Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiajam R. D. (R. D.) (vaizdo konferencijos būdu) ir nukentėjusiųjų atstovui advokatui Gintautui Daugėlai,

nedalyvaujant nukentėjusiesiems A. D. (A. D.) ir G. T. gauti prašymai per atstovą adv. G.Daugėlą dėl nedalyvavimo,

nedalyvaujant civilinio atsakovo ADB Gjensidige atstovui, gautas pranešimas, dėl nedalyvavimo.

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, tai yra:

2019-01-14, apie 06.20 val., Minijos gatvėje, ties sankryža su Rūtų gatve, Klaipėdoje, A. D., vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) keturių eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, važiuodamas antra eismo juosta, elgdamasis neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, viršijo didžiausią leistiną 50 km/h greitį, važiuodamas ne mažesniu nei 105 km/h greičiu, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleisti į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, esant tamsiam paros metui, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, kad įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti bei partrenkė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją jam iš dešinės ėjusią pėsčiąją I. D., kuri po kontakto su automobiliu „(duomenys neskelbtini) atsitrenkė į priešpriešine eismo juosta važiuojantį automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. V.. Dėl eismo įvykio metu patirtų kūno sužalojimų I. D. ligoninėje mirė.

Šiais veiksmais A. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio mėn. 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 30 p. (Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.), 127 p. (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamasis A. D. teisiamajame posėdyje visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi atsiprašė nukentėjusiųjų ir parodė, kad įvykio dieną išvažiavo iš namų į darbą apie 6 val., darbas prasideda 7.30 val. nebuvo poreikio skubėti, tą dieną lynojo, važiuojant Klaipėdoje Minijos g. link centro persirikiavo į antrą juostą, kad nesitaškytų šalia važiuojantis automobilis, padidino greitį, kad aplenkti ir tuo metu ties sankryžą su Rūtų g. smūgis. Nesuprato, pagalvojo, kad kažkas metė akmenį, nes dužo šoninis stiklas. Sustojo, išlipo iš automobilio, sustojo ir iš priešpriešos atvažiavusio Škoda vairuotojas, pasakė, kad žmogus partrenktas. Pamatė gulinčią moterį, priėjo laikė jos ranką, neleido judėti kol neatvyko greitoji. Teigia žinojęs, kad toje vietoje yra greičio matuoklis, tik už radaro padidino greitį. Smūgis buvo į sparną kairės pusės, dar veidrodėlis įlinko ir stiklas sudužo. Žinojo, kad ten yra pėsčiųjų perėja, bet tuo momentu buvo apšvietimas silpnas, nes dar buvo tamsu, buvo apšviesta perėja, bet labai silpnai. Skiriamosios salės tarp skiriamųjų juostų nebuvo. Pėsčiosios teigia tikrai nematęs. Teigia nežiūrėjęs į spidometrą, pagal greičio pojūtį buvo apie 80 km/h, tačiau neginčija eksperto išvados, kad galėjo būti ir apie 100 km/h. Nebaustas anksčiau už kelių eismo taisyklių pažeidimus, vairavimo stažas 8-9 m., jo regėjimas geras, akinių nereikia, teigia nepažeidinėjanti kelių eismo taisyklių, tai buvo momentinis sprendimas persirikiavus lenkiant. Automobilis priklauso jo broliui. Sankryžoje buvo šviesoforas, bet mirksėjo geltona šviesa. Nuovargio nebuvo. Po įvykio su savo broliu nuvažiavo į ligoninę, bet ligoninėje jo neįleido, nes ne šeimos narys. Buvo susitikęs su žuvusiosios sūnumi, siūlė padėti prisidėti prie laidotuvių išlaidų, bet jis atsisakė. Įvykio metu nukentėjusioji buvo tamsiai apsirengusi, jokių atšvaitų neturėjo. Po to eismo įvykio pats labai išgyvena, teigia patyręs šoką, daugiau nesėdo prie vairo ir mano daugiau niekada nebevairuos, nes bijo. Mano, kad draudimas neteisingai atlygino žalą. Bylos nagrinėjimo metu pasižadėjo raštu atlyginti paminklo pastatymo išlaidas 7804 Eur, kurių nesutiko atlyginti draudimas. Bylos nagrinėjimo metu atlygino nukentėjusiųjų patirtas bylinėjimosi išlaidas 1815 eurų.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padarę jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir davė parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl teismas vadovaujantis BPK 273 str. nuostatomis, byla išnagrinėjo sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:

Nukentėjusysis R. D. teismo posėdžio metu apklaustas dalyje dėl civilinio ieškinio parodė, kad pareiškė 100 000 eurų ieškinį neturtinei žalai. Turtinė žala atlyginta, draudimas atlygino 10 000 neturtinę žalą. Neturtinė žala dėl jo psichinės būklės, depresijos. Tik dabar pradeda priimti šį netekties faktą. Negalėjo dirbti, su drauge dėl psichinės būklės iširo santykiai. Atsirado mikčiojimas. Mama buvo jungiamasis asmuo jų šeimoje, viskas dingo. Medicininio išrašo neturi, kad sirgo depresija, bet lankė grupę, kuri padeda žmonėms, kurie prarado artimuosius. Jis pats mano, kad sirgo depresija. Po įvykio Vėtrungės klinikoje buvo išrašyti raminamieji vaistai. Mama finansiškai jo neišlaikė, tik padėjo, kol jis neturėjo darbo. 90000 žala, tai tik 2 proc. leistinos maksimalios sumos pagal įstatymą. Pinigais tokia žala neišmatuojama. Už kapo sutvarkymą draudimas neapmokėjo. Jo mama ir močiutė buvo kaip geriausios draugės, jos pagyvendavo viena pas kitą, jos buvo neišskiriamos. Močiutė neina į teismą, nes ji labai išgyvena, močiutei labiau nei jam skaudu, jos pensija apie 330 eurų, mama padėdavo finansiškai, produktus pirkdavo, gyvendavo, kai tėtis išplaukdavo į jūrą, kad nesijaustų vieniša. Mamos ir tėvo santykiai, tai jų pirmoji santuoka, tėtis uždaras žmogus, bet su mama rasdavo bendrą kalbą, po to įvykio dar labiau užsidarė savyje.

Eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad eismo įvykis įvyko Minijos gatvėje, ties sankryža su Rūtų gatve, Klaipėdoje. Sankryžoje įrengtas šviesoforas, kuris eismo įvykio metu neveikia, pagrindinis kelias - Minijos gatvė. Minijos gatvėje, sankryžoje, yra kelio ženklais ir kelio ženklinimo linijomis pažymėta reguliuojama pėsčiųjų perėja. Leistinas greitis - 50 km/h. Kelio danga - šlapias asfaltas. Minijos gatvėje kiekviena važiavimo kryptimi yra po dvi eismo juostas, jas skiria dviguba ištisinė kelio ženklinimo linija, tos pačios krypties eismo juostas skiria brūkšninės ir ištisinės kelio ženklinimo linijos. Po eismo įvykio automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aptiktas pravažiavęs sankryžą, antroje eismo juostoje, galiniu kairiuoju ratu 66,2 m atstumu nuo važiuojamųjų dalių sankirtos, tarp dešinio Minijos gatvės važiuojamosios dalies krašto ir priekinio dešiniojo automobilio rato 5,65 m, o galinio dešiniojo - 5,5 m atstumas. Po eismo įvykio automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aptiktas priešingoje Minijos gatvės pusėje, priešinga kryptimi pravažiavęs sankryžą, antroje eismo juostoje, galiniu kairiuoju ratu 19,2 m atstumu nuo važiuojamųjų dalių sankirtos. Plastikinių detalių nuolaužos ir duženos aptiktos sankryžos viduryje, jų pradžia automobilio „BMW“ važiavimo kryptimi yra 0,15 m atstumu prieš tolimąjį pėsčiųjų perėjos ženklinimo linijos kraštą, dešiniuoju kraštu pėdsakai yra 10,15 m atstumu nuo dešiniojo Minijos gatvės važiuojamosios dalies krašto, o priešingu kraštu, žiūrint automobilio „Škoda Octavia“ važiavimo kryptimi 3,2 m kairiau nei šio automobilio važiavimo kryptimi yra pirmą ir antrą eismo juostas skirianti kelio ženklinimo linija. (1t., b. 1. 18-22)

2019-11-11 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole fiksuoti duomenys reikalingi eismo įvykio ekspertizei atlikti. (1t., b. 1. 23-25)

2019-01-17 apžiūros protokole fiksuota, kad automobiliui „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas kairysis šonas. Automobiliui įlenkiant iš kairės į dešinę deformuotos vairuotojo durelės, nulaužtas kairiojo šono galinio vaizdo veidrodėlis, išsiskleidusi šoninė saugos pagalvė. Galinio vaizdo veidrodėlio laikiklis yra apie 90 cm aukštyje nuo pagrindo. Durelių priekinėje dalyje deformacijos yra apie 70 - 95 cm aukštyje nuo pagrindo, o galinėje - 35 - 95 cm aukštyje nuo pagrindo. Durelių galinėje dalyje deformacijų gylis didžiausias. Apžiūroje dalyvavęs LTEC Klaipėdos skyriaus vyr. ekspertas D. J. pateikė išvadą, kad automobilio vairo pavara ir darbinė stabdžių sistema veikia sklandžiai, be gedimo požymių. Automobilio sugadinimai būdingi jam važiuojant į priekį ir į jo kairį šoną atsitrenkiant sąlyginai dideliu greičiu iš kairės judančiam pėsčiajam. (1t., b. 1. 65-67)

2019-01-17 apžiūros protokole fiksuota, kad eismo įvykio metu automobiliui „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta priekinės dalies kairioji pusė. Priekinio kairiojo sparno priekinis galas sugniuždytas išilgine kryptimi nuo automobilio priekio link galo ir įspaustas nusukant iš kairės į dešinę. Netaisyklingos sparno deformacijos nusitęsia iki rato nišos vidurio. Nulaužtas kairiojo šono galinio vaizdo veidrodėlis, sudužęs vairuotojo durelių stiklas. Apžiūroje dalyvavęs LTEC Klaipėdos skyriaus vyr. ekspertas D. J. pateikė išvadą, kad neaptikta požymių, kurie rodytų, kad automobilyje yra gedimų, galėjusių įtakoti įvykio kilimą. Automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus lyginant su 2019-01-17 nustatytais automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimais, tikėtina, jog pirmasis pėsčiąją kliudė automobilis „(duomenys neskelbtini) (priekiniu kairiu kampu), o po to pėsčiasis buvo nublokštas kairiau ir atsitrenkė į priešpriešai važiavusio automobilio „Škoda Octavia“ kairį šoną. (1t., b. 1. 68-71)

2019-02-06 teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta,

kad: I. D. mirė nuo eismo įvykio metu padarytų dauginių kūno sužalojimų. I. D. mirė Klaipėdos universitetinės ligoninės reanimacijos skyriuje (duomenys neskelbtini). Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 2019-01-14 07 vai. 08 min. iš I. D. paimto kraujo serume alkoholio nerasta, ištyrus mirusiosios kraujo ėminį VTMT Toksikologijos laboratorijoje alkoholio taip pat nerasta, kas rodo kad I. D. eismo įvykio metu buvo blaivi. I. D. nustatyti sužalojimai: dešinio šeivikaulio kūno skeveldrinis lūžis, dešinio klubakaulio sparno lūžis, uodegikaulio lūžis, kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžis, kairės čiurnos abiejų kulkšnių ir blauzdikaulio priekinio krašto atviras lūžis, dešinio žastikaulio priekinis išnirimas, dešinio plaučio apatinės skilties plyšimas, kraujosruvos kairio plaučio vartų srityje ir po abiejų plaučių pleuromis, žarnyno pasaito kraujosruvos ir įtrūkimai, kraujosruva dešinio inksto riebalinėje kapsulėje, kraujosruva galvos skliauto minkštuosiuose audiniuose - kaktos ir viršugalvio dešinėje pusėje, galvos smegenų povoratinklinės kraujosruvos abiejų didžiųjų pusrutulių srityje. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes, gavosi nuo automobilio smūgio, kūno užmetimo ant automobilio bei nubloškiant ant kelio dangos. I. D. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė sveikatos sutrikdymą - tarp sužalojimų ir mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Sprendžiant iš sužalojimų, pirminis smūgis kliuvo į kojas, tikėtina, kad į dešinę blauzdą, ko pasėkoje padarytas skeveldrinis dešinio šeivikaulio lūžis bei dešinio pakinklio srities muštinė žaizda. Nukentėjusiosios patirtas kairės čiurnos abiejų kulkšnių ir blauzdikaulio priekinio krašto lūžis būdingas netiesioginei traumai - gavosi nuo staigaus pėdos pakrypimo į šoną ar vidų. Dešinio žastikaulio išnirimas taip pat būdingas netiesioginei traumai, atsirado krentant, remiantis ištiesta ranka, (1. t., b. 1. 44-56)

2019-01-25 teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. D. kraujyje etilo alkoholio nerasta. (11., b. 1. 57)

2019-12-05 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: I. D. partrenkimas, žiūrint automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo prieš eismo įvykį kryptimi, įvyko pėsčiajai esant apie 9,91 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir apie 1,55 m atstumu prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos tolimąjį kraštą. Žiūrint automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo prieš eismo įvykį kryptimi pėsčioji I. D. per važiuojamąją dalį reguliuojama pėsčiųjų perėją ramiu tempu, apie 3,9+4 km/h greičiu ėjo automobiliui iš dešinės į kairę, eidama važiuojamojoje dalyje užtruko apie 9+0,1 sek, sustojo ir, prieš pat partrenkimą, atatupsta žengė, tikėtina, žingsnį atgal/dešinėn. Viso, nuo įžengimo į važiuojamąją dalį iki partrenkimo momento, pėsčioji važiuojamojoje dalyje užtruko apie 11,1±0,097 sek. Vaizdo įraše užfiksuotoje atkarpoje, artėjant prie pėsčiosios partrenkimo vietos, automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo važiuojama apie 61,8 km/h greičiu, o atsižvelgiant į galimas video įrašo paklaidas - greitis galėjo būti nuo 58 km/h iki 66 km/h. Vaizdo įrašuose užfiksuotoje kelio atkarpoje, artėjant prie pėsčiosios partrenkimo vietos, automobiliu „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo važiuojama apie 116+122 km/h greičiu, o atsižvelgiant į galimas video įrašo paklaidas - greitis galėjo būti 105 km/h iki 147 km/h. (1 t., b. 1. 119-129)

2019-12-13 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: pėsčiajai I. D. pirminis automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) smūgis priekiniu kairiuoju kampu buvo suduotas į kairės kojos ir dubens užpakalinį paviršių iš kairės į dešinę. Automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekiniu kairiuoju kampu ir priekinio kairiojo sparno priekiniu galu pėsčiajai I. D. buvo padaryti kairės ir dešinės kojų užpakalinių paviršių ir dubens apatinės dalies dauginiai odos nubrozdinimai, kraujosruvos su minkštųjų audinių atsluoksniavimu, muštinė pakinklio žaizda, šeivikaulio lūžis, kairiojo gaktikaulio apatinės šakos ir uodegikaulio lūžiai. Nugaros dešinėje pusėje esantys paviršiniai sužalojimai susidarė kontaktuojant su automobilio „(duomenys neskelbtini) kairiojo šono galinio vaizdo veidrodėlių ir automobilio šonu. Tikėtina, kad kontakto su automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metu pėsčiajai I. D. buvo padaryti dauginiai skersiniai odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos liemens dešinėje pusėje, dešiniojo klubakaulio sparno lūžimas bei galvos skliauto dešinės pusės minkštųjų audinių kraujosruva. (1 t., b. 1. 130-137)

2019-12-17 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: įvykio metu Minijos gatve prie sankryžos su Rūtų gatve apie 116+122 km/h, o atsižvelgiant į galimas video įrašo paklaidas - nuo 105 km/h iki 147 km/h greičiu artėjęs automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas antrąja eismo juosta pėsčiųjų perėjoje partrenkė automobiliui iš dešinės į kairę per važiuojamąją dalį ramiu žingsniu apie 3,9+4 km/h greičiu ėjusią pėsčiąją I. D.. Partrenkimo metu pėsčioji buvo apie 9,91 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir apie 1,55 m atstumu prieš reguliuojamos pėsčiųjų perėjos ženklinimo linijos tolimąjį kraštą. Pirminis automobilio „(duomenys neskelbtini) smūgis priekiniu kairiuoju automobilio kampu pėsčiajai į kairės ir dešinės kojų užpakalinius paviršius bei dubens apatinę dalį tekėjo iš kaitrės į dešinę, smūgio metu pėsčioji slydo palei automobilio priekinio kairiojo sparno priekinę dalį, tikėtina, nugaros dešine puse nulaužė kairiojo šono galinio vaizdo veidrodėlį, sudaužė vairuotojo durelių stiklą. Kontakto su automobiliu „(duomenys neskelbtini) metu veikusios jėgos pėsčiąją bloškė šio automobilio judėjimo kryptimi bei įstrižai į kairę. Po kontakto su automobiliu „(duomenys neskelbtini) bloškiama oru pėsčioji atsitrenkė į priešinga kryptimi važiavusio automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairiojo šono vairuotojo dureles. Artėjant prie pėsčiosios partrenkimo vietos, automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo važiuojama apie 61,8 km/h, o atsižvelgiant į galimas video įrašo paklaidas - nuo 58 km/h iki 66 km/h greičiu. Po eismo įvykio transporto priemonės buvo sustabdytos eismo įvykio vietoje aptiktose vietose. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie pėsčiosios I. D. buvimo vietą iš karto po eismo įvykio. Pėsčiosios I. D. įžengimo į važiuojamąją dalį perėjoje momentu tyrimo metu nustatytu greičiu judėjęs automobilis „(duomenys neskelbtini) partrenkimo vietą buvo neprivažiavęs apie 320,8 m iki 456 m atstumu. Prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per važiuojamąją dalį perėja ėjusią pėsčiąją I. D., pėsčiosios įžengimo į važiuojamąją dalį momentu buvo neprivažiavęs didesniu nei 320,8 m atstumu, o esant reikalui leistinu greičiu važiuojančio automobilio sustabdymui buvo reikalingas apie 32,4 m atstumas, todėl automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotojas A. D. turėjo galimybes praleisti per važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja einančią pėsčiąją I. D., pėsčiosios partrenkimo būtų išvengta. Techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. D. veiksmai, - keldamas grėsmę eismo saugumui gyvenvietėje važiavo apie 116^122 km/h, o atsižvelgiant į galimas video įrašo paklaidas - nuo 105 km/h iki 147 km/h greičiu, tai yra ženkliai viršydamas didžiausią leistiną eismo įvykio vietoje 50 km/h greitį, nepraleido pėsčiųjų perėja per važiuojamąją dalį ėjusios pėsčiosios I. D. ir ją partrenkė, (l t., b. 1. 138-144)

Liudytojas R. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-01-14, apie 06.20 val., važiavo Minijos gatve, nuo Bijūnų gatvės, Baltijos prospekto link, Klaipėdoje. Važiavo vienas, buvo įsijungęs šviesų žibintus. Į Minijos gatvę įvažiavo iš Bijūnų gatvės. Tuo metu buvo tamsus paros metas, nestipriai dulksnojo, kelio danga buvo drėgna, oro temperatūra buvo galimai apie 0 laipsnių. Matomumas buvo pakankami geras, nes tuo metu veikė gatvės apšvietimas. Važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, priešpriešiniam eismui buvo skirtos taip pat dvi eismo juostos. Važiuodamas pirma eismo juosta, artėdamas prie Minijos ir Rūtų gatvių sankryžos, tuo metu nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, kuri buvo arčiau Baltijos prospekto, pamatė einantį žmogų. Minėtas žmogus ėjo iš kairės į dešinę, kad tai moteris tada nesuprato. Žmogus buvo apsirengęs tamsiais rūbais. Tuo metu sankryžoje įrengti šviesoforai eismo nereguliavo, nes mirksėjo geltonos šviesos. Kai pamatė žmogų, iki pėsčiųjų perėjos buvo likęs apie 100 metrų atstumas. Pėsčiasis, kai jį pamatė, buvo jau žengiantis iš pirmos į antrą eismo juostą (priešpriešinės krypties). Žmogus matėsi pakankamai gerai, nes pėsčiųjų perėja yra apšviesta. Matydamas per pėsčiųjų perėją einantį žmogų, pradėjo mažinti greitį ir ruošėsi sustoti. Tuo metu pastebėjo priešpriešine, antra eismo juosta, nuo Baltijos prospekto pusės atvažiuojantį automobilį. Kokiu atstumu nuo pėsčiųjų perėjos buvo automobilis, metrais įvardinti negali. Atrodė, kad tas automobilis buvo pakankamai toli. Likus iki pėsčiųjų perėjos galimai apie 3-5 m atstumui, mažinant vairuojamo automobilio greitį, per kairės pusės galinio vaizdo veidrodį pastebėjo antra eismo juosta iš galo atvažiuojantį automobilį „Škoda“. Tuo metu suprato, kad automobilio „Škoda“ vairuotojas pamatęs per pėsčiųjų perėją einantį žmogų taip pat stabdė vairuojamą automobilį. Kai jo automobilio priekinė dalis jau buvo ties pėsčiųjų perėja, galimai likus apie 2 m atstumui iki jos, tuo metu automobilio „Škoda“ priekinė dalis buvo maždaug ties jo automobilio viduriu, netikėtai išgirdo smūgio garsą. Kas įvyko, tuo metu nesuprato. Pravažiavęs pėsčiųjų perėją sustojo ir įjungęs avarinį signalą išlipo iš automobilio. Automobilis „Škoda“ sustojo antroje eismo juostoje, jis nebuvo privažiavęs iki jo automobilio. Priešpriešinėje eismo juostoje, apie 100 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos Bijūnų gatvės kryptimi buvo sustojęs automobilis „BMW“. Apie 15 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos Bijūnų g. kryptimi gulėjo partrenkta moteris. Moteris gulėjo ant nugaros, jos galva buvo nukreipta Rūtų gatvės link, o kojos Klaipėdos uosto link. Pėsčioji buvo sąmoninga, ji klausė, kur jos rankinė. Moteris buvo sužalota, nes buvo kruvina, kairioji kelnių klešnė buvo suplėšyta. Moterį ramino, prašė, kad nejudėtų iki kol atvyks pagalba. Automobilio „BMW“ vairuotojas buvo susijaudinęs, pats nesugebėjo iškviesti pagalbos. Nedelsdamas paskambino pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Automobilio „BMW“ vairuotojas kalbėjo, kad blogas matomumas, jog pėsčiosios nepastebėjo. Tokie paaiškinimai stebino, nes matomumas buvo geras, pėsčiąją jis pastebėjo likus iki pėsčiųjų perėjos apie 100 m atstumui. Automobiliui „Škoda“ buvo nuplėštas kairiojo šono galinio vaizdo veidrodis bei buvo suveikusios kairiojo šono dvi saugos oro pagalvės. Kaip suprato, po pėsčiosios kontakto su automobiliu „BMW“, ji buvo nublokšta į priekį, kur atsitrenkė į priešprieša važiuojantį automobilį „Škoda“. Kai išgirdo smūgio garsą, pėsčioji dar nebuvo įžengusi į jo važiavimo krypties eismo juostą, kaip suprato, smūgio metu ji dar buvo priešpriešinėje antroje eismo juostoje. Pirmi į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, po to medikai, kurie partrenktą moterį išvežė į ligoninę. Atvykusiems policijos pareigūnams papasakojo apie įvykio aplinkybes, buvo surašytas paaiškinimas. (2 t., b. 1. 68-71)

LR BPK 80 str. 1 p., ir 82 str. 3 d. pagrindais apklaustas liudytojas T. V. parodė, kad 2019-01-14, apie 06.20 val., vairuodamas automobilį „Škoda Octavia“, važiavo Minijos gatve, „Smiltynės perkėlos“ link, Klaipėdoje. Į Minijos gatvę įvažiavo iš Pilies gatvės. Važiavo iš namų, esančių Šaulių gatvėje į „Klaipėdos baseiną“, kuris yra prie „Švyturio“ arenos. Minijos gatvėje, važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos. Priešpriešiniam eismui buvo skirtos taip pat dvi eismo juostos. Važiavo antra eismo juosta. Tuo metu buvo tamsus paros metas, kritulių nebuvo, asfaltuota kelio danga buvo drėgna. Gatvės apšvietimas tuo metu veikė. Automobilį vairavo su įjungtais šviesų žibintais. Artėdamas prie Minijos ir Rūtų gatvių sankryžos matė, kad sankryža nereguliuojama, nes mirksėjo geltonos šviesos šviesoforo signalai. Tuo metu važiavo apie 50 km/h greičiu. Pirma eismo juosta, ta pačia kryptimi, važiavo kitas automobilis, kurio markės tiksliai neprisimena. Kurioje vietoje priartėjo prie šio automobilio neprisimena. Prisimena, kad artėjant prie Minijos ir Rūtų gatvių sankryžos važiavo beveik lygiagrečiai su kitu automobiliu. Pastebėjo, kad priešpriešinėmis eismo juostomis miesto centro link atvažiuoja du automobiliai. Įvažiavus į sankryžą, galimai važiuojant per artimesnę pėsčiųjų perėją, ar jos neprivažiavus, priešpriešinio eismo antroje juostoje, tolimesnėje pėsčiųjų perėjoje, pamatė iš kairės į dešinę greitai einančią moterį, kuri buvo apsirengusi tamsiais rūbais be atšvaitų, ant galvos buvo užsidėjusi gobtuvą. Kai pamatė moterį, ji buvo įžengusi į priešpriešinio eismo antrą juostą. Pamatęs moterį pradėjo stabdyti automobilį tam, kad praleisti pėsčiąją. Kadangi važiavo nedideliu greičiu, staigiai stabdyti automobilio nereikėjo. Kai nuspaudė stabdžius, iki pėsčiųjų perėjos, kuria ėjo pėsčioji, buvo likęs nemažesnis nei 30-40 metrų atstumas. Iki pėsčiųjų perėjos likus apie 10 metrų atstumui, netikėtai pamatė, kaip priešpriešinio eismo antra juosta važiavęs automobilis (vėliau pamatė, kad tai automobilis „BMW“), priekine kairiąją dalimi kliudė pėsčiąją, kuri po smūgio pakilo į viršų, ore nulėkė apie 10 metrų ir atsitrenkė į jo automobilio kairįjį šoną (vairuotojo dureles bei prieš tai numušdama veidrodėlį). Tuo metu suveikė šoninės saugos (sėdynės ir stogo) oro pagalvės, kurios atsitrenkė į jo galvą, dėl ko prarado koncentraciją, išsigando, todėl pavėluotai reaguodamas vairuojamą automobilį sustabdė už pėsčiųjų perėjos. Išlipęs iš automobilio, maždaug sankryžos viduryje pamatė gulinčią pėsčiąją. Automobilis „BMW“ buvo sustojęs gerokai už sankryžos. Pėsčioji gulėjo ant nugaros, jos galva buvo nukreipta į Rūtų gatvę. Moteris buvo sąmoninga, išorinių sužalojimų nesimatė. Įvykio vietoje sustojo ir pirma eismo juosta, jo važiavimo kryptimi, važiavęs automobilis. Šio automobilio vairuotojas taip pat buvo priėjęs prie moters. Kas iškvietė pagalbą, nežino. Automobilio „BMW“ vairuotojas buvo sutrikęs, apie įvykio aplinkybes nieko neaiškino. Pirmi į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, po to medikai, kurie GMP automobiliu partrenktą moterį išvežė į ligoninę. Policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, patikrino jo ir kito vairuotojo blaivumus. Vakare, apie 18.00 val., iš žiniasklaidos sužinojo, kad partrenkta pėsčioji ligoninėje mirė. (2 t., b. 1. 79-82)

Vadovaujantis baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais bei įvertintais įrodymais, kaltinamojo parodymais, visišku jo kaltės pripažinimu, liudytojų parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, įvykio apžiūros protokolu, su priedais eismo įvykio vietos planu ir vaizdo lentelėmis, eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių apžiūros dokumentais, specialistų išvadomis ir ekspertizių aktais bei kitais byloje surinktais įrodymais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, teismas sprendžia, jog įrodyta, kad kaltinamasis A. D. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30, 127 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kuriame žuvo žmogus. Veika kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis suteikė nukentėjusiajai pagalbą (BK 59 str. 1 d. 1 p.), taip pat tai, kad pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Taip pat atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis savo noru atlygino nukentėjusiųjų patirtas proceso išlaidas, taip pat įsipareigojo atlyginti tirtinę žalą, kurią atsisakė padengti draudimas (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į: nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį - padarytas neatsargus nusikaltimas; kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas nusikalstamu pasitikėjimu; taip pat kaltinamojo asmenybę – jis anksčiau neteistas, nebaustas už administracinės teisės pažeidimus. Taip pat atsižvelgiama į nustatytas tris atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis neatlygintinai duoda kraują (t. 3, b.l. 91), nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamajam, skirtina vienintelė BK 281 str. 8 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Nustatant bausmės dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai nebuvo tyčiniai, į tai, kad asmuo anksčiau neteistas nebaustas, pats labai išgyvena, į nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes sprendžia, kad bausmės dydis nustatytinas ženkliai mažesnis nei BK sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą bei įvertinus tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą. Įvertinus padarytus KET pažeidimus sąlygojusius tokių padarinių kilimą, į kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, anksčiau nebaustas už šiurkščius KET pažeidimus, į jo elgesį po eismo įvykio, pagalbos suteikimą, todėl yra pagrindas manyti, jog bausmės paskirtis bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 75 str. numatytas bausmės vykdymo atidėjimas paskiriant baudžiamojo poveikio priemones, pareigas, galinčias turėti teigiamos įtakos jo elgesiui. Šiuo atveju tinkamiausia baudžiamojo poveikio priemonė įpareigojimas atlyginti turtinę žalą 7804 Eur (BK 67 str. 2 d. 4 p.), už paminklo pastatymą ir kapo sutvarkymą, kurią pripažino ir pasižadėjo atlyginti kaltinamasis 2020-06-10 rašytiniu pasižadėjimu (t. 3, b.l. 90). Atsižvelgiant į nustatytą žalos atlyginimo terminą 3 m. tikslinga ir bausmės vykdymo atidėjimo terminą nustatyti tokios pat trukmės.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu, siekiam to paties rezultato, kurio siekiama ir kriminaline bausme, t.y. asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir pan. Kokią paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Todėl, nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jog BK 281 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą.

Šiuo atveju kaltinamojo neatsargus vairavimas, nusikalstamas pasitikėjimas sukėlė itin skaudžias pasekmes, žmogaus žūtį. Nors kaltinamasis anksčiau ir nebaustas už KET pažeidimus, tačiau įvertinus tai, kad įvykio metu, miesto ribose buvo daugiau nei dvigubai viršytas leistinas greitis, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytina baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise dvejų metų terminui (BK 67 str. 3 d., 68 str.).

Nustatyta, kad A. D. autoįvykį padarė, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį jo broliui T. D.. Automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ADB „Gjensidige“. Automobiliui buvo atlikta ir galiojanti valstybinė techninė apžiūra (t.1, b.l. 72-74).

Nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu pareiškė ieškinį, kuriuo prašė iš draudimo bendrovės priteisti A. D. naudai 12031,90 Eur turtinės žalos dėl laidojimo, kapo sutvarkymo, paminklo pastatymo išlaidų. R. D. naudai 440,52 Eur turtinės žalos susijusios su kelionės išlaidomis. Po 100000 Eur neturtinės žalos A. D., R. D. ir G. T. naudai ir bylinėjimosi išlaidas iš A. D. nukentėjusiesiems po 605 Eur. (t. 22, b.l. 22-35).

Civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ 2020-05-11 pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad žuvusiosios sūnui R. D. buvo išmokėta 10440,52 Eur draudimo išmoka susidedanti iš 440,52 Eur kelionės išlaidų ir 10000 Eur neturtinės žalos kompensavimo išlaidų. Žuvusiosios sutuoktiniui A. D. buvo priskaičiuota 2031,90 Eur laidojimo draudimo išmoka, išskaityta skirta 304 Eur pašalpa ir išmokėta 1727,90 Eur draudimo išmoka už laidojimo paslaugas, taip pat išmokėta 2500 Eur už kapo sutvarkymą, paminklą ir tvorelę ir 10000 Eur neturtinės žalos kompensavimo išlaidų. Žuvusiosios motinai G. T. išmokėta 10000 Eur neturtinės žalos kompensavimo išlaidų. Civilinis atsakovas paskaičiuotas ir išmokėtas grindžia teismų praktika ir vadovaujasi 2018-10-30 LR finansų ministro įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintomis Įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis. (t.3 , b.l. 15-44).

Atsižvelgiant į draudimo išmokėtas išmokas ieškovai sumažino ieškinį proporcingai išmokėtoms sumoms, likusioje dalyje palaiko civilinį ieškinį (t. 3, b.l. 47-55)

Civilinių ieškovų atstovas bylos nagrinėjimo metu pateikė paminklo pastatymo ir kapo sutvarkymo išlaidas pagrindžianti mokėjimo dokumentą 12280 Eur sumai (t.3, b.l. 87).

Kaltinamasis sutiko savanoriškai atlyginti išlaidas kurias atsisakė kompensuoti draudimas, 2020-06-10 pateikė pasižadėjimą atlyginti paminklo pastatymo ir kapo sutvarkymo likusias išlaidas 7804 Eur, dalimis po 2601 Eur į metu iki 2022-06-10 (t.3, b.l. 90).

Taip pat kaltinamasis pateikė duomenis apie bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nukentėjuiesiems ir proceso išlaidų atlyginimą Klaipėdos AVPK (t.3, b.l. 89, 105)

Civilinių ieškovų atstovas bylos nagrinėjimo metu atsisakė ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų, taigi reikalavimo dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ir proceso išlaidų priteisimo nutrauktinas.

Civilinis ieškinys pareikštas dėl neturtinės žalos baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, kai kyla klausimų, kurių nereglamentuoja BPK taikomos CPK normos jei jos neprieštarauja BPK normoms (BPK 113 sr.).

Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 str.). LR CK 6.251 str. 1 d. numato, kad padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginti, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Apsidraudęs civilinę atsakomybę asmuo (fizinis ar juridinis), turėtų prievolę atlyginti padarytą žalą tik ta dalimi, kiek nuostolių dydis viršytų ribotos civilinės atsakomybės draudimo sumą arba draudiko nemokumo atveju. Nustatyta, kad žala, kurios reikalauja ieškovai neviršija draudimo sutartyje nurodytos sumos. Tokiu būdu už padarytą žalą eismo įvykio metu atsako draudikas pagal sutartį.

Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 4 punktas numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Žalos asmeniui dydžio nustatymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-10-24 nutarimas Nr. 1059 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo“

Pagal kurį nustatyti nuo 2019 m. sausio 1 d. indeksuoti draudimo sumų dydžiai – 5 210 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 050 000 eurų dėl žalos turtui.“ Pagal šių Taisyklių 6 punktą „Eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Įstatymu, kitų teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio nustatymą, ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį dėl eismo įvykio, atsakingo draudiko – draudimo įmonės, apdraudusios atsakingo už padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuras) įgaliotų asmenų (paskirtų ekspertų) ataskaitas ar išvadas dėl žalos, nukentėjusio trečiojo asmens, apdraustojo pateiktus dokumentus dėl žalos, eismo įvykio aplinkybių ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės, kitų šiose Taisyklėse nurodytų asmenų pateiktus dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir padarytos žalos dydį. Kai teismas yra priėmęs sprendimą dėl žalos atlyginimo arba patvirtinęs taikos sutartį byloje pagal nukentėjusio trečiojo asmens ieškinį dėl žalos atlyginimo, žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į įsiteisėjusį teismo sprendimą arba teismo patvirtintą taikos sutartį dėl žalos atlyginimo. Biuras, vadovaudamasis šiomis Taisyklėmis, administruoja žalą, nustato eismo įvykio metu padarytos žalos dydį, apskaičiuoja ir moka draudimo išmokas nukentėjusiems tretiesiems asmenims Įstatymo 17 straipsnyje nustatytais atvejais.“

12 punktas numato, kad „patirtos neturtinės žalos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Tuo atveju, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo nesutinka dėl apskaičiuotos neturtinės žalos dydžio, jis turi teisę su pretenzija kreiptis į atsakingą draudiką ar Biurą dėl neturtinės žalos dydžio patikslinimo, o šalims nesusitarus – į teismą.“

Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2018-10-30 įsakymu Nr. 1K-367 dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų nustato neturtinės žalos nustatymo gaires, kuriomis rekomenduojama vadovautis draudikams. Pagal šių rekomendacijų 6 p. Mirties atveju vieno nukentėjusio trečiojo asmens, kuris turi teisę gauti draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, neturtinės žalos orientacinis dydis yra iki 30 MMA. Taigi pagal įvykio metu galiojusį MMA dydį (555 Eur) rekomenduojama draudimo išmoka asmeniui iki 16650 Eur.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis), tačiau asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė) (kasacinės bylos Nr. 2K-151/2006, 2K-853/2007, 3K-3-351/2007).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.

Reikalavimai dėl neturtinės žalos susijusios su artimojo netekimi yra pagrįsti. Sprendžiant dėl žalos dydžio teismo vertinimu nekvestionuotinas nukentėjusiųjų skausmas sukeltas dėl netekties, tačiau kiekvienas atvejis yra individualus, negali būti iš anksto pareziumuojamas, negali būti iš anksto nustatomi žalos dydžiai, kiekvienu atveju turi būti įrodinėjamas. Nukentėjusiųjų reikalavimai patirti išgyvenimai yra itin subjektyvaus pobūdžio ir negali būti perteikti jų pasirinkto atstovo nei kito nukentėjusiojo. Šiuo atveju teismas realiai neturėjo galimybės betarpiškai iš jų pačių lūpų išgirsti ir įvertinti nukentėjusiųjų A. D. ir G. T. reikalavimų, jų pagrįstumo. Parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu dėl žalos yra gana abstraktūs ir paviršutiniški. Vadovaujantis šiais parodymais (A. D. t.1, bl. 187-190, G. T. 2 t. b.l. 6-9) teismas sprendžia, kad draudimo bendrovės atlyginta neturtinė žala atitinka rekomendacijas ir teismų praktiką analogiškose bylose, todėl jų ieškiniai atmestini.

Vertinant ieškovo R. D. neturtinę žalą atsižvelgtina į tai, kad civilinis ieškovas nors yra suaugęs, savarankiškas vyras, tačiau teismo proceso metu akivaizdžiai buvo matomas artimas ryšys su motina, tą parodo savo dalyvavimu procese, domėjimusi, nors ir iš užsienio nuotolinėmis vaizdo priemonėmis. Ieškovas ne tik formaliai nurodo kriterijus reikšmingus žalos nustatymui, bet ir pavyzdžiais, situacijomis, emocijomis parodė netekties skausmą ir išgyvenimus. Nukentėjusiajam motina buvo autoritetas vienijantis ir jungiantis šeimą. Nukentėjusysis jaučia, kad ir su kitais artimaisiais nebebus tokio ryšio nelikus pagrindinio juos vienijančio žmogaus. Nukentėjusysis jaučiasi praradęs palaikantį artimą žmogų su kuriuo gali pasikalbėti, kuriam pasiguosti. Žuvusiosios amžius, sveikatos būklė taip pat reikšmingi nustatant žalos dydį. Žuvusioji ėjo 54 metus, duomenų apie rimtus sveikatos sutrikimus nėra. Taip pat pažymėtina ir tai, kad nėra rašytinių duomenų pagrindžiančių nukentėjusiojo argumentus apie depresiją, psichologinę būseną, vaistų vartojimą. Tačiau šiuos argumentus teismas vertina kaip tikėtinus. Taip pat tikėtina ir ta aplinkybė, kad motinos žūtis įtakojo jo asmeninio gyvenimo kokybę, draugystės ryšius, darbą, karjeros galimybes, bendravimą. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teismas sprendžia R. D. neturtinė žala vertintina 16000 Eur. suma iš kurios išskaitytina draudimo išmokėta 10000 Eur. ir priteistina likusi dalis 6000 Eur.

Pažymėtina, kad aktuali teismų praktiką sprendžiant neturtinės žalos dydį, nesikeitė po Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimų įsigaliojusių nuo 2018 m. lapkričio 1 d. Draudimo bendrovės atsakomybės ribų padidėjimas nesiejamas su neturtinės žalos, priteistinų sumų didinimu. Draudimo bendrovė atsiliepime į ieškinį iš esmės pateikė teisinga teismų praktikos analizę, pagal kurią žuvusiojo vaikui priteisima iki 30000 Eur neturtinė žala. Šiuo atveju nėra pagrindo priteisti didesnę sumą nei teismas nustatė sumą, nes nukentėjusysis pilnametis, gyvena atskirai, nebuvo išlaikomas, nebuvo remiamas motinos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje ir paskirti bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. D. galutinę bausmę – laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. A. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams įpareigojant atlyginti turtinę žalą 7804 Eur, pagal 2020-06-10 pasižadėjimą, kasmet sumokant dalimis: iki 2021-06-10 – 2601 Eur, iki 2022-06-10 - 2601 Eur, iki 2023-06-10 – likusią dalį 2602 Eur.

Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 68 str., A. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones dviejų metų laikotarpiui.

A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ADB „Gjensidige“, kodas 110057869, buv. Žalgirio g. 90, LT-09303 Vilnius civiliniam ieškovui R. D. (R. D.) 6000 Eur (šešis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atmesti A. D. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Atmesti G. T. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nutraukti procesą dėl civilinių ieškovų turtinės žalos atlyginimo ir proceso išlaidų priteisimo.

Nutraukti procesą dėl Klaipėsdos AVPK patirtų proceso išlaidų atlyginimo.

Automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK aikštelėje, gražinti savininkui T. D..

Žuvusiosios I. D. daiktus (striukę, kelnes, batus, rankinę) saugomus Klaipėdos AVPK daiktų saugojimo sandėlyje gražinti nukentėjusiesiems (vienam iš nukentėjusiųjų) R. D., A. D. ar G. T., o jei šie atsisakys priimti - sunaikinti.

Skaitmenines laikmenas CD ir DVD 6 vnt. palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.