Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Domeikienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Martyno Galvičiaus ir Ilonos Jakubėnienės,

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių G. K., R. K. ir R. R. įgaliotajam atstovui advokatui Rolandui Tamašauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo ERGO Insurance SE apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo

R. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. R. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalimis bei 6 dalies 5 ir 7 punktais, R. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant jam 3 (trims) mėnesiams intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti Probacijos tarnybos nurodytoje gyvenamojoje vietoje, bei įpareigojimą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuspręsta kardomąją priemonę – užstatą (1500 eurų), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Užstatą grąžinti jį sumokėjusiam asmeniui.

Priteista subsidiariai iš civilinio atsakovo Ergo Insurance SE ir R. R. 25000 Eur (dvidešimt penki tūkstančiai eurų) neturtinės žalos bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos visiško atlyginimo nukentėjusiosios G. K. naudai.

Priteista iš R. R. nukentėjusiajai G. K. 800 Eur (aštuoni šimtai eurų) advokato pagalbai apmokėti.

Priteista iš civilinio atsakovo Ergo Insurance SE 15000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos visiško atlyginimo nukentėjusiosios R. R. naudai.

Priteista iš R. R. nukentėjusiajai R. R. 800 Eur (aštuoni šimtai eurų) advokato pagalbai apmokėti.

Priteista iš civilinio atsakovo Ergo Insurance SE 15000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos visiško atlyginimo nukentėjusiosios R. K. naudai.

Priteista iš R. R. nukentėjusiajai R. K. 800 Eur (aštuoni šimtai eurų) advokato pagalbai apmokėti.

Procesas dėl V. K. civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 2 dalimi.

Priteista iš R. R. nukentėjusiajam V. K. 800 Eur (aštuoni šimtai eurų) advokato pagalbai apmokėti.

Nepriteista iš R. R. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių aplinkybių vertinimas

Civilinio atsakovo ERGO Insurance SE apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

6. Civilinio atsakovo ERGO Insurance SE (veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą) atstovo apeliaciniu skundu neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, jos kvalifikavimas, bausmės paskyrimas. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, jais remdamasis nustatydamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuspręsdamas dėl R. R. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o taip pat šią veiką kvalifikuodamas ir už ją skirdamas bausmę, būtų padaręs esminių BPK pažeidimų. Civilinis atsakovas nesutinka su teismo sprendimu tik dėl priteistų neturtinės žalos dydžių. Dėl to apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Byloje nesant nuteistojo R. R. apeliacinio skundo, siekiant nepasunkinti apelianto civilinio atsakovo ERGO Insurance SE teisinės padėties, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išsakyti prokuroro ir gynėjo argumentai dėl nuteistojo subsidiarios civilinės atsakomybės nustatymo, nenagrinėjami.

7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021, 2K-40-648/2024 ir kt.).

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. K. 2025 m. gruodžio 3 d. byloje pareiškė civilinį ieškinį (3 t., b. l. 134-165), kuris tą pačią dieną buvo patikslintas (3 t., b. l. 168-191), dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo buvo prašoma nukentėjusiosios G. K. naudai priteisti 30000 Eur neturtinės žalos dėl eismo įvykio metu žuvusio sutuoktinio S. K. ir 15000 Eur neturtinės žalos dėl jos pačios sužalojimo. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nukentėjusiosios R. K. ir R. R. 2026 m. vasario 24 d. byloje pareiškė civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriais buvo prašoma dėl eismo įvykio metu žuvusio tėvo S. K. kiekvienai priteisti po 30000 Eur neturtinės žalos (4 t., b. l. 184-194). Taip pat nukentėjusiosios G. K., R. K. ir R. R. prašė priteisti patirtas proceso išlaidas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos visiško atlyginimo.

9. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių ieškinius patenkino visiškai. G. K. naudai iš civilinės atsakovės draudimo bendrovės Ergo Insurance SE ir subsidiariai iš R. R. priteisė 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl eismo įvykio metu žuvusio sutuoktinio (įvertinus draudimo bendrovės jau atlygintą 20000 Eur sumą), bei 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl jos pačios sužalojimo eismo įvykio metu. R. K. ir R. R. naudai iš civilinės atsakovės Ergo Insurance SE priteisė po 15000 Eur kiekvienai neturtinei žalai atlyginti dėl eismo įvykio metu žuvusio tėvo (įvertinus, kad draudimo bendrovė kiekvienai jau yra atlyginusi po 15000 Eur). Taip pat, visoms trims nukentėjusioms priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos visiško atlyginimo.

10. Apeliaciniu skundu patvirtinama, kad bylai aktualaus eismo įvykio dieną galiojo su ERGO Insurance SE sudaryta transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, ERGO Insurance SE atsakomybė kyla iš sudarytos transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, kurios teisinius santykius reglamentuoja lex specialis – TPVCAPDĮ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos išmokėjimo taisyklės.

11. Kadangi apeliaciniu skundu nėra ginčijama nukentėjusiųjų G. K., R. K. ir R. R. teisė į neturtinės žalos atlyginimą ir nėra ginčijamas civilinio atsakovo ERGO Insurance SE atsakomybės dėl žalos nukentėjusiosioms atlyginimo klausimas, teisėjų kolegija toliau pasisako tik dėl nukentėjusiosioms atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymo.

Dėl nukentėjusiosioms priteistos neturtinės žalos dėl S. K. žūties

12. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos, atsiradusios dėl S. K. žūties, dydį nukentėjusiosioms, neatskleidė CK 6.250 straipsnio turinio, neatsižvelgė į visus šiame straipsnyje nustatytus kriterijus, nepakankamai individualizavo nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydį ir civilinių ieškinių reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendė formaliai. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nesivadovavo suformuota teismų praktika, todėl civilinei ieškovei G. K. priteistas 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis ir turėtų būti sumažintas iki 25000 Eur, papildomai priteisiant 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog civilinės ieškovės R. K. ir R. R. patyrė didesnę nei po 15000 Eur neturtinę žalą, kurią jau yra atlyginęs draudikas.

13. CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lotyniškai restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-171/2011).

15. Kaip jau buvo minėta, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje teisės normoje nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir panašiai. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.

16. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nukentėjusiosios patyrė dvasinius išgyvenimus, psichologinį stresą, nustatydamas nukentėjusiosioms priteistinos neturtinės žalos dydžius, atsižvelgė į tai, kad tarp žuvusiojo S. K. ir jo šeimos, t. y. žmonos ir dviejų dukterų buvo artimas, betarpiškas ryšys, palaikomas nuolatiniu bendravimu. Nors pilnametės dukros kartu su tėvu nebegyveno, tačiau su juo bendravo beveik kiekvieną dieną balso žinutėmis, lankėsi vieni pas kitus svečiuose, t. y. palaikė glaudų ryšį; nukentėjusioji G. K. prarado ilgametį sutuoktinį. Taip pat akcentavo, kad nagrinėjamu atveju esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai, o žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 109, 115 straipsniais, CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nustatė, kad nukentėjusiųjų prašoma priteisti neturtinė žala nėra per didelė, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl priteistinų neturtinės žalos atlyginimo dydžių nukentėjusiosioms, tačiau konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo argumentai nepakankamai atskleidžia nuosprendyje padarytų išvadų dėl priteistinų neturtinės žalos atlyginimo dydžių pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodė, kad atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, tačiau nepakankamai motyvavo nurodytų kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, neatskleidė jų reikšmės ir įtakos nustatant teisingą piniginės kompensacijos už pažeistas neturtines vertybes dydį konkrečioje situacijoje. Atsižvelgdama į tai ir atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija šiuo aspektu pasisako plačiau.

18. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog kiekvieną artimo asmens, kai šiuos asmenis siejo glaudūs santykiai, netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Be to, tokiais atvejais netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009). Netekęs artimųjų asmuo netenka su jais siejamų planų, galimybės turėti ir (ar) vystyti šeimos teisinius santykius, jų sąlygojamus artimus ryšius (kasacinės nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-611/2020).

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykio metu žuvus S. K., nukentėjusioji G. K. neteko sutuoktinio, nukentėjusiosios R. K. ir R. R. – tėvo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tiek G. K., kaip sutuoktinė, tiek ir žuvusiojo dukros, turėjo labai artimus ir šiltus santykius su žuvusiuoju, o žinia apie sutuoktinio ir tėvo mirtį, joms sukėlė didelį dvasinį ir emocinį sukrėtimą, netekties jausmą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, abiejų dukterų ryšys su žuvusiuoju buvo ypatingas ir nepakeičiamas, todėl staigi tėvo netektis joms sukėlė ilgalaikius dvasinius išgyvenimus ir esminius tolesnio gyvenimo pokyčius, kurių nesumažina aplinkybė, kad nukentėjusiosios gyvena užsienyje, t. y. atskirai nuo žuvusiojo. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiosios su tėvu nuolat bendravo, dalijosi gyvenimiškais džiaugsmais ir rūpesčiais, kartu leido laisvalaikį, atostogavo. Žuvusiojo ir jo žmonos tarpusavio santykiai taip pat buvo darnūs ir tvirti – sutuoktiniai kartu pragyveno eilę metų, santuoka nebuvo formali, sutuoktiniai visą laiką leido kartu, buvo ne tik sutuoktiniai, bet ir geriausi draugai. Be to, G. K. dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu žuvo sutuoktinis, taip pat patyrė sužalojimus, dėl to jos dėl įvykio patirti dvasiniai išgyvenimai ir emociniai padariniai vertintini kaip itin reikšmingi. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad nors žuvusiajam buvo 60 metų, jis buvo pakankamai geros sveikatos, dirbo (4 t., b. l. 16). Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad jo mirtis nukentėjusiosioms buvo netikėta ir ypač skaudi, nes šeimos nariai turėjo pagrįstą lūkestį ir toliau palaikyti artimus tarpusavio santykius bei kartu praleisti nemažai gyvenimo laiko. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nusikalstama veika sukeltos pasekmės – netikėta S. K. mirtis – jo žmonai ir dukroms sukėlė sunkių dvasinių išgyvenimų bei emocinių sukrėtimų ir iš esmės paveikė jų gyvenimus.

20. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog negrįžtami ir nepataisomi padariniai –S. K. žūtis – kilo dėl neatsargių R. R. nusikalstamų veiksmų, tačiau, nors kaltininko kaltė pasireiškė neatsargiais veiksmais, o tai, vertinant neturtinės žalos dydį, gali sudaryti pagrindą žalą vertinti mažesne apimtimi nei tyčinės nusikalstamos veikos atveju (tai akcentuoja ir apeliantas), ši aplinkybė byloje negali būti lemiama nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, kad žuvusiojo veiksmai neturėjo jokios įtakos eismo įvykio kilimui ir jo padariniams. Žuvusysis nepažeidė jokių eismo saugumo reikalavimų, jo elgesys nesudarė prielaidų eismo įvykiui kilti ir nebuvo priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, turi būti vertinamos ne tik kaltės forma ir kaltininko veiksmų pobūdis, bet ir realūs nusikalstamos veikos padariniai bei jų reikšmė nukentėjusiesiems. Šiuo atveju padariniai yra ypač sunkūs ir negrįžtami – dėl kaltininko veiksmų žmogus neteko gyvybės. Žmogaus mirtis reiškia galutinį ir neatkuriamą praradimą, kurio neįmanoma kompensuoti jokia materialine išraiška ir šie padariniai nėra trumpalaikiai – jie yra ilgalaikiai ir iš esmės pakeitę nukentėjusiųjų gyvenimą.

21. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, negali būti pagrindas sumažinti nukentėjusiosioms priteistinos neturtinės žalos dydį. Kaltės forma šiuo atveju turi būti vertinama kartu su itin sunkiais ir negrįžtamais nusikalstamos veikos padariniais, žuvusiojo elgesiu, kuris neturėjo jokios įtakos eismo įvykio kilimui, taip pat nukentėjusiųjų patirtų dvasinių išgyvenimų ir praradimų mastu.

22. Pažymėtina ir tai, kad, vertinant neturtinės žalos dydį, reikšminga aplinkybė yra ta, jog nukentėjusiosios civiliniais ieškiniais neprašė atlyginti dėl nusikalstamos veikos patirtos turtinės žalos, įskaitant su laidotuvėmis, negautomis pajamomis ir kitomis tiesioginėmis nusikalstamos veikos pasekmėmis susijusias išlaidas (kelionės skrydžių, laidotuvių organizavimo, paminklo pastatymo ir kt.). Akivaizdu, kad nukentėjusiosios tokių išlaidų patyrė, tačiau jų atlyginti civiliniais ieškiniais neprašė. Atsižvelgdamas į tai, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad šios faktiškai patirtos, tačiau atskirai atlyginti neprašytos išlaidos buvo įvertintos ir įtrauktos į civiliniais ieškiniais prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, nors tai civiliniuose ieškiniuose tiesiogiai ir nenurodyta.

23. Sutiktina su apeliantu, jog vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis, yra teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas. Tačiau pažymėtina, jog teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-331-976/2018, 2K-191-942/2021).

24. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pagal naujausią teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30000 Eur žuvusiojo vaikui, nuo 4344,30 Eur iki 31298 Eur žuvusiojo sutuoktiniui, nuo 2896,20 Eur iki 26065 Eur žuvusiojo tėvui/motinai, nuo 3000 Eur iki 10000 Eur žuvusiojo seseriai/broliui. Šiuo atveju apeliantas rėmėsi teismų praktika, suformuota 2009–2023 m. laikotarpiu. Visgi apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas žuvusiojo žmonai priteisti beveik maksimalią – 30000 Eur, o dukroms maksimalią – po 30000 Eur kiekvienai, pagal suformuotą teismų praktiką, neturtinės žalos atlyginimo sumą.

25. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį svarbu atsižvelgti ne tik į teismų praktiką, bet įvertinti ir tai, kokiu laikotarpiu ši praktika buvo suformuota. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama ir į nuolat kintantį ekonominį valstybės gyvenimo lygį (2025 m. balandžio 16 d. kasacinė nutartis Nr. 2K-80-697/2025). Taigi, atsižvelgiant į šalies ūkio vystymosi rodiklius ir tendencijas, bei kitus veiksnius, tokius kaip didėjančius minimaliosios mėnesinės algos dydžius, TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nustatytus draudimo bendrovėms mokamų įmokų ir draudimo sumos dydžių didėjimą bei protingumo principą, atitinkamai turi didėti ir teismo priteisiamos neturtinės žalos dydžiai.

26. Pažymėtina ir tai, kad pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalį, galiojusią nusikaltimo padarymo metu, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į nukentėjusių trečiųjų asmenų skaičių, sudarė 6450000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant neturtinę žalą) ir 1300000 Eur dėl žalos turtui. Šioje byloje trijų nukentėjusiųjų prašoma priteisti bendra neturtinės žalos dėl artimojo žūties suma sudaro 90000 Eur, t. y. tik apie 1,4 procento maksimalios draudimo sumos, nustatytos žalai asmeniui atlyginti. Be to, būtent 90000 Eur bendrą neturtinės žalos atlyginimo sumą artimojo žūties eismo įvykio atveju savo skunde akcentuoja bei susiformavusia teismų praktika grindžia ir apeliantas. Taigi, nagrinėjamu atveju bendra nukentėjusiosioms priteista neturtinės žalos atlyginimo suma negali būti vertinama kaip aiškiai per didelė, kadangi ji neviršija teismų praktikoje panašiose bylose iš vieno kaltininko (atsakovo) keliems nukentėjusiesiems dėl jų artimojo žūties eismo įvykio metu priteisiamų bendrų neturtinės žalos atlyginimo sumų.

27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visumą paminėtų aplinkybių, turinčių reikšmės neturtinės žalos dydžio nustatymui, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiosioms G. K. priteistas 10000 Eur (įvertinus jau atlygintą 20000 Eur sumą), o R. K. ir R. R. priteistas po 15000 Eur (įvertinus, kad kiekvienai jau yra atlyginta po 15000 Eur) neturtinės žalos dydis dėl artimojo S. K. žūties yra proporcingas ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams, jį mažinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl nukentėjusiajai G. K. priteistos neturtinės žalos dėl jai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo

28. Apeliaciniu skundu nesutinkama su skundžiamu teismo nuosprendžiu nukentėjusiajai G. K. priteistos 15000 Eur neturtinės žalos dydžiu dėl eismo įvykio metu jai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Apelianto teigimu, ši suma yra nepagrįsta ir turėtų būti mažinama, atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos dydis neturėtų viršyti 7000 Eur.

29. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios G. K. neturtinę žalą dėl eismo įvykio metu patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo įvertino 15000 Eur. Tokio dydžio neturtinę žalą nustatė, įvertinęs nusikalstama veika nukentėjusiajai padaryto sužalojimo pasekmes, t. y. kad jai padarytas dešinės krūtinės ląstos pusės XI šonkaulio lūžis, kairio kelio vidinio šalutinio raiščio dalinis plyšimas, smulkios žaizdelės, nubrozdinimai, kraujosruva dešinėje veido ir dešinėje plaukuotoje galvos srityje, kraujosruva kairėje blauzdoje, taip pat, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji buvo nedarbinga daugiau nei 200 dienų, jai buvo papildomai atlikta operacija, ji iki šiol sunkiai juda, bei padaręs išvadą, kad nukentėjusioji patyrė žalą sveikatai su liekamojo pobūdžio reiškiniais.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius duomenis, skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus, pasisakant dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio, taip pat argumentus ir motyvus, nurodytus apeliaciniame skunde bei civiliniame ieškinyje, konstatuoja, kad nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas ne tik nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos eismo įvykių bylose, nepagrindė padarytų išvadų byloje esančiais duomenimis, bet ir darydamas išvadą dėl nukentėjusiosios patirtų sužalojimų liekamųjų padarinių, nepakankamai ją motyvavo – neatskleidė, kokiomis aplinkybėmis ir kokiais konkrečiais byloje esančiais įrodymais remiantis nustatyta, kad šie padariniai kilo būtent dėl nagrinėjamo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų.

31. Kaip jau buvo minėta, esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliu pakenkimu asmens sveikatai, reikšmingų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, kartu kyla nerimas dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20-689/2020, 2K-252-697/2020, 2K-217-697/2022).

32. Byloje dar ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktos dvi teismo medicinos specialisto išvados, iš kurių objektyviai galima spręsti apie nukentėjusiosios eismo įvykio metu patirtus sužalojimus bei jos sveikatos būklę iki eismo įvykio ir po jo.

33. 2025 m. sausio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 37/2025(04) nurodyta, kad G. K. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl dešinės krūtinės ląstos pusės XI šonkaulio lūžio, kairio kelio vidinio šalutinio raiščio dalinio plyšimo, taip pat padarytos smulkios žaizdelės, nubrozdinimai, kraujosruva dešinėje veido ir dešinėje plaukuotoje galvos srityje, kraujosruva kairėje blauzdoje, sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku (2024 m. spalio 28 d. įvykusio eismo įvykio metu). Šios išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad G. K. 2024 m. spalio 28 d. konsultuota gydytojo ortopedo – traumatologo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, diagnozuotas vieno šonkaulio lūžis, galvos ir veido sumušimai, išleista gydytis ambulatoriškai. 2024 m. lapkričio 4 d. ir 11 d. konsultuota šeimos gydytojo, skundžiasi galvos skausmu, padidintu spaudimu, po eismo įvykio skauda kairę blauzdą, nustatyta kairės blauzdos poodžio edema, blauzdos hematoma, įtariamas dvilypio raumens plyšimas, skausminga krūtinkaulio projekcija dešinėje pusėje, taip pat diagnozuojama hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo. 2024 m. lapkričio 12 d. konsultuota ortopedo – traumatologo, diagnozuotas blauzdos raumens plyšimas. 2024 m. lapkričio 14 d. atlikta kelio sąnario (kairio) magnetinio rezonanso tomografija, kurios metu nustatyta, kad judesių artefaktai trukdo vertinti pakitimus, patelofemoralinio sąnario II-III laipsnio chondromaliacija, MKR II laipsnio dalinis plyšimas proksimaliai, poodžio edema cirkuliariai ( 2 t., b. l. 154-155).

34. 2025 m. liepos 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 724/2025(04) nurodyta, kad pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, G. K. nėra nustatytų sužalojimų, patirtų eismo įvykio metu 2024 m. spalio 28 d., dėl kurių ji būtų praradusi 30 ar daugiau procentų bendrojo dalyvumo. G. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės krūtinės ląstos pusės XI šonkaulio lūžio, kairio kelio vidinio šalutinio raiščio dalinio plyšimo jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad G. K. 2025 m. vasario 10 d. atlikta kairio kelio operacija, blauzdikaulio osteotomija su vidine fiksacija ir kelio raukšlės arba menisko krašto artroskopinė rezekcija, nervų blokada, regioninė blokada, apatinės galūnės nervas. Po operacijos 2025 m. kovo 1 d., 2025 m. balandžio 8 d. konsultuota traumatologo - ortopedo, nustatyta kita pirminė gonartrozė (būklė po kairio kelio osteotomijos), 2025 m. gegužės 20 d. išlieka nedidelis skausmas, būklė po operacijos. 2025 m. kovo 15 d. konsultuota radiologo, rentgenogramoje nustatyta kairio kelio II laipsnio artrozė. 2025 m. balandžio 25 d. konsultuota fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo. 2025 m. vasario 27 d., 2025 m. balandžio 4 d., 24 d., 2025 m. gegužės 2 d., 20 d., 2025 m. birželio 6 d. lankėsi pas šeimos gydytoją, skundžiasi, kad išlieka operuotos kojos skausmas, vaikšto su ramentais, tęsiamas nedarbingumas. 2026 m. birželio 26 d., 27 d. skundžiasi, kad negali priminti kairės kojos, skauda ir dešinio kelio sąnarį. Pacientė siunčiama į gydytojų konsultacinę komisiją ir ANTA dėl dalyvumo lygio nustatymo (2025 m. gegužės 20 d. siuntimas). 2025 m. rugpjūčio 5 d. konsultuota šeimos gydytojo, skundžiasi, kad vargina abiejų kojų tinimas, išlieka operuotos kojos skausmas, skauda ir dešinį kelio sąnarį, apsunkinta eisena, abiejų kelių sąnarių skausmai vargina jau ilgą laiką. 2025 m. rugpjūčio 21 d. kelio sąnario (kairio) magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas, išvada: būklė po blauzdikaulio osteotomijos, blauzdikaulio lateralinio krumplio krašto lūžimas su minimalia dislokacija. Specialisto išvados aprašomoje dalyje taip pat užfiksuota, kad 2009 m. birželio 17 d. iki 19 d. gydyta (duomenys neskelbtini) ligoninės Traumatologijos skyriuje dėl dešinio kelio medialinio menisko plyšimo, nustatyta II laipsnio chondromaliacija, 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki rugsėjo 1 d. gydyta (duomenys neskelbtini) rajono dienos terapijos skyriuje, dėl juosmeninės srities osteochondrozės, skundžiasi stipriu juosmens skausmu, plinta į kojas, labiau į dešinę koją, serga daug metų. 2024 m. gegužės 16 d. konsultuota šeimos gydytojo, dėl dešinio kelio skausmo. 2024 m. liepos 20 d. atliktas dešiniojo kelio magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas, kurio metu nustatyta, sąnario II-III laipsnio chondromaliacija, osteoartritas, medialinio menisko kūno žymi degeneracija, kompleksinis plyšimas (3 t., b. l. 11-14).

35. Iš byloje esančio 2025 m. gegužės 20 d. medicininių dokumentų išrašo (siuntimo į Gydytojų konsultacinę komisiją) matyti, kad G. K. bendras nedarbingumo laikotarpis sudarė 207 dienas be pertraukos, ir kad ji buvo siunčiama dalyvumo lygiui nustatyti. Išraše nurodoma, kad G. K. 2025 m. vasario 10 d. atlikta kairio kelio sąnario operacija bei aprašoma po jos sekusi būklė. Taip pat, kad pacientė skundžiasi abiejų kelių sąnariu skausmu (labiau kairio), eisena apsunkinta, eina su ramentais. Dėl dešiniojo kelio sąnario nurodyta, kad vargina dešiniojo kelio skausmas, sutrikusi kelio sąnario funkcija, serga eilę laiko, būklė blogėjanti. Yra turėjusi kelio traumų, prieš 10 metų daryta kelio sąnario artroskopija, rekomenduotas kelio sąnario endoprotezavimas, nurodyti 2024 m. liepos 20 d. dešinio kelio sąnario magnetinio rezonanso tomografijos išvados duomenys. Tačiau byloje nėra duomenų apie Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (ANTA) priimtą sprendimą dėl dalyvumo lygio nustatymo, tai yra byloje nėra pateikta dokumento, patvirtinančio, koks dalyvumo lygis buvo nustatytas G. K., kada jis buvo nustatytas ir kokiais medicininiais bei faktiniais duomenimis remiantis toks sprendimas buvo priimtas (2 t., b. l. 163-164).

36. Pažymėtina, kad dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme civilinio atsakovo atstovas nurodė, jog neturi galimybės apskaičiuoti draudimo išmokos dėl nukentėjusiajai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kadangi neturi jos medicininių dokumentų, būtinų įvertinti, ar dėl nagrinėjamo eismo įvykio nukentėjusiajai išliko liekamųjų reiškinių ir ar nustatyti sveikatos sutrikimai nėra susiję su galimomis gretutinėmis ligomis. Žinodamas šiuos civilinio atsakovo argumentus, nukentėjusiosios įgaliotasis atstovas advokatas, turėdamas pareigą pateikti civilinį ieškinį pagrindžiančius dokumentus, tokių dokumentų nei civiliniam atsakovui, nei teismui nepateikė, nors bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dėl šios priežasties buvo atidėtas, suteikiant galimybę civiliniam atsakovui ir nukentėjusiajai dėl žalos dydžio susitarti. Iš bylos medžiagos matyti, kad siekdamas gauti reikalingus nukentėjusiosios medicininius dokumentus, draudikas dėl duomenų gavimo savo iniciatyva kreipėsi į gydymo įstaigas, tačiau iki teismo nuosprendžio paskelbimo dienos šie dokumentai draudikui nebuvo pateikti, kaip galima spręsti iš apeliacinio skundo argumentų, šios aplinkybės draudikui iki šiol nėra žinomos.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios įgaliotasis atstovas advokatas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė medicininių dokumentų, kuriais būtų objektyviai pagrįsta, kad nukentėjusiajai ateityje bus reikalingas tolesnis gydymas ar reabilitacija, kokios yra medicinos specialistų prognozės dėl jos sveikatos būklės ir galimų patirtų sužalojimų pasekmių bei liekamųjų reiškinių. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiosios įgaliotasis atstovas advokatas nurodė, kad G. K. 2025 m. liepos mėn. buvo nustatytas 45 procentų dalyvumo lygis, jos galimybės judėti ir pasirūpinti savimi yra ženkliai apribotos, tai siejo su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių medicininių dokumentų ar kitų objektyvių įrodymų taip pat nepateikė (byloje jų nėra). Taigi, šie nukentėjusiosios įgaliotojo atstovo advokato teiginiai nėra pagrįsti byloje esančiais objektyviais medicininiais duomenimis, kai tuo tarpu, iš 2025 m. liepos 1 d. specialisto išvadoje ir 2025 m. gegužės 20 d. medicininiame dokumentų išraše nurodytų duomenų matyti, kad nukentėjusioji jau 2018 metais skundėsi daug metų besitęsiančiu stipriu juosmens skausmu, plintančiu į kojas, jai buvo nustatyta juosmeninės srities osteochondrozės, o 2024 metais, dar iki įvykusio eismo įvykio, skundėsi ir dešinės kojos kelio skausmu, bei atlikus tyrimą (2024 m. liepos 20 d.) buvo nustatyta dešinės kojos kelio sąnario II-III laipsnio chondromaliacija, osteoartritas, medialinio menisko kūno žymi degeneracija, kompleksinis plyšimas. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra neginčijamai nustatyta, kad šiuo metu esanti G. K. sveikatos būklė, susijusi su jos galimybe judėti, yra nulemta būtent 2024 m. spalio 28 d. įvykusio eismo įvykio metu patirtų kairės kojos sužalojimų, ir kad būtent dėl šių sužalojimų yra praradusi tam tikrą bendrojo dalyvumo dalį. Pažymėtina, jog 2025 m. liepos 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 724/2025(04) nurodyta, kad pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, G. K. nėra nustatytų sužalojimų, patirtų eismo įvykio metu 2024 m. spalio 28 d., dėl kurių ji būtų praradusi 30 ar daugiau procentų bendrojo dalyvumo.

38. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad eismo įvykio metu ir po jo atsiradusių sužalojimų gydymo metu nukentėjusioji G. K. patyrė fizinį skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, ilgą laiką buvo nedarbinga, todėl ji turi teisę į nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Tačiau, įvertinusi nukentėjusiajai G. K. konstatuotų sužalojimų pobūdį, nedarbingumo laikotarpį, taikytą gydymą, taip pat ir operacinį, po įvykio nustatytą apsunkintą judėjimą, iš dalies įtakotą ir eismo įvykio metu patirto kairio kelio vidinio šalutinio raiščio dalinio plyšimo, tai, kad eismo įvykio metu nebuvo sužaloti gyvybiškai svarbūs organai ir byloje nėra objektyvių duomenų dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų galimų pasekmių ateityje, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra pagrindo vertinti nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą 15000 Eur suma.

39. Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad 7000 Eur suma yra pakankama, kuri kompensuotų nukentėjusiosios patirtus neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus. Nustatant 7000 Eur dydžio neturtinę žalą, nenukrypstama ir nuo teismų praktikos, formuojamos eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, pagal kurią priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144 Eur iki 7240 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-140/2012, 2K-252/2012, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-238/2014, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-258-699/2015, 2K-372-942/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-95-222/2017, 2K-105-222/2019, 2K-18-976/2021 ir kt.), o didesni neturtinės žalos dydžiai priteisiami tik nustačius išskirtines aplinkybes, kurios šiuo atveju nustatytos nebuvo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

40. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios BPK nuostatos galioja ir apeliacinio proceso metu.

41. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-322/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).

42. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi nuteistajam R. R. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Modestas Švažas. Apeliacinės instancijos teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2026 m. rugsėjo 22 d. pateikė pažymą Nr. APD-2026-09600, kurioje prašoma priteisti valstybei 75.00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant antrinę teisinę pagalbą R. R. pagal 2026 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. KTS-2026-04694 apeliacinės instancijos teisme (6 t., b. l. 12).

43. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal civilinio atsakovo apeliacinį skundą dėl nukentėjusiosioms priteistų neturtinės žalos atlyginimo dydžių sumažinimo. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nutarė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nukentėjusiajai G. K. priteistos neturtinės žalos dydį (dėl jai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo) sumažinti iki 7000 Eur (septynių tūkstančių eurų).

44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byla apeliacine tvarka nagrinėta ne pagal nuteistojo skundą, antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, sprendžia, kad išlaidos už R. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Civilinio atsakovo ERGO Insurance SE apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 5 d. nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiosios G. K. civilinio ieškinio išsprendimo.

Sumažinti nukentėjusiajai G. K. priteistos neturtinės žalos dydį (dėl jai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo) iki 7000 Eur (septynių tūkstančių eurų).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš R. R. nepriteisti.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 5 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.