- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-30
- Bylos Nr.
- 2K-380/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladislovas Ranonis (pirm.), Aldona Rakauskienė, Benediktas Stakauskas (pran.)
- Nuteistasis
- V. K.
- Nukentėjusysis
- T. A.
- Civilinis ieškovas
- E. A.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Benedikto Stakausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. (V. K.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto I-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant V. K.: be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos. Iš V. K. nukentėjusiajai T. A. priteista 6145,64 Lt turtinei ir 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, civiliniam ieškovui E. A. 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 5 d. nutartis, kuria nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nuteistas už tai, kad 2005 m. balandžio 30 d., apie 22.50 val., neblaivus vairuodamas jam priklausantį automobilį „Mercedes Benz 100“ (duomenys neskelbtini), važiuodamas Vilniuje, Ukmergės gatve, antra eismo juosta, į miesto centro pusę, ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), prieš apsisukdamas neįsitikino, ar tai daryti saugu, nedavė kelio priešpriešiais tos pačios gatvės antra eismo juosta, link išvažiavimo iš miesto važiavusiam motociklui „Honda CBR 600 R“ (duomenys neskelbtini), vairuojamam A. A., sudarydamas kliūtį, dėl to susidūrė su motociklu, kurio vairuotojas A. A. žuvo, o keleivei T. A. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais nuteistasis pažeidė KET 68, 145 ir 153 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto I-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 5 d. nutartį: perkvalifikuoti jo veiką iš BK 281 straipsnio 6 dalies į to paties straipsnio 4 dalį, atitinkamai sprendžiant civilinio ieškinio klausimą, arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Nuteistasis nurodo, kad jo veikos kvalifikavimą pagal BK 281 straipsnio 6 dalį nulėmė, netinkamai išspręsti su priežastiniu ryšiu susiję klausimai: 1) teismai neteisūs, teigdami, kad tarp nukentėjusiojo A. A. padarytų KET pažeidimų ir atsiradusių pasekmių nėra priežastinio ryšio; 2) klaidingai konstatuota, kad tarp nukentėjusiajam padarytų sužalojimų ir mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Kasatorius pabrėžia, kad iš baudžiamojoje byloje esančių įrodymų (eismo įvykio vietos, transporto priemonių apžiūros protokolų, schemos, liudytojų parodymų, specialistų ir ekspertų išvadų, kitų įrodymų) darytina išvada, jog eismo įvykis įvyko dėl abiejų vairuotojų kaltės, todėl atsakingi dėl T. A. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiek V. K., tiek A. A. Tai, kad nukentėjusysis, vairuodamas motociklą, šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, patvirtino liudytojai R. B., K. K., B. Ž. Nuteistojo manymu, akivaizdu, kad jeigu nukentėjusysis nebūtų padaręs KET pažeidimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Teismai, neįvertinę liudytojų parodymų reikšmės, nustatant priežastinio ryšio grandinę, nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų, be to, jie vienpusiškai vertino ekspertizių aktus, pasiremdami tik kaltinimui palankiais teiginiais. Nuteistojo įsitikinimu byloje pakanka faktinių duomenų, patvirtinančių, kad dėl eismo įvykio kalti abu vairuotojai, o A. A., jei būtų likęs gyvas, būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (tai nutartyje konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas). V. K. nurodo, kad A. A. mirė nuo eismo įvykio praėjus mėnesiui. Jo manymu, nukentėjusiojo mirties priežastis ne tiesiogiai nusikalstama veika padaryti sužalojimai, o kilę komplikacijos. Nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas buvo būtina kasatoriaus ir A. A. padarytų KET pažeidimų ir dėl jų kilusio eismo įvykio pasekmė, o komplikacijų, kurių abu vairuotojai numatyti negalėjo, sukelta A. A. mirtis, buvo atsitiktinė jų veiksmų pasekmė.
V. K. pripažįsta, kad kartu su A. A. buvo kaltas dėl T. A. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, todėl jo veika kvalifikuotina tik pagal BK 281 straipsnio 4 dalį.
Nuteistasis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 332 straipsnio 3 dalies nuostatas, nutarties aprašomojoje dalyje neišdėstęs motyvuotų išvadų dėl jo apeliacinio skundo esmės. Kasatoriaus manymu, kolegija neanalizavo apelianto argumentų, susijusių su civilinio ieškinio išsprendimu, formaliai nurodydama, jog civilinis ieškinys išspręstas, nepažeidžiant įstatymų reikalavimų (BPK 320 straipsnis). V. K. teigia, kad teismai neatsižvelgė į tai, jog dėl eismo įvykio buvo kalti abu vairuotojai, todėl civilinio ieškinio klausimas galėjo būti sprendžiamas tik dėl T. A. padarytos žalos. Be to, nuteistasis nurodo, kad iš jo priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teisminei praktikai. Nustatant neturtinės žalos dydį, akcentuoti išgyvenimai, netekus sutuoktinio ir tėvo, tačiau nekalbama apie pačios T. A. dėl kūno sužalojimo patirtas kančias ir nepatogumus. Kasatorius nesutinka ir su priteistos turtinės žalos atlyginimo dydžiu, nurodydamas, kad nukentėjusiajai turėjo būti priteistos tik jos gydymo, o ne A. A. laidojimo išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
BK 281 straipsnio 6 dalies taikymas
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir bešališkai ištyrė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuteistojo V. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota. Teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais (nuteistojo V. K., nukentėjusiosios T. A., liudytojų E. B., T. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, autotechninės ekspertizės aktu, specialistų išvadomis, kitais faktiniais duomenimis) nustatyta, kad apsvaigęs nuo alkoholio nuteistasis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė saugaus eismo taisykles, tuo sukeldamas žmogaus mirtį ir sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokia veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 6 dalies, požymius. Nustatant analizuojamos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius svarbu, kad atsiradusios sunkios pasekmės būtų priežastiniu ryšiu susietos su eismo saugumo taisyklių pažeidimu. Eismo dalyvio veika, kuria padaromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, autoavarijos priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų įvykis nebūtų įvykęs. Abiejų instancijų teismai teisingai konstatavo, kad pagrindiniu faktoriumi eismo įvykiui, sukėlusiam sunkias pasekmes, buvo nuteistojo V. K. padaryti Kelių eismo taisyklių 145, 153 punktuose numatytų reikalavimų pažeidimai. Pagal eismo įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 53, 145, 153 punktus, eismo dalyvis turi elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus žmonėms, netrukdytų eismui. Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, o sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1892 (05) pažymėta, kad pagrindine sąlyga autoavarijai techniniu požiūriu buvo automobilio ,,Mercedes Benz 100“ vairuotojo V. K. su savo vairuojamu automobiliu apsisukimo metu įvažiavimas į motociklo ,,Honda CBR 600 R“ važiavimo krypties gatvės važiuojamosios dalies pusę, neduodant kelio priešpriešiais šia gatvės važiuojamosios dalies puse prie apsisukimo vietos artėjančiam motociklui ir sudarant šio motociklo vairuotojui kliūtį bei sukeliant grėsmę eismo saugumui (t. 1, b. l. 53-57). Ekspertizės akte Nr. 11-539 (07) taip pat nurodyta, kad automobilio ,,Mercedes Benz 100“ vairuotojas V. K. turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo, jei prieš pradėdamas apsisukimo manevrą, būtų sustojęs savo važiuojamosios dalies pusėje ir davęs kelią priešinga kryptimi važiuojančiam A. A. vairuojamam motociklui (t. 1, b. l. 195-199). Kasatorius V. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje pripažino, kad pradėdamas apsisukimo manevrą nepastebėjo važiuojančio motociklo ir savo vairuojamu automobiliu užkirto jam kelią, dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Vadinasi, nuteistojo vairuojamo automobilio įvažiavimas į motociklo ,,Honda CBR 600 R“ važiavimo krypties gatvės važiuojamosios dalies pusę bei sudarymas šio motociklo vairuotojui kliūtį ir buvo eismo įvykio su sunkiomis pasekmėmis priežastimi. Teismai, nustatydami nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymį – priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, padarė teisingą išvadą, kad nepriklausomai nuo nukentėjusiojo A. A. padaryto eismo saugumo taisyklių pažeidimo (greičio viršijimo), tiesioginiu priežastiniu ryšiu BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytoms pasekmėms atsirasti buvo nuteistojo V. K. neteisėti veiksmai. Kelių eismo taisyklių 145, 153 punktų reikalavimų pažeidimas sukėlė transporto priemonių susidūrimą ir buvo ekvivalentine sunkių pasekmių priežastimi. Kasaciniame skunde teisingai nurodyta, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda tada, kai tarp kaltininko, padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Tai būtinasis BK 281 straipsnio 6 dalies dispozicijoje numatytas požymis ir jo nustatymas yra teismo kompetencijoje. Nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nustatyta remiantis teismo medicinos specialisto išvadomis ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais apie eismo įvykio pasekmes. Specialisto išvadoje Nr. G 351/06 (01) pažymėta, kad A. A. autoįvykio metu konstatuoti sužalojimai yra susiję su jo mirtimi, kadangi mirties priežastimi buvo sužalojimų sukeltos komplikacijos, tai yra, kairės kojos giliųjų venų flebotrombozė, kas sukėlė plaučių arterijos tromboemboliją ir ūmų kvėpavimo veiklos nepakankamumą (t. 1, b. l. 29-31). Taigi teismai pagrįstai konstatavo, jog tarp A. A. sužalojimo autoavarijos metu ir jo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokia teismų išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką sprendžiant priežastinio ryšio klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 4 punktas).
Dėl civilinio ieškinio
Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ( BPK 44 straipsnio 10 dalis). Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Byloje nustatyta, kad nuteistasis V. K. kaltas dėl eismo įvykio ir kilusių pasekmių – A. A. mirties ir sunkaus T. A. sveikatos sutrikdymo, todėl teismas pagrįstai iš kasatoriaus priteisė ne tik dėl nukentėjusiosios sužalojimo, bet ir dėl nukentėjusiojo mirties kilusią neturtinę ir turtinę žalą (taigi ir A. A. laidojimo išlaidas). Pagal CK 6.291 straipsnio 1 dalies nuostatas laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Kaip nustatyta bylos duomenimis, dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų žuvo nukentėjusysis A. A. Todėl nuteistasis privalėjo atlyginti protingumo kriterijus atitinkančias laidojimo išlaidas. Teismas šią teisės normą taikė teisingai, o kasatorius priteistų laidojimo išlaidų dydžio neginčija.
Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis), tačiau asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi ir tretieji asmenys (tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė). Dėl A. A. mirties didelį dvasinį sukrėtimą patyrė ne tik jo sutuoktinė, bet ir sūnus, todėl teismas pagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą be tėvo likusiam mažamečiui E. A. Vis dėlto, lyginant nukentėjusiesiems priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (T. A. priteistas 30 000 Lt, o E. A. 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas) jie neatrodo teisingi nukentėjusiųjų patirtų pasekmių aspektu. Nukentėjusysis E. A. nukentėjo kaip tretysis asmuo: žuvus tėvui, jis patyrė įtampą, nerimą, baimę, atsirado nuolatinė bloga nuotaika, komplikavosi santykiai su draugais. Nukentėjusioji T. A. nuo V. K. nusikalstamos veikos nukentėjo ne tik, kaip žuvusio A. A. sutuoktinė, bet ir betarpiškai – dėl eismo įvykio metu patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo kentė didelį fizinį skausmą, patyrė nepatogumus, nerimą ir depresiją. Taigi, nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos patyrė tiek dvasinio, tiek fizinio pobūdžio pasekmes. Dvasinio pobūdžio pasekmės – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės – tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, juos lydintys nepatogumai ir pan. Kolegija laikosi nuomonės, kad teismas, nagrinėjamajame nuosprendyje atkreipęs dėmesį į tai, kad T. A. patyrė neturtinę žalą ne tik dėl to, jog žuvo sutuoktinis, bet ir dėl savo pačios sveikatos sutrikdymo, o E. A. neturtinė žala susijusi su dvasiniais išgyvenimais, kuriuos jis patyrė, netekęs tėvo, turėjo nustatyti nukentėjusiųjų patirtiems išgyvenimams adekvačius neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji kentė didelį fizinį skausmą, nerimą, įvairius nepatogumus dėl to, kad buvo sunkiai sužalota pati, be to, dvasiškai kentėjo dėl sutuoktinio mirties, jai turėjo būti nustatytas didesnis neturtinės žalos atlyginimas negu dėl nusikalstamos veikos neturtinę žalą patyrusiam mažamečiui E. A., kuris dėl to patyrė dvasines kančias ir išgyvenimus. Tačiau civilinė ieškovė T. A. teismo nustatyto neturtinės žalos dydžio neginčija, o nuteistasis V. K. kasaciniame skunde šios aplinkybės nenurodo. Todėl byla nagrinėjama kasacinio skundo ribose (BPK 376 str., 384 str. 3, 5 dalys).
Nepagrįstu laikytinas kasacinio skundo teiginys, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimą nebuvo atkreiptas dėmesys į paties nukentėjusiojo A. A. elgesį. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį atlygintinos žalos dydis gali būti mažinamas arba reikalavimas atlyginti žalą atmestas, atsižvelgus į nukentėjusiojo kaltę dėl didelio neatsargumo. Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar sudarė sąlygas jai atsirasti. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad vertinant tiek T. A., tiek E. A. neturtinės žalos atlyginimo klausimą atsižvelgiama į didelį paties nukentėjusiojo A. A. nerūpestingumą, pasirenkant nesaugų greitį. Teismas įvertino nukentėjusiojo A. A. veiksmus, kaip didelį neatsargumą, todėl sumažino priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos dydį buvo atsižvelgta ir į kitus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus: į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, į V. K. turtinę padėtį, gaunamas pajamas, į tą aplinkybę, kad jis išlaiko du nepilnamečius vaikus.
Dėl apeliacinio proceso
Kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo kaltės ir žalos atlyginimo klausimus, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, kuriuos būtų galima pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir paveikusiais teisėto bei pagrįsto nuosprendžio priėmimą, nepadaryti. Kasaciniame skunde minimos apeliacinį procesą reglamentuojančios taisyklės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 324 straipsnis) nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą ta apimtimi, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde. Išsamiai atsakė į esminius apelianto argumentus. Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų teismų procesiniams sprendimams pakeisti ar panaikinti, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o skundžiami procesiniai sprendimai kasacinio skundo ribose pripažintini teisėtais (BPK 384 straipsnio 3, 5 dalys).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo V. K. (V. K.) kasacinį skundą atmesti.