Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės,

nukentėjusiesiems R. D. (R. D.), G. T., A. D. (A. D.) ir jų atstovui advokatui Gintautui Daugėlai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. D., A. D. ir G. T. atstovo advokato Gintauto Daugėlos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. D. paskirta galutinė laisvės atėmimo 8 (aštuoniems) mėnesiams bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuspręsta atidėti 3 (trejiems) metams įpareigojant atlyginti 7 804 Eur dydžio turtinę žalą, pagal 2020 m. birželio 10 d. pasižadėjimą, kasmet sumokant dalimis: iki 2021 m. birželio 10 d.– 2 601 Eur, iki 2022 m. birželio 10 d. – 2 601 Eur, iki 2023 m. birželio 10 d. – 2 602 Eur.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, A. D. nuspręsta skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui.

R. D. civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti iš dalies ir jam iš ADB „Gjensidige“ (toliau – draudikė) priteisti 6 000 Eur (šešis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Atmesti A. D. ir G. T. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nuspręsta nutraukti procesą dėl civilinių ieškovų turtinės žalos atlyginimo ir proceso išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. D. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, t. y.: 2019 m. sausio 14 d., apie 06.20 val., Minijos gatvėje, ties sankryža su Rūtų gatve, Klaipėdos m., vairuodamas automobilį BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keturių eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, važiuodamas antra eismo juosta, elgdamasis neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, viršijo didžiausią leistiną 50 km/h greitį, važiuodamas ne mažesniu nei 105 km/h greičiu, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, esant tamsiam paros metui, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, kad įsitikintų, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, bei partrenkė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją jam iš dešinės ėjusią pėsčiąją I. D., kuri po kontakto su automobiliu BMW 730 atsitrenkė į priešpriešine eismo juosta važiuojantį automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. V.. Dėl eismo įvykio metu patirtų kūno sužalojimų I. D. ligoninėje mirė. Šiais veiksmais A. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio mėn. 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkto (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 30 punkto (Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.), 127 punkto (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

2. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. D., A. D., G. T. atstovas advokatas G. Daugėla apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nuosprendžio dalis, kuriomis išspręsti bausmės skyrimo ir civilinio ieškinio (ne)tenkinimo klausimai:

1) A. D. paskirti ilgesnės trukmės laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą ir ilgesnės trukmės baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – ir jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus globos įstaigose ar senelių namuose;

2) tenkinti civilinį ieškinį ir iš ADB „Gjensidige“ priteisti A. D. ir G. T. po 90 000 Eur, o R. D., be jau priteistų 6 000 Eur, papildomai priteisti 84 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2.1. Kitą nuosprendžio dalį apeliantai prašo palikti nepakeistą. Mano, jog A. D. skirta per švelni bausmė, netinkamai nustatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas ir nepagrįstai atmesti A. D. ir G. T. civiliniai ieškiniai, o R. D. civilinis ieškinys sumažintas iki 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumos.

2.2. Teigia, jog teismas, skirdamas A. D. švelnią bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę, rėmėsi prieštaringomis išvadomis. Pavyzdžiui, teismas nurodė, kad atsižvelgia į tai, jog A. D. nebaustas administracinio nusižengimo nuobaudomis, tačiau taip pat nurodė, kad jis nėra baustas už šiurkštaus pobūdžio administracinius nusižengimus. Nors A. D. iš tikrųjų gailėjosi nusikaltęs, kiek galėjo, atlygino ir pasižadėjo ateityje atlyginti turtinę žalą, tačiau jis padarė labai šiurkščius KET pažeidimus. Miesto gatvėje, kur pastarajam buvo žinomos kelio ir eismo sąlygos, jis važiavo ne du, o beveik tris kartus didesniu nei leidžiama greičiu, nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusios I. D. ir ją partrenkė, o nuo patirtų kūno sužalojimų ji mirė. Bylos duomenimis, A. D. važiavimo greitis buvo toks didelis ir neprognozuojamas, jog I. D. nuo smūgio pakilo į orą apie dešimt metrų ir trenkėsi į kitą mašiną. Priešingai nei motyvavo teismas, A. D. buvimas donoru ir aplinkybė, jog jis suteikė I. D. pagalbą, nešvelnina jo baudžiamosios atsakomybės. Pažymi, kad asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikaltimą, gali būti skirta iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, o A. D. paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant. Teismas, turėdamas pagrindą atimti A. D. teisę vairuoti transporto priemones iki penkerių metų, tokią teisę atėmė dvejiems metams, nors pats A. D. sutiko nebevairuoti niekada. Mano, kad teismas nepagrįstai netaikė apeliantų atstovo prašytos taikyti baudžiamojo poveikio priemonės – nemokamų darbų. Tokį nusikaltimą įvykdęs asmuo, dirbdamas nemokamus darbus globos ar senelių namuose, parodytų pagarbą visuomenei ir suteiktų pagalbą galbūt po avarijų sužalotiems žmonėms. A. D. tokiam apeliantų prašymui neprieštaravo.

2.3. Nesutinka su teismo motyvais, kuriais atmesti A. D. ir G. T. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teigdamas, kad negalėjo išklausyti A. D. ir G. T. pozicijų bei parodymų, negalėjo įvertinti jų išgyvenimų dėl I. D. netekimo pasekmių, teismas pažeidė padarytos žalos visiško atlyginimo principą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245-6.251 straipsniai). Teismas nevykdė procesinių nuostatų, nustatančių, jog nukentėjusieji asmenys turi teisę dalyvauti procese, išsakyti savo poziciją, turi teisę turėti atstovą, prašyti priteisti padarytą žalą (BPK 1–2, 28, 44, 285 straipsniai ir kt.). Paaiškina, jog A. D. yra jūreivis ir į pirmąjį teismo posėdį atvyko, tačiau nebuvo išklausytas, nes posėdis buvo atidėtas ne dėl jo kaltės. R. D. gyvena ir dirba Londone. Karantinas sutrukdė atvykti į Lietuvą, tačiau R. D. dalyvavo byloje nuotoliniu būdu ir išsakė visos šeimos poziciją, liudijo apie tėvo (A. D.) ir močiutės (G. T.) santykius su mama (I. D.), detaliai paaiškino, kad močiutė yra serganti, todėl į posėdį dėl blogos savijautos atvykti negali. Dėl sveikatos problemų, G. T. negalėjo atvykti ir į kitą teismo posėdį, tačiau jame dalyvavo apeliantų atstovas advokatas. Teismas privalėjo užtikrinti teisę procese dalyvauti nukentėjusiesiems, o ne skubinti procesą karantino laikotarpiu ir jį vykdyti nuotoliniu būdu. Teismas privalėjo suteikti nukentėjusiesiems teisę išsakyti savo poziciją, jei jų atstovo paaiškinimai teismui buvo pernelyg abstraktūs, o motyvai bei argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo neaiškūs.

2.4. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nepagrįstai viršenybę suteikė ne Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymui (toliau – TPVCAPDĮ) , o Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintoms Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijoms (toliau – Rekomendacijos). Teismas motyvavo, kad Rekomendacijos yra teisingas draudimo bendrovės pasirinktos gynybos pagrindas, nes teisminė praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo yra formuojama Rekomendacijų pagrindu. Teigia, jog teismas neturėjo pagrindo vadovautis Rekomendacijomis ir minėto įstatymo nuostatų netaikyti ar taikyti ribotai. Tai reiškia, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 4 punktas, numatantis, kad nuo 2018 m. lapkričio 1 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui, teismui negalioja, nes, teismo vertinimu, „patirtos neturtinės žalos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“. Argumentuoja, jog Rekomendacijos nustato neturtinės žalos nustatymo gaires, kuriomis rekomenduojama vadovautis draudikams, o teismui jos neprivalomos. Teismas motyvavo, jog pagal Rekomendacijų 6 punkto nuostatas mirties atveju vieno nukentėjusio trečiojo asmens, kuris turi teisę gauti draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, neturtinės žalos orientacinis dydis yra iki 30 MMA, o pagal įvykio metu galiojusį MMA dydį (555 Eur) rekomenduojama draudimo išmoka asmeniui yra iki 16 650 Eur. Tokiais motyvais teismas nepagrįstai sumažino TPVCAPDĮ numatytas neturtinės žalos atlyginimo sumas nuo 5 000 000 Eur iki 10 000 Eur (A. D. ir G. T.), o R. D. – iki 16 000 Eur. Todėl apeliantų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo turi būti patenkinti visiškai. Teigia, jog apeliantų prašomi priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai yra protingi, teisingi ir sąžiningi. Paaiškina, jog eismo įvykyje žuvus I. D., G. T. neteko dukters, A. D. žmonos, o R. D. motinos. Jų visų išgyvenimai yra labai sunkūs, jie yra visiškai palūžę dvasiškai. Neturtinės žalos negalima iki galo įvertinti pinigais, tačiau teismas gali tai padaryti, priteisdamas objektyvią piniginę sumą. Apeliantai prašė priteisti 17 kartų mažesnę neturtinės žalos sumą nei numatytas maksimalus jos dydis įstatyme.

2.5. Nesutinka su teismo argumentais, jog draudimo bendrovės nurodyta teisminė praktika tokio pobūdžio bylose yra teisinga. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalėjo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, kaip į objektyvų kriterijų, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą, kuo labiau kompensuojantį neturtinės žalos atlyginimą (kasacinės nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-416/2009, 3K-3-539/2012, Nr. 3K-3-90/2013). Teismas į minėtas aplinkybes neatsižvelgė, buvo neobjektyvus ir neteisingas nukentėjusiųjų atžvilgiu. Nurodo, kad teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimų baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžiai paprastai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4 344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2 896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui ar motinai) (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017) arba nuo 10 000 Eur iki 90 000 Eur (kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017) nėra teismams išimtinai taikytina taisyklė. Kiekvienoje byloje yra skirtingos aplinkybės, skirtingais veiksmais padaryta žala, žalos dydis yra nustatomas ir pagal nukentėjusiųjų fizinį bei dvasinį išgyvenimų kriterijų, o ne tik pagal kaltinamojo ar draudimo bendrovės interesus.

3. Civilinė atsakovė ADB „Gjensidige“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti. Nurodo, jog dėl apeliantų kvestionuojamų bausmės skyrimo klausimų nepasisako ir tai palieka spręsti apeliacinės instancijos teismui.

3.1. Priešingai nei teigia apeliantai, apylinkės teismas žuvusiosios I. D. sūnui R. D. priteisė neturtinės žalos atlyginimą vadovaudamasis ne Rekomendacijomis, o įstatymu ir aktualia teismų praktika tokio pobūdžio bylose. Pagal teismų praktiką pilnamečiam vieno iš žuvusiųjų tėvų vaikui priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja nuo 3 000 Eur iki 15 000 Eur (Klaipėdos apygardos teismo nutartys Nr. 1A-168-462/2019, 1A-130-606/2019, kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-397/2012). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą atsižvelgtina ir į kiekį asmenų, kurie dėl pažeidimo patyrė neturtinę žalą (kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-143-696/2017). Šiuo atveju žuvo pilnamečio R. D. vienas iš tėvų – motina, o ne abu tėvai. Be to, žuvusioji buvo solidaus amžiaus (duomenys neskelbtini), o jos sūnus R. D. gyveno atskirai, nebuvo išlaikomas ar remiamas motinos. Neturtinę žalą dėl I. D. žūties patyrė ir kiti asmenys: žuvusiosios vyras ir motina. A. D. padarė neatsargų, o ne tyčinį nusikaltimą ir dėl eismo įvykio nepadaryta didelė turtinė žala. Be to, A. D. atlygino dalį žalos ir įsipareigojo ateityje atlyginti visą likusią turtinę žalą. Pažymi, kad draudikas apskaičiuodamas draudimo išmoką turi atsižvelgti ir į Rekomendacijas, kuriose reglamentuojamos neturtinės žalos, padarytos draudžiamojo eismo įvykio metu ar atsiradusios vėliau kaip eismo įvykio padarinys, kai pagal TPVCAPDĮ civilinės atsakomybės draudikui kyla pareiga mokėti draudimo išmoką, dydžio nustatymo gairės (Rekomendacijų 1 punktas). Mirties atveju vieno nukentėjusio trečiojo asmens, kuris turi teisę gauti draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, neturtinės žalos orientacinis dydis yra iki 30 MMA (Rekomendacijų 6 punktas). Aktualaus įvykio metu MMA buvo 555 Eur, todėl maksimali orientacinė išmoka galėtų būti iki 16 650 Eur (555 x 30). Todėl kaip pagrįstą vertina apylinkės teismo išvadą, jog R. D. dėl mamos žūties patyrė 16 000 Eur neturtinę žalą.

3.2. Nors žuvusiosios I. D. sutuoktinis A. D. nesutinka su apylinkės teismo nustatyta draudikės jam atlyginta 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, teigdamas, jog nebuvo išklausytas teismo posėdyje, o posėdis atidėtas ne dėl jo kaltės, tačiau neturtinės žalos atlyginimo dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Nepaisant to, kad vienas iš posėdžių buvo atidėtas, A. D. galėjo dalyvauti kitame posėdyje ir įrodinėti prašomos priteisti neturtinės žalos pagrįstumą, tačiau šia teise nepasinaudojo. Pakartoja, jog dėl I. D. žūties neturtinę žalą patyrė sutuoktinis, pilnametis sūnus ir jos motina ir į tai būtina atsižvelgti nustatant neturtinės žalos dydį. Žuvusioji buvo (duomenys neskelbtini) metų, o A. D. sulaukęs solidaus amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.). A. D. padarė neatsargų, o ne tyčinį nusikaltimą ir eismo įvykio metu nebuvo padaryta didelė turtinė žala. A. D. atlygino dalį ir įsipareigojo ateityje atlyginti visą likusią turtinę žalą. Pagal teismų praktiką, asmeniui, kurio sutuoktinis žuvo eismo įvykyje, yra priteisiamos mažesnės arba labai panašios neturtinės žalos atlyginimo sumos: 5 792 Eur (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/2013), 7 240 Eur (kasacinė nutartis Nr. 2K-135/2013), 11 584 Eur (kasacinė nutartis Nr. 2K-344/2012). Rekomendacijose nustatytas patirtos neturtinės žalos kompensavimo orientacinis dydis iki 16 650 Eur. Apylinkės teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad A. D. patyrė 10 000 Eur dydžio neturtinę žalą.

3.3. Dėl žuvusiosios I. D. motinos G. T. reikalaujamos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nurodo, kad pritaria apylinkės teismo motyvams, jog G. T. patyrė neturtinę žalą, tačiau ji neviršija 10 000 Eur. Teismo vertinimu, G. T. neįrodė didesnės neturtinės žalos, kadangi teismas neturėjo galimybės iš jos lūpų išgirsti ir įvertinti reikalaujamos sumos pagrįstumo. G. T. nedalyvavo teismo posėdyje, o jos parodymai ikiteisminiame tyrime yra abstraktūs ir paviršutiniški. Nustatyta 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka teismų praktikoje priteisiamus tokios žalos dydžius. Civilinė ieškovė G. T. analogiškais argumentais, kaip ir A. D., prašo jai priteisti papildomai 90 000 Eur draudimo išmoką, kompensuojančią neturtinę žalą. Nepritardama tokiam G. T. prašymui, draudikė pažymi, jog neturtinės žalos dydį privalo įrodyti ieškovas. G. T. nedalyvavo nė viename iš apylinkės teismo posėdžių, taigi nepasinaudojo teise įrodinėti prašomos priteisti neturtinės žalos pagrįstumo. Pakartodama argumentus, kuriais nesutinka su žuvusiosios sūnaus R. D. ir sutuoktinio A. D. reikalavimais dėl didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos priteisimo, papildomai nurodo, kad žuvusioji ir jos motina G. T. iki įvykio gyveno atskirai, vedė atskirą ūkį, todėl tikėtina, kad jų ryšys nebuvo toks stiprus, koks būna tarp motinos ir mažamečių ar nepilnamečių vaikų. Teismų praktikoje asmeniui, kurio pilnametis vaikas žuvo eismo įvykyje, priteisiamos mažesnės sumos, nei buvo priteista nukentėjusiajai G. T.. Pavyzdžiui, kasacinėje byloje Nr. 2K-2-788/2018 žuvusiojo tėvams buvo priteista po 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl pilnamečio sūnaus žūties, nepaisant to, kad eismo įvykis buvo sukeltas neblaivaus (1,88 promilės) vairuotojo.

4. Teismo posėdyje nukentėjusieji ir jų atstovas advokatas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras ir nuteistojo gynėjas – sutiko su skundo reikalavimu dėl priteistinos nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydžio. Prokuroras prašė skirti A. D. 5 metų laisvės atėmimo bausmę ir, pritaikius BK 64¹ straipsnyje nustatytą procesinę taisyklę, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 3 metams. Nuteistojo gynėjas nurodė, kad apeliantų reikalavimą dėl bausmės palieka spręsti teismo nuožiūra.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama A. D. kaltė padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikaltimą. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo pateiktu A. D. veiksmų teisiniu vertinimu, todėl jo kaltės klausimas šiame nuosprendyje plačiau neanalizuotinas.

Dėl bausmės dydžio

6. Apeliaciniu skundu kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. D. skirtos laisvės atėmimo bausmės dydis, teigiant, jog skirta jam galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per švelni.

7. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta ar per švelni. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, nuteistajam A. D. skirdamas bausmę už BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikaltimą, nepakankamai atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, todėl paskyrė per švelnią bausmę.

9. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam A. D. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, pažeidė BK 54 straipsnio reikalavimus.

10. Paskirdamas nuteistajam A. D. bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog A. D. padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, į jo kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas nusikalstamu pasitikėjimu, į tris atsakomybę lengvinančias aplinkybes – suteikė nukentėjusiajai pagalbą, pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino nukentėjusiųjų patirtas proceso išlaidas ir įsipareigojo atlyginti turtinę žalą, kurią atsisakė padengti draudimas, į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas kartu vertino ir A. D. asmenybę – anksčiau neteistas, nebaustas už administracinius nusižengimus, neatlygintinai duoda kraują, labai išgyvena. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes ir padarė neteisingą išvadą, jog bausmės tikslai A. D. bus pasiekti paskyrus jam už aktualią nusikalstamą veiką mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. D. vos vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, tinkamai neįvertino pastarojo asmenybės, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio ir padarinių, reikšmingų nustatant bausmės dydį, todėl jam paskyrė per švelnią bausmę.

11. Už BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti nuteistas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Skiriant bausmes pagal BK 281 straipsnį turi būti atsižvelgta į šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir kilusius padarinius, nukentėjusiųjų skaičių, taip pat į tai, ar kelių transporto eismo saugos taisyklių pažeidimai buvo šiurkštūs, ar jie padaryti sąmoningai. Atvejai, kai kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ir dėl to žūsta žmonių, tai suponuoja būtinybę skirti griežtesnes bausmes. Tokių labai sunkių padarinių reikšmės skiriamai bausmei negali sumenkinti ir byloje nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar teigiamai apibūdinama jo asmenybė.

12. Šiuo konkrečiu atveju A. D. jam inkriminuojamą neatsargų nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles. A. D. važiavo miesto gatve žiemos metu anksti ryte daugiau nei dvigubai viršydamas leistiną 50 km/h važiavimo greitį, nesulėtino važiavimo greičio artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, neįsitikino, kad joje nėra pėsčiųjų, ir partrenkė per ją ėjusią pėsčiąją I. D., kuri po kontakto atsitrenkė į priešpriešine eismo juosta važiuojantį automobilį ir dėl eismo įvykio metu patirtų kūno sužalojimų ligoninėje mirė.

13. Bylos duomenys patvirtina, kad A. D. teisę vairuoti transporto priemones yra įgijęs 2011 m. gruodžio 27 d. (t. 2, b. l. 148). Policijos duomenimis, A. D. anksčiau už administracinius nusižengimus nebaustas (t. 2, b. l. 151). Tačiau aptarto pobūdžio A. D. vairavimo būdas miesto gatvėje teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, toks pastarojo elgesys kelyje rodo padidintą jo neatsakingumą ir abejingumą įstatymų reikalavimams bei kitiems eismo dalyviams. Žymiai viršijęs didžiausią leidžiamą važiavimo greitį mieste ir galiausiai partrenkdamas per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją, A. D. sukėlė eismo įvykį su itin sunkiais padariniais. Dėl A. D. padaryto sąmoningo, šiukštaus Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimų kilo BK 281 straipsnio 5 dalies dispozicijoje numatyti negrįžtami padariniai – žuvo pėsčioji I. D.. Apibendrindama anksčiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo A. D. paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per švelni, neadekvati padaryto nusikaltimo sunkumui, neatitinka bausmės paskirties, teisingumo ir protingumo principų. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). A. D. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymą skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė didintina iki trejų metų. Šiuo atveju taip pat taikytinos ir BK 64¹ straipsnio nuostatos.

Dėl uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo termino

14. Apeliantai skunde nurodo, jog apylinkės teismas nuteistajam A. D. nuosprendžiu nustatė per trumpą skirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

15. BK 67 straipsnio 1 dalis nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – pagal BK 67 straipsnio 3 dalį gali būti skiriama kartu su bausme, o BK 68 straipsnio 1 dalis nustato esminę šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygą – teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemonę tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Aptariama baudžiamojo poveikio priemonė, be kita ko, skiriama nustačius, kad BK 281 straipsnio atitinkamoje dalyje numatytą nusikaltimą asmuo padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles. Šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – privalo būti taikoma, kadangi eismo įvykį A. D. sukėlė būtent naudodamasis šia teise.

16. BK 68 straipsnio 2 dalyje (atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo laiką, taikytina įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. D. uždraudė naudotis specialia teise dvejų metų laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, kad A. D. skirta laisvės atėmimo bausmė nauju nuosprendžiu griežtėja iki trejų metų, o kvestionuojamo draudimo vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminas siekia tokios poveikio priemonės vidurkį, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistajam kartu su bausme paskirtos tokios baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra nustatytas teisingai ir pagrįstai. Kartu su bausme skirta tokios apimties baudžiamojo poveikio priemonė leis įgyvendinti bausmės paskirtį. Todėl nėra pagrindo nuspręsti, jog A. D. reikalinga skirti apeliantų prašomą dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus globos įstaigose ar senelių namuose. Vien nuteistojo pozicija ar jo sutikimas apskritai nevairuoti ir atlikti nemokamus darbus savaime neįpareigoja teisingumą byloje vykdančio teismo skirti nuteistojo interesus tenkinančias baudžiamojo poveikio priemones ar jų kompleksą. Be to, atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad A. D. neturės teisės vairuoti kelių transporto priemonių visą maksimalų jam skirtą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį – trejus metus ir dar dvejus metus po to, kai pasibaigs toks terminas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

17. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytais ir priteistais žuvusiosios I. D. sūnui R. D., sutuoktiniui A. D. ir motinai G. T. neturtinės žalos atlyginimo dydžiais. Skundu prašoma iš draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“ priteisti A. D. ir G. T. po 90 000 Eur, o R. D., be jau priteistų 6 000 Eur, papildomai priteisti dar 84 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

18. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

19. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus, pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

20. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą ir kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Be to, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.

21. Neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl, teismui konstatavus, kad asmuo KET pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie KET pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu KET nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokie KET pažeidimo padarymo padariniai (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų) ar kaltininkas vairavo blaivus ir kt.

22. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, draudikės atsiliepimo argumentus, iš dalies pritaria apeliantų pozicijai, jog jiems atlygintina didesnė neturtinė žala. Apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos priteisimo klausimą, pakankamai neįvertino aktualia nusikalstama veika pažeistos teisinės vertybės – žmogaus gyvybės – pobūdį. Todėl nukentėjusiųjų patirtas dvasinis bei fizinis skausmas dėl artimosios žūties liko įvertintas netinkamai, o tai nedera su sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Apylinkės teismas nepagrįstai sureikšmino Rekomendacijose nurodytus ir būtent draudikams aktualius orientacinius neturtinės žalos apskaičiavimo dydžius. Be to, teismas rėmėsi ne naujausia kasacinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, o nurodė vos tris dar 2006, 2007 metais priimtas kasacines nutartis. Taigi apylinkės teismas iš dalies nukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose, netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, nevisapusiškai įvertino nusikalstama veika padarytos nukentėjusiesiems neturtinės žalos pobūdį ir įtaką pastarųjų fizinei ir psichinei sveikatai.

23. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, įvertinęs aplinkybę, jog draudikė jau yra išmokėjusi žuvusiosios sūnui R. D. 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, papildomai jam priteisė 6 000 Eur šios žalos atlyginimo. Žuvusiosios sutuoktinio A. D. ir motinos G. T. civilinius ieškinius teismas atmetė, motyvuodamas tuo, kad pastariesiems draudikės atlyginta neturtinė žala – po 10 000 Eur kiekvienam, atitinka Rekomendacijas ir teismų praktiką analogiškose bylose. Taip pat teismas motyvavo, jog realiai neturėjo galimybės tiesiogiai iš A. D. ir G. T. lūpų išgirsti ir įvertinti jų reikalavimų pagrįstumo, o pastarųjų parodymai apie neturtinę žalą, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra gana abstraktūs ir paviršutiniški. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atlikęs papildomą įrodymų tyrimą – teismo posėdyje apklausęs sutuoktinį A. D. ir motiną G. T., baigiamosiose kalbose išklausęs R. D. ir kartu atsižvelgdamas į A. D. padaryto sunkaus neatsargaus nusikaltimo eismo saugumui pobūdį, dėl įvykio kilusias negrįžtamas pasekmes, daro išvadą, jog nors įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau nukentėjusiajam R. D. priteistas papildomas 6 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas iš tiesų yra nepakankamas pastarojo patirtai žalai atlyginti, o nukentėjusiųjų A. D. ir G. T. civiliniai ieškiniai atmesti nepagrįstai.

24. Apeliaciniame skunde yra remiasi aktualia kasacinio teismo praktika panašaus pobūdžio KET pažeidimo bylose. Teisėjų kolegija pažymi, jog naujausioje teismų praktikoje, KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžiai paprastai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4 344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2 896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui / motinai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017, 2K-294-303/2018 ir kt.).

25. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija teismo posėdyje išklausiusi nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų pozicijas ir kartu stebėdama jų emocinę būklę, įsitikino, kad dėl prieš daugiau nei prieš pusantrų metų įvykusio eismo įvykio kilusios negrįžtamos pasekmės vis dar neigiamai veikia žuvusiosios sūnaus, sutuoktinio ir motinos gyvenimą tiek fiziniais, tiek psichologiniais aspektais. Žuvusiosios sūnus R. D. teismo posėdyje apygardos teisme paaiškino, jog aplinkybė, kad su mama jis gyveno atskirai, nepalengvino išgyvenimų dėl jos žūties. Beje, apylinkės teismas teisingai nustatė sūnaus ir žuvusiosios mamos ryšį. Nors R. D. yra suaugęs, savarankiškas vyras, tačiau akivaizdžiai matomas artimas jo ryšys su motina. R. D. dalyvavo apylinkės ir apygardos teismo posėdžiuose, domėjosi procesu net ir būdamas užsienyje nuotolinėmis vaizdo priemonėmis. Pastarojo stiprios emocijos ir paaiškinimų turinys leidžia įsitikinti tuo, kad jis patyrė ir vis dar patiria mamos netekties skausmą, išgyvenimus. Motina sūnui buvo autoritetas, vienijantis ir jungiantis jų šeimą, taip pat jį palaikantis, paguodžiantis artimas asmuo. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. T. teismo posėdyje apygardos teisme nurodė, jog dukra (žuvusioji) pas ją ateidavo nuolatos, skambindavo ir ją lankydavo, vesdavosi ją visur kartu, mokėjo už butą, duodavo pinigų; su dukra santykiai buvo tikrai labai geri, o palaidojus dukrą buvo labai sunku; turėjo tik tą vieną dukrą ir anūkas vienas liko; nemano, kad galima įvertinti jos dvasinę būklę, o „Norisi įkišti į kapus rankas ir ištraukti ją iš ten.“; kai žentas išeidavo dviem mėnesiams į jūrą, ji pas dukrą nakvodavo, jai padėdavo. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. D. teismo posėdyje apygardos teisme nurodė, jog jų šeima buvo labai gera, draugiška, o vieną dieną visa tai sugriuvo; labai sunku kalbėti, nors ir praėjo beveik dveji metai po įvykio; nėra jaunas žmogus, žmonos mirtis atsiliepė sveikatai, atsirado širdies aritmija; kiekvieną dieną prisimena žmoną, išgyvena ir negali to žodžiais apibūdinti; žmona dirbo, jie kartu išlaikė butą, augino sūnų; pats tėvą prarado būdamas 14 metų; bendrauja su sūnumi, kalbasi ir mato jo išgyvenimus dėl mamos netekties.

26. Visuma aptartų nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų paaiškinimų sustiprina teisėjų kolegijos manymą, jog visi trys žuvusiosios artimieji – sūnus, sutuoktinis ir motina – toliau kenčia ir išgyvena jos netektį, nes juos visus siejo artimi giminystės ryšiai bei pastovaus pobūdžio emocinis, dvasinis artumas, jie nuolat tarpusavyje bendravo. I. D. iki žūties buvo sveika (duomenys neskelbtini) metų amžiaus moteris, o kartu ir mama, žmona bei dukra. Dėl nusikalstamai neatsargaus A. D. elgesio valdant padidinto pavojingumo šaltinį – automobilį, neatkuriamai pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų saugoma vertybė – žmogaus gyvybė. Todėl kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai – sūnus, sutuoktinis ir motina – patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, nerimą, stresą, tuštumos jausmą, nes, kaip jau minėta, juos su žuvusiąja siejo glaudūs, artimi ir tvirti ryšiai.

27. Kompleksiškai įvertinusi išdėstytas aplinkybes, laikydamasi teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose, atsižvelgdama į teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus ir kartu į nukentėjusiųjų patirtus fizinius, dvasinius išgyvenimus ir vis dar patiriamus išgyvenimus, taip pat į nuteistojo nusikalstamo elgesio miesto gatvėje pobūdį, sukeltų negrįžtamų padarinių sunkumą, neatsargią nuteistojo kaltę padarius šiurkštų nusikaltimą transporto eismo saugumui ir žmogaus gyvybei, jo asmenybę, teisėjų kolegija daro išvadą, jog yra pagrindas pakeisti skundžiamą nuosprendžio dalį ir žuvusiosios sūnui R. D. iš draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“ nuosprendžiu priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį padidinti iki 11 000 Eur, o žuvusiosios sutuoktinio A. D. ir motinos G. T. civilinius ieškinius tenkinti iš dalies – A. D. priteisti 7 000 Eur, o G. T. – 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas, Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas (2017-11-16 įstatymo Nr. XIII-769 (nuo 2018-11-01) redakcija). Teisėjų kolegija pastebi, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti žuvusiosios neatsargumo ir kartu spręsti dėl neturtinės žalos dydžio mažinimo, kadangi tokių duomenų byloje nėra. I. D. ėjo per pėsčiųjų perėją ir jokių KET reikalavimų nepažeidė. Pažymėtina, jog draudikė išmokėjo visiems trims nukentėjusiesiems po 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo. Todėl bendra nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. D. byloje atlygintina neturtinė žala sudaro 21 000 Eur, A. D. – 17 000 Eur, o G. T. – 16 000 Eur. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

Dėl proceso išlaidų

28. Apeliantų atstovas advokatas G. Daugėla apygardos teismo posėdyje pateikė prašymą išieškoti iš nuteistojo A. D. atstovavimo išlaidas.

29. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

30. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Šiuo atveju apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. D., A. D. ir G. T. apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu advokatas G. Daugėla pateikė įrodymus, jog R. D. 2020 m. spalio 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 sumokėjo jam 484 Eur už atstovavimą visiems trims nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams apeliacinės instancijos teisme. Taip pat advokatas pateikė tris 2020 m. spalio 22 d. PVM sąskaitas-faktūras, kuriose detalizuota suteiktų R. D., A. D. ir G. T. advokato paslaugų apimtis – už apeliacinio skundo parengimą ir atstovavimą apygardos teisme (3 t., b. l. 164, 165, 166, 167). Nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka teismo posėdyje nukentėjusiuosius ir civilinius ieškovus atstovavo advokatas G. Daugėla.

31. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo nagrinėjimo rezultatą, t. y., kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, į tai, kad advokatas paruošė apeliacinį skundą bei dalyvavo jo nagrinėjime, teisėjų kolegija mano, kad advokato prašoma priteisti 484 Eur suma yra pagrįsta ir atitinka protingumo kriterijų, todėl turi būti priteista nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. D. iš nuteistojo A. D.. Nuteistasis A. D. yra sveikas, jaunas, darbingas vyras, prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta bei neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl išieškotina iš nuteistojo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 9 d. nuosprendį pakeisti:

A. D. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį, padarymą paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. D. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Iš civilinės atsakovės draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajam R. D. priteistą 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą padidinti iki 11 000 Eur.

Civilinio ieškovo A. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš ADB „Gjensidige“ 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės G. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš ADB „Gjensidige“ 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą apylinkės teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo A. D. priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. D. 484 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas.