikė bausmės vykdymo atidėjimo institutą (BK 75 straipsnis), be intensyvios priežiūros, vietoje jos paskiriant pareigas, kurios padės užtikrinti kaltinamojo resocializacijos procesą ir BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties įgyvendinimą.

38. Nuteistasis nesutinka su teismo nustatyta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe - kad apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Skunde pažymima, kad nors nuteistasis neneigia, jog vartojo alkoholį, tačiau teigia, kad ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nėra įrodyta - byloje nėra nustatytas nei jo suvartotas alkoholio kiekis, nei apsvaigimo laipsnis ar alkoholio koncentracijos kiekis įvykio metu.

39. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta jokių privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

40. Pagrįsdamas šios sunkinančios aplinkybės buvimą, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog teisme liudytojais apklausti asmenys patvirtino, kad iki įvykio alkoholis, įskaitant stipriuosius gėrimus, buvo vartojamas. Kaip jau minėta, alkoholio vartojimo fakto neneigia ir pats nuteistasis. Teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad D. V. buvo apsvaigęs, todėl suvartoto alkoholio kiekis iki įvykio ar tiksli alkoholio koncentracija kraujyje įvykio metu nėra reikšmingai svarbu. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta, kad sunkinanti nuteistojo atsakomybę aplinkybė nustatyta pagrįstai.

41. Taigi vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą bei sukeltas pasekmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta bausme ir įpareigojimais bus tinkamai įgyvendinta bausmės paskirtis, nuteistajam padarytas teigiamas poveikis ir užtikrintos realios galimybės pasitaisyti.

42. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su skundžiamu nuosprendžiu tenkintais nukentėjusiojo J. M. ir Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniais ieškiniais, teigiant, kad jo veiksmuose nesant nusikalstamos veikos sudėties požymių, nėra ir pagrindų atsirasti civilinei atsakomybei.

43. Šia nutartimi patvirtinus pirmosios instancijos teismo teisinių išvadų dėl nuteistojo kaltės padarant nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą pagrįstumą, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su Kauno teritorinės ligonių kasos byloje pareikštu civiliniu ieškiniu 334,62 Eur sumai dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys teisėtas ir pagrįstas.

44. Skundžiamu nuosprendžiu nesutinkama ir su nukentėjusiajam priteista civilinio ieškinio dalimi neturtinei žalai atlyginti - 4 500 Eur. Nuteistojo teigimu, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, priteista civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos suma neatitinka teismų praktikos šios kategorijos bylose (kasacinio teismo nutartys bylose Nr. 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019), todėl nenustačius ypatingų aplinkybių, kodėl išskirtinai šiam nukentėjusiajam padaryta didesnė nei įprasta neturtinė žala, priteistos neturtinės žalos dydis mažintinas.

45. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

46. Nustatyta, kad nuteistojo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata – konstatuotas apatinio žandikaulio lūžis kairio kampo srityje bei kairėje priekyje tarp I ir II dantų, kraujosruva dešiniame žaste, kraujosruva pilvo kairėje pusėje, dėl ko nukentėjusysis buvo hospitalizuotas, jam metalinėmis kabėmis sutvirtintas žandikaulis, taigi nukentėjusysis ne tik patyrė skausmą, tačiau sutrikus žandikaulio funkcijai, jam buvo sunku kalbėti, jo valgymas, miegojimas buvo apsunkintas, o situacija dėl lūžusio žandikaulio iki šiol iki galo nėra atsistačiusi, sąkandis netinkamas, juntamas dantų jautrumas. Dėl tokių sužalojimų, kaip teisingai konstatuota apylinkės teismo, J. M. neabejotinai patyrė ne tik reikšmingus sužalojimus, fizinį skausmą, tačiau ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, tai yra smurtiniai D. V. veiksmai neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam ir didelį emocinį šoką. Šių aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajam priteista 4500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra teisinga ir nepažeidžianti nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų.

47. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai. Be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga. Šiuo atveju pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika nėra aktuali ir apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja, kadangi nurodytose byloje nagrinėtos situacijos ir nukentėjusiųjų patirti sužalojimai nebuvo tapatūs ar labai panašūs nagrinėjamai situacijai, todėl nelaikytina precedentu.

Dėl atstovavimo išlaidų

48. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis J. M. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė prašymą priteisti patirtas 600 Eur išlaidas dėl advokato pagalbos, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (1 t., b. l. 51). Pirmosios instancijos teismas, laikydamas, kad nukentėjusiojo patirta atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteisė visas prašytas procesines išlaidas.

49. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184, patvirtintomis rekomendacijomis dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos), atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį, baudžiamojo proceso trukmę, ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu bei advokato darbo laiko sąnaudas, taip pat nustatęs, kad už atskirus procesinius veiksmus prašomos priteisti sumos nesiekia Rekomendacijomis nustatytų atlygintinų išlaidų baudžiamosiose bylose rekomenduojamų maksimalių dydžių, aukštesnysis teismas sutinka, kad skundžiamu nuosprendžiu priteista atstovavimo išlaidoms atlyginti suma nėra per didelė, yra pagrįsta, todėl teisėtai priteista. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovavimo išlaidos pagrįstai priteistos iš nuteistojo, kaip tai numato galiojantis teisinis reglamentavimas.

50. Nuteistojo gynėjas prašo teismo priteisti nuteistojo patirtas gynybos išlaidas, kurias sudaro: 847 Eur už pasirengimą bylą ir atstovavimą teisme pagal 2024 m. gegužės 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. Axx 00xx45/2024 ir 726 Eur už gynybą pagal 2024 m. birželio 13 d. pinigų priėmimo kvitą Serija Lxx Nr. 10xx451 (4 t., b. l. 39, 58). Iš pastarojo kvito ir 2024 m. gegužės 28 d. patvirtinimo apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą matyti, kad 726 Eur bei 847 Eur mokėtojas yra D. V. (4 t., b. l. 41, 58). Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo gynėjo advokato prašymas priteisti nuteistojo naudai patirtas gynybos išlaidas atmetamas.

51. Nukentėjusysis J. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pripažinti turėtas atstovavimo išlaidas (konsultacijos, atsiliepimo surašymas) proceso išlaidomis ir priteisti jas iš nuteistojo D. V. (4 t., b. l. 29-32). Į bylą pateiktas 2024 m. gegužės 20 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitas Serija Lxx Nr. 1205xx8, iš kurio matyti, kad J. M. sumokėjo advokatui R. G. 200 Eur už suteiktas teisines paslaugas (4 t., b. l. 40). Ši baudžiamoji byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, todėl BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu nukentėjusysis turi teisę į turėtų procesinių išlaidų atlyginimą. Atsiliepimo surašymas ir pateikimas yra viena iš proceso dalyvių dalyvavimo ir savo teisių gynimo rašytiniame procese formų. J. M. turėjo teisę kreiptis į advokatą dėl profesionalios teisinės pagalbos surašant atsiliepimą, jo patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijomis nustatytų atlygintinų išlaidų baudžiamosiose bylose rekomenduojamų maksimalių dydžių, todėl laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš nuteistojo.

52. 2024 m. gegužės 27 d. Kauno apygardos teisme gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl 251,12 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt vienos euro 12 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam D. V. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

53. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Į teismo posėdį atvyko tiek Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas gynėjas, tiek nuteistojo pasirinktas gynėjas pagal sudarytą teisinių paslaugų sutartį. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas gynėjas teismo posėdyje dalyvavo vos kelias minutes, teisėjų kolegijos protokoline nutartimi nuo tolimesnio dalyvavimo bylos nagrinėjime jis buvo atleistas. Dėl šių aplinkybių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš D. V. 251,12 Eur sumai nepriteisiamos.

54. BPK 103 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, kad proceso išlaidas sudaro ir ekspertams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Nuteistojo ir jo gynėjo prašymu apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas ekspertas G. A. C., kuris parengė ir pateikė byloje išvadą Nr. G 1550 (02). Ekspertas teismui nurodė (4 t., b. l. 50), kad nuo 2023 m. sausio 17 d. Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje nebedirba, todėl atsakyti į klausimus, susijusius su jo dirbant Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto pareigose pateiktomis išvadomis, šiuo metu gali tik kaip privatus medicinos ekspertas. Taip pat nurodė, kad jo kaip privataus teismo eksperto darbo įkainis yra 300 (trys šimtai) Eur. G. A. C. nuotoliniu būdu (per Zoom platformą) dalyvavo 2024 m. birželio 12 d. teisiamajame posėdyje, jo apklausa truko pusvalandį. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog ekspertas teisiamajame posėdyje dalyvavo ne tarnybinės užduoties pagrindu, todėl išlaidos, skirtos atlyginti už jo darbą, laikytinos proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, nurodytas šioje normoje. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė nuteistasis, apeliaciniame skunde buvo keliamas specialisto G. A. C. rašytinių išvadų ir teisiamajame posėdyje apklausto kito Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto paaiškinimų prieštaringumas, apeliaciniame skunde buvo reiškiamas prašymas apklausti būtent specialistą G. A. C. Taigi poreikį apklausti ekspertą ir tuo pačiu išlaidų, susijusių su jo apklausa, atsiradimą nulėmė nuteistojo pozicija. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į eksperto apklausos trukmę, 150 Eur išlaidos pripažintinos protinga ir pagrįsta suma ekspertui už dalyvavimą teisiamajame posėdyje apeliaciniame procese atlyginti, ir ši suma išieškotina iš nuteistojo D. V. valstybės naudai.

55. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo D. V. apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. V. apeliacinį skundą.

Netenkinti nuteistojo D. V. gynėjo advokato Pauliaus Vaicekausko prašymo priteisti išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti iš D. V. nukentėjusiojo J. M. naudai 200 Eur (du šimtus eurų) už patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo D. V. nepriteisti.

Išieškoti iš nuteistojo D. V. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) valstybės naudai už eksperto G. A. C. dalyvavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Indrė AverkienėAlgirdas GiedraitisArūnas Paštuolis