Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.9.2; 1.1.9.6; 1.2.25.4.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

2024 m. lapkričio 19 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. 2022-07-07, apie 17 val. 45 min., (duomenys neskelbtini) rajone, ties (duomenys neskelbtini) kaimu, kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas kelių transporto priemonę – krovininį automobilį VOLVO FH, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe KRONE SDP27, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 ir 128 punktų reikalavimus, tai yra važiuodamas keliu nuo (duomenys neskelbtini) miesto pusės nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, atsiradus kelyje kliūčiai – ta pačia kryptimi važiuojančiam lengvajam automobiliui „FORD PUMA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. L., nesustabdė automobilio, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir atsitrenkė į automobilio „FORD PUMA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinę dalį, tai yra, įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „FORD PUMA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivei B. S. buvo padaryti nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlę sužalojimai: poodinė kraujosruva dešiniame momenyje, skysčio susikaupimas dešinėje krūtinplėvės ertmėje, stuburo krūtininės dalies V, VI, XI slankstelių lūžiai, dešinės pusės V, VI,VII šonkaulių lūžiai, galvos smegenų sukrėtimas, nes dėl stuburo krūtininės dalies V, VI, XI slankstelių lūžių, dešinės pusės V, VI,VII šonkaulių lūžių ir galvos smegenų sukrėtimo jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, o minėto automobilio vairuotojai J. L. dėl poodinės kraujosruvos galvos kairėje pusėje buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Apklaustas teisme kaltinamasis S. V. kaltu prisipažino ir parodė, jog pagal darbo sutartį dirbo A. M. įmonėje vairuotoju. 2022 m. liepos 7 d. apie 17-18 val. važiavo iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Vairavo krovininį automobilį VOLVO FH, tas automobilis priklausė A. M. įmonei. Važiavo 64 km/val. greičiu. Toje atkarpoje leistinas 90 km/val. greitis. Ties (duomenys neskelbtini) kaimu užšvietė vakarinė saulė, jį kažkaip apakino ir nepamatė ta pačia kryptimi važiavusio automobilio, jį pamatė tik likus apie 5 metrams, stabdė, tačiau atsitrenkė į tą automobilį. Kai įsisuko nuo (duomenys neskelbtini) kelio į tiesų kelią, to automobilio nepastebėjo. Atsitrenkus nuo smūgio ta mašina įšoko į griovį. Iš karto pradėjo ieškoti savo telefono, bet jo nerado, nes nuo smūgio jis kažkur užkrito. Pro šalį važiavo žmogus su dviračiu, jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Buvo priėjęs prie nukentėjusiųjų automobilio, jaunesnioji moteris dar kalbėjo, o senesnioji tik dejavo. Labai greitai atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir policija. Gailisi dėl įvykio. Nukentėjusiųjų atsiprašė, pas jas buvo nuvažiavęs, pradžiai J. L. davė 100 eurų, nuvežė gėlių, vėliau B. S. atlygino dalį žalos - 200 eurų. Dėl įvykio labai pergyvena. Nebedirba, yra pensininkas. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal žmonos V. V. laidavimą.

Nukentėjusioji J. L. teisme parodė, jog gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos mėnesio pradžioje buvo grįžusi į Lietuvą atostogų. 2022 m. liepos 7 d. su mama B. S. darbavosi sode, esančiame sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Pabaigus darbus, išvažiavo į (duomenys neskelbtini) apsižiūrėti kapinių, nes mama sakė, kad ten labai gražu. Ji vairavo automobilį, mama sėdėjo šalia. Automobilis registruotas mamos vardu. Kas įvyko bevažiuojant neprisimena, tik atsimena, kad ją pabudino policijos pareigūnas, atsipeikėjo, kai jai pliaukštelėjo per veidą, nežinojo kas atsitiko, nežinojo, kodėl mašina yra griovyje. Pareigūnas klausė vardo, pavardės, o ji klausė, kodėl ji čia. Pareigūnas jai dar padėjo išlipti iš mašinos ir palydėjo iki greitosios medicinos pagalbos automobilio, kuris ją išvežė į ligoninę, o mamą išsivežė su kita greitąja. Vėliau atsipeikėjo ligoninėje, kai seselė pasakė, kad turės apsimokėti už gydymą. Pasakė, kad turi europinę sanitarinę kortelę. Protarpiais suvokė, kas vyksta, protarpiais ne, nes visur skaudėjo. Įvykio metu ji galva išdaužė automobilio langą, buvo labai stiprus galvos skausmas. Ligoninėje suleido vaistus ir be sąmonės ją įsodino į taksi, kad važiuotų namo. Jos Lietuvoje medikai nenorėjo apžiūrėti, ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) polikliniką, bet ten pasakė, kad turi važiuoti pas savo gydytoją, tada nusipirko bilietą ir išskrido į (duomenys neskelbtini). Ten iš karto jai davė nedarbingumą, darė tyrimus. Nusipirko privatų draudimą, kad greičiau pakliūtų pas privačius gydytojus. Buvo padaryti tyrimai, nustatyta, kad buvo sužalota eismo įvykio metu. Gėrė vaistus, ilgą laiką jautėsi labai blogai, buvo nedarbinga. Iki šiol negali gyventi normalaus gyvenimo. Mama po įvykio buvo baisioje situacijoje, jau galvojo, kad mama mirusi. Priėmimo skyriuje jas paguldė atskirai, kad mamos nematytų. Dėl to labai pergyveno. Yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, prašo žalą priteisti. Turtinę žalą sudaro prarastos pajamos, kai buvo nedarbinga, gydymosi išlaidos, taip pat išlaidos dėl dokumentų vertimo. Iki to įvykio sveikatos problemų neturėjo. Nors kaltinamasis teisme sakė, kad atlygino jai dalį žalos, tačiau žalos jai niekas neatlygino, ji to neprisimena. Draudimo bendrovė jai išmokėjo tik 730 eurų neturtinei žalai atlyginti, tačiau mano, kad jai padaryta didesnė neturtinė žala, ją įvertino 4000 eurų, prašo priteisti likusią neatlygintą neturtinės žalos dalį.

Nukentėjusioji B. S. parodė, jog 2022 m. liepos 6 d. iš (duomenys neskelbtini) atostogoms grįžo dukra J. L. Liepos 7 d. kartu išvažiavo į sodą, ten darbavosi. Prieš tai kažkada buvo laidotuvėse (duomenys neskelbtini) ir matė labai gražų paminklą, todėl pasiūlė dukrai nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) kapines apsižiūrėti, sakė, kad norėtų būti tose kapinėsi palaidota. Su dukra išvažiavo, atvažiavo iki (duomenys neskelbtini), pervažiavo (duomenys neskelbtini) pervažą. Važiavo pirma juosta, pavažiavus gal kilometrą ar du už kavinės „(duomenys neskelbtini)“, kelio provėžoje buvo vanduo, jį pravažiavo ir tuo metu pajuto smūgį į automobilio galą, prarado sąmonę ir daugiau nieko nematė. Tik ligoninėje pamatė, kad visos jos rankos buvo subraižytos, kruvinos. Ligoninėje nieko neprisiminė, ją atgaivino gal tik po 3-4 valandų. Ligoninėje ją palaikė per naktį, prileido vaistų, ryte paleido namo. Į namus parvežė anūkas. Namuose jautėsi labai blogai, kitą dieną eidama susmuko, kaimynai iškvietė medikus, ją vėl išvežė į ligoninę, kur palaikė gal tris dienas ir paleido namo. Namuose ją prižiūrėjo iš (duomenys neskelbtini) grįžęs anūkas. Iki šiol gydosi, sunkiai vaikšto, vartoja vaistus, skausmo klinikoje leidžia vaistus nuo skausmo. Jai buvo nustatyti daugybiniai šonkaulių lūžiai, trijose vietose buvo pažeistas stuburas, buvo lūžęs raktikaulis, visos kojos buvo mėlynos, sutrenkta galva, dabar blogai girdi kaire ausimi. Vieną ar du kartus kaltinamasis S. V. buvo atėjęs, atnešė 10 kiaušinių, pomidorų, agurkų ir saldainių „Raffaello“ dėžutę, o kaip jos atsiprašinėjo, ji neprisimena. Teisme jai kaltinamasis S. V. sumokėjo 200 eurų žalai atlyginti. Draudimo bendrovė jai pravedė 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti, išmokėjo 1200 eurų už mašiną, 385 eurus turtinei žalai atlyginti, 37,47 eurus už vaistus. Prašo priteisti 15 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Liudytojas A. M. parodė, jog yra individualios įmonės vadovas, kaltinamasis S. V. pagal darbo sutartį dirbo jo įmonėje vairuotoju. Apie įvykį sužinojo iš paties S. V., jis paskambino ir pasakė padaręs avariją. Iš karto atvažiavo į įvykio vietą. Kai atvažiavo, lengvasis automobilis jau buvo kraunamas ant techninės pagalbos automobilio. Nukentėjusiųjų nebebuvo, ant kelio buvo tik du policijos pareigūnai, transporto inspekcijos atstovas, S. V., o už kelio lengvąjį automobilį krovė į autovežį. Paklausus S. V. kaip įvyko avarija, jis sakė nežinantis. Šiaip S. V. buvo geras darbuotojas, jo įmonėje dirbo 6 metus, nusižengimų nedarė, dėl darbo jokių problemų nebuvo. S. V. vairuota transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, žalą turi atlyginti draudimo bendrovė.

Liudytojas M. J. parodė, jog 2022 m. liepos 7 d. apie 18 val. dviračiu važiavo dviračių taku nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Ties kavine „(duomenys neskelbtini)“ sustojo, nes griovyje pamatė automobilį, kuriam buvo sudaužyta galinė dalis. Paskambino bendruoju pagalbos telefonu, pasakė, kad skubiai reikalinga greitoji medicinos pagalba, nes žmonės prispausti. Automobilyje buvo dvi moterys, jeigu gerai pamena, jos buvo be sąmonės, nes neatsakė į klausimus, kai jų klausė ar viskas gerai. Kito automobilio vairuotoją matė, atrodo, kad jis buvo nuėjęs statyti avarinio ženklo, nepamena, ar su tuo kitu vairuotoju bendravo ar ne, bet atrodo, kad nebendravo. Sulaukė greitosios medicinos pagalbos ir policijos. Pačios avarijos jis nematė, privažiavo tuomet, kai automobilis jau buvo griovyje. Automobilio langai buvo arba atidaryti, arba išdaužti, matė tik keleivio pusę. Tą dieną tikrai nelijo, nes per lietų dviračiu nevažinėja, o dėl kitų oro sąlygų pasakyti negali, saulė greičiausia jau buvo vakarinė, o, ar švietė saulė, pasakyti negali.

2022-07-08 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios ties (duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokole nurodyta, kad eismo įvykio vieta yra magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini). Minėtame kelio ruože, vidury pirmos eismo juostos yra galimai lengvojo automobilio stabdymo žymė, kurios ilgis yra 3 metrai. Iš karto už šios žymės yra sunkiasvorės transporto priemonės, abiejų ašių stabdymo žymės, kurios tęsiasi apie metrą. Iš karto, stabdymo žymių pabaigoje, pirmoje eismo juostoje, stovi sunkiasvorė transporto priemonė VOLVO valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su prikabinta puspriekabe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus VOLVO priekinę dalį matoma, kad yra apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės, prakiuręs radiatorius, iš kurio yra išbėgę skysčiai. Maždaug už 24 metrų, dešinėje, kelio griovyje stovi apgadintas tamsios spalvos lengvasis automobilis FORD PUMA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilį matoma, kad automobilis turi daug apgadinimų. Apgadinta: priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės ratas, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis dešinės pusės žibintas, užpakalinis kairės pusės žibintas, bagažinės dangtis, užpakalinis stiklas. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu paimta sunkiasvorė transporto priemonė VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su prikabinta puspriekabe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir lengvasis automobilis FORD PUMA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu fotografuota, nefilmuota. Apžiūrėjus įvykio vietą daugiau jokių tyrimui reikšmingų pėdsakų nestebima. (1 t., b. l. 15-28).

2022-08-08 (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus Pirmojo poskyrio vyresniojo tyrėjo A. A. tarnybiniame pranešime „Dėl įvykio aplinkybių“ nurodyta, kad 2022-08-08 dirbant auto ekipaže (duomenys neskelbtini) buvo tikslinamos įvykio aplinkybės apie eismo įvykio vietoje esančius greičio ribojimo KET ženklus. Tikslinant įvykio aplinkybes nustatyta, kad kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, transporto priemonių leistinas važiavimo greitis yra 90 km/val. (1 t., b. l. 29-30).

2022-07-07 transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuota automobilio FORD PUMA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūra. Protokole nurodyta, kad nustatyti defektai, sugadinimai: priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis kairės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis dešinės pusės žibintas, užpakalinis kairės pusės žibintas, bagažinės dangtis, užpakalinis stiklas. (1 t., b. l. 31).

2022-07-07 tyrėjo A. A. nutarimu lengvasis automobilis FORD PUMA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžintas E. S. (nukentėjusiosios B. S. sūnui). (1 t., b. l. 32-33).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacijos matyti, jog automobilio FORD PUMA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytoja-savininkė yra B. S. (1 t., b. l. 34).

2022-07-07 transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuota automobilio VOLVO FH, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu nustatyti šie defektai, sugadinimai: priekinis bamperis, priekinis kairės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės. (1 t., b. l. 35).

2022-07-07 tyrėjo A. A. nutarimu transporto priemonė VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabės valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžinta A. M. (1 t., b. l. 36-37).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacijos matyti, jog krovininio automobilio VOLVO FH, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabės KRONE SDP 27, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra A. M. įmonė. (1 t., b. l. 38, 39).

2022-07-07 (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus Pirmojo poskyrio vyresniojo tyrėjo A. A. tarnybiniame pranešime „Dėl eismo įvykio“ nurodyta, kad 2022-07-07 dirbant kartu su reagavimo skyriaus tyrėju M. K. 17 val. 52 min. iš (duomenys neskelbtini) apskr. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) už „(duomenys neskelbtini)“ susidūrė vilkikas su lengvąja mašina, sužalotos dvi moterys, sąmoningos, ar jos prispaustos nežino, kol kas nelipa. 17 val. 54 min. nuvykus nurodytu adresu kelio (duomenys neskelbtini) pirmoje juostoje pastebėjo stovinčią sunkiasvorę transporto priemonę VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šalia sunkiasvorės transporto priemonės stovėjo blaivus S. V., kuris paaiškino, kad nepastebėjo ir įvažiavo į pirmoje eismo juostoje buvusį lengvąjį automobilį FORD, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po smūgio lengvasis automobilis nuvažiavo į šalia esantį griovį. Nuėjus iki lengvojo automobilio jame vairuotojo vietoje sėdėjo blaivi J. L. Bandant bendrauti su ja akivaizdžiai matėsi, kad moteris yra ištikta šoko, teigė, kad neatsimena nieko, paaiškino tik, kad ji vežė automobilį į servisą, o daugiau nieko neatsimena. Keleivio vietoje sėdėjo automobilio savininkė, automobilio vairuotojos mama B. S. Automobilio FORD vairuotoja J. L. ir B. S. GMP ekipažo išvežtos į Šiaulių Respublikinę ligoninę sužalojimų nustatymui. Įvykio vietoje sužalojimų nesimatė. Automobilis FORD, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perduotas saugojimui B. S. sūnui E. S. Sunkiasvorė transporto priemonė VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perduota saugojimui įmonės savininkui A. M. Įvykio vietoje apklaustas sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas S. V., atlikti matavimai, nubraižytas eismo įvykio vietos planas. Įvykio vieta vaizdo kameromis nestebima. Filmuota „bodycam“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 41-42).

2022-08-16 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų kūno kameromis darytų įrašų apžiūra. Protokole nurodyta, jog apžiūrėti 4 „Body“ kameros Nr. (duomenys neskelbtini) ir 5 „Body“ kameros Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašai, esantys (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato „Body“ kamerų vaizdo įrašų saugykloje. Pirmame faile, kurio pavadinimas „2022_0707_175417_076“ yra „Body“ kameros Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašas. Jo apatiniame kairiajame kampe yra užrašas: „SIA_5ED424“ ir data: „2022/07/07“. Vaizdo įrašo pradžios laikas yra 17 val. 54 min., pabaigos laikas - 17 val. 59 min. Vaido įraše matomi į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai. Jie eina link kelio važiuojamojoje dalyje stovinčio krovininio automobilio „VOLVO FH“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „KRONE SDP 27“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nuo minėto automobilio link pareigūnų ateina vyras. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis yra S. V. Pareigūnui paklausus ar jis vairuotojas, asmuo tai patvirtina. Pareigūnui paklausus ar ten yra sužalotų, asmuo atsako nežinantis. Pareigūnai eina prie lengvojo automobilio „FORD PUMA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris yra nuvažiavęs nuo kelio važiuojamosios dalies į šalia kelio esantį griovį. Pareigūnas, priėjęs prie minėto automobilio, ant vairuotojo sėdynės sėdinčios moters klausia, kaip ji jaučiasi. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad minėta moteris yra J. L. Ji atsako, kad mama jaučiasi blogai. Girdisi dejonės. J. L. sako, kad ji nežinanti kas čia buvo, neįsivaizduoja kas atsitiko. Pareigūnas moters klausia, ar ji neatsimena nieko. Ji vėl sako, kad neįsivaizduoja kas buvo. Po to pareigūnas ant kelio stovinčios moters klausia ar ji kartu važiavo. Moteris tvirtina kartu nevažiavusi, teigia tik sustojo paklausti ar nereikia pagalbos. Po to pareigūnas eina link dviejų vyrų, stovinčių ant dviračių tako. Vienas iš jų atsako, kad jis matė kaip lengvasis automobilis nuvažiavo į griovį, jis pro šalį su dviračiu važiavo. Pareigūnui paklausus ar matė, dėl ko automobilis nuvažiavo, jis atsako, kad nematė. Vyras paaiškina, kad jis išgirdo garsą ir buvo pakankamai toli. Išgirdęs garsą jis pakėlė galvą ir pamatė kaip automobilis važiuoja į griovį. Pareigūnas antrojo vyro klausia, ar jis kartu buvo. Šis atsako, kad nieko nematė. Pirmasis iš minėtų vyrų pareigūno klausia ar gali važiuoti. Pareigūnas pasako, kad gali važiuoti, nes nelabai ką matė. Po to pareigūnas tikslindamas minėto asmens pasakytus žodžius sako, kad kai jis atsisuko, tai automobilis jau važiavo į griovį. Asmuo tai patvirtina. Po to pareigūnas vėl eina prie moters, stovinčios ant kelio ir klausia, ar ji matė avariją ar nematė. Ji atsako, kad dviratininkas matė, ji tik pamatė, kad čia viskas griovyje, nulipo paklausti. Pareigūnas tikslindamasis jos žodžius sako, tai ji pamatė jau po visko. Moteris tai patvirtina ir rodydama ranka į dviratininką sako, kad jis matė. Pareigūnas jai sako, kad dviratininkas tik matė kaip automobilis važiavo į griovį. Pareigūnas dviratininko paprašo palaukti, sakydamas, kad nori užsirašyti jo duomenis. Asmuo sako, kad jeigu būtų buvęs arti, tai gal ir būtų matęs. Jis prisistato esantis M. J., pasako savo gimimo datą, telefono numerį. Pareigūnas vėl tikslindamasis jo žodžius jam sako, kad jis atvažiavo nuo ten, išgirdo kažką, pakėlė galvą ir matė kaip automobilis važiuoja į griovį. Pareigūnas klausia ar asmuo daugiau nieko nematė. Vyro atsakymo nesigirdi. Pareigūnas pasako, kad jis gali važiuoti. Tuo metu antrasis pareigūnas, stovėjęs prie automobilio „FORD PUMA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivio durelių, jas atidaro. Pareigūnas priėjęs prie moters, sėdinčios ant priekinės keleivio sėdynės, klausia ką jai skauda. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad minėta moteris yra B. S. Po to pareigūnas eina prie S. V., kuris atėjęs nuo krovininio automobilio sustoja ant kelkraščio ties į griovį įvažiavusiu lengvuoju automobiliu. Pareigūnui paklausus, kaip čia kas buvo, jis atsako: „nesupratau, aš kažkaip žvilgt, ant avarinių kaliau (nesuprantami žodžiai)“, pareigūnas klausia: „tai automobilis stovėjo ant avarinių?“. S. V. tai patvirtina sakydamas: „Nu vidury gatvės, ar man pasirodė, nes kažkaip aš į šoną žvilgtelėjau tik per veidrodį. Kirtau ant stabdžių“. Pareigūnui paklausus, ar prieš tai jis nematė, kad stovėjo, S. V. nieko neatsako. Pareigūnas asmens paprašo pasakyti savo vardą. Jis prisistato esantis S. V., pasako savo gimimo datą, telefono numerį. Antrame faile, kurio pavadinimas „2022_0707_175918_077“ yra „Body“ kameros Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašas. Jo apatiniame kairiajame kampe yra užrašas: „SIA_5ED424“ ir data: „2022/07/07“. Vaizdo įrašo pradžios laikas yra 17 val. 59 min., pabaigos laikas - 18 val. 04 min. Vaizdo įraše matomas policijos pareigūnas, kuris eina link tarnybinio automobilio. Girdisi per radijo ryšio priemonę kaip antrasis pareigūnas praneša, kad lengvasis automobilis susidūrė su krovininiu automobiliu, lengvasis automobilis griovyje, jame dvi moterys, viena iš jų senyvo amžiaus dejuoja dėl skausmo, gaisrininkai atvyko, greitosios pagalbos dar nemato. Policijos budėtojui paklausus ar sužeista viena moteris, pareigūnas atsako, kad neaišku, abi sako, kad kažką skauda. Vėliau pareigūnas pasiėmęs iš tarnybinio automobilio alkoholio kiekio matuoklį eina link Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos automobilio, prie kurio stovi antrasis pareigūnas ir S. V. Minėtas pareigūnas S. V. klausia ar jis iš tolo nematė. Asmuo nieko neatsako. 18.01 val. S. V. pučia į alkoholio kiekio matuoklį. Asmuo blaivus. Girdisi kaip vienas iš pareigūnų vėl S. V. klausia, ar jis iš toli automobilio nematė. Asmuo atsako: „Nu ar jie tik sustoja, aš net nesupratau. Aš kažkaip per veidrodį žvilgt“. Į pareigūno klausimą ar prieš tai, tarkim prie „(duomenys neskelbtini)“ jis matė tą automobilį, S. V. atsako: „Ne“. Pareigūnui paklausus, tai gal automobilis čia stovėjo, nes jis su krovininiu automobiliu nelabai gal galėjo jį prisivyti, na nebent jis važiavo 30 km/h greičiu, S. V. atsako: „Ne, ne, avariniai tai tiksliai buvo. Arba tik sustojo ir avarinius įsijungė“. Pareigūnui paklausus ar greit važiavo, S. V. atsako, kad virš 70 km/h greitis tai tikrai buvo. Po to matomi prie lengvojo automobilio dirbantys Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos darbuotojai, atvykstantys Greitosios medicinos pagalbos stoties medikai. Pareigūnas medikėms pasako, kad jos eitų prie keleivės, nes jai viską skauda. Girdisi kaip viena iš medikių kalbasi su B. S., klausia ką jai skauda. Trečiame faile, kurio pavadinimas „2022_0707_1780417_078“ yra „Body“ kameros Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašas. Jo apatiniame kairiajame kampe yra užrašas: „SIA_5ED424“ ir data: „2022/07/07“. Vaizdo įrašo pradžios laikas yra 18 val. 04 min., pabaigos laikas - 18 val. 09 min. Vaizdo įraše matomi prie lengvojo automobilio dirbantys Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos darbuotojai ir Greitosios medicinos pagalbos stoties medikai. Pareigūnas, priėjęs prie J. L., klausia ar ji šalikelėje stovėjo. Moteris atsako, kad nestovėjo. Pareigūnui paklausus ar ji važiavo, J. L. tai patvirtina, sakydama, kad važiavo. 18.05 val. J. L. pučia į alkoholio kiekio matuoklį. Pareigūnas jos klausia kas galėtų pasirūpinti automobiliu. Moteris atsako, kad tai padaryti galėtų jos brolis. Pareigūnas prašo telefone pažiūrėti brolio telefono numerį. J. S. sako, kad ji nežino kaip čia taip nutiko. Pareigūnas klausia ar ji nieko neatsimena, po to sako, kad gal ji prisimins, atsigaus ligoninėje. J. L. sako, kad jos taip gerai važiavo. Ji tvirtina dabar net nežinanti, kur jos važiavo. Ji klausia mamos, kur jos važiavo. Pareigūnas vėl sako, kad ji galbūt ligoninėje prisimins. Moteris vėl sako nežinanti, kur jos važiavo, klausia, kur jos dabar yra. Pareigūnams pasako, kurioje vietoje ji esanti. Moteris sako, kad vežė automobilį pas meistrą. Po to ji vėl klausia, kaip jos čia nuvažiavo. Pareigūnas atsako, kad į jas atsitrenkė „fūra“, tik neaišku ar jos stovėjo, ar važiavo. J. L. atsako, kad jos tai važiavo. Vėliau pareigūnas bendrauja telefonu su J. L. broliu E., jam praneša apie įvykusį eismo įvykį, klausia ar jis gali pasirūpinti automobiliu. Priėjęs prie J. L. pareigūnas jai grąžina telefoną ir pasako, kad brolis atvažiuos. Ketvirtame faile, kurio pavadinimas „2022_0707_180916_079“ yra „Body“ kameros Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašas. Jo apatiniame kairiajame kampe yra užrašas: „SIA_5ED424“ ir data: „2022/07/07“. Vaizdo įrašo pradžios laikas yra 18 val. 09 min., pabaigos laikas - 18 val. 12 min. Vaizdo įraše matomi prie lengvojo automobilio dirbantys Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos darbuotojai ir Greitosios medicinos pagalbos stoties medikai. Vėliau policijos pareigūnas S. V. klausia, ar jis nemaigė telefono. Asmuo atsako neigiamai, tvirtina, kad su ausine važiuoja. Penktame faile, kurio pavadinimas „2022_0707_175412_082“ yra „Body“ kameros Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašas. Jo apatiniame kairiajame kampe yra užrašas: „SIA_5F6F86“ ir data: „2022/07/07“. Vaizdo įrašo pradžios laikas yra 17 val. 54 min., pabaigos laikas - 17 val. 59 min. Vaizdo įrašo pradžioje matomi tie patys vaizdai, kaip ir pirmame faile „2022_0707_175417_076“ esančiame „Body“ kameros Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įraše. Taip pat matomas policijos pareigūnas, kuris prieina prie automobilio „FORD PUMA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinių keleivio durelių. Šiame automobilyje matoma ant priekinės keleivio sėdynės sėdinti moteris. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ji yra B. S. Moteris dejuoja. Pareigūnas jos klausia, ką jai skauda. Ką moteris atsako, nesigirdi. Pareigūnas jos prašo pasėdėti automobilyje, nelipti kol atvyks greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Po to pareigūnas klausia, ar ji nieko neprisimena. Girdisi kaip moteris prašo jai padėti, gelbėti. Ji visą laiką dejuoja. Vėliau pareigūnas užsirašo ant vairuotojo sėdynės sėdinčios moters anketinius duomenis, telefono numerį, gyvenamąją vietą. Ji prisistato esanti J. L. Po to pasako mamos anketinius duomenis. J. L. sako, kad ji nežinanti, kaip jos čia nuvažiavo. Vėliau ji vėl klausia kaip jos čia nuvažiavo, ar kas pasimaišė. Šeštame faile, kurio pavadinimas „2022_0707_175913_083“ yra „Body“ kameros Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašas. Jo apatiniame kairiajame kampe yra užrašas: „SIA_5F6F86“ ir data: „2022/07/07“. Vaizdo įrašo pradžios laikas yra 17 val. 59 min., pabaigos laikas - 18 val. 04 min. Vaizdo įraše matomas prie automobilio „FORD PUMA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovintis policijos pareigūnas. Jis J. S. atsako, kad nežino, jie ką tik atvažiavo. Po to pareigūnas radijo ryšio priemone informuoja policijos budėtoją, jog lengvasis automobilis susidūrė su krovininiu automobiliu, lengvasis automobilis griovyje, jame dvi moterys, viena iš jų senyvo amžiaus dejuoja dėl skausmo, gaisrininkai atvyko, greitosios pagalbos dar nemato. Policijos budėtojui paklausus ar sužeista viena moteris, pareigūnas atsako, kad neaišku, abi sako, kad kažką skauda, medikai atvažiuos ir įvertins. Į budėtojo klausimą ar vairuotojai blaivūs, pareigūnas atsako, kad nežino. Po to pareigūnas prieina prie S. V. Pareigūnui paklausus kaip čia buvo, asmuo atsako: „Nesupratau, per veidrodį žvilgt kai avariniai prieky, nebespėjau sustot“. Pareigūnui paklausus ar jis trenkėsi į lengvojo automobilio galą, S. V. atsako: „Jo, jo, vidury gatvės kažkaip stovėjo, ar jie sustojo tiktais avarinius įsijungę, net nesupratau“. Pareigūnui paklausus ar automobilis stovėjo įsijungęs avarinį signalą, S. V. atsako: „Nu taip išeitų, kaip lygtai kaip avariniai“. Po to matomi tie patys vaizdai, kaip ir antrame faile „2022_0707_175918_077“ esančios „Body“ kameros Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įraše. Vėliau matoma, kaip policijos pareigūnas fotografuoja įvykio vietą ir automobilius. Septintame faile, kurio pavadinimas „2022_0707_180412_084“ yra „Body“ kameros Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašas. Jo apatiniame kairiajame kampe yra užrašas: „SIA_5F6F86“ ir data: „2022/07/07“. Vaizdo įrašo pradžios laikas yra 18 val. 04 min., pabaigos laikas - 18 val. 09 min. Vaizdo įraše matomas policijos pareigūnas, kuris fotografuoja įvykio vietą ir automobilius. Aštuntame faile, kurio pavadinimas „2022_0707_180911_085“ yra „Body“ kameros Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašas. Jo apatiniame kairiajame kampe yra užrašas: „SIA_5F6F86“ ir data: „2022/07/07“. Vaizdo įrašo pradžios laikas yra 18 val. 09 min., pabaigos laikas - 18 val. 14 min. Vaizdo įraše matomi policijos pareigūnai, bendraujantys tarpusavyje. Atvykę medikai kartu su priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojais B. S. neštuvais nuneša į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Taip pat matomi įvykio vietoje dirbantys priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai. Devintame faile, kurio pavadinimas „2022_0707_181410_086“ yra „Body“ kameros Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašas. Jo apatiniame kairiajame kampe yra užrašas: „SIA_5F6F86“ ir data: „2022/07/07“. Vaizdo įrašo pradžios laikas yra 18 val. 14 min., pabaigos laikas - 18 val. 19 min. Vaizdo įraše matomi policijos pareigūnai. Vienas iš jų rodo kelio važiuojamojoje dalyje šalia pirmosios eismo juosto dešinio krašto automobilio stabdymo žymes. Jis kolegai sako, kad mano, jog šios žymės lengvojo automobilio, nes taip ir nueina į šoną. Po to jis kolegai rodo į vietą kelio važiuojamojoje dalyje ir sako, kad čia kažkur krovininis automobilis atsitrenkė į lengvąjį automobilį. Pareigūnas sako manantis, jog lengvasis automobilis iš lėto važiavo, o krovininio automobilio vairuotojas kažkodėl minėto lengvojo automobilio nematė, atsitrenkė į jo galą, o lengvasis automobilis po smūgio nuvažiavo nuo kelio. Antrasis pareigūnas kolegai sako, kad čia tiek lengvąjį automobilį stūmė ir kolegos klausia ar lengvojo automobilio vairuotoja laikė nuspaudusi automobilio stabdžio pedalą. Po to jis sako, kad gal būtų ryškiau. Po to pareigūnai tęsia įvykio vietos apžiūrą, vienas iš jų braižo įvykio vietos schemą. (2 t., b. l. 8-13).

Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus 2022-08-29 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad bendrojo pagalbos centro 2022-07-07 17.47 val. informacinėje sistemoje yra užfiksuotas telefoninis pranešimas, pateikiama skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija. (2 t., b. l. 16-18).

2022-09-06 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus pateikto skambučio garso įrašo apžiūra. Įraše girdima, kaip asmuo, paskambinęs į bendrąjį pagalbos centrą, nurodo, jo kelyje iš (duomenys neskelbtini), truputį toliau už „(duomenys neskelbtini)“ įvyko avarija, krovininis automobilis „numušė“ automobilį, kuriame guli dvi moterys, reikalinga pagalba. (2 t., b. l. 19-21).

Iš greičio ir greitėjimo ataskaitos duomenų matyti, jog automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas S. V., prieš 2022-07-07 įvykį (apie 17.45 val.) leistino (90 km/val.) greičio neviršijo. (2 t., b. l. 36-59).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. L. padaryta poodinė kraujosruva galvos kairėje pusėje; nustatytas kūno sužalojimas padarytas keleto valandų bėgyje iki 2022-07-07, 18 val. 44 min. J. L. pristatant į Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių, atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui; nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas eismo įvykio metu atsitrenkiant į bukas kietas automobilio salono dalis; nustatytam kūno sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūginio kontakto su buku kietu paviršiumi; J. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (1 t., b. l. 98-99).

2022-11-15 (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos G. Ž. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusioji J. L. informavo, kad dėl 2022-07-07 eismo įvykio metu patirtų sužalojimų vis dar jaučiasi blogai ir dėl stuburo slankstelių pažeidimų, kojų ir galvos sužalojimų kreipėsi į (duomenys neskelbtini) medikus. Ji elektroniniu paštu atsiuntė visus turimus medicininius dokumentus. (1 t., b. l. 110-111, 112-152).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. L. 2022 metų rugpjūčio - lapkričio mėnesiais lankėsi (duomenys neskelbtini) gydymo įstaigose dėl ligų - lumbalgijos, stuburo kaklinės dalies C5-C6 minimalios disko išvaržos, stuburo juosmeninės dalies L4-5 ir L5-S1 disko patologijos (dehidratacijos), nedidelės disko išvaržos, lengvų degeneracinių nugaros smegenų pokyčių, kairės kojos skausmo. Šios ligos išsivystė dėl amžinių distrofinių pakitimų, neturi priežastinio ryšio su trauma; J. L. 2022 metų rugpjūčio-lapkričio mėnesiais (duomenys neskelbtini) gydymo įstaigose nustatytos ligos neturi priežastinio ryšio su 2022-07-07 įvykusiu eismo įvykiu; J. L. 2022 metų rugpjūčio-lapkričio mėnesiais (duomenys neskelbtini) gydymo įstaigose nustatytos ligos neturi priežastinio ryšio su smūgių sudavimu; J. L. 2022 metų rugpjūčio-lapkričio mėnesiais (duomenys neskelbtini) gydymo įstaigose nustatytos ligos neturi priežastinio ryšio su trauma, todėl šių ligų sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas. (1 t., b. l. 104-105).

Teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas J. S. patvirtino šią išvadą ir paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) nustatytos nukentėjusiajai J. L. ligos priežastinio ryšio su trauma neturi.

Nukentėjusiajai J. L. pateikus teismui papildomus dokumentus apie jos gydymąsi (duomenys neskelbtini) gydymo įstaigose bei medicinos specialisto išvadą (4 t., b. l. 46-57, 63-72), tenkinant nukentėjusiosios atstovo prašymą (4 t., b. l. 73-75), teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė, siekiant nustatyti nukentėjusiajai J. L. padarytus eismo įvykio metu sužalojimus ir sveikatos sutrikdymo mastą. (4 t., b. l. 87-89).

Atlikus ekspertizę, buvo gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog J. L. 2022-02-07 eismo įvykio metu buvo padaryta kairės kaktos-momens srities poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu; sužalojimas padarytas kieto buko daikto poveikyje ir galėjo atsirasti J. L. kairės kaktos-momens sritimi atsitrenkus į automobilio salono detales; J. L. (duomenys neskelbtini) gydymo įstaigose nustatytos lėtinės ligos ir jų paūmėjimai neturi jokio priežastinio ryšio su 2022-07-07 buvusiu eismo įvykiu; J. L. padarytas sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (4 t., b. l. 100-104).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad B. S. padaryti kūno sužalojimai: stuburo krūtininio V slankstelio kompresinis lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, poodinė kraujosruva dešiniame momenyje; B. S. nustatyti kūno sužalojimai padaryti vienu metu, atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui; nustatyti kūno sužalojimai padaryti atsitrenkiant į bukas kietas automobilio salono dalis, galėjo būti padaryti eismo įvykio traumos metu; kūne nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smūginių kontaktų su bukais kietais paviršiais; B. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl stuburo krūtininio V slankstelio kompresinio lūžio ir galvos smegenų sukrėtimo sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui; kiekvienas iš sužalojimų atskirai nekvalifikuojamas, nes visi nustatyti sužalojimai padaryti vienu metu. (1 t., b. l. 157-158).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad B. S. Respublikinės Šiaulių ligoninėje buvo gydoma nuo 2022-07-15 iki 2022-07-19 dėl stuburo krūtininio V slankstelio kompresinio lūžio, galvos smegenų sukrėtimo, dešinės pusės V, VI, VII šonkaulių lūžių, skysčio susikaupimo dešinėje krūtinplėvės ertmėje; šie kūno sužalojimai susiję su 2022-07-07 eismo įvykiu, galėjo būti padaryti eismo įvykio metu, atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui; B. S. nustatyti kūno sužalojimai padaryti atsitrenkiant į bukas kietas automobilio salono dalis, nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smūginių kontaktų. B. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl stuburo krūtininio V slankstelio lūžio, dešinės pusės V, VI, VII šonkaulių lūžių ir galvos smegenų sukrėtimo nukentėjusiajai sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, tiek vertinant sužalojimų visumą, tiek ir kiekvieną sužalojimą atskirai. (1 t., b. l. 163-164).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad B. S. ambulatoriškai gydantis Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2022 m. rugpjūčio-spalio mėnesiais nustatyti kūno sužalojimai: stuburo krūtininės dalies V, VI ir XI slankstelių lūžiai; B. S. nustatyti stuburo krūtininės dalies V, VI ir XI slankstelių lūžiai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui (2022-07-07), galėjo būti padaryti eismo įvykio metu; B. S. nustatytų kūno sužalojimų visumai (stuburo krūtininės dalies V, VI ir XI slankstelių lūžiams, dešinės pusės V, VI, VII šonkaulių lūžiams, skysčio susikaupimui dešinėje krūtinplėvės ertmėje, galvos smegenų sukrėtimui) padaryti reikėjo dviejų smūginių kontaktų, atsitrenkiant į bukas kietas automobilio salono dalis; B. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl stuburo krūtininės dalies V, VI ir XI slankstelių lūžių, dešinės pusės V, VI, VII šonkaulių lūžių ir galvos smegenų sukrėtimo nukentėjusiajai sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, tiek vertinant sužalojimų visumą, tiek ir kiekvieną sužalojimą atskirai. (1 t., b. l. 169-170).

Nukentėjusiajai B. S. teismui pateikus medicininių dokumentų išrašą, kurio anamnezėje nurodyta, jog autoįvykio metu B. S. dešinėje buvo lūžusi kaukolė (4 t., b. l. 176), teisme buvo apklaustas teismo medicinos ekspertas J. S., kuris paaiškino, jog susipažinus su medicininiais dokumentais, juose nėra jokių duomenų, kad autoįvykio metu nukentėjusiajai B. S. buvo padarytas kaukolės lūžis, anamnezė surašyta iš pačios nukentėjusiosios žodžių.

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo S. V. kaltė įrodyta. Pats kaltinamasis S. V. pripažino kaltę, paaiškindamas, jog buvo nepakankamai atidus, nepastebėjo ta pačia kryptimi važiuojančio lengvojo automobilio ir į jį atsitrenkė. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai, todėl abejonių dėl kaltinamojo S. V. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nekyla.

Kelių eismo taisyklių 9 punkte nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas; 128 punkte nustatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Teismas pripažįsta, jog šiuos reikalavimus kaltinamasis S. V. pažeidė - vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, atsiradus kelyje kliūčiai – ta pačia kryptimi važiuojančiam lengvajam automobiliui „FORD PUMA“, kurį vairavo J. L., nesustabdė automobilio, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir atsitrenkė į automobilio „FORD PUMA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinę dalį, tai yra įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai J. L. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajai B. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Dėl šių aplinkybių teismas pripažįsta, jog kaltinamojo S. V. kaltė yra įrodyta, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis S. V. pateikė prašymą jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (3 t., b. l. 5). V. V. taip pat pateikė prašymą atleisti S. V. nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, perduoti S. V. jos atsakomybėn pagal laidavimą. (3 t., b. l. 1-4).

Apklausta teisme V. V. paaiškino, jog kaltinamasis S. V. yra jos sutuoktinis, (duomenys neskelbtini) metus gyvena santuokoje, labai gerai sutaria. Su vyru kalbasi įvairiausiais klausimais, jis su ja tariasi, todėl mano, kad gali sutuoktiniui daryti teigiamą įtaką.

Kaltinamasis S. V. padarė neatsargų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis anksčiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (2 t., b. l. 139-140), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 141-144). Nusikalstamos veikos padarymo metu jis dirbo (2 t., b. l. 149, 151-153), darbovietės buvo gerai charakterizuojamas (3 t., b. l. 6), šiuo metu nebedirba, nes yra pensininkas. Jis naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, todėl yra pagrindo manyti, kad ateityje nusikalstamų veikų nepadarys. Atlyginti turtinę ir neturtinę žalą pareiga kilo draudimo bendrovei, tačiau dalį žalos – 200 Eur nukentėjusiajai B. S. atlygino ir kaltinamasis S. V. (3 t., b. l. 102, 186).

V. V. yra verta teismo pasitikėjimo – ji neteista (3 t., b. l. 8), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (3 t., b. l. 9), dirba, darbovietės charakterizuojama gerai, kaip draugiška, nuoširdi, geranoriška, kruopšti ir pareiginga, puikiai sutarianti su kolegomis (3 t., b. l. 2). Ji yra kaltinamojo S. V. šeimos narė – sutuoktinė, gyvena kartu su kaltinamuoju, tarpusavio santykiai geri, todėl gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Dėl to yra visos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Dėl šių aplinkybių kaltinamasis S. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Atsižvelgiant į laiduotojos turtinę padėtį, laidavimas skirtinas be užstato. Nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas.

Kaltinamasis S. V. nusikaltimą padarė naudodamasis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamos veikoms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 68 straipsnio nuostatomis, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones - vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punkto, 71 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam S. V. taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – minimalaus dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kaltinamajam S. V. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 135-138). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusioji J. L. pateikė 2023-03-20 civilinį ieškinį dėl 3352,14 Eur turtinės žalos, kurią sudaro negautos pajamos (darbo užmokestis) 3127,14 Eur ir mokamos medicinos paslaugos – 225 Eur, neturtinės žalos 3270,00 Eur atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų priteisimo iš draudimo bendrovės - (duomenys neskelbtini)Lietuvos filialo. Ieškiniu taip pat prašoma priteisti iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) ir S. V. 324,60 Eur patirtų išlaidų už dokumentų vertimą ir prašoma iš kaltinamojo S. V. priteisti 1050 Eur atlyginti patirtoms išlaidoms advokato pagalbai apmokėti. (3 t., b. l. 26-98). Nukentėjusioji J. L. 2023-06-08 teismui pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) 3270,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, 3532,14 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas. Taip pat prašoma iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) ir S. V. priteisti 375 Eur patirtas išlaidas už dokumentų vertimus bei priteisti iš kaltinamojo S. V. 1654 Eur atlyginti išlaidoms, patirtoms advokato pagalbai apmokėti (4 t., b. l. 7-23). Nukentėjusioji J. L. pateikė teismui 2023-09-19 prašymą dėl 2023-06-08 patikslinto ieškinio reikalavimo patikslinimo, kuriuo prašoma priteisti iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini)ir S. V. 476,64 Eur patirtų išlaidų už dokumentų vertimus (4 t., b. l. 76-78).

Nukentėjusioji B. S. pateikė civilinį ieškinį dėl 15 000 Eur neturtinės žalos priteisimo solidariai iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) ir S. V. (3 t. b. l. 99-101).

Draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) 2022-08-23 raštu pranešė, jog dėl 2022-07-07 eismo įvykio nukentėjusiajai B. S. išmokėta 4 000,00 Eur neturtinės žalos ir 1 202,00 Eur turtinės žalos už automobilį atlyginimui; nukentėjusiajai J. L. apskaičiuotas 730,00 Eur neturtinės žalos dydis. (1 t., b. l. 69-70). (duomenys neskelbtini) 2022-11-28 raštu pateikė tokią informaciją: dėl 2022-07-07 eismo įvykio atlyginta žala: B. S. 4 000,00 Eur neturtinė žala, 59,42 Eur gydymo išlaidos, 326,20 Eur už sugadintus daiktus, 1 202,00 Eur už automobilį; J. L. atlyginta 730,00 Eur neturtinė žala. (2 t., b. l. 75-76).

Draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimus į nukentėjusiųjų ieškinius, kuriais prašė nukentėjusiosios J. L. ir B. S. ieškinius atmesti, kadangi turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiajai B. S. yra atlyginta, nukentėjusiajai J. L. yra atlyginta neturtinė žala, jos nurodoma turtinė žala nėra susijusi su trauma, o proceso išlaidas turėtų atlyginti kaltinamasis. (3 t., b. l. 112-126, 128-185, 4 t., b. l. 30-37).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (Lietuvos Respublikos civilio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą.

Kaltinamojo S. V. nusikalstamos veikos padarymo metu vairuotas automobilis priklausė A. M. individualiai įmonei. Ši įmonė buvo apdraudusi savo atsakomybę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, todėl padarytą žalą turi atlyginti draudikas - draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini).

Teismas pripažįsta, jog nukentėjusiosios J. L. civilinis ieškinys tenkintinas dalinai.

Nukentėjusioji J. L. ieškiniu prašo priteisti jai patirtą turtinę žalą – negautų pajamų jai esant nedarbingai dėl patirtos eismo įvykio metu traumos sumą bei patirtas išlaidas apmokant gydymo paslaugas. Teismas laiko, jog šis reikalavimas nepagrįstas. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, teismo medicinos specialisto išvadų, teismo medicinos ekspertizės akto, nukentėjusiajai J. L. (duomenys neskelbtini) buvo teikiamos medicinos paslaugos ir ji buvo nedarbinga dėl ligų, kurios neturi priežastinio ryšio su eismo įvykio metu patirta trauma. Kadangi šios išlaidos nėra susiję su eismo įvykio metu patirta trauma, išlaidos nepriteistinos.

Nukentėjusioji J. L. savo patirtą neturtinę žalą vertina 4000 eurų ir prašo priteisti iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) 3270 eurų sumą, nes dalį – 730 eurų neturtinės žalos jai draudimo bendrovė yra atlyginusi. Teismas pripažįsta, jog nukentėjusioji J. L. dėl eismo įvykio patyrė stresą, skausmą, išgąstį, pergyvenimus dėl artimam asmeniui – mamai padarytų sužalojimų, negalėjo tęsti atostogų, todėl jai vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis turi būti atlyginta neturtinė žala. Nors draudimo bendrovė nukentėjusiajai J. L. atlygino 730 Eur dydžio neturtinę žalą, tačiau teismas pripažįsta, jog ši suma yra aiškiai per maža, ir laiko, jog nukentėjusiajai teisinga piniginė satisfakcija būtų neturtinės žalos dydį padidinus iki 2000 eurų. Todėl nukentėjusiajai J. L. nuosprendžiu priteistina 1270 eurų suma neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios J. L. patirtos išlaidos dėl dokumentų vertimo pripažintinos proceso išlaidomis ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 6 punktu, 104 straipsnio 2 dalimi, 105 straipsniu, patirtos proceso išlaidos 476,64 Eur priteistinos nukentėjusiajai iš kaltinamojo S. V.

Nukentėjusiosios B. S. civilinis ieškinys tenkintinas dalinai.

Nukentėjusioji B. S. prašo jai priteisti iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) ir kaltinamojo S. V. 15 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Kaip jau buvo minėta, pareiga atlyginti turtinę ir neturtinę žalą kyla draudimo bendrovei, todėl ši žala iš kaltinamojo S. V. negali būti priteisiama.

Teismas pripažįsta, jog dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji B. S. patyrė fizinį skausmą, pergyvenimus, ilgai buvo gydoma, gydymas tęsiamas ir šiuo metu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis jai turi būti atlyginta žala. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, nukentėjusiajai B. S. draudimo bendrovė atlygino visą patirtą turtinę žalą ir 4000 eurų neturtinę žalą. Teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pasekmes – nukentėjusiajai sveikata iki prieš įvykį buvusios būklės nėra atsistačiusi, ji iki šiol gydosi, sunkiai vaikšto, jai reikalinga kitų žmonių pagalba, todėl pripažįsta, jog draudimo bendrovės išmokėta suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per maža, ir atlygintinos žalos dydį didina iki 14000 eurų, todėl, atsižvelgiant į jau išmokėtą neturtinės žalos dydį 4000 Eur, nukentėjusiajai B. S. iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu priteistina 10000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji J. L. prašo priteisti jai 1654,00 Eur atlyginti išlaidoms, patirtoms advokato pagalbai apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2024-11-08 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 815,41 Eur teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai B. S. priteisimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nors kaltinamasis S. V. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau jo kaltė yra įrodyta, todėl iš jo priteistinos išlaidos, kurias patyrė nukentėjusioji J. L. advokato pagalbai apmokėti, ir valstybės patirtos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai B. S.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė 2024-07-29 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 183,33 Eur, patirtų teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam S. V., priteisimo (4 t., b. l. 139-142).

Kaltinamajam S. V. gynėjas buvo būtinas, teisme jį gynė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas ir teismo paskirtas gynėjas, teisinės pagalbos išlaidas patyrė valstybė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis S. V. yra pensininkas, gauna pastovias pajamas, turi turto, todėl iš jo valstybės naudai priteistinos valstybės patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam S. V.

Daiktiniai įrodymai: 1) automobilis „FORD PUMA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliktinas neribotam nukentėjusiosios B. S. disponavimui; 2) automobilis VOLVO FH, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KRONE SDP27, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliktinas neribotam A. M. įmonės disponavimui; 3) DVD ir CD laikmenos su garso ir vaizdo įrašais paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

S. V. perduoti V. V. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, S. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio, tai yra 500 Eur (penkių šimtų eurų), įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant S. V. paskirtą įmoką sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę S. V. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios J. L. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) 1270,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt eurų) nukentėjusiajai J. L. neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas nuo šios sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios B. S. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai B. S. 10000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, iš S. V. priteisti nukentėjusiajai J. L. 1654,00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt keturis eurus) atlyginti išlaidoms, patirtoms advokato pagalbai apmokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, iš S. V. priteisti valstybei 815,41 Eur (aštuonis šimtus penkiolika eurų 41 centą) atlyginti išlaidoms, patirtoms teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai B. S. atlyginti (antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą); surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 6 punktu, 104 straipsnio 2 dalimi, 105 straipsniu, nukentėjusiosios J. L. išlaidas, patirtas mokant už medicininių dokumentų vertimus, pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš S. V. 476,64 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 64 centus) nukentėjusiajai J. L. patirtoms proceso išlaidoms atlyginti.

Daiktinius įrodymus: 1) automobilį „FORD PUMA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti neribotam nukentėjusiosios B. S. disponavimui; 2) automobilį VOLVO FH, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KRONE SDP27, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti neribotam A. M. įmonės disponavimui; 3) DVD ir CD laikmenas su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.