Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Alvydo Pikelio, pranešėjo Benedikto Stakausko,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. Z. kasacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio.

Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu D. T. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 5 dalyje, ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir D. T. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė penkeriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant D. T. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, taip pat taikyta baudžiamojo poveikio priemonė, kuria uždrausta vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Iš nuteistojo D. T. priteista nukentėjusiosios Ž. G. proceso išlaidoms – 3558,76 Lt advokato paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiųjų Ž. G., K. Š. ir J. Z. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti bei civiliniai ieškiniai ir su jais susiję dokumentai perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pakeistas Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendis: nuteistojo D. T. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 281 straipsnio 1 dalies, 281 straipsnio 5 dalies į 281 straipsnio 5 dalį ir jis nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams.

Iš nuteistojo D. T. priteista nukentėjusiosios J. Z. proceso išlaidoms – 3000 Lt advokato paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams Ž. G., K. Š. ir J. Z. pripažinta teisė į civilinių ieškinių patenkinimą, o klausimas dėl ieškinių dydžių perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui.

Joniškio rajono vyriausiajam prokurorui pripažinta teisė į civilinio ieškinio ligonių kasoms, ginant viešąjį interesą dėl 2434,20 Lt, patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui.

Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl D. T. palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo D. T. gynėjo A. Gurausko ir prokuroro, prašiusių nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. Z. kasacinio skundo netenkinti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiais nustatytos šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės:

D. T. nuteistas už tai, kad, 2005 m. spalio 8 d., apie 15.45 val., (duomenys neskelbtini) rajone, kelio Ryga–Kaliningradas (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas maršrutinį autobusą „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį UAB Nr. 1 („duomenys neskelbtini“), būdamas kelių eismo dalyvis, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 64 punktą – nesiėmė visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, 53 punktą – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų, jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismui, 2 priedo 1.1 punktą – kirsdamas ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančią paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešine eismo juosta, 172 punktą – nepasirinko saugaus važiavimo greičio, 181 punktą – lenkdamas iš kairės pusės kliudė ta pačia kryptimi važiavusį ir sankryžoje besiruošiantį sukti į kairę su įjungtu kairės pusės posūkio žibintu automobilį „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamą L. R., dėl to autobuso galine dešiniąja dalimi kliudė automobilio „VW Golf“ kairiosios pusės priekinę dalį, jo nesuvaldė, autobusą apvertė ant važiuojamosios kelio dalies ir taip mirtinai sužalojo kartu važiavusią keleivę O. G., o keleiviams Ž. G. kairės plaštakos sumušimu padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, J. Z. galvos smegenų sukrėtimu, muštinėmis žaizdomis dešinėje plaštakoje, nubrozdinimais dešiniajame momenyje, nugaroje, kairėje alkūnėje, kairiame rieše, dešinėje plaštakoje, kraujosruvomis dešiniajame petyje, dešiniajame žaste ir juosmens dešiniajame šone padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, J. N. apatinio žandikaulio lūžiu dešinėje pusėje tarp 2 ir 3 dantų, galvos ir krūtinės dešinės pusės sumušimu, sukeltu lokaliu skausmingumu padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, B. B. dešiniojo raktikaulio lūžiu padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, B. Š. galvos smegenų sukrėtimu, poodine kraujosruva dešiniajame smilkinyje ir kaktoje padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, K. Š. dešinės pusės 6, 7, 8, 9 šonkaulių lūžiais padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

1) dalį dėl pritaikyto BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 7 punkto, 3 dalies, paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, paskiriant nuteistajam D. T. bausmę, susijusią su realiu laisvės atėmimu;

2) dalį dėl nukentėjusiųjų Ž. G., K. Š. ir J. Z. civilinių ieškinių paliktų nenagrinėtų bei civilinių ieškinių ir su jais susijusių dokumentų perdavimo bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui, išsprendžiant kasatorės kaip nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės ieškinį byloje ir priteisiant jos patirtus nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, jeigu nusprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, kurią jis realizuoja ne tik esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, bet ir nustačius pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė atitiko BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, ir teismas, taikydamas šią teisės normą, nurodė išsamius tokio sprendimo motyvus, vadovavosi įsitikinimu, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo ir taip bus įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis ir teisingumo principas. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas ir iš naujo vertindamas pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių visetą, jį įvertino savo procesiniame sprendime kaip objektyvų ir pagrįstą. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad D. T. iš esmės savo kaltės neneigė, padarytą žalą nukentėjusiajai Ž. G. iš dalies atlygino, praeityje nebuvo teistas ir baustas administracine tvarka, kaip asmenybė yra apibūdinamas tik teigiamai, turi šeimą, augina ir išlaiko tris mažamečius vaikus, visiškai suvokė savo veiksmų pavojingumą ir neteisėtumą, tinkamai įvertino šiuos veiksmus, dėl jų gailisi. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad tokį asmenį būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo ateityje, nubausti ir šiuo būdu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad nuteistajam paskirta efektyvi baudžiamojo poveikio priemonė (uždrausti D. T. dvejus metus šešis mėnesius naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemonę), kurios priedermė padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, sulaikyti jį nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų darymo ateityje. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas teigti, jog bausmės vykdymas nuteistajam gali būti atidėtas, nes bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad visos aplinkybės, kurios išdėstytos kasaciniame skunde, buvo žinomos teismams, nagrinėjusiems bylą. Sugretinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių motyvus, išdėstytus bausmės vykdymo atidėjimo klausimu, matyti, kad sprendimai buvo grindžiami identiškais argumentais ir byloje esančių faktinių aplinkybių viseto vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavo pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teismo posėdyje išklausė ir įvertino proceso dalyvių baigiamųjų kalbų turinį, atsikirtimus, pastabas, paskutinįjį žodį, suteiktą nuteistajam. Abiejų instancijų teismai motyvavo nuostatą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės vykdymo, o tai, kad nukentėjusioji nesutinka su BK 75 straipsnio taikymu, neduoda teisinio pagrindo keisti ar naikinti šios dalies teismo procesinius sprendimus. Taigi, atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, atidėdami D. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, BK 75 straipsnio nuostatų nepažeidė, tinkamai jas pritaikė ir nuo susiklosčiusios teismų praktikos nenukrypo.

Dėl civilinio ieškinio nagrinėjimo

Bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas yra ne bet kokie BPK reikalavimų pažeidimai, o tik tokie, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymu garantuotos kaltinamojo teisės, taip pat kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Tokių procesinių pažeidimų, sprendžiant kasatorės pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjamoje byloje klausimą, nepadaryta.

BPK 114 straipsnis numato galimybę ir teismo teisę byloje esant civiliniam atsakovui, t. y. įmonei, kuriai iškelta bankroto byla, o šiuo atveju taip ir yra, tokio pobūdžio klausimus perduoti spręsti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės civilinio ieškinio ir nusprendęs pripažinti jai teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavęs nagrinėti civilinio proceso tvarka bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui, šiuo sprendimu paliko galimybę išspręsti kasatorės J. Z. civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo klausimą civilinio proceso tvarka, kartu išsprendžiant ir atsakovų, turinčių pareigą šią žalą atlyginti, klausimą. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad, klausimą dėl ieškinio dydžio perdavus nagrinėti civilinio proceso tvarka bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, dėl kurių reikėtų panaikinti teismų sprendimus. Bylos procesas kasacinės instancijos teisme inicijuojamas siekiant dėl procesinių pažeidimų pakeisti nuteistojo, išteisintojo ar nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar atsakovo teisinę padėtį – šis tikslas turi būti akivaizdus kasatoriaus prašyme. Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės teisinė padėtis nepakito tokiu aspektu, kad būtų galima konstatuoti BPK 369 straipsnyje esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo pagrindą.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatytas trečiųjų asmenų (nukentėjusiųjų) apsaugos mechanizmas leidžia draudimo įmonės teisinę padėtį prilyginti pagrindinio skolininko teisiniam statusui ir žalos atlyginimo klausimą, neperžengiant sutartyje numatytos draudimo sumos, išspręsti iš esmės. Nagrinėjamoje byloje nebuvo būtinybės BPK 114 straipsnio nustatyta tvarka bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduoti svarstyti civilinius ieškinius dėl civilinių atsakovų UAB Nr. 3 („duomenys neskelbtini“) ir UABD Nr. 2 („duomenys neskelbtini“). Iš byloje esančios Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 24 d. nutarties matyti, kad tik civiliniam atsakovui UAB Nr. 1 („duomenys neskelbtini“) yra iškelta bankroto byla. Todėl kasatorė yra teisi nurodydama, kad bankrutuoja tik civilinis atsakovas UAB Nr. 1 („duomenys neskelbtini“), kurio atsakomybė yra subsidiarioji, o kiti pagrindiniai civiliniai atsakovai – UAB Nr. 3 („duomenys neskelbtini“) ir UABD Nr. 2 („duomenys neskelbtini“), kuriose buvo apdrausta civilinė UAB Nr. 1 („duomenys neskelbtini“) ir jos darbuotojų atsakomybė, lieka mokūs. Vertindami tokias aplinkybes teismai galėjo išnagrinėti civilinės ieškovės ieškinį ir jį išspręsti teismo nuosprendžiu, o ne perduoti jį nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Vis dėlto šiuo sprendimu palikta galimybė civiliniams ieškovams reikalauti žalos atlyginimo, atskiroje civilinėje byloje, taip išsprendžiant atsakovų UAB Nr. 3 („duomenys neskelbtini“) ir UABD Nr. 2 („duomenys neskelbtini“), turinčių pareigą atlyginti žalą, civilinės atsakomybės klausimą.

Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų teismų procesiniams sprendimams pakeisti ar panaikinti, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o skundžiami procesiniai sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais (BPK 384 straipsnio 3, 5 dalys).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. Z. kasacinį skundą atmesti.