Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Jakubonienės ir Virginijos Liudvinavičienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. R. ir M. A. gynėjo advokato Mečislovo Norvaišo apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jam paskiriant dvejų metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir A. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – septyneri metai laisvės atėmimo.

– pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jam paskiriant trejų metų laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant septynerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, bausmės subendrintos su 2022 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir M. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – aštuoneri metai trys mėnesiai laisvės atėmimo ir 18 MGL (677,88 Eur) dydžio bauda.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl turtinės žalos gydant V. P. atlyginimo tenkintas visiškai, priteisiant solidariai iš A. R. ir M. A. 59,28 Eur žalos atlyginimo. Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl turtinės žalos gydant nukentėjusįjį S. M. atlyginimo tenkintas visiškai, solidariai iš nuteistųjų A. R. ir M. A. priteisiant 5 534,64 Eur žalos atlyginimą. Nukentėjusiojo S. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, solidariai iš nuteistųjų A. R. ir M. A. priteisiant 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų metines palūkanas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai, proceso dalyvių prašymai

5.9. Nukentėjusiojo S. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos yra teisėtas ir pagrįstas. S. M. dėl kaltinamųjų padaryto sveikatos sutrikdymo pilnai nepasveiko ir nepasveiks niekada, jis sunkiai valdo vieną kūno pusę ir dėl to iš esmės sumažėjo jo darbingumas, yra kitų liekamųjų reiškinių. S. M. tiesiogiai jaučia pasekmes ir iš jų kylančius nepatogumus. Būtina įvertinti žalos pobūdį, kad ji išliks visą likusį gyvenimą, bus jaučiama ir darbe, ir buityje, negrįžtamai prarastą darbingumą, taip pat faktą, kad už šią žalą atsakingi M. A. ir A. R. yra sveiki, jauno amžiaus darbingi vyrai ir įstengs sumokėti kiekvienas savo žalos dalį, jei tik turės tam noro. Kaltinamieji ir patys iš esmės pripažino, kad S. M. ieškinys turi pagrindą. Pabrėžtina, kad S. M. buvo pareiškęs civilinį ieškinį 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas šią sumą sumažino daugiau nei trečdaliu, iki 15 000 Eur, ir šį savo sprendimą motyvavo tiek įsigilindamas į nukentėjusiojo S. M. argumentus, tiek į suformuotą teismų praktiką, parinkdamas vidutinį priteisiamos neturtinės žalos dydį. Priteista pinigų suma yra adekvati ir protinga, ji neturėtų būti mažinama.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų A. R. ir M. A. gynėjo advokato M. Norvaišo apeliaciniai skundai atmetami

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir nenustatęs byloje jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės

7. Pirmosios instancijos teismas byloje atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Teismas nurodė, kad A. R. pripažino tik dalį jam inkriminuotų aplinkybių, jo prisipažinimą lėmė surinkti byloje įrodymai, o ne valinis apsisprendimas. Spręsdamas dėl M. A. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistojo prisipažinimas nebuvo nuoširdus, jo prisipažinimą lėmė byloje surinkti įrodymai, be to, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad M. A. prašė kaltę prisiimti kitų asmenų, bandė daryti įtaką nukentėjusiesiems sau naudinga linkme. Apeliaciniuose skunduose su šiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinkama, nurodoma, kad M. A. ir A. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nuoširdžiai gailėdamiesi iš esmės pripažino savo kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, pagal atminties galimybes davė parodymus apie šių nusikaltimų padarymo aplinkybes, kas galėtų būti vertinama kaip jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

8. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017), o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – atskleidžia ir bendrininkų atliktus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-145-139/2015). Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-689/2019 ir kt.).

9. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlyginti žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir panašiai). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-281-942/2018). Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir panašiai).

10. Išanalizavusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepripažinti A. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra teisingas. Tokią išvadą pagrindžia toliau teismo nurodomos aplinkybės.

10.1. Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. vasario 19 d. pirmą kartą duodamas parodymus dėl V. P. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, nuteistasis A. R. neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodė, jog sutiko V. P. lauke, pradėjo į jį mėtyti sniegą, tada jį pargriovė. Griaudamas buvo paėmęs jį už rūbų, taip jį pargriovė du-tris kartus, smūgių nesudavė (t. 3, b. l. 73–75). Kaltu jis neprisipažino ir 2021 m. kovo 26 d. apklausos metu, taip pat nurodė, jog du-tris kartus pargriovė V. P. sniege, smūgių jam nesudavė. M. A. stovėjo šone ir nieko nedarė. Taip pat nurodė neatsimenantis, ar buvo V. P. kambaryje, ar mušė jį ir išmetė pro langą (t. 3, b. l. 44–45). Apklaustas 2021 m. birželio 3 d. jis taip pat nurodė, kad tik „išmaudė“ V. P. sniege, smūgių jam nesudavė. M. A. stovėjo šalia ir nieko nedarė. Taip pat nurodė, kad po to jie nuėjo į V. P. kambarį, tačiau dėl buvusio girtumo neatsimenantis aplinkybių dėl to, ar M. A. mušė V. P. kambaryje ir nukentėjusiojo išmetimo per antro aukšto langą aplinkybių. Teigė esąs tikras, kad jis pats V. P. nė vieno smūgio nesudavė. Taip pat neatsiminė, ar laužė kambaryje kažkokius daiktus (t. 3, b. l. 89–90). Nors bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis nurodė, kad prisipažįsta padaręs nurodytą nusikalstamą veiką, tačiau apklausos pradžioje vėl tvirtino, kad tik “išmaudė“ V. P. sniege ir viskas. Balsu perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis teigė neatsimenantis, kad jie ėjo į V. P. kambarį, tvirtino, kad negalėjo jo mušti, bet prisipažįsta, nes neįrodys, jog buvo kitaip (t. 6, b. l. 54–56). Viso proceso metu neigdamas jam inkriminuotas nusikalstamos veikos aplinkybes A. R. tvirtino, kad jų neprisimena dėl įvykio dieną suvartoto alkoholio kiekio. Teisėjų kolegija sutinka, jog suvartotas alkoholio kiekis gali daryti įtaką tos dienos įvykių atsiminimui, tačiau šiuo atveju yra pagrindas išvadai A. R. teiginius apie tai vertinti kaip melagingus. Iš bylos duomenų matyti, kad visų apklausų metu nuteistasis atsiminė pakankamai daug tos dienos įvykių detalių. Jis atsiminė ir netgi kategoriškai tvirtino, kad V. P. smūgių nesudavė, tik „maudė“ jį sniege. Paminėtina, kad tokį įvykį nukentėjusysis V. P. paneigė. Pagal jo parodymus su nuteistaisiais jis susitiko kambaryje, kur miegojo. Vėlesnėje apklausoje nuteistasis parodymus papildė nurodydamas, jog atsimena buvęs pas V. P. kambaryje, tačiau tvirtino neprisimenantis, kas vyko toliau. Tokiu būdu nuteistasis nurodė dėl girtumo neatsimenantis būtent tas smurto aplinkybes, kurios yra esminės nagrinėjamoje nusikalstamoje veikoje, t. y. suduotų smūgių ir nukentėjusiojo V. P. išstūmimo per langą. Aprašyti A. R. parodymai negali būti vertinami kaip kaltės pripažinimas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo prasme.

10.2. Dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo S. M. atžvilgiu nuteistojo pozicija buvo kitokia. A. R. viso proceso metu neneigė, jog, veikdamas kartu su M. A., sudavė tam tikrą skaičių smūgių nukentėjusiajam S. M. į galvos sritį. Ikiteisminio tyrimo metu įteikus pranešimą apie įtarimą, jame A. R. inkriminuojant nenustatytą smūgių S. M. skaičių, šis 2021 m. vasario 19 d. nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. A. R. pripažino, kad M. A. pastūmus ir smūgiavus nukentėjusiajam į veidą, jis taip pat trenkė jam du kartus ranka į veido sritį. Šių veiksmų priežasties nurodė neprisimenantis dėl neblaivumo, veikė spontaniškai, gal būt pamanęs, kad tarp M. A. ir S. M. vyksta konfliktas. Kartu nurodė nemanantis, jog jo suduoti smūgiai galėjo sukelti įtarime nurodomas pasekmes (t. 3, b. l. 73–77). Vertindama tokią poziciją, teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamos veikos padarinių, šiuo atveju padarytų sužalojimų sunkumo vertinimui yra būtinos specialiosios žinios. Tai gali atlikti tik specialistai, todėl nuteistojo abejonės, ar dėl suduotų smūgių galėjo kilti jam inkriminuoti padariniai, jo prisipažinimo nepaneigia. Ikiteisminio tyrimo metu nustačius naujas aplinkybes dėl nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiaus ir konkrečių nuteistųjų veiksmų, jų padarinių, įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą dėl S. M. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, apklaustas A. R. nurodė visiškai pripažįstantis savo kaltę. Ankstesnius savo parodymus jis papildė aplinkybėmis dėl jo veiksmų dinamikos, patikslino suduotų smūgių skaičių nurodydamas, jog sudavė ne mažiau penkių smūgių, detalizavo nukentėjusiojo bei bendrininko M. A. veiksmus konflikto eigoje, nurodė pastarojo galimai suduotų smūgių skaičių. Taip pat teigė, kad įvykio metu buvo neblaivus, todėl ne viską atsimena (t. 3, b. l. 83–84). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paskutinį kartą, įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą, jis savo kaltę dėl S. M. padarytų sužalojimų pripažino visiškai, tik nurodė nesutinkantis, jog tai jis pirmasis sudavė smūgius S. M. (t. 3, b. l. 89–90). Bylos nagrinėjimo teisme metu A. R. nurodė pilnai pripažįstantis padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, kad dešinės rankos kumščiu sudavė į galvą S. M. apie penkis smūgius, o nuteistasis M. A. nukentėjusiajam sudavė šešis smūgius, pirmas nukentėjusiajam trenkė M. A.. Apibendrindama aptartus nuteistojo parodymus bei argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. R. savo parodymais nors ir nepadėjo išaiškinti nusikalstamos veikos, visgi dar ikiteisminio tyrimo metu pripažino visas esmines jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Tokį prisipažinimą yra pagrindas vertinti kaip tinkamą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo prasme.

10.3. Visgi minėta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti pripažinta tik nustačius, jog nuteistasis ne tik prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau ir dėl jos nuoširdžiai gailisi. Nagrinėjamu atveju nuteistojo veiksmai viso proceso metu nerodo, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų nei nukentėjusiojo V. P., nei nukentėjusiojo S. M. atžvilgiu. Nors dar ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nurodė, jog gailisi padaręs nusikalstamą veiką prieš S. M., kartu tvirtino, kad tokiam jo elgesiui įtakos turėjo išgertas alkoholio kiekis ir nuteistojo M. A. kompanija. Bylos nagrinėjimo teisme metu duodamas parodymus dėl S. M. sumušimo, kaip to priežastį jis nurodė M. A. konfliktą su S. M. dėl to, jog pastarasis lindo prie nuteistojo motinos, teigė: „Žinot, negalima lįsti prie mamos“. Toks nuteistojo parodymų turinys nerodo jo savikritiško požiūrio į padarytą nusikalstamą veiką. Akivaizdu, kad atsakomybę už savo veiksmus nuteistasis siekia perkelti aplinkos veiksniams – dideliam alkoholio kiekiui, nuteistojo M. A. kompanijai, paties nukentėjusiojo veiksmams. Kad jo įvardytas gailėjimas yra tik deklaratyvi pozicija, patvirtina ir tai, kad, pasak A. R., jis norėjo susitikti su nukentėjusiuoju ir jo atsiprašyti, tarėsi gal keturis ar penkis kartus, tačiau susitikimai neįvyko. Šias aplinkybes teisme iš dalies patvirtino ir nukentėjusiojo sesuo liudytoja N. S., kuri nurodė, jog nuteistasis A. R. buvo su ja susisiekęs, norėjo susitikti su broliu, bet šis nesutiko. Vis tik turėdamas realią galimybę atsiprašyti nukentėjusiojo jam duodant parodymus teisme, nuteistasis to neapdarė. Nuteistasis taip pat nurodė, kad būtų atlyginęs padarytą žalą, jeigu jam būtų nurodyta sąskaita, į kurią galėtų pervesti pinigus, tačiau jis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdžio metu nesiėmė jokios realios iniciatyvos žalai ar bent jos daliai atlyginti, nors buvo įsidarbinęs ir gavo darbinių pajamų (t. 3, b. l. 21, 83–84). Teismų praktikoje nuoširdus gailėjimasis paprastai pripažįstamas tuomet, kai kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, tai išreiškia ir pastangomis kaip įmanoma labiau sumažinti nukentėjusiojo patirtą žalą. Nurodytos aplinkybės dėl nuteistojo kritiško savo veiksmų vertinimo stokos, pasyvumo atsiprašant nukentėjusiojo bei atlyginant jam žalą, nesuteikia pagrindo deklaratyviai išreikštą galėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos vertinti kaip nuoširdų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo prasme.

11. Nuteistojo M. A. parodymų ir elgesio proceso metu taip pat nėra pagrindo vertinti kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tokią išvadą teisėjų kolegija grindžia šiais argumentais.

11.1. Nors M. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, išsakydamas savo poziciją dėl reiškiamų įtarimų/kaltinimų, sietinų su nukentėjusiojo V. P. atžvilgiu padaryta nusikalstama veika, tvirtino, kad savo kaltę pripažįsta, visgi skirtingais proceso etapais keitė parodymus, nurodydamas skirtingas inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą, tai yra 2021 m. vasario 19 d., jis nenurodė jokių savo smurtinių veiksmų, tvirtino tik tiek, kad lauke prie bendrabučio įvyko konfliktas tarp V. P. ir A. R., kurio eigoje pastarasis parvertė nukentėjusįjį ant žemės ir jis abu voliojosi sniege. Jis pats (M. A.) tik stovėjo šalimais ir žiūrėjo. Po to V. P. nuėjo namo, o jie nuėjo pas S. M. (t. 4, b. l. 22–23). Apklaustas 2021 m. kovo 25 d. jis patvirtino jam inkriminuotus smurtinius veiksmus, teigė, kad mušė V. P. jo bute, sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius ranka į šoną. Po šių smūgių prisijungė ir A. R.. Kiek A. R. sudavė smūgių – nematė, bet jis smūgiavo rankomis į šoną. Po A. R. smūgių dar jis sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius V. P. į šonus. Baigus mušti, kažkuris sugalvojo išmesti V. P. per langą. A. R. atidarė kambario langą, abu paėmė V. P. už rankų ir užkėlė ant palangės. Nukentėjusysis dar laikėsi viena ranka už lango rėmo, tačiau kažkuris sudavė jam per ranką, kad šis nesilaikytų. Tada jis iškrito pro langą (t. 3, b. l. 170–173). Apklaustas 2021 m. balandžio 15 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją jis iš pradžių nurodė atsimenantis tik tiek, kad jis ir A. R. susipyko su V. P., o kas įvyko toliau – nepamena. Pamena tik tai, kad lipo laiptais žemyn, kad A. R. ir V. P. voliojosi sniege. Tęsiant apklausą jis tikslino savo parodymus ir nurodė, kad neprisimena, jog būtų mušęs V. P., neprisimena ir tai, ar A. R. sudavė kiek nors smūgių. Prisimena, kad su A. R. užkėlė V. P. ant palangės, o tos aplinkybės, kad V. P. laikėsi rankomis už lango rėmo ir nuo kažkurio smūgio per rankas iškrito – neprisimena ir negali patvirtinti. Taip pat patvirtino savo ir A. R. smūgius nukentėjusiajam lauke (t. 3, b. l. 179). Apklausos 2021 m. birželio 11 d. metu pareiškus jam galutinį pranešimą apie įtarimą jis patvirtino 2021 m. kovo 25 d. duotus parodymus, pripažino, jog apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją pakeitė parodymus, nes norėjo palengvinti savo padėtį (t. 4, b. l. 33–34). Apklausiamas bylos nagrinėjimo teisme metu M. A. nurodė neprisimenantis aplinkybių dėl V. P. sumušimo, negalėjo prisiminti, mušė ar ne nukentėjusįjį, ar tai darė A. R., ar prisidėjo prie nukentėjusiojo iškritimo pro langą. Teigė, jog buvo girtas, kad pats V. P. nurodė, jog jis (M. A.) jį gynė ir sakė A. R., kad nemestų jo per langą, tačiau to nelabai pamena. Tokiu būdu nuteistasis keitė savo parodymus dėl esminių įvykio aplinkybių. M. A. teigimu, jis neatsiminė nusikaltimo padarymo aplinkybių dėl tuo metu suvartoto alkoholio, tačiau teisėjų kolegijos šie teiginiai neįtikino. Kaip matyti, apklaustas 2021 m. kovo 25 d. nuteistasis nurodė įvykio faktus, atitikusius kitus bylos įrodymus. Apklaustas pirmą kartą 2021 m. vasario 19 d. ir neigdamas savo kaltę jis nenurodė, kad buvęs girtumas trukdo jam atsiminti įvykius. Netgi teigdamas, kad dalies įvykių neatsimena, jis atsiminė daug detalių iki smurtinių veiksmų prieš V. P. ir po jų. Apklaustas 2021 m. balandžio 15 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo jis patvirtino, kad keitė parodymus sąmoningai, siekdamas palengvinti savo padėtį. Apklausiant teisme buvo balsu perskaityti anksčiau jo duoti parodymai, tačiau ir tuomet jo pozicija nepasikeitė. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis sąmoningai nurodė neprisimenantis jam nenaudingų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, tokiu būdu siekdamas išvengti/sušvelninti jam gręsiančią atsakomybę. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad M. A. savanoriškai prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir prisidėjo prie tinkamo jos išnagrinėjimo.

11.2. Išsakydamas savo poziciją dėl reiškiamų įtarimų/kaltinimų, sietinų su nukentėjusiojo S. M. atžvilgiu padaryta nusikalstama veika, M. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat tvirtino, kad savo kaltę pripažįsta, tačiau ir dėl šių jam inkriminuojamų aplinkybių savo parodymus keitė. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. vasario 19 d. M. A. nurodė, jog tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, jis pastūmė S. M. ir sudavė jam vieną kartą kairės rankos delnu per veidą. Tuomet atėjo A. R. ir sudavė jam ne mažiau dviejų smūgių dešinės rankos kumščiu į veidą. Po muštynių išėjo iš bendrabučio ir nuėjo pas A. R. į namus (t. 4, b. l. 22–23). Apklaustas 2021 m. kovo 25 d. jis nurodė, jog A. R. priėjo prie S. M. ir sudavė šiam du smūgius į veidą. Tada prisijungė jis ir sudavė S. M. ne mažiau kaip du smūgius į veidą kairės rankos kumščiu. Po šių smūgių nukentėjusysis parkrito ir tada su A. R. sudavė šiam dar ne mažiau kaip po du smūgius į įvairias kūno vietas. Kiek smūgių abu sudavė – pasakyti negali, nes neprisimena (t. 3, b. l. 170–173). Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją jis aplinkybių dėl nurodytos nusikalstamos veikos nedetalizavo ir nurodė, jog kartu su A. R. sudavė S. M. po tris-keturis smūgius kiekvienas. Smūgiavo rankomis į šonus ir galvą (t. 3, b. l. 179). Bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis patvirtino, jog sudavė S. M. tris-keturis smūgius ranka į veidą, A. R. irgi sudavė smūgius. Be to, byloje yra duomenų, leidžiančių teigti, jog M. A. prašė A. R. prisiimti kaltę, bandė paveikti nukentėjusįjį sau naudinga linkme, taip siekdamas klaidinti tyrimą. Tai patvirtina nuteistojo A. R. parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Jis nurodė, jog M. A. prašė jo prisiimti visą kaltę dėl S. M. sumušimo (t. 3, b. l. 83–84; t. 6, b. l. 54–56). Iš nukentėjusiojo S. M. parodymų matyti, kad būdamas reabilitacijoje Druskininkuose, po įvykio į savo mobiliojo ryšio telefoną jis gavo SMS žinučių iš M. A.. Jo telefono numerio nebuvo įsivedęs, tačiau šis prisistatė, prašė susitarti (t. 2, b. l. 27–29). Apžiūros protokole užfiksuotas 2021 m. vasario 28 d. susirašinėjimas tarp S. M. ir asmens, prisistačiusio „Minde“, prašančio „pašnekėti, nerašyti, nes p..e (žodyje nenurodytos raidės „iz“ dėl necenzūrinio žodžio turinio) bus, bei susitarti“ (t. 2, b. l. 128–137). Liudytoja N. S. teismui patvirtino, kad M. A. buvo atsiuntęs kelias garsinančias žinutes, prašė atsiimti pareiškimą (t. 5, b. l. 93–94). Įvertinusi šių duomenų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ir šiuo atveju negalima spręsti, kad M. A. savanoriškai prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir prisidėjo prie tinkamo jos išnagrinėjimo.

11.3. Nėra pagrindo ir išvadai, kad M. A. dėl savo veiksmų abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu nuoširdžiai gailisi. Nors proceso eigoje jis formaliai išsakė savo apgailestavimus, jie vertintini kaip deklaratyvūs. Jokių kitų veiksmų, iš kurių galima būtų spręsti apie savikritišką savo elgesio vertinimą, siekį padėti nukentėjusiesiems, jų atsiprašyti ar panašiai, jis nesiėmė.

Dėl bausmės

12. Nuteistųjų A. R. ir M. A. gynėjo advokato M. Norvaišo apeliaciniuose skunduose prašoma sumažinti bei sušvelninti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtas bausmes. A. R. apeliaciniame skunde papildomai nurodoma, kad jam paskirta bausmė turėtų būti sumažinta ir sušvelninta vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus bausmių skyrimo motyvus, nuteistųjų A. R. ir M. A. gynėjo apeliaciniuose skunduose ir atsiliepime išdėstytus argumentus, sprendžia, kad nuteistiesiems paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, baudžiamajame įstatyme reglamentuotą bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

13. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1–2 dalys).

14. Nuteistasis M. A. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. Abi nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia, viena nusikalstama veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų. M. A. anksčiau yra teistas 5 kartus, du iš jų už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnyje. Teistumai nėra išnykę. Paskutinė nusikalstama veika padaryta 2020 m. lapkričio 19 d. M. A. daug kartų baustas ir administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus (t. 3, b. l. 141–154), psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas (t. 3, b. l. 140). M. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatytos trys nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės: veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui; veikos padarytos bendrininkų grupėje; veikos padarytos recidyvisto. Nuteistasis taip pat niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, iki tol užsiėmė individualia veikla, šiuo metu įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą (t. 3, b. l. 156, 160).

15. Skundžiamu nuosprendžiu už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą sunkų nusikaltimą nuteistajam paskirta didesnė, nei šio straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis – 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką paskirta taip pat didesnė, nei šio straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis – 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos bausmės bei Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 5 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmė ir 18 MGL dydžio bauda, buvo subendrintos jas sudedant iš dalies, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir nuteistajam skirta galutinė 8 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 18 MGL dydžio bauda. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu skirta per griežta bausmė, tačiau įvertinus nurodytas nuteistąjį ir padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančias aplinkybes, taip pat tai, jog nuteistajam paskirtos bausmės subendrintos nuteistajam palankesniu dalinio sudėjimo būdu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas M. A. paskyrė tinkamą ir proporcingą galutinę bausmę, kuri atitinka teisingumo principą ir ja bus pasiekti bausmės tikslai.

16. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo A. R. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnes, nei BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje ir BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmes. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 54 straipsnio 3 dalyje arba 62 straipsnyje nurodytiems pagrindams. Pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas byloje nenustatyta, jų apeliaciniame skunde nenurodė ir gynėjas, tad dėl šių aplinkybių išsamiau nepasisakytina.

17. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-3/2010, Nr. 2K-128/2011, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-317-489/2017, Nr. 2K-40-648/2020 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-40-648/2020).

18. Nuteistasis A. R. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. Aptariamos nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia. A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės: veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui; veikos padarytos bendrininkų grupėje. A. R. nagrinėjamas veikas padarė būdamas neteistas, tačiau vėliau jo atžvilgiu buvo priimtas 2021 m. balandžio 2 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nuosprendis, kuriuo jis nuteistas už analogiško pobūdžio veiką, t. y. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (t. 3, b. l. 7–15). A. R. taip pat yra 2 kartus baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 19–20), psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas (t. 3, b. l. 18). A. R. nuo 2021 m. balandžio 9 d. dirba E. J. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ tešlos maišytoju, įmonės savininko jis charakterizuojamas teigiamai – pasižymintis kruopštumu, gebantis operatyviai atlikti jam pavestus darbus, sąžiningas, darbštus, tvarkingas, pareigingas (t. 5, b. l. 17–18). A. R. atsakomybę sunkina tai, kad veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, taip pat veikos padarytos bendrininkų grupėje. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytų aplinkybių, svarbių bausmės parinkimui ir paskyrimui, visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jokių išimtinių aplinkybių, pagrindžiančių BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą, nenustatyta. Netgi priešingai, remiantis nustatyta bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma, yra pagrindas skirti artimesnę bausmės vidurkiui bausmę.

19. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad A. R. padarytos nusikalstamos veikos yra atsitiktinio pobūdžio. Nuteistųjų tiesioginė tyčia padaryti apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, susiformavo atskirai, viena po kitos. Iš pradžių nesunkiai dėl chuliganiškų paskatų sutrikdę V. P. sveikatą suduodant jam ne mažiau 3 smūgių į šoną ir 2 smūgių į įvairias kūno vietas ir išstumiant jį per antro aukšto langą, A. R. ir M. A. priėmė valinį sprendimą dar kartą nusikalsti, padarydami naują (pavojingesnį) nusikaltimą – sunkiai sutrikdydami S. M. sveikatą suduodant S. M. ne mažiau 4 smūgių į galvos sritį. Kaip minėta, A. R. šiuo metu yra nuteistas už analogišką, kito asmens nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 3, b. l. 7–15). Atlikusi nuteistojo A. R. asmenybės ir padarytų apysunkio ir sunkaus nusikaltimo pavojingumo vertinimą, teisėjų kolegija nurodo, kad nuteistajam paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės sumažinimas arba bausmės sušvelninimas, pakeičiant ją kita bausmės rūšimi, neatitiktų bausmės paskirties ir neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, kitos apelianto A. R. nurodomos aplinkybės, t. y. nuolatinis darbas ir gaunamas uždarbis, teigiama A. R. charakteristika darbovietėje, jaunas amžius, aplinkybė, kad skyrus nuteistajam net minimalios trukmės laisvės atėmimo bausmę, tai turėtų neigiamos įtakos jo socialiniams ryšiams, taip pat civilinių ieškovų interesams, yra beveik išimtinai susijusios su nuteistojo interesais ir savaime neturi prioriteto prieš kitas svarbias bausmės parinkimui ir paskyrimui bylos aplinkybes. Nuteistojo nurodomi motyvai, vertinami kitų bylos aplinkybių kontekste, įskaitant A. R. asmenybės ir padarytų nusikaltimų pavojingumą, taip pat atsižvelgus į bausmės tikslus, nesudaro pagrindo nei taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, nei švelninti arba sumažinti nuteistajam paskirtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Dėl civilinio ieškinio

21. Nuteistųjų M. A. ir A. R. gynėjo advokato M. Norvaišo apeliacinių skundų reikalavimas sumažinti solidariai iš nuteistųjų nukentėjusiajam S. M. priteistą 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą yra grindžiamas motyvu, jog minėta suma yra neproporcingai didelė. Įvertinusi visumą byloje nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimas išspręstas teisingai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių priteista neturtinės žalos suma turėtų būti mažinama.

22. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, pagal kurios nuostatas sprendžiant minėtą klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi individualiai įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, tinkamai įvertino visumą tam reikšmingų aplinkybių. Nuteistųjų padarytu nusikaltimu buvo pažeistas vienas fundamentaliausių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – žmogaus sveikata. Dėl nuteistųjų tyčinių smurtinių veiksmų nukentėjusiajam S. M. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Jam nustatyta vidutinio sunkumo formos trauminė galvos smegenų liga, ūmi subdurinė hematoma kairio galvos smegenų pusrutulio srityje, skruostikaulio – viršutinio žandikaulio lūžimas, kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies vokuose, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam 2021 m. vasario 16 d. buvo atlikta operacija (t. 2, b. l. 167), nuo 2021 m. vasario 15 d. iki 2021 m. balandžio 16 d. taikytas gydymas stacionare (t. 2, b. l. 53, 123, 149–151). Dėl patirtų traumų nukentėjusiajam neabejotinai buvo sukeltas ir fizinis skausmas, jis patyrė ir dvasinius išgyvenimus, didelį išgąstį, nes buvo užpultas be jokios priežasties savo gyvenamojoje vietoje, padaryti sužalojimai kėlė grėsmę jo gyvybei. Patirtus dvasinius išgyvenimus, nukentėjusiojo nurodytą pažeminimo jausmą patvirtina ir liudytojų N. S., J. V., D. P. parodymai teigiant, jog S. M. po įvykio rado gulintį kambaryje, apsišlapinusį, išsituštinusį, jis negalėjo kalbėti, vos judėjo. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų jo gyvenimo kokybė šiuo metu yra pablogėjusi, jis sunkiai valdo ranką, sunkiai eina, po įvykio nedirba. Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad po taikyto gydymo nukentėjusiojo S. M. savijauta pagerėjo, tačiau išliko kairės pusės silpnumas, vaikšto lengviau, apsitarnauja. Rekomenduotas tolimesnis reabilitacinis gydymas neurologinio profilio sanatorijoje (t. 2, b. l. 149–151). Kitų duomenų, pagrindžiančių nuteistojo nurodytas aplinkybes dėl potrauminių liekamųjų reiškinių, byloje nepateikta.

24. Šiuos padarinius sukėlusi nusikalstama veika buvo padaryta veikiant tiesiogine tyčia. A. R. ir M. A. yra jauno amžiaus (A. R. gim. (duomenys neskelbtini)., M. A. – (duomenys neskelbtini).), darbingi, vaikų ar kitų išlaikomų asmenų neturi (t. 3, b. l. 2–3, 97–98), tad turi objektyvias galimybes atlyginti S. M. padarytą neturtinę žalą. Iš nuteistųjų Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 5 593,92 Eur turtinės žalos. Nukentėjusiojo S. M. naudai solidariai iš nuteistųjų neturtinei žalai atlyginti priteista 15 000 Eur suma atitinka teismų praktikos vidurkio ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-696/2015, Nr. 2K-351-222/2015, Nr. 2K-89-139/2016, Nr. 2K-427-693/2016, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-166-699/2018).

25. Atsižvelgusi į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija solidariai iš M. A. bei A. R. nukentėjusiojo S. M. naudai priteistą neturtinės žalos dydį vertina kaip teisingą ir proporcingą pavojingiems ir teisei priešingiems nuteistųjų veiksmams bei kilusiems padariniams.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. A. ir A. R. gynėjo advokato Mečiclavo Norvaišo apeliacinius skundus atmesti.