- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-09-08
- Bylos Nr.
- 1A-287-1035/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01421-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Pranka, Ugnė Gailiūnienė, Valerij Lauš
- Nuteistasis
- V. S.
- Nukentėjusysis
- E. L., J. R., E. P., I. P., A. M., J. L., K. L., L. B., I. R., M. D., A. D., E. D.
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas, Pavelas Ravluševičius, Aivaras Alimas, Linas Songaila, Renata Janušytė, Kristina Smaidžiūnaitė-Lankevičienė, Vladislavas Latušinskis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos,
nukentėjusiesiems (nepilnametės nukentėjusiosios E. L. atstovams pagal įstatymą) J. L. ir K. L., jų atstovei advokatei Kristinai Smaidžiūnaitei-Lankevičienei,
nukentėjusiajam (nepilnamečio nukentėjusiojo J. R. atstovui pagal įstatymą) I. R., jo atstovui advokatui Pavelui Ravluševičiui,
nukentėjusiosios (nepilnamečių A. D. ir E. D. atstovės pagal įstatymą) M. D. atstovui advokatui Vladislavui Latušinskiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Artūro Survilos, nukentėjusiųjų J. L., K. L., E. L. ir jų atstovės advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės-Lankevičienės, nukentėjusiojo A. M. atstovės advokatės Renatos Janušytės, nukentėjusiųjų E. P., L. B. ir I. P. atstovo advokato Aivaro Alimo, nukentėjusiųjų I. R. ir J. R., nukentėjusiųjų M. D., A. D. ir E. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį ir nuteistas 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant V. S. intensyvią priežiūrą ir įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 15 d.
Nepilnamečio nukentėjusiojo J. R. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir jam iš ADB ,,A“ priteistas žalos atlyginimas po 97,99 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. sausio 13 d. iki J. R. pilnametystės.
Nepilnametės nukentėjusiosios E. D. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir jai iš ADB ,,A“ priteistas žalos atlyginimas po 95,70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. sausio 13 d. iki E. D. pilnametystės.
Nepilnamečio nukentėjusiojo A. D. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir jam iš ADB ,,A“ priteistas žalos atlyginimas po 95,70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. sausio 13 d. iki A. D. pilnametystės.
Nukentėjusiųjų A. M., I. R., E. P., L. B., I. P., M. D., J. L., K. L., E. L. civiliniai ieškiniai atmesti.
Nukentėjusiajai M. D. iš V. S. priteista 250 Eur proceso išlaidų.
Nukentėjusiųjų J. L. ir K. L. prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo atmestas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už nukentėjusiesiems A. M., I. R. ir J. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteistos.
Nukentėjusiajai J. L. nutarta sumokėti 147,35 Eur proceso išlaidų.
Nukentėjusiojo K. L. prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo netenkintas.
Valstybei iš V. S. priteista 147,35 Eur proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
V. S. nuteistas už tai, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmonės, o būtent: jis 2021 m. sausio 13 d., apie 16.37 val., Trakų rajone, kelio A16 (Vilnius-Prienai-Marijampolė) 35 kilometre, vairuodamas J. U. individualiai įmonei nuosavybės teise priklausantį automobilį „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas kryptimi nuo Marijampolės pusės link Vilniaus, buvo neatsargus ir neatidus, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio <...> būklę <...> meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“, 136.3 punkto reikalavimą, numatantį, kad „Prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms“, 140.3 punkto reikalavimą, numatantį, kad „Lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias“, ir Kelių eismo taisyklių 1 priedo III skyriaus draudžiamojo kelio ženklo Nr. 325 reikalavimą „Draudžiama lenkti transporto priemones“, t. y. vairuodamas automobilį „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, esant apsnigtai ir slidžiai kelio dangai, kelio A16 (Vilnius-Prienai-Marijampolė) 35-ame kilometre priartėjęs prie priekyje ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančio krovininio automobilio MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Carnehl“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas lenkti šią transporto priemonę neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, lenkdamas automobilį įvažiavo į priešingą eismo pusę ir važiavo kelio ženklo Nr. 325 „Draudžiama lenkti transporto priemones“ galiojimo zonoje, grįžęs į savo eismo juostą, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi (nuo Vilniaus pusės link Marijampolės) važiavusiu automobiliu „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. L. Nuo smūgio automobilis „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išstumtas į priešingą eismo pusę, kur susidūrė su minėtu V. S. aplenktu krovininiu automobiliu MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Carnehl“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu M. V., ko pasekoje dėl patirtų sužalojimų žuvo automobilio „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. L. ir su juo važiavę keleiviai: M. D., D. K., G. M. ir D. B.
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroras Artūras Survila prašo: 1) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžio dalį, kuria V. S. taikytas BK 75 straipsnis, ir jam skirti atlikti realią 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę; 2) pašalinti V. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. S. formaliai nurodė, kas jis dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta ir gailisi, tačiau iš jo parodymų akivaizdu, kad jis nepripažįsta aplinkybių, dėl kurių, kaip neginčytinai nustatyta bylos medžiaga, kilo eismo įvykis. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tik duodamas parodymus teisme V. S. teigė, kad krovininio automobilio jis nelenkė, nes žinojo, kad toje vietoje yra kelio ženklas, draudžiantis lenkimą. Nuteistasis aiškino, kad važiuodamas paskui krovininį automobilį pamatė, jog užsidegė sunkvežimio raudonos šviesos – stabdžių žibintai – ir jis suprato, kad krovininis automobilis yra stabdomas. Jis pradėjo stabdyti savo vairuojamą automobilį, tačiau jo automobilis tapo nevaldomas, jo automobilį metė į dešinę, po to į kairę, išnešė į priešpriešinę eismo juostą. Jis dar bandė automobilį valdyti, tačiau automobilis užgeso, pradėjo dideliu greičiu slysti į priekį ir į kairę kelio pusę, pradėjo suktis ir įvyko susidūrimas. Teigė, kad krovininio automobilio jis nelenkė ir kairio posūkio signalo nejungė, tą tikrai žino. Iš nuteistojo parodymų matyti, kad jis neigia savo sąmoningus, neteisėtus veiksmus (lenkimo manevrą, sąlygojusį automobilio valdymo kontrolės praradimą ir mirtino eismo įvykio sukėlimą), todėl teismas nepagrįstai pripažino, kad egzistuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, atsižvelgė į teigiamai nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, t. y. kad jis anksčiau neteistas, pensinio amžiaus, gailisi dėl eismo įvykiu sukeltų itin skaudžių pasekmių. Tačiau neteisingai konstatavo, kad egzistuoja V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, neįvertino, kad nuteistasis viso proceso metu tik formaliai nurodė, kad savo kaltę pripažįsta, kad jis teigė, jog kelių eismo taisyklių reikalavimų, dėl kurių ir įvyko eismo įvykis, jis nepažeidė, nors tai neginčytinai įrodyta bylos medžiaga. Nors nusikaltimas yra priskiriamas neatsargių nusikalstamų veikų kategorijai ir V. S. nusikalto netyčia, jis pražudė 5 (penkis) žmones. Viso baudžiamojo proceso metu nuteistasis atkakliai neigė, kad padarė KET pažeidimus, o siekdamas sušvelninti gresiančią atsakomybę davė tikrovės neatitinkančius parodymus, iš esmės neigdamas tam tikrus KET pažeidimus. Dėl V. S. rizikingo elgesio kilo neatitaisomos pasekmės, V. S. neabejotinai šiurkščiai pažeidė KET. Išvardytos aplinkybės paneigia galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų. V. S. paskirta bausmė yra akivaizdžiai per švelni ir neatitinka bausmės tikslų, o paskyrus prašomą 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę bausmės vykdymo atidėjimas nebūtų galimas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų J. L., K. L., E. L. atstovė advokatė Kristina Smaidžiūnaitė-Lankevičienė prašo: 1) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžio dalį, kuria netenkinti J. L., K. L., E. L. civiliniai ieškiniai, ir jų civilinius ieškinius tenkinti – kiekvienam iš ADB ,,A“ priteisti po 80 740 Eur neturtinės žalos atlyginimo, J. L. ir K. L. priteisti po 2470 Eur turtinės žalos atlyginimo (iš viso, 4940 Eur); 2) padidinti J. L. išmokėtiną proceso išlaidų dalį (negautos pajamos ir kelionės išlaidos) iki 160,97 Eur, šią sumą priteisti valstybei iš V. S.; 3) pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria V. S. taikytas BK 75 straipsnis, ir jam skirti atlikti realią laisvės atėmimo bausmę arba bausmės vykdymo atidėjimą taikyti iš dalies, nustatant 2 (dvejų) metų nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį; 4) J. L. ir K. L. iš V. S. priteisti 1875 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, patirtų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme; 5) priteisti J. L. ir K. L. iš V. S. 650 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.3. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, tačiau to pirmosios instancijos teismas nepadarė. Skundžiamame nuosprendyje prioritetas nustatant pinigų sumas neturtinei žalai atlyginti suteiktas ne nuteistojo sukeltiems itin neigiamiems padariniams ir nukentėjusiųjų emocinei būklei po įvykio, o nuteistojo pergyvenimui dėl sukeltų padarinių. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino žuvusiojo R. L. ir nukentėjusiųjų tarpusavio santykių, ryšio (R. L. – nukentėjusiųjų sūnus ir brolis), nepakankamai atskleidė nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus, sukeltas pasekmes, nustatydamas neturtinės žalos dydžius pažeidė įstatymo reikalavimus. Teismas dėl neturtinės žalos beveik nepasisakė. Kadangi ADB ,,A“ (bendrovė, materialiai atsakinga už nuteistojo veiksmais padarytą žalą) J. L., K. L. ir E. L. išmokėjo po 19 260 Eur, o ne prašomas 100 00 Eur sumas, kiekvienam iš jų liko neatlyginta po 80 740 Eur. Tačiau pirmosios instancijos teismas patirtų žalų neindividualizavo ir papildomai nepriteisė neturtinės žalos.
1.4. R. L. ir jo šeimos narius siejo ypatingas ryšys, prieraišumas. Šeima gyveno kartu, R. L. padėdavo šeimos nariams, visi kartu leisdavo laisvalaikį, šeima buvo neišskiriama. R. L. turėjo išskirtinių pasiekimų, buvo visuomeniškas, aktyvus, klasės lyderis, ne kartą gavo įvairių padėkų, buvo gabus sporto srityje, moksle, jį vertino kiti aplinkiniai asmenys. Jis buvo šeimos pasididžiavimas. R. L. nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, buvo nepriekaištingos reputacijos. Jam tebuvo 18 (aštuoniolika) metų. R. L. tėvai J. L. ir K. L. jaučia nenusakomą skausmą, juos kamuoja nerimas ir mintys, kad nelaimės galėjo būti išvengta, nes R. L. įvykio dieną neturėjo dirbti, jo paprašė padirbėti įmonės darbuotoja. J. L. ir K. L. rūpinosi R. L. auklėjimu, mokymusi, jie dalyvaudavo klasės susirinkimuose, padėdavo organizuoti klasės renginius ir pan. Dėl R. L. žūties jo tėvai ir sesuo E. L. jaučiasi emociškai sugniuždyti, jiems prireikė medikų pagalbos, iki šiol lankosi pas psichologus ir psichiatrus.
1.5. J. L. diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, adaptacijos sutrikimas, atsirado miego sutrikimai, ji turi nelaimės baimę, apima nevilties jausmas, nuolat sukasi mintys apie netektį, ji vartoja įvairius vaistus, antidepresantus. J. L. darbe gauna pastabų dėl netinkamai atliktų darbų, nes trūksta koncentracijos. K. L. taip pat diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, adaptacijos sutrikimas. Jo miegas sutrikęs, kamuoja didelė įtampa, nuolat galvoja apie netektį, vartoja įvairius vaistus. E. L. po brolio netekties atsirado baimė, verkia iki tol, kol pradeda stipriai skaudėti galvą, ji bijo likti viena, eiti į lauką, labai blogai miega, ji netgi bijo lankytis pas psichologus, jai paskirtas medikamentinis gydymas. Diagnozuotos reakcijos į stiprų stresą, taip pat jai sutriko atmintis, dėl ko konsultavosi su neurologu. R. L., kaip vyresnysis brolis (E. L. tik (duomenys neskelbtini) metų), E. L. buvo pavyzdys, R. L. ją lydėdavo į įvairius renginius, jie nuolat bendravo. R. L. šeimos nariai negeba pailsėti ir atsiriboti nuo neigiamų emocijų, minčių. Pažymėtina, kad V. S. su jais nebandė susisiekti, nesiteiravo dėl jų savijautos, jų neatsiprašė. Tai parodo jo galimą abejingumą kilusioms pasekmėms ir šeimos skausmui.
1.6. Aplinkybę, kad teismas neindividualizavo nukentėjusiųjų patirtų žalų, patvirtina tai, kad skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog civilinių ieškinių tenkinimas neatitinka teisingumo principo civilinių ieškinių nepareiškusių nukentėjusiųjų (konkrečiai dėl D. K. mirties) atžvilgiu. Tačiau kiekvienas asmuo neturtinę žalą patiria individualiai, skiriasi nukentėjusiųjų išgyvenimai, ryšys su žuvusiu asmeniu ir visos šios aplinkybės privalo būti vertinamos individualiai, o ne kartu. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad visi 5 (penkių) žuvusių asmenų artimieji patyrė identišką neturtinę žalą, šį klausimą sprendė formaliai.
Žemesnės instancijos teismas
1.7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šios kategorijos bylose priteisiamas nuo 2000 Eur iki 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, taigi nurodė iš esmės labai didelio skirtumo sumų intervalą. Iš daugumos teismo cituojamų bylų matyti, kad neturtinės žalos dydžiai viršijo 19 260 Eur sumas, o tose bylose, kuriose neviršijo, teismų nuosprendžiai priimti prieš apytiksliai 10 metų. Net jei būtų svarstoma, kad galima neturtinė žala yra 30 000 Eur, nukentėjusiesiems liktų neatlyginta dalis po 10 740 Eur kiekvienam, kas yra gana žymi suma. Visiškai neatsižvelgta į tai, kad per tiek metų žalos dydžiai buvo priteisiami vis didesni dėl infliacijos, besikeičiančio teisinio reguliavimo (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme buvo numatyti maksimalūs neturtinės žalos dydžiai, išmokėtini draudiko). Teismas nevertino, kad nurodomas sumas iki 30 000 Eur teismai priteisė jau po to, kai draudikas dalį neturtinės žalos atlygino prieš civilinio ieškinio pareiškimą. Priteistas neturtinės žalos dydis šiai dienai jau visiškai neatitinka naujausios teismų praktikos šio pobūdžio bylose, yra akivaizdžiai per mažas. Pagal teismų formuojamą praktiką kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai svyruoja ir iki 43 443 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-593/2011, 2K-431/2013). Taigi teismas, net ir remdamasis teismų praktika, privalėjo motyvuoti, kodėl 19 260 Eur suma padengia nukentėjusiųjų neturtinę žalą netekus sūnaus ir brolio, nes akivaizdu, kad ši suma yra daugiau nei dvigubai mažesnė nei paprastai priteisiama netekus šeimos nario. Kita vertus, nukrypimas nuo formuojamos teismų praktikos taip pat yra galimas ir pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos aplinkybių kontekste. Šiuo atveju proporcingumo principo nebuvo laikomasi. Pirmosios instancijos teismas, kuris nustatydamas neturtinės žalos dydžius rėmėsi išimtinai teismų praktika (konkrečiai procesiniais sprendimais nuo 2010 metų), ignoravo, kad paties teismo cituojamose nutartyse neturtinės žalos dydžiai vis didėjo.
1.8. Taip pat teismas nepagrįstai atmetė nukentėjusiųjų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, nors nukentėjusiesiems nebuvo atlygintos faktiškai patirtos kapo sutvarkymo ir paminko įrengimo išlaidos, teismas ignoravo nukentėjusiųjų byloje pateiktus duomenis apie faktiškai sumokėtą pinigų sumą. Tokiu būdu buvo pažeista Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 2 dalies norma, kurioje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo, 6.251 straipsnio 1 dalies norma, kurioje nurodyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai.
1.9. Nukentėjusieji J. L. ir K. L. dėl eismo įvykio patyrė turtinę žalą, už kurią buvo atlyginta, tačiau nukentėjusieji nesutiko su 3000 Eur suma, kurią draudikas išmokėjo kaip kapo sutvarkymo ir paminklo pastatymo išlaidas. Teismui 2022 m. sausio 18 d. pateiktas pareiškimas, kuriame nurodoma, kad dalyje dėl turtinės žalos dydis yra tikslinamas, dalies reikalavimo atsisakant. Už R. L. kapavietės sutvarkymą 2022 m. sausio 4 d. sumokėta 7940 Eur suma. Taigi neatlyginta turtinė žala atitinkamai yra 4940 Eur, po 2470 Eur J. L. ir K. L., tačiau ADB „A“ atlygino 3000 Eur. Teismui pateikta PVM sąskaita faktūra ir kasos pajamų orderio kvitas, 2022 m. sausio 19 d. teisme dėl šio pareiškimo duoti paaiškinimai, taip pat dėl to pasisakyta baigiamojoje kalboje, tačiau teismas ignoravo šiuos rašytinius duomenis apie faktiškai patirtas nukentėjusiųjų išlaidas kapo sutvarkymui, be to, nemotyvavo, kodėl nepriteisė jau patirtų kapo sutvarkymo išlaidų, nevertino naujai pateiktų bylos dokumentų, tai yra esminis procesinis pažeidimas. Nukentėjusieji nurodė, kad kapavietę norėjo įrengti tvarkingai, kokybiškai, ją įrengė taip, kad patiktų žuvusiam sūnui, nesirinko prabangos dalykų. Tokia suma atitinka ir teismų praktikoje priteisiamas sumas už kapo sutvarkymą ir paminklą (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-550-478/2021).
1.10. Spręsdamas dėl proceso išlaidų, pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė BPK 106 straipsnio 2 dalį. Įstatymas proceso išlaidų priteisimą sieja ne su civilinio ieškinio patenkinimu ar atmetimu, o su kaltinamojo pripažinimu kaltu, nes dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusieji turėjo ginti savo interesus. Tokios išlaidos priteisiamos ne iš civilinio atsakovo, o būtent iš kaltininko. Nukentėjusiesiems priteistinos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti jų teisių atstovavimą baudžiamajame procese, kuris neapsiriboja vien civilinio ieškinio parengimu ir pateikimu. 2021 m. vasario 2 d. išrašyta sąskaita už nukentėjusiųjų atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje parengimą, 2021 m. spalio 8 d. išrašyta sąskaita už nukentėjusiųjų atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad tik pagal advokato prašymą K. L. ir E. L. buvo pripažinti nukentėjusiaisiais ikiteisminio tyrimo metu, vėliau rinkti duomenys, rengti ir pateikti dokumentai draudimo kompanijai dėl žalos atlyginimo, su nukentėjusiuoju K. L. dalyvauta apklausoje. Taip pat atstovas vyko susipažinti su bylos medžiaga ikiteisminio tyrimo metu, dalyvavo teismo posėdžiuose ir ne tik atstovavo L., kaip civilinių ieškovų, interesus, bet ir jų, kaip nukentėjusiųjų, interesus. Vis dėlto, teismas nepriteisė išlaidų jokia apimtimi, t. y. nei už procesinį atstovavimą, nei už atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo kreiptasi į draudiką ir išmokėta dalis žalos nukentėjusiesiems.
1.11. Teismas klaidingai apskaičiavo patirtas kelionės išlaidas ir nepagrįstai priteisė per mažą sumą. Iš teismui pateiktų kvitų už kurą matyti, kad 2022 m. sausio 19 d. sumokėta 19 Eur, 2022 m. sausio 21 d. – 19,65 Eur. Atitinkamai kelionės išlaidos sudarė 38,65 Eur, o J. L. darbo užmokestis už šias dienas sudarė 122,32 Eur. Iš viso proceso išlaidos yra 160,97 Eur, taigi papildomai priteisiama suma yra 13,62 Eur.
1.12. Teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, neatsižvelgė į nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir vertino tik nuteistojo asmenybę suteikiant tam išskirtinę reikšmę, teismas nevertino pačios nusikalstamos veikos pavojingumo bei piktybiškumo. Taip pat teismas nepagrįstai pritaikė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kas nepagrįstai sąlygojo švelnesnės bausmės nuteistajam paskyrimą. Teismas pažeidė BK 54 straipsnio reikalavimus, nes pritaikė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nuteistojo elgesį vertino subjektyviai, nesuteikė jokios reikšmės nusikalstama veika sukeltoms pasekmėms ir nepagrįstai pritaikė BK 75 straipsnio 2 dalį, dėl ko nuteistasis nepatyrė jokių realių pasekmių ir dėl to negalima teigti, kad buvo pasiekti bausmės tikslai.
1.13. Tam, kad būtų taikomas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kaltininkas turi ne tik nuoširdžiai gailėtis, bet ir prisipažinti padaręs veiką. V. S. neigė jam inkriminuotą neatsargų vilkiko lenkimą neleistinoje vietoje, lenkimo manevro nepripažino, tačiau jo parodymus paneigia kiti byloje esantys duomenys (liudytojų parodymai, rašytiniai duomenų šaltiniai). Nuteistasis prisipažino tik iš dalies, dėl ko teismas negalėjo taikyti šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Gailėjimasis turi būti ne tik dėl pasekmių, bet ir dėl pačių nusikalstamų veiksmų.
1.14. Nuteistasis nukentėjusiųjų atsiprašė tik teismo posėdyje, kuris vyko beveik po metų laiko nuo eismo įvykio. Iki to laiko nei susisiekta, nei pasiūlyta kokia nors parama ar pagalba nukentėjusiesiems nebuvo. V. S. nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu neatsiprašė. Byloje buvo pateiktas nuteistojo raštelis su atsiprašymu, bet raštelį jis pateikė į bylą tyrėjai, o ne nukentėjusiesiems. Kaip apklausos metu nurodė pats nuteistasis, jis nepasidomėjo, ar jo raštelį tyrėja perdavė nukentėjusiesiems, nukentėjusieji šio raštelio byloje net nepastebėjo. Taip pat nuteistasis nurodė, kad jis raštu atsiprašė dėl karantino, tačiau nuteistasis, norėdamas nuoširdžiai atsiprašyti, galėjo užuojautą išreikšti telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis tiesiogiai nukentėjusiesiems, o ne į bylą pateikdamas raštelį. Raštelio pateikimas vertintinas kaip siekis palengvinti savo atsakomybę, o ne kaip nuoširdus atsiprašymas.
1.15. Teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, nesuteikė reikšmės nuteistojo nusikalstamais veiksmais sukeltoms pasekmėms, jų mastui, o tai yra svarbi aplinkybė skiriant bausmę. Atvejai, kai kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ir dėl to žūsta žmonių, suponuoja būtinybę skirti griežtesnes bausmes. Tokių labai sunkių padarinių reikšmės skiriamai bausmei negali sumenkinti ir byloje nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar teigiamai apibūdinama jo asmenybė (Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-204-361/2020). V. S. padarė net kelis KET pažeidimus, kurie buvo itin šiurkštūs ir neabejotinai sukėlė siaubingas pasekmes – 5 (penkių) žmonių žūtį. Jis ne tik neatsargiai manevravo, nepasirinko saugaus greičio, bet ir lenkė draudžiamoje vietoje esant labai prastoms eismo sąlygoms, gausiai sningant, esant prastam matomumui. Padaryti KET pažeidimai teismų praktikoje laikytini šiurkščiais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2014). Šiuo atveju V. S. reali bausmė nepaskirta jokia dalimi, nors jis, padarydamas grubius KET pažeidimus, pražudė 5 (penkis) jaunus asmenis ir dėl to nejaus jokių teisinių pasekmių. Šiame kontekste teismas turėjo vertinti pirmiau nurodytas aplinkybes dėl prisipažinimo, atsiprašymo ir pan., tačiau tai nebuvo padaryta. Tokiu būdu neišvengiamai formuojasi nebaudžiamumo suvokimas ir lieka neįgyvendinti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje. Teismas nesvarstė galimybės paskirti realią laisvės atėmimo bausmę arba jos vykdymą atidėti bent iš dalies, nustatant, kad nedelsiant atliktinos bausmės dalis yra 2 (dveji) metai. Bausmės vykdymo atidėjimas taikytas subjektyviai, vertinant tik vieną kriterijų – nuteistojo asmenybę, tuo pačiu ignoruojant pasekmes, atliktų pažeidimų šiurkštumą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo A. M. atstovė advokatė Renata Janušytė prašo: 1) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžio dalį, kuria netenkintas A. M. civilinis ieškinys, ir civilinį ieškinį tenkinti – A. M. iš ADB ,,A“ priteisti 480 740 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 2) pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria V. S. taikytas BK 75 straipsnis, ir jam skirti atlikti realią laisvės atėmimo bausmę; 3) priteisti A. M. iš V. S. 1000 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.16. Teismas iš esmės nenagrinėjo civilinio ieškinio, visi nukentėjusieji buvo vertinami bendrai. Civiliniu ieškiniu buvo prašoma atlyginti 500 000 Eur neturtinę žalą, ADB ,,A“ pervedė 19 260 Eur, todėl liko neatlyginta 480 740 Eur. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Tačiau teismas, konstatuodamas, kad draudimo kompanijos išmokėta žala yra pakankama, visiškai nevertino, kas sąlygojo prašomos atlyginti neturtinės žalos dydį.
1.17. Įvykio metu žuvo A. M. dukra G. M.. Juos siejo stiprus emocinis ryšys, prieraišumas. Nukentėjusysis yra našlys. (duomenys neskelbtini) po sunkios ligos mirė jo sutuoktinė, G. M. motina. Nors sutuoktinės netektį labai išgyveno, jis tuo metu (duomenys neskelbtini) metų dukrą augino vienas. Visą tą laiką su dukra buvo labai artimi, vienas kitą visuomet palaikė morališkai. Dėl dukros ateities nukentėjusysis teikė daug vilčių, ji buvo nukentėjusiojo pasididžiavimas. G. M. studijavo universitete, visą mokymosi laikotarpį A. M. jai padėjo finansiškai visomis savo išgalėmis. Dukra savo ruožtu labai stengėsi, buvo gabi. 2019 metų balandžio mėnesį A. M. patyrė širdies infarktą, nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. jam nustatytas 50 proc. netektas darbingumas, o nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. – 75 proc. darbingumo lygis. Sveikatos pagerėjimui turėjo įtakos dukros G. M. rūpinimasis jo sveikata ir nuolatinė pagalba. Nukentėjusiajam diagnozuota aterosklerozinė širdies liga, senas miokardo infarktas, kitos krūtinės anginos formos, kairiojo skilvelio nepakankamumas, gryna hipercholesterolemija, ūminis transmuralinis priekinės miokardo sienelės infarktas, gastroduodemitas. Stacionaro epikrizėje nurodoma, kad A. M. kamuoja bendras nuovargis, silpnumas, jam skauda krūtinę po fizinio krūvio. Esant tokiai sveikatos būklei nukentėjusiajam neišvengiamai reikėjo nuolatinės pagalbos, slaugos. Dukra G. M. visą laiką nukentėjusiuoju rūpinosi, nuolat jį lankydavo, pirkdavo jam vaistus, slaugė, darė viską, kad jo sveikata pagerėtų. Dukra jam buvo vienintelė atrama ir pagalba. Dukros netekus A. M. niekas nesirūpina, nepadeda jam buities darbuose, kurie dėl prastos sveikatos ir silpnos širdies ne tik sunkiai pakeliami, bet ir pavojingi. Nukentėjusysis gyvena vienas, turi tik tolimesnius giminaičius. G. M. buvo nukentėjusiojo vienintelis vaikas. A. M. dukros netektį išgyveno labai sunkiai, su netektimi negali susitaikyti. G. M. turėjo (duomenys neskelbtini) metų sūnų. Lankant anūką nukentėjusiajam sunku matyti, kaip jis augs be motinos. Po įvykio nukentėjusysis palūžęs, nemiega naktimis, kurį laiką vartojo raminamuosius vaistus, jam pačiam tapo labai sunku gyventi. Netekus dukros, liko baisi tuštuma, nepakeliamas emocinis skausmas.
1.18. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad neturtinės žalos dydžius nustatė atsižvelgdamas į teismų praktiką, tačiau teismų nutartys buvo daugiau nei 10 (dešimties) metų senumo. Be to, pats teismas nurodė, kad tokiose bylose priteistinos žalos dydis yra iki 30 000 Eur, tačiau nemotyvavo, kodėl šiuo atveju pakankama suma yra tik 19 260 Eur. Taigi teismas pats nesivadovavo teismų praktika, kurią skundžiamame nuosprendyje citavo. Net ir eismo įvykio bylose, kur niekas nežūsta, tačiau nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinio teismo praktika, cituojama skundo 11 punkte), o bylose, kai žūsta žmogus, neturtinės žalos dydžiai svyruoja ir iki 43 443 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-431/2013). Teismas, net ir remdamasis teismų praktika, privalėjo motyvuoti, kodėl būtent 19 260 Eur suma padengia nukentėjusiojo neturtinę žalą netekus dukros, nes ši suma yra daugiau nei dvigubai mažesnė nei paprastai priteisiama netekus šeimos nario, taip pat mažesnė nei priteisiama bylose, kur sunkiai sutrikdoma asmens sveikata ir niekam neatimama gyvybė. Teismas nevertino ir to, kad teismų praktikoje šios kategorijos bylose nuosekliai priteisiamos vis didesnio dydžio neturtinės žalos, todėl netikslinga remtis 2009–2015 metų teismų procesiniais sprendimais dėl neturtinės žalos dydžio. Netekus artimiausio žmogaus, neturtinės žalos kompensacija turi būti kiek įmanoma teisingesnė. Nukrypimas nuo formuojamos teismų praktikos taip pat yra galimas ir pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos aplinkybių kontekste, tačiau teismas nepagrįstai suabsoliutino teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir nustatydamas neturtinės žalos dydį rėmėsi vien tik šia praktika, o ne konkrečiomis aplinkybėmis. Kilusių pasekmių kriterijus yra reikšmingiausias ir vertinant CK 6.250 straipsnio 2 dalies konstrukciją. Tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje prioritetas neturtinei žalai atlyginti suteiktas ne nuteistojo sukeltiems itin neigiamiems padariniams, susidaro įspūdis, kad šie padariniai iš viso buvo ignoruojami.
1.19. Dėl paskirtos bausmės pažymėtina, kad teismas nepagrįstai, pažeidžiant teismų praktiką taikė BK 75 straipsnio 2 dalį ir nuteistajam atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atvejai, kai kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ir dėl to žūsta žmonių, suponuoja būtinybę skirti griežtesnes bausmes. Tokių labai sunkių padarinių reikšmės skiriamai bausmei negali sumenkinti ir byloje nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar teigiamai apibūdinama jo asmenybė (Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-204-361/2020). Teismas nepakankamai teisingai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. nepagrįstai pritaikė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, neatsižvelgė į nusikalstama veika sukeltas pasekmes ir nepagrįstai konstatavo nuteistojo V. S. nuoširdų atsiprašymą.
1.20. Tam, kad būtų taikomas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kaltininkas turi ne tik nuoširdžiai gailėtis, bet ir prisipažinti padaręs veiką. V. S. lenkimo manevro nepripažino, tačiau jo parodymus paneigia kiti byloje esantys duomenys (liudytojų parodymai, rašytiniai duomenų šaltiniai). Nuteistasis prisipažino tik iš dalies, dėl ko teismas negalėjo taikyti šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, be to, būtent dėl to, kad nuteistasis neprisipažino, teismas negalėjo atlikti sutrumpinto įrodymų tyrimo. Nuo eismo įvykio iki teismo posėdžio, viso ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis su nukentėjusiuoju nesusisiekė, nepasiteiravo, ar jam reikalinga pagalba, jokia dalimi neatlygino žalos ir nerodė jokios iniciatyvos. Nuteistasis formalų atsiprašymą raštu įteikė tyrėjai, tačiau ne nukentėjusiajam. Nors ir neginčytina, kad nuteistasis gailisi dėl sukeltų pasekmių, tačiau byloje nebuvo nustatyta, kad jis gailisi dėl atliktų nusikalstamų veiksmų.
1.21. V. S. padarė net kelis KET pažeidimus, kurie buvo itin šiurkštūs ir neabejotinai sukėlė pasekmes – 5 (penkių) žmonių žūtį. Kai kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ir dėl to žūsta žmonių, paprastai skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, nes priešingu atveju būtų ignoruojamos ar neįvertinamos dėl šio nusikaltimo prarastos įstatymų ginamos vertybės. Nuteistasis ne tik neatsargiai manevravo, nepasirinko saugaus greičio, bet ir lenkė draudžiamoje vietoje esant labai prastoms eismo sąlygoms, gausiai sningant, esant prastam matomumui bei sugadino tris transporto priemones. Toks nuteistojo elgesys nerodo nei jo noro taisytis, nei įrodyti, kad jis ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, nei kad jis suvokia savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Minėtos aplinkybės paneigia galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų. Esant itin skaudžioms pasekmės, neįprastai daug nukentėjusiųjų, teismas nepaskirdamas realios bausmės nuteistajam pažeidė teisingumo principą ir sudarė nebaudžiamumo įspūdį visuomenės akyse.
Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų E. P., L. B., I. P. atstovas advokatas Aivaras Alimas prašo: 1) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžio dalį, kuria netenkinti E. P., L. B., I. P. civiliniai ieškiniai, ir jų civilinius ieškinius tenkinti: E. P. iš ADB ,,A“ priteisti 15 740 Eur neturtinės žalos atlyginimo, L. B. iš ADB ,,A“ priteisti 5740 Eur neturtinės žalos atlyginimo, I. P. iš ADB ,,A“ priteisti 15 740 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 2) V. S. skirti griežtesnę bausmę – 7 (septynerių) metų laisvės atėmimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.22. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama tik nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių – kaltininko nuoširdų gailestį arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nuteistasis nevisiškai pripažino jam inkriminuotus veiksmus, apklausų metu nurodė skirtingas nei byloje surinktais įrodymais nustatytas aplinkybes, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad V. S. pripažino jam inkriminuotus veiksmus. Tikėtina, kad siekdamas švelnesnės bausmės, nuteistasis nurodė melagingas aplinkybes, kurias, kaip patvirtino ir skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Taip pat šiuo atveju nėra pagrindo įžvelgti ir nuoširdaus gailėjimosi dėl padarytų veiksmų, dėl kurių žuvo 5 (penki) jauni žmonės. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nuteistasis atsiprašė nukentėjusiųjų, atkreiptinas dėmesys, kad nuoširdus nuteistojo atsiprašymas apsiribojo vien ikiteisminį tyrimą atlikusiam pareigūnui perduotu atsiprašymo rašteliu, adresuotu žuvusiųjų artimiesiems. Daugiau nei metus trukusį laikotarpį V. S. tiesiogiai nesikreipė į žuvusiųjų artimuosius, nesistengė tiesiogiai ir betarpiškai susisiekti, atsiprašyti, pasiūlyti pagalbą, nedalyvavo žuvusiųjų laidotuvėse, nepareiškė nukentėjusiesiems užuojautos dėl artimųjų mirties ir nesiėmė jokių veiksmų siekdamas išreikšti savo gailestį. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad 2021 m. sausio 18 d. atsiprašymo raštelis nukentėjusiesiems buvo pateiktas atsižvelgiant į karantino ribojimus, asmeninių kontaktų negalimumą, visgi, pažymėtina, kad didelę laiko dalį nuo eismo įvykio iki bylos išnagrinėjimo neegzistavo jokie esminiai kontaktų ribojimai, todėl nuteistasis turėjo galimybę asmeniškai atsiprašyti nukentėjusiųjų. Dėl teismo posėdžio metu pareikšto atsiprašymo pažymėtina, kad aplinkybės, kuriomis nuteistasis išreiškė atsiprašymą, sudaro pagrindą nukentėjusiesiems teigti, kad toks atsiprašymas nebuvo nuoširdus, atsiprašymas akivaizdžiai buvo sąlygotas asmeninio išskaičiavimo, siekiant kuo švelnesnės bausmės. Tai, kad tokio pobūdžio atsiprašymas negali būti laikomas tikru, patvirtina ir teismų praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-699/2017).
1.23. Teismas nepagrįstai nenustatė V. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – sunkių nusikalstamos veikos padarinių (BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Nors teismas pripažino, kad nuteistojo sukeltas eismo įvykis sąlygojo 5 (penkių) asmenų mirtį, kas neabejotinai laikytina sunkiomis nusikalstamos veikos pasekmėmis, tokią aplinkybę teismas vertino ne kaip sunkinančią, bet kaip kitą aplinkybę, turinčią įtaką bausmės skyrimui. Tokios pozicijos teismas laikėsi atsižvelgdamas į tai, kad tokios atsakomybę sunkinančios aplinkybės nuteistajam valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras neinkriminavo, tuo tarpu BK 60 straipsnis nesuteikia teismui teisės kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes pripažinti savo iniciatyva. Vis dėlto, teismas neatsižvelgė, kad teismas sprendžia sunkinančios aplinkybės pripažinimą ir tada, kai aplinkybė nenurodyta kaltinamajame akte, tačiau tokią aplinkybę atitinkantys faktai yra aprašyti kaltinamajame akte ar byloje nustatyta tvarka gautame rašytiniame prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Penkių asmenų žūtis atsispindėjo visoje bylos medžiagoje, įskaitant kaltinamąjį aktą ir šis faktas buvo žinomas.
1.24. Kasacinis teismas byloje, kurioje kaltininko veiksmai buvo identiški nagrinėjamoje byloje nustatytoms aplinkybėms, yra konstatavęs, kad šiurkščiu KET pažeidimu laikytinas ne tik transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, bet ir greičio viršijimas bei išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, sukeliant eismo įvykį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015). Šioje byloje, esant panašioms eismo įvykio aplinkybėms bei kaltininko kaltės laipsniui, eismo įvykį, kurio metu žuvo du žmonės, sukėlusiam asmeniui buvo paskirta reali 5 (penkerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, V. S. tikslinga skirti realią 7 (septynių) metų laisvės atėmimo bausmę.
1.25. Nukentėjusieji yra žuvusio D. B. artimieji – motina E. P., patėvis I. P., kuris žuvusįjį augino nuo kūdikystės, sesuo L. B.. D. B. mama E. P. su sūnumi palaikė artimą ryšį, netikėta žinia apie dar pilnametystės nesulaukusio sūnaus žūtį sukėlė didelį sukrėtimą. E. P. iki šiol neatsigauna, patiria emocijų kaitą, bendravimo su draugais ir pažįstamais sumažėjimą, jai sunku valdyti emocijas prisiminus sūnų. Žuvusiojo sesuo L. B. su žuvusiuoju bendravo kasdien, buvo lyg geriausi draugai. Po brolio žūties jai sunku įveikti tuštumą, fizinį ir dvasinį skausmą, nepasitikėjimą kitais asmenimis. D. B. ir jo patėvis I. P. palaikė glaudų ryšį, nors jis nebuvo biologinis D. B. tėvas. I. P. D. B. atstojo tėvą. Visi nukentėjusieji kreipėsi į psichologus, E. P. skundėsi nemiga, padidintu širdies plakimu, ji iki šiol vartoja įvairius vaistus, buvo nukreipta pas psichiatrą ir psichoterapeutą. E. P. diagnozuotas adaptacijos sutrikimas. I. P. taip pat patyrė nemigą, jam diagnozuota neorganinė nemiga ir gydymui paskirti vaistai. L. B. buvo teikiamos nuotolinės konsultacijos psichikos sveikatos centre, dėl netekties ji privalėjo koreguoti savo ateities planus – sustabdyti studijas.
1.26. Baudžiamosiose bylose dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kai eismo įvykio metu žūsta žmonės, jų artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 4344 iki 90 000 Eur (kasacinio teismo praktika, nurodyta skundo 47 punkte). Iki įvykio šeima gyveno kartu, D. B. dar buvo nesukūręs savarankiško gyvenimo ir savo šeimos, todėl nukentėjusiesiems jo žūtis sukėlė didelius dvasinius praradimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei įvertinant panašaus pobūdžio bylose priteistinas kompensacijas žuvusių asmenų artimiesiems, konstatuotina, kad nukentėjusiųjų įvertintos patirtos neturtinės žalos išraiškos pinigine forma (žuvusiojo D. B. motinai E. P. ir patėviui I. P. patirtą neturtinę žalą įvertinus po 35 000 Eur, žuvusiojo D. B. sesers L. B. žalą – 25 000 Eur suma) yra adekvačios, protingos ir sąžiningos. Iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisų matyti, kad 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra numatyta, jog nuo 2018 m. lapkričio 1 d. nustatoma 5 000 000 Eur suma dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Nurodyta 5 000 000 Eur suma apima tiek neturtinės, tiek turtinės žalos atlyginimą, o taip pat yra dalijama atsižvelgiant į nukentėjusiųjų skaičių, kurių gali būti ir žymiai daugiau nei tik vienas asmuo. Šie pakeitimai taip pat atskleidžia įstatymų leidėjo norą apsaugoti platesnį ratą nukentėjusiųjų asmenų, kurie dėl tam tikrų eismo įvykių patiria atitinkamo dydžio turtinę ar neturtinę žalą.
1.27. Teismas individualiai nevertino kiekvieno byloje nukentėjusiuoju pripažinto asmens patirtos neturtinės žalos ir iš esmės visiškai formaliai sprendė, kad kiekvienas iš žuvusiųjų artimųjų patyrė visiškai identišką neturtinę žalą, kurią draudimo bendrovė jau yra atlyginusi (po 19 260 Eur kiekvienam nukentėjusiajam), tačiau nukentėjusieji, atsižvelgdami į savo santykį su žuvusiuoju, pareikštu civiliniu ieškiniu skirtingai įvertino savo patirtą neturtinę žalą. E. P. ir I. P. (žuvusiojo tėvai) savo neturtinę žalą įvertino 35 000 Eur, tuo tarpu sesuo L. B. – 25 000 Eur suma.
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis (nepilnamečio J. R. atstovas pagal įstatymą) I. R. prašo: 1) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžio dalį, kuria V. S. taikytas BK 75 straipsnis, ir jam skirti atlikti realią laisvės atėmimo bausmę; 2) visiškai tenkinti J. R. ir I. R. civilinius ieškinius. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.28. Penkių asmenų žūtis yra didelė žala, todėl teismas nepagrįstai atidėjo bausmės vykdymą ir rėmėsi nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kasacinio teismo praktika dėl bylų, kuriose žūsta žmonės autoįvykiuose, yra dar besiformuojanti, todėl ja besąlygiškai vadovautis nėra tikslinga.
1.29. Teismo procesiniame sprendime turi būti ne tik įvardinti kriterijai, kuriais teismas vadovaujasi parinkdamas neturtinės žalos dydį, tačiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš šių kriterijų taikymas, atskleista jų reikšmė bei įtaka, turi būti įvertinta jų visuma. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nukentėjusieji dėl D. K. mirties didesnių neturtinės žalos atlyginimo sumų negu sumokėjo draudikas nereikalavo, tačiau tai nereiškia, kad jie patyrė mažesnę netektį. Nukentėjusieji patys pasirenka, ar pasinaudoti civilinio ieškinio pareiškimo teise, patys įrodinėja jiems padarytą neturtinę ir turtinę žalą, todėl nustatant neturtinės žalos dydį teismas neturėjo remtis šiuo motyvu. 100 000 Eur neturtinės žalos dydis yra tik viena penktoji dalis sumos, kuri numatyta Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 1 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio yra 5 000 000 Eur, įskaitant ir neturtinę žalą. Taip pat teismas nepagrįstai netenkino mažamečio J. R. civilinio ieškinio, nes doktrinoje pabrėžiama, kad didžiausių neturtinės žalos atlyginimo sumų galėtų tikėtis tėvai, netekę mažamečių ir kartais su jais gyvenančių pilnamečių vaikų, taip pat mažamečiai bei nepilnamečiai mirusiojo vaikai. J. R. neteko brangiausio žmogaus – mamos, jos neteko būdamas (duomenys neskelbtini) metų, t. y. puikiai suvokdamas ryšį su mama. Be to, teismas turėjo įskaityti sumas, kurios buvo jau išmokėtos draudiko, ir priteisti skirtumą tarp reikalaujamos ir jau išmokėtos sumos.
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji (nepilnamečių A. D. ir E. D. atstovės pagal įstatymą) M. D. prašo: 1) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžio dalį, kuria V. S. taikytas BK 75 straipsnis, ir jam skirti atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant didesnį už nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį; 2) pripažinti, kad nenustatyta V. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių (BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) visiškai tenkinti M. D., A. D., E. D. civilinius ieškinius ir kiekvienam iš ADB ,,A“ priteisti po 80 740 Eur neturtinės žalos atlyginimo arba padidinti išmokas, atsižvelgiant į susiformavusią teismų praktiką; likusią sumą už padarytą žalą, kurios nepadengs draudimo bendrovė, priteisti iš V. S. darbdavio UAB ,,B“; 4) priteisti M. D. iš V. S. 700 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, ir 500 Eur išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.30. Teismas nepagrįstai nustatė V. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes asmuo turi tiek pripažinti kaltę, tiek nuoširdžiai gailėtis, o šiuo atveju to nenustatyta. Nuteistasis neigė, kad lenkė automobilį, tačiau byloje esantys duomenys paneigia šią nuteistojo poziciją. Taip pat atsiprašymas buvo formalus ir negali būti laikomas nuoširdžiu. Pažymėtina, kad šiuo atveju egzistuoja V. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių (BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Įvykio metu žuvo 5 (penki) jauno amžiaus žmonės, bylos nagrinėjimo metu nukentėjusieji ir jų atstovai prašė šią aplinkybę pripažinti kaip sunkinančią nuteistojo atsakomybę. Atitinkamai to prašoma apeliacinės instancijos teismo, nes teismas pabloginti nuteistojo padėtį gali, jei yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Be to, nepagrįstai nutarta nuteistajam atidėti bausmės vykdymą. Įvykio metu žuvo ne tik 5 (penki) asmenys, bet buvo sugadintos ir 3 (trys) transporto priemonės, tačiau nuteistasis buvo nubaustas kaip padaręs administracinį nusižengimą, nes jis realiai nubaustas tik teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.
1.31. Civiliniais ieškiniais buvo prašoma atlyginti M. D. ir jos vaikams A. D., E. D. po 100 000 Eur neturtinės žalos. Kadangi draudimo bendrovė atlygino kiekvienam po 19 260 Eur, likusi neatlyginta suma kiekvienam yra po 80 740 Eur. ADB ,,A“ savo poziciją grindžia 2009–2017 metų kasacinio teismo praktika, sutinkamai su Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsniu draudimo bendrovė nepaisant to, kiek yra nukentėjusių, trečiųjų asmenų neturtinę žalą atlygino iki 5000 Eur. Tai reiškia, kad likusi žala (nurodyta draudiko) iki 90 000 Eur buvo priteisiama arba iš kalto asmens, arba iš už žalą atsakingo asmens (darbdavio). 2018 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcija. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad nuo 2018 m. lapkričio 1 d. draudimo bendrovės atlygina 5 000 000 Eur žalą asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur žalą, padarytą turtui. Po šių pakeitimų susiformavusios teismų praktikos nėra. Negali būti formuojama praktika, kai padidinus kompensuotinos neturtinės žalos sumas net iki 5 000 000 Eur, realiai priteistinos sumos už žmogaus mirtį mažės nuo 90 000 Eur iki 19 260 Eur. Jeigu taip atsitiks, bus šiurkščiai pažeidžiami žuvusiųjų šeimos narių lūkesčiai dėl teisingos kompensacijos ne tik šioje byloje. Net jei būtų paisoma ADB ,,A“ atsiliepimo 19 punkte numatytų sumų, kad žala vienam asmeniui atlyginama iki 31 298 Eur, teismas nepadidino išmokėtų 19 260 Eur iki nurodytos sumos. Pažymėtina, kad iš teismų praktikos matyti, jog priteisiamos didesnės sumos dėl neturtinės žalos atlyginimo (skundo 10 punktas).
1.32. Nors teismo buvo prašoma priteisti 700 Eur, teismas priteisė tik 250 Eur. Advokatas pradėjo atstovauti ikiteisminio tyrimo pabaigoje, šeimos interesus atstovavo ir pirmosios instancijos teisme. Advokatas teikė visą būtiną teisinę pagalbą (ruošė dokumentus, susipažino su byla, konsultavo ir pan.), patyrė kelionės išlaidas, nes dėl posėdžių reikėdavo keliauti į kitą miestą. Nesutiktina, kad advokatas buvo tik civilinių ieškovų, o ne nukentėjusiųjų atstovas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinius skundus nuteistojo V. S. gynėjas advokatas Ramūnas Mikulskas prašo atmesti apeliacinius skundus dėl nuteistajam paskirtos bausmės, o klausimą dėl apeliantų prašomų neturtinės žalos dydžių palikti spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1.33. V. S. savo kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme, nurodė visas faktines aplinkybes dėl įvykusio įvykio. Nuteistasis parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai apgailestauja ir teisme pareiškė nuoširdžią užuojautą žuvusių šeimoms, artimiesiems ir visų atsiprašė. Tą patį padarė ir ikiteisminio tyrimo metu, ką patvirtina V. S. 2021 m. sausio 18 d. rašytas nuoširdaus atsiprašymo laiškas nukentėjusiesiems. Šis atsiprašymo laiškas nebuvo pateiktas nukentėjusiesiems tiesiogiai dėl objektyvių priežasčių – tuo metu galiojo griežti karantino apribojimai, nebuvo galimas tiesioginis kontaktas, todėl V. S. šį laišką pateikė ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui.
1.34. Šiuo atveju, priešingai nei nurodo apeliantai, egzistuoja nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. V. S. pripažino savo kaltę nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, gailisi ir dėl to labai išgyvena. Įvykis turėjo įtakos nuteistojo sveikatos būklei, taip pat nuteistasis ne kartą atsiprašė žuvusiųjų artimųjų. Šiuo atveju buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, esant nusikalstamam nuteistojo nerūpestingumui, t. y. švelniausiai kaltės formai. V. S. anksčiau nėra teistas, jam niekada nebuvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, galiojančių administracinių nusižengimų nuobaudų neturi ir niekada neturėjo, yra itin teigiamai charakterizuojamas savo darbdavio, kuris teisiamajame posėdyje parodė, kad V. S. yra pareigingas, sąžiningas ir darbštus darbuotojas, sugebantis atlikti visas jam pavedamas užduotis, taip pat per visą savo darbo laikotarpį nėra turėjęs jokių drausminių nuobaudų ar papeikimų.
1.35. Neegzistuoja nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių. Kaltinamajame akte nebuvo inkriminuotos nuteistojo padėtį sunkinančios aplinkybės, prokuroras atsakomybę sunkinančios aplinkybės neinkriminavo. Tai prieštarautų teismų praktikai, pasunkintų nuteistojo teisinę padėtį, nes asmens atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis negali būti pripažįstamos aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos kaltinamajame akte ar jame aprašytos jų faktinės aplinkybės. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, BK 60 straipsnis nesuteikia teismui teisės asmens atsakomybę sunkinančias aplinkybes pripažinti savo iniciatyva. Sutinkama, kad V. S. turi būti nubaustas už savo veiksmus, tačiau būtų neteisinga nubaudimą sieti išimtinai tik su padariniais. Tokia bausmių skyrimo praktika formuojama ir kitose kasacinėse bylose, kai taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat net ir tais atvejais, kai padaryti grubesni kelių eismo taisyklių pažeidimai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2010, 2K-579/2010). Apeliantų prašoma daug griežtesnė bausmė, susijusi su realia laisvės atėmimo bausme, nėra teisinga.
1.36. Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, pažiūrėjo ne tik per kaltininko ir nusikalstamos veikos prizmę, bet ir per visuomenės intereso prizmę. Turi būti atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Nuteistojo prisipažinimas, gailėjimasis leidžia jo asmenybę vertinti teigiamai, patvirtina, kad jis savo veiksmus vertina kritiškai, kad tai nėra kriminogeninė asmenybė. Teismas, skirdamas V. S. bausmės atidėjimą 2 (dvejiems) metams, tinkamai įvertino tai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, atsižvelgė į V. S. charakterizuojančias aplinkybes, pensinį amžių, sveikatos būklę, nuoširdų atsiprašymą, gailėjimąsi, todėl konstatuojama, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo.
1.37. Nekvestionuojama, kad nusikalstamos veikos padariniai yra labai sunkūs, tačiau turi būti atsižvelgiama į tai, kad buvo padaryta neatsargi nusikalstama veika, kurios padarinių nuteistasis nenumatė ir net negalėjo numatyti. Išimtinai tik iš teisinės pusės, baudžiamasis įstatymas, konkrečiai BK 281 straipsnio 5 dalis, nenumato veiką kvalifikuojančio požymio, t. y. sunkinančio požymio už daugiau nei vieno asmens žūtį. Tokia įstatymo dispozicija yra nulemta neatsargios veikos formos, todėl asmuo padarydamas dėl neatsargumo tokį nusikaltimą turėtų numatyti savo veikos pavojingumą, tačiau konkrečių padarinių asmuo iš anksto objektyviai negali žinoti. Akivaizdu, kad sunkūs padariniai neturėtų lemti skiriamos bausmės rūšies ir dydžio, tai nėra lemiamas veiksnys. Todėl griežtesnės bausmės skyrimas nepadės labiau pasiekti bausmės skyrimo tikslų bei paskirties. Pažymėtina, kad teismui nusprendus V. S. atidėti bausmės vykdymą, taip pat buvo paskirta nuteistajam intensyvi priežiūra ir įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
1.38. Dėl civilinių ieškinių pažymėtina, kad teismas, kiekvienu atveju priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, turi atsižvelgti į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Įstatymo nustatyta piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Dėl to manytina, kad apeliacinių skundų pagrįstumą dėl neturtinės žalos priteisimo ir teisingą jos dydį nustatys teismas.
Atsiliepimais į E. P., L. B., I. P. atstovo advokato A. Alimo, J. L., K. L., E. L. atstovės advokatės K. S.-Lankevičienės, M. D., A. M. atstovės advokatės R. Janušytės, J. R. įstatyminio atstovo I. R. apeliacinius skundus ADB ,,A“ vyr. teisininkas Andrius Sadauskas prašo atmesti apeliacinius skundus. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad visuose atsiliepimuose į apeliacinius skundus A. Sadauskas dėsto šiuos analogiškus argumentus:
1.39. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį, tuo tarpu tyčiniai, chuliganiškų paskatų sąlygoti smurtiniai veiksmai tokių prielaidų nesuponuoja (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-304-593/2018). V. S. įvykį sukėlė dėl neatsargumo, buvo blaivus, be to, jis pripažįsta savo atsakomybę, dėl to labai gailisi, atsiprašė visų nukentėjusiųjų.
1.40. Taip pat svarbu įvertinti kaltininko turtinę padėtį. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011).
Atsiliepimas
1.41. Draudiko paskaičiuota suma atitinka Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose (patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367) nurodomus neturtinės žalos dydžius (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijose nurodoma (6 punktas), kad mirties atveju vieno nukentėjusio trečiojo asmens, kuris turi teisę gauti draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, neturtinės žalos orientacinis dydis yra iki 30 MMA (įvykio metu 1 MMA buvo 642 Eur).
1.42. Teismų praktikoje nurodoma, kad priteisiant neturtinės žalos atlyginimą atsižvelgtina ir į kiekį asmenų, kurie dėl pažeidimo patyrė neturtinę žalą (kasacinė nutartis Nr. 2K-143-696/2017). Šiuo atveju neturtinę žalą dėl įvykio patyrė net keliolika asmenų, todėl į tai būtina atsižvelgti nustatant kiekvieno civilinio ieškovo patirtą neturtinę žalą. Taip pat teismų praktikoje nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose dėl artimo žmogaus mirties paprastai priteisiama iš viso nuo 10 000 iki 90 000 Eur neturtinės žalos. Draudikas šiuo metu jau yra išmokėjęs 308 160 Eur neturtinei žalai atlyginti (pranešimas policijai apie išmokas pridedamas), t. y. suma jau viršija teismų praktikoje nurodytą maksimalų išmokų dydį dėl vieno įvykio.
1.43. Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodoma, kad proceso išlaidos gali būti išieškomos tik iš pripažinto kaltu asmens, todėl proceso dalyviai turi teisę prašyti, kad teismas bylinėjimosi išlaidas pripažintų proceso išlaidomis ir jos būtų priteistos iš kaltinamojo (nuteistojo).
Atsiliepimas
1.44. Taip pat apeliacinės instancijos teismas išskiria atsiliepimuose į apeliacinius skundus dėstomus argumentus, kurie individualizuoti atitinkamiems apeliantams.
1.45. Dėl E. P., L. B., I. P. atstovo advokato A. Alimo apeliacinio skundo pažymėtina, kad teismų praktikoje susiformavusi nuostata, jog kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui, motinai) (teismų praktika, nurodyta atsiliepimo 20–23 punktuose). Byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo teismų praktikos. Be to, žuvo nevienintelis tėvų vaikas, o apeliaciniame skunde nėra nurodoma teismų praktika, kuri leistų spręsti, kad žuvusiojo motinai E. P. ir patėviui I. P. turi būti priteistas didesnis neturtinės žalos atlyginimas nei sumos, kurias išmokėjo draudikas. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad civiliniai ieškovai patyrė daugiau nei po 19 260 Eur neturtinę žalą, kurią jau kompensavo draudikas, reikalavimas atmestinas. Kelių eismo taisyklių pažeidimo bylose broliams ar seserims (šiuo atveju žuvusiojo sesei L. B.), netekusiems savo seserų ar brolių, yra priteisiama įvairiai: 3000 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2-788/2018), 11 584,80 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-383/2010) ir pan. (atsižvelgti į teismų praktiką, nurodytą atsiliepimo 28–30 punktuose). Pažymėtina, kad L. B. neliko viena, ji turi abu tėvus, todėl draudiko išmokėtos sumos neturtinei žalai atlyginti laikytinos teisingomis ir pagrįstomis.
1.46. Dėl J. L., K. L., E. L. atstovės advokatės K. S.-Lankevičienės apeliacinio skundo nurodoma, kad teismų praktikoje susiformavusi nuostata, jog kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo tėvams (J. L. ir K. L.) priteistinų neturtinių žalų dydžiai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur, tai atsispindi ir atsiliepimo 20–22 punktuose nurodytoje teismų praktikoje. Šiuo atveju nebuvo nustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo teismų praktikos, priteistas 19 260 Eur neturtinės žalos dydis žuvusiojo tėvams yra tinkamas. Taip pat kelių eismo taisyklių pažeidimo bylose broliams ar seserims (šiuo atveju – E. L.), netekusiems savo seserų ar brolių, yra priteisiama įvairiai: 3000 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2-788/2018), 11 584,80 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-383/2010) ir pan. (atsiliepimo 27–29 punktai). Pažymėtina, kad E. L. neliko viena, ji turi abu tėvus. Dėl laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų pastebėtina, kad brangaus kapavietės sutvarkymo pasirinkimas negali būti laikomas nuteistojo neteisėtų veiksmų pasekmė, todėl nei jis, nei už jį atsakingas asmuo neturi šių išlaidų padengti. Draudiko vertinimu, nepaisant didelio nukentėjusiųjų skausmo, jie, siekdami civilinės atsakomybės taikymo, gali reikalauti tik tokių išlaidų, kurios pagal civilinės atsakomybės prievolės prigimtį buvo būtinos, priverstinės ir protingos. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). 9340 Eur išlaidos laidojimui ir kapavietės sutvarkymui civilinės atsakomybės kontekste nebuvo būtinos, priverstinės ir protingos. Civilinių ieškovų nurodoma dalis išlaidų (viršijančios draudiko išmokėtą sumą) taip pat nebuvo būtinos ir protingos, todėl jos nelaikytinos neteisėtų veiksmų rezultatu ir yra nekompensuotinos. Tai pagrindžia atsiliepimo 37–41 punktuose nurodyta teismų praktika. Be to, draudikas gavo informaciją, kad civiliniai ieškovai J. L. ir K. L. iš ,,Sodros“ gavo po 31 484,09 Eur vienkartines išmokas apdraustajam mirus (prie atsiliepimo į ieškinį pridėta ,,Sodros“ pretenzija ir informacija apie išmokas). Socialinės išmokos yra įskaitytinos į atlygintinos turtinės žalos dydį (CK 6.290 straipsnio 1 dalis). Kitaip tariant, civilinių ieškovų prašoma priteisti suma mažintina jų gautomis ir gaunamomis socialinėmis išmokomis, nes institucijos, išmokėjusios šias išmokas, gali jų pareikalauti iš draudiko, kaip tai numatyta CK 6.290 straipsnio 3 dalyje (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-399-432/2021). Draudikas kompensavo žuvusiojo tėvams laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidas, todėl reikalavimas priteisti papildomai atmestinas, jis yra nepagrįstas. Jei teismas manytų, kad civiliniai ieškovai patyrė daugiau turtinės žalos, reikalavimas draudiko atžvilgiu turėtų būti atmestas, nes civiliniai ieškovai gavo ,,Sodros“ išmokas, kurios įskaitytinos į turtinę žalą, todėl reikalavimas draudiko atžvilgiu atmestinas ir šiuo pagrindu.
1.47. Dėl M. D. apeliacinio skundo nurodoma, kad teismų praktikoje susiformavusi nuostata, jog kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems, šiuo atveju - žuvusiojo sutuoktinei M. D., priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur. Byloje nėra duomenų, kad civilinės ieškovės emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus, kad jos emocinė būklė ateityje nepasitaisys ir turės negrįžtamą įtaką jos sveikatai ar gyvenimo kokybei. Teismų praktikoje nurodoma, kad asmeniui, kurio sutuoktinis žuvo eismo įvykyje, yra priteisiamos tokios neturtinės žalos atlyginimo sumos: 5792 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/2013), 7240 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135/2013), 11 584 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344/2012) (atsiliepimo 23–25 punktai). Šiuo atveju žuvusiojo sutuoktinė yra jauno amžiaus (29 metų), todėl dar gali sukurti šeimą. Civilinė ieškovė neliko viena, ji turi vaikus. Draudiko vertinimu, į tai taip pat atsižvelgtina nustatant neturtinės žalos dydį. M. D. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo kasacine nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020 nustatytu neturtinės žalos dydžiu, tačiau su tokiu argumentu negalima sutikti, nes civilinė ieškovė toje byloje dėl eismo įvykio neteko vienintelių jai artimų žmonių – sutuoktinio ir motinos. Būdama sunkiai sužalota ji dar liko visiškai viena. Nagrinėjamu atveju civilinė ieškovė neliko viena, jos sveikata įvykio metu nebuvo sutrikdyta. Taip pat minėtoje byloje neturtinę žalą patyrė vienas asmuo, o nagrinėjamoje byloje – net keliolika (atsižvelgimas į asmenų, patyrusių neturtinę žalą, skaičių, kaip tai nurodyta kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017). Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas turėjo vadovautis kasacine nutartimi Nr. e3K-3-219-701/2020, tačiau vėlgi nesutinkama su apeliantės argumentu, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Pirma, minėtoje byloje buvo sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimas ne dėl sutuoktinio, o dėl dukters žūties. Antra, toje byloje žmogus žuvo ne eismo įvykio, o nelaimingo atsitikimo kalnuose metu. Trečia, tėvai turėjo vieną dukrą, su kuria jie gyveno, ją išlaikė. Ketvirta, minėtoje byloje neturtinę žalą patyrė 2 (du) asmenys, o nagrinėjamoje byloje – net keliolika. Taip pat apeliantė vadovaujasi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017, kuri šiuo atveju taip pat neaktuali, nes faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi – šiuo atveju žuvo žmogus, o kasacinio teismo išnagrinėtos bylos atveju buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Teismų praktikoje aiškiai nurodyta, kad nustatant neturtinės žalos dydį, būtina laikytis lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai. Kadangi bylos nėra analogiškos, o aplinkybės ženkliai skiriasi, vadovautis aptariamoje kasacinėje nutartyje nustatytu neturtinės žalos dydžiu nėra teisinio pagrindo. Taip pat atmestinas argumentas, kad žūties atveju visais atvejais neturtinės žalos patiriama daugiau nei dėl sveikatos sutrikdymo, nepaisant jo masto. Draudiko vertinimu, dažnai, ypač sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, nukentėjęs asmuo patiria didesnę neturtinę žalą nei asmenys, kurie neteko artimojo. Sunkiai sužalotas žmogus paprastai yra pasmerktas iki gyvenimo pabaigos kęsti skausmus, nepatogumus, kaltę dėl buvimo našta artimiesiems, jam žymiai sunkiau arba neįmanoma vystyti pilnaverčių santykių su kitais žmonėmis, užsiimti mėgstama veikla ir pan. Kitaip tariant, jis tiesiogiai jaučia pasekmes, kurios dažnu atveju lydi jį visą gyvenimą. Neabejotina, kad artimojo žūties atveju artimųjų skausmas taip pat yra didelis, tačiau šie asmenys turi vienas kitą, turi visas galimybes gyvenime užsiimti mėgstamomis veiklomis, pilnavertiškai stiprinti ir kurti santykius su kitais žmonėmis. Dėl M. D. vaikų A. D. ir E. D. neturtinės žalos pažymėtina, kad kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo vaikams priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur. Kiekvienam vaikui priteisti daugiau nei 19 260 Eur yra nepagrįsta, nes dėl eismo įvykio neturtinę žalą patyrė net keliolika asmenų, be to, jiems iš viso jau išmokėta virš 308 000 Eur neturtinei žalai kompensuoti skirtų draudimo išmokų.
1.48. Dėl A. M. atstovės advokatės R. Janušytės apeliacinio skundo nurodoma, kad civilinis ieškovas yra suaugęs asmuo, iki įvykio negyveno kartu su žuvusiąja (įvykio metu G. M. buvo (duomenys neskelbtini) metų), nebuvo jos išlaikomas, nevedė bendro ūkio ir pan. Žuvusioji vedė ūkį su sugyventiniu, su juo augino vaiką. Turtinė žala A. M. nebuvo padaryta. Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo tėvams priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur. Pilnamečio žuvusiojo asmens tėvams priteisiamos mažesnės sumos. Todėl šioje byloje svarbu įvertinti, kad žuvusioji buvo suaugusi, buvo sukūrusi savarankišką, atskirą nuo civilinio ieškovo, gyvenimą, su A. M. negyveno. Byloje nenustatyta, kad civilinis ieškovas buvo išlaikomas dukters, kad kas mėnesį būtų gavęs jos gaunamų pajamų dalį, ar kad egzistuoja kitos ypatingos aplinkybės, dėl kurių teismo nustatyta neturtinė žala turėtų būti didinama. Nors žuvusioji ir A. M. palaikė artimus santykius, jie bendravo, tačiau dar kartą paminėtina, kad su juo kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio. Byloje nėra duomenų, kad civilinio ieškovo emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus, kad jo emocinė būklė ateityje nepasitaisys ir turės negrįžtamą įtaką jo sveikatai ar gyvenimo kokybei (atkreipti dėmesį į teismų praktiką, numatytą atsiliepimo 23–27 punktuose).
1.49. Dėl J. R. įstatyminio atstovo I. R. apeliacinio skundo pažymėtina, kad neturtinę žalą dėl įvykio patyrė net keliolika asmenų, todėl nustatant civilinio ieškovo patirtą neturtinę žalą į tai būtina atsižvelgti, be to, civiliniam ieškovui buvo padaryta nedidelė 1060 Eur turtinė žala. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo sutuoktiniui priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (atsižvelgti į teismų praktiką, numatytą atsiliepimo 22–26 punktuose). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog civilinio ieškovo emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus, kad civilinio ieškovo emocinė būklė ateityje nepasitaisys ir turės negrįžtamą įtaką jo sveikatai ar gyvenimo kokybei. Šiuo atveju žuvusiosios sugyventinis yra jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), todėl dar gali sukurti naują šeimą. Be to, I. R. apeliaciniame skunde nenurodo, kodėl teismo nuosprendis dėl turtinės žalos yra nepagrįstas. Sutiktina, kad 1060 Eur išlaidos yra pagrįstos, tačiau negalima sutikti, jog jas visas turi kompensuoti draudikas (draudikas kompensavo 740 Eur išlaidų). Civilinio ieškovo prašoma su laidojimu susijusi suma mažintina 320 Eur dydžio laidojimo pašalpa, kuri įskaitytina į atlygintinos žalos dydį pagal CK 6.291 straipsnio 2 dalį (laidojimo pašalpa mokama mirusį asmenį laidojančiam asmeniui. Išmokos dydis – 8 (aštuonios) bazinės socialinės išmokos (BSI – 40 Eur, 8 BSI – 320 Eur). Pašalpos mokėjimą reglamentuoja Paramos mirties atveju įstatymas). Dėl J. R. neturtinės žalos papildomai nurodoma, kad žuvusiojo vaikui priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur. Pavyzdžiui, Kauno apygardos teismas konstatavo, kad nepilnametė patyrė 22 000 Eur neturtinę žalą dėl mamos netekties ir 9500 Eur dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo. Dėl I. R. turtinės žalos pažymėtina, kad bendroji taisyklė yra ta, jog tėvai privalo išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo materialinei padėčiai. Tik tuo atveju, jei nustatoma, kad pilnametis vaikas mokosi, pareiga jį išlaikyti išlieka iki sukaks 24 (dvidešimt keturi) metai. Taip pat išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės. Tai dar kartą pagrindžia aplinkybę, kad ir žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik iki pilnametystės, nebent yra pateikiami įrodymai, kad vaikas nustatyta tvarka mokosi, tuomet žalos atlyginimas gali būti priteisimas iki 24 (dvidešimt keturių) metų amžiaus. Dėl šios priežasties periodinės išmokos galėtų būti priteisiamos nebent iki civiliniam ieškovui sukaks 18 (aštuoniolika) metų arba jis bus emancipuotas. Draudikas iš esmės sutinka, kad civilinis ieškovas iki pilnametystės kas mėnesį patirs po 400 Eur turtinę žalą, tačiau draudikas turi informacijos, jog dalis nurodomos žalos yra atlyginta socialinio draudimo išmokų forma. Draudikui ,,Sodra“ pateikė pretenziją, iš kurios matyti, kad ,,Sodra“ nelaimingą atsitikimą darbe pripažino draudžiamuoju ir paskyrė bei 2021 m. spalio 26 d. J. R. išmokėjo vienkartinę išmoką apdraustajam mirus – 31 484,09 Eur. Be to, civiliniam ieškovui skirta kasmėnesinė našlaičių pensija – po 126,12 Eur. J. R. išmokėtos socialinio draudimo išmokos įskaitytinos į civilinio ieškovo reikalaujamą sumą, todėl civilinio ieškovo reikalavimas iš dalies nepagrįstas (nepagrįstas 302,01 Eur kasmėnesine suma). Draudikas pripažįsta civilinio ieškovo reikalavimą priteisti tik 97,99 Eur kas mėnesį iki pilnametystės, nes likusią ieškovo nurodomą turtinę žalą jau dabar atlygino ,,Sodra“ (vienkartinė išmoka + dalis našlaičių pensijos) ir atlygins kas mėnesį (periodinės našlaičių pensijos forma) iki pilnametystės. Reikalaujama suma (sumažinta socialinių išmokų dydžiu) priteistina tik iki pilnametystės, nes nėra jokių įrodymų, kad civilinis ieškovas mokysis, o vien remiantis prielaidomis reikalavimas negali būti tenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras E. Motiejūnas, nukentėjusieji J. L., K. L., I. R., nukentėjusiųjų atstovai advokatai K. S.-Lankevičienė, L. S., R. Janušytė, P. Ravlučevičius prašė apeliacinius skundus patenkinti, o nuteistojo gynėjas advokatas R. Mikulskas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Apibendrinant apeliacinius skundus, matyti, kad apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismui V. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu ir sprendimu, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, atidėti bausmės vykdymą. Be to, apeliacinius skundus padavę nukentėjusieji nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, susijusia su civilinių ieškinių išsprendimu. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
Dėl nuteistajam paskirtos bausmės ir jos vykdymo atidėjimo
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-511/2022, 12 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).
Pagal BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų skaičių, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę (BK 61 straipsnio 4 dalis).
Taigi, teismui parenkant skiriamos bausmės rūšį ir dydį, be kita ko, svarbu, ar byloje yra nustatytos lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė V. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau nustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į ją atsižvelgė ne tik parinkdamas V. S. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį, bet ir atidėdamas bausmės vykdymą. Apeliantai nesutinka, kad šioje byloje egzistuoja ši aplinkybė. Kadangi, kaip minėta, kaltininko atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (ne)buvimas turi svarbią teisinę reikšmę, individualizuojant bausmę, teisėjų kolegija, vertindama skundžiamo nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo, pirmiausiai patikrina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė V. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (pažymėtina, kad dalis apeliantų kelią klausimą dėl V. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte).
Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad teismas turi nustatyti du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153-976/2022, 29 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).
Sprendžiant klausimą, ar V. S. pareiškimas dėl kaltės pripažinimo, kartu nesutinkant su kai kuriomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, svarbu akcentuoti, jog pagal teismų praktiką prisipažinimas nereiškia, kad kaltininkas turi sutikti su visa kaltinimų apimtimi – turi būti pripažįstamos esminės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, taip pat kaltinamais neturi visiškai sutikti su jo veikos teisiniu vertinimu, kuris pateiktas kaltinime (kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-976/2020, 10 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Siekiant nustatyti, ar V. S. proceso metu išreikšta pozicija atitinka prisipažinimui keliamus reikalavimus, būtina nustatyti, ar jis pripažino esmines faktines nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, aplinkybes.
Minėta, kad V. S. buvo kaltinamas ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis vairuodamas automobilį, buvo neatsargus ir neatidus, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127, 136.3, 140.3 punktų reikalavimus, draudžiamojo kelio ženklo Nr. 325 reikalavimą „Draudžiama lenkti transporto priemones“, t. y. vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, esant apsnigtai ir slidžiai kelio dangai, priartėjęs prie priekyje ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančio krovininio automobilio su puspriekabe, prieš pradėdamas lenkti šią transporto priemonę neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, lenkdamas automobilį įvažiavo į priešingą eismo pusę ir važiavo kelio ženklo Nr. 325 „Draudžiama lenkti transporto priemones“ galiojimo zonoje, grįžęs į savo eismo juostą, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu, kuris nuo smūgio buvo išstumtas į priešingą eismo pusę, kur susidūrė su minėtu V. S. aplenktu krovininiu automobiliu su puspriekabe, dėl patirtų sužalojimų žuvo kito automobilio vairuotojas ir su juo važiavę keleiviai.
Apklausiamas pirmosios instancijos teisme V. S. parodė, kad važiuojamoji dalis buvo apsnigta, slidi, kelias nevalytas; prieš jį važiavo krovininis automobilis; jis važiavo už krovininio automobilio saugiu atstumu, atsilikęs maždaug 30 metrų, greitis buvo apie 70 km/h; tuo keliu jis važiuoja po kelis kartus per mėnesį, todėl žinojo, jog toje kelio vietoje lenkimas yra draudžiamas; važiuodamas paskui krovininį automobilį, kuris važiavo panašiu greičiu, pamatė, kad užsidegė vilkiko stabdžių žibintai, todėl suprato, jog vilkikas yra stabdomas; jis pradėjo stabdyti savo automobilį, tačiau automobilis tapo nevaldomas; automobilį metė į dešinę ir į kairę, išnešė į priepriešinio eismo juostą; jis dar bandė automobilį valdyti, tačiau automobilis užgeso, pradėjo dideliu greičiu slysti į priekį ir į kairę, pradėjo suktis ir įvyko susidūrimas; kurioje vietoje įvyko susidūrimas, negali pasakyti, nes viskas vyko labai greitai, priešais atvažiuojančio automobilio nematė; vilkiko jis nelenkė ir kairio posūkio signalo nejungė, tai tikrai žino, nebent galėjo įjungti bandydamas suvaldyti automobilį. Analogiškus parodymus V. S. davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Vertinant šiuos kaltinamojo parodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis nepripažino esminių jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, o būtent: kad jis, prieš pradėdamas lenkti vilkiką su puspriekabe, neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, lenkdamas automobilį įvažiavo į priešingą eismo pusę ir važiavo kelio ženklo Nr. 325 „Draudžiama lenkti transporto priemones“ galiojimo zonoje, t. y. nepripažino aplinkybės, kad nesuvaldė savo vairuojamo automobilio lenkimo neleistinoje vietoje metu, teigdamas, jog nebandė lenkti vilkiko, nes žinojo, kad toje kelio atkarpoje lenkimas yra draudžiamas, o automobilio nesuvaldė tiesiog važiuodamas iš paskos vilkikui ir šiam pradėjus stabdyti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokių inkriminuotos nusikalstamos veikos esminių aplinkybių nepripažinimas neleidžia konstatuoti, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką.
Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo aiškinamasi, ar V. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad V. S. iš esmės savo kaltę dėl eismo įvykio pripažino, todėl kartu su jo nuoširdžiu gailėjimusi pripažino tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau pirmosios instancijos teismas nebuvo nuoseklus, darydamas šią išvadą. Iš 2021 m. lapkričio 12 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad po kaltinamojo duotų parodymų ir pareiškimo dėl kaltės prisipažinimo dėl jam pareikšto kaltinimo jo gynėjas prašė taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Pažymėtina, kad BPK 273 straipsnyje numatytas sutrumpintas tyrimas, kurį taikant netiriami kiti įrodymai, t. y. neapklausiami liudytojai ir nukentėjusieji, leidžiamas tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis prisipažįsta kaltas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netaikė sutrumpinto įrodymų tyrimo, motyvuodamas tuo, kad kaltinamasis ginčijo jam pareikštą kaltinimą dėl tam tikrų aplinkybių. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodyta, kad nors kaltinamasis neigė jam inkriminuotą neatsargų vilkimo lenkimą neleistinoje vietoje, šią aplinkybę patvirtino liudytojo M. V. (vilkiko vairuotojo) parodymai, jog jį pasivijęs lengvasis automobilis iš karto pradėjo rodyti kairio posūkio signalą, pradėjo lenkimo manevrą ir tada tapo nevaldomas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šie liudytojo parodymai paneigia kaltinamojo teiginius apie tai, kad jis, pamatęs vilkiko stabdymo šviesas, pradėjo stabdyti savo automobilį ir tada pradėjo slysti. Be to, nurodė, kad iki eismo įvykio vilkiko greitis neviršijo 77 km/h, todėl, jeigu, kaip teigia kaltinamasis, jis, važiuodamas už vilkino saugiu (apie 30 metrų) atstumu ir apie 70 km/h greičiu, pradėjo stabdyti, greitis turėjo mažėti, o automobiliui tapus nevaldomam, sunkiai tikėtina, kad jis, slysdamas ir sukdamasis, galėjo pavykti ir aplenkti vilkiką. Remdamasis šiais motyvais, pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo šios aplinkybės šalinti iš V. S. pareikšto kaltinimo. Nepaisant to, kad kaltinamasis nepripažino (o pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo pašalinti iš kaltinimo) esminės šios bylos aplinkybės – pagal KET neleistino vilkiko lenkimo manevro, kurio metu kaltinamasis nesuvaldė vairuojamo automobilio, skundžiamame nuosprendyje V. S. deklaratyvus kaltės pripažinimas sudarė pagrindą nustatyti aptariamą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo nepagrįstai nustatyta ne tik dėl to, kad V. S. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, bet ir dėl to, jog, priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, nenustatytas antras aptariamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės aspektas – nuoširdus gailėjimasis. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu, pateikdamas nuoširdaus atsiprašymo raštą tyrėjui (dėl karantino apribojimo neturėjo galimybės atsiprašyti nukentėjusiųjų asmeniškai), taip pat teisiamajame posėdyje. Kita vertus, minėti nuteistojo parodymai ir jo užimta pozicija dėl jam pareikšto kaltinimo viso baudžiamojo proceso metu neleidžia spręsti, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir nepagrįstai nustatė V. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl ji šalintina iš skundžiamo nuosprendžio.
Dviejuose apeliaciniuose skunduose keliamas klausimas dėl V. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies punkte, nustatymo. Pagal šį punktą atsakomybę sunkinančia laikoma aplinkybė, kai dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių arba kilo reali grėsmė nukentėjusio asmens gyvybei. Nagrinėjamu atveju aktualūs tik sunkūs padariniai. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šis klausimas taip pat buvo keliamas. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad kaltinamojo sukeltas eismo įvykis nulėmė penkių asmenų mirtį ir tai laikytina sunkiomis nusikalstamos veikos pasekmėmis, tačiau šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės prokuroras kaltinamajam neinkriminavo, o BK 60 straipsnis nesuteikia teismui teisės atsakomybę sunkinančias aplinkybes pripažinti savo iniciatyva, todėl jos pripažinimas nuosprendyje kaltinamajam būtų netikėtas ir pažeistų jo teisę į gynybą. Remdamasis šiais motyvais, pirmosios instancijos teismas aptariamą aplinkybę vertino ne kaip sunkinančią, o kaip kitą aplinkybę, turinčią įtaką bausmės skyrimui.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad sunkių padarinių sukėlimas teismo pripažįstamas atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jeigu sunkūs padariniai nėra inkriminuoto nusikalstamos veikos sudėties požymis; tai seka iš BK 60 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188/2009). BK 281 straipsnio 5 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą vairuojant kelių transporto priemonę, jeigu dėl to įvykio eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. BK 281 straipsnio 5 dalis kaip nusikaltimą kvalifikuojantį požymį įvardija vieno žmogaus žūtį. Be abejo, ir kelių žmonių žūtis atitiks BK 281 straipsnio 5 dalies kvalifikuojantį požymį ir veika bus kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 5 dalį kaip pavienis nusikaltimas. Minėta, kad pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punktą atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama kai dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ir vieno žmogaus žūtis yra sunkus padarinys; kartu žmogaus žūtis yra BK 281 straipsnio 6 dalyje (nagrinėjamu atveju – BK 281 straipsnio 5 dalyje, tačiau nurodyta teismų praktika tinka ir nagrinėjamai bylai) numatytas nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis – veikos padarinys, todėl vieno žmogaus žūtis negali būti papildomai pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau dviejų ar daugiau žmonių žūtis, nors ir nekeičia padarytos veikos kvalifikacijos, didina veikos pavojingumą ir, atsižvelgiant į veikos pobūdį ir padarinių kilimo priežastis, teismo gali būti pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188/2009, Nr. 2K-73/2010).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad V. S. veika pasireiškė šiurkščiu kaltinime nurodytų KET reikalavimų pažeidimu, vairuojant transporto priemonę, nepasirinkus saugaus važiavo greičio, neatsižvelgus į važiavimo ir meteorologines sąlygas, esant apsnigtai ir slidžiai kelio dangai, prieš atliekant lenkimo manevrą neįsitikinus, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva. Ši veika sukėlė itin sunkius padarinius – žuvo penki žmonės. Atsižvelgdama į V. S. inkriminuoto baudžiamojo įstatymo formuluotę ir padaryto nusikaltimo padarinius, teisėjų kolegija laiko, kad penkių žmonių žūtis šioje byloje pripažintina V. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte.
Dėl skundžiamojo nuosprendžio motyvų, kad aptariamos atsakomybę sunkinančios aplinkybės prokuroras kaltinamajam neinkriminavo, o teismas atsakomybę sunkinančių aplinkybių negali pripažinti savo iniciatyva, pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas sprendžia atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimą, esant tokioms alternatyvioms sąlygoms: 1) baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė nurodyta kaltinamajame akte; 2) nors aplinkybė ir nenurodyta kaltinamajame akte, tačiau tokią aplinkybę atitinkantys faktai yra aprašyti kaltinamajame akte ar byloje nustatyta tvarka gautame rašytiniame prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-976/2022, 28 punktas). Be abejo, teismai, spręsdami dėl asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo, turi nepažeisti kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo teisės į gynybą, o teismo sprendimas negali būti netikėtas asmeniui, kuriam tokios aplinkybės nustatomos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019, 7 punktas). Nagrinėjamu atveju prokuroro surašytame kaltinamajame akte buvo nurodyti V. S. nusikalstamos veikos padariniai – penkių asmenų žūtis, tačiau nebuvo pateiktas prokuroro įvertinimas šią aplinkybę laikyti V. S. atsakomybę sunkinančia. Pažymėtina, kad tai negali užkirsti kelio šią aplinkybę konstatuoti, jeigu iš kaltinamajame akte nurodytų duomenų galima daryti išvadą, jog ši aplinkybė egzistuoja. Galutinį sprendimą dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių buvimo byloje priima bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas nuosprendį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019, 9 punktas). Taigi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenurodymas kaltinamajame akte neužkerta kelio teismui ją pripažinti (turint omeny, tokią aplinkybę atitinkantys faktai yra aprašyti kaltinamajame akte), priimant nuosprendį. Aptariamos V. S. atsakomybę sukinančios aplinkybės pripažinimas nėra netikėtas kaltinamajam, kadangi šią aplinkybę patvirtinantys duomenys atsispindėjo tiek bylos medžiagoje, tiek kaltinamajame akte. Taigi, nuteistajam neabejotinai buvo žinoma, kad jam inkriminuoti veiksmai sukėlė ypatingai sunkius padarinius – penkių žmonių žūtį.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė V. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad dėl jo veikos atsirado sunkių padarinių, todėl, nepažeisdama BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatų (pagal kurias pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nukentėjusiojo skundas), nustato šią V. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
Pasisakydama dėl V. S. paskirtos bausmės, teisėjų kolegija pažymi, kad BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas (iki aštuonerių metų). Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad parinkdamas V. S. laisvės atėmimo bausmės dydį teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamojo asmenybę – nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka, dirbantis (nuosprendžio priėmimo metu – senatvės pensininkas), darbdavio charakterizuojamas teigiamai, į kaltės formą ir rūšį (nusikalstamas nerūpestingumas), į sukeltas pasekmes – penkių jaunų žmonių žūtis, kuri negrįžtamai pakeitė jų šeimų ir artimųjų gyvenimus. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas parinko įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkį – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę. Iš esmės pirmosios instancijos teismas, turint omeny jo nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tinkamai atsižvelgė į kitus minėtus bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir parinko tinkamo dydžio bausmę, tačiau, teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė V. S. lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nepagrįstai nenustatė atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punktas), paskirta bausmė griežtintina, laisvės atėmimo bausmės dydį nustatant didesnį nei BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytas vidurkis, t. y. paskiriant nuteistajam 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Nustatyti dar didesnį laisvės atėmimo bausmės terminą – 7 (septynerius) metus, kaip to apeliaciniuose skunduose prašo prokuroras ir dalis nukentėjusiųjų, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę (neteistas, nebaustas administracine tvarka, veikos padarymo metu buvo dirbantis, šiuo metu senatvės pensininkas) ir į lengviausią neatsargios kaltės rūšį (nusikalstamas nerūpestingumas), artimos sankcijos maksimumui laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, tokia bausmė būtų akivaizdžiai per griežta.
Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad griežtesnę nei 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę, be prokuroro, prašė skirti tik dviejų žuvusiųjų artimieji, tačiau su pirmosios instancijos teismo sprendimu atidėti paskirtos bausmės vykdymą nesutiko visi apeliantai.
Skundžiamame nuosprendyje BK 75 straipsnio, reglamentuojančio bausmės vykdymo atidėjimą, 2 dalies, pagal kurią asmeniui, nuteistam laisvės atėmimo ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, taikymas motyvuojamas kaltinamojo teigiama asmenybe ir tuo, kad padarytas neatsargus nusikaltimas. Šios dvi aplinkybės sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui skirta per mažai dėmesio, nes neįvertintos kitos ne mažiau svarbios aplinkybės.
BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Aiškindamas šią nuostatą, kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).
Taigi, be V. S. asmenybės teigiamų aspektų, kuriems pirmosios instancijos teismas suteikė prioritetą, turėjo būti vertinamos ir kitos aplinkybės. Šiame kontekste aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai panašaus pobūdžio byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015), kurioje pažymėta, kad pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).
Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015). Pagal formuojamą teismų praktiką tais atvejais, kai kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ir dėl to žūsta žmonių, paprastai skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, nes priešingu atveju būtų ignoruojamos ar neįvertinamos dėl šio nusikaltimo prarastos įstatymų ginamos vertybės. Paprastai tokie atvejai vertinami ir kaip paneigiantys galimybę taikyti asmeniui bausmės vykdymo atidėjimą, nes nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės paskirtis bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo, nes, atidėjus bausmės vykdymą, ji iš esmės yra nevykdoma. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas negali prieštarauti teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams, įtvirtintiems BK 41 straipsnyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-434/2010, 2K-158/2011).
Dar vienoje panašaus pobūdžio byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-541-511/2015) kasacinis teismas išaiškino, kad pagal formuojamą teismų praktiką tais atvejais, kai kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ir dėl to žūsta žmonės, paprastai skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, nes bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams, įtvirtintiems BK 41 straipsnyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-434/2010, 2K-158/2011). Šiurkščiu KET pažeidimu laikytinas ne tik transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, bet ir tokie KET pažeidimai, kaip greičio viršijimas ir išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, sukeliant eismo įvykį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir kitas aplinkybes, t. y. kad V. S. šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus (nepasirinko saugaus greičio, neatžvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, esant apsnigtai ir slidžiai kelio dangai, prieš pradėdamas lenkti kitą transporto priemonę neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, lenkdamas kitą transporto priemonę įvažiavo į priešingą eismo pusę ir važiavo kelio ženklo Nr. 325 „Draudžiama lenkti transporto priemones“ galiojimo zonoje). Šie KET reikalavimų pažeidimai nulėmė eismo įvykį, kuris sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes – penkių jaunų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus) žūtį. Šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti net 16 nukentėjusiųjų (žuvusiųjų šeimos narių ir artimųjų giminaičių), kurie patyrė skaudžius V. S. nusikalstamos veikos padarinius. Be to, nuteistasis tik iš dalies pripažino savo kaltę, byloje nėra nei vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o jo padarytos nusikalstamos veikos pasekmės apeliacinės instancijos teismo pripažintos atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Šiuo atveju be realios laisvės atėmimo neišvengiamai formuojasi nebaudžiamumo suvokimas ir nėra įgyvendinami bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio 2 dalį ir atidėjo paskirtos bausmės vykdymą, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikintina.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-114/2008, 2K-118/2013 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu akcinėje draudimo bendrovėje „A“ (toliau – ADB „A“ arba Draudikas) buvo apdrausta transporto priemonės „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, ADB „A“ yra įpareigota išmokėti draudimo išmoką už žalą, dėl kurios padarymo kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.
Bylos duomenimis, Draudikas nukentėjusiesiems – žuvusiųjų šeimos nariams ir artimiesiems: žuvusiojo D. B. motinai E. P., seseriai L. B. ir patėviui I. P.; žuvusiojo M. D. sutuoktinei M. D., sūnui A. D. ir dukrai E. D., žuvusiojo D. K. motinai O. K., broliui Ž. K., broliui S. K. ir seseriai G. K., žuvusiojo R. L. motinai J. L., tėvui K. L. ir seseriai E. L., žuvusiosios G. M. tėvui A. M., sugyventiniui I. R. ir sūnui J. R. dėl jų patirtos neturtinės žalos iki teisminio bylos nagrinėjimo pradžios išmokėjo kiekvienam po 19 260 Eur draudimo išmoką.
Visi nukentėjusieji, išskyrus žuvusiojo D. K. šeimos narius ir artimuosius giminaičius, pareiškė civilinius ieškinius dėl papildomos neturtinės žalos atlyginimo. Žuvusiojo D. B. motina ir patėvis prašė papildomai priteisti po 15 740 Eur, o sesuo – 5740 Eur neturtinės žalos atlyginio. Žuvusiojo M. D. sutuoktinė, sūnus ir dukra prašė papildomai priteisti po 80 740 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Žuvusiojo R. L. motina, tėvas ir sesuo prašė papildomai priteisti po 80 740 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Žuvusiosios G. M. tėvas prašė papildomai priteisti 480 740 Eur, o sugyventinis ir sūnus – po 100 000 Eur (atėmus išmokėtą draudimo išmoką dėl neturtinės žalos atlyginimo).
Skundžiamu nuosprendžiu atmesti visi nukentėjusiųjų reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas šį spendimą motyvavo tuo, kad, visų pirma, padarytas neatsargus nusikaltimas, esant švelniausiai kaltės formai, kaltinamasis nuoširdžiai pergyvena dėl savo veiksmų padarinių, atsiprašė nukentėjusiųjų. Antra, nukentėjusieji yra artimiausi žuvusiųjų asmenys, juos siejo itin glaudūs ryšiai (santuokos ir partnerystės siejami asmenys, kartu gyvenantys tėvai ir vaikai, broliai ir seserys, siejami bendro gyvenimo, bendros buities ir kasdienių rūpesčių, džiaugsmų ir ateities planų), todėl nukentėjusiųjų praradimas iš esmės yra panašus, skiriasi tik kiekvieno asmens emocinis santykis su netektimi, gebėjimas ją priimti ir planuoti savo ateitį be žuvusio artimo žmogaus, todėl, pirmosios instancijos teismo manymu, nukentėjusiųjų patirta neturtinė žala turėtų būti atlyginti panašiai, būtent vienodas neturtinės žalos atlyginimo sumas nukentėjusiesiems išmokėjo Draudikas. Trečia, Draudiko nukentėjusiesiems išmokos draudimo išmokos neturtinei žalai atlyginti (minėta, kad kiekvienam nukentėjusiajam Draudikas sumokėjo po 19 260 Eur neturtinei žalai kompensuoti) atitinka suformuotą teismų praktiką šios kategorijos bylose. Ketvirta, žuvusiojo D. K. artimieji didesnių, nei išmokėjo Draudimas, neturtinės žalos atlyginimo sumų nereikalavo, tačiau tai nereiškia, kad jie patyrė mažesnę netektį, todėl kitų nukentėjusiųjų reikalavimų tenkinimas nukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos, nesant tam išimtinių aplinkybių, neatitiktų teisingumo principo civilinių ieškinių nepareiškusių nukentėjusiųjų (D. K. artimųjų) atžvilgiu.
Dėl pirmosios instancijos teismo paskutinio (ketvirto) argumento teisėjų kolegija iš karto pažymi, kad jis yra nepagrįstas ir ydingas. Aplinkybė, kad dalis nukentėjusiųjų sutiko su jiems Draudiko išmokėtos draudimo išmokos (neturtinei žalai atlyginti) dydžiu, jokiu būdu nereiškia, jog kitiems nukentėjusiesiems, nesutikusiems su tokiu dydžiu, nėra pagrindo priteisti didesnių neturtinės žalos sumų. Šiame kontekste pirmosios instancijos teismas be pagrindo siekė užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą žuvusiojo D. K. artimųjų atžvilgiu. Neteikti civilinio ieškinio tai jų teisė ir tai neturi jokios įtakos civilinius ieškinius pareiškusių nukentėjusiųjų reikalavimų išsprendimui.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neindividualizavo nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydžių, o civilinių ieškinių reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendė formaliai. Pagal kasacinio teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018).
Nesutiktina su apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad pagal kasacinio teismo praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo eismo įvykių bylose, kai žūsta žmogus, priteisiamas nuo 2000 Eur iki 30 000 Eur atlyginimas, pats nesivadovavo cituojama teismų praktika, nes nemotyvavo, kodėl šiuo atveju pakankama suma yra tik 19 260 Eur. Pažymėtina, kad teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018). Taigi, apeliantų argumentai, susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nurodė teismų praktiką, kurioje priteisiamas iki 30 000 Eur žalos atlyginimas, tačiau pakankama laikė mažesnę, t. y. 19 260 Eur, sumą, yra nepagrįsti. Be to, taikydamas minėtą kriterijų (teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius), bylą nagrinėjantis teismas nebūtinai turi atsižvelgti tik į didžiausius priteistinos žalos dydžius.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį turi būti įvertintas nukentėjusiųjų skaičius ir bendra jiems atlygintina pinigų suma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-119-303/2021). Bylos duomenimis, šiuo metu Draudikas jau yra išmokėjęs nukentėjusiesiems 308 160 Eur neturtinei žalai atlyginti. Be to, kaip matyti iš teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose priteisiamų neturtinės žalos dydžių, paprastai žuvusiojo broliams ir seserims priteistinos mažesnės pinigų sumos, nei tėvams (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-541-511/2015, 2K-188-648/2017, 2K-294-303/2018). Tokiu būdu taip pat pasireiškia apeliantų akcentuojamas neturtinės žalos dydžio individualizavimas, nors patys nukentėjusieji (išskyrus D. B. artimuosius) analogiškų sumų reikalauja tiek žuvusiojo tėvams, tiek broliams ar seserims, arba tiek tėvams, tiek žuvusiojo vaikams, t. y. neindividualizuoja prašomų priteisti pinigų sumų.
Dėl D. B. žūties nukentėjusiais pripažinti jo motina E. P., patėvis I. P. ir sesuo L. B.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su nukentėjusiųjų nurodytomis aplinkybėmis, kad žuvusiojo motina turėjo labai artimus ir šiltus santykius su sūnumi, auklėjo jį, dalydavosi džiaugsmu ir skausmu, o žinia apie tragišką pilnametystės nesulaukusio sūnaus žūtį sukėlė didelį sukrėtimą. Dėl patirtos traumos ji negali atsigauti, patiria emocijų kaitą, nerimą, jai sunkų valdyti emocijas prisiminus sūnų, šis skausmas išliks visam gyvenimui. Žuvusiojo sesuo turėjo su broliu glaudų tarpusavio ryšį, kasdien bendravo, o dėl brolio žūties pasikeitė jos gyvenimas. D. B. netektis sukrėtė ir jo patėvį, juos siejo glaudūs, pagarbūs ir artimi santykiai. Nors I. P. nebuvo žuvusiojo biologinis tėvas, tačiau augino jį nuo kūdikystės. Visi nukentėjusieji dėl artimo žmogaus netekties kreipėsi pas psichologus ir sveikatos priežiūros įstaigas, jie buvo konsultuojami, o motinai ir patėviui paskirti vaistai, L. B. sustabdė studijas. Nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, į tai, kad žuvusysis buvo nepilnametis, nukentėjusieji pateikė medicininius dokumentus, patvirtinančius jų nurodytas aplinkybes dėl kreipimosi į sveikatos priežiūros įstaigas, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo nustatyti žuvusiojo motinai ir patėviui 22 000 Eur atlygintinos neturtinės žalos dydį (kiekvienam), todėl jų civilinio ieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies ir jiems iš Draudiko priteisiama po 2740 Eur (22 000 Eur – 19 260 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Žuvusiojo seseriai Draudiko išmokėta 19 260 Eur laikytina pakankama kompensacija dėl jos patirtos neturtinės žalos, todėl reikalavimas priteisti didesnę sumą atmestinas.
Dėl M. D. žūties nukentėjusiaisiais pripažinti jo sutuoktinė M. D. ir mažamečiai vaikai A. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir E. D., gim. (duomenys neskelbtini) m. Sutuoktinės savo ir vaikų vardu pareikšto civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad po sutuoktinio žūties gyvenimas pasikeitė iš esmės – ji liko viena su mažamečiais vaikais be pagalbos juos auginant. Žuvus sutuoktiniui, šeima ne tik prarado maitintoją, nes jis vienas buvo dirbantis, bet ir vyrą bei tėvą, su kurio buvo itin artimi. Šeima prarado galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą – ji tapo našle, kuriai teko dviguba atsakomybė auginant vaikus, o vaikai neteko galimybės augti pilnavertėje šeimoje su abiem tėvais. Tėvo netektis vaikams ne tik sukėlė išgąstį ir pasimetimą, liūdesį, bet ir turi įtakos jų ankstyvajai raidai, apsunkino jų vaikystę. Nurodė, kad sutuoktino netektis ją labai sukrėtė ir šio sukrėtimo pasekmes jaučia iki šiol – lankosi pas specialistus, vartoja vaistus. Šiuo atveju teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su nukentėjusiosios M. D. civilinio ieškinio argumentais dėl gyvenimo pasikeitimo iš esmės, pagalbos auginant vaikus netekimo, prarastos galimybės šeimai gyventi pilnavertį gyvenimą, mažamečių vaikų patiriamų padarinių netekus tėvo. Žuvusiojo M. D. sutuoktinė liko su dviem mažamečiais vaikais, kuriais turi rūpintis ir auklėti viena. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiosios išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus, todėl jos nurodoma patirtos neturtinės žalos suma – 100 000 (įskaitant gautą draudimo išmoką) yra akivaizdžiai per didelė, neatitinka teismų praktikos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju M. D. patirtą neturtinę žalą kompensuotų 21 000 Eur suma. Akivaizdu, kad žuvusiojo M. D. vaikai dėl mažametystės šiuo metu pilnai nesupranta visų neigiamų pasekmių, kurias sukėlė tėvo netektis, todėl jiems priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymas pakankamai komplikuotas. Šiuo atveju teisėjų kolegija mano, kad vaikų patirtai neturtinei žalai kompensuoti nustatytina analogiška suma, kaip ir jų motinai, t. y. po 21 000 Eur. Taigi, M. D. savo ir vaikų vardu pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir jiems iš Draudiko priteisiama po 1740 Eur (21 000 Eur – 19 260 Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Dėl R. L. žūties nukentėjusiaisiais pripažinti jo tėvai J. L. ir K. L. bei sesuo E. L.. Nukentėjusieji nurodė, kad R. L. mokėsi dvyliktoje klasėje, buvo aktyvus, turėjo daug pomėgių ir visuomeninių veiklų, planų, sportavo, savaitgaliais ir po pamokų dirbo, jį teigiamai vertino pedagogai ir darbdaviai. Kartu su civilinių ieškiniu pateikti pedagogų ir trenerio teigiamos charakteristikos apie R. L.. Teisėjų kolegija neabejoja civiliniame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad R. L. žūtis jo šeimai buvo baisi tragedija, visiems šeimos nariams sukėlusia nepakeliamą netekties jausmą, sielvartą, sukrėtimą, tėvai jaučiasi sugniuždyti emociškai, nes prarado sūnų, kuriuo džiaugėsi kiekvieną dieną, mintys apie jį sukelia jiems didelius išgyvenimus, brolis seseriai buvo pavyzdys ir autoritetas. R. L. žūtis neigiamai paveikė jos šeimos narių sveikatą, jie kreipėsi gydytojų pagalbos, paskirtas gydymas medikamentais, diagnozuotos tokios ligos, kaip potrauminio streso, adaptacijos ir miego sutrikimai (tai patvirtinantys įrodymai pateikti byloje). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, į tai, kad žuvusysis buvo labai jauno amžiaus (dvyliktokas), nukentėjusieji pateikė medicininius dokumentus, patvirtinančius jų nurodytas aplinkybes dėl kreipimosi į sveikatos priežiūros įstaigas, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo nustatyti žuvusiojo tėvams 22 000 Eur atlygintinos neturtinės žalos dydį (kiekvienam), todėl jų civilinio ieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies ir jiems iš Draudiko priteisiama po 2740 Eur (22 000 Eur – 19 260 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Žuvusiojo seseriai Draudiko išmokėta 19 260 Eur laikytina pakankama kompensacija dėl jos patirtos neturtinės žalos, todėl reikalavimas priteisti didesnę sumą atmestinas.
Dėl G. M. žūties nukentėjusiaisiais pripažinti jos tėvas A. M., sugyventinis I. R. ir mažametis sūnus J. R., gim. (duomenys neskelbtini) m.
1.50. A. M. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad jis yra našlys nuo (duomenys neskelbtini) m., labai išgyveno žmonos netektį, dėl to sušlubavo jo sveikata. Nepaisant to, dukrą augino vienas nuo (duomenys neskelbtini) metų. Su dukra buvo labai artimi, vienas kitą palaikė. Jis 2019 m. patyrė širdies infarktą, jam buvo nustatytas 50 proc. netektas darbingumas, o nuo 2020 m. – 75 proc. Sveikatos pagerėjimui įtakos turėjo dukters rūpinimasis juo, nuolatinė pagalba. Po dukters žūties neteko vienintelio artimo ir svarbiausio žmogaus, nes ji buvo vienintelis jo vaikas. Dukters netektį išgyvena labai sunkiai, yra visiškai palūžęs, nemiega naktimis, turi vartoti raminamuosius vaistus, jam pačiam gyvenimas apsunko, jaučiasi visiškai vienišas. Netekus dukters, liko baisi tuštuma ir nepakeliamas skausmas. Dukra turi trejų metų sūnų ir jam lankant anūką labai sunku matyti, kad vaikas augs be mamos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti žuvusiosios tėvo nurodytomis aplinkybėmis. Neabejotinai A. M. sunkiai išgyveno dukros netektį ir iki šiol jaučia didelį emocinį skausmą. Kita vertus, nurodytos A. M. sveikatos problemos (pagrįstos prie civilinio ieškinio pridėtais medicininiais dokumentais) atsirado dar iki nagrinėjamo eismo įvykio. Įvykio metu jis kartu su dukra negyveno, nes ji buvo sukūrusi savo šeimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, konstatuoja, kad žuvusiosios tėvui Draudiko išmokėta 19 260 Eur laikytina pakankama kompensacija dėl jo patirtos neturtinės žalos, todėl reikalavimas priteisti didesnę sumą atmestinas.
1.51. Žuvusiosios sugyventinis I. R. savo ir nepilnamečio vaiko vardu pareikštame civiliniame ieškinyje reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad žuvus G. M. jis patyrė siaubą ir sukrėtimą, nerimą dėl savo ir sūnaus ateities, ypač buvo sunku pirmus tris mėnesius po jos žūties, nors ir dabar gyvena su šia nelaime, negali dirbti. Į medikus nesikreipė, bando tvarkytis pats, tačiau nežino kaip bus ateityje. Vaiko patirta neturtinė žala grindžiama tuo, kad motinos netekimas vaikui yra didžiausias jo praradimas ir baisiausia, kas galėjo atsitikti jo gyvenime. Šiuo atveju teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo abejoti I. R. nurodytomis aplinkybėmis. Jis liko vienas rūpintis ir auklėti mažametį vaiką. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad I. R. išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus, todėl jo nurodoma patirtos neturtinės žalos suma – 100 000 (įskaitant gautą draudimo išmoką) yra akivaizdžiai per didelė, neatitinka teismų praktikos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju I. R. patirtą neturtinę žalą kompensuotų 21 000 Eur suma. Žuvusiosios vaikas dėl mažametystės šiuo metu pilnai nesupranta visų neigiamų pasekmių, kurias sukėlė motinos netektis, todėl jam priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymas, kaip minėta, pakankamai komplikuotas. Šiuo atveju teisėjų kolegija mano, kad vaiko patirtai neturtinei žalai kompensuoti nustatytina analogiška suma, kaip ir jo tėvui, t. y. 21 000 Eur. Taigi, I. R. savo ir vaiko vardu pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir jiems iš Draudiko priteisiama po 1740 Eur (21 000 Eur – 19 260 Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Nukentėjusieji J. L. ir K. L. taip pat skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria išspręstas jų reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo. Patikslintu civilinio ieškinio reikalavimu buvo prašoma priteisti J. L. ir K. L. 4940 Eur turtinės žalos atlyginimo, šį reikalavimą grindžiant tuo, kad nukentėjusieji už žuvusiojo sūnaus kapavietę sumokėjo 7940 Eur, o Draudikas atlygino tik 3000 Eur. Nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde teigiama, kad jie pagrindė savo realiai turėtas kapavietės įrengimo išlaidas ir jos yra 7940 Eur, o ne 3000 Eur. Jie kapavietę norėjo įrengti tvarkingai, kokybiškai, kad būtų garantija, nesirinko biusto, statulos ar kitų prabangos dalykų. Nukentėjusiųjų teigimu, tokia suma, priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, visiškai atitinka ir teismų praktikoje priteisiamas sumas už kapo sutvarkymą ir paminklą (cituojama Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-550-487/2021, kurioje pagrįstomis ir protingomis pripažintos 7550 Eur kapavietės įrengimo išlaidos).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad kiekvienas asmuo yra laisvas rinktis kaip ir už kokią kainą tvarkyti artimo žmogaus kapavietę, pasirinkdamas brangias medžiagas ir pan., tačiau negali tikėtis, jog už žalą atsakingas asmuo atlygins visas patirtas išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant didelio nukentėjusiųjų skausmo, jie gali reikalauti tik tokių išlaidų, kurios buvo būtinos ir protingos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atlyginant laidojimo išlaidas turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijumi ir atlyginamos tik vidutinės (įprastos) kapavietės sutvarkymo išlaidos. Tokio atlyginimo dydis turi būti adekvatus, teisingas ir protingas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-489/2017). Nepaisant to, kad teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai priteisiamos apeliantų nurodyto dydžio kapavietės tvarkymo išlaidos, ši praktika labiau išimtinė. Paprastai teismų priteisiamos sumos svyruoja nuo 1500 iki 3000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146-895/2018, 2K-117-719/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-523-211/2018).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai atmestas J. L. ir K. L. reikalavimas dėl turtinės žalos (kapavietės sutvarkymo išlaidų) atlyginimo priteisimo.
Dėl proceso išlaidų pirmosios instancijos teisme
Nukentėjusioji M. D. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tik iš dalies patenkino jos reikalavimą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, t. y. iš prašomų priteisti 700 Eur priteisė tik 250 Eur. Nukentėjusiųjų J. L. ir K. L. teigimu, skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai atmestas jų reikalavimas dėl 1875 Eur atstovavimo priteisimo.
Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė, įvertinęs tai, kad nukentėjusiųjų civilinių ieškinių reikalavimai yra atmesti, išskyrus M. D. reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo vaikams priteisimo, kuris buvo iš dalies patenkintas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad nukentėjusiųjų atstovai iš esmės dalyvavo procese kaip civilinių ieškovų atstovai, todėl, pasak teismo, atmetus civilinių ieškinių reikalavimus, patirtos atstovavimo išlaidos neatlygintinos.
Teisėjų kolegija nesutinka su skundžiamo nuosprendžio teiginiais, kad advokatai šioje byloje dalyvavo iš esmės kaip civilinių ieškovų atstovai, todėl nepagrįstai didelę reikšmę suteikė aplinkybei dėl civilinių ieškinių reikalavimų atmetimo. Nukentėjusiesiems priteistinos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti jų atstovavimą baudžiamajame procese, kuris neapsiriboja vien civilinio ieškinio parengimu ir pateikimu. Nagrinėjamu atveju advokatai dalyvavo būtent kaip nukentėjusiųjų atstovai ir tik vėliau padėjo nukentėjusiesiems pareikšti civilinius ieškinius. Atstovai teikė nukentėjusiesiems paslaugas dar iki civilinių ieškinių pareiškimo, todėl nukentėjusieji, nepaisant jų pareikštų civilinių ieškinių išnagrinėjimo rezultatų, turi teisę į patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą (BPK 106 straipsnio 2 dalis). M. D. atstovas teikė profesionalias paslaugas nukentėjusiajai dar ikiteisminio tyrimo metu, parengė civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, 700 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma nelaikytina per didelė, todėl priteistina iš kaltinamojo.
Bylos duomenimis, nukentėjusiųjų J. L. ir K. L. atstovė jiems pradėjo atstovauti dar ikiteisminio tyrimo metu, ruošė pretenzijas dėl žalos atlyginimo Draudikui, dalyvavo nukentėjusiųjų apklausose, vėliau rengė civilinį ieškinį, kurį kelis kartus tikslino. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, 1875 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma nelaikytina per didelė, todėl priteistina J. L. (nes būtent ji atsiskaitė su atstove) iš kaltinamojo.
Nukentėjusioji J. L. taip pat nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria išspręstas jos prašymas dėl proceso išlaidų, t. y. negautų pajamų ir kelionės išlaidų, patirtų vykstant į teisiamuosius posėdžius. Nukentėjusiosios teigimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai apskaičiavo patirtas kelionės išlaidas ir priteisė per mažą sumą, nes pagal teismui pateiktus kvitus už kurą pirmą kartą sumokėta 19 Eur, o antrą – 19,65 Eur. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas tiesiogiai vadovavosi ne pateiktas kvitais, kuriuose tik nurodyta kokiai sumai tą dieną buvo įsipilta degalų, o teismo Finansų ir apskaitos skyriaus pateiktais kelionės išlaidų paskaičiavimais (6 t., b. l. 169, 170). Šie paskaičiavimai pateikti įvertinus kvituose nurodytą degalų kainą, atstumą iki teismo ir degalų sunaudojimo normą. Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai apskaičiavo jos darbo užmokestį už tas dienas, kai ji dalyvavo posėdžiuose. Pažymėtina, kad J. L. pirmosios instancijos teismui yra pateikusi darbdavio pažymas apie jos darbo užmokestį. Jose nurodytas jos gaunamas darbo užmokestis konkrečiais mėnesiais. J. L. pirmosios teismui nebuvo pateikusi duomenų apie jos vidutinį vienos dienos darbo užmokestį, todėl teismas pats minėtų pažymų pagrindu apskaičiavo jos vidutinį dienos darbo užmokestį – 61,16 Eur. Apeliantė, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė jos darbo užmokestį, nepateikia jokių paskaičiavimų, kurių pagrindu galima būtų patikrinti pirmosios instancijos teismo atliktą paskaičiavimą, todėl J. L. apeliacinio skundo reikalavimai dėl proceso išlaidų atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Nukentėjusioji M. D. prašo iš V. S. priteisti 500 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusieji J. L. ir K. L. – 650 Eur, nukentėjusysis A. M. – 1000 Eur. Be to, nukentėjusiajam I. R. apeliacinės instancijos teisme buvo teikiama antrinė teisinė pagalba (paskirtas atstovas advokatas) ir valstybės patirtų šios pagalbos išlaidų suma yra 266,67 Eur.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje.
Ši byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus, kurie iš dalies yra tenkinami, todėl BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu nukentėjusieji turi teisę į turėtų procesinių išlaidų atlyginimą. Nukentėjusiųjų atstovai parengė apeliacinius skundus, dalyvavo dviejuose apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, Atsižvelgiant į nukentėjusiesiems suteiktų paslaugų pobūdį ir mastą, nagrinėjamos bylos specifiką, nurodyto dydžio išlaidos nelaikytinos per didelėmis, todėl priteistinos iš nuteistojo. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiųjų J. L. ir K. L. nurodytos išlaidos priteistinos tik J. L., nes iš mokėjimo nurodymo matyti, jog būtent ji atsiskaitė su atstove už suteiktas teisines paslaugas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 ir 4 punktais,
nusprendžia:
patenkinti iš dalies apeliacinius skundus.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 10 d. nuosprendį.
Pašalinti V. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
Nustatyti V. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte.
Padidinti V. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki 5 (penkerių) metų.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, V. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant V. S. intensyvią priežiūrą ir įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).
Patenkinti iš dalies nukentėjusiųjų E. P. ir I. P. civilinio ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti jiems iš ADB „A“ po 2740 (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt) Eur (kiekvienam) neturtinės žalos atlyginimo.
Patenkinti iš dalies nukentėjusiosios M. D. savo ir nepilnamečių vaikų A. D. ir E. D. vardu pareikšto civilinio ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti jiems iš ADB „A“ po 1740 (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt) Eur (kiekvienam) neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečiams vaikams priteistas lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti jų atstovei pagal įstatymą M. D..
Patenkinti iš dalies nukentėjusiųjų J. L. ir K. L. civilinio ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti jiems iš ADB „A“ po 2740 (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt) Eur (kiekvienam) neturtinės žalos atlyginimo.
Patenkinti iš dalies nukentėjusiojo I. R. savo ir nepilnamečio vaiko J. R. vardu pareikšto civilinio ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti jiems iš ADB „A“ po 1740 (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt) Eur (kiekvienam) neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečiui vaikui priteistas lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti jo atstovui pagal įstatymą I. R..
Padidinti nukentėjusiajai M. D. iš V. S. priteistų proceso išlaidų (advokato teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti) sumą iki 700 (septynių šimtų) Eur.
Priteisti nukentėjusiajai J. L. iš V. S. 1875 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis) Eur proceso išlaidų (advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti).
Palikti nepakeistą kitą nuosprendžio dalį.
Priteisti nukentėjusiajai M. D. iš V. S. 500 (penkis šimtus) Eur proceso išlaidų (advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti).
Priteisti nukentėjusiajai J. L. iš V. S. 650 (šešis šimtus penkiasdešimt) Eur proceso išlaidų (advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti).
Priteisti nukentėjusiajam A. M. iš V. S. 1000 (vieną tūkstantį) Eur proceso išlaidų (advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti).
Priteisti valstybės naudai iš V. S. 266,67 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir 67 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.