Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams: E. P., I. P., L. B. ir jų atstovei adv. pad. Laurai Songailienei; J. L., K. L., A. M. ir jų bei nepilnametės E. L. atstovei adv. Kristinai Smaidžiūnaitei-Lankevičienei, I. R., jo ir nepilnamečio J. R. atstovui adv. Arvydui Montrimui.; M. D., jos ir nepilnamečių A. D. ir E. D. atstovui adv. Vladislavui Latušinskij,

nukentėjusiesiems O. K. ir S. K.;

civilinių atsakovų I. U. IĮ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei adv. Jūratei Matonienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)", autošaltkalviu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmonės, o būtent:

jis, 2021 m. sausio 13 d., apie 16.37 val., Trakų rajone, kelio A16 (Vilnius-Prienai-Marijampolė) 35 kilometre, vairuodamas J. U. individualiai įmonei nuosavybės teise priklausantį automobilį „Citroen Berlingo“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas kryptimi nuo Marijampolės pusės link Vilniaus, buvo neatsargus ir neatidus, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio <...> būklę <...> meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“ , 136.3 punkto reikalavimą, numatantį, kad „Prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms“, 140.3 punkto reikalavimą, numatantį, kad „Lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias“, ir Kelių eismo taisyklių 1 priedo III skyriaus draudžiamojo kelio ženklo Nr. 325 reikalavimą „Draudžiama lenkti transporto priemones“, t. y. vairuodamas automobilį „Citroen Berlingo“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, esant apsnigtai ir slidžiai kelio dangai, kelio A16 (Vilnius-Prienai-Marijampolė) 35-ame kilometre priartėjęs prie priekyje ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančio krovininio automobilio MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Carnehl“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas lenkti šią transporto priemonę neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, lenkdamas automobilį įvažiavo į priešingą eismo pusę ir važiavo kelio ženklo Nr.325 „Draudžiama lenkti transporto priemones“ galiojimo zonoje, grįžęs į savo eismo juostą, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi (nuo Vilniaus pusės link Marijampolės) važiavusiu automobiliu „Fiat Doblo“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. L.. Nuo smūgio automobilis „Fiat Doblo“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išstumtas į priešingą eismo pusę, kur susidūrė su minėtu V. S. aplenktu krovininiu automobiliu MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Carnehl“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu M. V., ko pasekoje dėl patirtų sužalojimų žuvo automobilio „Fiat Doblo“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. L. ir su juo važiavę keleiviai: M. D., D. K., G. M. ir D. B..

Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281straipsnio 5 dalyje.

K. V. S. savo kaltę iš esmės pripažino. Parodė, kad 2021 m. sausio 13 d., darbo metu, buvo pasiųstas į Trakų rajone esantį žvyro karjerą, kur jam treikėjo suremontuoti įmonės automobilį. Jis dirbo automobilių remonto įmonėje ir į žvyro karjerą jį siuntė darbdavys remontuoti automobilio. Tai buvo jo darbo funkcija. Suremontavo automobilį ir važiavo atgal į Vilnių automobiliu Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)., kuris priklausė įmonei. Važiavo keliu Marijampolė-Prienai-Vilnius, link Vilniaus. Jau temo, snigo, važiuojamoji dalis buvo apsnigta, slidi, kelias nevalytas. Prieš ji važiavo krovininis automobilis. Jis važiavo už krovininio automobilio saugiu atstumu, atsilikę maždaug 30 m. Greitis buvo apie 70 km/val. Tuo keliu jis važiuoja po kelis kartus per mėnesį ir žinojo, kad šioje kelio vietoje lenkimas yra draudžiamas. Važiuodamas paskui krovininį automobilį, kuris važiavo panašiu greičiu, pamatė, kad užsidegė sunkvežimio raudonos šviesos - stabdžių žibintai – ir jis suprato, jog krovininis automobilis yra stabdomas. Jis pradėjo stabdyti savo vairuojamą automobilį, tačiau jo automobilis tapo nevaldomas. Jo automobilį metė į dešinę, po to į kairę, išnešė priešpriešinė eismo juostą. Jis dar bandė automobilį valdyti, tačiau automobilis užgeso, pradėjo dideliu greičiu slysti į priekį ir į kairę kelio pusė, pradėjo suktis ir įvyko susidūrimas. Kurioje kelio vietoj įvyko susidūrimas, negali pasakyti, nes viskas vyko labai greitai, priešais atvažiuojančio automobilio jis nematė. Buvo labai išsigandęs, patyrė šoką, atsigavo tik ligoninėje. Krovininio automobilio jis nelenkė, ir kairio posūkio signalo nejungė, tą tikrai žino. Nebent galėjo įjungti užkliudęs rankai, kai bandė suvaldyti automobilį. Dėl eismo įvykio ir jo pasekmių iki šiol neturi ramybės, lankosi pas psichologą labai pergyvena, atsiprašo ir reiškia užuojautą nukentėjusiesiems.

Iš Bendrojo pagalbos centro pranešimų apie eismo įvykį išklotinės matyti, kad 2021-01-13 16:35:09 val., 16:36:48 val. ir 16:43:20 val. buvo gauti pranešimai apie eismo įvykį Penkininkų kaime, kelyje Trakai – Aukštadvaris, kuriame susidūrė lengvasis automobilis su vilkiku, kad automobilyje yra prispausti 4-5 žmonės. (t.3 b.l. 178-179).

Policijos pareigūnė tyrėja R. K. 2021-01-13 tarnybiniame pranešime nurodė, kad nuvykus į eismo įvykio vietą buvo nustatyta, kad eismo įvykyje dalyvavo automobilis Citroen Berlingo valst.nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. S., sunkiasvoris automobilis MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe CARNEHL valst. Nr. NO551, vairuojamas M. V. ir automobilis FIAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus vairuotojų V. S. ir M. V. blaivumą, nustatyta, kad jie yra blaivūs. Eismo įvykio metu žuvo visi automobiliu FIAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavę asmenys 4 vyrai ir viena moteris. Automobilio Citroen Berlingo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. S. buvo sužalotas ir dėl krūtinės skausmų išvežtas į ligoninę (1 t. b.l. 6-7).

Policijos pareigūnas V. S. 2021-01-14 tarnybiniame pranešime nurodė, kad pagal Trakų ligoninės telefoninį pranešimą, V. S. paleistas ambulatoriniam gydymui (1 t. b.l.8).

Iš 2021-01-13/2021-01-14 kelių eismo įvykio apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad autoįvykis įvyko kelyje A16, Vilnius-Prienai-Marijampolė 35 kilometre, Trakų rajone, susidūrus transporto priemonėms. Eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, kelio ženklų Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ ir Nr. 113 „Vingis į dešinę“ veikimo zonoje, esant apsnigtai kelio dangai. Eismo įvykio vietoje automobilis Citroen valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi griovyje, priekinė dalis nukreipta į Aukštadvario pusę. Automobilis Fiat Doblo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi pakelės griovyje, priekinė dalis nukreipta į Trakų pusę. Vilkikas MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe stovi viešojo transporto stotelėje, priekinė dalis nukreipta į Trakų pusę. Šukės bei automobilių nuolaužos išsidėsčiusios abiejose kelio juostose 21.8 metro atstumu, griovyje rastas automobilio Citroen valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklis. Šalia automobilio Fiat Doblo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) suguldyti žuvusiųjų R. L., gim. (duomenys neskelbtini)., M. D., gim. (duomenys neskelbtini)., D. K., gim. (duomenys neskelbtini)., G. M., gim. (duomenys neskelbtini)., ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini), kūnai (1 t. b.l. 9-47).

Transporto priemonės Citroen Berlingo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad dėl automobilio sugadinimų nebuvo galimybės nustatyti vairo mechanizmo ir stabdžių sistemos būklės. Apšvietimo signalų žibintai iškritę automobilio priekinis stiklas sudaužytas, šoniniai stiklai tvarkingi, langų valytuvai yra, bet dėl automobilio sugadinimų patikrinti nebuvo galimybės, galinio vaizdo veidrodėliai tvarkingi; sulaužyta priekinė pakaba, išlūžęs variklis (1 t. b.l. 57-60)

Iš automobilio Citroen Berlingo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad stabdžių sistema tvarkinga, priekinių ratų stabdžių diskai tinkami eksploatuoti, korozijos matyti nežymiai, stabdymo žymės matosi, saugos diržai veikiantys, vairo oro pagalvė neiššovusi. Žibintų būklės. buvusios prieš eismo įvykį nustatyti negalima, nes jie sudaužyti per eismo įvykį. (1 t. .l. 66).

Iš automobilio Citroen Berlingo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2021-02-11 apžiūros protokole užfiksuota, kad papildomai apžiūrėjus automobilį Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad dėl pažeistos automobilio elektros grandinės, nuskaityti atskirų blokų (kaip pvz. ABS, Variklio valdymo, AIR BAG, BSI ir kt.) informacijos nepavyko. Pagal VIN kodą: (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad minėtame automobilyje yra įrengtas vienas AIR BAG (oro pagalvė), kuri yra įrengta vairo viduryje, po garsiniu signalu. Išardžius AIR BAG, oro pagalvė buvo savo vietoje, jokių pakitimų nenustatyta, jokios elektros jungtys nėra pažeistos, laidai tvarkingi. Pagal VIN kodą: (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad tarp vairuotojo ir priekinio keleivio sėdynės yra įrengtas oro pagalvių valdymo blokas, kuris yra jam priklausančioje vietoje, pritvirtinimo varžtai, ar laidai su jungtimis nėra pažeisti, kitokių išorinių sugadinimų nesimato. Kadangi automobilio priekinė dalis yra smarkiai sugadinta, nustatyti ar priekinėje automobilio dalyje buvo ir ar suveikė smūgio davikliai nustatyti neįmanoma, apžiūros metu jie nebuvo rasti. Kodėl nesuveikė oro pagalvė, atsakyti neradus smūgio daviklių, negalima. Minėtam automobiliui užgesus ir likus įjungtam degimui, oro pagalvės turi funkcionuoti. Vairo užsirakinimo mechanizmas minėtame automobilyje veikia, nes ištraukus raktelį vairas užsirakina, įjungus degimą, vairo užsirakinimo mechanizmas atsirakina. Automobiliui važiuojant ir užgesus varikliui, visada lieka įjungtas degimas, jei vairuotojas pats nepasuko raktelio prieš laikrodžio rodyklę ir pats neišjungia degimo. (T.3 b.l. 193-214).

Transporto priemonės Fiat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad dėl automobilio sugadinimų nebuvo galimybės nustatyti vairo mechanizmo ir stabdžių sistemos būklės. Apšvietimo signalų žibintai iškritę, priekiniai, šoniniai ir galiniai stiklai po eismo įvykio sudužę, langų valytuvų dėl automobilio sugadinimų, patikrinti nebuvo galimybės, galinio vaizdo veidrodėliai po eismo įvykio nulaužti, sulaužyta priekinė važiuoklė (1 t. b.l.79-82).

Iš automobilio Fiat Doblo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad priekinės padangos pagamintos 2011 m., galinės – 2013 m., priekinių ratų stabdžių diskai nusidėvėję apie 1 mm., matoma korozijos padariniai. Vairuotojo ir priekyje sėdėjusio keleivio saugos diržai nupjauti, sagtys likusios užsegimo mechanizme. Ant galinės sėdynės sėdėję asmenys nebuvo prisisegę saugos diržų, nes saugos diržai veikiantys - neužsikirtę. Vairo judesiai nepersiduoda į ratus, tai gali būti eismo įvykio pasekmė. Galinio vaizdo išorinių ir vidinio veidrodėlio nėra, išoriniai nulaužti, vidinis nukritęs (1 t. b.l.66).

Transporto priemonės MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilio vairo mechanizmo, stabdžių, stiklų, valytuvų, veidrodžių, kitų agregatų ir mechanizmų būklė tvarkinga. Po eismo įvykio iškritę priekiniai žibintai, apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis (1 t. b.l.105-107).

Iš automobilio MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad vilkikui deformuota priekinė dalis. Vairuotojo pusėje aerodinaminė plokštė nežymiai deformuota, keleivio pusėje ji nuplėšta. Variklio skyriaus atidengimo dangtyje vairuotojo ir keleivio pusėje 1,30-1,50 m aukštyje yra smūginės deformacijos. Keleivio pusėje matyti du priekinio stiklo įtrūkimai. Keleivio pusės posparnis deformuotas priekinėje dalyje arčiau posparnio 0,60 m.-1,10 m. aukštyje. Vilkiko galinė dalis nedeformuota (1 t. bl.116).

Liudytojas M. V. patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad 2020 m. sausio 13 d., apie 16.30 val., jis, vairuodamas krovininį automobilį MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). su puspriekabe važiavo keliu Marijampolė-Prienai-Vilnius, nuo Marijampolės pusės link Vilniaus, vežė smėlį. Prieš jį apie 100-150 m atstumu nuo jo, važiavo jo kolega vairuodamas kitą krovininį automobilį. Buvo prieblanda, jau temo, buvo pradėję snigti, asfaltas buvo drėgnas, buvo slidu. Abu važiavo atsargia apie 70 km/h greičiu. Pro šoninį galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo, kad jį vejasi lengvasis automobilis, kuris, priartėjęs prie jo, pradėjo rodyti kairio posūkio signalą ir, išvažiavęs į priešingą eismo pusę, pradėjo lenkti jo vairuojamą automobilį, išvažiavo į priešpriešinę kelio juostą ir pradėjo slysti. Jis suprato, kad lenkiantis automobilis tapo nevaldomas, todėl jis pradėjo mažinti greitį. Pamatė, kad kaltinamojo automobilis slydo į priekį lygiai su jo kabina, po to grįžo į savo eismo juostą priešais jo automobilį, lyg ir išsilygino, tačiau užpakalinė dalis vėl pradėjo slysti ir pradėjo suktis į kitą pusę. Vairuotojas dar bandė išvairuoti, bet nepavyko. Vėl išvažiavo į priešpriešinę kelio juostą, kuria priešais važiavo kita mašina, ir jos susidūrė. Susidūrimas įvyko prieš jo automobilį, maždaug 30 m atstumu. Automobilis Citreoen pradėjo suktis ir nuvažiavo į griovį, o Fiat išslydo į jo eismo juostą priešais jo stabdomą vilkiką ir kairiuoju šonu atsitrenkė į vilkiko priekį. Nuo smūgio Fiat buvo išsviestas į pakelės griovį dešinėje kelio pusėje jo važiavimo kryptimi. Kiek buvo įmanoma jis stabdė vilkiką, nes jis buvo pakrautas smėliu. Sustojęs išlipo ir pamatė, kaip iš vienos mašinos išlipo žmogus. Jis pats nubėgo prie kitos mašinos, bet pamatė, kad jau nieko padaryti nebegali.

Liudytojas A. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. sausio 13 d., apie 16.30 val., jis vairuodamas krovininį automobilį su puspriekabe važiavo Trakų rajone, keliu Marijampolė-Prienai-Vilnius, nuo Marijampolės pusės link Vilniaus. Buvo tik pradėję temti, nedidelė prieblanda, bet matomumas geras, snigo ir kelias jau buvo pasidengęs plonu sniego sluoksniu. Paskui jo vairuojamą automobilį, atsilikęs apie 100-150 m atstumu nuo jo, važiavo jo bendradarbis M. V., vairuodamas kitą krovininį automobilį. M. V. važiavo paskui jį visą kelią ir jis jį pastoviai matė per galinio vaizdo veidrodį, iš akiračio M. V. jam dingęs nebuvo. Pro galinio vaizdo veidrodį jis pamatė, jog šviesios spalvos "kabluko" tipo automobilis skersai įvažiavęs į jų važiavimo eismo pusę. Po akimirkos šis šviesios spalvos automobilis dingo nuo kelio. Jis pamanė, jog šis automobilis važiavo priešinga eismo puse, išslydo į priešingą eismo pusę prieš M. V. vairuojamą krovininį automobilį. Kadangi jis jokio trenksmo garso negirdėjo, skrendančių į šalį detalių nematė, todėl pamanė, jog gal minėtas šviesios spalvos automobilis, be jokio kontakto su kolegos krovininiu automobiliu MAN, nuslydo nuo kelio. Bet netrukus per radijo ryšio priemonę M. V. pasakė, kad įvyko avarija ir reikia kviesti policiją ir medikus. Jis jo pasiteiravo, ar yra sužeistų, į tai jis pasakė, kad taip. Dėl to, jis iš karto mobiliuoju telefonu paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą pranešė apie eismo įvykį ir kvietė medikus. Jis prie įvykio vietos privažiavo atbuline eiga. Įvykio vietoje pamatė, kad nuo kelio į dešinę pusę, žiūrint pagal jų važiavimo kryptį, nuvažiavęs automobilis Fiat Doblo ir jame buvo vairuotojas, kuris vilkėjo juodos spalvos striukę ir buvo praktiškai plikai nuskustais plaukais, priekinėje keleivio vietoje buvo moteris, o gale buvo trys vyriškiai. Kaip jam atrodė, jie visi buvo be gyvybės ženklų. Ir tik vėliau jis kitoje kelio pusėje pamatė nuvažiavusį nuo kelio automobilį Citroen Berlingo ir prie jo vaikščiojantį vyriškį, kaip suprato vairuotoją. Jis priėjo prie jo ir norėjo su juo pakalbėti, bet šis pasakė, kad nesupranta lietuviškai, o jis pats rusiškai nekalba, todėl su automobilio Citroen vairuotoju nekalbėjo. Sustabdė pro šalį važiavusius greitosios pagalbos darbuotojus, kad jie suteiktų pagalbą Fiat automobilyje buvusiems asmenims. Netrukus į įvykio vietą atvyko gelbėtojai, medikai, policijos pareigūnai. Asmenys buvo ištraukti iš automobilio Fiat, bet visi ja buvo mirę. (t.3 b.l. 136-139).

Liudytojas A. M. parodė, kad jis yra UAB "(duomenys neskelbtini) " direktorius. Jų įmonė teikia valymo paslaugas. Į Vilnių darbuotojai valyti objektų važinėdavo dažniausiai su jam priklausančiu automobiliu Fiat Doblo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), arba dar kitais automobiliais. Įvykio dieną darbuotojai važiavo automobiliu Fiat Doblo, valst.Nr. (duomenys neskelbtini). Iš žuvusiųjų asmenų tris pažinojo, o dviejų nepažinojo. Už darbų organizavimą ir skirstymą yra atsakinga įmonės darbuotoja I. R.. Darbo sutartis ruošia įmonės buhalterė. Automobilį vairavo įmonės darbuotojas, automobilis buvo naudojamas teisėtai. Automobilis buvo techniškai tvarkingas. Dėl M. D. ir D. B. įdarbinimo su juo nebuvo kalbėta, kad šie asmenys dirbo įmonėje nesudarę darbo sutarčių jam nebuvo žinoma. Darbo užmokestis, kuris buvo mokamas žuvusiesiems priklausė nuo dirbtų valandų – po 4 Eur už valandą. Vidutinis darbo užmokestis per mėnesį buvo apie 500-600 Eur.

Liudytojas J. U. parodė, kad jis turi savo individualią įmonę, bei yra UAB "(duomenys neskelbtini) " akcininkas ir direktoriaus pavaduotojas. Jo individuali įmonė turi automobilį Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pagal panaudos sutartį, nuo 2018-01-02 d., yra perdavusi naudotis UAB "(duomenys neskelbtini) ". Šiuo automobiliu naudojasi UAB "(duomenys neskelbtini) " serviso meistrai, kurie šiuo automobiliu esant poreikiui važiuodavo į vietą pagal iškvietimą remontuoti automobilių, V. S.. 2021 m. sausio 13 d., apie 15 val. iš Vilniaus išvažiavo į Trakų raj. žvyro karjerą prie Aukštadvario pakeisti krovininio automobilio rato. Atlikęs darbą važiavo atgal į Vilnių ir įvyko eismo įvykis. V. S. įmonėje dirba apie 10 metų, yra geras darbuotojas ir specialistas, sąžiningas, pareigingas, jokių nuobaudų nėra turėjęs. Automobilis, kurį vairavo V. S. buvo techniškai tvarkingas.

2018-01-02 automobilio panaudos sutartimi Nr. 2018/01/02 J. U. individuali įmonė perdavė panaudos gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudoti automobilį Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Panaudos sutarties terminas – iki 2025-12-31 (3 t. b. l. 170-171)

Specialisto išvadoje Nr.11-497(21) nurodyta, kad „Citroen Berlingo" judėjimo greičio prieš eismo įvykį ir susidūrimo su automobiliu „Fiat Doblo", automobilio "Fiat Doblo" judėjimo greičio prieš eismo įvykį ir susidūrimo su automobiliu "Citroen Berlingo" metu negalima. Vilkiko "MAN TGX" su puspriekabe "Carnehl" greitis prieš eismo įvykį buvo apie 75 km/h. Negalima nustatyti transporto priemonių junginio greičio susidūrimo su automobiliu "Fiat Doblo" metu. Tikėtinas toks eismo įvykio mechanizmas. Vairuotojo V. S. nesuvaldytas automobilis „Citroen Berlingo" judėjo nestabiliu judesiu (slydo) kairiu šonu ir priekine dalimi į priekį kaire kelio puse ir priekinės dalies dešine puse susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusio automobilio "Fiat Doblo", vairuojamo R. L., priekinės dalies dešine puse. Automobiliai susidūrė persidengdami per apie 0,4 m. Susidūrimas įvyko prieš pat sankryžą su Ežero gatve, žiūrint link Trakų. Nuo smūgio automobilis "Citroen Berlingo" ėmė suktis pagal laikrodžio rodyklę, besisukdamas kirto Ežero gatvę ir nuslydo į griovį už jos. Automobilis "Fiat Doblo" dėl susidūrimo taip pat ėmė suktis pagal laikrodžio rodyklę ir nukrypo į kairę. Besisukdamas automobilis "Fiat Doblo" išslydo į priešpriešinio eismo juostą, kur kairiojo šono dalimi tarp ratų susidūrė su priešinga kryptimi važiavusio vilkiko "MAN TGX", vairuojamo M. V., priekine dalimi, visu jos pločiu. Susidūrimo metu transporto priemonių kontaktiniai paviršiai buvo pilnai susiglaudę, automobilis "Fiat Doblo" buvo stumiamas vilkiku, nuslydo nuo jo į dešinę šalikelę, žiūrint Trakų link. Techniniu požiūriu pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo tai, kad V. S. slidžiame kelyje nesuvaldė vairuojamo automobilio "Citroen Berlingo", dėl to šis išslydo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu "Fiat Doblo", vairuojamu R. L., o pastarasis dėl susidūrimo išslydo į jam priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su automobiliui "Citroen Berlingo" iš paskos važiavusiu vilkiku "Man TGX" su puspriekabe "Carnehl", vairuojamu M. V.. (t. 4 b. l. 24-31).

Kaip matyti iš krovininio automobilio MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), greičio ir pagreičio diagramos ir ataskaitos, iki eismo įvykio vilkikas važiavo tolygiu 67-77 km/val. greičiu, staigus stabdymas nefiksuotas (t. 3 b. l. 182-189)

Specialisto išvadoje Nr. M 62/2021 nurodyta, kad D. B. lavono tyrimo metu nustatytas kūno sumušimas su dauginiais skeleto kaulų lūžiais ir vidaus organų sužalojimais, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis dešinės smilkininės, kairio antakio, viršutinės lūpos odos, juosmens kairio šoninio paviršiaus srityse, odos nubrozdinimais nosies kairiojo sparnelio, kairio skruosto, dešinės alkūnės, juosmens dešinio šoninio paviršiaus, dešinės čiurnos sąnario išorinio paviršiaus srityse, muštinėmis žaizdomis kaktos kairės pusės ir kairio smilkinkaulio srityse, minkštųjų audinių kraujosruva kairėje smilkininėje srityje, negausiu kraujo išsiliejimu po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais bei į smegenų skilvelius, abipusiais šonkaulių lūžiais su abiejų plaučių sumušimo židiniais ir dešinio plaučio šaknies plyšimu bei kraujo išsiliejimu į dešinę krūtinplėvės ertmę, kairio šlaunikaulio kūno skeveldriniu lūžiu, padaryti minėtomis kūno sritimis kontaktuojant su kietais bukais daiktais, neilgai trukus iki mirties, labiausiai tikėtina nurodyto eismo įvykio metu su automobilio vidaus detalėmis. Šie sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. D. B. mirė nuo kūno sumušimo su dauginiais skeleto kaulų lūžiais ir vidaus organų sužalojimais. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų kamieno strigimu, kraujo išsiliejimu į kvėpavimo takus, aspiracija krauju, ūminiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos sutrikimu. D. B. tiesiogine mirties priežastimi buvo eismo įvykio metu patirti kūno sužalojimai. D. B. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta. D. B. lavono tyrimo metu specifinių sužalojimų, kurie padaromi autoįvykio metu nukentėjusiajam būnant vairuotojo vietoje, nenustatyta. (T.1 b.l. 183-190)

Specialisto išvadoje Nr. M 67/2021(01) nurodyta, kad D. K. lavone nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimai ir kraujosruvos kūne, krūtinininių III ir IV slankstelių lūžis, abipusiai daugybiniai šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimu abipus, plyšimais abiejuose plaučiuose ir prikraujavimu į krūtinplėvės ertmę, kaukolės pamato ir skliauto lūžis su galvos smegenų sumušimu, prikraujavimu į šoninius skilvelius, kraujo patekimu į kvėpavimo takus, skruostikaulių ir nosikaulių daugiaskeveldriniai lūžiai, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiai, kepenų ir blužnies plyšimai su pakraujavimu į pilvaplėvės ertmę, padaryti kietu buku daiktu (-ais), kelios-keliolika minučių iki mirties, tikėtina aplinkybėse nurodyto autoįvykio metu, nukentėjusiajam esant automobilio viduje. Šie sužalojimai, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Labiausiai tikėtina, kad D. K. mirė nuo nustatytų sužalojimų, kurie yra tiesioginė mirties priežastis, ir buvo padaryti aplinkybėse nurodyto autoįvykio metu. (T.1 b.l. 154-161)

Specialisto išvadoje Nr. M 61/2021 nurodyta, kad M. D. lavone nustatytas kūno sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais veide, kairėje kojoje, poodinėmis kraujosruvomis kojose, dešinio raktikaulio lūžiu, abipusiais menčių lūžiais, daugiaskeveldriniu kairio žasto lūžiu, krūtinkaulio lūžiu, dauginiais dešiniųjų III-IX, kairiųjų III-XII šonkaulių lūžiais, širdiplėvės plyšimu, širdies plyšimu, apatinės tuščiosios venos plyšimu, kairio plaučio sumušimu, blužnies plyšimu, kepenų plyšimu, dešinio inksto plyšimu, kaukolės pamato lūžiu su galvos smegenų suardymu, XII krūtininio, I juosmeninio slankstelio lūžiu, kairio žastikaulio daugiaskeveldriniu lūžiu, kraujosruvomis nugaros minkštuosiuose audiniuose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais neilgai trukus iki nukentėjusiojo mirties. Sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. M. D. mirė nuo kūno sumušimo, padarytas eismo įvykio metu. M. D. kūne nustatytas kūno sumušimas neturi specifinių požymių rodančių, kad nukentėjusysis sėdėjo vairuotojo vietoje. (T.1 b.l. 169-175)

Specialisto išvadoje Nr. 64/2021(01) nurodyta, kad R. L. lavone nustatyti sužalojimai: daugybiniai nubrozdinimai, kraujosruvos ir žaizdos kūne, krūtinkaulio ir abipusiai šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimu kairėje ir prikraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę, kaukolės pamato lūžis su galvos smegenų kamieno pažeidimu ir kraujo patekimu į kvėpavimo takus, gaktinės sąvaržos ir kairio gaktikaulio viršutinės šakos lūžis su šlapimo pūslės įplyšimu, kepenų ir blužnies plyšimai su pakraujavimu į pilvaplėvės ertmę, padaryti kietu buku daiktu (-ais), kelios-keliolika minučių iki mirties, tikėtina aplinkybėse nurodyto autoįvykio metu, nukentėjusiajam esant automobilio viduje. Šie sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. R. L. mirė nuo nurodytų sužalojimų. Konkrečiai pasisakyti apie nukentėjusiojo sėdėjimo vietą automobilyje autoįvykio metu negalima. Tačiau įvertinus nustatytų sužalojimų lokalizaciją kūne (konkrečiai - įstriža kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje, dešinio I šonkaulio, kairio IV ir VI šonkaulių, krūtinkaulio daliniu lūžiu dešinėje), tikėtina, kad jei nukentėjusysis autoįvykio metu segėjo saugos diržą, jis galėjo sėdėti automobilio dešinės pusės sėdynėje (T.1 b.l. 139-146).

Specialisto išvadoje Nr. M 63/2021(01) nurodyta, kad G. M. lavone nustatyta: kaukolės pamato vidurinės daubos skersinis skeveldrinis lūžis nusitęsiantis į kaukolės pamato užpakalinę daubą su galvos smegenų kamieno pilnu nutraukimu, viršutinio žandikaulio kairio I danties nuskilimas, odos nubrozdinimai apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, kaklo dešinėje, pilvo vidurio linijoje, juosmens kairėje, kairio klubo sąnario projekcijoje, kairėje šlaunyje ir blauzdoje, poodinės kraujosruvos krūtinėje, dešinės alkūnės projekcijoje, dešinėje ir kairėje šlaunyje, dešinėje ir kairėje blauzdoje, kairio žastikaulio vidurinio trečdalio skeveldrinis lūžis, krūtinės ląstos kairėje daugybiniai trijose lūžio linijose šonkaulių lūžiai su plaučių audinio sužalojimais, krūtinkaulio viršutinio trečdalio skeveldrinis lūžis, dubens kairėje lūžis per dubens kryžmeninį sąnarį, blužnies ir kepenų plyšimai, padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais), netrukus iki mirties, labiausiai tikėtina nukentėjus eismo įvykio metu automobilio viduje. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. G. M. mirė nuo nurodytų sužalojimų, kurie padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu(daiktais) ar paviršiumi (paviršiais), netrukus iki mirties, labiausiai tikėtina nukentėjus eismo įvykio metu automobilio viduje. Nustatytų sužalojimų lokalizacija bei pobūdis nenurodo, ar nukentėjusioji galėjo būti automobilio vairuotojo vietoje (t.1 b. l. 198-203)

Nukentėjusieji eismo įvykyje nedalyvavo ir jo nematė, todėl jų parodymai nėra reikšmingi sprendžiant dėl V. S. kaltės dėl jam inkriminuotos veikos, todėl šiame kontekste jie nevertinami.

Esant nurodytoms aplinkybėms, V. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Nors kaltinamasis neigė jam inkriminuotą neatsargų vilkiko lenkimą neleistinoje vietoje, šią aplinkybę patvirtina vilkiko vairuotojo M. V. parodymai, kuris parodė, kad jį pasivijęs lengvasis automobilis iš karto pradėjo rodyti kairio posūkio signalą, pradėjo lenkimo manevrą ir tada tapo nevaldomas. Šie liudytojo parodymai paneigia kaltinamojo teiginius apie tai, kad jis, pamatęs vilkiko stabdymo šviesas pradėjo stabdyti savo automobilį ir tada pradėjo slysti. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta kokiu greičiu važiavo kaltinamojo automobilis, tačiau objektyviais duomenimis - vilkiko greičio ir greitėjimo ataskaita nustatyta, kad iki eismo įvykio vilkiko greitis neviršijo 77 km/val. Todėl jeigu, kaip teigia kaltinamasis, jis, važiuodamas už vilkiko saugiu, apie 30 metrų, atstumu ir apie 70 km/val. greičiu ir pradėjo stabdyti, greitis turėjo mažėti, o automobiliui tapus nevaldomam, sunkiai tikėtina, kad jis slysdamas ir sukdamasis galėjo pavyti ir apkenkti vilkiką. Todėl teismas neturi pagrindo šios aplinkybės šalinti iš V. S. pareikšto kaltinimo.

Nors kaltinamajame akte konstatuota, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, teismas konstatuoja pagrindą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti nuoširdų kaltinamojo gailėjimąsi dėl eismo įvykio ir jo sukeltų padarinių (BK 59 str. 2 d.). Kaltinamasis neigė, kad lenkė vilkiką, tačiau iš esmės savo kaltę dėl eismo įvykio pripažino, labai pergyvena dėl šio eismo įvykio pasekmių, atsiprašė nukentėjusiųjų. Tai matyti iš jo 2021-01-18 nukentėjusiesiems rašyto (dėl karantino ribojimų, asmeninis kontaktas su nukentėjusiaisiais buvo negalimas) nuoširdaus atsiprašymo, esančio byloje (t. 4, b. l. 93). Nukentėjusiesiems tvirtinant, kad jų nebuvo atsiprašyta, o tyrėjas neperdavė nukentėjusiesiems kaltinamojo raštiško atsiprašymo, kaltinamais atsiprašė visų nukentėjusiųjų teismo posėdyje.

Kaltinamajame akte taip pat konstatuota, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. BK 60 str. 1 d. 11 p. atsakomybę sunkinančia aplinkybe numato sunkius nusikalstamos veikos padarinius. Šioje byloje nagrinėjamas kaltinamojo sukeltas eismo įvykis sąlygojo penkių asmenų mirtį, kas laikytina sunkiomis nusikalstamos veikos pasekmėmis. Tačiau šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės kaltinamajam prokuroras neinkriminavo. BK 60 straipsnis nesuteikia teismui teisės kaltinamojo atsakomybę sukinančias aplinkybes pripažinti savo iniciatyva. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimas nuosprendyje kaltinamajam būtų netikėtas ir pažeistų kaltinamojo teisę į gynybą, todėl teismas šią aplinkybę vertina ne kaip sunkinančią, bet kaip kitą aplinkybę, turinčią įtaką bausmės skyrimui.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į jo atsakomybę švelninančią aplinkybę; į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių; į tai, kad jis nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, dirbantis (nuosprendžio priėmimo dieną - senatvės pensininkas), darbdavio charakterizuojamas teigiamai; jo įvykdytas nusikaltimas yra neatsargus, įvykdytas nusikalstamo nerūpestingumo kaltės forma – nors kaltinamasis nenumatė, kad jo rizikingas lenkimas gali sukelti eismo įvykį, tačiau turėdamas ilgametę vairuotojo patirtį, turėjo įvertinti oro sąlygas bei kelio būklę ir numatyti galimas savo veiksmų pasekmes - kad jo nusikaltimas sukėlė penkių jaunų žmonių mirtį, negrįžtamai pakeitė jų šeimų ir artimųjų gyvenimus.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkio dydžio bausmė – 4 metų laisvės atėmimas. Įvertinus tai, kad kaltinamasis įvykdė neatsargų nusikaltimą, į jo asmenį charakterizuojančias aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Todėl teismas konstatuoja pagrindą atidėti paskirtos bausmės vykdymą (BK 75 str. 1 d.).

Atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkį, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo - pradžios (2021-01-15).

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. CK 6.260 str. nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Šioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio metu asmenys žuvo dėl V. S. padaryto nusikaltimo, todėl žuvusiųjų artimieji, patyrę neturtinės žalos, turi teisę į jos atlyginimą.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė – žuvusiojo D. B. motina E. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 15 740 Eur neturtinės ir 2 803,20 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas – žuvusiojo D. B. patėvis I. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 15 740 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė – žuvusiojo D. B. sesuo L. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 740 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Taip pat prašė priteisti iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio civilinio ieškinio dalyje įvykdymo.

E. P. nurodė, kad apie eismo įvykį ir sūnaus žūtį sužinojo iš sūnaus darbovietės vadybininkės. Įmonėje, kuri atlieka valymo darbus, sūnus dirbo nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki mirties dienos. Įvykio dieną, sūnus taip pat dirbo. Sūnus gyveno kartu su ja šeimoje, jie buvo labai artimi ir jo netektis labai paveikė visus šeimos narius. Po sūnaus žūties patyrė didelį nervinį sukrėtimą dėl ko 2 mėnesius negalėjo dirbti gydėsi, lankė psichologo konsultacijas. Pasekmes jaučia iki šiol: vartoja vaistus, būna panikos atakos, patiria emocijų kaitą, nerimą, tai lemia bendravimo su draugais ir pažįstamais sumažėjimą, persekioja mintys apie beprasmę sūnaus žūtį.

I. P. parodė, kad D. B. augino kaip savo vaiką nuo 2 metų amžiaus, buvo su juo labai artimi, juos siejo artimas ryšys. Po D. B. mirties kartu su žmona negalėjo dirbti apie 2 mėn. Kreipėsi pagalbos į specialistus, nes patys nebegalėjo susitvarkyti su stresu. Iki šiol negali atsigauti po jo žūties, vartoja vaistus, lanko specialistų konsultacijas.

L. B. parodė, kad su broliu buvo labai artimi, nuo pat mažumės su juo viskuo dalindavosi, buvo geriausi draugai. Po brolio mirties vasario mėnesį turėjo grįžti į studijas, tačiau nepavyko, teko kreiptis pagalbos pas psichologus. Negalėjau miegoti. Iki šiol jaučia stresą, vartoja medikamentus, nes negali įveikti dvasinio skausmo ir tuštumos.

Ieškovai nurodė, kad kreipėsi į civilinį atsakovą ADB „Gjensidige“ prašydami E. P. ir I. P. išmokėti 35 000 Eur, o L. B. – 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Draudimo bendrovė sumokėjo kiekvienam nukentėjusiajam po 19 260 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 2 071,48 Eur turtinės žalo atlyginimą E. P.. Ieškinio sumą sudaro neatlygintos neturtinės žalos dalis.

Iš su ieškiniu pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad E. P. dėl patirto streso buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris buvo tęsiamas iki 2021-03-01. Ji buvo konsultuojama psichiatro ir psichoterapeuto. Iki 2021-04-30 buvo konsultuojama VšĮ Alytaus psichikos centre, buvo diagnozuoti adaptacijos sutrikimai, paskirtas medikamentinis gydymas, kuris tęsiamas iki šiol. I. P. VšĮ Alytaus psichikos centre buvo konsultuojamas iki 2021-03-18, jam buvo diagnozuotas miego sutrikimas, skirtas medikamentinis gydymas. Tuo pačiu laikotarpiu psichikos centre buvo konsultuojama ir L. B..

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė – žuvusiojo M. D. sutuoktinė M. D. savo ir žuvusiojo mažamečių vaikų A. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir E. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., vardu pareiškė civilinį ieškinį atsakovams – kaltinamajam V. S., ADB „Gjensidige“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 80 740 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam ir vaikams priteisti kasmėnesines po 128,50 Eur periodines išmokas iki jų pilnametystės. O tiek, kiek nepadengs draudimo bendrovė, likusią dalį solidariai priteisti iš kaltinamojo ir jo darbdavio.

M. D. nurodė, kad po sutuoktinio žūties jos gyvenimas pasikeitė iš esmės – ji liko viena su mažamečiais vaikais be pagalbos juos auginant. Žuvus sutuoktiniui šeima ne tik prarado maitintoją, nes jis vienas buvo dirbantis, bet ir vyrą bei tėvą, su kurio buvo itin artimi. Šeima prarado galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą - ji tapo našle, kuriai teko dviguba atsakomybė auginant vaikus, o vaikai neteko galimybės augti pilnavertėje šeimoje su abiem tėvais. Tėvo netektis vaikams ne tik sukėlė išgąstį ir pasimetimą, liūdesį, bet ir turi įtakos jų ankstyvajai raidai, apsunkino jų vaikystę. Nurodė, kad sutuoktino netektis, ją labai sukrėtė ir šio sukrėtimo pasekmes jaučia iki šiol – lankosi pas specialistus, vartoja vaistus. Savo ir vaikų patirtą neturtinę žalą vertina 100 000 Eur. Po 19 260 Eur kiekvienam sumokėjo ADB Gjensidige, o likusią sumą – po 80 740 Eur kiekvienam prašo priteisti.

Nurodė, kad M. D. nuo 2021-01-04 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų valytoju, dirbo nelegaliai, dėl ko įmonės direktorius A. M. buvo nubaustas administracine nuobauda pagal ANK 95 str. 1 d. Jam buvo mokama po 200 Eur per savaitę į rankas. Per mėnesį jo darbo užmokestis buvo 800 Eur. Kadangi šeimoje buvo keturi asmenys, kiekvienam būtų tekę po 200 Eur M. D. darbo užmokesčio. Po tėvo mirties, vaikams buvo skirta našlaičių pensija po 71,50 Eur. Todėl skirtumas tarp vaikams tenkančios tėvo darbo užmokesčio dalies ir mokamos našlaičių pensijos (128,5 Eur) turi būti kompensuotas. Teismo posėdyje nukentėjusiųjų atstovas, atsižvelgdamas į žuvusiųjų darbdavio pateiktus duomenis, kad vidutinis jų darbo dienos atlygis buvo 30,40 Eur, patikslino priteisiną išlaikymo vaikams sumą ir prašė priteisti po 95,70 Eur kas mėnesį mokamas periodines išmokas iki pilnametystės.

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai – žuvusiojo R. L. tėvai J. L. ir K. L. pareiškė ieškinį savo ir nepilnametės dukters, žuvusiojo sesers E. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., vardu atsakovais patraukdami kaltinamąjį, ADB „Gjensidige“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. U. individualią įmonę ir prašė priteisti 80 740 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam, o J. L. ir K. L. ir po 5 965 Eur turtinei žalai atlyginti. O tiek, kiek nepadengs draudimo suma – likusią dalį solidariai priteisti iš kaltinamojo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. U. individualios įmonės.

Nurodė, kad dėl R. L. žūties jie patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 100 000 Eur kiekvienas. Po 19 260 Eur kiekvienam sumokėjo ADB „Gjensidige“, o likusią sumą – po 80 740 Eur kiekvienam prašo priteisti.

Taip pat nurodė, kad ADB “Gjensidige“ sumokėjo 3 000 Eur turtinės žalos atlyginimą už paminklą ir kapavietės sutvarkymą, kai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinį pasiūlymą kapo sutvarkymas kainuos 14 930 Eur. Ieškinyje nurodytą turtinės žalos atlyginimo sumą sudaro draudimo bendrovės neapmokėta kapo sutvarkymo kainos dalis.

Nurodė, kad jų šeima gyveno draugiškai visi kartu, juos siejo labai artimi ir šilti santykiai. Sūnaus mirtis buvo baisi tragedija šeimai. Sūnus mokėsi 12-oje klasėje, buvo aktyvus, turėjo daug pomėgių ir visuomeninių veiklų, sportavo, turėjo daug ateities planų. Greta to savaitgaliais ir kartais po pamokų dirbo. Jį teigiamai vertino ir pedagogai, ir darbdaviai. Jo žūtis buvo netikėta, visiems šeimos nariams sukėlė nepakeliamą netekties jausmą, sielvartą, milžinišką sukrėtimą. Tėvai jaučiasi sugniuždyti emociškai. Jie prarado sūnų, kuriuo tikėjo iš džiaugėsi kiekvieną dieną. Mintys apie sūnų sukelia didelius išgyvenimus.

J. L. nurodė, kad po sūnaus mirties negali atsigauti iki šiol, lankosi pas psichologus, psichiatrus, vartoja vaistus. Jai diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, adaptacijos sutrikimas. Nustatytas prislėgtumas, bejėgiškumas, nevilties jausmas, miego sutrikimai. Šiuo metu dar vartoja antidepresantus, nes be jų negalėtų dirbti. Prašo pagalbos kur tik įmanoma.

K. L. nurodė, kad po sūnaus mirties negalėjo išgyventi be gydytojų pagalbos. Todėl visa šeima kreipėsi pas specialistus. Jam diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, adaptacijos sutrikimas. Sūnaus netektis turėjo įtakos ir jo darbui – ilgai negalėjo dirbti, nes negalėjo bendrauti su žmonėmis. Iki šiol lankosi pas gydytojus, konsultuojasi, tačiau vis tiek labai sunku. Palaiko su žmona vienas kitą. Dukrai brolis buvo pavyzdys ir autoritetas visame kame. Jai taip pat labai sunku, bijo eiti į lauką ,bijo likti viena, sutriko atmintis, jai diagnozuota reakciją į stiprų stresą. Skirtas medikamentinis gydymas, iki šiol lankosi pas vaikų psichologus.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas – žuvusiosios G. M. tėvas A. M. pareiškė ieškinį atsakovams – kaltinamajam, ADB „Gjensidige“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. U. individualiai įmonei dėl 48 0740 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl dukters žūties patyrė 500 000 Eur neturtinę žalą. Dalį neturtinės žalos – 19 260 Eur atlygino ADB “Gjensidige“, o likusi dalis liko neatlyginta. Nurodė, kad jis yra našlys nuo 2007 metų. labai išgyveno žmonos netektį, dėl to sušlubavo jo sveikata. Nepaisant to dukrą augino vienas nuo 13 metų. Su dukra buvo labai artimi, vienas kitą palaikė. Jis 2019 m. patyrė širdies infarktą, po ko jam buvo nustatytas 50 proc. netektas darbingumas, o nuo 2020 m. 75 proc., darbingumo lygis. Sveikatos pagerėjimui įtakos turėjo dukters rūpinimasis juo, nuolatinė pagalba. Po dukters žūties neteko vienintelio artimo ir svarbiausio žmogaus, nes Gabrielė buvo vienintelis jo vaikas. Dukters netektį išgyvena labai sunkiai, yra visiškai palūžęs, nemiega naktimis, turi vartoti raminamuosius vaistus, jam pačiam gyvenimas apsunko, jaučiasi visiškai vienišas. Netekus dukters liko baisi tuštuma ir nepakeliamas skausmas. Dukra turi 3 metų sūnų ir jam lankant anūką labai sunku matyti, kad vaikas augs be mamos.

Žuvusiosios G. M. sugyventinis I. R. pareiškė civilinį ieškinį savo ir žuvusiosios sūnaus J. R. vardu kaltinamajam, J. U., J. U. individualiai įmonei, ADB „Gjensidige“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai po 100 000 Eur jam ir sūnui neturtinės žalos atlyginimą; jam priteisti 1060 Eur turtinės žalos atlyginimą, o sūnui – po 400 Eur kas mėnesį mokamas periodines išmokas iki vaikui sueis 24 metai. Nurodė, kad eismo įvykyje žuvo jo mylima moteris, gyvenimo partnerė ir būsima sutuoktinė, jų mažamečio sūnaus motina. Jis palaidojo žuvusiąją, dėl ko patyrė 1060 Eur laidojimo išlaidas. Šias išlaidas turi atlyginti atsakovai.

Žuvus G. M. jis patyrė siaubą ir sukrėtimą, nerimą dėl savo ir sūnaus ateities. Ypač buvo sunku pirmus tris mėnesius po jos žūties, o ir dabar gyvena su šia nelaime. Į medikus dėl patirto sukrėtimo dar nesikreipė, bando tvarkytis pats, tačiau neaišku kaip bus ateityje. Vaikas prarado motiną ir ši aplinkybė turės įtakos visam jo gyvenimui. Vaiko motina žuvo grįždama iš darbo, kas prilyginama nelaimingam atsitikimui darbe pagal Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 4 str. 2 d. Pagal šio įstatymo 7 str. 1 d. 1 p. kai asmuo miršta, teisę į žalos atlyginimą turi nedarbingi mirusiojo išlaikomi asmenys, tame tarpe nepilnamečiai iki 18 metų, o jei mokosi pagal bendrojo ugdymo, formaliojo profesinio mokymo ar nuolatinių studijų programas – kol mokosi, bet ne daugiau, kaip iki 24 metų. Motinos teiktas išlaikymas vaikui sudarė 400 Eur kas mėnesį, todėl toks išlaikymas vaikui turi būti priteistas iš atsakovų.

Civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ su ieškiniais nesutiko ir prašė juos atmesti. Nurodė, kad 2021-01-13 eismo įvykio metu įmonėje ADB „Gjensidige“ automobilio Citroen valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Įvykis pripažintas draudiminiu ir draudimo bendrovė nukentėjusiesiems asmenims G. K., Ž. K.; O. K., S. K., J. R., A. M., I. R., E. P., L. B., I. P., M. D., E. D., A. D., J. L., K. L., E. L. išmokėjo po 19 260 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat išmokėjo turtinę žalos atlyginimą G. K. – 139,93 Eur, O. K. – 580 Eur, S. K. – 1 456 Eur., I. R. - 740 Eur, E. P. – 2 071,48 Eur, M. D. – 1 320 Eur., J. L. – 2 040 Eur, K. L. – 2 040 Eur.

Nurodė, kad draudimo suma neturtinei žalai atlyginti nustatyta vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis LR finansų ministro 2018-10-30 įsakymu Nr. 1K-367, pagal kurių 6 p. mirties atveju vienam nukentėjusiajam, orientacinis neturtinės žalos atlyginimas nustatomas iki 30 MMA, kuris eismo įvykio metu buvo 624 Eur. Tokia suma neturtinei žalai atlyginti atitinka ir teismų praktiką: žuvusiojo vaikui priteisiama nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur, sutuoktiniui nuo – 4 344,30 Eur iki 31 298 Eur, tėvams nuo 2 896,20 iki 26 065 Eur, broliams ir seserims nuo 3 000 Eur iki 11 584,80 Eur. Kompensacinis neturtinės žalos atlyginimo pobūdis suponuoja tai, kad ne tik turi būti atlyginta žala, bet ir laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos turį būti sprendžiamos panašiai. Nurodė, kad vienoje iš kasacinio teismo 2019-03-21 išnagrinėtų bylų Nr. 2K-85-628/2019 tėvui buvo priteistas 13 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas po vienintelio sūnaus žūties eismo įvykyje, kurį sukėlė neblaivus asmuo pažeidęs eilę KET reikalavimų, niekada neatsiprašęs nukentėjusiojo. Tuo tarpu šis eismo įvykis įvyko dėl kaltinamojo neatsargumo, kaltinamasis buvo blaivus, nepabėgo iš eismo įvykio vietos, pergyvena dėl įvykio, atsiprašė nukentėjusiųjų. Draudiko išmokėtas neturtinės žalos atlyginimas atitinka teismų praktiką ir yra pakankamas nukentėjusiųjų neturtinei žalai atlyginti. Be to draudikas dėl šio įvykio jau yra išmokėjęs 308 160 Eur neturtinei žalai atlyginti ir ši suma žymiai viršija teismų praktikoje nurodytą maksimalų išmokų dydį dėl vieno įvykio, kuri yra nuo 10000 Eur iki 90000 Eur.

Dėl reikalavimų atlyginti turtinę žalą atsakovas nurodė, kad J. L. ir K. L. išmokėjo po 2040 Eur laidojimo ir kapavietės tvarkymo išlaidų atlyginimą, iš viso 4080 Eur. Nurodė, kad atlyginant laidojimo išlaidas turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijumi ir atlyginamos tik būtinos, priverstinės ir protingos išlaidos, kas atitinka vidutinės (įprastos) kapavietės tvarkymo išlaidas, bet ne prašmatnios kapavietės tvarkymo išlaidas. Draudiko vertinimu 16330 Eur išlaidos laidojimui ir kapavietės tvarkymui civilinės atsakomybės kontekste nebuvo būtinos, todėl ir atlyginti jas nėra pagrindo.

Atsakovas sutiko su E. P. reikalavimu dėl 2 803,20 Eur žalos atlyginimo už paminklo pagaminimą ir kapavietės sutvarkymą ir papildomai išmokėjo 2803,20 Eur draudimo išmoką. Kad šis reikalavimas patenkintas teismo posėdyje patvirtino ir E. P..

Atsakovas sutiko su M. D. reikalavimu dėl periodinių išmokų iki vaikų A. ir E. pilnametystės, išmokų sumą nustatant pagal pateiktus duomenis.

Atsakovas iš dalies sutiko su I. R. reikalavimu dėl mažamečiam J. R. žalos priteisimo periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, tačiau nesutiko su reikalaujama 400 Eur suma ir laikotarpiu iki 24 metų amžiaus. Nurodė, kad sutinka, jog netekęs motinos ir jos teikiamo išlaikymo vaikas patirs 400 Eur neturtinę žalą kas mėnesį, tačiau SoDra J. R. išmokėjo 31484,09 Eur vienkartinę išmoką. Taip pat jam buvo skirta našlaičio pensija po 126,12 Eur kas mėnesį. Todėl šia suma mažintina priteistina žalos suma. Išlaikymas vaikui teikiamas iki jo pilnametystės. Ir tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, išlaikymas gali būti teikiamas ilgiau, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų. Nesant tokių sąlygų, išlaikymas ilgiau negu iki vaiko pilnametystės negali būti priteisiamas. Atsakovas paskaičiavo, kad nuo motinos mirties iki vaiko pilnametystės yra 179 mėnesiai. Kas mėnesį vienkartinė SoDros išmokėta suma dengia 175,89 Eur, našlaičio pensija – 126,12 Eur, iš viso 302,01 Eur. Vaiko negaunama išlaikymo suma lieka 97,99 Eur. Šią sumą atsakovas pripažįsta.

Civiliniai atsakovai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. U. IĮ su ieškiniais nesutiko ir nurodė, kad automobilis „Citroen Berlingo“, kurį vairuodamas kaltinamasis padarė nusikaltimą, panaudos sutartimi buvo perduotas UAB “ (duomenys neskelbtini)“. Šioje byloje nagrinėjamas eismo įvykis pripažintas draudiminiu įvykiu. Draudikas nukentėjusiesiems dėl šio įvykio išmokėjo daugiau negu 300 000 Eur draudimo išmokų, tačiau ši suma neviršija įstatymu nustatytos maksimalios vieno draudiminio įvykio išmokų sumos, todėl nustačius didesnę atlygintiną žalos sumą, ją turėtų atlyginti draudikas. Ir tik viršijus maksimalią sumą civilinę atsakomybė atsirastų kaltinamojo darbdaviui – UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Sprendžiant dėl civilinių ieškinių, teismas pažymi, kad kaltinamasis, dėl kurio veiksmų įvyko eismo įvykis, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Eismo įvykis įvyko kaltinamajam vykdant darbo funkcijas – grįžtant iš objekto į įmonę. Pagal CK 6.264 str. samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės. 2018-01-02 automobilio panaudos sutartimi Nr. 2018/01/02 J. U. individuali įmonė perdavė panaudos gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudoti automobilį Citroen Berlingo, valst.Nr. (duomenys neskelbtini). Nors byloje nėra automobilio Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ pripažino, kad šio automobilio valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje „Gjensidige“, todėl ši aplinkybė laikoma nustatyta (CPK 182 str. 1 d. 5 p.). Draudimo sutartis ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas yra pagrindas ADB „Gjensidige“ atlyginti automobilio Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo padarytą žalą tretiesiems asmenims, šiuo atveju – civiliniams ieškovams. 2021-06-01 tyrėjos nutarimu ADB „Gjensidige“ yra pripažintas civiliniu atsakovu. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 4 p. nustato, kad nuo 2018-11-01 transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5000000 Eur žalos asmeniui, įskaitant ir neturtinę žalą, ir 1000000 Eur žalos turtui.

Pagal CK 6.254 str. 2 d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Todėl nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai tiek dėl turtinės, tiek ir neturtinės žalos atlyginimo priteistini iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ ir subsidiariai - iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ .

Kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu civiliniais atsakovais patraukti kiti asmenys, ir iš atsakovų reikalaujama solidarios atsakomybės, civiliniai ieškovai, tikslinę ir teikę ieškinius jau po bylos perdavimo į teismą ir atstovaujami advokatų, negalėjo paaiškinti. Tik pripažino, kad J. U. IĮ atsakovu patraukta nepagrįstai ir reikalavimų šiam asmeniui nebereiškė.

Nustačius, kad pagal civilinius ieškinius atsako ADB „Gjensidige“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kitų asmenų, kaip netinkamų atsakovų, atžvilgiu ieškiniai atmetami nesvarstant jų pagrįstumo. Taip pat atmetami ieškinių reikalavimai dėl atsakovų solidarios atsakomybės kaip nepagrįsti jokiais motyvais ir nesant tam teisinio pagrindo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

CK 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Gyvybė yra aukščiausia vertybė. Dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes, ją sunaikinus, gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas. Nukentėjusieji, netekę artimųjų, neabejotinai patyrė stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, ieškiniuose nurodytas pasekmes psichinei ir emocinei būsenai. Žala dėl pažeistų ekonominės vertės neturinčių vertybių negali būti įvertinta pinigais ir visiškai kompensuota. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, nustatoma ne asmens išgyvenimų ir patirtų neturtinių praradimų vertė, bet piniginės kompensacijos dėl šių praradimų dydis. Piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali sugrąžinti žuvusio asmens, tačiau ja siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti kilusias negatyvias pasekmes. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas pašalinti dvasinių išgyvenimų pasekmes, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Dėl to įstatymas numato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Teismas pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato. Teismas spręsdamas šį klausimą, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į: 1) žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat į kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo eismo įvykių bylose, kai žūsta žmogus (2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/20173K-3-217-690/2018, 2K-294-303/2018), Nr. e3K-3-219-701/2020, Nr. e3K-3-181-611/2020 ir kt.), pagal kurią šios kategorijos bylose priteisiamas nuo 2 000 Eur iki 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Šioje byloje nagrinėjamu atveju padarytas neatsargus nusikaltimas, esant nusikalstamam kaltinamojo nerūpestingumui, t. y. švelniausiai kaltės formai. Kaltinamasis nuoširdžiai pergyvena dėl savo veiksmų padarinių, atsiprašė nukentėjusiųjų. Civiliniai ieškovai yra artimiausi žuvusiųjų asmenys, kuriuos su žuvusiaisiais siejo itin glaudūs ryšiai. Tai - santuokos ir partnerystės siejami asmenys, kartu gyvenantys tėvai ir vaikai, broliai ir seserys, siejami bendro gyvenimo, bendros buities ir kasdienių rūpesčių, džiaugsmų bei ateities planų. Taigi, civilinių ieškovų praradimas iš esmės yra panašus, skiriasi tik kiekvieno asmens emocinis santykis su netektimi, gebėjimas ją priimti ir planuoti savo ateitį be žuvusio artimo žmogaus. Todėl, teismo manymu, civilinių ieškovų neturtinė žala turėtų būti atlyginta panašiai. Būtent vienodas neturtinės žalos atlyginimo sumas nukentėjusiesiems išmokėjo draudikas. Vertinant draudiko nukentėjusiesiems išmokėtas draudimo sumas neturtinei žalai atlyginti, matyti, kad šios sumos atitinka suformuotą teismų praktiką šios kategorijos bylose ir atlygina nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą. Be to šiame kontekste pažymėtina, kad nukentėjusieji dėl D. K. mirties, didesnių neturtinės žalos atlyginimo sumų negu sumokėjo draudikas nereikalavo, tačiau tai nereiškia, kad jie paryrė mažesnę netektį. Todėl civilinių ieškovų reikalavimų tenkinimas nukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos nesant tam išimtinių aplinkybių, neatitiktų teisingumo principo civilinių ieškinių nepareiškusių nukentėjusiųjų atžvilgiu.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Atsakovas M. D. reikalavimą dėl periodinių išmokų vaikams iki jų pilnametystės mokėjimo iš esmės pripažino. Kaip jau buvo konstatuota, M. D. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nelegaliai. Taigi jo darbo užmokestis niekur nebuvo užfiksuotas, jis nebuvo draustas socialiniu draudimu. CK 6.284 str. 2 d. nustato, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisė gauti, mirusiajam esant gyvam. Po to, kai buvo pareikštas ieškinys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė teismui duomenis, kad kartu su M. D. žuvusiųjų ir legaliai šioje įmonėje dirbusių asmenų vienos dienos darbo užmokestis buvo 30,40 Eur. Skaičiuojant, kad per mėnesį būna 22 darbo dinos, mėnesio darbo užmokestis sudarytų 668,80 Eur. Šią sumą dalinant iš keturių asmenų, vienam asmeniui tenkanti žuvusiojo darbo užmokesčio dalis yra 167,20 Eur. Kadangi žuvusiojo vaikams skirta 71,50 Eur našlaičių pensija, M. D. vaikai kas mėnesį patiria 95,70 Eur žalą, kuri turi būti atlyginta.

Atsakovas pripažino, kad J. R. netekus maitintojos, jis neteko 400 Eur jos pajamų. Nors ši suma nepagrįsta jokiais įrodymais, atsakovui pripažinus faktą, jis laikomas įrodytu (CPK 182 str. 1 d. 5 p.). CK 6.290 str. 1 d. nustato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos sumą. G. M. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo apdrausta socialiniu draudimu. Valstybinio socialinio fondo valdybos Kauno skyrius 2021-07-10 sprendimu Nr. VPA-SP5E-3320 2021-01-13 eismo įvykį, kaip nelaimingą atsitikimą pakeliui iš darbo, pripažino draudžiamuoju įvykiu; 2021-10-20 sprendimu Nr. VPA-SP5E-6588 J. R. skyrė 31 484,09 Eur vienkartinę išmoką apdraustajam mirus, 2021-10-26 ši išmoka buvo išmokėta. Valstybinio socialinio fondo valdybos Alytaus skyrius 2021-04-08 sprendimu Nr. VPE-SPIE-12030 J. R. skyrė 126,12 Eur našlaičių pensiją iki 2035-12-19, t. y. iki jo pilnametystės.

Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad žalos atlyginimas vaikui, kaip maitintojo teikiamo išlaikymo praradimo kompensacija mokama iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimas yra besąlyginė tėvų pareiga įtvirtina CK 3.192 straipsnyje. Vaikui sulaukus pilnametystės, tėvų pareiga teikti išlaikymą vaikui kyla tik esant CK 3.192¹ str. numatytomis sąlygomis: vaikas mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą, pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus, jiems būtina parama atsižvelgiant į gaunamas pajamas ir galimybes patiems užsidirbti. Tokios sąlygos nėra preziumuojamos ar numatomos iš anksto ir nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju. Be to reikalavimą dėl išlaikymo sulaukus pilnametystės gali reikšti pats pilnametis vaikas, o ne jo atstovai pagal įstatymą. Todėl šioje byloje galima kalbėti tik apie žalos priteisimą vaikui periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Nuo motinos mirties iki J. R. pilnametystės yra 179 mėnesiai. Į kas mėnesį mokėtiną 400 Eur žalos sumą įskaičius socialinio draudimo išmokas, neatlyginta žalos suma sudaro 97,99 Eur (Vienkartinę 31 484,09 Eur išmoką padalinus iš 179 mėnesių gaunama 175,89 Eur per mėnesį. Prie šios sumos pridėjus 126,12 Eur našlaičio pensiją gaunama 302,01 Eur socialinio draudimo išmokų suma įskaitoma į atlygintinos žalos sumą. Lieka 97,99 Eur).

I. R. prašė priteisti 1 060 Eur laidojimo išlaidas. ADB „Gjensidige“ atlygino I. R. 740 Eur laidojimo išlaidų šią sumą sumokėdama 2021-03-29 mokėjimo pavedimu kartu su neturtinės žalos atlyginimu, iš viso 20 000 Eur. Pagal Paramos mirties atveju įstatymo 6 str. laidojančiam asmeniui mokama 8 bazinių socialinių išmokų dydžio pašalpa. 2021 metais bazinės socialinės išmokos dydis buvo 40 Eur, laidojimo pašalpa – 320 Eur. Laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas (CK 6.291 str. 2 d.). Taigi, I. R. laidojimo išlaidos yra visiškai atlygintos ir tenkinti ieškinį šioje dalyje nėra pagrindo.

Ieškovai J. L. ir K. L. prašo priteisti 11 930 Eur turtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad šią sumą sudaro atsakovo neatlyginta kapavietės sutvarkymo išlaidų dalis, kurios nesumokėjo atsakovas pagal UAB „Lieruva“ 2021-01-22 komercinį pasiūlymą, pagal kurį paminklas, jo pastatymas kainuotų 14930 Eur.

Nukentėjusiesiems ADB „Gjiensidige“ sumokėjo po 2 040 Eur šarvojimo ir laidojimo išlaidoms atlyginti, iš viso 4 080 Eur. Kaip matyti iš 2021-03-19 draudiko pranešimo, į šią sumą įskaitytos 3 000 Eur kapavietės sutvarkymo ir paminklo pastatymo išlaidos.

Nors kiekvienas asmuo yra laisvas rinktis kaip ir už kokią kainą tvarkyti artimo žmogaus kapavietę, pasirinkdamas brangias medžiagas ar pvz. autorinį menininko darbą, kaip antkapinį paminklą, negali tikėtis, kad už žalą atsakingas asmuo atlygins visas išlaidas. Žmogaus mirtis sąlygoja laidojimo išlaidas, poreikį sutvarkyti kapavietę pagal visuomenėje vyraujančias tradicijas. Neteisėti kaltininko veiksmai yra žalos, bet ne prabangos poreikio priežastis. Neprotingai didelės išlaidos tiek laidotuvėse, tiek kapavietės tvarkymui yra asmens pasirinkimo, bet ne kaltininko veiksmų pasekmė. Todėl nei kaltininkas, nei už jo veiksmus atsakingas asmuo neturi pareigos atlyginti išlaidų, viršijančių įprastas.

Pagal teismų praktiką matyti, kad atlyginamos sumos už antkapinius paminklus ir kapavietės sutvarkymą, priteisiamos iki 3000 Eur ir ši suma atitinka įprastų bei vidutinių išlaidų sampratą (LAT nutartys Nr. 2K-85-628/2019: Nr. 3K-3-171/2012, Nr. 2K-150/2011 Nr. 2K-380/2008). Kad tokia suma yra reali patvirtina ir šioje byloje pateikta civilinės ieškovės E. P. sutartis su UAB „Granito uola“ dėl paminklo įrengimo bei kapavietės sutvarkymo ir apmokėjimo dokumentai 2803,20 Eur sumai. Ieškovų reikalaujama suma kelis kartus viršiją įprastines išlaidas kapavietės sutvarkymui, todėl ji negali būti negali būti laikoma protinga ir priteista iš atsakovo kaip žalos atlyginimas. Be to reikalavimas reiškiamas ne dėl realiai patirtų išlaidų, bet pagal komercinį pasiūlymą, kuris buvo sudarytas po savaitės po R. L. laidotuvių, kas taip pat kelia abejones, kad sprendimas dėl tokių išlaidų buvo priimtas (jeigu buvo priimtas) apgalvotai.

Atsakovas ADB „Gjiensidige“ po ieškinio pateikimo patenkino E. P. reikalavimą dėl 2803,20 Eur žalos atlyginimo už paminklo pagaminimą ir kapavietės sutvarkymą išmokėdamas 2803,20 Eur draudimo išmoką. Kad šis reikalavimas patenkintas teismo posėdyje patvirtino ir E. P., tačiau ieškinio šioje dalyje neatsisakė, todėl ieškinys šioje dalyje atmetamas.

Įvertinus sumokėtas sumas visiems eismo įvykio metu žalą patyrusiems asmenims ir šiuo nuosprendžiu priteistinas sumas, draudimo išmokos neviršija įstatymo nustatytų maksimalių draudimo išmokų viename draudiminiame įvykyje atsiradusiai žalai atlyginti, todėl visi ieškovų reikalavimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atmetami.

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 str. 2 d. nustato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą A. M. byloje atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė K. S.-L.. Pagal VGTPT 2022-01-21 pažymą Nr. (12.32Mr) PT-618, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma 501,77 Eur.

Nukentėjusiuosius ir civilinius ieškovus I. R. ir jo mažametį sūnų J. R. byloje atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas A. M.. Pagal VGTPT 2022-01-20 pažymą Nr. (12.33Mr) PT-575, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma 380,63 Eur.

Nukentėjusiuosius ir civilinius ieškovus J. L. ir K. L. atstovavo advokatė K. S.-L.. Pateikė įrodymus, patvirtinančius 1 875 Eur sumokėjimą už advokatės paslaugas.

Nukentėjusiuosius ir civilinius ieškovus M. D. bei jos nepilnamečius vaikus A. D. ir E. D. atstovavo advokatas V. L.. Pateikė mokėjimo dokumentą patvirtinantį 500 Eur sumokėjimą už advokato paslaugas.

Kiti asmenys duomenų apie patirtas atstovavimo išlaidas nepateikė

Kaip matyti iš nurodytų asmenų atstovų pateiktų dokumentų byloje, jie iš esmės dalyvavo procese kaip civilinių ieškovų atstovai. Todėl atmetus ieškinius civilinių ieškovų patirtos atstovavimo išlaidos nepriteisiamos.

Patenkinus M. D. reikalavimus dalyje dėl žalos vaikams priteisimo periodinėmis išmokomis, ir įvertinus tai, kad ieškinys, priešingai nuo kitų civilinių ieškovų, nebuvo reiškiamas asmenims, kurie neturi atsakyti pagal ieškinį, nebuvo reikalaujama niekuo nepagrįstos solidarios atsakovų atsakomybės; atstovas viso teisminio proceso metu rūpinosi tuo, kad reikalaujama vaikams priteisti suma būtų kuo tikslesnė ir pagrįsta įrodymais, teismas konstatuoja pagrindą pusę atstovavimo išlaidų – 250 Eur – priteisti M. D. iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusieji J. L. ir K. L. prašė atlyginti kelionės į teismą išlaidas ir kompensuoti darbo užmokestį už laiką, kai jie dalyvavo teismo posėdžiuose 2022 metų sausio 19 ir 21 dienomis. Pagal nukentėjusiųjų pateiktus duomenis, 2022-01-19 nukentėjusieji patyrė 12,08 Eur kelionės išlaidų, o 2022-01-21 – 12,23 Eur kelionės išlaidų.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą darbuotojo darbo užmokesčio pažymą, J. L. vidutinis dienos darbo užmokestis yra 61,16 Eur. Už dvi dalyvavimo teismo posėdyje dienas jai išmokėtina 122,32 Eur darbo užmokesčio kompensacija.

(duomenys neskelbtini), UAB pažymoje apie K. L. darbo užmokestį nurodyta apskaičiuota darbo užmokesčio suma, išskaičiuota suma ir išmokėta suma. Kiek nurodytais mėnesiais dirbtų dienų ar nei valandų nenurodyta, todėl negalina nustatyti vienos darbo dienos ar valandos vidutinio darbo užmokesčio. Pagal nukentėjusiojo pateiktus duomenis nesant galimybės apskaičiuoti darbo užmokesčio kompensacijos, šis K. L. prašymas netenkinamas.

BPK 104 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso išlaidos nukentėjusiajam atlyginamos iš teismo lėšų. Todėl šias lėšas J. L. atlygina teismas, o iš kaltinamojo jos priteisiamos valstybei (BPK 105 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, paskiriant nuteistajam intensyvią priežiūrą ir įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 68 straipsniu V. S. uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021-01-15.

V. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir teisės vairuoti transporto priemones sustabdymą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus V. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.

A. M. civilinį ieškinį atmesti.

I. R. civilinį ieškinį atmesti.

J. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti J. R. iš ADB „Gjiensidige“ žalos atlyginimą po 97,99 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. sausio 13 d. iki J. R., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės.

Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

E. P. civilinį ieškinį atmesti.

L. B. civilinį ieškinį atmesti.

I. P. civilinį ieškinį atmesti.

M. D. civilinį ieškinį atmesti.

E. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti E. D. iš ADB „Gjiensidige“ žalos atlyginimą po 95,70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. sausio 13 d. iki E. D., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės.

Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

A. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti A. D. iš ADB „Gjiensidige“ žalos atlyginimą po 95,70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. sausio 13 d. iki A. D., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės.

Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

J. L. civilinį ieškinį atmesti.

K. L. civilinį ieškinį atmesti.

E. L. civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. S. M. D. 250 Eur proceso išlaidų.

Nukentėjusiųjų J. L. ir K. L. prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo atmesti.

Nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už A. M., I. R. ir J. R. suteiktą antrinė teisinę pagalbą.

Sumokėti J. L. 147,35 Eur proceso išlaidas.

K. L. prašymo dėl proceso išlaidų atlyginimo netenkinti.

Priteisti iš V. S. 147,35 Eur proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.