Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gyčio Večersko,

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų Dž. B., A. B., D. B., V. G., P. B. įstatyminės atstovės V. G. atstovui advokatui Antanui Jarašiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų Dž. B., A. B., D. B., V. G., P. B. įstatyminės atstovės V. G. (toliau – ir nukentėjusieji) ir jų atstovo advokato Antano Jarašiaus, taip pat civilinės atsakovės Lenkijos draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) (toliau – ir civilinė atsakovė) atstovo advokato Renaldo Baliūčio apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. S. paskirta galutinė 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Kardomoji priemonė – užstatas, kurį sudaro 5000 eurų, pervesti į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros sąskaitą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta šią kardomąją priemonę panaikinti, sumokėtą užstato sumą grąžinant užstato davėjui M. Sa..

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinta nuosprendžio paskelbimo dieną.

Civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios Dž. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš civilinės atsakovės Lenkijos draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) jai priteista 10 000 eurų (neįskaitant civilinės atsakovės sumokėtos 10 000 eurų sumos) neturtinei žalai atlygtini. Likusioje dalyje nukentėjusiosios civilinis ieškinys atmestas.

Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo A. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš civilinės atsakovės Lenkijos draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) jam priteista 10 000 eurų (neįskaitant civilinės atsakovės sumokėtos 10 000 eurų sumos) neturtinei žalai atlygtini. Likusioje dalyje nukentėjusiojo civilinis ieškinys atmestas.

Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo A. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš civilinės atsakovės Lenkijos draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) jam priteista 4550 eurų turtinei žalai atlyginti (neįskaitant civilinės atsakovės sumokėtos 3000 eurų sumos už kapavietės sutvarkymą). Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios D. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš civilinės atsakovės Lenkijos draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) jai priteista 5000 eurų (neįskaitant civilinės atsakovės sumokėtos 3 000 eurų sumos) neturtinei žalai atlygtini. Likusioje dalyje nukentėjusiosios civilinis ieškinys atmestas.

Civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios V. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš civilinės atsakovės Lenkijos draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) jai priteista 10 000 eurų (neįskaitant civilinės atsakovės sumokėtos 18 210,00 eurų sumos) neturtinei žalai atlygtini. Likusioje dalyje nukentėjusiosios civilinis ieškinys atmestas.

Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo P. B., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą V. G., civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš civilinės atsakovės Lenkijos draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) jam priteista 10 000 eurų (neįskaitant civilinės atsakovės sumokėtos 18 210,00 eurų sumos). Likusioje dalyje nukentėjusiojo civilinis ieškinys atmestas. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki nukentėjusio P. B. pilnametystės nuspręsta nustatyti jo atstovę pagal įstatymą V. G..

Iš nuteistojo nuspręsta išieškoti proceso išlaidas, t. y. nukentėjusiosios V. G. naudai priteista 200 eurų, nukentėjusiosios Dž. B. naudai priteista 400 eurų ir A. B. naudai priteista 1000 eurų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2020 m. rugsėjo 16 d., apie 12.10 val. Kėdainių rajone, Pelėdnagių sen., Pėdžių k. teritorijos ribose, kelyje A8 (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonių junginį, susidedantį iš vilkiko „Mercedes-Benz Actros 1844 LS“, valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) (Lenkijos Respublikos), su puspriekabe „Schmitz Cargobull“, valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) (Lenkijos Respublikos) ir važiuodamas kryptimi nuo Kėdainių link Kauno, kelio (duomenys neskelbtini) kilometre pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 ir 128 punktų reikalavimus tuo, kad pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, atsiradus kliūčiai, kurią galėjo ir turėjo pastebėti, t. y. kelyje sustojusį ir kairį posūkį atliekantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) vairuojamą M. B., nesulėtino greičio ir nesustabdė transporto priemonės bei neapvažiavo jos nesukeldamas pavojaus, dėl to atsitrenkė į šį automobilį, dėl ko pastarasis nuo smūgio įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, kur susidūrė priešpriešais tiesiai važiavusiu transporto priemonių junginiu, susidedančiu iš vilkiko „Volvo FM“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos), su puspriekabe „Kaessbohrer (duomenys neskelbtini) valstybiniais numeriai (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos), dėl to sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas M. B..

2. Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendyje konstatuota, kad išanalizavus įrodymų visumą, nustatyta, jog įrodymai sudaro vientisą sistemą, vieni kitus papildo, o tai sudaro pagrindą išvadai, kad M. S. dėl nusikalstamo nerūpestingumo padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad M. S. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, nukentėjusiųjų atsiprašė, padarytas nusikaltimas nesunkus ir sprendė, jog paskyrus laisvės atėmimo bausmę jo atžvilgiu galima taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pasekmes, atsižvelgė į tai, kad kaltinamojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nebuvo itin šiurkštūs, nusikaltimo padarymo metu nuteistasis buvo blaivus, taip pat į tai, kad jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, nėra sistemingas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, administracine tvarka nebaustas ir šių aplinkybių pagrindu sprendė, jog nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas naudotis specialia teise – neskirtina. Iš dalies tenkindamas civilinius ieškinius ir parinkdamas neturtinės žalos dydžius pirmosios instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo formuojama praktika, taip pat galiojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis ir sprendė, kad teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra adekvatus ir pakankamas nukentėjusiųjų patirtiems išgyvenimams.

3. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovas advokatas Antanas Jarašius skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendį dalyje dėl priteistų civilinių ieškinių ir prašo papildomai iš civilinės atsakovės priteisti neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems: A. B. – 40 000 Eur, Dž. B. – 40 000 Eur, P. B. – 31 790 Eur, D. B. – 32 000 Eur, V. G. – 11 790 Eur, taip pat priteisti 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų A. B..

3.1 Skunde nukentėjusiųjų atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas civilinius ieškinius išsprendė formaliai, o būtent, visų nukentėjusiųjų atžvilgiu, pakartodamas žodis žodin perrašė tą pačią teismų praktiką ir bendruosius žalos atlyginimo principus bei kiekvienam nukentėjusiajam, išskyrus D. B., priteisė po 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Anot atstovo, žuvusiojo ir nukentėjusiųjų faktinė socialinė ir šeiminė padėtis buvo skirtinga, tačiau skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas ryšio neindividualizavo.

3.2 Atstovas pažymi, jog draudimo bendrovė, kaip pelno siekianti įmonė, pati nustato transporto priemonių draudimo sąlygas ir mokestį. Lenkijos draudimo bendrovė, atsižvelgdama į gautų draudimo įmokų ir sumokamų išmokų balansą, pagal įstatymą prisiima atsakomybę, kad garantinė suma yra 5 210 000 eurų asmeniui, įskaitant ir neturtinę žalą. Tačiau teismo priteista suma yra 50 kartų mažesnė už garantinę sumą, nors nukentėjusiųjų prašytos priteisti sumos, palyginus su garantine išmoka, buvo ir taip labai nedidelės, orientuotos į teismų praktiką. Akcentuojama ir tai, kad nukentėjusioji D. B., vienintelė žuvusiojo sesuo, pirmosios instancijos teismo buvo išskirta nepagrįstai, priteisiant jai 5000 eurų neturtinę žalą. Šiuo aspektu pažymi, jog ji jaučiasi nuskriausta vien dėl to, kad yra žuvusiojo sesuo, nors jos skausmas ir išgyvenimai nė kiek ne menkesni nei kitų nukentėjusiųjų.

3.3 Skunde nukentėjusiųjų atstovas cituoja Kauno apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-236-813/2021, vadovaujasi teisėjų kolegijos nario atskirąja nuomone ir teigia, jog skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas padarė visiškai neargumentuotą ir nepagrįstą išvadą, kad prašomos neturtinės žalos atlyginimo sumos yra neproporcingos civilinio atsakovo turtinei padėčiai ir yra per didelės.

4. Civilinės atsakovės Lenkijos draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas Renaldas Baliūtis skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendį, prašo jį, dalyje dėl civilinių ieškinių, pakeisti – civilinių ieškinių dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš civilinio atsakovo netenkinti.

4.1. Civilinės atsakovės atstovo manymu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai priteisė iš civilinės atsakovės padidintas neturtinės žalos sumas nei kad AB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo išmokėjęs. Kritikuodamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliantas nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje M. S. buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir eismo įvykio metu buvo blaivus, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydžius, rėmėsi kasacinio teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188/2009; 2K-379-697/2018; 2K-85-628/2019; 2K-268-693/2019), kurioje asmenys buvo nuteisti pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, tai yra, eismo įvykio metu jie buvo neblaivūs. Civilinės atsakovės atstovo manymu, būtent tai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tokia kasacinio teismo praktika, lėmė tai, kad dalyje dėl neturtinių žalų priteisimo priėmė nepagrįstą nuosprendį.

4.2. Skunde nurodoma, kad kasacinio teismo praktikoje, kurioje kaltinamieji yra nuteisti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, yra susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 eurų iki 30 000 eurų (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 eurų iki 31 298 eurų (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 eurų iki 26 065 eurų (tėvui/motinai). Tačiau pirmosios instancijos teismas priteisė maksimalius neturtinės žalos dydžius, nors nebuvo nustatyta tokių ypatingų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priteisti maksimalūs dydžiai. Šiame kontekste pažymima, kad buvo nustatyta švelninančių aplinkybių, t. y. nuteistasis vairavo blaivus, buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, nuteistasis visiškai pripažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusiųjų, labai gailisi, sutiko su tuo, jog nukentėjusiesiems turi būti atlyginta neturtinė ir turtinė žala, ir dėl to, pasak atstovo, pirmosios instancijos teismas negalėjo padidinti neturtinės ir turtinės žalos dydžių, kurie viršijo AB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėtas kompensacijas.

4.3. Be to, anot apeliacinį skundą pateikusio atstovo, pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog žuvusysis su nukentėjusiąja V. G. nebuvo susituokę ir tik apie ketverius metus gyveno faktinėje santuokoje. Anot atstovo, į šias aplinkybes turėjo būti atsižvelgta ir nustatant neturtinės žalos dydį. Akcentuojama ir tai, kad žuvusysis ir V. G. tik apie dvejus metu gyveno kartu viename name su nukentėjusiojo tėvais ir seserimi, prieš tai jie dvejus metus gyveno atskirai (duomenys neskelbtini), kur žuvusysis turėjo darbą. O tai parodo, jog per dvejų metų laikotarpį žuvusiojo ir tėvų bei sesers tarpusavio ryšys buvo sumažėjęs.

4.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiuo metu Lietuvoje visų žmonių emocinė būsena, ypač dėl koronaviruso ir karantino, yra itin prasta, nuolat didėja psichologų paslaugas pasirenkančių žmonių. Todėl, anot skundo autoriaus, vien tai, kad yra lankomasi pas psichologą, dar nereiškia, jog turi būti priteisiami maksimalūs neturtinės žalos dydžiai. Be to, atstovas deklaratyviais laiko ir nukentėjusiosios V. G. nurodytas aplinkybes, jog ji lankosi pas psichologą, jog su žuvusiuoju nuolat bendravo, tardavosi, kad remontavo namus ir kad buvo planuojamos vestuvės, kadangi apie tai nebuvo pateikta jokių įrodymų. Atstovas kritikuoja pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus argumentus, jog dėl brolio žūties labai pablogėjo nukentėjusiosios D. B. mokslai ir nurodo, jog jos mokslai galėjo suprastėti ir dėl nuotolinio mokymosi, ne tik dėl gedulo. Šiuos savo argumentus atstovas pagrindžia mokyklos pateikta charakteristika, kurioje nurodyta, jog prasidėjus mokymuisi nuotoliniu būdu, nutrūko ir tiesioginiai socialiniai ryšiais su draugais, o tai D. B. sukelia depresines nuotaikas. Šių teiginių pagrindų atstovas mano, kad vien gedulas negalėjo lemti nukentėjusiosios, žuvusiojo sesers, prastų mokymosi rezultatų. Teigia, jog šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kad sesei turi būti atlyginama neturtinė žala, visgi, civilinė atsakovė geranoriškai išmokėjo žalos kompensaciją ir žuvusiojo sesei. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padidino neturtinės žalos dydį sesės atžvilgiu.

4.5. Skundo autoriaus manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padidino ir turtinės žalos atlyginimo dydį už kapavietės sutvarkymą. Pažymi, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino nukentėjusiesiems išlaidas už kapavietės tvarkymą, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismo priteistos kapavietės sutvarkymo išlaidos yra neprotingos ir nepagrįstai didelės ir nėra būtinos kapavietės įrengimui. Šiuo aspektu nurodoma, jog nukentėjusieji pasirinko netradicinį kapavietės įrengimo būdą, t. y. viską išklojo granitu. Teigia, jog tai yra prabangus kapavietės įrengimo būdas, ją buvo galima įrengti pigiau, AB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėta 3000 eurų išmoka už kapavietės įrengimą yra pakankama ir už tokią sumą galima įrengti bei sutvarkyti kapavietę, ką anot atstovo, patvirtino ir žuvusiojo tėvas.

5. Atsiliepimu į civilinės atsakovės Lenkijos draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Renaldo Baliūčio skundą nukentėjusiųjų atstovas advokatas Antanas Jarašius prašo civilinės atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir iš civilinės atsakovės priteisti nukentėjusiojo A. B. išlaidas už advokato paslaugas. Atsiliepimu į nukentėjusiųjų atstovo advokato Antano Jarašiaus apeliacinį skundą civilinės atsakovės atstovas Renaldas Baliūtis prašo apeliacinį skundą atmesti ir iš civilinių ieškovų priteisti patirtas civilinės atsakovės išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusiųjų atstovas palaikė savo apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti, o civilinės atsakovės atstovo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Prokuroras prašė palikti apylinkės teismo nuosprendį nepakeistą, o nuteistojo gynėjas paliko apeliacinių skundų klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Nukentėjusiųjų atstovo ir civilinės atsakovės atstovo apeliaciniai skundai atmestini.

7. Nukentėjusiųjų atstovo ir civilinės atsakovės atstovo apeliaciniuose skunduose pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti M. S. kaltu dėl BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, veikos kvalifikavimas, taip pat sprendimas paskirti 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą nuspręsta atidėti 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui, paskiriant tam tikrus įpareigojimus, nekvestionuojamas, tačiau tiek nukentėjusieji ir jų atstovas, tiek civilinė atsakovė ir jos atstovas nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria yra išspręstas civilinio ieškinio klausimas. Nukentėjusieji prašo padidinti jiems priteistos neturtinės žalos dydį, o civilinės atsakovės atstovas, atsižvelgdamas į jau nukentėjusiesiems išmokėtas kompensacijas, skunde prašo nepriteisti turtinės ir neturtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8. Byloje nustatyta, kad M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, t. y. sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo M. B.. Nukentėjusiaisiais byloje pripažinti žuvusiojo tėvai Dž. B. ir A. B., žuvusiojo sesuo D. B., žuvusiojo draugė (sugyventinė) V. G. ir jos bei žuvusiojo mažametis sūnus P. B. (įstatyminė atstovė V. G.).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

9. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

10. Šioje byloje nustatyta, kad M. S. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonių junginį, susidedantį iš vilkiko su puspriekabe, kurių savininkas yra įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Žala padaryta nuteistajam vairuojant darbdavio, t. y. paminėtos tolimųjų reisų paslaugų įmonės transporto priemonę, todėl, vadovaujantis CK 6.264 straipsniu, samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės. Nagrinėjamu atveju, transporto priemonės savininko civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta Lenkijos Respublikos draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini), išduotas įmonės privalomojo draudimo civilinės atsakomybės draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu draudimas galiojo. Esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusieji pagrįstai įgavo teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui – civilinei atsakovei. Ginčo byloje dėl to nėra.

11. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išanalizavo ir teisingai įvertino visus reikšmingus neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo kriterijus, skundžiamame nuosprendyje motyvuotai pagrįsdamas kiekvieno iš jų taikymą, jų visumos reikšmę bei įtaką sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir teismų praktikos šios kategorijos bylose, todėl pripažinti, jog netinkamai taikė CK 6.250 straipsnį, neteisingai įvertino tokios žalos atlyginimo kriterijus, kolegijos vertinimu, pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į žuvusiojo ir nukentėjusiųjų tarpusavio santykius, ryšį, atskleidė nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus, sukeltas pasekmes bei, nustatydamas ir diferencijuodamas neturtinės žalos dydžius nukentėjusiesiems, įstatymo reikalavimų nepažeidė.

12. CK 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais iš viso neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtine žala pakenkiama teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Nors žala padaroma nematerialioms vertybėms, tačiau jos ginamos turtiniais būdais. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo ribų, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kuris atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali sugrąžinti žuvusio asmens, tačiau ja siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyviausias pasekmes. Vis tik pažymėtina, kad, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-397/2012, 2K-628/2013, 2K-195/2014).

13. Šioje byloje neginčijama, kad M. S. nors ir neatsargiais veiksmais, tačiau vis dėlto pažeidė aukščiausius teisinius gėrius – atėmė žmogaus gyvybę, kurios įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma išmatuoti nukentėjusiųjų dėl netekties patirto dvasinio skausmo, kančių bei kitų kriterijų, į kuriuos privalu atsižvelgti nustatant teisingą, protingą ir sąžiningą neturtinės žalos dydį. Patirta dvasinė skriauda tik dalinai gali būti įvertinta ir kompensuota materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas, tarp jų ir materialinė kompensacija, negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną tik kai kada (geriausiu atveju) galima iš naujo sukurti, panaudojant, be kita ko, materialią kompensaciją už moralinę žalą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Tačiau negalėjimas tiksliai apibrėžti neturtinės žalos ir jos visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš kaltininko negali būti siejamas su kaltininko nubaudimu, kadangi neturtinės žalos paskirtis – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, o nelaimė nukentėjusiesiems taip pat negali būti pasipelnymo šaltinis. Dėl to įstatymas numato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011). Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo interesus, bet ir į kitas aplinkybes, kas sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383/2010, 2K-4/2011).

14. Nukentėjusiųjų ir jų atstovų apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas civilinius ieškinius išsprendė formaliai, nors žuvusiojo ir nukentėjusiųjų faktinė socialinė ir šeiminė padėtis buvo skirtinga, teismas jų neindividualizavo, nurodęs bendruosius principus priteisė papildomai visiems, išskyrus sesę, po 10 000 Eur, o sesei tik 5 000 Eur, dėl ko su tokiu neturtinės žalos atlyginimu nukentėjusieji negali sutikti. Mano, kad padarytos teismo išvados yra formalios, vienodos ir gana šališkos. Vis tik apeliacinės instancijos teismas su tokiais nukentėjusiųjų skundo argumentais sutikti negali.

15. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas priteistinus neturtinės žalos dydžius, priešingai nei nurodo apeliantas, individualizavo. Nuosprendyje nurodyta, kad nukentėjusieji Dž. ir A. B. (žuvusiojo tėvai) nuolat lankosi pas psichologą, jie patyrė ir iki šiol patiria ypač didelius dvasinius išgyvenimus, emocinį skausmą. Jų žuvęs sūnus nebuvo kaltas dėl eismo įvykio. Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tėvus su sūnumi siejo stiprus emocinis ryšys, tarp jų buvo susiformavę artimi, glaudūs santykiai, tėvai kartu gyveno su žuvusio sūnaus šeima viename name, matėsi kasdieną, bendravo, tardavosi, remontavo namus, tėvas kartu su sūnumi dirbo miške, sūnų laikė perspektyviu, darbščiu ir protingu bei doru, motina nurodė, jog sūnus buvo jų namų švieselė. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai, netekęs artimo žmogaus, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju, šiuo atveju – sūnaus tėvų vaidmens. Tėvams netekus vaiko, yra nutraukiamas ryšys, susijęs su tėvų praeitimi, dabartimi ir natūralia laukiama ateitimi. Pažymėjo, kad vaikai yra kiekvienų tėvų gyvenimo realybės dalis, todėl, kai jos netenkama, tėvų pasaulis negrįžtamai sukrečiamas ir keičiasi, o tais atvejais, kai ši netektis yra netikėta, dvasinės netekties skausmas yra ypač didelis ir komplikuotas. Asmens teisė į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, yra vienos iš svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar neįmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisės į gyvybę, kaip pačios aukščiausios ir svarbiausios vertybės, absoliutumą, ryšio tarp tėvų ir vaikų ypatingumą, išskirtinumą ir nepakeičiamumą, konstatavo, kad vaiko mirtis sukėlė jo tėvams didelę neturtinę žalą, todėl pagrįstai draudiko išmokėtą 10 000 Eur sumą padidino ir papildomai priteisė tėvams dar po 10 000 Eur (viso po 20 000 Eur).

16. Nors savo apeliaciniame skunde civilinės atsakovės atstovas nurodo, kad per dvejus metus, kai žuvusysis gyveno atskirai nuo tėvų, sumenko jų ryšys, o pastarieji du metai, kuomet žuvusysis gyveno kartu, nėra pagrindas padidinti priteistinos neturtinės žalos dydžius, apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Visų pirma pažymėtina, kad tėvus ir vaikus sieja stiprus ryšys visą gyvenimą, nepaisant, ar vaikas jau yra suaugęs ir gyvena atskirai. Aplinkybė, kad nukentėjusiųjų sūnus dvejus metus gyveno atskirai neįrodo, kad per tuos metus jo ryšys su tėvais nors kiek būtų sumenkęs. Priešingai, teisėjų kolegijos manymu, aplinkybė, kad po dvejų metų pertraukos sūnus grįžo gyventi pas tėvus kartu su savo šeima (būsima žmona ir sūnumi) tik įrodo buvus jų tarpusavio stiprų ir glaudų ryšį, gerus, artimus, palaikančius santykius, kas pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido neturtinės žalos dydį padidinti iki 20 000 Eur.

17. Nukentėjusiųjų atstovo skunde nurodoma, kad žuvusiojo vienintelė sesuo, lyginant su kitais nukentėjusiaisiais, išskirta nepagrįstai ir jaučiasi nuskriausta vien dėl to, kad ji tik sesuo, nors jos skausmas ir išgyvenimai nė kiek ne menkesni nei kitų nukentėjusiųjų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio D. B., atsižvelgė į nukentėjusiosios išgyvenimus, o būtent: nukentėjusioji nurodė, kad su broliu jie buvo labai artimi, kartu užaugo, turėjo daug bendrų pomėgių, labai gerai sutarė, mėgdavo tą pačią muziką, brolis žadėjo nusivežti ją į festivalius. Dėl brolio žūties labai pablogėjo jos mokslai, išgyveno ir išgyvena gedulą, tiesiog nieko nesinori daryti. Iš pradžių mokytojai ją suprato, bet ilgainiui reikalavo atlikti visas užduotis, atrodė, kad jos niekas nesupranta, draugai, klasiokai. Įvykio metu ji buvo abiturientė, kuriai reikia ruoštis egzaminams, bet jiems nebuvo pasiruošusi, kadangi labai slėgė brolio netektis, nieko nesinorėjo daryti.

18. Civilinės atsakovės atstovas skunde tvirtina, kad žuvusiojo sesės D. B. mokslai galėjo suprastėti ir dėl nuotolinio mokymosi, o ne tik nuo gedulo, ką iš dalies patvirtina ir mokyklos pateikta charakteristika, kurioje nurodyta, kad kai prasidėjo mokymasis nuotoliniu būdu, tai nutrūko ir tiesioginiai socialiniai ryšiai su draugais, o tai D. B. sukelia depresyvias nuotaikas. Be to, pažymėjo, kad pagal įstatymus neturtinė žala sesei priteisiama tik išimtiniais atvejais, tad šiuo atveju draudimo bendrovė buvo geranoriška ir sesei išmokėjo 3000 Eur neturtinę žalą, kurią pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padidino ir papildomai dar priteisė 5000 Eur.

19. Apeliacinės instancijos teismas pritaria civilinės atsakovės atstovo skunde ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytai aplinkybei, kad BPK 38 straipsnyje, BK 248 straipsnyje nurodytiems šeimos nariams ir artimiems giminaičiams – broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams – kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtinais atvejais (kasacinė nutartis 2K-581/2012). Tretiesiems asmenims dėl jų artimųjų mirties teisė gauti neturtinės žalos atlyginimą nėra absoliuti. Neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą, tačiau nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai padidino D. B. priteistinos neturtinės žalos dydį.

20. Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nukentėjusioji nuolat lankosi pas psichologą, ji patyrė ir iki šiol patiria ypač didelius dvasinius išgyvenimus, emocinį skausmą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusią siejo su broliu stiprus emocinis ryšys, tarp jų buvo susiformavę artimi, glaudūs santykiai. Kaip nustatyta byloje, sesuo kartu gyveno su žuvusio sūnaus šeima, viename name, matėsi kasdien, bendravo. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pateiktoje (duomenys neskelbtini) gimnazijos charakteristikoje nurodyta, jog D. B. yra dvyliktokė, pareiginga, sąžininga, jos vidurkis buvo 8,22 balo. Po nelaimingo atsitikimo, kuomet žuvo brolis, D. B. nuotaikos pasikeitė, ji dažnai verkdavo, nusiminusi buvo, kartais ji negalėdavo dalyvauti pamokose, minėta netektis padarė neigiamą įtaką mokymosi rezultatams. Neatmestina ir civilinės atsakovės nurodyta aplinkybė, kad mokslai galimai nukentėjo ir dėl šalyje įvesto karantino ir nuotolinio mokymosi, bet kartu atkreiptinas dėmesys, kad mokymasis nuotoliu reiškia buvimą namuose, kuriuose kartu gyveno ir žuvęs brolis, kas neginčijamai galėjo turėti įtakos D. B. psichologinei būsenai, taigi, visos aplinkybės yra priežastiniame ryšyje su įvykusia nelaime ir brolio netektimi. Apeliacinės instancijos teismo manymu, nurodomos aplinkybės neginčijamai patvirtina esant pagrindą sesei priteisti neturtinę žalą, o jos dydį sumažinant nuo prašomų 40 000 Eur iki 8 000 Eur. Nuo 3000 Eur iki 8000 Eur padidinta sesei priteistina neturtinė žala, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra protinga ir adekvati patirtiems nukentėjusiosios išgyvenimams.

21. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiajai V. G. bei jos sūnui (žuvusiojo sūnui) P. B. draudimo bendrovė išmokėjo po 18 210 Eur, o pirmosios instancijos teismas priteisė papildomai dar po 10 000 eurų kiekvienam. Civilinės atsakovės atstovas skunde nesutiko su tokiu neturtinės žalos dydžių padidinimu nurodydamas, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog žuvusysis su nukentėjusiąja nebuvo susituokę, o tik apie 4 metus gyveno faktinėje santuokoje, pažįstami buvo 5 metus, kas nėra žymiai ilgas buvimas kartu, kad būtų padidintas žalos dydis. Vis tik apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu civilinės atsakovės atstovo skundo argumentu, kadangi šiuo atveju vien tik praeities įvertinimas negali būti laikomas teisingu. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Nukentėjusioji yra parodžiusi, kad ji neteko vyro, o vaikas, kuriam įvykio metu buvo 1 m. 4 mėn., neteko tėvo. M. B. labai džiaugėsi sūnaus gimimu, jų šeima buvo laiminga, vieni kitus gerbė, mylėjo, todėl netektis yra labai didelė. Nukentėjusioji nurodė, kad jos šeima turėjo ateičiai planų, vasarą norėjo susituokti ir tuo pačiu pakrikštyti sūnų, norėjo pasistatyti namą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sūnui netekus tėvo, o žmonai (gyveno faktinėje santuokoje) vyro, yra nutraukiamas ryšys, susijęs su praeitimi, dabartimi ir natūraliai laukiama ateitimi. Nukentėjusiosios išgyvenimai praradus vyrą, su kuriuo ją siejo artimi ir dvasiniai santykiai, neigiamai atsilieps ir ateityje, nes ji neteko gero, rūpestingo, supratingo, mylinčio vyro, šeimos maitintojo, o sūnus niekada nepamatys tėvo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos manymu, V. G. ir P. B. pagrįstai priteista neturtinė žala buvo padidinta ir viso sudaro po 28 210 Eur kiekvienam.

22. Nukentėjusiųjų atstovas, grįsdamas prašomos neturtinės žalos dydį, prašė atsižvelgti į civilinės atsakovės, kaip draudimo kompanijos, garantinės sumos asmeniui dydžius (garantinė suma yra 5 210 000 Eur asmeniui, įskaitant ir neturtinę, ir 1 050 000 Eur žalos turtui) ir ją palyginti su prašoma priteisti suma. Vis tik nagrinėjamu atveju pritartina civilinės atsakovės ir pirmosios instancijos teismo motyvams, kad žalą padariusio ar juolab už jį materialiai atsakingo asmens turtinė padėtis nėra lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, o turtinės padėties akcentavimas prieštarautų asmenų lygybės prieš įstatymą principui. Nukentėję ir civiliniai ieškovai negali turėti teisėto ir pagrįsto lūkesčio dėl priteistinos didesnės neturtinės žalos sumos, atsižvelgiant vien į tai, kad civilinis atsakovas byloje yra ne fizinis, o juridinis asmuo, šioje byloje esančiu atveju – draudimo bendrovė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis 2K-219-628/2020). Todėl priteistini žalos dydžiai yra pagrįstai parenkami atsižvelgiant ir į tokio pobūdžio bylose suformuotą praktiką, nepaisant ar civilinis atsakovas yra fizinis asmuo, kuris sukėlė eismo įvykį, ar juridinis asmuo, materialiai atsakingas už kaltininko padarytus neteisėtus veiksmus.

23. Civilinės atsakovės atstovo skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai priteisė iš civilinės atsakovės padidintas neturtinės žalos sumas nei kad civilinės atsakovės atstovas AB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo išmokėjęs civiliniams ieškovams. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne ta teismų praktika, t. y. ne praktika analogiškose bylose, kuriose asmenys pripažįstami kalti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo, todėl nurodė ir netinkamus neturtinės žalos dydžių vidurkius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentu, kad pagal suformuotą teismų praktiką bylose dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 5 dalyje, priteistini neturtinės žalos dydžiai svyruoja ne nuo 4344 iki 90 000 eurų, kaip tą nurodo pirmosios instancijos teismas, o yra suformuotos nuostatos, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu (pagal BK 281 straipsnio 5 dalį) jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui / motinai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose, analogiško pobūdžio, bylose, taip pat yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis, tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečioje byloje negali būti laikomi teisine taisykle.

24. Kaip matyti iš skundžiamo Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžio, nukentėjusiesiems priteisti neturtinės žalos dydžiai pagal teismų praktiką yra artimi maksimaliems, o ne maksimalūs, kaip tą nurodo civilinės atsakovės atstovas apeliaciniame skunde. Nors atstovas tvirtina, kad byloje nenustatytos išimtinės aplinkybės, dėl ko būtų priteistini tokie dideli neturtinės žalos dydžiai, teisėjų kolegija pažymi, kad net ir nukrypimas nuo formuojamos teismų praktikos taip pat yra galimas ir pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos aplinkybių kontekste. Teismo praktikos formavimas yra ne vienkartinis aktas, bet laipsniškas ir nuoseklus procesas. Šis procesas nenutrūkstamas ir niekada nebūna visiškai baigtas, nes neišnyksta būtinybė formuoti tokią teismų praktiką, kuri sudarytų prielaidas priimti teisingą sprendimą byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-303/2018). Kaip nurodyta aukščiau bei kaip nurodo ir civilinės atsakovės atstovas savo skunde pateikdamas aktualią teismų praktiką, akivaizdu, kad nutartys analizuotose kasacinėse bylose, kuriose nurodomi ir priteistinų neturtinių žalų dydžiai, yra priimtos 2009-2017 metais. Todėl nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtina atsižvelgti ir į per šiuos metus įvykusį ekonominį pokytį, pinigų vertę, infliaciją, kuri nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2021 m. sausio mėn. pakilo 9,3 proc., o nuo 2009 m. sausio mėn. net 21,3 proc. (statistikos departamento duomenys http://estatistika.stat.gov.lt/skaiciuokle/).

25. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visiems nukentėjusiesiems apylinkės teismas priteisė teisingas ir pagrįstas sumas jų patirtai neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusieji apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų argumentų, kurių nebūtų jau įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriais vadovaujantis būtų galima teigti, jog jiems priteista neturtinė žala yra aiškiai per maža, neproporcinga jų patirtiems išgyvenimams, o civilinės atsakovės apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės ir teismų praktika, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nukentėjusiesiems priteistinų neturtinės žalos dydžių nenuginčija. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems priteista neturtinė žala atitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus, civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo, reikalavimus. Taigi, keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

26. Civilinės atsakovės atstovas apeliaciniame skunde ginčija teismo nuosprendį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo, o būtent dėl išlaidų kapavietei įrengti padidinimo ir teigia, kad nukentėjusieji pasirinko ne tradicinį, o prabangų kapavietės įrengimo būdą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai to neįvertino ir padidino priteistinos turtinės žalos dydį, kuris neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

27. Byloje yra nustatyta, kad civilinės atsakovės atstovė Lietuvoje AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiesiems išmokėjo 3000 Eur kapavietės sutvarkymo išlaidų. Nukentėjusieji pateikė teismui kapavietės įrengimo išlaidas patvirtinančius dokumentus, kuriuose nurodyta, jog M. B. kapavietė įrengta už 8200 Eur (2 t., b. l. 105-108). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas turtinės žalos atlyginimo klausimą, sutikdamas su civiline atsakove, iš prašomos sumos išminusavo granito suolo įrengimo kainą (650 Eur), ką pripažino nesant būtinam tradicinės kapavietės įrengimui, ir nustatė atlygintinos turtinės žalos dydį – 7550 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad 3000 Eur civilinė atsakovė jau atlyginus, pirmosios instancijos teismas priteisė papildomai 4550 Eur turtinei žalai atlyginti.

28. Nors civilinės atsakovės atstovas skunde pateikė nuorodas į internetinius tinklalapius, kuriuose reklamuojasi kapavietės įrengimo paslaugas teikiančios įmonės, tačiau pateiktose nuorodose yra nurodomos tik preliminarios kapavietės padengimo granitinėmis plokštėmis įrengimo kainos „nuo“, nenurodant kapavietės matmenų ar kitų duomenų, prie pateiktų granitinių plokščių pavyzdžių nėra nurodytos konkrečios kainos, kas internetiniuose portaluose ir reklamose dažnu atveju būna tik rinkodaros triukas, norint sudominti potencialų klientą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju nukentėjusysis nėra įpareigotas pasirinkti pigiausią kapavietės įrengimo būdą ar ieškoti ir rinktis pačią pigiausiai kapavietę įrengiančią bendrovę. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nukentėjusieji pasirinko savo gyvenamosiose apylinkėse esančios bendrovės MB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas, kuri, pasak nukentėjusiojo A. B., iš visų įmonių, į kurias kreipėsi, pasiūlė geriausias kainos ir kokybės santykį atitinkančias paslaugas.

29. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turtinė žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju nukentėjusieji pagrindė savo realiai turėtas išlaidas kapavietės įrengimui. Kaip nurodė A. B., jie kapavietę norėjo įrengti tvarkingai, kokybiškai, kad būtų duodama garantija. Taip pat nurodo, kad kapavietę įrengė taip, kaip norėjo ir kaip mano, jog būtų patikę sūnui, nesirinko biusto, statulos ar kitų prabangos dalykų.

30. CK 6.291 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tokiu atveju, kai nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu, atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos, tai reiškia, kad atlyginamos įprastos, vidutinės, bet ne prašmatnaus paminklo pastatymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-160/2006). Taigi, tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje įtvirtinta, jog atlyginant laidojimo išlaidas turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijumi ir atlyginamos tik vidutinės (įprastos) kapavietės sutvarkymo išlaidos. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad iš viso išlaidos paminklui ir kapavietės įrengimui sudarė 8200 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismas šią sumą sumažino iki 7550 Eur (nepriteisė sumos už prie kapavietės pastatytą granito suolą). Atsižvelgiant į pateiktą kapavietės įrengimo sąmatą, įrengtos kapavietės fotonuotrauką (2 t., b. l. 107-108), apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti šių nukentėjusiojo patirtų išlaidų kaip nepagrįstai ar neprotingai didelių, juolab įvertinus aplinkybes, kad kapavietės padengimas granitu ir už tai mokama didesnė suma iš dalies proporcinga kitokios kapavietės įrengimui ir po jos įrengimo būsimoms kapavietės priežiūros išlaidoms (sodinukų, akmenukų ir po jais tiesiamos plėvelės atnaujinimo ir pan.), dėl šių priežasčių mažinti žuvusiojo tėvo patirtas kapavietės įrengimo išlaidas nebūtų teisinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, turėta 7550 Eur žala neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl civilinis ieškinys 4550 Eur sumai dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas byloje išanalizuotais įrodymais.

Dėl proceso išlaidų

31. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas Antanas Jarašius apeliaciniu skundu prašė priteisti iš civilinės atsakovės 500 eurų atstovavimo (teisinės pagalbos) išlaidų A. B., pateikė pinigų priėmimo kvitą 500 eurų sumai (3 t., b. l. 5), taip pat kartu su atsiliepimu į civilinės atsakovės apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti iš civilinės atsakovės 250 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė pinigų priėmimo kvitą 250 Eur dydžio sumai (3 t., b. l. 60). Kauno apygardos teismo teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų atstovas advokatas pateikė pinigų priėmimo kvitą 330 Eur sumai, kuriuos prašė priteisti už nukentėjusiųjų atstovavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje (3 t., b. l. 74). Taigi, iš viso nukentėjusiųjų atstovas prašo priteisti 1080 Eur atstovavimo išlaidų iš civilinės atsakovės.

32. Civilinės atsakovės atstovas advokatas Renaldas Baliūtis pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodė, kad civilinė atsakovė patyrė 1000 eurų išlaidas už apeliacinio skundo parengimą bei 400 Eur išlaidas už atsiliepimo į nukentėjusiųjų ir jų atstovo apeliacinį skundą parengimą, viso 1400 Eurų atstovavimo išlaidų, pateikė PVM sąskaitą-faktūrą bei bankinio mokėjimo išrašą, patvirtinantį 2840 eur sumos atstovui apmokėjimą (1440 eurų už atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme) (3 t., b. l. 52-54).

33. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šiuo atveju pažymima, kad proceso išlaidų išieškojimas iš civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju byloje, BPK normų tiesiogiai nenustatytas. Kita vertus, pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme. Proceso išlaidų išieškojimo klausimas nagrinėjamoje apeliacinėje byloje spręstinas atsižvelgiant į šias CPK normas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-11-648/2017, 2K-113-628/2020, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje 1A-45-334/2021, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-425-988/2021).

34. Vis tik apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad apeliacinis procesas vyko tiek pagal nukentėjusiųjų ir jų atstovo, tiek pagal civilinės atsakovės ir jo atstovo pateiktus apeliacinius skundus, ginčijant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių ir neturtinės žalos nustatymo bei priteisimo iš civilinės atsakovės. Pažymėtina, kad kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, abiejų skundą padavusių šalių apeliaciniai skundai yra nepagrįsti ir todėl atmetami, abi šalys gynė savo teisėtus interesus advokatų pagalba, abi šalys turėjo beveik vienodas teisines išlaidas, todėl procesinės išlaidos šalims nėra priteisiamos.

35. Taip pat byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-6039, patvirtinanti išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam M. S., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatas Rimantas Bučma, pateikęs advokato orderį Nr. ((duomenys neskelbtini)), teikia antrinę teisinę pagalbą M. S. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma viso yra 50,94 Eur (3 t., b. l. 67-68, 71).

36. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartyje, kuria jam paskirtas gynėjas (3 t., b. l. 62-63, 64-65). Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinėje instancijoje buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiųjų ir jų atstovo bei pagal civilinės atsakovės atstovo apeliacinius skundus, šios būtino gynėjo dalyvavimo išlaidos iš M. S. nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų Dž. B., A. B., D. B., V. G., P. B. įstatyminės atstovės V. G. ir jų atstovo advokato Antano Jarašiaus bei civilinės atsakovės Lenkijos draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Renaldo Baliūčio apeliacinius skundus atmesti.

Nukentėjusiųjų ir jų atstovo bei civilinės atsakovės atstovo prašymus priteisti patirtas atstovavimo išlaidas atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.