- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-07-28
- Bylos Nr.
- 1-84-634/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04828-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Nukentėjusysis
- S. M., V. P.
- Kaltinamasis
- A. R., M. A.
- Advokatai
- Albinas Miliauskas, Mečislovas Norvaišas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. R., gimęs (duomenys neskelbtini) Lazdijų r. sav., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) IĮ, faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini), Lazdijai, deklaruota gyv. vieta – Lazdijų rajono sav., teistas: 2021 m. balandžio 2 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą,
M. A., gimęs 1998 m. balandžio 20 d. Lazdijuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lazdijų m., teistas: 1) 2017 m. liepos 28 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 18 MGL bauda; 2) 2017 m. spalio 23 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, galutinė bausmė 40 parų arešto ir 18 MGL bauda; 2019 m. lapkričio 4 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, galutinė bausmė 8 mėnesiai laisvės apribojimo ir 18 MGL bauda; 4) 2020 m. vasario 25 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nuosprendžiu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį, subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, galutinė bausmė laisvės atėmimas 7 mėnesiams ir 18 MGL bauda; 5) 2021 m. balandžio 2 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, galutinė bausmė terminuotas laisvės atėmimas 9 mėnesiams 19 dienų ir 18 MGL bauda, kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą; 6) 2022 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64-1 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta jam 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šios bausmės visiškai pridėta Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės dalis – 1 mėnuo 12 dienų laisvės atėmimo ir paskirta galutinė subendrinta bausmė –laisvės atėmimas 5 mėnesiams 12 dienų ir 18 MGL (677,88 Eur) dydžio bauda. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. nuo 2022 m. sausio 19 d. 2022 m. liepos 13 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi nutarta 2022 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu M. A. paskirtos galutinės subendrintos bausmės – 5 mėn. 12 d. terminuoto laisvės atėmimo ir 18 MGL (677,88 Eur) dydžio baudą, bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo, t. y. nuo 2022 m. birželio 5 d. Į 2022 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę – 5 mėn. 12 d. terminuoto laisvės atėmimo ir 18 MGL (677,88 Eur) dydžio baudą, M. A. įskaityti atliktą jo bausmės dalį iki 2022 m. kovo 1 d. pagal 2021 m. balandžio 2 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nuosprendį, kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. R. 2021 m. vasario 15 d. nakties metu, laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 02.30 val., bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Lazdijų m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su M. A., elgdamiesi ypatingai įžūliai ir piktybiškai, vandališkais veiksmais, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, rodydami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, be jokios priežasties tyčia bendrais veiksmais kojomis išspyrė buto Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio V. P., duris, įėję į kambarį, bendrais veiksmais su M. A. lovoje gulinčiam V. P. tyčia, be jokios dingsties sudavė ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 15 smūgių kumščiais į kairįjį šoną, po to, tęsdami nusikalstamą veiką, kartu su M. A. V. P., pasodintą ant palangės, bendrais veiksmais tyčia išstūmė pro atvirą antrojo aukšto kambario langą į lauką, o V. P. iškritus iš antro aukšto ant žemės, jis kartu su M. A. sulaužė kambaryje buvusią spintą, jame išmėtė V. P. priklausančius daiktus, tuomet išėjo iš bendrabučio ir lauke prie AB „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijų m., buvusiam V. P. bendrais veiksmais su M. A. tyčia rankomis ir kojomis sudavė nemažiau kaip 2 smūgius į įvairias kūno vietas, šiais bendrais veiksmais jis su M. A. padarė V. P. poodines kraujosruvas krūtinės ląstos dešinėje, juosmens dešinėje, dešinio peties sąnario srityje, kairio juosmens srityje, nugaros kairėje mentės projekcijoje, kairio žasto srityje, kairio dilbio srityje, odos nubrozdinimą kairės alkūnės sąnario srityje, kairės pusės IX, X šonkaulių lūžimą, taip dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė V. P. sveikatą. Šiais veiksmais A. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Be to, A. R. 2021 m. vasario 15 d. nakties metu, laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 02.30 val., iš karto po V. P. sumušimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, grįžęs į tą patį bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini), Lazdijų m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su M. A., tyčia bendrais veiksmais kojomis išspyrė buto Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio S. M., duris, o įėjus į kambarį, jis sėdinčiam ant minkštojo kampo S. M. sudavė vieną smūgį alkūne ir vieną smūgį kumščiu į galvos kairiąją pusę, tęsdami nusikalstamą veiką kartu su M. A., sudavė kumščiais ne mažiau kaip 4 smūgius sėdinčiam ant minkštojo kampo S. M. į galvą, šiais bendrais veiksmais padarė S. M. galvos traumą: ūmią subdurinę hematomą kairio galvos smegenų pusrutulio srityje, skruostikaulio – viršutinio žandikaulio lūžimą, kraujosruvą odoje ir poodyje kairės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, šiais bendrais veiksmais su M. A. sunkiai sutrikdė S. M. sveikatą. Šiais veiksmais A. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.
M. A. 2021 m. vasario 15 d. nakties metu, laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 02.30 val., bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Lazdijų m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su A. R., elgdamiesi ypatingai įžūliai ir piktybiškai, vandališkais veiksmais, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, rodydami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, be jokios priežasties, tyčia bendrais veiksmais kojomis išspyrė buto Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio V. P., duris, įėję į kambarį, bendrais veiksmais su A. R. lovoje gulinčiam V. P. tyčia, be jokios dingsties sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius kumščiais į kairįjį šoną, po to, tęsdami nusikalstamą veiką, kartu su A. R. V. P., pasodintą ant palangės, bendrais veiksmais tyčia išstūmė pro atvirą antrojo aukšto kambario langą į lauką, o V. P. iškritus iš antro aukšto ant žemės, jis kartu su A. R. sulaužė kambaryje buvusią spintą, jame išmėtė V. P. priklausančius daiktus, tuomet išėjo iš bendrabučio ir lauke prie AB „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijų m., buvusiam V. P. bendrais veiksmais su A. R. tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius į įvairias kūno vietas, šiais bendrais veiksmais jis su A. R. padarė V. P. poodines kraujosruvas krūtinės ląstos dešinėje pusėje, juosmens dešinėje, dešinio peties sąnario srityje, kairio juosmens srityje, nugaros kairėje mentės projekcijoje, kairio žasto srityje, kairio dilbio srityje, odos nubrozdinimą kairės alkūnės sąnario srityje, kairės pusės IX, X šonkaulių lūžimą, taip dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė V. P. sveikatą. Šiais veiksmais M. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Be to, M. A. 2021 m. vasario 15 d. nakties metu, laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 02.30 val., iš karto po V. P. sumušimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, grįžęs į tą patį bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini), Lazdijų m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su A. R., tyčia bendrais veiksmais kojomis išspyrė buto Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio S. M., duris, o įėjus į kambarį A. R. sėdinčiam ant minkštojo kampo S. M. sudavė vieną smūgį alkūne ir vieną smūgį kumščiu į galvos kairiąją pusę, tęsdami nusikalstamą veiką kartu su A. R. sudavė kumščiais ne mažiau kaip 4 smūgius sėdinčiam ant minkštojo kampo S. M. į galvą, šiais bendrais veiksmais padarė S. M. galvos traumą: ūmią subdurinę hematomą kairio galvos smegenų pusrutulio srityje, skruostikaulio – viršutinio žandikaulio lūžimą, kraujosruvą odoje ir poodyje kairės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, šiais bendrais veiksmais su A. R. sunkiai sutrikdė S. M. sveikatą. Šiais veiksmais M. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. R. parodė, kad kaltinimai jam aiškūs. Kaltę pripažįsta. Buvo namuose, žaidė prie kompiuterio. Atėjo M. A., atsinešė du butelius spalvoto gėrimo, išgėrė, pašnekėjo. Išėjo kalba apie jo mamą, kad kažkas buvę su S. M.. Tuo metu žinojo tik jo pravardę „(duomenys neskelbtini)“. Buvo girdėjęs, kad M. A. mamą bandė išprievartauti. M. A. paskambino mamai, nežino ką jie šnekėjo. Išgėrė du 0,7 litro butelius po 40 laipsnių. Kai išėjo iš namų, buvo apsvaigę, ėjo dar kitur išgerti. Nuo „(duomenys neskelbtini)“ ateinantį sutiko V. P.. Norėjo jį išmaudyti. V. P. tiesiog pavartė ant sniego ir viskas. M. stovėjo ant šaligatvio, V. P. nuėjo namo. Tada M. pasiūlė eiti iki to bendrabučio. Nelabai atsimena, kur jie ten ėjo. Eidami pas S. M., norėjo jam paaiškinti, kad taip negalima daryti. Įėjo, jo durys buvo kažkur kairėje pusėje. Pirma įėjo M.. Durys jau buvo pradarytos. S. M. sėdėjo ant lovos, pradėjo su juo šnekėti. Iš pradžių pasiūlė išgerti, bet jis atsisakė. Kiek atsimena, M. priėjo prie S., prisėdo ir pradėjo aiškinti dėl mamos, priekaištavo, kad lindo. M. trenkė, tada ir jis trenkė tris ar keturis kartus. Tikriausiai pirmas trenkė M.. S. M. sėdėjo kaip sėdėjo, jie išėjo. Duris išspyrė M.. Parodymai teisingi. M. sudavė 6 smūgius, toks faktas buvo. S. jokiais daiktais nedaužė. Buvo užkliuvęs už kėdės, vandens ant S. nepylė. M. siūlė grįžti pas S. pažiūrėti, kaip jis laikosi. Jis pats atidarė duris, viskas buvo gerai, pasakė, kad negers, nes pas jį turi ateiti draugė. Kai atėjo antrą kartą, S. M. duris atrakino ir išėjo. Nežino, kaip ten buvo su tomis durimis. Kažkas buvo, kad M. prašė vienam prisiimti kaltę dėl S. sumušimo. Toks pokalbis buvo, jis atsisakęs, melagingų parodymų nedavė. Dėl V. P. nieko neatsimena. Neatsimena, kad būtų ėję pas V. P. į jo kambarį. Pagal duotus parodymus ėjo, bet tikrai neatsimena. V. P. jam buvo pažįstamas, Lazdijuose jį visi pažįsta. Jis pastoviai geria, pastoviai su juo problemos. Sakęs, kad ėjo, nes jei buvo, tai ėjo. Daugiau kas ten vyko, neatsimena. Tikrai negalėjo V. mušti. Nesilankydavo pas jį, tik išmaudė sniege. M. apie V. P. nieko nepasakojo. V. P. žino nuo vaikystės. Nemano, kad jį mušė, bet tebūnie, kad mušė, jei taip sako. Nemanė, kad informacija apie M. mamą labai svarbi, nežino, kodėl tai pasakė tik teisme. Nežino, ar nukentėjusiesiems buvo daromas poveikis. Nesutinka su V. P. parodymais, kad jį mušė vienas. S. M. trenkė norėdamas padėti M., nes taip pasielgė su jo mama. S. nepažinojo. Dešinės rankos kumščiu S. trenkė į galvą, buvo apie penkis smūgius, tikslaus smūgių skaičiaus neatsimena, neatsimena, į kurią galvos pusę trenkė. Pas S. M. ėjo su tikslu išgerti, ką gerti su savimi turėjo. Asmeniškai su S. M. bendrauti negalėjo, gavo jo sesės numerį, norėjo susitikti ir atsiprašyti. Tarėsi gal 4-5 kartus, tai jis negali, tai užgėrė. Neišėjo su juo susitikti. S. M. civilinį ieškinį pripažįsta, tik mano, kad suma yra per didelė. Ligonių kasų ieškinius pripažįsta, nėra atlyginęs, neturėjo sąskaitos kaip pervesti, nieko nežinojo, kitaip būtų atlyginęs. M. apie S. ir jo motinos konfliktą užsiminė jis. Iš kalbos išėjo. Tada M. pažiūrėjo piktai ir nuėjo paskambinti mamai, paklausti buvo ar nebuvo, nežino, ką jie šnekėjo. Iš pradžių M. sakė, kad einam pas S. paaiškinti, sakė, kad einam paaiškinti dėl mamos, kad taip negalima. Atsimena, kad S. M. pirmas trenkė M., tada prisijungė ir jis. M. kažkaip pritūpė prie S. M., šnekėjo kažką dėl mamos. Ką sakė S., neatsimena. Buvo gerai apgirtęs, dėl to ne viską tiksliai atsimena. Pro langą V. P. stūmimo neatsimena. Atsimena tik tai, kad pamaudė V. P. sniege ir viskas.
Kaltinamasis M. A. parodė, kad kaltę pripažįsta. Nuėjo pas A. R., nusinešė du butelius degtinės, išgėrė. Papasakojo dėl to dalyko, papasakojo apie S. M. ir mamą. Nuėjo abu iki miesto, prie bendrabučio susitiko V. P.. A. R. jį išmaudė sniege. Nežino, kodėl V. P. to neatsimena. Nuėjo į bendrabutį, V. P. irgi. Užlipo į 4 aukštą. Nežino, kada nuėjo pas V. į kambarį. Kas vyko kambaryje jiems atėjus, neprisimena. Išėjo iš namų, nuėjo pas A. R., nusinešė degtinės du butelius 0,5 ir 0,7 ir kada jie gėrė tą degtinę, A. papasakojo, kad jis buvo girdėjęs, jog S. M. prie jo mamos kabinėjosi. Baigę vartoti gėrimus, išėjo į miesto parką, po parko kaip ir sušalo, grįžo ir nuėjo į bendrabutį (duomenys neskelbtini). V. P. durys buvo kaip ir užrakintos. Kai vaikščiojo mieste, buvo susitikę V. P., A. jį išmaudė sniege. V. P. po maudynių nuėjo namo, jie nuėjo iki jo iš paskos. Bendrabutyje nuėjo pas V. P., jis gyvena 2 aukšte. Spyna ten kaip ir sugedus pas jį, pastūmė duris ir jos atsidarė, įėjo į vidų dviese. Kas ten buvo viduje, neatsimena, prisimena tik tarpais, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai kitokie, todėl, kad policininkas tyrėjas, ką buvo išgirdęs iš V., taip ir surašė. Daug laiko praėjo, visko nepamena. Šie parodymai tokie, kad tyrėjas sakė, kad jis taip padarė, bet jis buvo girtas ir prisipažino, visko nepamena. Pamena, kad sulaužė spintą. Tyrėjas rašė pagal V. parodymus, jis tam neprieštaravo. Negali pasakyti, ar su A. aptarinėjo įvykį po to. Nepamena to fakto, kad V. muštų, bet kiek V. pasakojo, tai jis jo nemušė, o A. gal ir mušė, bet negali pasakyti. Per langą su tuo išmetimu, tai sakė, kad jis gynęs, sakęs, kad nemestų per tą langą, bet jis pats nelabai pamena. Nuėjo pas S., duris kas išspyrė negali pasakyti, negali pasakyti, ar A. pirmas smūgius sudavė, ar jis. Jis dar paskambinęs mamai ir paklausęs, kaip ten kas buvo. Mama sakė nedaryti nesąmonių. Tris, keturis, gal penkis smūgius sudavė su ranka į veidą S.. A. irgi sudavė smūgius. Po to jie nuėjo iki miesto ir atsinešė dar degtinės. Kai grįžo, S. M. dar tvarkėsi duris. Išėjus į miestą, galėjo būti, kad sutiko V. P. ir dar jį mušė. Ėjo pas juos tikriausiai išgerti. Po viso to nuėjo pas S.. Nenorėjo, kad viskas išlįstų, todėl ikiteisminio tyrimo metu nepasakė, kad sumušė S.. Šie jo parodymai yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai (3 t., b. l. 179) nėra teisingi, negali paaiškinti, kodėl. Po V. P. nuėjo pas S., išeidami iš S. ar sutiko V. P., neatsimena. Kodėl pas paskutinį S. M. nuėjo, nežino, pas kitus beldėsi, nes gal norėjo dar išgerti. Kai nuėjo į bendrabutį, dar kartą paskambino mamai, o prieš tai mamai skambino kai buvo pas A.. S. M. jis pastūmė ir neatsimena, ar A. pirmas sudavė smūgius, ar jis. Smūgiavo rankomis į veidą, į šonus. Sudavė gal 4-5 smūgius rankomis. A. R. yra draugas, gal padėti norėjo. Iš pradžių nemušė S. M., o kalbėjo ir viskas buvo gerai, bet kai paskambino mamai ir paklausė, kaip ten buvo, tada pradėjo mušti. Dėl civilinio ieškinio tai mano, kad per didelė suma. Po įvykio su S. M. nebuvo susitikęs ir nekalbėjo su juo dėl civilinio ieškinio padengimo. Teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius pripažįsta. Pripažįsta, kad sumušė S. M.. Neturėjo tokio tikslo sukelti fizinį skausmą, norėjo kaip ir pamokyti, nenorėjo padaryti sunkaus kūno sužalojimo. Nebuvo jokių pašalinių žmonių. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi dėl abiejų įvykių.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, 2021 m. balandžio 15 d. M. A. parodė, kad 2021 m. vasario 14 d. gėrė su A. R. pas šį namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Lazdijuose. Buto neprisimena. Apie 00.00 val. su A. nuėjo prie bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijuose. Sugalvojo nueiti pas V. P.. Nuėjo pas šį į kambarį antrajame aukšte. Pabarškino į duris, išgirdo, kad V. kažką sako, tačiau neatsimena ką. Tada ranka paėmė už rankenos, pastūmė duris ir jos atsidarė. Su A. įėjo į vidų. Abu buvo neblaivūs, tą dieną gėrė alų. Buvo stipriai neblaivus. Įėjus į kambarį, V. gulėjo lovoje. Kas vyko toliau, visų aplinkybių neprisimena dėl girtumo, tačiau žino, kad abu susipyko su V.. Toliau atsimena, kad su A. lipo laiptais žemyn. Lauke nuo gatvės pusės, kur yra balkonai, sniege voliojosi A. ir V.. Prisimena, kad A. mėtė sniegą į V.. V. buvo pargriuvęs. Jis pats nuo jų buvo poros metrų atstumu. Matė, kad A. buvo keliais užrėmęs V. kojas. Po to prisimena, kad su A. nuėjo pas S. M., o V. taip pat nuėjo atgal į bendrabutį. Prieš tai, atėjus pas V., šio kambario durys buvo užrakintos. Tos durys labai prastos, paėmęs už rankenos stipriau stumtelėjo ir jos atsidarė. 2021 m. kovo 25 d. apklausiamas tyrėjo nurodė, kad įėjęs į kambarį V. sudavė penkis smūgius į šoną, tačiau neprisimena, kad būtų mušęs V.. Atrodo, kad tyrėjas tuos parodymus surašė iš V. apklausos. Taip pat toje apklausoje nurodoma, kad V. smūgius sudavė ir A., o po to abu užkėlė jį ant palangės ir kažkuriam sudavus smūgį į rankas, kuriomis jis laikėsi, V. iškrito pro langą. Šių aplinkybių taip pat gerai neprisimena. Geriau pagalvojęs, prisiminė ir gali patvirtinti, kad sudavė V. penkis smūgius į kažkurį šoną. Neprisimena, ar A. sudavė kiek nors smūgių. Prisimena, kad su A. užkėlė V. ant palangės, o tos aplinkybės, kad V. laikėsi rankomis už lango rėmo ir nuo kažkurio smūgio per rankas iškrito – neprisimena ir negali patvirtinti. Matė, kaip lauke A. pargriovė V. ant sniego. Apklausoje parodymai, kad lauke kartu su A. sudavė smūgius V., yra teisingi. Neprisimena, kad būtų šį spardę. Po smūgių lauke, V. nuėjo į savo namus, o jis su A. užsuko pas S. M., gyvenantį tame pačiame bendrabutyje. Atėjus pas S., su juo apsipyko, kartu su A. sudavė S. po tris-keturis smūgius kiekvienas. Smūgiavo rankomis į šonus ir galvą (3 t., b. l. 179).
Nukentėjusysis S. M. parodė, kad kaltinamąjį M. A. pažįsta. Mažai ką atsimena apie įvykį. Atsimena, kad buvo naktis, miegojo ir kažkas pabarškino į duris. Tada vieną kartą spyrė į duris, kitą, ir abu įėjo. M. atsisėdo prie jo ant lovos, kažką šnekėjo. Tada tas kitas trenkė jam su kumščiu į burną ir pasakė, kad gana žaisti. Tada M. trenkė iš alkūnės į galvą. Jis nukrito, tada spardė, spardė ir po to nieko neatsimena. Po to pabudo Kauno klinikose po operacijos (rodo ant galvos randą po operacijos). M. jam prikaišiojo savo motiną. Nieko tarp jo ir M. motinos nebuvo, ji visą amžių gyveno tame bendrabutyje. Nei jie draugavo, niekada nieko nebuvo. Jis duris išspyrė ir priekaištavo apie motiną. Nežino, ką darė tada, kai nukrito ant žemės, nes prarado sąmonę. A. R. nepažinojo. Matė pirmą kartą. M. gerai pažinojo nuo mažiuko. Pirmas mušti pradėjo A., du smūgiai į veidą, po to pradėjo ir M. mušti, tada nieko neatsimena. Sakė, kad nebandytų kviesti „mentų“. Sesuo pasakojo, kad tvarkė kambarį, pasakojo, kad buvo nulaužta pusė kėdės kampo. Sakė, kad reikėjo dar poros valandų ir būtų negyvas. Atsimena, kad pabudo Kauno klinikose. Pasakė, kad atvežė vos gyvą. Dabar viską nuolat pamiršta, pusė kūno paralyžiuota. Patvirtina 2021 m. balandžio 28 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Kaltinamieji duris išspyrė. Sakė, kad kažkas vidury nakties kalė. Kaimynas R. sakė, kad girdėjo riksmą, galvojo, kad kažkas geria, tai neišlindo. Taip jam pasakojo tada, kai grįžo iš ligoninės. Neatsimena, kas tas duris tvarkė ir užrakino. Kaune gulėjo 2-3 savaites. Druskininkuose sanatorijoje gulėjo mėnesį, tada dar Lazdijuose. Po to įvykio nevaldo rankos, su koja vos ne vos eina, pusė kūno paralyžiuota. Po ligonines reikia eiti kiekvieną dieną, reikalingi šildymai ir masažai. Iki įvykio nedirbo. Prieš tai dirbo seniūnijoje. Prieš įvykį buvo lūžusi pėda. Iš kaltininkų prašo atlyginti 25 tūkstančius eurų neturtinei žalai. Yra invalidas, nieko negali dirbti, taip liko visam gyvenimui. Dabar gauna tik socialinę pašalpą – 150 eurų į mėnesį. Tvarko dokumentus, gaus nedarbingumo išmoką – invalidumą. Su M. A. motina nėra turėjęs konfliktų. J. A. jam buvo paprasta draugė. Ji šeimą turėjo, ir jis turėjo draugę. Prieš šį įvykį neatsimena, kada matė M. A.. Pretenzijos kilo iš niekur nieko. Anksčiau jokių pretenzijų dėl motinos nėra reiškęs. Neatsimena, ar po jo sumušimo buvo taisomos durys. Tyrėjui nemelavo. Apie V. P. sužinojo ligoninėje, sužinojo, kad „v.“ išmetė per langą, sakė, kad išmetė tie patys. Nežino, ar prieš ateidami pas jį, ar po to jį išmetė. M. blaivus niekada niekur neidavo, kur jis eidavo, visada būdavo išgėręs. Iš kvapo jautėsi, kad jis neblaivus. Jis pats buvo išgėręs kelias skardines alaus ir nuėjęs miegoti.
Nukentėjusysis V. P. parodė, kad gyvena Varėnoje, anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kambaryje, Lazdijuose. Vasario 14 dieną jis miegojo, jam išspyrė duris. Buvo blaivus, tą vakarą alkoholio nevartojo. Spardė spintą, sulaužė duris, liepė šokti per langą. Jis nešoko, A. sakė šokti, jei nešoks – išmes. Jis atsistojo ir jį išstūmė. M. A. sakė, kad jis durnas, klausė ar nori sėsti. Jis iškrito, truputį pagulėjo, nuėjo iki (duomenys neskelbtini), ten dar A. truputį paspardė, M. nebespardė. Kambaryje mušė A., M. nemušė. M. jį apgynė. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusysis parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi (1 t., b. l. 73-76), bet M. jo nespardė, o apgynė. Parodymai teisingi ir 2021 m. vasario 24 d. apklausoje (1 t., b. l. 79-80). Kai buvo išmestas, dar pagulėjo ir tada ėjo į bendrabutį, bet ne į kambarį, atsigulė trečiame bendrabučio aukšte, bendroje virtuvėje. Lauke jo nemušė, tik A. truputį spardė, o M. sakė, kad užtenka, liepė eiti. Kai atsikėlė, tai gavo nuo abiejų. Jį kambaryje mušė, o tada išmetė pro langą. Parodymai teisingi, bet jį mušė kambaryje, tada išmetė per langą. Jį mušė A., M. nematė, jis buvo kambaryje, bet nematė, kad muštų. Gal ir mušė M., bet jis nematė. A. turi pretenzijų. M. A. nemušė. A. R. jo sniege nemaudė, neatsimena, kad taip būtų. Pagarsinus parodymų atpažinti protokolą (1 t., b. l. 142-149), nukentėjusysis nurodė, kad gal M. A. porą smūgių ir sudavė, buvo užsidengęs veidą ir nematė. M. A. jo nemušė, kambaryje gal porą kartų sudavė, nematė, buvo užsidengęs veidą. Nematė, kad kambaryje jį M. mušė, lauke mušė A.. M. neturi pretenzijų, jis apgynė, sakė eiti, nes ten yra kameros. Pro langą jį išmetė A., M. jį užstojo, sakė, kad nereikia. A. liepė lipti ant palangės, liepė šokti, įsitvėrė, bet jį stūmė. Stūmė vienas A., M. buvo prie durų. Vasario mėnesį nesakė, kad abu išstūmė, gal ne taip parašė. Atmintis geresnė, kai viskas praeina. Geriau viską prisiminė rytojaus dieną. Kiek atsiminė, tiek pasakė. Ikiteisminio tyrimo metu sakė teisybę. Šiandien irgi nemeluoja.
Nukentėjusysis V. P. 2021 m. vasario 24 d. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo parodymus, duotus 2021 m. vasario 24 d. apklausos metu (1 t., b. l. 152-165).
Nukentėjusysis V. P. 2021 m. kovo 4 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu parodė, kad jį mušęs asmuo, kurio vardo ir pavardės nežino, yra penktoje nuotraukoje, (kurioje įtariamasis A. R.). Jį atpažįsta iš bendrų veido bruožų, su juo lankė kažkada vakarinę mokyklą. Šis asmuo kartu su M. A. jį sumušė ir išmetė pro paties gyvenamojo kambario antrojo aukšto langą (1 t., b. l. 142-149).
Liudytoja S. M. parodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini), Lazdijuose. Šiuo metu gyvena Anglijoje. Žino, kad sumušė S. ir V. P.. S. pavardės neatsimena, bet abu jai yra pažįstami. Pati nieko nematė ir negirdėjo. Naktį pabudo nuo triukšmo. M. barškino į duris, bet niekas jam neatidarė. Pažino iš balso. Nežino, ko norėjo. Buvo ne vienas, nes su kažkuo šnekėjo. Tuo metu gyvenusi 4 aukšte. S. gyveno kitoje bendrabučio pusėje 3 aukšte, V. P. – 2 aukšte. Teisėjas pagarsina liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 166 b. l.). Neatsimena, kas papasakojo apie sumuštus žmones, gal kaimynė. Sakė, kad sumušė M. ir A., pastarojo ji nepažįsta. Su S. dėl įvykio nekalbėjo, jis buvo ligoninėje. Kai paleido, neklausė, ir taip buvo aišku kas mušė. Su V. kalbėjo rytojaus dieną. Jo kambaryje buvo sulaužyta spinta, daiktai išmėtyti, buvo betvarkė. Daiktus sudaužė tie patys du žmonės. V. pasakė, kad abu atėjo ir viską išmėtė, sakė, kad abu mušė.
Liudytoja R. N. parodė, kad V. P. pažįsta. Gyvename tame pačiame aukšte. Durys beveik priešais jį. Triukšmą girdėjo prie namo laiptinės lauke. V. P. greitąją pagalbą kvietė kitą dieną ryte. Jo durys buvo atidarytos, jis sėdėjo ir sunkiai kvėpavo. Klausė, ar jam reik pagalbos, pasakė taip. Jis pasakė, kad yra sumuštas, atvyko ir policijos pareigūnai. Išoriškai nelabai matėsi, bet iš veido matėsi, kad jam skauda. Jis pasakė, kad jį išmetė per langą. Kas išmetė neįvardijo. Po to pas kaimyną D. V. klausė. Pasakė, kad M.. Už ką išmetė, V. P. neįvardijo, ji neklausė. Išmetė pro jo buto langą iš antro aukšto. Tame bute netvarka, šiukšlynas ir landynė. Jis dažnai vartoja alkoholį. M. pavardės nežino, jis gyveno su mergaite V.. Su jais jokių kontaktų neturi, tik kad pasisveikina. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja patvirtino, kad parodymai teisingi. Patvirtino, kad 2021 m. vasario 15 d. naktį apie 1 val. išgirdo pas kaimyną V. triukšmą, V. aimanas. Po kelių akimirkų girdėjo lūžtančių baldų garsą. Kai triukšmas nurimo, po kiek laiko girdėjo V. balsą prie paradinių durų. Girdėjo V. aimanas ir jis kažką sakė, kad neužmuškit ar kažką panašaus. Pirmas įspūdis susidarė, kad ten kažkas kažką mušė. Po kažkiek laiko girdėjo žingsnius koridoriuje dviejų asmenų, tačiau kas tokie vaikščiojo – nežino, bijojo ir buvo užsigesinusi šviesą, prie durų nėjo. Po kiek laiko žingsniai nurimo. Kitą dieną atsikėlusi pastebėjo, kad balkono durys yra atidarytos ir koridoriuje šalta. Taip pat pamatė, kad V. durys yra atidarytos. Per praviras duris matė, kad jo visas kambarys yra sukuistas, spinta sulaužyta ir daiktai išmėtyti, tačiau paties V. nebuvo. Po kiek laiko su V. susitiko koridoriuje. Su V. nemažai bendrauja, duoda jam kartais pavalgyti. Susitikus koridoriuje šis sunkiai kvėpavo, negalėjo atsikosėti. Paklaustas atsitiko, V. atsakė, kad jį sumušė ir išmetė pro langą iš jo kambario bei kad jam skauda kairę pusę – kairį šoną ir petį. Tuomet ji paklausė, kas jį sumušė. V. atsakė, kad M., pavardės neįvardino. Kalbant su V., iš koridoriaus išėjo D. V.. Jo paklausė, kokia M. pavardė. Šis atsakė, kad M. A.. Po pokalbio paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą V. (1 t., b. l. 120-121).
Liudytoja E. B. parodė, kad naktį girdėjo triukšmą, ten dažnai daužosi. Gyvena 4 aukšte, (duomenys neskelbtini), Lazdijuose. Triukšmai sklido iš apačios. Ji nėjo pažiūrėti. Naktį išgirdo pagalbos šauksmą, šaukė vyras, padėti nėjo. Buvo kažkur apie pusė dviejų nakties. Žiūrėjo pro langą, bet buvo naktis ir tamsu, nieko nesimatė. Nekvietė policijos. Eiti pasižiūrėti bijojo. Kaimynai pasakojo, kad V. P. išmetė iš antro aukšto. Kas jį išmetė, nežino. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja patvirtino, kad parodymai teisingi. Patvirtino, kad miegant išgirdo didelį triukšmą, jeigu gerai prisimena, pažiūrėjo į laikrodį, buvo 01.30 val. Išlipusi iš lovos, priėjo prie kambario durų pasiklausyti kas vyksta. Aiškiai girdėjo kažkokius trenksmus, atrodė, kad yra spardomos durys, laužomi daiktai, buvo didelis triukšmas. Iš kur tiksliai sklido garsas, nesuprato, jokių balsų negirdėjo. Į koridorių nėjo, nes bijojo. Buvo tamsus paros metas, be to, gyvena bendrabutyje, kuriame nuolat girtaujama, lankosi pašaliniai asmenys, todėl nusprendė nesikišti ir atsigulė į lovą. Gulėdama lovoje išgirdo kažką šaukiant, šaukė vyriškas balsas. Tuomet vėl pradėjo klausytis, priėjo prie lango ir suprato, kad garsas sklinda iš lauko. Atsidarė langą ir girdėjo vyrą, prašantį pagalbos. Jis sakė: „Padėkit, gelbėkit“, iš balso neatpažino kas prašosi pagalbos, buvo tamsus paros metas, todėl nieko nematė. Neprisimena ar kitą dieną, ar dar vėliau iš kaimynų sužinojo, kad tuo metu, kai girdėjo triukšmą bendrabutyje, buvo sumušti jo gyventojai V. P., kurio pravardė „V.“, ir S. M.. Buvo kalbama, kad V. išmetė pro jo kambario langą, o S. sumušė taip pat jo kambaryje. Kaimynai minėjo, kad juos sumušė M., jį dar vadina „K.“ ir dar vienas asmuo, kurio vardo, pavardės ar pravardės nežino. M. pravardė prigijo dėl mamos, nes jo mamą vadindavo „K.“. Jo motina ir jis pats anksčiau gyveno tame pačiame bendrabutyje, tačiau po to išsikraustė. Žino, kad M. vis dar lankosi bendrabutyje, nes jame gyvena jo draugė A.. Ji pati nebendravo nei su V., nei su S. ar M.. Apie tą naktį įvykusį įvykį girdėjo tik iš kaimynų pasakojimų, pati į šiuos įvykius nesikišo, nes didžiąją laiko dalį praleidžia sodyboje, esančioje Lazdijų rajono savivaldybėje (1 t., b. l. 134-135).
Liudytoja R. A. parodė, kad gyvena Lazdijų mieste, (duomenys neskelbtini). V. P. jai nėra pažįstamas. Gyvenanti 3 aukšte. Teisėjas pagarsina liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 124-127 b. l.). Asmenį, pravarde v., atsimena, tą naktį tikrai nebuvo namuose, ji dirbo. Jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisingi. Nematė, kad kas vaikščiotų. Ten kaimynai šnekėjo. Nežino, kas tie asmenys. Ketvirtame aukšte buvo baisus triukšmas. Tai girdėjo iš kitų kaimynų. Ji to įvykio nematė, nedalyvavo. Triukšmas vienu metu buvo ir ketvirtam, ir antram aukšte. Vyko išgertuvės. M. A. mamos nepažįsta, nebendrauja su ja.
Liudytojas A. S. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Lazdijuose. V. P. gyvena aukštu žemiau. Triukšmų negirdėjo. Kitą dieną sutiko V. P. ir jo kaimynę R.. V. P. pasiskundė, kad jį išmetė per langą. Kas ir kodėl jį išmetė jis nesakė. Teisėjas pagarsina liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 130-131 b. l.). Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisingi. parodymai teisingi. M. pavardės nežino, atpažįsta teismo posėdį dalyvaujantį M.. Apie S. nežino. Pats triukšmo negirdėjo. V. P. gyvena po juo, t. y. aukštu žemiau. S. gyvena visai kitame korpuse, trečiame aukšte. Į jo duris buvo tik lengvas beldimas, du kartus pastukseno. Jis nieko neklausinėjo, buvo naktis, svarbu nelaužė, nebuvo ko eiti. D. V. pažįsta iš matymo, gyvena antrame aukšte. Matė jį prieš karantiną. S. M. buvo jį (liudytoją) sužalojęs, tai buvo seniai, buvo teismas ir jie vienas kitam atleido.
Liudytojas Š. P. parodė, kad dirba Alytaus apskrities VPK, Lazdijų PK reagavimo skyriaus tyrėju. Tą bendrabutį žino kaip penkis savo pirštus, ten važiuoja beveik kiekvieną dieną. Iškvietimą gavo iki pietų. Gavo pranešimą, kad bendrabučio viename iš kambarių vienas asmuo buvo išmestas pro langą. Nuvažiavo aiškintis. Bendrabučio kambaryje rado V. P., kuris skundėsi skausmais. Pasakė, kad naktį jį sumušė ir išmetė pro langą. Buvo prisnigta, aiškiai matėsi žmogaus trafaretas sniege. Buvo išmesta ir daiktų. Buvo išmesta dešra. Pasakė, kad naktį jį mušė du, tikslaus laiko nepasakė. Pats buvo neblaivus. Pasakė, kad buvo du jaunuoliai, vieną nurodė kaip M. A., kito nenurodė, sakė, kad jo nepažįsta. Sakė, kad tas kitas jaunuolis neseniai grįžęs iš užsienio. V. P. išvežė medikai į ligoninę, išleido tą pačią dieną. Buvo su juo susitikęs prie ligoninės, pasitikslino aplinkybes. Nukentėjęs buvo neblaivus. Sakė, kad namuose miegojo ir buvo neblaivus. Kiek pamena, ryte irgi buvo neblaivus. Sakė, kad jį mušė be jokios priežasties. Jis miegojo, jį išvertė iš lovos, jo kambarys nerakinamas, ten nėra nei rankenos, nei spynos. Nėra didelių problemų pas jį patekti. Dėl ko jį užpuolė, jis nepasakė. Žymes ant sniego fotografavo, rašė protokolą. Dar mėtėsi dešra ir skardinė nuo silkių. V. P. durys buvo nerakinamos, sugadinta spyna. Paspyrus iš kojos tos durys tikrai atsidarys. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad įvykio vietoje kolegos bendravo su koridoriuje buvusiomis moterimis, o jis aiškinosi įvykio aplinkybes su pačiu nukentėjusiuoju. Klausė, kas šį sumušė, šis atsakė, kad M., tačiau pavardės įvardinti negalėjo. Koridoriuje buvusios kaimynės kalbėjo apie M. A., jos minėjo, kad būtent tokia M. pavardė, be to, tą patvirtino ir koridoriuje pasirodęs D. V.. M. A. dažniausiai visi vadina pravarde „K.“ arba „K.“. Minėtą asmenį jis puikiai žino, ne kartą tarnyboje su šiuo yra tekę susidurti, šis nuolat lankydavosi minėtame bendrabutyje, ten girtaudavo, triukšmaudavo, dėl jo dažnai kildavo problemų. Jis iš karto suprato, apie kokį M. nukentėjusysis kalba. Be to, kalbant su nukentėjusiuoju V., šis patvirtino, kad M. ir dar vieno asmens buvo išmestas pro savo kambario langą į lauką, aiškino, kad viskas vyko nakties metu, kai šiam miegant, staiga buvo išspirtos jo buto durys. Paminėjo, kad M. buvo ne vienas, o su dar vienu asmeniu, kuris neseniai grįžęs iš užsienio, aiškino, kad šį asmenį pažįsta iš matymo, tačiau vardo ir pavardės nežinojo. V. kalbėjo, kad abu asmenys jį mušė, daužė, dėl patirto skausmo šis apsišlapino ir pasituštino. V. atrodė prastai, matėsi, kad jam skauda, jis sunkiai kvėpavo, mažai kalbėjo, išsamiai neaiškino visų įvykio aplinkybių (1 t., b. l. 138-139).
Liudytoja D. P. parodė, kad S. M. yra draugas. Viskas vyko prieš metus, vasario 14 dieną. Jai paskambino draugė J. M. ir paklausė ar S. M. pas ją, atsakiusi, kad ne. Pasakė, kad niekas neatidaro jo durų. Paprašė ateiti, manė, kad jai atidarys. Ji nuėjo, pašaukė jį vardu. Jo durys buvo užrakintos iš vidaus. Turėjo raktą, bandė duris atrakinti, bet iš vidaus buvo įkištas raktas. Jis labai sunkiai, bet atšliaužė ir atrakino duris. Pamatė klaikų vaizdą. Dar kartu buvo kaimynai iš 4 aukšto. Buvo P., jo pavardės nežino, jis gyvena 4 aukšte. Buvo J. iš 4 aukšto. Buvo ir S. M. sesuo N.. Kai nuėjo atrakinti durų, tai N. jau buvo. Kai atrakino, tai jis atšliaužė ir skersai durų nukrito. Jis atrodė taip: buvo visas prisidaręs, vanduo išlaistytas, kėdė nuversta, padėtas šepetys. Jis bandė atsigulti ant sofos, bet nepajėgė. Visa kairė akis buvo pasruvusi krauju. Pradėjo jo klausinėti, jis buvo šoke, nieko neatsiminė. Durys buvo išlaužtos, gal jis pats pajėgė jas susikalti ir iš vidaus užsirakinti. Po kiek laiko, kai atsitokėjo, atsiminė viską, kas buvo, kad jį mušė. Sakė, kad matė M. A. ir dar kitą. Sakė, kad jį mušė su šepečiu, visur buvo pripilta vandens. Buvo išverstas visas bakelis vandens. S. M. A. įvardijo kaip M., kaip pavadino antrą asmenį, nežino. Kai atidarė jo duris ir pamatė visą vaizdą, tai iš karto kvietė greitąją ir policiją. S. buvo blaivus. S. iš pradžių nieko nesakė, po to pasakė, kad buvo kažkokie ryšiai su M. mama ir dėl to ten kažkas. Daugiau jis nieko nesakė. Smulkmenų jai nepasakojo. Girdėjo kalbas ir apie antrą asmenį, kurį vadina v., pavardės nežino. Sakė, kad pirma lankėsi pas jį. Sakė, kad jį išmetė pro langą. Ji nematė, tik girdėjo kalbas. S. M. labai sunkiai kalbėjo. S. apie M. A. motiną jai nieko nesakė.
Liudytojas J. V. parodė, kad tuo metu dirbo Alytaus VPK Lazdijų rajono PK reagavimo skyriaus tyrėju. Apie pietus buvo gautas pranešimas, kad sumuštas asmuo Lazdijų mieste (duomenys neskelbtini). Dėl tos vietos ganėtinai dažni iškvietimai. Nuvykus pasitiko moteris, prisistatė nukentėjusiojo, kaip vėliau paaiškėjo, S. M. seserimi. Paaiškino, kad atvyko pas brolį ir rado jį sumuštą. Prieš policijai atvykstant, greitoji jį išsivežė į ligoninę. Sesuo negalėjo patvirtinti, kas jį sumušė. Sakė, kad kaimynai kalbėjo, jog A. R. ir M. A.. Kaimynų pavardžių įvardinti negalėjo. Apžiūrėjo kambarį, kambarys buvo sutvarkytas, ką tik išplautas. Sesuo pasakė, kad kambarį sutvarkė. Ligoninėje lovoje gulėjo S. M.. Bandė su juo bendrauti, išsiaiškinti aplinkybes, bet jis nesiorientavo. Kai užduodavo klausimą, tik nusisukdavo į šoną, nieko nekalbėjo. Gydytojai irgi nieko nepasakė. Gydytoja nusprendė vežti į Alytaus ligoninę padaryti išsamesnius tyrimus. Nukentėjusysis po viena akimi turėjo mėlynę, neturėjo danties. Neaišku, kada jį prarado. Ar jis buvo pašalintas, ar išmuštas. A. R. ir M. A. žinomi pagal tarnybą. Kai pradėjo rinkti informaciją. visi nurodinėjo, bet kas matė, nebuvo pasakyta. Gal bijojo, žinodami kas per kontingentas. Nebuvo užfiksuota, kad į butą buvo laužtasi. Pareiškėja sakė, kad atvyko ir rado brolį gulintį ir sumuštą lovoje. Sakė, kad buvo apsišlapinęs. Sesė nenurodė, kad jis jai sakė, jog sumušė būtent tie asmenys.
Liudytojas R. T. parodė, kad S. M. žino iš matymo. Lazdijuose turiu būstą. Gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kambaryje, priešais S.. S. pradėjo duris kalti. Nervai neišlaikė, išėjo ir sakė, ko daužosi, ką čia daro vidury nakties. Sakė S. M. eiti miegoti. Šis pasakė, kad jam išlaužė duris. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2021 m. vasario mėn. naktį iš 14 d. į 15 d. miegojo, kuomet išgirdo triukšmą gretimame kambaryje, kur gyvena S.. Iš pradžių nekreipė dėmesio. Triukšmas truko iki 20 min. Po kiek laiko triukšmas nutilo. Gretimame kambaryje girdėjo dviejų arba trijų asmenų balsus, tačiau tiksliai pasakyti negali, kadangi stengėsi nekreipti dėmesio. Po pusvalandžio išgirdo garsą, atrodė lyg būtų kalama į duris. Tada neapsikentęs išėjo į koridorių ir pamatė, kad S. kala savo durų spyną. S. paklausė, ką šis čia daro. Šis atsakė, kad jo duris išlaužė ir gavo „ausų“, todėl tvarkosi. Kas išlaužė duris, S. nepasakė. Matė, kad šio veidas yra sumuštas. Kraujas nebėgo, tačiau buvo matyti mėlynės, patinimai. Tada jis grįžo į kambarį. Pabuvęs kelias akimirkas kambaryje sugalvojo nueiti į virtuvę įsipilti vandens. Nuėjęs į virtuvę pamatė joje gulintį žmogų. Šis gulėjo ant lovos. Jo vardo ir pavardės nežino, tačiau šis yra iš šio bendrabučio kito korpuso ir jį pravardžiuoja „V.“. Jo paklausė, ką šis čia daro. Matė, kad šis yra be batų, visas šlapias. Šis nieko neatsakė, tiesiog atsistojo ir nuėjo, buvo neblaivus. Įsipylęs vandens jis grįžo į savo kambarį ir užmigo. Kitą dieną vėl išgirdo prie S. kambario triukšmą. Girdėjosi moteriški balsai. Atidaręs duris pamatė, kad prie S. durų buvo kelios moterys. Jų paklausė, kas atsitiko, o jos atsakė, kad S. nepajėgia atidaryti durų. Tada joms pasakė, kad kviestų policiją (2 t., b. l. 81-82).
Liudytoja J. V. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). S. M. gyvena 3 aukšte, aukštu žemiau. Tai buvo praeitais metais, lyg vasario mėnesį. Naktį girdėjo triukšmą – garsius balsus, durų trankymą. Nekreipė dėmesio, ten pastoviai triukšmas. Supratusi, kad vyko muštynės. Grįžo į savo kambarį, užsirakino ir nuėjo miegoti. Ryte atėjo N. S., jai pasakė, kad buvo kažkas girdėti S. M. kambaryje. Nuėjo su P. S. ir N. S., girdėjo, kad kambaryje kažkas yra, bet niekas durų neatidarė. N. S. yra S. M. sesuo. Į butą bandė patekti ilgokai. N. S. paskambino D., ji S. M. draugė. Ji atvykusi šiaip ne taip prisibeldė į S. duris. S. M. sėdėjo atsirėmęs į duris, jis beveik nereagavo. Užkėlė jį ant lovos, iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Jis buvo kaip be sąmonės. Kambary buvo pilna vandens, viskas buvo išvartyta. Jis spėjo pasakyti, kad naktį tvarkė duris, todėl užsirakino. Jo draugė D. su juo daugiau kalbėjo, o kai jį išvežė, jie išėjo. Iš išorės ant jo paties nieko nebuvo nematyti, tik buvo visas šlapias, po savimi pasidaręs. Sakė, kad jam viską skauda, kad skauda galvą. Veidas nebuvo sumuštas, tuo momentu dar nematė. Duris bandė laužti, bet S. M. pats iš vidaus atsidarė, tiksliai neatsimena. Jai atrodo, kad jis atrakino. Jai asmeniškai jis nieko nepasakojo, tik buvo tokios kalbos, kad jį naktį sumušė. Jis tik sakė, kad galvą skauda, daugiau buvojo linksėjimai. Nelabai klausė, nes valė jo kambarį, laukė policijos pareigūnų ir greitosios, jį perrenginėjo ir prausė. V. P. pažįsta. Jis pats sakė ir žino iš nuogirdų, kad jį sumušė ir išmetė pro langą, jis nepasakojo nei kas, nei kaip. Jis gyvena kitoje laiptinėje. V. P. sakė, kad jį sumušė. Jis pasakojo, kad buvo M. ir dar kažkoks. Atsimena, kad sakė, jog jį sumušė ir išmetė per langą. Primušė ir išmetė per langą tie patys žmonės. Jai sakė tik vardus, pavardžių nežino. Sakė M., o antro asmens pavardės nežino. M. pažįsta, suprato kad jį sumušė M., o antro ji nepažįsta.
Liudytoja N. S. parodė, kad S. M. yra jos brolis. Ji buvo svečiuose pas J. V., kuri pasakė, kad girdėjo, jog buvo sumuštas V. P.. Sakė, kad skambino jos broliui, o jis nekėlė ragelio. Tada pasiėmė J. V., P. S. ir nuėjo prie brolio durų. Bandė belsti, jis durų nedarė, jie šaukė, jis nereagavo. Grįžo į ketvirtą aukštą. Skambino jo sugyventinei D., ji turėjo raktus, šaukė S. vardu, jis neatidarė. Pasakė, kad kvies gaisrinę. Jis pasakė kažkokį keistą, neaiškų žodį. Tada jam kažkaip pavyko atidaryti duris, rado jį mėlyną, sumuštą, šlapią, kambaryje buvo baisu. Iškvietė medikus ir jį išvežė į Lazdijų ligoninę, iš Lazdijų buvo pervežtas į Alytaus ligoninę, o iš ten į Kauno klinikas. Buvo sunki galvos trauma ir jis buvo operuotas. Jis duris atrakino savo jėgom, jis ant tų durų gulėjo. Kaip suprato, jis šliaužė kiek pajėgė, o jie tas duris stūmė grynai per jėgą. Apie V. P. jai papasakojo irgi kaimynai, J. V. pasakojo. J. V. jai pasakė, kad M. A. vaikščiojo po bendrabutį ir visiems laužė duris. A. R. pavardė tik girdėta. Pradžioje brolis nesakė, kas jį sumušė, o po ligoninės jis paminėjo tik M. A.. Priešais jos brolį gyvena R.. Jis nebuvo įvykio vietoje tada, kai rado S.. Sunku pasakyti, nuo ko brolis buvo šlapias. Vandens buvo pripilta, buvo nulaužtas kėdės kampas ir per ją padėtas šepetys. Padarytas kaip kryžius. Suprato, kad jį daužė su ta kėde, nes prieš įvykį ji buvo sveika, po to ji buvo sulaužyta. Stalas buvo išstumdytas, staltiesė ant žemės, telefonai, raktai. Daiktai nebuvo dingę, ant žemės buvo kraujo. Po įvykio bendrabutyje per ją su broliu norėjo susitikt tas A., bet brolis nenorėjo, tai jie ir nesusitiko. M. A. buvo atsiuntęs kelias grasinančias žinutes prašė atsiimti pareiškimą. Žinutes rašė broliui. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad brolis apie įvykio aplinkybes nekalbėjo, nes nepajėgė dėl savo sveikatos būklės. Jo tik paklausė ar jis žino, kas sumušė, tada jis galva palinksėjo, davė suprasti, kad žino. Tuomet paklausė, ar sumušė M. A. su A. R., o jis galvos palinksėjimu patvirtino, kad taip. Dar paklausė už ką, tai brolis patraukė pečiais, davė suprasti, kad nežino, už ką buvo sumuštas (2 t., b. l. 62-65).
Liudytoja J. Č. parodė, kad parodė, kad A. R. yra jos sūnus, M. A. – sūnaus draugas. Vasario 14 dieną pas juos į namus atėjo M.. Su A. gėrė butelį. Išgėrė, tada abudu išėjo, kur išėjo nežino, grįžo naktį. Kitą dieną jai paskambino M. A. mama ir pasakė, kad bendrabutyje kažkokį vyrą išstūmė per langą. Gal išstūmė jie abu. Tada atvažiavo policija ir išsivežė jos sūnų. Pradžioje jis nieko nesakė, tada papasakojo kaip ten buvo. Pasakojo, kad išgėrė ir susimušė. Sakė, kad tą „v.“ per langą išstūmė. Nežino, kaip ten vyko, ko jie ten ėjo. S. gyvena bendrabutyje. Lazdijuose tas bendrabutis yra vienas, jis yra garsus. Jei pasako, kad bendrabutyje, tai jau visiems aišku. „V.“ ir S. nėra tas pats asmuo. „V.“ gyvena trečiame ar ketvirtame aukšte, o S. pirmame ar antrame aukšte. Klausė, kodėl jie ten ėjo ir ko norėjo, bet pamiršo ką jai atsakė, metai praėjo. Su žmonėmis iš to bendrabučio apie šiuos įvykius nekalbėjo. S. yra tik mačiusi, ateidavo į (duomenys neskelbtini) gatvę pasiskolinti rūkyti. J. A. pažįsta, nes anksčiau gyveno bendrabutyje, dar vaikai buvo maži. Kalba apie tą patį legendinį bendrabutį, kuris yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. Anksčiau žinojo, kad S. prie J. A. kabinėjosi. Paskui sužinojo, kad jis bandė ją išprievartauti. Apie prievartavimą girdėjo mieste, po to J. A. kažką minėjo, kad bandė, gal jai buvo sarmata. Buvo taip, kad J. A. S. neleido praeiti. Ji pati pasakė, kad S. buvo ją užsivertęs, daugiau nieko jos neklausė. Daugiau girdėjau tik iš žmonių. Sūnus tik sakė, kad norėjo padėti draugui. Taip ir nesuprato dėl ko. Jai pasakojo tik tiek, kad leistų praeiti savo mamai.
Liudytoja J. A. parodė, kad M. A. yra jos sūnus. Žino, kad vasario 14 d. M. A. ir A. R. buvo kartu ir gėrė. Vasario 15 d. ryte sūnų rado miegantį, kada sūnus parėjo nežino. Po kelių dienų jai paskambino D. V. ir paklausė, ar girdėjusi, kad sūnus sumušė S. M.. Pasakiusi, kad nieko apie tai negirdėjo ir nežino. Dar pasakė, kad pro langą išmetė V. P.. Paskambino J. Č., ji pasakė, kad nieko apie tai negirdėjo. Kitą dieną atvažiavo policijos pareigūnai ir išsivežė sūnų. Paskambino J. Č. ir paklausė, ar jos sūnų irgi išsivežė, pasakė, kad taip. S. M. pažįsta, jis jai simpatizuodavo, bet tarp jų nieko rimto niekada nebuvo. Vasario 19 d. M. A. grįžo iš policijos, ji paklausė, ar tiesa, kad sumušė S.. Sūnus sakė, kad smūgių neskaičiavo, nes buvo tamsu. Nežino, kodėl sumušė, turbūt todėl, kad buvo išgėręs, kiek suprantanti, viskas įvyko dėl jos. Nežino, už ką gavo V. P., kurį vadina „v.“. Sūnus sakė, kad juos mušė abudu su draugu. S. M. jai simpatizavo prieš kokius 4 metus. Kai tik eidavusi į bendrabutį, jis ją persekiodavo, griebdavo už rankos. Turėjo mintį kreiptis į policiją, bet pas juos mažas miestelis, buvo nedrąsu, nenorėjo būti pažeminta ir policijai nepranešė. Iš kur jos sūnus apie tai sužinojo, nežino. Vasario 14 dieną jis jai paskambino naktį, prikėlė iš miegų ir paklausė, ar tiesa, kad S. prie jos priekabiavo. Pasakiusi, kad teisybė. Mano, kad tas incidentas dėl viso to ir įvyko. Ikiteisminio tyrimo metu to nenurodė, nes ten visi viską žino, bijojo, nenorėjo sakyti pareigūnams. S. M. vieną kartą bandė ją išprievartauti, durys buvo atrakintos ir ji spėjo išbėgti į koridorių. Tai buvo prieš 4 metus. Atėjo pas D. V., ji pavaišino. Buvo pas ją namuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Iš kažkur atsirado S.. Jis prisėdo ir gėrė kartu su jomis. D. nuėjo miegoti, tada S. pasiūlė eiti pas jį kavos. Jis išsitraukė dar butelį, jie išgėrė ir tada jis pradėjo lįsti. Jis norėjo ją išprievartauti – pradėjo lįst, kelnes segioti, bet ji spėjusi pabėgti. Ant kaklo buvo mėlynė, skaudėjo ranką, nes buvo užlaužęs. Pargriovęs nebuvo. Sugebėjo pabėgti, pastūmė jį, jis atsitraukė, o ji pabėgo pro duris. Kitą dieną nuėjusi pas D. V. ir pasakiusi, kad „tavo kaimynas kabinėjasi kaip koks nenormalus“. D. V. buvo išgėrus, galbūt todėl ne viską atsimena. Ji buvo sena pažįstama, jai nebuvo gėda pasakoti. J. Č. apie tai pasakojusi nėra.
Liudytoja D. V. parodė, kad viskas vyko vasario 14 dieną. Tuo metu tame bendrabutyje nebuvo nei jos, nei jos sūnaus. Ji buvo pas draugą kaime. Šiaip gyvena Lazdijuose, (duomenys neskelbtini). Jos kaimynas V. P., jo pravardė „v.“. Namo grįžo vasario 15 d. po pietų, susitiko V. P. koridoriuje ir jis jai papasakojo, kad buvo muštynės ir jį išmetė pro langą iš antro aukšto. Jis gyvena antrame aukšte. Vieną kartą pasakojo vienaip, kitą kitaip, nes buvo neblaivus. Sakė, kad buvo M. A. su draugu, to draugo neįvardino. Vieną kartą sakė, kad M., o to kito neatsimena. Jis sakė, kad jį sumušė ir atidarę langą išmetė. Už ką išmetė, nežino, jis nepasakojo. M. A. mamą pažįsta. Dėl šio įvykio jai skambino ir paklausė, ar M. namuose. Pasakė, kad jis yra namuose. Tada jai papasakojo, ką pasakojo V. P.. Ji sakė, kad nieko apie tai nežino. M. pažįsta, nes jis draugavo su jos dukra A. V.. M. lankydavosi pas ją namuose. S. M. irgi pažįsta. Visi kalbėjo, kad ir jį sumušė. Paskambino jo sesei N., paklausė ar čia tiesa, sakė taip, pasakė, kad jis klinikose guli. Sakė, kad sumušė M. su draugu. Nežino, dėl ko juos sumušė. J. A. yra gyvenusi tame bendrabutyje. Jame gyveno gal prieš 10 metų ar daugiau. Kiek žinanti, su V. P. ir S. M. J. konfliktų neturėjo. Su J. A. yra draugės ir pažįstamos. J. jai buvo pasakojusi, kad S. M. prie jos kabinėjosi, lindo seksualiai, bet ji išėjo ar pabėgo nuo jo. Galbūt norėjo iš jos meilės. Viskas buvo prieš daug metų, J. A. apie tai pasakojo tada, kai viskas ir įvyko.
Liudytojas P. S. parodė, kad gyvena Lazdijuose, (duomenys neskelbtini), bendrabutyje. S. M. pažįsta. Kada tai buvo nežino. Jis su J. V. nuėjo pas S. M., jis neatidarė durų. Paskambino N. S., tada nuėjo kartu ir duris atsidarė. Durys atsidarė sunkiai. Girdėjo, kad tą dieną vyko muštynės. Jam tik pasakojo J. V., jis tą dieną namie nebuvo. N. S. yra S. M. sesuo, todėl ją pakvietė. S. M. jiems atidarė duris. Viena jo akis buvo sumušta. Nežino, kas sumušė, jam niekas nesakė. V. P. pažįsta, kaimynas. Apie jį iš vis nieko nežino, buvo sumuštas ar ne. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Patvirtino, kad vasario 15 d. rytą, tikslaus laiko neprisimena, į mobiliojo ryšio telefoną paskambino kaimynė iš bendrabučio J. V.. Atsiliepus ji pasakė, kad grįžtų namo, nes reikia eiti pas trečiame aukšte gyvenantį S.. Daugiau nieko neaiškino, minėjo, kad susitikus papasakos. J. pažįsta, sutaria gerai, nes gyvena kaimynystėje. Be to, J. gerai sutaria ir pati su S., nes palaiko ryšius su jo seserimi N. S.. Netrukus jis grįžo namo ir su kaimyne susitiko bendrabučio ketvirtajame aukšte. Ji pasakojo, kad nakties metu bendrabutyje vyko muštynės. Sakė, kad girdėjo triukšmą ir žmonių balsus bendrabučio trečiajame aukšte, taip pat užsiminė, kad kitas kaimynas V. P., gyvenantis bendrabučio antrajame aukšte, buvo sumuštas. Neva jis jai papasakojo, kad jį sumušė M. A.. J. buvo išsigandusi dėl S., nes šis neatsiliepė mobiliojo ryšio telefonu, įtarė, kad muštynės galėjo vykti šio kambaryje. Tuomet dviese nusileido aukštu žemiau ir nuėjo iki S. kambario durų. Beldė į jas, bandė atidaryti, tačiau jos buvo užrakintos. Pamena, kad durys atrodė ne taip, kaip visuomet, ant durų buvo batų žymių, spyna atrodė neįprastai, lyg būtų bandyta laužtis. Durų niekas neatidarė, kambaryje nesigirdėjo jokio garso, mobiliojo ryšio telefonu S. taip pat neatsiliepė. Po to vėl grįžo į ketvirtąjį aukštą ir J. paskambino S. seseriai N., pranešė, kad neranda S., kad jis galbūt gali būti sumuštas. N. minėjo, kad ateina į bendrabutį. Ji gyvena netoliese. N. ateinančios nelaukė, nuėjo į savo kambarį. Po kurio laiko į kambario duris pasibeldė J. ir N.. Paprašė jas palydėti iki S. kambario durų. Nuėję trise ir vėl beldė, šaukė šį vardu, skambino, tačiau jokio garso kambaryje nesigirdėjo. Po to prisiminė, kad S. draugė D. turi šio kambario durų raktą. N. paskambino D. ir paprašė ateiti iki bendrabučio, kuriame gyvena S., bei atsinešti raktą. D. nieko nežinojo apie tai, kur gali būti S. ir kas jam atsitiko. Neužilgo atėjus D., bandė jos atsineštu raktu atrakinti duris, tačiau neišėjo, suprato, kad kambarys yra užrakintas iš vidaus. Ir toliau nenustojo kviesti S., tuomet išgirdo kažkokį keistą garsą už durų, lyg dejones. Prašė S., kad atidarytų duris, aiškiai nebuvo galima suprasti, ką sako S.. Netrukus išgirdo, kad durys yra rakinamos ir jas atidarė. Tik pravėrus kambario duris pamatė ant grindų gulintį S.. Šis gulėjo galva į duris, o kojos buvo prie staliuko, ant kurio stovi televizorius, netoli minkštojo kampo. Be to, ant to staliuko buvo padėtas plaktukas. Minkštas kampas nebuvo išskleistas, ant jo buvo paklota patalynė. Kambario grindys buvo šlapios, pats S. taip pat. Buvo panašu, kad 5 litrų talpos plastikiniame butelyje buvęs vanduo yra išpiltas. Tas butelis mėtėsi kambaryje. Taip pat pastebėjo šonu apverstą baltos spalvos virtuvinę kėdę ir šalia jos grindims šluoti šepetį, kuris įprastai pas S. stovėdavo prie durų. S. ant grindų gulėjo su drabužiais, vilkėjo juodos spalvos sportinėmis kelnėmis ir šviesios spalvos megztiniu. Buvo apsišlapinęs ir pasituštinęs. Kambaryje dvokė. Daugiau nieko neįprasto nepastebėjo, jokių alkoholio butelių nesimėtė. S. atrodė labai prastai, matėsi patinimai galvos kairiojoje pusėje, akis buvo užtinusi. Šis gulėjo ir nekalbėjo, tik galva linkčiodavo į kai kuriuos užduodamus klausimus. Klausė, ar jis žino, kas jį sumušė, jis linksėjo galva, suprato, kad žino. N. iš karto mobiliojo ryšio telefonu iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Perrengė bei apšluostė brolį, sutvarkė jo kambarį. Taip pat laukė ir policijos pareigūnų. Pirmieji atvyko medikai ir S. išvežė į VšĮ Lazdijų ligoninę. Po to išėjo į savo kambarį ir jau atvykusių policijos pareigūnų nematė. Apie V. P. sumušimą nieko negali pasakyti, pats su tuo asmeniu nebendravo ir kas šiam atsitiko – nežino. Girdėjo tik kalbant bendrabučio žmones, kad V., kurio pravardė „V.“, buvo išmestas per savo kambario langą, kad tai padarė M. A. su savo draugu. Jis M. nepažįsta, žino šį tik iš matymo, yra ne kartą šį matęs bendrabutyje, kuriame gyvena. Kiek žino, šis ten lankosi pas antrajame aukšte gyvenančią A., kurios pavardės nežino, ir jos brolį. Jie ten girtauja (2 t., b. l. 104-105). Patikslino, kad S. klausimus uždavinėjo N. S., o S. linksėdavo galva. Ko jo N. klausė, neatsimena. Tą dieną S. nesakė, kas jį sumušė, pasakė tik kitą dieną. Nežinojo, kas dalyvavo tame konflikte. Jam J. sakė, kad jis buvo sumuštas M., bet jis netikėjo. S. durys atrodė aplaužytos, S. sakė, kad naktį tas duris dar tvarkė. Anksčiau durys nebuvo taip aplaužytos. Patikslino, jog jis į S. M. galvą tikrai nežiūrėjo. Akys ištinusios, bet nuo gėrimo. Nematė jokių galvos patinimų, nežino iš kur jie. V. P. ir S. M. pažįsta. Jie niekur nedirba. Kiekvieną dieną girtauja. Čia pirmas kartas, kai su jais toks triukšmas įvyko.
Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 278 straipsnio 4 dalies tvarka pagarsintų liudytojo D. V. parodymų matyti, jog liudytojas, 2021 m. kovo 17 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena Lazdijuose, (duomenys neskelbtini). Tame pačiame aukšte gyvena ir V. P., pravarde „V.“. Nuo 2021 m. vasario 13 d. iki 15 d. buvo kaime, esančiame Lazdijų r. sav., Kuklių k., Kaštonų g. 6. Namo grįžo 2021 vasario 15 d. ryte. Ėjo koridoriumi, kuomet kaimynė iš to pačio aukšto kalbėjo su V.. Kaimynės vardo ir pavardės neprisimena. Minėta kaimynė paklausė: „Kokia M. pavardė?“. Suprato, kad ji turi omenyje M. A., kadangi šis ankščiau būdavo bute, kuriame jis gyvena, nes šis draugaudavo su jo seserimi A. V.. M. A. dažnai būdavo iki šiam išvažiuojant į įkalinimo įstaigą, o kai grįžo, užsuka retai. Po kaimynės klausimo jai atsakė, kad M. A. ir nuėjo į savo kambarį. Po kiek laiko kalbėjo su V. ir klausė, ko buvo atėjusi policija. Šis atsakė, kad naktį į jo kambarį įsilaužė du asmenys ir pradėjo jį mušti, o sumušę išmetė pro antro aukšto langą. Vienas iš asmenų buvo M. A., kito V. neįvardijo. Maždaug po savaitės V. pasakė, kad ir S. M. iš gretimo bendrabučio bloko yra sumuštas (2 t., b. l. 99-101).
2021 m. vasario 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Lazdijų mieste. Kambario šiaurinėje sienoje yra trijų segmentų langas baltos spalvos plastikiniu rėmu. Vidurinis lango segmentas varstomas. Lango dieninės ir naktinės užuolaidos atitrauktos. Ant palangės yra elektrinis prietaisas, metalinis virdulys, sudėti kiti daiktai. Po langu yra margaspalvė sofa-lova. Sofa-lova išskleista. Ant jos patalynė, striukė. Arčiau įėjimo durų, prie kambario vakarinės sienos, yra medinė rudos spalvos spintelė. Spintelė pastumta iš savo vietos ir pastatyta skersai. Į šią spintelę atremta rudos spalvos medinių spintos durų varčia. Įėjus į kambarį, kairėje pusėje yra rudos spalvos medinė spinta. Vienos spintos durys yra šiek tiek praviros, už jų matosi iškritusios medinės lentynos. Kitos dvejos spintos durų varčios nuimtos. Viena minėta varčia yra atremta į rudos spalvos medinę spintelę, kita – atremta į spintos vidų. Spintos viduje matosi metalinis kastuvas, pilkos spalvos televizorius, drabužiai bei kiti daiktai. Ant spintos yra sudėti įvairūs daiktai. Visame kambaryje ant grindų išmėtyti batai, drabužiai, kiti daiktai, šiukšlės. Lauke, prie bendrabučio sienos, yra sniego pusnis. Sniego pusnyje matomi žmogaus kūno pėdsakai. Šioje vietoje taip pat yra metalinis dubuo, rudos spalvos kartono gabalas, tuščia metalinė skardinė nuo silkių, kurioje dešra. 3,5 metro atstumu nuo žemės į viršų, bendrabučio pietrytinėje sienoje, yra matomas antro aukšto langas. Langas sudarytas iš trijų segmentų, jo rėmas yra baltos spalvos, plastikinis. Tai yra prieš tai apžiūrėto bendrabučio kambario, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Lazdijai, langas (1 t., b. l. 59-68).
2021 m. gegužės 11 d. kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėti 6 vnt. vaizdo įrašų, kurie gauti iš policijos pareigūnų tarnybiniam naudojimui skirtų nešiojamųjų kamerų Nr. B0F1EC5FB734, B0F1EC5EA082 ir B0F1EC5ED28C, kuriuose užfiksuota informacija atvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Lazdijuose. Pirmajame vaizdo įraše matyti, kad asmenims priėjus prie daugiabučio namo, matosi lauke stovinti moteris, kuri pasisveikina. GMP darbuotoja klausia: „Kas gi čia skraido iš antro aukšto?“, moteris atsako: „Sakė v.“ ir nurodo eiti į (duomenys neskelbtini) kambarį. Pareigūnas ir GMP darbuotoja įeina pro daugiabučio namo lauko duris ir laiptais lipa į antrąjį aukštą. Lipant girdisi laiptinėje moters balsas, kuri klausia: „O tai kaip tu atsikėlei? Bet tai tave patį primušė, ar mušė?“. Asmenims užlipus į antrąjį aukštą, koridoriuje matosi dvi moterys. Iš koridoriaus patalpos pareigūnas ir GMP darbuotoja užeina į kambarį. Kambaryje ant lovos matosi sėdintis vyras, ant grindų išmėtyti įvairūs daiktai, išverstos spintos durys. Pareigūnas klausia: „Kas čia tave tep?“ Asmuo, sėdintis ant lovos, atsako: „M.“. Pareigūnas vėl klausia: „M. A.?“, o tuo metu įsikiša į pokalbį viena iš koridoriuje buvusių moterų ir sako: „Tu vardink viską vardais, jeigu pažįsti, ir bus baigta problema“. Tuomet GMP darbuotoja vyro klausia: „Kas yra, kuo skundiesi?“, jis parodo į kairiosios pusės petį ir kairiosios pusės šoną bei sako: „Petys ir čia“. Tada pareigūnas dar kartą paklausia: „O tai išmetė tave čia per langą, išstūmė per šičia va?“, vyras linksi galva į pareigūno užduodamus klausimus. Tada GMP darbuotoja klausia: „Kada?“, vyras atsako: „Naktį, ką aš žinau“. Pareigūnas sako: „Tai girtas buvai aišku“, vyras nesupranta ir klausia: „Ką?“, tuomet pareigūnas patikslina ir klausia: „Buvai girtas greičiausiai?“, jam į klausimą atsako: „Aš miegojau, išspyrė duris“. Šalia vyro stovinti GMP darbuotoja klausia: „Ir išmetė pro langą?“, parodo ranka į kambaryje esantį langą. Vyras palinksi galva ir patvirtina, kad buvo išmestas pro langą. Toliau moteris apžiūri sėdintį vyrą, o policijos pareigūnas fotoaparatu fotografuota kambarį. Apžiūrėjusi vyrą, GMP darbuotoja įtaria jam kairės pusės šonkaulių lūžimą, nurodo, kad reikės vykti GMP automobiliu į gydymo įstaigą. Policijos pareigūnui būnant koridoriuje kartu su viena iš moterų ir kitu policijos pareigūnu, iš kito kambario išeina apsinuoginęs vyras ir moteris jo klausia: „D., kaip M. pavardė?“, šis į klausimą atsako: „M. A.“. Ketvirtajame vaizdo įraše taip pat filmuojama ta pati situacija kaip ir pirmajame, tačiau kamera naudojasi trečiasis pareigūnas. GMP darbuotojai apžiūrinėjant vyrą, sėdintį ant lovos, du pareigūnai taip pat yra kambario viduje, o trečiasis, kurio nešiojamos kameros vaizdo įrašas apžiūrinėjamas, stovi koridoriuje kartu su viena iš moterų. Moteris jam sako: „Girtas tai jis tikrai nebuvo, žinokit, nei vakar, nei šitas dienas. Aš jam pinigėlių daviau, bet jis vaikas vakar taip sąžiningai čia tuos visus takus nukasė, žinokit tą sniegą, laiptus nukapojo, ledą, druska pabarstė“. Pareigūnas klausia: „O dėl ko jie sukonfliktavo, nežinot?“, moteris atsako: „Aš nežinau, čia naktį, žinokit, apie pusę dviejų. Nu jeigu sako, kad jį išmetė M., tas čia kur kur kur kur sėdėjęs, tai... Tai žinokit su juo problemos čia. Su tuo M.. Aš nežinau, ar ne M. A. jo pavardė“. Po to moteris nusiveda pareigūną iki bendro naudojimo balkono, kuriame rodo išmėtytus daiktus, mini, kad ta pati kompanija išmėtė kažkieno daiktus. Apžiūrėjus GMP darbuotojai, vyras, sėdėjęs ant lovos, išeina pro kambario duris ir leidžiasi laiptais. Tuo metu koridoriuje buvusi moteris klausia: „V., V., tu neturi spynos, neužrakinsi durų?“. Asmuo atsako: „Kad jos neužsirakina, net neužsidaro. Išspyrė.“. Moteris dar kartą klausia: „Šitas išspyrė dabar tau? Ir jos neužsidaro net ?“ Asmuo į klausimą atsako: „Nu“ (1 t., b. l. 170-173).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 78/2021 (06) konstatuojama, kad V. P. nustatytos poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos dešinėje pusėje, juosmens dešinėje, dešinio peties sąnario srityje, kairio juosmens srityje, nugaros kairėje mentės projekcijoje, kairio žasto srityje, kairio dilbio srityje, odos nubrozdinimas kairės alkūnės sąnario srityje, kairės pusės IX, X šonkaulių lūžimai galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis (t. y. užduotyje nurodyta, jog suduota ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, po smūgių nukentėjęs išstumtas pro langą iš antro aukšto). Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip dešimtimi trauminių poveikių. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės IX, X šonkaulių lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 177-178).
Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo užfiksuota, kad 2021 m. vasario 15 d. 11.38 val. V. P. nustatytas 0,65 promilių girtumas (1 t., b. l. 186-190).
2021 m. vasario 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Lazdijuose. Fiksuojama, kad kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) yra įvairių baldų – spinta, kampinė lova, spintelė, ant kurios televizorius. Ant sienų sukabinti paveikslai. Prie durų padėta kėdė, kurios kampas nulūžęs (2 t., b. l. 1-10).
2021 m. balandžio 16 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad papildomai apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Lazdijuose. Fiksuojamos rudos spalvos medinės durys, ant kurių užrašyta „(duomenys neskelbtini)“. Duryse metalinė rankena, aplink kurią apkalta OSB plokšte. Plokštė yra stačiakampio formos, ji prisukta medvaržčiais. Atidarius minėtas duris, matosi užkaba, kuri taip pat prisukta medvaržčiais. Po metaline užkaba, ties OSB plokšte, matomas pažeidimas. Vidinėje durų pusėje yra durų rankena, po ja, ant metalinės plokštelės yra pažeidimų – įlenkimų (2 t., b. l. 11-19).
2021 m. vasario 18 d. kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėti 7 vnt. vaizdo įrašų, kurie gauti iš policijos pareigūno tarnybiniam naudojimui skirtos nešiojamosios kamerų Nr. B0F1EC60218A, kuriuose užfiksuota informacija atvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Lazdijai, kur N. S. nurodo aplinkybes, atitinkančias jos parodymus liudytojo apklausos metu. Taip pat užfiksuotos aplinkybės VšĮ „Lazdijų ligoninės“ priėmimo skyriuje, kuriame buvo paguldytas nukentėjusysis S. M. (2 t., b. l. 116-120).
2021 m. kovo 16 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S10“, kurį 2021 m. kovo 16 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė nukentėjusysis S. M. (2 t., b. l. 125-127). Apžiūros protokole užfiksuotas 2021 m. vasario 28 d. susirašinėjimas tarp S. M. ir asmens, prisistačiusio „M.“, prašančio „pašnekėti ir nerašyti bei grįžus susitarti“ (2 t., b. l. 128-137).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 88/2021 (06) konstatuota, kad S. M. kliniškai nustatyta vidutinio sunkumo formos trauminė galvos smegenų liga, ūmi subdurinė hematoma kairio galvos smegenų pusrutulio srityje, skruostikaulio – viršutinio žandikaulio lūžimas, kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies vokuose, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje. Sužalojimas padarytas veikiant galvą kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (t. y. užduotyje nurodoma, kad nukentėjusiajam suduotas nenustatytas smūgių skaičius į galvos sritį, dėl ko pirminiais duomenimis kraujas išsiliejo ant smegenų, bei nukentėjusiajam sulaužytas žandikaulis). Sužalojimo padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietą pagrindą, mažai tikėtina. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas dėl sukėlusios galvos smegenų suspaudimą ir dislokaciją ūmios subdurinės hematomos kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (2 t., b. l. 149-151).
S. M. seniūnijoje apibūdinamas kaip socialinės pašalpos gavėjas, už gaunamą pašalpą noriai atliekantis visuomenei naudingą veiklą, seniau nevengęs vartoti alkoholinius gėrimus (5 t., b. l. 15).
V. P. yra socialinės pašalpos gavėjas. Už gaunamas pašalpas vengia atlikti visuomenei naudingą darbą. Pašalpą gauna per socialinių paslaugų centrą, kadangi nevengia alkoholinių gėrimų ir pašalpą naudoja ne pagal paskirtį. Seniūnija jo adresu gavusi įvairių nusiskundimų (5 t., b. l. 16).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų A. R. ir M. A. kaltė dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, tai yra liudytojų, iš dalies pačių kaltinamųjų parodymais, procesinių veiksmų protokoluose užfiksuota informacija, teismo medicinos tarnybos specialistų išvadomis.
Dėl V. P. sužalojimo
Kaltinimai kaltinamiesiems dėl V. P. sužalojimo pasitvirtino. Liudytojas Š. P., policijos pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, paliudijo, kad V. P. jam nurodė, jog buvo sumuštas, kai jam miegant į kambarį įsibrovė du asmenys, iš kurių vieną, tai yra M. A. nukentėjusysis pažinojo ir iš karto įvardino kaip asmenį, jį sumušusį. Taip pat nukentėjusysis patvirtino, jog jį mušė abu asmenys, po to užpuolikų buvo išmestas pro langą. Šiuos parodymus patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas – kambaryje išstumdyti ir sulaužyti baldai. Kambaryje ant grindų išmėtyti batai, drabužiai, kiti daiktai, šiukšlės. Lauke, po V. P. kambario langu, prie bendrabučio sienos, sniego pusnyje matomi žmogaus kūno pėdsakai. Liudytoja D. V. taip pat nurodė, kad 2021 m. vasario 15 d., susitiko V. P., kuris jai papasakojo, kad jį praeitą naktį sumušė M. A. su kitu asmeniu bei išmetė pro langą. Liudytoja R. N. patvirtino, kad naktį girdėjo pas V. P. triukšmą, jo aimanas, lūžtančių baldų garsą, po to – dviejų asmenų žingsnius koridoriuje. Ryte matė, kad V. P. durys yra atidarytos, visas kambarys suverstas, sulaužytos durys. V. P. jai pasakė, kad jį sumušė ir išmetė pro langą M.. Liudytojų parodymus patvirtina policijos pareigūnų vaizdo kamerų įrašai, kurių turinys užfiksuotas 2021 m. gegužės 11 d. apžiūros protokole. Įvykio vietoje, bendrabučio koridoriuje matyti dvi moterys, kambaryje ant lovos sėdi V. P., ant grindų išmėtyti įvairūs daiktai, išverstos spintos durys. V. P. nurodo, kad jį sumušė M.. Į pareigūno klausimą „Ar M. A.?“, V. P. pritardamas linksi, nurodo, kad skauda kairį petį ir kairį šoną, sako, kad miegojo, jam išspyrė duris ir jį išmetė pro langą. Policijos pareigūnui būnant koridoriuje kartu su viena iš moterų iš kito kambario išeina vyras ir moteris jo klausia: „D., kaip M. pavardė?“, šis atsako, kad „M. A.“. Liudytojas A. S. parodė, kad V. P. jam papasakojo, kad naktį buvo sumuštas ir išmestas pro langą dviejų asmenų, iš kurių vienas – M., kad buvo mušamas ir lauke. Liudytoja S. M. paliudijo naktį girdėjusi triukšmą, beldimą į duris, atpažino M. A. balsą. Kitą dieną kaimynė E. B. jai pasakiusi, kad buvo sumušti V. P. ir S. M. V. P. jai paaiškinęs, kad mušė M. A. ir kitas nepažįstamas asmuo. Analogiškus parodymus davė ir liudytoja E. B., nurodžiusi, kad girdėjo didelį triukšmą, spardomas duris, vyro balsą, prašantį pagalbos. Kaimynai jai minėjo, kad juos sumušė M. A. ir dar vienas asmuo. Šias aplinkybes nurodė ir liudytoja R. A.. V. P. į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad galėtų atpažinti jį sumušusį nepažįstamą asmenį, o vėliau parodymo atpažinti asmenį pagal jo nuotrauką metu atpažino tą anksčiau jam nepažįstamą asmenį – kaltinamąjį A. R., nurodydamas, kad būtent kad šis asmuo kartu su M. A. jį sumušė ir išmetė pro langą. Nukentėjusiojo V. P. parodymai nebuvo nuoseklūs, bet teismas, įvertinęs jo parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, sprendžia, jog remiantis nukentėjusiojo parodymais, galima konstatuoti, jog nukentėjusįjį mušė abu kaltinamieji, abu bendromis pastangomis nukentėjusįjį išmetė pro langą. V. P. iš esmės patvirtino tokias aplinkybes ir apklausiamas teisme. Nors nukentėjęs apklausos metu bandė teigti, jog M. A. jo nemušė, o atvirkščiai – gynė nuo A. R., tačiau šios savo versijos logiškai nepaaiškino, o pagarsinus jo anksčiau duotus parodymus, patvirtino, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Kaltinamasis M. A., apklausiamas teisme, nurodė, kad kaltę pripažįsta, bet duodamas parodymus dėl V. P. sužalojimo, kaltę iš esmės neigė, nurodydamas, jog jo apklausos metu policininkas tyrėjas, ką buvo išgirdęs iš V. (P.), taip ir surašė. Daug laiko praėjo, visko nepamena. Šie parodymai tokie, kad tyrėjas sakė, kad jis taip padarė, bet jis buvo girtas ir prisipažino, visko nepamena. Pamena, kad sulaužė spintą. Tyrėjas rašė pagal V. parodymus, jis tam neprieštaravo. Negali pasakyti, ar su A. aptarinėjo įvykį po to. Nepamena to fakto, kad V. muštų, bet kiek V. pasakojo, tai jis jo nemušė, o A. gal ir mušė, bet negali pasakyti. Per langą su tuo išmetimu, tai sakė, kad jis gynęs, sakęs, kad nemestų per tą langą, bet jis pats nelabai pamena. Tokie kaltinamojo parodymai neatitinka byloje surinktų įrodymų ir teismas juos atmeta kaip nepatikimus. Teismas pažymi ir tai, kad 2021 m. kovo 25 d. ikiteisminio tyrimo apklausos metu duoti kaltinamojo M. A. parodymai atitinka nustatytas bylos aplinkybes. M. A. teiginiai, kad tokie parodymai, neva, buvo užfiksuoti tyrėjo iniciatyva, surašant juos pagal V. P. parodymus, laikytini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės ir atmetami kaip niekuo neparemti. Kaltinamasis A. R. dėl V. P. sumušimo nurodė kaltę pripažįstantis, tačiau iš jo parodymų matyti, kad jis neigia sumušęs nukentėjusįjį: neatsimena, kad būtų ėję pas V. P. į jo kambarį. Pagal duotus parodymus ėjo, bet tikrai neatsimena. Sakęs, kad ėjo, nes jei buvo, tai ėjo. Daugiau kas ten vyko, neatsimena. Tikrai negalėjo V. mušti. Nesilankydavo pas jį, tik išmaudė sniege. Šiuos parodymus teismas vertina kaip prieštaraujančius byloje surinktų įrodymų visumai, duotus siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. V. P. sužalojimo mastas taip pat nustatytas, jis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kad nukentėjusysis buvo sužalotas būtent kaltinamajame akte nurodytu būdu, patvirtina teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 78/2021 (06).
Dėl S. M. sužalojimo
Nukentėjusysis S. M. dėl jo sužalojimų aplinkybių tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius parodymus. Nurodė, kad įvykio naktį jis išgirdo daužymą į duris, buvo du asmenys, iš kurių vienas M. A., kito asmens nepažinojo. Durų jis neatidarė, todėl durys buvo išspirtos. Vėliau nukentėjusysis antrą asmenį parodymo atpažinti metu atpažino kaip A. R.. Šie asmenys abu jį sumušė rankomis ir kojomis. Pirmasis ėmė mušti A. R., po to prisijungė M. A., visi smūgiai buvo suduodami į galvą, parkritęs nuo smūgių toliau mušimo aplinkybių nebeprisimena. Atgavęs sąmonę, kuomet kaltinamieji išėjo, jis įsidėjo spyną, neprisimena ar nuėjo į lovą, ar atsigulė ant žemės, nes prarado sąmonę. Kitą dieną kambaryje jį rado sesuo N. S. ir draugė D., jos beldėsi į duris. Po to atsigavo Kauno klinikose, po operacijos. Kaltinamasis A. R. ikiteisminio tyrimo metu iš esmės pripažino kartu su M. A. mušęs S. M.. Apklausiamas teisme parodė, kad S. M. sėdėjo ant lovos, pradėjo su juo šnekėti. Iš pradžių pasiūlė išgerti, bet jis atsisakė. Kiek atsimena, M. priėjo prie S., prisėdo ir pradėjo aiškinti dėl mamos, priekaištavo, kad lindo. M. trenkė, tada ir jis trenkė tris ar keturis kartus. Tikriausiai pirmas trenkė M.. S. M. sėdėjo kaip sėdėjo, jie išėjo. Duris išspyrė M.. M. sudavė 6 smūgius, toks faktas buvo. S. jokiais daiktais nedaužė. Buvo užkliuvęs už kėdės, vandens ant S. nepylė. M. prašė vienam prisiimti kaltę dėl S. sumušimo. Kaltinamasis M. A. parodė, kad nuėjo pas S., duris kas išspyrė negali pasakyti, negali pasakyti, ar A. pirmas smūgius sudavė, ar jis. Tris, keturis, gal penkis smūgius sudavė su ranka į veidą S.. A. irgi sudavė smūgius. Minėtus aukščiau parodymus patvirtina ir liudytojų D. P., J. V., R. T., J. V., N. S., P. S. parodymai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 88/2021 (06) patvirtina, kad S. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Esminė aplinkybė, dėl kurios surinkti prieštaringi įrodymai, yra šios nusikalstamos veikos padarymo motyvai. Kaltinamasis A. R. parodė, kad geriant alkoholį, išėjo kalba apie M. A. mamą, kad kažkas buvę su S. M.. Buvo girdėjęs, kad M. A. mamą bandė išprievartauti. M. A. paskambino mamai, nežino ką jie šnekėjo. Eidami pas S. M., norėjo jam paaiškinti, kad taip negalima daryti. Kiek atsimena, M. priėjo prie S., prisėdo ir pradėjo aiškinti dėl mamos, priekaištavo, kad lindo. Kaltinamasis M. A. parodė, kad A. R. jam papasakojo, kad jis buvo girdėjęs, jog S. M. prie jo mamos kabinėjosi. Baigę vartoti gėrimus, nuėjo į bendrabutį (duomenys neskelbtini). Nuėjo pas S.. Jis dar paskambinęs mamai ir paklausęs, kaip ten kas buvo. Mama sakė nedaryti nesąmonių. Tris, keturis, gal penkis smūgius sudavė su ranka į veidą S.. Neturėjo tokio tikslo sukelti fizinį skausmą, norėjo kaip ir pamokyti, nenorėjo padaryti sunkaus kūno sužalojimo. Liudytoja J. A. parodė, kad M. A. yra jos sūnus. Vasario 14 dieną jis jai paskambino naktį, prikėlė iš miegų ir paklausė, ar tiesa, kad S. prie jos priekabiavo. Pasakiusi, kad teisybė. Mano, kad tas incidentas dėl viso to ir įvyko. Taip pat ir Liudytoja D. V. parodė, kad J. A. jai buvo pasakojusi, kad S. M. prie jos kabinėjosi, lindo seksualiai, bet ji išėjo ar pabėgo nuo jo. Galbūt norėjo iš jos meilės.
Nors šių smurto pavartojimo motyvų kaltinamieji nenurodė anksčiau, juos apklausiant ikiteisminio tyrimo metu (teisme nurodė, kad nemanė, jog tai svarbu), tačiau teismas sprendžia, jog jų parodymai, paremti liudytojų J. A. ir D. V. parodymais, nėra paneigti. Tokią išvadą teismas daro remdamasis paties nukentėjusiojo S. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. 2021 m. balandžio 28 d. apklausos metu S. M. nurodė, kad M. A., įėjęs į kambarį, ėmė priekaištauti dėl buvusių santykių su šio motina. Nors nukentėjęs tuos priekaištus vertino kaip nepagrįstus, tačiau ši aplinkybė rodo, jog aukščiau minėti kaltinamųjų parodymai dėl konflikto priežasčių nėra paneigti, atvirkščiai, tokias konflikto priežastis pirmasis nurodė būtent pats nukentėjusysis.
Dėl veikų kvalifikavimo
Kaltinamųjų A. R. ir M. A. veiksmai nukentėjusiojo V. P. atžvilgiu visiškai pagrįstai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Nagrinėjamu atveju chuliganiškos paskatos nustatytos – smurtas nukentėjusiojo V. P. atžvilgiu buvo panaudotas be jokių logiškai pateisinamų priežasčių, nukentėjusysis buvo mušamas ir išmestas pro langą vien tik demonstruojant niekinamąjį požiūrį į aplinkinius ir praradus savikontrolę nuo išgerto alkoholio. Specialisto išvada patvirtina, kad V. P. buvo padaryta nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės IX, X šonkaulių lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui
Tokios pat paskatos kaltinamiesiems buvo inkriminuotos ir smurtaujant nukentėjusiojo S. M. atžvilgiu, tačiau, kaip minėta anksčiau, kaltinamųjų A. R. ir M. A. iškelta versija, jog smurtą nulėmė asmeninės priežastys (esą netinkamas S. M. elgesys M. A. motinos atžvilgiu), yra nepaneigta, todėl teismas sprendžia, kad neįrodyta, jog kaltinamųjų veiksmus lėmė chuliganiškos paskatos. Specialisto išvada patvirtina, kad sužalojimas dėl sukėlusios galvos smegenų suspaudimą ir dislokaciją ūmios subdurinės hematomos kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi kaltinamųjų padaryta veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, tai yra kaip sunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas.
Dėl civilinių ieškinių
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gegužės 3 d. civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė ieškinį dėl 59,28 eurų turtinės žalos gydant V. P. atlyginimo (1 t., b. l. 105-106), nutarimu pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 110-111). Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. balandžio 22 d. civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė ieškinį dėl 5 534,64 eurų turtinės žalos gydant S. M. atlyginimo (2 t., b. l. 51-53). 2021-04-22 nutarimu pripažinta civiliniu ieškovu (2 t., b. l. 56-57).
Asmuo, kurio tyčiniais nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala kito asmens sveikatai, privalo atlyginti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas, išleistas nukentėjusiųjų sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti (CK 6.263 straipsnis, Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnis), Šiuos nuostolius turi atlyginti dėl nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo kalti asmenys – A. R. ir M. A.. Prašomos priteisti žalos dydis pagrįstas Gydymo paslaugų apskaitos išrašais, todėl teismas sprendžia, kad ieškinio dydis yra įrodytas. Valstybinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai dėl nukentėjusiųjų V. P. ir S. M. gydymo išlaidų atlyginimo tenkintini visiškai.
Patikslintu civiliniu ieškiniu nukentėjusysis S. M. prašo iš kaltinamųjų jo naudai solidariai priteisti 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų metines palūkanas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (5 t., b. l. 4-13). Reikalavimas grindžiamas tuo, kad jis dėl kaltinamųjų tyčinių veiksmų patyrė didelį išgąstį, dvasinį sukrėtimą, fizinį skausmą, didelius išgyvenimus bei nepatogumus, susijusius su gydymo procesu ir bylos nagrinėjimu, ilgai išliko biosocialinės funkcijos: galimybė orientuotis, judėti, apsitarnauti, dirbti. Buvo atlikta galvos operacija, jis patyrė nepatogumus. Po patirtų sužalojimų buvo išryškėję kalbos sutrikimai, dezorientacija, buvo gydomas stacionare. Dėl patirto sužalojimo jis jautėsi pažemintas. Apie sužalojimo aplinkybes jam gėda pasakoti kitiems asmenims. Patyrė itin sunkius išgyvenimus socialinėje sferoje.
Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.
Nagrinėjamu atveju buvo pasikėsinta į vieną iš labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – žmogaus sveikatą. Kaip minėta pirmiau, S. M. nustatyta vidutinio sunkumo formos trauminė galvos smegenų liga, ūmi subdurinė hematoma kairio galvos smegenų pusrutulio srityje, skruostikaulio – viršutinio žandikaulio lūžimas, kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies vokuose, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje. Tokie sužalojimai vertintini kaip sunkūs, nulėmę ilgą gydymą ir tolimesnį gyvenimo kokybės pablogėjimą. Nukentėjusiojo gyvybei buvo kilusi reali grėsmė. Dėl patirtų sužalojimų jis neabejotinai patyrė didelį fizinį skausmą, negalavimus dėl sveikatos sutrikdymo ir tai jam kėlė emocinį stresą, kelia nepatogumus ir šiuo metu – nukentėjusysis teismui nurodė, kad dabar viską nuolat pamiršta, pusė kūno paralyžiuota, yra invalidas, nieko negali dirbti, taip liko visam gyvenimui, dabar gauna tik socialinę pašalpą – 150 eurų į mėnesį, tvarko dokumentus, gaus nedarbingumo išmoką – invalidumą.
Žalą padariusio nuteistojo turtinę padėtį apibūdinančios aplinkybės pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas nelemia neturtinės žalos dydžio, tačiau jos vertinamos, siekiant teisingos pusiausvyros. Kaltinamieji yra jauno amžiaus, darbingi. Atsižvelgtina ir į tai, kad dėl nukentėjusiojo S. M. gydymo išlaidų kompensavimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteisiama 5 534,64 eurų. Įvertinęs šiuos faktus, teismas sprendžia, jog nenustatyta aplinkybių, dėl kurių priteistinas neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas dėl kaltinamųjų turtinės padėties.
Remiantis formuojama kasacinio teismo praktika, bylose, susijusiose su sunkiu sveikatos sutrikdymu, vidutiniškai priteisiama apie 14 650 Eur (minimali priteista suma sudaro 5 000 Eur, o maksimali – 40 000 Eur) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351-222/2015, Nr. 2K‑111-696/2015, Nr. 2K-89-139/2016 ir kt.). ???Įvertinus aukščiau aptartus kriterijus, teismų praktiką, atsižvelgus į tai, kad S. M. nepateikė konkrečių įrodymų apie neigiamus liekamuosius reiškinius jo sveikatai, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo naudai priteistinas žalos dydis nustatytinas teismų praktikos vidurkio ribose – 15 000 Eur.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 straipsnio 1 dalį, bendrai nukentėjusiam asmeniui žalą padarę asmenys atsako solidariai. Ši taisyklė taip pat įtvirtinta ir CK 6.6 straipsnio 3 dalyje, kuria nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Taigi aukščiau aptartas žalos atlyginimas priteistinas solidariai iš abiejų kaltinamųjų.
Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).
Dėl bausmių
BK 138 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės atėmimo iki 5 metų bausmė. BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta laisvės atėmimo iki 10 metų bausmė. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, jos daromą žalą valstybės valdymo tvarkai, kaltinamųjų atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
A. R. padarė vieną apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimą, abi veikos yra baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamasis anksčiau teistas 1 kartą už analogišką veiką (pagal BK 138 straipsnio 1 dalį), baustas administracinėmis nuobaudomis (3 t., b. l. 19-20), psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas (3 t., b. l. 18). A. R. nuo 2021 m. balandžio 9 d. dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje tešlos maišytoju, charakterizuojamas teigiamai (5 t., b. l. 17-18). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi kaltinamasis pripažino tik dalį jam inkriminuotų aplinkybių, jo prisipažinimą lėmė surinkti byloje įrodymai, o ne valinis apsisprendimas. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, veikos padarytos bendrininkų grupėje.
A. R. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, jų dydį parenkant didesnį, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
A. R. buvo laikinai sulaikytas 2021 m. vasario 18 d., paleistas 2021 m. vasario 19 d. Šis laikas (1 diena) įskaitytinas į bausmę (3 t., b. l. 51-57). Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
M. A. padarė vieną apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimą, abi veikos yra baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamasis anksčiau teistas, taip pat ir už analogiškas smurtines veikas, teistumai neišnykę, daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis (3 t., b. l. 141-154), psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas (3 t., b. l. 140). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi kaltinamojo prisipažinimas nebuvo nuoširdus, jo prisipažinimą lėmė surinkti byloje įrodymai, o byloje surinkti duomenys patvirtina, kad jis prašė kaltę prisiimti kitų asmenų, bandė įtakoti nukentėjusiuosius sau naudinga linkme. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, veikos padarytos bendrininkų grupėje, veikos padarytos recidyvisto.
M. A. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, jų dydį parenkant didesnį, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Paskirtos bausmės, vadovaujanti BK 63 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bendrintinos su 2022 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant – prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes. Į bausmę įskaitytina bausmė, iš dalies atlikta pagal 2022 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį. M. A. buvo laikinai sulaikytas 2021 m. vasario 18 d., paleistas 2021 m. vasario 19 d. Šis laikas (1 diena) įskaitytinas į bausmę (3 t., b. l. 51-57).
Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui (BPK 122 straipsnio 2 dalis, 4 dalis), iki nuosprendžio vykdymo pradžios M. A. skirtina kardomoji priemonė suėmimas.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
M. A. pasas perduotinas laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos administracijai, optiniai diskai prie procesinių veiksmų protokolų paliktini saugoti byloje.
Byloje teisinę pagalbą nukentėjusiajam S. M. teikė advokatas Albinas Miliauskas, paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos patvirtina, kad teisinės pagalbos išlaidos sudaro 1 716,85 Eur (6 t., b. l. 65). Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl advokato, dalyvavusio byloje, kaip nukentėjusiojo atstovo, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagrįstos, todėl priteistinos iš abiejų kaltinamųjų lygiomis dalimis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti 2 (dvejus metus) 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo;
pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir paskirti 6 (šešerius) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti iš dalies sudedant, ir galutinę bausmę paskirti 7 (septynerius) metus laisvės atėmimo.
Į bausmės laiką įskaityti laiką, praleistą laikinajame sulaikyme – 1 dieną.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti 3 (trejus) metus laisvės atėmimo;
pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir paskirti 7 (septynerius) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, šias bausmes subendrinti su 2022 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 8 (aštuonerius) metus 3 (tris) mėnesius) laisvės atėmimo ir 18 MGL (677,88 Eur) dydžio baudą.
Į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2022 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį, taip pat laiką, praleistą laikinajame sulaikyme – 1 dieną.
M. A. iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios paskirti kardomąją priemonę suėmimą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl turtinės žalos gydant V. P. atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš A. R. ir M. A. 59,28 eurų žalos atlyginimo.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl turtinės žalos gydant S. M. atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš A. R. ir M. A. 5 534,64 eurų žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo S. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš A. R. ir M. A. 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų metines palūkanas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Priteisti iš A. R. ir M. A. po 858,43 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl nukentėjusiajam S. M. suteiktos teisinės pagalbos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus M. A. asmens pasą perduoti laisvės atėmimo bausmę vykdančiai institucijai.
Optinius diskus, pateiktus kaip priedus prie bylos, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą. Suimtas nuteistasis apeliacinį skundą gali paduoti per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos.