Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. V. ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo apeliacinius skund us dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo S. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

S. V. perduotas V. V. atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir nustatytas 1 metų laidavimo terminas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, S. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant paskirtą įmoką sumokėti per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios J. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir nukentėjusiajai J. L. iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo priteista 1 270 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metinės palūkanos nuo šios sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios B. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir nukentėjusiajai B. S. iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, iš S. V. nukentėjusiajai J. L. priteista 1 654 Eur išlaidoms, patirtoms advokato pagalbai apmokėti, atlyginti.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iš S. V. valstybei priteista 815,41 Eur išlaidoms, patirtoms teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai B. S., atlyginti.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 104 straipsnio 2 dalimi, 105 straipsniu, nukentėjusiosios J. L. išlaidos, patirtos mokant už medicininių dokumentų vertimus, pripažintos proceso išlaidomis ir iš S. V. nukentėjusiajai J. L. priteista 476,64 Eur patirtoms proceso išlaidoms atlyginti.

Nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) automobilį „FORD PUMA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti neribotam nukentėjusiosios B. S. disponavimui; 2) automobilį „VOLVO FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KRONE SDP27, valst. (duomenys neskelbtini), palikti neribotam A. M. įmonės disponavimui; 3) DVD ir CD laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022 m. liepos 7 d. apie 17.45 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę – krovininį automobilį „VOLVO FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „KRONE SDP27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 127 ir 128 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas keliu nuo (duomenys neskelbtini) pusės, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, atsiradus kelyje kliūčiai – ta pačia kryptimi važiuojančiam lengvajam automobiliui „FORD PUMA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. L., nesustabdė automobilio, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir atsitrenkė į automobilio „FORD PUMA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį, tai yra, įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „FORD PUMA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei B. S. buvo padaryti nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlę sužalojimai: poodinė kraujosruva dešiniame momenyje, skysčio susikaupimas dešinėje krūtinplėvės ertmėje, stuburo krūtininės dalies V, VI, XI slankstelių lūžiai, dešinės pusės V, VI,VII šonkaulių lūžiai, galvos smegenų sukrėtimas, nes dėl stuburo krūtininės dalies V, VI, XI slankstelių lūžių, dešinės pusės V, VI,VII šonkaulių lūžių ir galvos smegenų sukrėtimo jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, o minėto automobilio vairuotojai J. L. dėl poodinės kraujosruvos galvos kairėje pusėje buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

II. Apeliacinių skundų argumentai

2.8. Teigia, kad bylos medžiaga patvirtina tik nesunkių sveikatos sutrikdymų mąstą, jokio grubaus KET pažeidimo nenustatyta, kaip ir nenustatyta, kad anksčiau apeliantas KET būtų pažeidinėjęs sistemingai. Taip pat pažymi, kad neatsitiktinai šioje byloje net kaltinimą palaikiusi prokurorė neprašė apeliantui skirti draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones.

3.5. Pažymi, kad nustatant neturtinės žalos dydį įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į pasekmes, bet ir į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, paties nukentėjusiojo neatsargius veiksmus bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino, jog nusikalstama veika padaryta neatsargiais veiksmais (nusikalstamas nerūpestingumas) ir taikė BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tuo tarpu pagal teismų praktiką, asmeniui veikiant neatsargiai, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009).

4. Atsiliepimų į atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. V. ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo apeliacinius skundus negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. V. apeliacinis skundas tenkinamas, civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės bei netinkamai išspręsto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 4 punktas).

7. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės S. V. prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams arba šią nuosprendžio dalį pakeisti ir, vadovaujantis BK 62 straipsniu, skirti kuo trumpesnį šios baudžiamosios poveikio priemonės terminą. Civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiajai B. S. iš dalies priteisto civilinio ieškinio ir šios nukentėjusiosios civilinį ieškinį atmesti visa apimtimi. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, paskyrimo

8. Iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. V. apeliacinio skundo matyti, kad jis neginčija savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, šios nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 10 MGL (500 eurų) dydžio įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, tačiau skundu prašo jam netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams arba šį terminą sutrumpinti.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad uždraudimas naudotis specialia teise yra viena iš BK 67 straipsnyje įtvirtintų baudžiamojo poveikio priemonių. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018 ir kt.). Baudžiamojo poveikio priemonės taikymas taip pat turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatymų leidėjas nenumato teismo pareigos skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę visais atvejais, kai nusikalstama veika yra padaryta, naudojantis specialiomis teisėmis. Tokį sprendimą teismas turi priimti įvertinęs konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybių visumą.

10. Nagrinėjamu atveju S. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, įvykdė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Taigi nustatytas formalus pagrindas S. V. taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo priemonę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teismų praktika, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančius bylos duomenis bei įvertindamas paties S. V. asmenybę, sprendžia, kad teisinga viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra gali būti pasiekta ir be uždraudimo naudotis šia specialia teise.

11. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę motyvavo itin lakoniškai, nurodydamas tik tai, kad S. V. nusikaltimą padarė naudodamasis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl šia baudžiamojo poveikio priemone siekiama užkirsti kelią naujoms nusikalstamos veikoms. Pirmosios instancijos teismas neklydo, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Tačiau, kaip minėta, vien to nepakanka ir, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, teismas privalo svarstyti kiekvieną kartą individualiai įvertindamas ir kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą, ir kitus reikšmingus bylos duomenis.

12. Šiuo atveju nustatyta, kad S. V. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, kuriuo nukentėjusiajai B. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajai J. L. – nežymus sveikatos sutrikdymas. Kolegija neturi pagrindo nepritarti, kad S. V. padaryti KET pažeidimai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiosioms – joms buvo padaryta tiek fizinė, tiek neturtinė, tiek turtinė žala, tačiau S. V. savo atsakomybės nevengė, viso proceso metu kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo neatsargumu padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų pasekmių, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. S. V. anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (2 t., b. l. 139-140), administracine tvarka iš viso baustas tik tris kartus – 2021 m. už greičio viršijimą 12 km/h, 2022 m. – už transporto priemonės be privalomosios techninės apžiūros vairavimą ir už transporto priemonės, kurios priekinių durų stiklų laidumas mažesnis, nei numato teisės aktai, vairavimą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 141-144), nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo (2 t., b. l. 149, 151-153), darbovietės buvo charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 6), šiuo metu nedirba, nes yra sulaukęs pensinio amžiaus. S. V. atsiprašė abiejų nukentėjusiųjų, savo noru atlygino dalį nukentėjusiųjų patirtos žalos (3 t., b. l. 102, 186), teigė dėl įvykio labai pergyvenantis. Be to, S. V. įvykio metu vairavo A. M. individualiai įmonei priklausantį techniškai tvarkingą, apdraustą krovininį automobilį, buvo blaivus, važiavo leistinu greičiu – leistinas maksimalus greitis buvo 90 km/h, važiavo 64 km/h greičiu, o jo vairavimo stažas – virš 30 metų. Apklausiamas S. V. parodė, kad įvykio metu užšvietusi vakarinė saulė jį apakino, todėl nepamatė ta pačia kryptimi važiavusio lengvojo automobilio, jį pamatė likus tik apie 5 metrams, stabdė, tačiau vis tiek atsitrenkė į automobilį. Pasak įmonės, kurios transporto priemonę įvykio metu vairavo S. V., vadovo liudytojo A. M., S. V. buvo geras darbuotojas, jo įmonėje dirbo 6 metus, nusižengimų nedarė, dėl darbo jokių problemų su juo nebuvo. Aplinkybes, jog S. V. įvykio dieną neviršijo greičio, laikėsi vairavimo ir poilsio režimo, patvirtina ir Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento pateikta Greičio ir greitėjimo ataskaita, transporto priemonės greičio ir pagreičio diagrama, kassavaitinė diagrama (2 t., b. l. 36-59).

13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pateikti duomenys patvirtina, jog S. V. nėra sistemingai KET pažeidimus darantis asmuo, o įvykio metu jo padaryti KET 9, 127 ir 128 punktų reikalavimų pažeidimai nebuvo itin šiurkštūs, be to, įvykis kilo labiau dėl S. V. neatidumo, dėmesio stokos, o ne dėl šiurkštaus ar piktybiško KET reikalavimų ignoravimo. Visa tai leidžia manyti, kad S. V. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė ir jo padaryti KET pažeidimai nėra jo ankstesnio, įstatymams ir visuotinai priimtoms elgesio normoms priešingo elgesio padarinys. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo S. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas, panaikinant jo dalį, kuria S. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju baudžiamosios atsakomybės tikslų įgyvendinimui, auklėjamajam poveikiui ir siekiant išvengti asmens nebaudžiamumo situacijos susidarymo pakanka kitos paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 10 MGL (500 eurų) dydžio įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

14. Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo apeliaciniame skunde skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis kvestionuojamas tik toje dalyje, kuria buvo nuspręsta iš dalies tenkinti nukentėjusiosios B. S. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir jai iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai B. S. nustatyta galutinė neturtinės žalos atlyginimo suma (įvertinus draudimo bendrovės B. S. iki nuosprendžio priėmimo išmokėtą 4 000 Eur sumą, ji sudaro 14 000 Eur) neatitinka CK 6.250 straipsnyje neturtinės žalos vertinimo bei kasacinio teismo suformuotų kriterijų, taip pat teismų praktikos bei sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijų. Kadangi apeliaciniu skundu nėra ginčijama nukentėjusiosios B. S. teisė į neturtinės žalos atlyginimą, kaip ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo atsakomybės klausimas dėl žalos nukentėjusiajai padengimo, teisėjų kolegija toliau pasisako tik B. S. atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimu.

17. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, įvertinęs nusikalstamos veikos pasekmes – nukentėjusiajai sveikata iki prieš įvykį buvusios būklės nėra atsistačiusi, ji iki šiol gydosi, sunkiai vaikšto, jai reikalinga kitų žmonių pagalba, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindas nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą įvertinti 14 000 Eur suma.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius duomenis, nukentėjusiosios teisme duotus parodymus, skundžiamame nuosprendyje, pasisakant dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio, išdėstytus motyvus, taip pat argumentus ir motyvus, nurodytus apeliaciniame skunde bei civiliniame ieškinyje, konstatuoja, kad civilinio atsakovo apeliacinis skundas yra iš dalies pagrįstas. Nustatydamas nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas ne tik nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos eismo įvykių bylose, bet ir nesilaikė CK 6.250 straipsnyje neturtinės žalos vertinimo suformuotų kriterijų, taip pat sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijų, ir tai lėmė nepagrįsto sprendimo iš dalies tenkinti nukentėjusiosios pateiktą patikslintą dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimą bei papildomai jai priteisti 10 000 Eur. Todėl ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

19. Pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016).

20. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiajai B. S. padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą, iš esmės akcentavo ir vertino tik pačios nukentėjusiosios nurodytus nepatogumus, kokius ji teigė patyrusi dėl sužalojimų bei gijimo laikotarpiu, ir todėl padarė išvadą, kad nukentėjusiajai atsiradusios neturtinės žalos dydis vertintinas 14 000 Eur. Tačiau, kaip jau minėta, neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį teismas privalo nustatyti vertindamasis aplinkybių visumą.

21. Byloje yra trys specialisto išvados bei papildomi medicininiai dokumentai, iš kurių galima objektyviai spręsti apie nukentėjusiosios B. S. eismo įvykio metu patirtus sužalojimus bei jos sveikatos būklę iki eismo įvykio ir po jo.

21.1. Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 1008/2022(04), B. S. 2022 m. liepos 7 d. 18.28 val. greitosios med. pagalbos buvo pristatyta į ligoninės Priėmimo skyrių. Skundėsi intensyviu pilvo skausmu, dezorientuota, paprašius pakelti kojas, teigė, kad negali pakelti, pajudina kojų pirštus. Galvos kompiuterinėje tomogramoje Nr. 42360PR nustatyta dešinėje momeninėje srityje 1 cm poodinė hematoma. Kairėje kaktinėje srityje labai smulki sena poišeminė remoliucinė sritis. Ūmios išemijos, hemoragijos, galvos smegenų traumos nėra. Kaulų lūžių nėra. Krūtinės, pilvo ir dubens kompiuterinėje tomogramoje Nr. 42362 nustatytas krūtininio V lankstelio šviežus kompresinis lūžimas, apatinio kūno krašto fragmentas. Iš 2022 m. liepos 7 d. 23.07 val. neurochirurgo konsultacijos: kompresinis krūtininio V slankstelio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas. Rekomenduota nešioti įtvarą, fiksuojantį krūtininę, juosmeninę, kryžmeninę sritis. Būklė išrašant 2022 m. liepos 8 d. 8 val.: pacientė sąmoninga, orientuota, būklė hemodinamiškai stabili. Nustatyta, kad B. S. padaryti kūno sužalojimai: stuburo krūtininio V slankstelio kompresinis lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, poodinė kraujosruva dešiniame momenyje; B. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl stuburo krūtininio V slankstelio kompresinio lūžio ir galvos smegenų sukrėtimo sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 157-158).

21.2. Valstybinėje teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 1188/2022(04) nurodyta, kad B. S. paguldyta į Ortopedijos- traumatologijos centrą 2022 m. liepos 16 d. 01.38 val. Galutinė diagnozė: kompresinis krūtininio V slankstelio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, dešinės pusės V, VI, VII šonkaulių lūžiai. Trauma 2022 m. liepos 7 d., nukentėjo autoįvykio metu, buvo (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje, išleista ambulatoriniam gydymui. Stiprėjant skausmams, kreipėsi pakartotinai. Į ligoninę pristatyta greitosios med. pagalbos. GMP siuntime nurodyta, kad 2022 m. liepos 15 d. eidama namuose virto, plaštakoje matoma plėštinė žaizda. Preliminari diagnozė: nepatikslintas riešo ir plaštakos sužalojimas. Chirurgo konsultacija: trauma 2022 m. liepos 7 d. autoįvykio metu, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninę, atlikta kompiuterinė tomografija, pilvo trauma nepatvirtinta. 2022 m. liepos 15 d. įvyko pakartotina trauma, nukrito. Hemodinamika stabili. Pilvas minkštas, kiek jautrus dešinėje pusėje, be tempimo ar dirginimo. Patikslinimui atliktas pilvo ir dubens kompiuterinės tomografijos tyrimas, laisvo skysčio, parenchiminių organų sužalojimų pilvo ertmėje nematyti. Dešinėje V-VII šonkaulių priekinių galų lūžiai. Dešinėje pleuros ertmėje iki 1,2 cm storio skysčio ruožas, bazaliai nedidelė plaučių audinio konsolidacijos zona. Dubens kaulų tiesinėje rentgenogramoje Nr. 11030 apimtų kaulų lūžių nematyti. Tiesinėje krūtinės ląstos rentgenogramoje Nr. 11029 dešinėje įtartinas VI šonkaulio priekinio galo lūžis. Kairės plaštakos 2 krypčių rentgenogramose Nr. 11036-7 apimtų kaulų lūžių nematyti. 2022 m. liepos 19 d. būklė išrašant gera. Ligonė sąmoninga, orientuota. Šiuo metu pagal neurochirurgo rekomendacijas skubus specializuotas neurochirurginis gydymas neindikuotinas. B. S. (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo gydoma nuo 2022 m. liepos 15 d. iki 2022 m. liepos 19 d. dėl stuburo krūtininio V slankstelio kompresinio lūžio, galvos smegenų sukrėtimo, dešinės pusės V, VI, VII šonkaulių lūžių, skysčio susikaupimo dešinėje krūtinplėvės ertmėje; šie kūno sužalojimai susiję su 2022 m. liepos 7 d. eismo įvykiu, galėjo būti padaryti eismo įvykio metu, atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui; B. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl stuburo krūtininio V slankstelio lūžio, dešinės pusės V, VI, VII šonkaulių lūžių ir galvos smegenų sukrėtimo nukentėjusiajai sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, tiek vertinant sužalojimų visumą, tiek ir kiekvieną sužalojimą atskirai (1 t., b. l. 163-164).

21.3. Valstybinėje teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 1562/2022(04) nurodyta, kad:

21.3.1. iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės E025. Ambulatorinio apsilankymo aprašymo (sveikatos istorijos Nr. KP-88797) matyti, jog B. S. lankėsi pas gydytoją neurochirurgą 2022 m. rugpjūčio 31 d. skųsdamasi, kad 2022 m. liepos 7 d. nukentėjo autoįvykio metu, buvo (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje, išleista ambulatoriniam gydymui. Gydyta dėl šonkaulių lūžio, hemotorakso ir krūtininio V slankstelio lūžio. Šiuo metu skundžiasi galvos skausmu, nugaros skausmu, plintančiu į kojas. Sunku paeiti, apsunkinta judėjimo funkcija. Sąmoninga, orientuota. Galviniai nervai be pakitimų. Apžiūros metu nurodo skausmo plitimą iš juosmens į dešiniąją koją. Nugaros raumenų fiksacija-apsunkintas pasilenkimas į priekį - 40, į šonus - 10, atgal - 5. Nurodo hipesteziją pagal L5 dešinėje. Diagnozės: krūtinės slankstelio lūžis, T5 ir T6 lygis. Radikulopatija, krūtinės sritis. Rekomenduota atlikti krūtinės dalies kompiuterinę tomografiją dėl galimų lūžgalių dislokacijų į stuburo kanalą. Absoliučių indikacijų operaciniam gydymui šiuo metu nėra;

21.3.2. iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės E027-va. Diagnostinio tyrimo aprašymo Nr. 5097516238 kopijos matyti pacientės B. S. stuburo (kaklas, krūtininė, juosmeninė sritis) kompiuterinė tomografija, išvada: Th5, Th6, Th11 slankstelių lūžiai be ženklesnės prolobacijos į stuburo kanalą. Th11 slankstelio aukštis sužemėjęs daugiau priekinėje dalyje („kylio“ formos) – II laipsnio kompresinis lūžis. TH11 keterinės ataugos viršūnės apatiniame krašte matoma prašviesėjimo linija – lūžis be ženklesnio poslinkio. Th5, Th6 ties keterinių ataugų apatinėmis dalimis matomi atskiri 0.5 dydžio kauliniai fragmentai skleroziuotais kraštais, labiausiai panašu į senus avulsinius lūžius. Stuburo linkio ir ašies pokyčiai. Multisegmentiniai vidutinio išreikštumo degeneraciniai apimtos stuburo dalies pakitimai;

21.3.3. iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės E025. Ambulatorinio apsilankymo aprašymo (sveikatos istorijos Nr. KP22-89464) matyti, kad B. S. lankėsi pas gydytoją 2022 m. rugsėjo 2 d. skųsdamasi, kad apie 1 metai džiūsta burna, nėra seilių, sudirginta gerklė, burnoje kaupiasi skrepliai, tirpsta rankų pirštai. Plankvenilis skirtas prieš 1 metus, vartojo tik 3 mėnesius. Šiuo metu dominuoja viso kūno skausmai ir kiti nusiskundimai dėl prieš 2 mėnesius patirtos traumos. Diagnozė: M35.0 (sausasis sindromas (Sjorgeno sindromas)). Skirtas medikamentinis gydymas plankveniliu;

21.3.4. iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės E025. Ambulatorinio apsilankymo aprašymo (sveikatos istorijos Nr. KP22-96008) matyti, kad B. S. lankėsi pas neurochirurgą 2022 m. rugsėjo 20 d.: naujos neurologinės simptomatikos nestebima. Nustatytos diagnozės: T91.1 Stuburo lūžio padariniai, stuburo krūtininės dalies V,VI ir XI slankstelių lūžiai, krūtininės srities polisegmentinė stenozė, krūtininės srities radikulopatija. Absoliučių indikacijų operaciniam gydymui nėra. Rekomenduota tęsti reabilitacines priemones reabilitologo priežiūroje;

21.3.5. iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės E025. Ambulatorinio apsilankymo aprašymo (sveikatos istorijos Nr. KP22-109131) matyti, kad B. S. lankėsi pas gydytoją otorinolaringologą skųsdamasi, kad po galvos traumos blogiau girdi, ūžia galvoje, dešinėje ausyje. Atliktų laboratorinių ir instrumentinių tyrimų informacija: TA Nr. 1782- abipusis neuro sensorinis pakenkimas. Klausos slenkstis dešine ausimi 51db, kaire ausimi 15 db. Timpanograma-A tipo kreivės. Diagnozė: H93.3 Klausos nervo pažeidimai. Rekomenduotas medikamentinis gydymas kavintonu;

21.3.6. B. S. ambulatoriškai gydantis (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2022 m. rugpjūčio-spalio mėnesiais nustatyti kūno sužalojimai: stuburo krūtininės dalies V, VI ir XI slankstelių lūžiai; B. S. nustatyti stuburo krūtininės dalies V, VI ir XI slankstelių lūžiai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui (2022 m. liepos 7 d.), galėjo būti padaryti eismo įvykio metu; B. S. nustatytų kūno sužalojimų visumai (stuburo krūtininės dalies V, VI ir XI slankstelių lūžiams, dešinės pusės V, VI, VII šonkaulių lūžiams, skysčio susikaupimui dešinėje krūtinplėvės ertmėje, galvos smegenų sukrėtimui) padaryti reikėjo dviejų smūginių kontaktų, atsitrenkiant į bukas kietas automobilio salono dalis; B. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl stuburo krūtininės dalies V, VI ir XI slankstelių lūžių, dešinės pusės V, VI, VII šonkaulių lūžių ir galvos smegenų sukrėtimo nukentėjusiajai sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, tiek vertinant sužalojimų visumą, tiek ir kiekvieną sužalojimą atskirai (1 t., b. l. 169-170).

21.4. Nukentėjusiajai B. S. pirmosios instancijos teismui taip pat buvo pateikusi medicininių dokumentų išrašą, kurio anamnezėje nurodyta, jog autoįvykio metu B. S. dešinėje buvo lūžusi kaukolė (4 t., b. l. 176), tačiau pirmosios instancijos teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas J. S. paaiškino, jog juose nėra jokių duomenų apie tai, kad autoįvykio metu nukentėjusiajai B. S. buvo padarytas kaukolės lūžis, anamnezė surašyta iš pačios nukentėjusiosios žodžių.

21.5. 2023 m. balandžio 3 d. (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo gydytojo eksperto išvadoje užfiksuota, kad sveikatos sutrikdymo laikotarpis, susijęs su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, sietinas su kaulų lūžių sugijimu, kuris objektyviai vidutiniškai trunka iki 3 mėnesių. Pažymėta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ambulatorinės Asmens sveikatos istorijos matyti, kad nukentėjusioji jau nuo 2021 m. iki pat 2022 m. liepos 7 d. patirto eismo įvykio pastoviai buvo gydyta dėl nugaros skausmų, skausmo, plitusio į kojas (ypač dešinę), kojų sunkumo, tirpimo, taikytas intensyvus gydymas. Taip pat nukentėjusiajai jau buvo nustatyta lėtinė galvos, centrinės nervų sistemos patologija, stuburo patologija (3 t., b. l. 137-138).

22. Taigi, šiuo atveju iš medicininių dokumentų visumos neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajai eismo įvykio metu buvo padaryti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva dešiniame momenyje, skysčio susikaupimas dešinėje krūtinplėvės ertmėje, stuburo krūtininės dalies V, VI, XI slankstelių lūžiai, dešinės pusės V, VI,VII šonkaulių lūžiai, galvos smegenų sukrėtimas. Dėl patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusioji B. S. stacionariame gydyme iš viso praleido 7 dienas, po jo turėjo nešioti įtvarą, fiksuojantį krūtininę, juosmeninę, kryžmeninę sritis, lankyti reabilitacines priemones reabilitologo priežiūroje, po įvykio ir toliau skundžiasi viso kūno (galvos, nugaros, kojų) skausmais, klausos nervo pažeidimu, sudirginta gerkle, dėl to jai buvo skirtas medikamentinis gydymas, kuris, nukentėjusiosios teigimu, yra taikomas iki šiol, nukentėjusioji taip pat skundžiasi ir apsunkinta judėjimo funkcija. Visgi, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuketėjusiai B. S. po eismo įvykio buvo nustatytas kokio nors dydžio dalyvumo, neįgalumo lygis, ar individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio lygis. Pastebėtina ir tai, kad jau ilgą laiką iki eismo įvykio nukentėjusioji turėjo diagnozuotų lėtinių, amžinių ligų (nukentėjusiajai 2022 m. liepos 7 d. buvo 79 metai), dėl kurių jos gyvenimo kokybė nebuvo gera (skundėsi skausmais, tirpimu, galvos svaigimu, apsunkinta eisena, nemiga). Be to, kaip minėta, nustatant padarytą neturtinę žalą, būtina atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens kaltę, o šiuo atveju S. V. padarė neatsargų nusikaltimą, transporto priemonę jis vairavo būdamas blaivus, turėjo teisę vairuoti, savo kaltę pripažino iš karto ir nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios. Be to, neturtinės žalos dydžio nustatymo objektyvumui įtakos turi ir padarytos turtinės žalos dydis, kuris šioje byloje nėra didelis – medicininėms priemonėms bei su gydymu susijusios išlaidos nesiekia 600 Eur (už vaistus, ortopedijos gaminį, kelionių išlaidos, už naujai įsigytus akinius, odontologijos paslaugas) (2 t., b. l. 75-76).

23. Apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad eismo įvykio metu ir po jo atsiradusių sužalojimų gydymo metu nukentėjusioji B. S. patyrė fizinį skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus ir kai kuriuos nepatogumus, todėl turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos neturtinės žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Tačiau įvertinusi nukentėjusiajai B. S. konstatuotų sužalojimų pobūdį, taikytą gydymą (nebuvo taikomas operacinis gydymas), į tai, kad kaulų lūžiai vidutiniškai gija apie 3 mėnesius, liekamuosius reiškinius – po įvykio nustatyta suprastėjusi klausa, apsunkintas judėjimas, įvairūs kūno skausmai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo vertinti nukentėjusiosios neturtinę žalą net 14 000 Eur suma nėra. Nors teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad kurį laiką dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų B. S. negalėjo gyventi pilnavertiško gyvenimo, jautė skausmą bei diskomfortą, apribotą judėjimą, taip pat kolegija tiki nukentėjusiąja, kad dėl šio nemalonaus įvykio bei jo metu patirto sužalojimų galėjo būti sutrikusi jos miego kokybė, atsiradęs nesaugumo jausmas, jautrumas, tačiau tokios pasekmės paprastai yra būdingos iš esmės kiekvienoje tokio pobūdžio byloje ir neturtinę žalą vertinti net 14 000 Eur suma pagrindo taip pat nesudaro.

24. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, taip pat tai, jog nukentėjusiajai neturtinė žala buvo padaryta nusikalstama veika, kuri įvykdyta dėl neatsargumo, tyčios sužaloti ar kaip nors pakenkti nukentėjusiajai nuteistasis neturėjo, veika tiesiogiai kėsinamasi į jos sveikatą ar gyvybę nebuvo, teisėjų kolegija sprendžia, kad papildoma 3 000 Eur suma yra pakankama kompensuoti nukentėjusiosios B. S. patirtus neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus. Nustatant bendrą 7 000 Eur dydžio neturtinę žalą nenukrypstama ir nuo teismų praktikos, formuojamos eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, pagal kurią priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144 Eur iki 7 240 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019), o didesni neturtinės žalos dydžiai nustatomi tik nustačius išskirtines aplinkybes, kurios šiuo atveju neegzistuoja. Juolab, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

25. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2025 m. sausio 17 d. pažymą Nr. APD-2025-00668, kurioje prašoma priteisti valstybei iš S. V. 81,25 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra už gynėjo advokato Sauliaus Staškaus nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

26. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

27. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

28. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. V. ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo apeliacinius skundus, iš kurių atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. V. apeliacinis skundas yra tenkinamas visiškai, o civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo – tenkinamas iš dalies bei skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės bei netinkamai išspręsto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Saulius Staškus. Atsižvelgdama į bylos išnagrinėjimo rezultatą, taip pat į nuteistojo turtinę padėtį (nedirbantis, vienintelės pajamos – gaunama pensija), teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą S. V. apeliacinės instancijos teisme netenkina.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. V. apeliacinį skundą tenkinti, civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 19 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad nukentėjusiajai B. S. padarytos neturtinės žalos dydis yra 7 000 Eur (septyni tūkstančiai eurų) ir iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo nukentėjusiajai B. S. priteisti likusią neatlygintą neturtinės žalos dalį – 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš S. V. atmesti.