Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Sekretoriaujant Živilei Gedvilaitei, Lauritai Žeimei, Kristinai Grikietytei-Guobienei, Odetai Ruzienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 93 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas, elgesio apribojimas 6 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti mokslą arba dirbti; Kauno apygardos prokuratūros 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, teistas: Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), paskirta subendrinta 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu mokytis, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 07.00 val., jei tai nesusiję su mokslu arba darbu, 2022 m. birželio 29 d. įtrauktas į probuojamų asmenų registrą, bausmę atlikęs, teistumui neišnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

D. V. 2022 m. liepos 23 d., laikotarpiu nuo 22.00 iki 23.00 val., viešoje vietoje – gatvėje, ties gyvenamuoju namu, adresu: (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, konflikto metu, tyčia iš chuliganiškų paskatų, siekdamas pasirodyti prieš aplinkinius, kitų žmonių akivaizdoje, ranka sudavė vieną kartą J. M. į krūtinę, ko pasėkoje šis nukrito ant žemės, po to sudavė jam smūgį kumščiu į kairį skruostą. Tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam J. M. apatinio žandikaulio lūžį kairio kampo srityje bei kairėje priekyje tarp I ir II dantų, kraujosruvą dešiniame žaste, kraujosruvą pilvo kairėje pusėje, ir tokie sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais D. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis D. V., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykio dieną jis atvažiavo į gimtadienį. Iš pradžių viskas buvo gerai, sėdėjo prie atskiro stalo su kitu jaunimu. Šventė, vartojo alkoholį. Nuėjo iki pavėsinės kažko pasiimti ir ten su J. kilo konfliktas. Jis nukentėjusįjį pastūmė ir norėjo išeiti. Tuo metu ja į veidą nesudavė. Bet tuo metu priėjo M., trenkė jam į pilvą. Nuo smūgio nukrito. Po to jis su A., V. ir I. išėjo į gatvę, ėjo link bendrijos vartų, nes norėjo važiuoti namo. Tuo metu jau buvo tamsu. Ėjo iki automobilių pasiimti savo daiktų, kai iš kiemo išbėgo N., J., Š. rėkdami, kad jie dingtų. Jis ėmė kalbėti su N., kuris jį mokė, kaip gyventi, o atbėgęs J. per N. nugarą bandė jį pasiekti rankomis. Jie su N. kalbėjosi 15 min., J. sakė eiti, bet nukentėjusysis jam pasiūlė muštis vienas prieš vieną. N. to neleido. J. sudavė jam smūgį į kairės pusės šonkaulius su ranka, todėl jis jį pastūmė atgal. Lyg nuo pastūmimo nukentėjusysis ant kojų išstovėjo. Greičiausiai, stumdamas pataikė į krūtinę, nes jautė jo rankas. Nepastebėjo, kad kas nors J. būtų sudavęs smūgius, jam būnant gatvėje. Prieš tai šventės metu jis nesiskundė, jo sužaloto nematė. Po to, kai jį pastūmė, daugiau nematė. Buvo tamsu, todėl nematė ir to, ar kas nors papurškė dujas, bet matė, kaip J. žmona mosikavosi su lazda ir girdėjo, kaip buvo rėkiama, kad su lazda sudavė per rankas. Šventės metu gėrė brendį, jo tėvai turėjo atvažiuoti pasiimti iš sodybos, laukė prie bendrijos vartų, apie 600 m. atstumu. Mano, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys nepagrįstas, nesutinka nei dėl turtinės, nei neturtinės žalos. Mano, kad nukentėjusysis susižalojo eidamas paslydęs, nes žolė buvo šlapia nuo rasos. A. pasakojo, kad nukentėjusysis buvo sumuštas.

Nors kaltinamasis savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo nepripažino, tačiau ją patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme ištirti įrodymai.

Nukentėjusysis J. M. parodė, kad 2022 m. liepos 23 d. jam paskambino sesuo ir pakvietė į gimtadienį. Kai atvyko, ten buvo brolis V. M., A. M., jos trys vaikai E., M. ir S. M.. Atvyko apie 18-19 val. Sėdėjo, šventė, susirinko jaunimas, kuris prie šašlykinės pasidengė stalą. Buvo D. M. sūnūs Š. ir A. M.. Š. atvažiavo su D. V., Š. buvo su savo žmona. Buvo pavėsinėje, o paskui prie šašlykinės kalbėjo su D. M. sūnumi apie vestuves. Atėjo D. V., apsikabino, turėjo kaip suktinę burnoje. Jo paklausė, ar rūko kanapes. Po to grįžo prie stalo. Priėjo D. V. ir pasakė: „o, pensininke“, apsikabino ir pradėjo jį smaugti. Nuėmė jo ranką, nustūmė, paklausė, ką šis daro. Jis vėl ant jo šoko, plūdosi necenzūriniais žodžiais. Atsikėlė M. M. ir pastūmė kaltinamąjį į pilvo sritį, kad atsikabintų nuo jo. Broliai ir seserys pradėjo rėkti, kad kaltinamąjį išvestų. Išvedant, palei vartus, jis pradėjo spardyti namo kampą, krito ant žemės, pešiojo žolę, sakė, kad sugrįš. Jie toliau liko sodyboje, vienas brolis išvažiavo. Žmona nuvedė seserį po insulto su dukterėčia miegoti, o jis ėjo laukti prie vartų. Eidamas link jų pamatė, kad D. M. vaikai beveik mušėsi tarpusavyje. Viskas vyko sodų bendrijos teritorijoje, ant keliuko, bet už sodybos, kurioje šventė, sklypo teritorijos. Nubėgo juos skirti, pamatė toliau D. V. ir du jaunuolius, o šone buvo moteris ir vyras su chalatais. N. sakė, kad ten buvo jo tėvai. Taip pat buvo merginų, apie (duomenys neskelbtini) metų vaikas pas jas ant rankų. Norėjo išsiaiškinti, kas pradėjo visa tai, iš ryto, tačiau D. V., jį pamatęs, jam sakė: „dink iš čia, storuli, išsigimėli“. Jis nusisuko, bet kaltinamojo motina telefonu švietė į akis. Šioje šviesoje pamatė, kaip D. V. „skrido“ link jo. Kaltinamasis jį pastūmė į krūtinę ir jam trenkė į žandikaulį, į kairę pusę, jis nukrito ant nugaros, ant žemės. Kiti asmenys tuo metu buvo apie 3 metrų atstumu. Kaltinamasis ant jo užšoko, tuo pačiu metu nukrito kartu su juo ir nukritęs prarado sąmonę. Krisdamas dar jautė, kaip kaltinamasis jį toliau mušė, juto dar porą smūgių prieš prarasdamas sąmonę. Jie buvo suduoti jau nukritus ant žemės, buvo trenkta į kairės ar dešinės pusės šoną, žemiau šonkaulių, kitas smūgis buvo į rankos žastą. Ar buvo spardomas, nežino. Pabudo, kai žmona jį kėlė. Buvo išlindę kaimynai, kurie šaukė, kad baigtųsi „bardakas“. Po to jie su žmona išėjo pro kitą pusę, kad nesutiktų kaltinamojo, gyvena apie 1 km atstumu nuo įvykio vietos. Grįžo namo, kitą rytą atsikėlęs pamatė, kad pagalvė buvo kraujuota, jo apatiniai dantys pasislinkę. Pradėjo skaudėti vis labiau, todėl pažadinęs žmoną važiavo į ligoninę, manė, kad jam lūžo žandikaulis. Nuvažiavo į klinikas iš ryto, o apie 14 val. buvo stacionarizuotas. Jam dvejose vietose buvo lūžęs žandikaulis, kurį „sukabino“. 3-4 dienas praleido ligoninėje ir vėliau buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Išėjęs iš ligoninės, pajuto, kad buvo sunku pasilenkti, buvo mėlynė ant šono. Žandikaulis „sukabintas“ buvo apie du mėnesius. Tai jam kėlė nepatogumų, kadangi negalėjo valgyti, buvo sunku miegoti ant tos pusės, kurios žandikaulis buvo lūžęs, nuolat vartojo vaistus. Dėl kaltinamojo veiksmų patyrė turtinės žalos, nes pirko vaistus, maisto smulkintuvą, nes kitaip negalėjo valgyti. Be to, negalėjo du mėnesius dirbti, turėjo atšaukti atestaciją. Atsakydamas į klausimus, patikslino, kad jam smūgiai į žandikaulį buvo suduoti jau gulint ant žemės. Įvykio dieną buvo išgėręs, tačiau nedaug, apsvaigęs nesijautė, gėrė vyšninius alaus kokteilius. Įvykio aplinkybes prisimena gerai. Šventė buvo sugadinta. Iki įvykio kaltinamojo nebuvo matęs, kodėl jis taip pasielgė, nenumano. Jam nieko blogo padaręs nebuvo. Kitą dieną po to, kai buvo išleistas iš ligoninės, vyko į policiją, o dar kitą dieną – medicinos apžiūrai. Civilinį ieškinį palaiko. Prašo kaip turtinę žalą atlyginti ir negautas darbo pajamas, „blenderio“, vaistų, maisto išlaidas. Neturtinę žalą sudaro jaustas skausmas, tai, kad du mėnesius negalėjo normaliai miegoti, gėrė vaistus nuo skausmo, raminamuosius. Jo sąkandis pasikeitė, apatiniai priekiniai dantys pasidarė labai jautrūs.

Papildomai apklausiamas nukentėjusysis parodė, kad atėjęs į gatvę kaltinamasis šaukė, jis jį ramino. Buvo priėjęs prie jo tėvų, manė, kad jie adekvatūs, jį nuraminę išvažiuos. Sakė jiems atvažiuoti ryte išsiaiškinti, kas pradėjo konfliktą ir kas dėl to kaltas. Vienas iš jų tylėjo, o kitas su kamera lindo į akis. Tuo metu D. V. stovėjo šone ir jį įžeidinėjo, vadino storu asilu. Su juo stovėjo dar kažkokie du jaunuoliai, kurių šventėje nebuvo. Būdamas maždaug 2 metrų atstumu nuo jo, klausė, ko jis iš jo nori. Apsisuko eiti atgal ir jis ėmė kabinėtis. Eidamas atgal prie kaltinamojo nebuvo prisiartinęs. Kaltinamasis pradėjo eiti prie jo įžeidinėdamas. Jis liepė kaltinamajam trauktis. Jam suduoti smūgio nebandė, todėl kaltinamajam nebuvo jokio pagrindo gintis, taip pat nematė, kaip jis kalbėjo su N. Š.. N. Š. tuo metu jau gulėjo griovyje. Pamatė, kad prasideda konfliktas, todėl norėjo, kad apsiramintų ir visi eitų namo. Ėmė raminti besivystantį konfliktą, matė, kad prie vartų buvo Š. su A., jie ėmė garsiai kalbėti. Sakė jiems, kad jie abu broliai, klausė, ką daro.

Liudytojas J. V. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus prieš savo artimąjį giminaitį, kadangi kaltinamasis yra jo sūnus, tačiau nurodė, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, pagarsino liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t. b. l. 86–89). Liudytojas parodė, kad 2022 metais, vasaros metu, nei mėnesio, nei dienos neatsimena, jis su žmona buvo namuose, vakare, neatsimena, kiek buvo valandų, bet jau buvo lauke tamsu, žmonai G. V. paskambino D. ir paprašė jį ir jo draugę V. G. parvežti namo iš gimtadienio šventės. Jis nežinojo, į kieno gimtadienį sūnus išvyko. Žmona vairavo, jai, kiek žino, sūnus pasakė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) sodus, tikslaus adreso nenurodė. Jiems atvykus prie (duomenys neskelbtini) sodų, koks ten adresas, nežino, jie sustojo prie įvažiavimo į sodus, nes ten yra užkardas. Su žmona ėjo ieškoti D., nes prie vartų sutartoje vietoje jo nebuvo. Lauke jau buvo tamsu. Sodų gatvelėmis nuėjo apie 500 m ir vienoje iš gatvių, kokia gatvė buvo, neatsimena, išgirdo triukšmą. Priėję arčiau, pamatė, kad gatvėje stovi daug žmonių. Buvo apie 8 žmonės. Jie visi buvo neblaivūs ir tarpusavyje šūkavo. Buvo D., jo draugė V. G., N. Š.. Daugiau lyg nieko iš pažįstamų nebuvo, be to, buvo tamsu, jis beveik nieko nematė. Tuo metu, kai jie atėjo, niekas nesimušė, bent jis to nematė. Sužalotų žmonių irgi nematė. Jis net nesuprato, dėl ko ten vyko konfliktas. Bet prikalbino D. važiuoti namo, ir jie su D., žmona, D. drauge V. išėjo automobilio link ir išvažiavo namo. Jis buvo blaivus, kol buvo gatvėje prie D., nematė, kad būtų išėjęs kažkoks kaimynas jų raminti. D. buvo neblaivus, nieko apie jokias muštynes nepasakojo, todėl jis nieko apie tai nežino. Šio įvykio metu niekaip nenukentėjo, tik atvyko pasiimti sūnaus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas šiuos parodymus patvirtino, nurodė, kad jie surašyti iš jo žodžių.

Liudytoja G. V. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus prieš savo artimąjį giminaitį, kadangi kaltinamasis yra jos sūnus, tačiau nurodė, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, pagarsino liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 92–95). Liudytoja parodė, kad D. turi draugę V. G., su ja gyvena. 2022 metais, vasaros metu, nei mėnesio, nei dienos neatsimena, D. su V. išvyko į gimtadienio šventę. Į kieno šventę, D. nesakė. Apie 23.00 val., tikslaus laiko neatsimena, bet jau buvo tamsu, jai paskambino arba D., arba V. ir paprašė atvažiuoti jų iš šventės paimti. Kiek pamena, sakė atvažiuoti prie (duomenys neskelbtini) sodų įvažiavimo vartų. Kaip tiksliai tie sodai vadinasi, neatsimena, adreso nežino. Važiavo kartu su savo vyru J. V.. Atvykus prie užkardo (įvažiavimo į sodus), jie paliko savo automobilį. Kadangi sutartoje vietoje prie vartų nebuvo nei D., nei V., o prisiskambinti nepavyko, jie ėjo jų ieškoti po sodus. Tiesiog vaikščiojo po sodų gatveles ir vienoje iš jų išgirdo triukšmą. Nežino, kokia gatvė ten buvo, buvo tamsu. Priėjus arčiau, ji pamatė gatvėje stovinčius gal 5 žmones, tiksliai nematė, nes buvo tamsu. Visi garsiai tarpusavyje kalbėjosi, ką, neatsimena. Ji pažinojo tik V. ir D.. Kai ji atėjo, D. su kažkuo kalbėjo. Nepažįsta, su kuo. Kaip suprato, jie visi tarpusavyje bendrai kalbėjo. Jai net nepasirodė, kad vyksta kažkoks konfliktas. Pagalvojo, kad tiesiog visi išgėrę garsiai kalba, ir tiek. Kiek pamena, buvo ir vyrų, ir moterų. Kiek tiksliai,neatsimena. Jiems atėjus, jokių muštynių nebuvo, jokių sužalotų žmonių ji nematė. Ji, priėjusi prie D., matė, kad jis buvo išgėręs, pasakė jam važiuoti namo. Jie, tai yra ji, jos vyras, D., V., išėjo automobilio link. Nematė, kad D. būtų sužalotas, nesakė jai apie jokias muštynes. Kai jie išėjo, nežino, ką darė likę gatvėje žmonės, nematė. Apie tai, kas įvyko šventės metu, D. jai nieko nepasakojo, todėl ji nieko nežino.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja šiuos parodymus patvirtino, nurodė, kad jie surašyti iš jos žodžių.

Liudytoja V. G. parodė, kad praeitą vasarą buvo kažkokios moters gimtadienyje. Buvo du stalai, prie vieno sėdėjo jaunimas, o prie kito senesni žmonės. Beveik nieko neatsimena, nepamena, kokie asmenys buvo šventėje. Buvo ji, D., A. M., I.. Nukentėjusiojo nelabai prisimena. Ji su D. V. vartojo alkoholį, bet jis nebuvo labai apsvaigęs. Ji buvo apsvaigusi. Įvykio aplinkybes geriau prisiminė duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, pagarsino liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t. b. l. 98–101). Liudytoja parodė, D. V. yra jos sugyventinis. Jiedu sutaria gerai. 2022 m. liepos 23 d. D. M. D. ir ją pakvietė į gimtadienio šventę. Ji, jos žiniomis, D. pažįstama ir draugo A. M. mama. Apie 19.00 val., tikslios valandos neatsimena, ji, D., A. M., jo žmona I. R. nuvyko į šventę. Šventė vyko (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neatsimena. Šventėje daugiausia buvo D. giminaičiai. Ji pažinojo tik N. Š.. Vėliau į šventę atvyko ir A. M. sesuo K. M., dar vėliau – lyg ir I. sesuo S., buvo neblaivi, nelabai pamena. Atvykę pasveikino D., visi vartojo alkoholinius gėrimus, ji gėrė brendį. Visi sėdėjo prie dviejų atskirų stalų lauke. Prie vieno stalo pavėsinėje sėdėjo D. su giminėm, o ji kartu su A., I. ir D. sėdėjo prie kito stalo, šiek tiek toliau. Apie valandą laiko viskas buvo smagu, nevyko jokių konfliktų. Šventėje buvo apie 12 žmonių. Kiek pamena, apie 21.00 val., D. nuėjo į pavėsinę išgerti su dėde N. Š.. Kadangi tarp stalų buvo kelių metrų atstumas, ji matė, kad jai nepažįstamas vyriškis, buvęs prie D. stalo, sudavė kumščiu D., kiek matė, į pilvą. Kiek suprato, D. su dėde kažką pajuokavo, o kažkas ne taip suprato. D. nuo smūgio pargriuvo, tada atsistojo. Ji nematė, kad D. jį būtų atgal pastūmęs, gal nepastebėjo, nes viskas labai greit vyko. Tada priėjo du jai nepažįstami vyrai, jų vardų nežino. Vienas iš jų trenkė D. į pilvą kumščiu. Tada D. vėl nukrito ant žemės, o aplinkiniai pradėjo raminti konfliktą. Tada ji paskambino D. mamai, paprašė juos paimti iš čia. Visi ėjo sodų vartų link, kur turėjo juos paimti. Pirmi išėjo D. su A., vėliau – ji su I.. Visi buvo neblaivūs, todėl ji gali ir nevisai tiksliai prisiminti visas aplinkybes. Atvykus D. tėvams G. V. ir J. V., D. nusprendė grįžti atgal į D. sodybą. Nesakė, kodėl nori grįžti, gal kažką paliko. Kadangi jie nenorėjo, kad jis vienas eitų, ėjo drauge: ji, jo tėvai, A. ir I.. Priėjus netoli D. sodybos, ji pamatė, kad prie vartų stovi minėti vyriškiai, su kuriais D. prieš tai konfliktavo. Jų vardų ji nežino. Buvo ir D. dėdė N., dar viena vyresnė moteris, jos vardo nežino, o ar buvo K. su S., neatsimena. Kiek pamena, buvo apie 5 žmonės, kurie stovėjo prie vartų. Vyrai kažką rankose turėjo panašaus į lazdas, ką tiksliai, ji nematė, buvo tamsu. Jiems priėjus arčiau, šalia atėjo N., kuris kalbėjosi su D., nusivedė jį šiek tiek toliau, norėjo, kad jie išeitų, nebūtų konflikto. Vyriškis, su kuriuo šventėje pirmiausia prasidėjo konfliktas, kuris D. nustūmė, jo vardo nežino, vis bandė prieiti prie D., atrodė agresyvus, bet N. jam neleido. Ji su I. išėjo mašinos link. Kas vyko toliau, ji nežino, jokio smurto nematė. Maždaug po 10-15 min. grįžo D. su tėvais ir A.. Niekas nieko nepasakojo, nes D. su A. jau buvo stipriai neblaivūs. Tėvai buvo pikti, sakė, kad daugiau čia jie nevažiuos, parvežė juos namo. Apie tai, kad D. su kažkuo mušėsi gatvėje, ji nieko nežino, nematė, jis jai to nepasakojo, todėl nieko pasakyti negali. Ji to įvykio metu nenukentėjo, jokių pretenzijų niekam neturi, nėra dėl to įvykio pasipiktinusi.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja šiuos parodymus patvirtino. Neprisimena, ar kiti asmenys važiavo pasiimti kokio nors telefono.

Liudytoja J. M. parodė, kad 2022 m. liepos 23 d. jie buvo pakviesti į šventę. Nuvažiavo apie pietus, apie 15-17 val. Buvo suaugusieji, o po to susirinko vaikai. Suaugusieji šventė pavėsinėje, o vaikai buvo prie pavėsinės prie stalo. Iš suaugusių buvo ji, jos vyras J. M., A. M., V. M., D. M.. Buvo E. M., M. M., jie yra A. vaikai. Jie buvo su jais, o paskui su jaunimu sėdėjo. Iš jaunimo buvo Š. M. ir A. M., abu D. vaikai. Kaltinamasis buvo tarp jaunimo. Jo vardo ir pavardės nežino. Jis atvažiavo su drauge. Bešvenčiant, jaunimas prisijungė prie jų pavėsinėje. Kalbėjo su jos vyru. Matė, kaip apsikabino jos sutuoktinį, po to pastūmė jį, jis nukrito ant kėdžių. Kaltinamasis pradėjo rėkauti, kad bus blogai. Vyresnieji liepė jaunimui išvažiuoti. Jie susėdo į mašinas ir važiavo. Dalis jų liko. Po kurio laiko pamatė pėsčiomis pro vartelius ateinančius asmenis. Ji ėjo aiškintis, kas vyko. Bekalbant su A. M., atsisukusi pamatė, kad jos vyras gulėjo ant žemės ir jį trankė. Tai pamačiusi, ji sudavė su pagaliu ir po to jai buvo papurkšta dujų. Įvykio vietoje buvo kaltinamojo tėvai. Po įvykio jie aplinkkeliu, bijodami sutikti kaltinamąjį, grįžo namo. Grįžus, po 2–3 valandų nukentėjusysis jai pasakė, kad jam kažkas yra blogai, pamatė kruviną patalynę, jo žandikaulis kabojo. Važiavo į Raudonojo Kryžiaus ligoninę, po to į klinikas. Tą pačią dieną jis buvo stacionarizuotas, klinikose praleido 3 dienas. Jam buvo išduotas nedarbingumas, į darbą pradėjo eiti po mėnesio ar daugiau. Dėl to jo pajamos sumažėjo galimai apie 2 000 Eur. Sutuoktinio būsena buvo bloga, dvejose vietose buvo lūžęs žandikaulis, jis lankėsi gydymo įstaigoje. Buvo pakilęs spaudimas labiau nei įprastai, ant nugaros, kojų šone buvo kraujosruvos, šonkauliai buvo skausmingi. Naktimis jis nemiega, geria raminamuosius. Nematė, kad konflikto metu kas nors būtų smurtavęs prieš kaltinamąjį. Jis pats pirmas priėjo prie jų pavėsinės, pradėjo bendrauti, apsikabino nukentėjusįjį, jį smaugė ar smarkiau spaudė. Vyras nuėmė jo ranką sau nuo peties, sakė: „ką tu čia darai“, tada kaltinamasis jį nustūmė nuo kėdžių. Kaltinamasis po visą kiemą rėkavo, bet greitai viskas nutilo, jam buvo liepta išvažiuoti. Tuo metu, kai buvo sužalotas jos sutuoktinis, matė, kaip jam buvo suduota į pilvą ir tada į veidą. Jis nukrito ir tuomet buvo mušamas toliau. Ji rėkė: „nemuškit mano vyro“. Nematė, ar jam buvo spirta, ar suduota ranka. Tuo metu visi asmenys buvo vienas palei kitą. Po to, kai jai buvo papurkšta dujų, išėjo ir nieko nebematė.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, pagarsino liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t. b. l. 104–106). Liudytoja parodė, kad <...> tada kažkas iš sėdėjusių prie stalo gavo žinutę, kad atvažiuoja surinkta „šaika“. Nežino, kas ją parašė. Kadangi nenorėjo konfliktų, su vyru nusprendė eiti namo, nes netoliese gyvena. Kartu su jais ėjo ir N.. Išėjus pro vartelius, jau buvo tamsu, kiek tiksliai valandų, neatsimena, ji pamatė, kad iš vienos gatvės pusės ateina vyras su moterimi ir mažu vaiku, jų nepažįsta, ir jie nebuvo šventėje, o iš kitos pusės gatvės - A. M., tas vaikinas, kuris konfliktavo su jos vyru, ir dar du vaikinai, kurių nebuvo šventėje. Už jų nugaros buvo šventėje dalyvavusios merginos, kiek pamena, jų buvo 2 ar 3. Prie jos priėjo A. M., kuris pradėjo žodžiais rėkauti ant jos. Dėl ko kilo konfliktas, ji nesuprato. Labai staigiai įvyko konfliktas tarp visų jų buvusių gatvėje žmonių, ji net nesuprato, kas vyksta, buvo tamsu. Kiek matė, visi pradėjo tarpusavyje muštis, rėkauti vienas ant kito. Kas kokius veiksmus kieno atžvilgiu atliko, nežino, buvo bardakas, sąmyšis, ir dar tamsu. Ją puolė minėtos merginos, buvo agresyvios, pradėjo ją stumdyti. Ji jas stūmė atgal. Nieko rankose neturėjo, tačiau kažkuri iš merginų lyg kažką turėjo panašaus į pagalį, bandė jai juo suduoti. Ji gindamasi jį atėmė, ją tuo pagaliu stūmė tolyn. Nepažįsta tų merginų, kuri ką darė, tikrai nematė. Atsisukusi pamatė, kaip aukštas vaikinas, kuris anksčiau konfliktavo su jos vyru, trenkė lyg ranka jos vyrui į veidą, dėl ko J. nukrito ant žemės. J. nukritus ant žemės, minėtas vaikinas dar kartą jam davė ranka į veidą ir vieną kartą spyrė, kiek matė. Tada ji paliko merginas, kurios ją puolė, ir bėgo prie vyro, bandė jį atitraukti, matė, kad vyras, atėjęs su vaiku, jai papurškė dujų į akis, dėl ko ji nieko nematė, todėl nuėjo į D. sodą plauti akių, paliko visus gatvėje. Kas toliau vyko, nežino.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja šiuos parodymus patvirtino, nurodė, kad jie buvo surašyti iš jos žodžių. Tikrai žino, kad jos sutuoktiniui buvo suduota į veidą, jis nukrito ant žemės. Negali pasakyti, kur jam buvo spirta ir ar pataikyta. Kai nukentėjusysis gulėjo, kaltinamasis dešine ranka pasilenkęs jam smūgiavo. Po traumos sutuoktinis buvo nedarbingas du mėnesius.

Liudytojas A. M. parodė, kad galimai 2022 m. liepos 23 d., per jo motinos gimtadienio šventę, kuri vyko sode (duomenys neskelbtini), tarp D. ir J. įsiplieskė kivirčas. Sode buvo jo žmona I. R., jos sesė S. R., D. V., D. M., J. M., J. M., Š. M. ir kiti asmenys. Kivirčo priežastis buvo kažkoks apsistumdymas tarp D. ir J.. Jo pats nematė, bet vėliau nusivedė D. V. atokiau ir jį apramino. Kai grįžo, nukentėjusysis kaltinamąjį provokavo muštynėms. Kaip viskas prasidėjo, neprisimena, tik pamena, kaip pabaigoje visi buvo ant kelio. Ant gatvelės tuo metu buvo Š. M., I. M., S., taip pat greičiausiai buvo ir K., taip pat J. M.. J. sakė D.: „einam vienas ant vieno“. Po to J. sakė, kad jam buvo trenkta. Kad D. būtų trenkęs J., nematė, matė tik kai jį nuo savęs atstūminėjo, nes šis lindo į akis. Gali būti, kad J. nukrito. Matė, kaip jis išlipo iš griovio, esančio šalia sodo. Tuo metu kažkas papurškė dujų ir visi pradėjo skirstytis. Nematė, kad J. būtų sužalotas. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įvykio aplinkybes atsiminė geriau.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, pagarsino liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t. b. l. 123–126, 2 t., b. l. 42-44). Liudytojas parodė, kad 2022 m. liepos 23 d. vyko jo mamos D. M. gimtadienis jos namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 18.00 val. jis atvyko į šventę su I. R.. Kiek pamena, šventėje buvo S. R., J. M., J. M., A. M., jos du sūnūs E. ir M.. Kiek pamena, jie buvo labai trumpai ir išvyko namo. Šventėje buvo ir Š. M. su D. I., K. M., D. V.. Daugiau neatsimena, kas buvo šventėje. Pamena, kad prie vieno stalo sėdėjo mama su savo giminaičiais, o jie: jis, I., S. ir D. sėdėjo prie kito stalo. Kiek pamena, pavėsinėje, kur sėdėjo mama, įvyko kažkoks konfliktas. Kas konfliktavo ir su kuo, nematė, nes tuo metu sėdėjo prie stalo, bendravo su I. ir S., gėrė alkoholinius gėrimus. Ar ten konfliktavo D. V., tikrai nematė ir to neatsimena. Kadangi vyko kažkoks konfliktas, jis su I. ir S. nusprendė važiuoti namo, jis paskambino draugui, kad juos parvežtų. Jis, kiek pamena, išėjo su S. ir I. laukti minėto draugo. Kadangi buvo išgėręs, tiksliai aplinkybių nepamena. Neatsimena, ar D. ėjo kartu, nes buvo jau stipriai neblaivus. Kiek pamena, eidamas prisiminė, kad pas mamą namuose paliko savo piniginę, todėl nusprendė grįžti. Kas dar buvo likę iš svečių pas mamą kieme, neatsimena ir pasakyti negali. Galėjo būti apie 00.00 val., tikslaus laiko neatsimena. Jiems grįžus į (duomenys neskelbtini) gatvę, netoli mamos namų pamatė, kad ant gatvės stovi žmonės, kurie tarpusavyje konfliktavo. Buvo tamsu. Kiek matė, gatvėje buvo J. M., J. M., D. V. (neatsimena, ar jis jau buvo, ar ėjo kartu su jais). Gal ir dar kažkas buvo, neatsimena. Kiek girdėjo, D. žodžiu konfliktavo su J.. Jiems priėjus arčiau prie jų, J. M. pradėjo su lazda rankoje pulti S., trankė jai lazda per rankas. Iš viso buvo apie 5-6 žmonės, tiksliai neatsimena, jų visų įvardyti negali. I. bandė apginti seserį, ją atitraukti. Jis irgi stengėsi tai daryti. Viskas vyko labai greitai. Ką kiti tiksliai darė, jis nematė, bet pamena, kad lyg J. kvietė D. V. muštis, sakydamas „ateik čia“, ir ėjo D. link. Matė, kad D. jį lyg dviem rankomis nustūmė. Kiek matė, jį stūmė, pataikydamas į pečius, po ko J. lyg nukrito į šalia buvusį griovį. Tikrai nematė, kad D. būtų sudavęs J. M. smūgį ar kitaip prieš jį smurtavęs, išskyrus minėtą pastūmimą, nors jis ne visada stebėjo jų konfliktą ir nežino, kas buvo, jam ginant S.. Po to, kai J. pargriuvo, jie pradėjo skirstytis, nes kažkas iš buvusių asmenų papurškė dujų, todėl pradėjo graužti akis. Kai J. atsikėlė iš griovio, jis nematė, kad jo veidas būtų sužalotas. Kas vyko po to, jis nežino, nes jis su S. ir I. išvažiavo namo.

Papildomai apklaustas A. M. parodė, kad 2022 m. liepos 23 d., per jo mamos D. M. gimtadienį, adresu (duomenys neskelbtini), jo teta J. M., jo manymu, be jokios tam priežasties, būdama neblaivi, nakties metu, įvykus žodiniam konfliktui tarp jo giminaičių, medine lazda sužalojo jo sužadėtinės I. R. seserį S. R.. J. M. – jo mamos D. brolio J. M. žmona. Taigi, jie buvo pakviesti pas mamą D. į gimtadienį, kuris vyko vakare, lauko pavėsinėje prie namo esančiame sode. Pavėsinėje sėdėjo jo giminaičiai: J. M. su vyru J. M., jo mamos D. krikšto mama E., kurios pavardės jis nežino, mamos sesuo A. M., A. du sūnus - E. ir M., jie pabuvo trumpai ir išvyko, jo brolis Š. M., jo sugyventinė D. I., tada krikšto tėvas V. M., taip pat buvo jo sesuo K. M., o jaunimas, apie 5 asmenis, sėdėjo lauke prie stalo: jis, I., S. bei pusbroliai E. ir M.. S. R. atvyko į gimtadienį šiek tiek vėliau nei jie. Gimtadienio metu dauguma svečių vartojo alkoholinius gėrimus. Taigi, vakarodami jie pamatė, kad keli giminaičiai jau buvo išvykę į namus, o likusieji pradėjo žodžiu konfliktuoti. Kas ir dėl ko konfliktavo palapinėje, jis nesidomėjo. Jam nepatiko, kad giminaičiai konfliktuoja, o jis žino, kad jo mamos giminaičiai gana konfliktiški, kai būna pavartoję alkoholio, todėl, nenorėdamas dalyvauti konfliktinėje situacijoje, jis su I. ir S. išėjo iš namo teritorijos, nuėjo iki išvažiavimo vartų prie mašinų. Prieš išeidamas jau buvo paskambinęs draugui A. R., kuris turėjo atvykti ir juos parvežti namo. Nuėjus prie (duomenys neskelbtini) gatvės gale esančių vartų, kur buvo paliktas jo automobilis, kur jis buvo susitaręs susitikti su A., pastebėjo, kad yra palikęs pas mamą namuose piniginę bei lauke, ant stalo mobilųjį telefoną, todėl nutarė grįžti pasiimti daiktų. Jiems einant, jau buvo tamsu, koks tikslus laikas, pasakyti negali, bet maždaug apie 23.30 val.-00.00 val., ant kelio, (duomenys neskelbtini) gatvėje, tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namo, išgirdo, kad konfliktas tarp jo giminaičių tęsiasi gatvėje, kad viskas vyksta šalia jų. Ant gatvės pamatė stovinčią savo tetą J. M. su medine jo mamos D. M. vaikščiojimui skirta lazda. J. M. bandė jį kalbinti, jis su ja nesileido į kalbas, nekonfliktavo su ja, nuo jos nuėjo. Šalia jos stovėjo jos vyras J. M., jam rodos, tai matė ir jo dėdė V. M.. Garsiai visi kalbėjo. Jis matė, kaip J. M. su ta medine lazda praeinančiai S. R. daug kartų užsimojusi trenkė per rankas, per nugarą. Tada jis pamatė, kad I. pribėga prie sesers, ją patraukia, o J. M. toliau mojuoja užsimojusi lazda. Ar pataikė I., jau neįžiūrėjo, tačiau merginos nuo jos pasitraukė. Kai be jokios priežasties J. M. trenkė ne mažiau kaip penkis kartus ta medine lazda S., S. šaukė iš skausmo. Į kurią pusę S. ir I. pabėgo, iškart jis nesužiūrėjo, nes visi staiga pajuto stiprų pipirinių dujų kvapą, pradėjo graužti akis. Kas jas papurškė jiems visiems, nežino, nematė. Dėl dujų kvapo visi pradėjo rėkti, cypti. Tada jis rado I., ją išsivedė iš tos vietos tolyn. Kadangi A. jau atvyko ir laukė toliau prie vartų, jie su I. išvyko į namus. I. labai skaudėjo akis, jie skambino greitajai pagalbai. Tada I. susiskambino su savo mama ir seserimi.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas šiuos parodymus patvirtino. Nurodė, kad su D. V. jie yra draugai. Jo nuomone, muštynes išprovokavo nukentėjusysis. Ar D. V. buvo nuėjęs į griovį, į kurį įkrito nukentėjusysis, nepamena, visi buvo išgėrę. Be to, labiausiai koncentravosi į J. pusę, nes ten buvo jo sužadėtinė. N. Š. ir V. M. buvo gatvėje taip pat.

Liudytoja S. R. parodė, kad galimai 2022 m. liepos 23 d. buvo jos sesers vyro A. M. motinos gimtadienis, kuris vyko sodų bendrijoje, kur ji gyveno. Šventėje buvo apie 15 žmonių, buvo vartojamas alkoholis. Jie šventė, viskas buvo gerai, tačiau kažkuriuo metu įvyko apsižodžiavimas. N. Š. labai rėkė ant D.. Ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, pagarsino liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t. b. l. 111–114). Liudytoja parodė, kad 2022 m. liepos 23 d. važiavo švęsti D. M. gimtadienį. Atvyko į šventę viena, adresu (duomenys neskelbtini), kur D. ir gyveno, rengė gimtadienio šventę. Atvyko apie 20.00 val., tiksliai neatsimena. Kai atvyko, buvo jos pažįstami: D. M., A. M., I. M., D. V., jo draugė V., jos pavardės nežino, Š. M. su savo drauge D., pavardės nežino. Daugiau lyg iš pažįstamų asmenų nieko nebuvo. Iš viso buvo apie 15 žmonių, bet tiksliai nežino. Šventė vyko kieme, jaunimas sėdėjo prie vieno stalo, o šiek tiek toliau, prie kito stalo, sėdėjo vyresni žmonės, D. giminės. Ji pati vartojo alkoholį, bet labai nedaug. Kas kiti dar vartojo alkoholį, neatsimena. Apie 22.00 val., tikslaus laiko neatsimena, ji su K. M. buvo nuėję į namo vidų ir kalbėjosi. Tada lauke išgirdo kažkokį triukšmą. Išėjus į lauką, pamatė, kad kieme vyksta žodinis konfliktas tarp šventėje buvusių vyriškių. Kas tokie konfliktavo, neatsimena, tik pamena, kad kažkoks vyras rėkė ant D. V. necenzūriniais žodžiais. Jokio smurto nematė. Kadangi situacija tapo nemaloni, su I. ir A. nusprendė eiti iš šventės. Taip ir padarė. Jiems išėjus ir einant pagrindinės gatvės link, I. ir A. prisiminė, kad šventėje paliko savo kažkokius asmeninius daiktus, todėl jie nusprendė grįžti atgal. Kai jie išėjo, visi kiti dar buvo pasilikę sodyboje. Jiems grįžus prie D. namų, ji pastebėjo, kad ant gatvės susibūrę žmonės, lyg tie patys, kurie buvo gimtadienyje, tiksliai pasakyti negali, nes jau buvo ganėtinai tamsu. Kiek pamena, buvo moteris J., jos pavardės nežino, dar keli vyrai. Neatsimena, ar buvo D. V.. Iš viso buvo gal 5 žmonės. Ten buvusi moteris J. garsiai rėkė. Ant ko, nežino. Jie norėjo pro juos praeiti pasiimti daiktų, bet, tik priėjus prie minėtų asmenų, J. pradėjo ją pulti, rėkti. Kol ji buvo gatvėje ir aiškinosi su minėta moterimi, ką kiti asmenys darė, nežino, nematė. Kas tiksliai tokie buvo, ji nematė. Ar ten buvo D. V., nežino, buvo tamsu. Jokių muštynių, kol ji buvo, tikrai nematė, negirdėjo. Kas vyko prieš ir po to, jai išėjus, pasakyti negali.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja šiuos parodymus patvirtino, nurodė, kad nematė nukritusių, sužeistų asmenų. Be žodinio konflikto, nieko daugiau nevyko, visi stovėjo ir buvo sveiki. Moteris, kuri užsipuolė, garsiai rėkė, kad ji atsivežė, ji ir turi išsivežti. Tą vakarą ši moteris ją sužalojo kažkokia lazda. Nematė, kad D. V. suduotų smūgius, buvo tamsu ir nelabai kažkas matėsi. Po to ji išėjo ir paskambino mamai, kad jos atvažiuotų pasiimti.

Liudytojas N. Š. parodė, kad 2022 m. vasarą buvo pakviestas į D. gimtadienio šventę. Ji vyko (duomenys neskelbtini) kaime. Iš šventėje dalyvavusių asmenų pažinojo ir D. V., taip pat buvo D. brolis J. M. ir jo žmona, A. M.. Kitų asmenų nepažinojo. Iš viso buvo apie 15 žmonių. Iš pradžių viskas buvo gerai, buvo nuėjęs maudytis į kubilą. Besimaudydamas pamatė, kad pavėsinėje, kurioje buvo švenčiama, įvyko susistumdymas. Kas stumdėsi, nematė, nes buvo daug žmonių. Iš pavėsinės išėjo D. V. ir kiti žmonės. Išlipo iš kubilo, ėjo žiūrėti, kas įvyko. D. V. kėlė triukšmą, siekdamas sukelti muštynes, o jie ir jaunesnės merginos jį ramino. D. V. pasakė, kad išeina, bet tuoj grįš ir, kaip suprato, vėl bus kažkokios riaušės. Po kiek laiko kažkas sušuko, kad atvažiavo. Išlipo iš kubilo ir ėjo žiūrėti, kas atvyko. Einant keliuku, jau išėjus iš sodybos, pamatė, kad kalbėjosi J., jo žmona, „švogeris“. Buvo būrys žmonių, tame tarpe ir D. V.. Jie kalbėjosi. Jam einant įvyko grumtynės, po kurių kažkas gulėjo ant žemės. Kadangi jam einant link įvykio vietos buvo papurkšta dujų, daugiau nieko nebematė. Grumtynėse dalyvavo jo svainis ir sesuo, D., A., panelės iš jaunimo. Matė J., gulintį ant žemės, ant kelio. Dujų papurškė jo „švogeris“ J.. Dėl to jis buvo įkritęs į griovį, ilgai buvo ant kelio, todėl nežino, kaip visi išsiskirstė. Griovys – tai nedidelis šlaitas, apie metrą. Mano, kad situaciją lėmė tai, kad visi buvo neblaivūs. Kaltinamojo kalbantis su nukentėjusiuoju nematė. Matė grumtynes, bet negali išskirti pačio sumušimo. Su niekuo šio įvykio vėliau neaptarinėjo. Tik D. jam sakė, kad grumtynių metu J. buvo sužalotas, jam buvo išmuštas žandikaulis. Sakė, kad kažkas iš jų jį sužalojo. Tuo metu, kai D. V. išėjo iš pavėsinės, jis buvo piktas, norėjo grįžti, todėl jį ramino. Būtent jį ramino, nes daugiau niekas sumaišties nekėlė ir nebuvo ką raminti. Jis ranka trenkė į namo sieną. D. buvo agresyvus, jam sakė, kad nėra, dėl ko grįžti. Tačiau išeidamas, eidamas link vartų, D. V. su įniršiu minėjo, kad grįš surinkęs „chebros“. Kad buvo sumuštas pavėsinėje, D. nieko neminėjo, jis buvo agresyviai nusiteikęs ir nesakė, kad jį kas nors sumušė. Jokių jo sužalojimų kalbėdamas su juo nematė.

Liudytojas V. M. parodė, kad J. M. yra jo brolis. Jis buvo šventėje, kurioje buvo švenčiamas jo sesers D. gimtadienis sode. Matė, kad šventėje buvo ir jaunimo, bet daugiau žmonių iš jų giminės. Išskyrus seną pažįstamą D., kuris buvo apklaustas prieš jį (past. N. Š.), iš pradžių svetimų žmonių nebuvo. Iki tol, kiek yra šventęs pas seserį, jokių muštynių ar konfliktų nebuvo kilę, jų kompanija rami. Įprastai švęsdavo tik pažįstamų žmonių rate, todėl jam buvo keista, kad šį kartą jie pakvietė D. V.. Šis asmuo yra sesers vaiko A. M. draugas. Tiek jis, tiek ir Š. M. taip pat buvo šventėje. Nors A. išgėręs būdavo agresyvus, bet jų klausydavo, todėl barnių išvengdavo. Kai atėjo į šventę, sesers paprašė padengti stalą atskirai pavėsinėje. Kol visi atvažiavo, gėrė arbatą, viskas buvo gerai. Pavėsinėje buvo tik jų giminė: sesuo A., J. su žmona, trys A. vaikai. Jaunuoliams buvo išnuomotas kubilas ir jie buvo atskirai. Po kiek laiko pavėsinėje pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Iš pradžių viskas buvo gerai, grojo muzika, jie šoko, dainavo, tačiau po kiek laiko į pavėsinę atėjo kaltinamasis. Tuo metu J. stovėjo, šnekėjo, norėjo sakyti tostą. Tuo metu prie išėjimo stovėjo ir kalbėjosi dvi merginos – galimai Š. M. žmona ir dar viena, galimai kaltinamojo žmona. Kaltinamasis priėjo prie J., jį pavadino stora kiaule ir pastūmė. Pamanė, kad jis išgėręs juokauja. Pastumtas J. prisėdo ant kėdės, paklausė, kas darosi ir kaltinamąjį pastūmė atgal. Tuo metu kaltinamasis norėjo suduoti smūgį nukentėjusiajam, bet du sūnūs, kurie sėdėjo šalia jo, iš karto kaltinamąjį paėmė už rankos ir patraukė į save. Tada kaltinamasis nuo J. perėjo prie vyresniojo sūnaus M., užsimojo jam duoti smūgį, o šis jam kirto atgal į krūtinę. Kai kaltinamajam buvo suduota atgal, jis priklupo ir išėjo iš pavėsinės, pritūpdamas atsigulė ant žemės. N. Š., pamatęs, kas vyksta, priėjo, paėmė kaltinamąjį už nugaros, tačiau kaltinamasis nenorėjo nusiraminti, ėmė stumdytis su N. Š.. N. užlaužė jam rankas, paguldė ant žemės ir palaikė apie 10 min., kad apsiramintų. Kai apsiramino, paleido. Paleistas jis vėl ėmė pulti, kelti triukšmą, muštynes. Manė, kad geruoju tai nesibaigs. Į visą tai įsimaišė ir A. su Š., kaltinamąjį ėmė traukti į save, liepė apsiraminti, nes kaltinamasis spardė namą ir padarė skylę. Trys asmenys išėjo ant kelio, už sodo ribų, ir ėmė kalbėtis. Matė, kaip D. paėmė telefoną, skambino draugams, kad jam padėtų. Skambino, bet neprisiskambino. Jis (liudytojas) A. prašė pasiimti kaltinamąjį ir išvažiuoti. Tuomet keturi asmenys, įskaitant kaltinamąjį ir jo žmoną, apie 19-20 val. išvyko. Į sodo teritoriją įvažiuoti gali tik tie, kas žino automatinių vartų kodą. Kadangi kodą A. žinojo, visi ir išvažiavo. Tikėjosi, kad viskas tuo baigsis. Dar apie valandą pabuvo šventėje ir išvažiavo namo, manė, kad konfliktas tuo ir baigėsi. Kitą rytą, apie 9 val. paskambino J. ir paklausė, kaip jo sveikata, nes jis nevairavo, tad jo klausė, ar nepadaugino alkoholio. J. jam pasakė, kad guli ligoninėje dėl lūžusio žandikaulio. Papasakojo, kad po to, kai jis išvažiavo, A. atidarė vartus ir apie 23 val. kaltinamasis, jau būdamas ne vienas, atvažiavo antrą kartą. Buvo kaltinamojo motina ir tėvas, žmona. Iš bagažinės išsitraukė armatūrą ar lazdą. Motina taip pat turėjo ašarinių dujų, jas panaudojo. Tėvas bandė kalbėtis, barėsi, o kaltinamasis iš už nugaros sudavė smūgį į galvos sritį nukentėjusiajam, į žandikaulį. Tuo metu jo žmona pykosi su J.. Būtent šitas smūgis ir buvo rimtas nukentėjusiojo sužalojimas. Jo brolis tuo metu dirbo suvirintoju, tuo metu buvo savaitgalis.

Liudytoja I. M. parodė, kad 2022 m. liepos mėn. sodyboje (duomenys neskelbtini), vyko jos vyro A. M. motinos D. M. gimtadienis. Atvyko apie 18-19 val. Iš pradžių viskas buvo gerai, bet įpusėjus vakarui, kilo konfliktas, nes vyresni žmonės per daug išgėrė, nors iš pradžių jiems išgėrus jai matant jokių konfliktų nebuvo. Jau pritemus, jie išėjo iš sodybos, bet po maždaug 30 min. grįžo pasiimti daiktų. Grįžus matė, kaip J. M. žmona su pagaliu talžė jos seserį S. R.. Daug žmonių buvo ant kelio. Kad kažkas būtų smurtavęs prieš J., nematė. Jis buvo sveikas. Po to buvo papurkštos dujos ir jie pasišalino. Šventės metu vyresni asmenys buvo pavėsinėje. Joje taip pat buvo ir J. M., bet jis buvo priėjęs ir prie jų, jaunimo, stalo. Prie jų stalo sėdėjo ir D. V.. J. M. prie jų priėjus, jokių konfliktų nebuvo. Nukentėjusysis vakaro metu vartojo alkoholį, buvo apsvaigęs. D. V. buvo išgėręs, bet labai apsvaigęs nebuvo.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (2 t., b. l. 39-41). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2022 m. liepos 23 d. vakare (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje be pagrindo buvo užpulta jos sesuo S.. (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) name gyvena jos draugo A. M. mama D. M., kuri juos abu pakvietė 17.00 val. atvykti į svečius, į jos gimtadienio šventę. Ji žinojo, kad yra pakviesta ir jos sesuo S. R.. Nuvyko į gimtadienį apie 18.00 val., nuvykus pamatė lauko pavėsinėje ir daugiau žmonių. Visi vakarojo, valgė ir vartojo alkoholinius gėrimus. Ji taip pat vartojo brendį su kola, išgėrė, jos manymu, nedaug. Apie 20.00 val. atvyko ir jos sesuo S. į gimtadienį ir prisijungė prie jų. Ji taip pat šiek tiek vartojo alkoholio. Jiems vakarojant, prie kito svečių staliuko ji išgirdo konfliktą. Kadangi A. M. giminių, apart jo mamos D. M., nepažįsta, tai nežino, dėl ko ir kas sukonfliktavo. Vyko žodinis konfliktas, visi prie to stalo buvo atsistoję, ji nematė vėliau, ar ten vyko tik žodinis konfliktas, ar susistumdymas. Pasidarė nemalonu būti tokioje aplinkoje, todėl ji su seserimi ir A. išėjo iš kiemo savo automobilių link, už vartų. Prie automobilių jie buvo trise, kalbėjosi. Pastebėjo, kad ji neturėjo pasiėmusi savo mobilaus telefono, kurį paliko palapinėje, o A. buvo palikęs piniginę namo viduje, todėl jie trise ėjo iki namo kiemo pasiimti daiktų. Buvo jau gerokai sutemę, kiek valandų, pasakyti negali, nes nežino. Jie matė, kad ant kelio buvo atėję ir daugiau žmonių, asmenys toliau konfliktavo. Atsisukusi pamatė, kad šalia jos nėra nei sesers, nei A. M.. Ji vėl išgirdo konfliktuojančius asmenis visai šalia savęs, atsisukusi pamatė moterį, kurios nepažįsta, mojuojančią medine lazda sesers S. R. link. Tamsoje nematė, kur sesei pataikė, tačiau buvo ne vienas smūgis, dėl ko sesuo S. pradėjo šauktis pagalbos. Viskas vyko gana greitai, ji, pamačiusi šaukiančią iš skausmo seserį S. R., ją pastūmė nuo tos moters, ir ta moteris vis tiek pagaliu mojavo toliau, taikydama jų link. Dėl tos moters veiksmų ji nebuvo sužalota, moteriai ji pretenzijų neturi. Taigi, ji su seserimi S. nuo jos pabėgo į skirtingas puses tarp žmonių, ir staiga ji pajuto ašarines pipirines dujas. Kas jas paleido, kur link, ji nežino. Akys buvo pilnos dujų, ji bandė pasitraukti nuo žmonių. Pradėjau šauktis savo draugo A., kad nieko nemato, pajuto, kad jis paėmė jai už rankos ir nusivedė mašinos link. Ten A. paskambino savo draugui, kuris atvyko jų pasiimti. Grįžo iki (duomenys neskelbtini), iki savo namų, ten būdama, ji draugo telefonu paskambino savo mamai J. R., kuri jai pasakė, kad S. jau veža į traumatologinį punktą dėl piršto skausmo, įtarė, kad įvykio metu bus sumuštas ar sulaužytas pirštas. Vėliau, ji pati skambino bendruoju pagalbos telefonu, ką daryti, kuomet yra papurkšta dujomis į akis. Apie asmenis, kurie buvo gimtadienyje, gali papasakoti A. M., kuris bent jau pažįsta savo gimines ir artimuosius. A. po įvykio jai pasakė, kad S. sužalojo J. M.. Jos asmeniškai ji nepažįsta, tą vakarą matė pirmą kartą. Dėl ko vyko konfliktas, ji nežino iki šiol, kas jį pradėjo, taip pat nežino. Kodėl S. buvo užpulta, jos nuomone, neblaivių asmenų, tamsoje, nežino.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja šiuos parodymus patvirtino, nurodė, kad juos duodama, sakė tiesą ir įvykio aplinkybes atsiminė geriau. Kas konflikto metu buvo ant kelio, nežino, nes buvo tamsu. Kai nukentėjusiojo žmona sklaidėsi su lazda, kur tuo metu buvo J., nežino, jo nematė. Kad jo žmona būtų jam trenkusi lazda, nematė.

Liudytojas Š. M. parodė, kad 2022 m. liepos mėn. buvo jos motinos D. M. gimtadienio šventė (duomenys neskelbtini). Kadangi švęsdami prisigėrė, daug aplinkybių neatsimena. Šventėje buvo ir kaltinamasis bei nukentėjusysis. Jie sėdėjo prie atskirų stalų. Jis pats sėdėjo prie jaunimo stalo, prie jo buvo D. V., A. M., I. ir S.. Nematė kaltinamojo, priėjusio prie vyresnių asmenų stalo. Ar kas nors prie vyresniųjų stalo pykosi, nematė. Jis pats buvo priėjęs prie vyresniųjų stalo. Visą laiką buvo sodo teritorijoje. Ar kažkas buvo pasišalinęs iš sodybos, nežino. Girdėjo, kad ant gatvės vyko muštynės. Galimai, mušėsi D. V.. Apie tai girdėjo iš kitų žmonių, pasakojo motina ir sesės. Motina sakė, kad D. V. susipyko su J. M. ir susimušė. Dėl ko susipyko, nežino. Ar pats buvo išėjęs į (duomenys neskelbtini) g., neprisimena. Neatsimena, kad ant gatvės būtų baręsis su A. M.. Nieko nežino apie tai, kad kas nors būtų panaudojęs ašarines dujas.

Liudytoja K. M. parodė, kad 2022 m. vasarą buvo jos motinos gimtadienio šventė. 2022 m. liepos 23 d. apie 22 d. grįžo namo į (duomenys neskelbtini), po darbo. Jai pasakė, kad vyksta konfliktas tarp D. V. ir J.. Visi susirinko ant gatvės. Ji taip pat nuėjo. Matė, kaip vieni ateidinėjo iš vienos pusės, o kiti – iš kitos. Tai buvo I., S., D., A., D. tėvai. jie ėjo link jos, o po to įvyko susistumdymas. Kas stumdėsi, nežino, buvo daug žmonių. Matė, kad J. buvo parkritęs, tačiau nepastebėjo, ar prie griovio, ar griovyje. Kodėl jis nukrito, nežino. Susibūrimo metu vyko susistumdymas, N. Š. buvo papurkšta dujų. Po to J. grįžo į jos namų kiemą, sėdėjo. Jo žandikaulis buvo sutrenktas, sunkiai šnekėjo. Prieš minėtą įvykį taip nebuvo. D. V. į sodybą atgal negrįžo, išėjo su grupe – I., S. ir savo tėvais. Atgal į sodybą grįžo ji, Š., J., J. ir D.. A. ir Š. yra jos broliai, Š. taip pat buvo ant kelio, jie su A. tarpusavyje konfliktavo, nes I. pradėjo konfliktą Š. atžvilgiu. Prieš įvykį sodo namas buvo tvarkingas, po įvykio jo sienoje atsirado skylė, nes D. trenkė į namą.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (2 t., b. l. 47-49). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2022 m. liepos 23 d. buvo mamos D. M. gimtadienis, adresu (duomenys neskelbtini). Ji pati dirbo tą dieną, tačiau gana vėlai, apie 22.30 val., grįžo autobusu iš (duomenys neskelbtini) miesto į namus. Grįžusi namo, kiemo ir sodo teritorijoje pamatė sėdinčius nelabai patenkintus svečius. Dauguma jų buvo neblaivūs. Iš svečių buvo likę: mamos brolis J. M. su žmona J. M., tetos A. vaikai (A. jau nebuvo šventėje) M. ir E. M., kaimynystėje gyvenantis N. Š., jos brolis A. M. ir jo draugė I. R., jos sesuo S. R., kitas jos brolis Š. M. ir jo sugyventinė D. I., jos brolių draugas D. V. su drauge V. G.. Ji pamatė, kad D. V., būdamas kiemo teritorijoje, prie stalo, šūkauja jos dėdei J. M., kuris sėdėjo pavėsinėje prie kito stalo. A., būdamas šalia D., neleido jam tęsti konflikto. Matė, kad galiausiai A. su drauge I. ir jos seserimi S., D. V. su drauge V. išėjo iš pavėsinės. Kiek laiko jie buvo išėję, tiksliai pasakyti negali. Ji taip pat, persirengusi po darbo, liko kieme švęsti. Buvo blaiva, alkoholio nevartojo. Mama D. M. jau buvo pavargusi, dėl savo būsenos jau buvo parvesta į namo vidų miegoti. Tuo metu išvyko ir jos pusbroliai M. ir E. M. iš jų namų. Po kurio laiko, būnant kieme, ji išgirdo, kad iš gatvės pusės kažkas šūkauja. Ji, jos teta J. M., dėdė J. M., N. Š., brolis Š. M., jo draugė D. I. išėjo į gatvę pasižiūrėti. Ji suprato iš situacijos, kad prieš tai vyko rimtesnis konfliktas, kad galimai čia grįžta negeruoju jos brolis A. M. su D. V.. Ji matė, kad iš kiemo jos teta J. M. pasiėmė jos mamos lazdą, kurią jos mama D. naudoja pastoviai dėl vaikščiojimo. Daugiau kažkokių daiktų pas kitus asmenis, su kuriais ji išėjo iš kiemo, nematė. Jau buvo pakankamai tamsu, tačiau ji suprato, kas ateina: iš kairės pusės (duomenys neskelbtini) gatvėje atėjo merginos I., S. ir V., o iš kitos pusės – brolis A., draugas D. ir jo tėvai. D. tėvus ji atpažino, nes jie gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime. Prasidėjo žodinis konfliktas tarp brolių A. ir Š., tačiau jų konfliktas tuo ir baigėsi. Toliau viskas vyko gana greitai. Konfliktinė situacija nerimo, dauguma asmenų šūkavo. Ji nesuprato, kas su kuo konfliktuoja. Girdėjo šūkaujant ir merginas – I., S., savo brolius. Pamatė, kad dėdė J. jau nuėjo prie D. V. ir jo tėvų, tačiau, kaip minėjo, buvo tamsu, ir ji nematė, kas ten konkrečiai įvyko. Tada matė ir savo tetą J. M. su lazda, einančią savo vyro J. M. link. Nuo vartelių ji atėjo gatvės link ir pamatė, kad dėdė J. M. guli ant žemės, o J. M., lazda mojuodama, gynė savo vyrą. Kai mojavo lazda, garsiai šaukė: „palikit mano vyrą“. Šalia buvo matyti ir merginos – I., S., V.. Ar lazda J. M. ką nors užgavo, ji nematė, girdėjo, kaip merginos klykė, dėl ko, ji nežino. Staiga išgirdo, kad kažkas sakė, jog yra purškiamos ašarinės pipirinės dujos. Ji nuo tos vietos pasitraukė kiemo link, todėl dujų jai niekas nepapurškė. Nuo papurkštų dujų visi išsilakstė kas kur. Ji pamatė N. Š. griovyje, jis valėsi žolėmis akis. Tada J. M. ir dėdė J. M. parbėgo į kiemą, paskui – ir Š. su D.. Visi kiti, ji nežino, kur išėjo. Grįžusi teta J. M. ilgai plovėsi skaudančias akis. J. M. minėjo, kad gavo į veidą, nuo ko, ji nežino. Gana vėlai, po visko, J. M. ir dėdė J. M. išėjo namo pėsčiomis, nes gyvena ne visai toli, kitoje sodų bendrijoje. Mamai D. apie visą įvykį ji papasakojo paryčiais, kai nubudo nuo lietaus. Po įvykio, po kelių dienų, ji sužinojo, kad dėdei J. M. yra nustatytas žandikaulio lūžis. Su mama D. jos buvo nuvykusios pas jį į namus aplankyti. Po šio įvykio ji negirdėjo, kad dar kas buvo sužalotas. Taigi, nori paminėti, kad nežino, dėl ko konfliktas prasidėjo per mamos gimtadienį, ir kodėl taip atsitiko.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja šiuos parodymus patvirtino. Papildomai parodė, kad Š. M. ir D. V. yra draugai. Kai nukentėjusysis buvo nukritęs, ji nuo jo buvo maždaug trijų metrų atstumu, todėl buvusius žmones atpažino, juos matė. Kur tuo metu buvo D. V., nežino, bet visi buvo viename rate, susibūrime. Iš to susibūrimo nukentėjusysis ir nukrito. D. V. šūkavo J., ką tiksliai, negali įvardyti, visi buvo neblaivūs. Griovys, esantis prie sodo, yra iškasta žemė, jis nėra kietu paviršiumi. Nematė, kad D. V. būtų trenkęs nukentėjusiajam. Nukentėjusiajam atsistoti padėjo žmona. Tuo metu, kai jis nukrito, žmoną gynė jį su lazdele, sakė, kad paleistų jos J., mosikavo lazda. D. I. yra Š. M. sužadėtinė. Broliai A. ir Š. ant gatvės konfliktavo dėl I.. Iš kiemo asmenys atėjo juos išskirti. Tarp jų buvo ir J. bei D. jie irgi juos skyrė. Tačiau tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo konfliktas jau buvo kilęs iš anksčiau. D. konfliktavo tik su J.. Kad J. kažkam būtų trenkęs ar kažką pastūmęs, nematė.

Liudytojas A. K. parodė, kad 2022 m. liepos 23 d. buvo (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Netoli jo sodo yra (duomenys neskelbtini), o ant stulpo prie sodo yra kameros. Tą vakarą buvo daug triukšmo ir necenzūrinių žodžių. Iš toli matė, kad ant kelio stovėjo daug jaunimo. Vaizdo kameros fiksuoja vaizdą tik iki tvoros.

Liudytoja D. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. liepos mėn. buvo D. gimimo diena. Ji atvyko su Š. M.. Sode buvo J., D. vaikai ir kiti giminės. Taip pat buvo kaltinamasis. Sėdėjo kompanijomis prie atskirų stalų. Prie jaunesnių žmonių buvo kaltinamasis, o ji sėdėjo prie vyresniųjų. Šventė baigėsi, kai įvyko konfliktas lauke. Pavėsinėje konflikto nepastebėjo, jis vyko už jos ribų. Po to, kai baigėsi konfliktas, į kiemą atėjo J., Š. sesuo, atnešė vandens akims prasiplauti. J. ir N. nusiplovė akis ir jie išėjo namo. J. sakė, kad jam skaudėjo žandikaulį, nepamena, ar buvo kraujo. Buvo kalbama, kad įvyko konfliktas ir kažkas iš jaunimo jam trenkė. Ji pati konflikto nematė. Kalbėjo su kaltinamuoju, bet neprisimena, ką jis sakė, ji nieko nesiaiškino ir nesidomėjo. Jis buvo neblaivus, taip suprato iš jo bendravimo. Iš visų asmenų I. jai pasirodė buvusi agresyvi, sakė, kad J. M. bus negerai. Nakvojo D. namuose, pati D. iki konflikto likus kelioms valandoms išėjo iš šventės.

Liudytoja D. M. parodė, kad 2022 m. liepos 18 d. vyko jos gimtadienio šventė. Jos pasveikinti atvažiavo vaikai, buvo D. V. su drauge, sesers vaikai, brolis V. M. ir J. M. su žmona J. M., jos sesuo su vaikais, krikšto mama. Šventė vyko lauke, pavėsinėje, taip pat jaunesni asmenys, įskaitant D. V., buvo lauke, už pavėsinės, buvo išsinuomoję kubilą, dainavo. Kadangi jai pradėjo svaigti galva, ji šventę palik ir nuėjo atsigulti. Jai žinoma, kad buvo sodyboje muštynės, susimušė vaikai. Tai žino iš krikšto mamos.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, nutarė pagarsinti liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 50-52). Liudytoja parodė, kad 2022 m. liepos 23 d., šeštadienį, ji šventė savo gimtadienį savo namuose. Šventėje, kuri vyko lauko pavėsinėje, dalyvavo jos giminės ir artimieji: J. M. ir jo žmona J. M., jos sesuo A. M. su trimis vaikais K., E. ir M., jos brolis V. M., jos krikšto mama E., jos draugas N. Š. bei jos sūnus A. M. ir jo draugė I., vėliau atvyko ir jos sesuo S., jos sūnus Š. ir jo draugė D., jos sūnaus A. draugas D. V. ir jo draugė V., jos brolio N. M. sūnėnas K. S.. Jie daugiausiai sėdėjo ir šventė pavėsinėje, o jaunimas – prie kito stalo, lauke, netoli vandens kubilo. Viskas prasidėjo, kai pradėjo per mikrofoną dainuoti jos brolis J. M.. Tada D. V., kuris sėdėjo prie kito stalo, pradėjo kabinėtis prie jos giminaičių. Dėl ko vyko konfliktas, ji negali įvardinti, nes daugiausiai visi buvo neblaivūs. Ji taip pat vartojo šampano vakaro metu. Ji nežino, kodėl, tikslaus laiko įvardyti negali, nes nežiūrėjo į laikrodį, D. V. pribėgo prie stalo ir pastūmė iš nugaros sėdintį jos brolį J. M.. Du ar tris sykius, tada sudavė kumščiu, o brolis pasakė jam nusiraminti. Tada jaunimas nuo kito stalo pribėgo prie D. ir pradėjo jį raminti. D. nenusiramino. Jį laikė A. M., jo draugė V. ir kiti. Tada jaunimas išėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Kas ten vyko, ji nematė. Ji liko sėdėti pavėsinėje. Vaikščioti ji greitai negali, po insulto nevaldo gerai kairės kūno pusės. Taigi, liko su giminaičiais prie stalo. Buvo jau vėlu, sutemę, pamačiusi A. ir Š. dar kieme, jų paprašė nuvesti ją į kambarį. Taip ir liko jau namuose, o žmonės skirstėsi į namus, konfliktas buvo nurimęs. Po įvykio, nakties metu, apie 03.00 val., ji pabudo, pamatė kieme dar degančią lauko šviesą, grojo muzika, smarkiai lijo. Dukra K. irgi pabudo, papasakojo, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje susimušė jos sūnūs: A. M. „chebra“ puolė Š. M. dėl jai nežinomų priežasčių. K. dar papasakojo, kad buvo atėję D., L. ir A.. D. tėvas J. V. atėjo iš vienos gatvės pusės, o iš kitos pusės atėjo S., I., V., D. V. mama G. V. bei puolė gatvėje buvusius J. M., J. M., N. Š.. K. papasakojo, kad dujomis purškė visiems D. tėvas J. V., J., J. ir N. buvo sužaloti po všio įvykio.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja šiuos parodymus patvirtino, nurodė, kad K. jai papasakojo apie konfliktą, kurio metu buvo panaudotos dujos. Iš kur ji apie jį žinojo, nežino. Kitos dienos rytą paskambino J. M., kuri jai pasakė, kad J. M. buvo ligoninėje, jį sumušė D. V. arba jo tėvas. Daugiau įvykio detalių nepasakojo, nes ant jos supyko, kad būtent jos gimtadienio šventėje buvo sumuštas nukentėjusysis. Jai sakė, kad šventės metu D. V. trenkė į sieną, galbūt iš nervų ar per daug išgėręs. Pavėsinėje vykusios situacijos metu D. V. stumtelėjo jos brolį. A. M. pribėgo, kad D. apramintų. Kiti asmenys, buvę pavėsinėje, taip pat šoko užstoti dėdę.

Specialistas Ąžuolas Stukas paaiškino, kad jis yra Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertas. Susipažinęs su byloje esančia specialisto Gregorijaus Abi Chaker specialisto išvada, paaiškino, kad specialistas nukentėjusįjį apžiūrėjo 2022 m. rugpjūčio 2 d. ir ištyrė jį medicininiu požiūriu. Konstatuotos kelios kraujosruvos kakle, žaste. Be to, buvo susipažinta su Kauno klinikų pateiktais medicinos dokumentais, iš kurių matyti, kad jam buvo nustatytas dvigubas apatinio žandikaulio lūžis. Buvo surašyta išvada, kad šis lūžis kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, o kraujosruvos – kaip nežymus. Šiai išvadai jis pritaria. Dešinio žasto šoniniame paviršiuje kraujosruva skersinė, ovalo formos, nedidelė. Savigynai nebūdinga. Galima ranka mėginti gintis, tačiau galėjo būti suduota ar įspirta. Daktaras laisvai interpretuoja savigynos sąvoką. Visumoje jo požiūris, kad visi sužalojimai gali atsirasti savigynos metu, priklauso nuo situacijos. Žandikaulį galima ir savigynos metu sulaužyti. Paprastai vieno trauminio poveikio žandikaulio lūžta kampas ir priekyje nuo smūgio deformacijos. Konkrečiai šie sužalojimai abu padaryti vieno trauminio poveikio pasekmėje. Pilvo kairėje pusėje kraujosruva dėl nedidelės energijos smūgio kietu buku daiktu, kaip rašoma kairėje pusėje. Toks labai nedidelis sužalojimas greičiausiai padarytas riboto paviršiaus daiktu. Spalva keičiasi ir daktaras rašo, kad 10 parų praėję po traumos, jos po truputį keičia spalvą, reiškia trombocitai ardo raudonuosius kūnelius ir gyja. Yra tokių, kurių mes nematome, pasidaro rusvos ir viskas, kiek aš matau tų kraujosruvų, gydytojai jų nepastebėjo ir jos neturėjo įtakos ir jie kreipė dėmesį ten, kur reikia kreipti, kad suteikti medicininę pagalbą. Sakyti kategoriškai, kad jos visos padarytos vienu metu, galimybės nėra, gali kelios paros skirtis. Nuo traumos iki apžiūros praėjo 10 parų, ši aplinkybė vertinimą apsunkino. Žandikaulio trauma galėjo būti padaryta įvykio metu. Žandikaulio lūžis griūnant galimas, bet retas atvejais, be to, kai yra griuvimas, dažniausiai matomi kažkokie nubrozdinimai, šiuo atveju menkai tikėtina, bet galimas traumos mechanizmas, nors labiau tikėtina, kad tai buvo agresija. Galima ir gulinčiam taip smogti. Greičiausiai dešine ranka iš priekio buvo smogta, iš nugaros sunkiau taip sužaloti. Visumoje reali padėtis sėdinčiam ar stovinčiam, yra iš priekio trenkta, vieno trauminio poveikio.

2022 m. liepos 27 d. skunde nukentėjusysis nurodė, kad prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, jog 2022 m. liepos 23 d. apie 22–23 val. D. V. jo atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą: šoko ant jo, rankomis stumdamas į krūtinę pargriovė ir sudavė ne mažiau kaip du kartus dešinės rankos kumščiu į veidą, dėl to jam lūžo apatinis žandikaulis dviejose vietose, kurį laiką buvo praradęs sąmonę (1 t., b. l. 7–8).

Įvykio vietos – gyvenamojo namo sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) teritorijos – apžiūros protokolas patvirtina, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. 11.45-12.00 val. buvo apžiūrėta, aprašyta ir fotolentelėje užfiksuota įvykio vieta. Apžiūros metu nustatyta, kad gatvės grindinys grįstas pilkos spalvos skaldos, žvyro ir smėlio mišiniu. Ties minėtos gatvės įvažiavimu – metalinis stulpas su ženklu bei gatvės pavadinimo „(duomenys neskelbtini)“ užrašu ant jo. (duomenys neskelbtini) gatvėje rastas dviejų aukštų pastatas, pažymėtas numeriu „(duomenys neskelbtini)“. Namo sienos dekoruotos rausvai rudos spalvos struktūriniu tinku. Pastato kiemo teritorija iš gatvės pusės aptverta žalios spalvos, metalinio segmento tvora. Nustatyta, kad ant pastato, adresu (duomenys neskelbtini), yra sumontuota vaizdo stebėjimo kamera, todėl įvykis gali būti nufilmuotas (1 t., b. l. 16–22).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto Gregoire Abi Chaker išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad J. M. nustatytas apatinio žandikaulio lūžis kairio kampo srityje bei priekyje kairėje, tarp I ir II dantų, kraujosruva dešiniame žaste, kraujosruva pilvo kairėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti, daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis, pasirinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2022 m. liepos 23 d., trenkiant J. M. į krūtinę, suduodant smūgius jam į veidą. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, apatinio žandikaulio lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, kraujosruvos laikomos nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 61–63).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šio straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyti kvalifikuojantis šią nusikalstamą veiką požymis – nesunkus sužalojimas ar susargdinimas dėl chuliganiškų paskatų.

Šiuo atveju D. V. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl to, kad jis nesunkiai sutrikdė sveikatą su juo kartu 2022 m. liepos 23 d. sodų bendrijos teritorijoje, sode, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), D. M. gimtadienio šventėje dalyvavusiam pastarosios broliui J. M.. Kaltinamasis D. V. savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo nepripažino. Jis teigė, kad konflikto metu, būdamas gatvėje, jis bendravo su N. Š., kai tuo tarpu nukentėjusysis jį bandė per N. Š. pasiekti, kol galiausiai pasiūlė susigrumti „vienas prieš vieną“. Kaltinamasis tvirtino nukentėjusįjį tik pastūmęs, nepamena, ar dėl pastūmimo šis liko stovėti, tačiau daugiau jokio smurto prieš jį nevartojo. Mano, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti eidamas iš sodybos, paslydęs ant rasotos žolės ir nukritęs. Teismo vertinimu, ši kaltinamojo dėstoma versija dėl nukentėjusiojo susižalojimo kitu nei šio įvykio metu yra nepagrįsta, ji atitinka kaltinamojo gynybinę poziciją, kurią paneigia kitų byloje surinktų įrodymų visuma.

Kaip matyti iš byloje esančios specialisto išvados, nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais, o apatinio žandikaulio lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kiti sužalojimai, kurie buvo konstatuoti nukentėjusiajam, yra kraujosruva pilvo kairėje ir dešiniame žaste. Teisiamojo posėdžio metu specialisto išvadą patvirtino ir teismo medicinos ekspertas Ąžuolas Stukas, kuris nurodė, kad dėl nedidelio kraujosruvos paviršiaus pilvo srityje, tikėtina, kad ji padaryta riboto paviršiaus objektu, o kraujosruva žaste galėjo būti padaryta spiriant, suduodant. Susipažinęs su nukentėjusiajam konstatuotais sužalojimais veido srityje, ekspertas nurodė, jog nors žandikaulis gali lūžti asmeniui griūnant, tačiau tai mažai tikėtina. Be to, įprastai tokiu atveju būtų išlikę ir kiti sužalojimai šioje srityje, pvz. odos nubrozdinimai, kas šiuo atveju nenustatyta. Specialisto vertinimu, labiausiai tikėtinas žandikaulio lūžio mechanizmas yra vienas trauminis poveikis į žandikaulio sritį, smūgiuojant iš priekio, tiek asmeniui gulint, tiek sėdint ar stovint.

Teismo vertinimu, nukentėjusiojo ir liudytojos jo sutuoktinės parodymai apie tai, kada konkrečiai J. M. buvo suduotas smūgis į veido sritį, nėra pakankamai nuoseklūs, tačiau jie kategoriškai ir nedviprasmiškai viso baudžiamojo proceso metu patvirtino faktą, kad toks smūgis nukentėjusiajam buvo suduotas ir jį sudavė būtent kaltinamasis įvykio, vykusio gatvėje, metu. Vien tai, kad esant dinamiškai, greitai kintančiai bei įtemptai situacijai tiek liudytoja, tiek ir pats nukentėjusysis negalėjo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kada tiksliai jam buvo suduotas smūgis į veido sritį, dėl kurio jis patyrė žandikaulio lūžį, nesudaro pagrindo spręsti apie jo bei jo sutuoktinės duotų parodymų nepatikimumą, juolab kad jokie byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad nukentėjusysis šventės metu būtų konfliktavęs dar su kažkuo kitu, išskyrus kaltinamąjį.

Nukentėjusiojo bei J. M. parodymus patvirtina ir liudytojo V. M. parodymai apie konflikto priešistorę, tai yra tai, kad kaltinamasis priėjo prie J. M., buvusio pavėsinėje, jį pavadino stora kiaule ir pastūmė. Pamanė, kad jis išgėręs juokauja. Pastumtas J. prisėdo ant kėdės, paklausė, kas darosi, ir kaltinamąjį pastūmė atgal. Tuo metu kaltinamasis norėjo suduoti smūgį nukentėjusiajam, bet du sūnūs, kurie sėdėjo šalia jo, iš karto kaltinamąjį paėmė už rankos ir patraukė į save. Tada kaltinamasis nuo J. perėjo prie vyresniojo sūnaus M., užsimojo jam duoti smūgį, o šis jam kirto atgal į krūtinę, kas atitinka ir paties kaltinamojo parodymų turinį. Kai kaltinamajam buvo suduota atgal, jis priklupo ir išėjo iš pavėsinės, pritūpdamas atsigulė ant žemės. N. Š., pamatęs, kas vyksta, priėjo, paėmė kaltinamąjį už nugaros, tačiau kaltinamasis nenorėjo nusiraminti, ėmė stumdytis su N. Š.. N. užlaužė jam rankas, paguldė ant žemės ir palaikė apie 10 min., kad apsiramintų. Kai apsiramino, paleido. Paleistas jis vėl ėmė pulti, kelti triukšmą, muštynes. Jis (liudytojas) A. prašė pasiimti kaltinamąjį ir išvažiuoti. Tuomet keturi asmenys, įskaitant kaltinamąjį ir jo žmoną, apie 19-20 val. išvyko, su jais vyko A. M., kuris žinojo įvažiavimo į sodybą kodą. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina bei tuo pačiu papildo kaltinamojo dėdės N. Š. parodymai. Jis nurodė, kad būtent D. V. sodyboje kėlė triukšmą, konfliktavo pavėsinėje, siekdamas sukelti muštynes, o jis ir jaunesnės merginos jį ramino. D. V. pasakė, kad išeina, bet tuoj grįš ir, kaip suprato, vėl bus kažkokios riaušės. Būtent jį ramino, nes daugiau niekas sumaišties nekėlė ir nebuvo ką raminti. Kaltinamasis trenkė į namo sieną, buvo agresyvus, jis jam sakė, kad nėra, dėl ko grįžti. Tačiau išeidamas, eidamas link vartų, D. V. su įniršiu minėjo, kad grįš surinkęs „chebros“. Po kiek laiko kažkas sušuko, kad „atvažiavo“, kas visiškai atitinka J. M. parodymus apie tai, kad po kurio laiko po to, kai iš sodybos išėjo D. V., kažkas iš sėdėjusių prie stalo gavo žinutę, kad atvažiuoja surinkta „šaika“. Liudytojas N. Š. nurodė, kad ėjo žiūrėti, kas atvyko. Einant keliuku, jau išėjus iš sodybos, pamatė, kad kalbėjosi J., jo žmona, taip pat liudytojo svainis (įvykio vietoje, kaip minėta, buvo atvykę abu kaltinamojo tėvai). Buvo būrys žmonių, tame tarpe ir D. V.. Matė J., gulintį ant žemės, ant kelio. Nors liudytojas negalėjo tiksliai išskirti, kas sudavė nukentėjusiajam smūgius, dėl kurių jis buvo sužalotas, kadangi kaltinamojo tėvas papurškė ašarinių pipirinių dujų, tačiau D. M. jam po kurio laiko sakė, kad nukentėjusiajam buvo sulaužytas žandikaulis. Be to, liudytojas patvirtino, kad vyko grumtynės tarp ant kelio buvusių asmenų, kas paneigia kaltinamojo teiginius, jog nukentėjusysis jam siūlė muštis „vienas ant vieno“, taip pat paneigia dalies liudytojų, pvz. kaltinamojo tėvų nurodytas aplinkybes, kad jokių grumtynių įvykio vietoje nebuvo. Liudytojas V. M. patvirtino, kad nors apie 21 val. jis išvažiavo iš sodybos, po to, kai D. V. su A. M. buvo išvažiavę, kitą rytą, apie 9 val. paskambino J. ir paklausė, kaip jo sveikata, nes jis nevairavo, tad jo klausė, ar nepadaugino alkoholio. J. jam pasakė, kad guli ligoninėje dėl lūžusio žandikaulio. Papasakojo, kad po to, kai jis išvažiavo, A. atidarė vartus ir apie 23 val. kaltinamasis, jau būdamas ne vienas, atvažiavo antrą kartą. Buvo kaltinamojo motina ir tėvas, žmona ir tuo metu nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis į veido sritį. Liudytojas Š. M. parodė, kad girdėjo, kad ant gatvės vyko muštynės. Galimai, mušėsi D. V.. Apie tai girdėjo iš kitų žmonių, pasakojo motina ir sesės. Motina sakė, kad D. V. susipyko su J. M. ir susimušė. Liudytoja K. M. taip pat patvirtino, kad būdama sodyboje išgirdo, kad nuo gatvės pusės kažkas šūkauja. Ji, jos teta J. M., dėdė J. M., N. Š., brolis Š. M., jo draugė D. I. išėjo į gatvę pasižiūrėti. Ji patvirtino mačiusi, kaip ant kelio susirinko daug žmonių, vieni atėjo iš vienos, o kiti – iš kitos pusės. Tai buvo I., S., D., A., D. tėvai. Ji suprato iš situacijos, kad galimai čia grįžta negeruoju jos brolis A. M. su D. V.. Jie ėjo link jos, o po to įvyko susistumdymas. Kas stumdėsi, nežino, buvo daug žmonių. Matė, kad J. buvo parkritęs, tačiau nepastebėjo, ar prie griovio, ar griovyje. Nuo vartelių ji atėjo gatvės link ir pamatė, kad dėdė J. M. guli ant žemės, o J. M., lazda mojuodama, gynė savo vyrą. Kai mojavo lazda, garsiai šaukė: „palikit mano vyrą“. Po to J. grįžo į jos namų kiemą, sėdėjo. Jo žandikaulis buvo sutrenktas, sunkiai šnekėjo. Prieš minėtą įvykį taip nebuvo. Liudytoja D. I. taip pat patvirtino, kad būtent po šio įvykio nukentėjusysis, grįžęs į sodybą, skundėsi, kad jam skaudėjo žandikaulį, buvo kalbama, kad įvyko konfliktas ir kažkas iš jaunimo jam trenkė. Liudytoja D. M. parodė, kad K. M. jai pasakojo, kad gatvėje asmenys, be kita ko, D. V., puolė nukentėjusįjį, jo žmoną bei N. Š., o vėliau paskambinusi nukentėjusiojo žmonai, ji sužinojo, kad jis buvo sumuštas V., tai yra D. arba jo tėvo.

Teismo vertinimu, aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusysis buvo sužalotas būtent kaltinime nurodytu, o ne kitu metu. Kaip minėta, liudytojos D. I. ir K. M. patvirtino, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio grįžęs į sodybos teritoriją skundėsi žandikaulio skausmu. K. M. patvirtino, kad jam buvo sunku kalbėti, o iki tol taip nebuvo. Nei vienas iš apklaustų asmenų nenurodė, kad nukentėjusysis ir iki įvykio būtų griuvinėjęs, jis buvo sveikas, tad kaip nepagrįsti vertinami kaltinamojo teiginiai, kad nukentėjusysis sužalojo žandikaulį bei patyrė kitus nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus (kraujosruvas) paslydęs ant šlapios, rasotos žolės. Iš visų byloje apklaustų asmenų parodymų matyti, kad iš esmės tik kaltinamasis konfliktavo su nukentėjusiuoju dar šventės metu, sodo teritorijoje įrengtoje pavėsinėje. Apklausti liudytojai, kurių parodymai aptarti anksčiau, patvirtino, kad kaltinamasis, kontaktuodamas su nukentėjusiuoju, buvo agresyvus, jis buvo raminamas kelių asmenų, tačiau ir pasišalindamas iš sodo, nenusiramino, žadėjo sugrįžti. Apklausti liudytojai patvirtino, kad kaltinamasis į sodybą grįžo tik po kurio laiko. Iš liudytojo V. M. parodymų matyti, kad kaltinamajam iš sodybos pasišalinus, jis dar apie valandą joje praleido ir iki jo išvykimo kaltinamasis nebuvo grįžęs, kas paneigia kaltinamojo teiginius apie tai, kad ant kelio prie sodybos jis buvo iš esmės tik siekdamas susirinkti daiktus iš automobilio. Nors iš esmės nei vienas iš konflikto, vykusio gatvėje, dalyvių nenurodė, kas konkrečiai sudavė smūgius nukentėjusiajam, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad konfliktas vyko nakties metu, sodų bendrijos teritorijoje, gatvėje, jame dalyvavo pakankamai didelis asmenų skaičius, jie buvo vartoję alkoholio šventės metu, tai savaime nepaneigia nukentėjusiojo parodymų apie tai, kad jį sužalojo būtent kaltinamasis. Joks nukentėjusiojo siekis apkalbėti iki tol nepažinotą asmenį, D. V., nėra nustatytas. Nukentėjusysis nuosekliai, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, tvirtino, kad jį sumušė būtent kaltinamasis. Šiuos parodymus jis patvirtino ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu. Be to, kaip matyti iš liudytojų parodymų turinio, šias aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir kitiems asmenims, su kuriais bendravo apie šį įvykį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad D. V. 2022 m. liepos 23 d., laikotarpiu nuo 22.00 iki 23.00 val., viešoje vietoje – gatvėje, ties gyvenamuoju namu, adresu: (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, konflikto metu, tyčia iš chuliganiškų paskatų, siekdamas pasirodyti prieš aplinkinius, kitų žmonių akivaizdoje, ranka sudavė vieną kartą J. M. į krūtinę, ko pasėkoje šis nukrito ant žemės, po to sudavė jam smūgį kumščiu į kairį skruostą. Tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam J. M. apatinio žandikaulio lūžį kairio kampo srityje bei kairėje priekyje tarp I ir II dantų, kraujosruvą dešiniame žaste, kraujosruvą pilvo kairėje pusėje, ir tokie sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Kaip minėta, šioje įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino asmenį, veikdamas iš chuliganiškų paskatų.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo sužalojimu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra padaroma be priežasties ar akivaizdžiai neadekvati priežasčiai.

Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-628/2018).

Šiuo atveju, nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad kaltinamasis gynėsi nuo nukentėjusiojo užpuolimo. Kaip jau minėta, byloje nėra nustatyta, kad J. M. būtų buvęs agresyvus, kokiu nors būdu provokavęs kaltinamąjį. Apart paties kaltinamojo parodymų, šios aplinkybės daugiau iš esmės niekas nepatvirtino. Apklausus N. Š., per kurį, kaip teigė kaltinamasis, nukentėjusysis bandė siekti link jo, pastarasis tokios aplinkybės apskritai nenurodė. Priešingai kaltinamojo parodymams, byloje surinkti ir aptarti įrodymai patvirtina, kad būtent nukentėjusysis buvo provokuojamas kaltinamojo, vadinamas įžeidžiančiais žodžiais iki tol jo nepažinoto asmens. Kaltinamojo fizinio smurto panaudojimas jau išėjus iš sodybos ir vėliau į ją grįžus, teismo vertinimu, buvo absoliučiai neadekvatus veiksmas, kuris būtinosios ginties sąlygų egzistavimo niekaip nepagrindžia. Nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad kaltinamajam įvykio metu grėsė koks nors pavojus iš nukentėjusiojo. Jokių nukentėjusiojo veiksmų, kuriais kaltinamasis būtų sužalotas, jis nenurodė. Netgi jei nukentėjusysis ir būtų pastarajam siūlęs dalyvauti muštynėse vienas prieš vieną, toks pasiūlymas niekaip nepagrindžia tokios situacijos kaip asmens būtinybės gintis nuo realiai egzistuojančio ar tiesiogiai gresiančio puolimo, be to, netgi į abipuses muštynes įsitraukęs asmuo šiuo atveju nebūtų laikomas besiginančiuoju, kadangi tokioje situacijoje, remiantis teismų praktika, abi konflikto pusės laikomos puolančiomis. Vis dėlto, šiuo atveju aptarti įrodymai nepatvirtina to, kad nukentėjusysis būtų pirmas kaltinamąjį puolęs fiziniais ar kitokiais veiksmais. Todėl jokio objektyvaus pagrindo teigti, jog nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas kaltinamajam veikiant būtinosios ginties sąlygomis, nenustatyta.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skiriant bausmę D. V., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė apysunkį baigtą nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas recidyvistas, be to, apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors kaltinamojo neblaivumas iš karto po įvykio nebuvo nustatytas, tačiau teisme kaip liudytojai apklausti asmenys patvirtino, kad šventės metu buvo vartojamas alkoholis, įskaitant stipriuosius gėrimus. Liudytojai patvirtino, kad kaltinamasis buvo apsvaigęs ir apie tai sprendė iš jo bendro elgesio, kalbos. Teismo vertinimu, tiek šios aplinkybės, tiek ir duomenys apie kaltinamojo elgesį šventės metu, nusikalstamos veikos pobūdis rodo, jog kaltinamojo išgertas alkoholio kiekis neabejotinai turėjo įtakos jo elgesiui.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į tai, jog jis nusikalto būdamas vieną kartą teistas, baustas administracine tvarka. Kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė netrukus po to, kai buvo įtrauktas į probuojamų asmenų registrą. Jis yra jauno amžiaus, praeityje jam net du kartus taikytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas, kadangi jis, būdamas nepilnametis, padarė iš esmės analogiško pobūdžio veiką, kuri apibūdinama pagrindine sudėtimi (BK 138 straipsnio 1 dalis), taip pat sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką, tačiau ikiteisminio tyrimo metu susitaikė su nukentėjusiu asmeniu. Akivaizdu, kad kaltinamojo veiksmų pavojingumas didėja, kadangi, kaip minėta, šiuo atveju jis padarė jau apysunkį tyčinį smurtinį nusikaltimą vyresnio asmens atžvilgiu.

Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaudamasis BK 54, 55 bei 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Įvertinus paminėtas aplinkybes, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skiriama sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo jauną amžių, tai, jog jis yra dirbantis, palaiko socialinius ryšius ir nėra duomenų apie tai, kad jis po šios nusikalstamos veikos padarymo būtų kaltinamas ar įtariamas naujų nusikalstamų veikų padarymu, jam skirtina bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis už įstatymo sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Įvertinus aptartų kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą, jo veiksmais nukentėjusiajam sukeltus padarinius, tai, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas nėra.

Vis dėlto, įvertinus jau aptartus duomenis teisingumo principo kontekste, teismo vertinimu, vis dar egzistuoja pagrindas manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Kaip minėta, jis yra dirbantis, dar jauno amžiaus, taigi jo pasirinktas elgesio variantas galimai buvo sąlygotas nepakankamo situacijos bei teisinių pasekmių įvertinimo, nuo 2022 m. liepos mėn. iki šiol naujų nusikalstamų veikų neįvykdęs, todėl, teismo vertinimu, egzistuoja visos tiek formalios, tiek materialios sąlygos taikyti kaltinamajam bausmės vykdymo atidėjimo institutą, kuris apibrėžiamas BK 75 straipsnyje, be intensyvios priežiūros, vietoje jos paskiriant pareigas, kurie padės užtikrinti kaltinamojo resocializacijos procesą ir BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties įgyvendinimą.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Kauno teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 334,62 Eur turtinės žalos, patirtos dėl J. M. gydymo, atlyginimo (1 t., b. l. 75–78).

Kadangi neteisėtais tyčiniais smurtiniais veiksmais D. V. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, t. y. padarė sužalojimus, dėl jo gydymo Kauno teritorinė ligonių kasa patyrė žalą, todėl ši įstaiga pagrįstai pareiškė civilinį ieškinį nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Teismų praktikoje pasisakyta, kad Kauno teritorinė ligonių kasa pagal BPK 109 straipsnio prasmę taip pat turi teisę kaip kreditorius atsiradus deliktinei prievolei reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusio asmens, nes ši institucija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsniu, turi teisę į biudžetą surinkti lėšas, išieškotas iš fizinių asmenų už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų. Šiuo atveju, kaip matyti iš civilinio ieškovo pateikiamos informacijos, LSMU ligoninėje Kauno klinikose nukentėjusiajam dėl žandikaulio lūžių buvo suteiktos konsultacijos, skubios medicinos gydytojo paslauga, atlikta operacija. Už šias paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus aplinkybę, kad nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymas buvo padarytas kaltinamojo neteisėtais tyčiniais veiksmais, jie tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su nukentėjusiojo sužalojimais, dėl kurių jam ir buvo teikiamos medicinos paslaugos, ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtina prie jo pridedamas Gydymo paslaugų išrašas, todėl šis civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir Kauno teritorinės ligonių kasos patirtos turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl smurtiniu nusikaltimu jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Iš civilinio ieškinio, jo patikslinimų turinio bei pridedamų dokumentų matyti, kad nukentėjusiajam dėl patirtos žandikaulio traumos buvo metalinėmis kabėmis sutvirtintas apatinis žandikaulis, jis apie mėnesį negalėjo maitintis pilnaverčiu maistu, galėjo valgyti tik skysčius ir tyreles, pasigamintas tam nusipirktu blenderiu. Dėl to nusilpo jo organizmas, turėjo papildomai vartoti įvairius maisto papildus, burnos higienos priemones, dėl juntamo skausmo vartojo analgetikus. Jo įsigyti vaistai ir maisto papildai sudaro 96,46 Eur, blenderis – 84,99 Eur, parkavimo bilietai, 3 vnt. – 3,60 Eur. 2023 m. birželio 2 d. patikslintame ieškinyje nurodoma, kad vaistai ir specialus maistas sudaro 53,80 Eur, o parkavimo bilietai – 1,50 Eur. Iš pridedamų kvitų matyti, kad nukentėjusysis trintuvą (blenderį) įsigijo 2022 m. rugpjūčio 23 d., taigi praėjus mėnesiui po to, kai patyrė traumą, Teismo vertinimu, ši aplinkybė nepatvirtina fakto, kad nukentėjusysis jį įsigijo būtent tam, kad galėtų smulkinti maistą dėl po įvykio jam metalinėmis kabėmis sutvirtinto žandikaulio, kadangi, kaip pats nurodė civiliniame ieškinyje, tik mėnesį laiko po traumos jis turėjo maitintis trintu maistu. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad parkavimo bilietams nukentėjusysis išleido 3,60 Eur, tačiau iš pridedamų kvitų matyti, kad 1,2 Eur yra parkavimo kaina už valandą Raudonoje zonoje, o nukentėjusysis už parkavimą 2022 m. lieps 27 d. (pareiškimo pateikimo ikiteisminio tyrimo institucijai dieną) išleido 1,50 Eur. Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis taip pat prašo priteisti jam išlaidas, patirtas įsigyjant vaistus ir maisto papildus. Kaip matyti iš pridedamų kvitų, pagrindžiančių šią sumą, maisto produktai (batonas, majonezas, sufle, žemaičių blynai su mėsos įdaru) buvo įsigyti 2022 m. rugpjūčio 25 d., pyragas, kefyras, varškė – 2022 m. rugpjūčio 26 d., varškė ir geriamasis jogurtas – 2022 m. liepos 29 d., makaronai, daržovių tyrelė, trinti obuoliai su cukrumi, sriubos – 2022 m. liepos 28 d., varškės sūreliai, pienas, sultiniai – 2022 m. liepos 30 d., širdies lašai – 2022 m. rugpjūčio 11 d., maistas (nedetalizuojama, koks) – 2022 m. liepos 26 d. (Palangoje), batonas, duona, grietinė, bananai, sriuba, virtiniai, sviestas, degtinė – 2022 m. liepos 29 d. (Šventojoje), valerijonų tinktūra, „Livol Multi“ maisto papildai – 2022 m. rugpjūčio 27 d. Patikslintame 2023 m. birželio 2 d. civiliniame ieškinyje nedetalizuojama, dėl kurios konkrečiai išlaidų dalies (kokių maisto produktų ir vaistinių preparatų) prašomos atlyginti turtinės žalos dydis sumažintas. Teismo vertinimu, visos šios išlaidos išskyrus 1,50 Eur parkavimo išlaidas, pernelyg nutolusios nuo nusikalstama veika nukentėjusiajam kilusių padarinių, todėl iš kaltinamojo negali būti priteisiamos. Neabejotina, kad nukentėjusysis, net ir nepatyręs žandikaulio traumos, būtų turėjęs įsigyti maisto produktų. Dalis prekių, kurios nurodomos kvituose, įsigytos Palangoje, Šventojoje, Vaišvydavoje, be kita ko, praėjus mėnesiui ar daugiau po patirtos traumos, nukentėjusiojo nurodomu nedarbingumo, kuomet jis nėjo į darbą, laikotarpiu. Dalį jų sudaro ir nebūtinieji maisto produktai ir (ar) gėrimai, kaip pvz. degtinė. Pažymėtina, kad nukentėjusysis gyvena su savo sutuoktine, o pateikti įsigytų maisto produktų kvitai nepatvirtina, kad jie buvo įsigyti būtent nukentėjusiojo poreikiams po patirto sužalojimo tenkinti ir kad šių išlaidų jis nebūtų patyręs, jei įvykio metu jam nebūtų sulaužytas žandikaulis. Maisto papildai, kuriuos įsigijo nukentėjusysis, yra gerinantys širdies darbą lašai, taip pat bendrai organizmo būklei stiprinti skirtas vitaminų kompleksas, kuris įsigytas praėjus daugiau kaip mėnesiui po traumos. Iš byloje esančio 2022 m. liepos 26 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad nukentėjusysis ir iki traumos sirgo arterine hipertenzija (širdies ir kraujagyslių liga).

Teismo vertinimu, nukentėjusysis nei teikdamas paaiškinimus teisme, nei civiliniu ieškiniu bei prie jo pridedamais dokumentais pakankamai pagrįstai neįrodė, kad jo prašoma atlyginti turtinė žala iš tiesų yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi būtent su kaltinamojo teisei priešingais veiksmais. Taigi negalima vienareikšmiškai spręsti, kad vaistai bei maisto prekės, kaip ir trintuvas (blenderis), buvo įsigyti dėl būtent šio įvykio, o ne bendriesiems jo šeimos poreikiams tenkinti. Kartu pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta, trintuvas buvo įsigytas praėjus mėnesiui po patirtos traumos, taigi nėra aišku, kodėl šio, nukentėjusiojo nurodomo jam dėl patirtos žandikaulio traumos būtino buitinio prietaiso, jis neįsigijo anksčiau, be to, po jo įsigijimo jo nurodytų perkamų maisto prekių racionas iš esmės nepakito. Dėl šios priežasties, civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo, išskyrus 1,50 Eur parkavimo išlaidas, atmetama kaip nepagrįsta.

Patikslintame civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusysis įvykio metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teigiama, kad po 2022 m. liepos 23 d. įvykio jis du mėnesius buvo nedarbingas. Vidutiniškai jo pajamos iš darbo santykių sudarė 1 105,75 Eur per mėnesį, todėl prašo atlyginti iš kaltinamojo 2 211,50 Eur negautų pajamų už du mėnesius. Pagrindo priteisti šias išlaidas, teismo vertinimu, nėra. Kaip matyti iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, 2022 m. liepos mėnesį nukentėjusysis išdirbo 20 darbo dienų, o rugpjūčio mėnesį – 10 darbo dienų, tačiau abiem šiais atvejais jam buvo išmokėta, atitinkamai, liepos mėn. – 472,90 Eur (neatskaičius mokesčių) ir rugpjūčio mėn. – 945,80 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas arba už kasmetines atostogas, rugsėjo mėnesį nukentėjusysis išdirbo 20 darbo dienų, ligos pašalpos ar kitos išmokos šiuo laikotarpiu jam nebuvo mokamos, o išleidus iš stacionaraus gydymo 2022 m. liepos 26 d. (antradienį), nukentėjusiajam buvo numatytas pakartotinis apsilankymas gydymo įstaigoje po 4 savaičių ambulatoriškai. Nors 2023 m. birželio 5 d. medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad dėl patirtos traumos nukentėjusysis buvo nedarbingas, todėl jam buvo išduota pažyma (forma R094/a), tačiau nenurodoma, kokiam konkrečiai laikotarpiui ji buvo išduota. Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio už 2022 m. liepos mėn. matyti, kad nukentėjusiajam nuo 2022 m. liepos 25 d. iki liepos 30 d. buvo suteiktos atostogos, už kurias apmokama pagal vidutinį darbo užmokestį įstatyme nustatyta tvarka. Iš 2022 m. rugpjūčio mėn.–rugsėjo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad nedarbingume dėl ligos nukentėjusysis išbuvo nuo rugpjūčio 13 d. iki rugsėjo 2 d. (iš viso 14 darbo dienų), ką patvirtina ir pridedamos 2022 m. rugpjūčio 16 d. ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. formos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau akivaizdu, kad šis laikotarpis yra trumpesnis kaip du mėnesiai, o darbovietė jam 2022 m. rugpjūčio mėn. priskaičiavo ir išmokėjo 640 Eur ir rugsėjo mėn. – 1 560,60 Eur (atskaičius mokesčius), kas vidutiniškai per mėnesį sudaro 1 100,30 Eur, tai yra iš esmės analogišką sumą, kokią nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodo kaip vidutiniškai per mėnesį jo gaunamas pajamas. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad vykdydamas darbo veiklą ne trumpiau kaip nuo 2022 m. sausio mėn. toje pačioje bendrovėje, nukentėjusysis nebuvo draustas socialiniu draudimu ir negalėjo gauti nedarbo išmokos iš valstybės biudžeto. Atsižvelgiant į tai, pagrindo priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiojo nurodytas negautas pajamas jo prašomu laikotarpiu nėra, todėl ši patikslinto ieškinio dalis taip pat atmetama kaip nepagrįsta.

Kaip minėta, civiliniu ieškiniu J. M. prašė atlyginti jam ir jo patirtą neturtinę žalą, kurią įvertino 7 000 Eur. Neturtinė žala pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejai, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Šiame kontekste pažymėtina, kak kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 eurų iki 7240,50 eurų, tačiau įprastai priteisiama suma kiek mažesnė ir siekia iki 2800 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019).

Šiuo atveju, nukentėjusysis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą ir šoką, kai jo sesers gyvenamojoje vietoje vykusios gimtadienio šventės metu kitų asmenų akivaizdoje prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas, fizinį skausmą ir nepatogumus, buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, jis kurį laiką buvo nedarbingas ir negalėjo dirbti, turėjo atšaukti atestaciją, sumažėjo jo galimybė bendrauti su aplinkiniais, be kita ko, jam buvo sunku kalbėti, patirtas fizinis skausmas ir sukrėtimas, dėl patirtų sužalojimų jo valgymas, miegojimas buvo apsunkintas, kaip pats nurodė, dėl to jautė diskomfortą, o situacija dėl lūžusio žandikaulio iki šiol iki galo nėra atsistačiusi, sąkandis netinkamas, juntamas jautrumas. Tai patvirtina ir prie civilinio ieškinio pridedamas medicinos dokumentų išrašas, išduotas 2022 m. rugsėjo 15 d., kuriame nurodyta, kad po sužalojimo pakitęs nukentėjusiojo sąkandis, kontaktuoja tik šoniniai dantys, dantys liko jautrūs ir paslankūs. Kaip matyti iš specialisto išvadų, jam buvo konstatuoti žandikaulio lūžiai dvejose vietose, kas kėlė nepatogumus asmeniui aktyviai dalyvauti socialiniame gyvenime. Vis dėlto, nors po traumos nukentėjusiajam buvo taikytas chirurginis gydymas, tačiau po jo nukentėjusysis jautėsi pakankamai gerai, žaizda buvo gyjanti, be uždegimo požymių, o operacija praėjo be komplikacijų. Kaltinamasis yra darbingas, turi galimybę atlyginti padarytą žalą, šiuo metu jis dirba, savo kaltės dėl nusikaltimo apdarymo nepripažino, nukentėjusiojo neatsiprašė. Byloje nustatytas aplinkybes vertinant sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgtina ir į vyresnį nukentėjusiojo amžių įvykio metu. Įvertinus tai, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, jog itin sunkių, negrįžtamų pasekmių kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajam nesukėlė, jo sveikata atsistatė, jis yra darbingas ir didesnių liekamųjų reiškinių dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš esmės neliko, nukentėjusiojo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies ir nustatytinas iš kaltinamojo jam priteistinas 4 500 eurų neturtinės žalos dydis.

Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti jam turėtas advokato atstovavimo išlaidas ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus (1 t., b. l. 51). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad išlaidas sudaro: pagal 2022 m. liepos 27 d. kvitą – 50 Eur už atstovavimą ir procesinių dokumentų parengimą, 2022 m. rugpjūčio mėn. kvitą – 300 Eur o pagal 2022 m. lapkričio 21 d. kvitą – dar 150 Eur. Iš patikslino civilinio ieškinio matyti, kad perdavus baudžiamąją bylą nagrinėti teisme, nukentėjusiojo išlaidos advokato paslaugoms apmokėti papildomai sudarė 100 Eur, ką patvirtina 2023 m. balandžio 7 d. kvitas. Viso nukentėjusiojo patirtas advokato atstovavimo išlaidas, kurias pagrindžia pateiktos kvitų kopijos. sudaro 600 Eur. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme truko vienus metus. Nukentėjusiojo atstovas aktyviai dalyvavo procese, pareiškė civilinį ieškinį bei patikslintus ieškinius, uždavė liudytojams ir bylos nagrinėjimo teisme dalyviams klausimus, teikė prašymus, o taip pat nukentėjusiojo reikalavimus grindė ir jo poziciją atstovavo pasakydamas baigiamąją kalbą. Iš pateiktų pinigų priėmimo kvitų matyti, kad nukentėjusysis advokatui iš tiesų apmokėjo. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo turėtos 600 eurų išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 103 straipsnio 6 dalis).

Byloje taip pat buvo pateiktas kaltinamojo gynėjo 2024 m. vasario 2 d. prašymas priteisti kaltinamojo naudai jo turėtas gynybos išlaidas, kurias sudaro 2 812,95 Eur. Kadangi kaltinamasis šiuo nuosprendžiu pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, šis prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, be intensyvios priežiūros, paskiriant pareigas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

D. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti civiliniam ieškovui iš D. V. 334,62 Eur (tris šimtus trisdešimt keturis eurus 62 Eur) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš D. V. 1,50 Eur (vieną eurą 50 ct) turtinei žalai atlyginti, dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš D. V. 4 500 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Pripažinti nukentėjusiojo J. M. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bylinėjimosi išlaidomis ir priteisti iš D. V. nukentėjusiajam 600 Eur (šešis šimtus eurų) už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme.

D. V. prašymą dėl jo turėtų gynybos išlaidų priteisimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.