Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzeduliono, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ vyresniosios teisininkės S. P. (toliau – apelianto) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė V. J. paskirta – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 punktais, V. J. bausmės vykdymas atidėtas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 1 metus naudotis specialiąja teise – vairuoti visų rūšių transporto priemones.

Iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ G. Š. naudai priteista 3572,84 Eur turtinei žalai atlyginti, L. Š. naudai priteista 25 426,20 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš V. J. G. Š. naudai priteista 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, L. Š. naudai priteista 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš V. J. išieškota 2400 Eur atstovavimo išlaidų nukentėjusiosios L. Š. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nuteistas už tai kad, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent: 2017-05-19, apie 16.50 val (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Opel Meriva Cosmo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir juo važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) kaimo pusės, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „<...> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio <...> būklę, <...>, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, <...>.“, t. y., vairuodamas transporto priemonę ir važiuodamas žvyrkeliu, nepasirinko saugaus greičio, važiuodamas į nuokalnę nesuvaldė vairuojamo automobilio ir (duomenys neskelbtini) g., apie 85 metrų atstumu iki sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, nuvažiavo į kairę, į priešingą eismo pusę, ir partrenkė važiuojamosios dalies kairiuoju kraštu prieš transporto priemonių važiavimo kryptį nuo (duomenys neskelbtini) kaimo pusės link (duomenys neskelbtini) ėjusį pėsčiąjį S. Š., kuris nuo patirtų sužalojimų 2017-05-20 Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje mirė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės Vilniaus rajono rūmų teismo 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalį, dėl civilinio ieškinio išsprendimo: nukentėjusiųjų G. Š. ir L. Š. civilinius ieškinius dėl turtinės žalos priteisimo iš AB „Lietuvos draudimas“ atmesti. Apeliantas įsitikinęs, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo ir įvertino bylos faktines aplinkybes, šalių pateiktus įrodymus ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nuosprendį dėl civilinio ieškinio.Apeliantas ginčija nukentėjusiajai G. Š. padarytos turtinės žalos atlyginimą, nurodydamas, kad G. Š. išmokėjo draudimo išmoką už laidojimo prekes ir paslaugas, salės nuomą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos suteiktas paslaugas bei autokatafalką. Už šias laidojimo paslaugas G. Š. patyrė 928,46 Eur išlaidas, tačiau remiantis Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo 5, 6 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.291 str. 2 d. ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 55 punktu, apeliantų 2018 m. vasario 26 d. sprendimu, jai buvo išmokėta 624,46 Eur draudimo išmoka, t.y. patirtų išlaidų suma, minusavus 304 Eur dydžio vienkartinę laidojimo pašalpą, kuri turi būti įskaitoma į atlygintinos turtinės žalos dydį. Apeliantai, 2018 m. kovo 19 d. sprendimu, G. Š. išmokėjo 3600 Eur draudimo išmoką už gedulingus pietus laidojimo dieną ir kapavietės sutvarkymo išlaidas. Likusias išlaidas, (kapavietės sutvarkymo išlaidų likučio, išlaidas už gedulingus pietus po mėnesio, išlaidas už gedulingus pietus po pusės metų) nukentėjusiajai G. Š., apeliantai atsisakė atlyginti motyvuodami, kaip nebūtinas ir nepagrįstas. Apeliantas, vadovaudamasis suformuota teismų praktika bei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, pažymi, kad draudiko apsauga nėra absoliuti. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad išlaidos dėl kapavietės sutvarkymo ženkliai viršija išlaidas, kurios teismų praktikoje paprastai pripažįstamos būtinomis ir protingomis. Pagal formuojamą teismų praktiką, akivaizdu, kad apeliantas sutikdamas atlyginti 3 000 Eur sumą geranoriškai sutinka atlyginti daugiau, nei įprastai priteisia teismai. Apeliantas pažymi, kad įvedus eurą jautėsi paslaugų kainų didėjimas, į ką yra atsižvelgta, tačiau civilinis atsakovas tokių žalų suadministruoja pakankamai daug, todėl mato rinkos kainų vidurkį. Apeliantas nurodė, kad didžioji dalis žmonių paminklus įsirengia iki 3 000 Eur (ir net pigiau), todėl apeliantų vertinimu, apskaičiuota 3 000 Eur išmoka yra teisinga, pagrįsta, atitinkanti rinkos realijas, taip pat formuojamą teismų praktiką. Apeliantas dėl gedulingų pietų išlaidų dydžio pažymi, kad apeliantas sutiko už juos apmokėti gedulingus pietus, kurie įvyko iš karto po laidotuvių, nors prašoma suma buvo pakankamai didelė (600 Eur). Už vėlesnius suorganizuotus gedulingus pietus apeliantas nesutiko mokėti, remdamasis suformuota teismų praktika ir įvertindamas, kad įprastai Lietuvoje (pagal susiklosčiusias tradicijas) gedulingi pietūs yra organizuojami tik po laidotuvių.Apeliantas kritikuoja pirmosios instancijos teismo motyvuojamąją dalį, laikydamas ją netinkama, kadangi teismas citavo teisės aktų nuostatas, pateikė jų vertinimą, pateikė išvadą, jog aptartos išlaidos (dalies kapavietės įrengimo išlaidų, išlaidų už gedulingus pietus po mėnesio ir išlaidų už gedulingus pietus po pusės metų) turėtų būti priteisiamos iš apelianto, tačiau tik ta apimtimi, kuria nebuvo išmokėtos, kad būtų išvengta dvigubo išieškojimo, tačiau pirmosios instancijos teismas nepateikia daugiau jokių skaičiavimų, o tik rezoliucinėje dalyje nurodydamas priteistiną sumą.Skunde teigiama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė L. Š. negautų pajamų atlyginimą, kadangi iš byloje pateiktų įrodymų, matyti, jog eismo įvykio metu žuvusiojo S. Š. ir L. Š. darbo užmokesčiai buvo iš esmės vienodi, mėnesinis pajamų skirtumas 106,03 Eur, todėl apelianto įsitikinimu, negautų pajamų kompensacija L. Š. nepriteistina.Apeliantas pažymi, jeigu apeliacinės instancijos teismas laikys, jog negautos pajamos priteistos pagrįstai, tai kompensacija turi būti perskaičiuota, kadangi pirmosios instancijos teismas priteisė per didelę vienkartinę išmoką negautoms pajamoms atlyginti, ir taip nesivadovavo teisės aktais ir teismų praktika. Pirmosios instancijos teismas klaidingai apskaičiuodamas negautų pajamų dydį pagrindu ėmė žuvusiojo vidutinį darbo užmokestį neatskaičius mokesčių.Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiosios L. Š. ir G. Š. prašo atmesti civilinio ieškovo – apelianto AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą visa apimtimi ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

3.1. Nurodo nesutinkančios su apeliaciniu skundu, kuris grindžiamas vien draudimo bendrovės iškeltomis prielaidomis, kuriomis siekiama suklaidinti teismą. Teigia, kad priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismas atsižvelgė į visas svarbias bylos aplinkybes, norminį reglamentavimą, teismų formuojamą praktiką, todėl padarė teisingas ir pagrįstas išvadas.

3.2. Atsiliepime teigiama, kad apeliantas iš esmės siekia išvengti jam kylančios pareigos visiškai atlyginti kaltininko nusikalstama veika nukentėjusiosioms padarytus nuostolius, nors CK 6.263 str. 2 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Nurodo, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl kapavietės sutvarkymo – paminklo pagaminimo, pastatymo ir kt. buvo patirta 7000 Eur išlaidų, kas atitinka dabartiniu metu esančią realią jų rinkos vertę. Teigia, kad apeliantas nepagrįstai remiasi 2002-2007 metų teismine praktika, kadangi dabartinės šių paslaugų kainos yra ženkliai pasikeitusios į didesnę pusę.

3.3. Pasak nukentėjusiųjų, apeliantas visiškai nepagrįstai nesutinka su teismo sprendimu atlyginti nukentėjusiosios G. Š. išlaidas, susijusias su velionio minėjimu praėjus mėnesiui ir pusei metų po laidotuvių, kadangi teigia, jos pagal Lietuvoje susiklosčiusias tradicijas yra priimta paminėti mirusįjį ne tik po laidotuvių gedulingai pietumis, bet ir praėjus mėnesiui bei pusei metų po laidotuvių.

3.4. Atsiliepime teigiama esant nepagrįstus apeliacinio skundo ir tuos argumentus, kuriais apeliantas nesutinka su teismo sprendimu priteisti iš draudimo bendrovės nukentėjusiajai L. Š. jos negautas pajamas žuvus jos sutuoktiniui. Nukentėjusiosios teigia, kad vien ta aplinkybė, kad žuvusysis ir nukentėjusioji gaudavo maždaug vienodo dydžio darbo užmokestį, nepaneigia įstatymo prezumpcijos, kad žuvusysis prisidėjo prie šeimos, taip pat ir sutuoktinės poreikių tenkinimo tiek finansiškai, tiek kita forma. Pažymi, kad dėl fizinio asmens gyvybės atėmimo padaryta žala pagal civilinės teisės nuostatas nustatoma taikant visiško žalos atlyginimo principą. Be to, kartu su apeliaciniu skundu pateiktame dokumente su apeliantu pavaldumo santykiais susijusio asmens išdėstyti skaičiavimai nėra teisingi bei prieštarauja norminiam reglamentavimui.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti dalyje dėl išlaidų, turėtų dėl gedulingų pietų praėjus mėnesiui ir pusmečiui po mirties minusavimo, kitoje dalyje prašė apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusiųjų atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti visiškai ir palikti galioti skundžiamą teismo nuosprendį. Nuteistojo gynėjas nuomonės neišreiškė, paliko spręsti teismo nuožiūra.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Iš apeliacinio skundo turinio aišku, kad civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nesutinka su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalimi dėl priteistos turtinės žalos nukentėjusiosioms.Teisėjų kolegijos vertinimu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo išsprendimo nėra teisėtas ir pagrįstas.

Nukentėjusiosios, civilinės ieškovės G. Š. naudai apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu priteisė dalį jos pareikšto ieškinio – 3572,84 Eur turtinei žalai atlyginti. Skundžiamame nuosprendyje motyvai dėl tokio dydžio turtinės žalos priteisimo yra abstraktūs, nėra konkrečiai įvardinta, už ką konkrečiai toks turtinės žalos dydis buvo priteistas. Teismas, pasisakęs, kad mažina nukentėjusiajai G. Š. priteisiamą turtinės žalos dydį suma, kurią jai išmokėjo draudimo institucija ir valstybė, skyrusi laidojimo pašalpą, konkrečiai neįvardijo, už kokias paslaugas jai priteisia 3572,84 Eur. Iš nukentėjusiosios G. Š. pateikto ieškinio, jo patikslinimo galima spėti, kad skundžiamu nuosprendžiu turtinės žalos dydis nukentėjusiajai G. Š. buvo priteistas dėl draudimo kompanijos neatlygintų dalies išlaidų, skirtų kapavietės eismo įvykio metu žuvusiam tėvui sutvarkymui, už gedulingus pietus po mėnesio ir už gedulingus pietus po pusės metų, kurios, kaip jau buvo paminėta, sudarė ne teismo priteistą ieškinį 3572,84 Eur sumai, o 4501,30 Eur. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šios pinigų sumos priteistos nepagrįstai, kadangi tai nėra būtinosios išlaidos. Atlyginant turtinę žalą baudžiamajame procese taikomas visiško jos atlyginimo principas, tačiau turi būti atlyginama tik realiai nusikalstamais veiksmais padaryta žala, todėl /.../ atitinkamai gali būti tenkinama tik tokia civilinio ieškinio dalis, kuri yra pagrįsta BPK nustatyta tvarka įrodytais nusikalstamais nuteistojo veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-562/2012). Kitaip tariant, turtinės žalos atlyginimas negali būti sutapatinamas su neturtinės žalos atlyginimu ir nei padarytos nusikalstamos veikos sunkumas, nei nukentėjusiųjų patirti išgyvenimai neturi būti vertinami nustatant turtinės žalos dydį.Teisėjų kolegija vertina, jog apeliantas skunde pagrįstai nurodo, kad apylinkės teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 5 dalies nuostatas, nes skundžiamame nuosprendyje dėl atlygintino turtinės žalos dydžio pasisakoma tik formaliai, t.y. tik konstatuojama, kad prašomas priteisti turtinės žalos dydis yra pagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad šios normos negali būti aiškinamos vienareikšmiškai, nes kai kuriose bylose turtinės žalos dydis yra akivaizdus ir dėl jo ginčų nekyla, tačiau šiuo konkrečiu atveju matyti, jog kvestionuotina pati išlaidų prigimtis bei būtinybė.Iš byloje pateiktų tiek pirminio, tiek patikslinto civilinių ieškinių matyti, kad nukentėjusioji G. Š. iš AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti 7000 Eur už kapavietės sutvarkymą, už gedulingus pietus po mėnesio 285 Eurus bei už gedulingus pietus po pusės metų 216,30 Eurų. AB „Lietuvos draudimas“ 2018-02-26, 2018-03-19 sprendimais pastarajai atlygino dalį jos ieškinio: 3000 Eur už kapavietės sutvarkymą, 624,40 Eur laidojimo išlaidų, 600 Eur už gedulingus pietus , , iš viso 4224,46 Eur, ir atsisakė kompensuoti prašytas išlaidas už gedulingus pietus po mėnesio bei už gedulingus pietus po pusės metų bei 4000 Eur už kapavietės įrengimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad tiek CK 6.291 straipsnyje, tiek teismų praktikoje įtvirtinta, jog atlyginant laidojimo išlaidas turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijumi ir atlyginamos tik vidutinės (įprastos) kapavietės sutvarkymo išlaidos. Tokio atlyginimo dydis turi būti adekvatus, teisingas ir protingas. Tačiau tai neatleidžia sprendžiančio civilinį ieškinį teismo nuo pareigos patikrinti ir įvertinti, kokius įrodymus pateikia civilinis ieškovas įrodinėdamas prašomos priteisti turtinės žalos dydžio pagrįstumą, kokie konkretūs kapo sutvarkymo darbai buvo atlikti, ar šie darbai susiję būtent su mirusiojo asmens kapo sutvarkymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. liepos 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-489/2017).Be to, sprendžiant konkretaus paminklo vertės pagrįstumą atsižvelgtina ir į nukentėjusiųjų arba asmenų, kurie stato paminklą (moka už jo pastatymą) socialinę aplinką bei finansinę padėtį. Vien tai, kad rinkoje galima įsigyti ypatingai didelės vertės paminklą, nereiškia, kad nukentėjusysis gali laisvai rinktis paminklo tipą, dydį, taigi ir kainą, tikėdamasis, kad ši suma vėliau jam bus atlyginta.Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo priteista visa nukentėjusiosios prašoma suma už kapavietės sutvarkymą – šiuo atveju papildomai prie draudimo bendrovės išmokėtų 3000 Eur – dar 4000 Eur (ar 3071,54 Eur, jei laikyti, kad apylinkės teismas priteisė mažesnį turtinės žalos atlyginimą už kapavietės sutvarkymą) dydžio turtinės žalos atlyginimas pripažintinas nepagrįstai dideliu. Susipažinus su rinkos kainomis, kurios prieinamos viešojoje erdvėje, matyti, kad Lietuvoje paminklų kainos yra gerokai mažesnės, nei nurodoma civiliniame ieškinyje. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiais atvejais yra atsižvelgiama ne į konkrečias asmenų patirtas išlaidas, net jei jos didesnės, tačiau į vidutinio brangumo paminklo įgijimo ir pastatymo išlaidų dydį, atlyginamos įprastos, vidutinės, bet ne prašmatnaus paminklo, tvorelės pastatymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006). Apeliacinė instancija, įvertinusi, kad įvedus naują valiutą (Eurą) Lietuvoje prekės ir paslaugos brango, kainoms įtaką turėjo ir infliacija, visgi mano, kad draudimo institucijos atlygintos išlaidos dėl kapavietės sutvarkymo 3000 Eur sumoje atitinka įprastinių, vidutinių išlaidų sampratą ir Civilinio kodekso 6.291 straipsnio 1 dalyje numatytą protingumo kriterijų, taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu klausimu tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas. Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką matyti, kad priteisiamos sumos svyruoja nuo 1500 Eur iki 2000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146-895/2018, 2K-117-719/2018).Tokiu būdu, esant byloje įrodymams, kad nukentėjusiajai G. Š. AB „Lietuvos draudimas“ kompensavo turtinę žalą, atsiradusią už kapavietės sutvarkymą 3000 Eur sumai, teisėjų kolegija vertina, kad tai protinga, proporcinga ir adekvati pinigų suma už kapavietės sutvarkymą. Likusioje dalyje nukentėjusiosios G. Š. ieškinys dėl išlaidų atlyginimo už kapavietės sutvarkymą, t.y. papildomai dėl 4000 Eur (ar mažesnės 3071,54 Eur) priteisimo, atmetamas.Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos. Šios kategorijos bylose atlyginamos tik būtinos, įprastos, vidutinės išlaidos, tai yra tokios, kurios buvo padarytos neperžengiant nuosaikumo ribų ir kurias patvirtina ieškovų pateikti įrodymai. Apeliacinė instancija pripažįsta, kad Lietuvoje yra tradicija paminėti mirusįjį, suėjus mėnesiui, pusmečiui ar metams po jo mirties, tačiau dėl aukščiau paminėtų argumentų išlaidos tokiems paminėjimams teismų praktikoje nėra pripažįstamos kaip būtinos išlaidos, todėl apylinkės teismo sprendimas priteisti išlaidas už gedulingus pietus po mėnesio – 285,00 Eur ir už gedulingus pietus po pusės metų – 216,30 Eur vertinamas kaip nepagrįstas, toje dalyje G. Š. ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo atmetamas.

Nukentėjusioji L. Š. pareikštame civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo jos sutuoktinis, ji neteko dalies pajamų. Pažymi, kad žuvusysis gavo nuolatines pajamas, kuriomis nuolat prisidėdavo prie šeimos išlaikymo. Apylinkės teismas šią civilinio ieškinio dalį patenkino pilna apimtimi, priteisdamas nukentėjusiosios prašomas negautas pajamas 25 426,20 Eur sumai.Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo išvada, kad nukentėjusioji L. Š. dėl nuteistojo V. J. kaltų veiksmų eismo įvykyje žuvus jos vyrui S. Š., turi teisę į negautas pajamas, yra teisinga ir pagrįsta, bet teismo nustatytas tokių negautų pajamų apskaičiavimo dydžio būdas prieštarauja teisminei praktikai. Pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalį žuvusiojo sutuoktinis turi teisę į žalos atlyginimą. Sutuoktinių tarpusavio materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigos yra nustatytos įstatymo (CK 3.27 straipsnis), todėl vien apeliaciniame skunde apelianto nurodoma aplinkybė, kad žuvusysis gaudavo savo dydžiu panašų į sutuoktinės atlyginimą ir nebuvo jo išlaikytinė, nepaneigia įstatymo prezumpcijos, kad žuvusysis prisidėjo prie šeimos, taip pat ir sutuoktinės poreikių tenkinimo. Ši prezumpcija grindžiama tuo, kad įstatymo nustatytas materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigas kiekvienas iš sutuoktinių vykdo ne tik teikdamas išlaikymą iš savo gaunamų pajamų, bet ir kitomis formomis, pavyzdžiui, atlikdamas buities darbus, kurie taip pat turi tam tikrą ekonominę vertę. Tokiu būdu apeliacinio skundo argumentas, kad civilinė ieškovė nukentėjusioji L. Š. nebuvo savo sutuoktinio išlaikytinė, šiuo atveju, sprendžiant negautų pajamų priteisimo pagrįstumą, neturi reikšmės.Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 3K-3-405/2014, 3K-3-477/2014, 3K-3-205-686/2015), apskaičiuojant likusio gyvo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl žuvusiojo negautų pajamų, atsižvelgiama į jo gautas pajamas (imama ½ šių pajamų) ir statistinę gyvenimo trukmę, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, likusio gyvo sutuoktinio gautų pajamų dydis nėra reikšmingas. Pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas šią priteistiną turtinę žalą, nepagrįstai vadovavosi žuvusiojo pensinio amžiaus kriterijumi, kuris nurodomas ir civiliniame ieškinyje. Taip pat sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad sutuoktiniui tenka atitinkama žuvusiojo sutuoktinio pajamų dalis, atskaičius mokesčius. Tokia yra ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 3K-3-682-248/2015, 3K-3-45/2015). Todėl apskaičiuojant, kokią žalą patyrė žuvusiojo sutuoktinis dėl jo mirties, turėtų būti imama atitinkama žuvusiojo sutuoktinio pajamų dalis, atskaičius mokesčius, o ne priskaičiuotas darbo užmokestis, kaip nurodoma civiliniame ieškinyje. Priešingu atveju būtų atlyginama daugiau, negu patirti turtiniai praradimai dėl sutuoktinio mirties.Teisėjų kolegijos vertinimu, toks žalos apskaičiavimo metodas taikytinas ir nagrinėjamoje byloje. Bylos duomenimis nustatyta, kad žuvęs S. Š. per mėnesį vidutiniškai gaudavo 609,02 Eur pajamų, o Lietuvos statistikos departamento 2015 m. duomenimis vyrų vidutinė gyvenimo trukmė buvo 69,1 metai. Byloje nėra duomenų, kad žuvusysis S. Š. dėl sveikatos būklės, amžiaus, kokių nors ribojimų profesijai, pareigoms ar kitų priežasčių, būdamas gyvas, savo darbinę veiklą būtų nutraukęs anksčiau nei vidutinė gyvenimo trukmė. Kadangi mirties dieną S. Š. buvo sulaukęs 59 metų, todėl tikėtina, kad jis galėjo gyventi dar 10 metų. Esant tokiems duomenims ir vadovaujantis teisės aktais, L. Š. dėl sutuoktinio S. Š. darbo užmokesčio patirta žala apskaičiuotina taip: 609,02/2 x 12 x 10 = 36 541,2 Eur.Kita vertus apeliacinė instancija, varžoma Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų patikrinti bylą, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nesant reikalavimo padidinti skundžiamu nuosprendžiu priteistą ieškinį, nagrinėdama civilinio atsakovo – draudimo institucijos apeliacinį skundą, kuriuo prašoma sumažinti aptariamo ieškinio dėl negautų pajamų dydį ar jį atmesti, negali padidinti nukentėjusiajai L. Š. priteisto ieškinio dėl negautų pajamų dydžio. Dėl šių motyvų apeliacinės instancijos teismas palieka galioti apylinkės teismo sprendimą dėl negautų pajamų 25 426,20 Eur priteisimo L. Š. dydžio, pažymint, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą taip pat buvo varžomas nukentėjusiosios L. Š. pareikštų reikalavimų dėl ieškinio dydžio, jo pagrindo (t. 1 b.l. 185-191, Lietuvos Respublikos CPK 135 straipsnis, 141 straipsnis).Apeliantas – draudimo institucija, ginčydama apylinkės teismo sprendimą dėl negautų pajamų priteisimo L. Š., tuo atveju jei būtų atmesti jų argumentai dėl negautų pajamų priteisimo nepagrįstumo, siūlo alternatyvų sprendimą: priteisti nukentėjusiajai L. Š. tik tą dalį negautų pajamų, kurią sudarytų skirtumas tarp jos gautų pajamų ir žuvusiojo gautų pajamų, padalijus skirtumą pusiau ir tą sumą priteisus už laikotarpį nuo žuvusiojo mirties iki datos, kada jis būtų išėjęs į pensiją, t.y. siūlo priteistą ieškinį dėl negautų pajamų sumažinti iki 3180,90 Eur. Tokia apelianto pozicija nėra teisiškai pagrįsta, ją nuneigia aukščiau išsakyti motyvai. Apeliantas tokią savo poziciją grindžia skunde pateiktais teisės precedentais – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse bylose Nr. 3K-3-682-248/2015, Nr. 3K-3-45/2015 priimtų sprendimų argumentais. Šiuo atveju šiuose sprendimuose išdėstyti argumentai tiek dėl ieškinio pagrindo, jo apskaičiavimo dydžio yra analogiški aukščiau aptariamų sprendimų argumentams, šie sprendimai vertinami kaip precedentai, pagrindžiantys apylinkės teismo išvadą dėl negautų pajamų priteisimo pagrįstumo, o ne priešingai, kaip teigia apeliantas, patvirtinantys jų argumentus. Dėl šių motyvų apylinkės teismo L. Š. priteisto ieškinio dėl negautų pajamų dydis nemažinamas. Kitų Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendžio neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų kolegija nenustatė.

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiajai G. Š. priteistos turtinės žalos 3572,84 Eur panaikinti ir priimti naują sprendimą:

G. Š. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.