Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

civilinės atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui Edgarui Tomui Paberaliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. ir civilinės atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 2 (dviejų) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviejų) metų laikotarpiui įpareigojant J. B. be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos pareigūno leidimo neišvykti už savo gyvenamosios vietos ribų. Vadovaujantis BK 68 straipsniu uždrausta J. B. 3 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, atėmimo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteistas iš civilinės atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. naudai 9 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Priteista iš kaltinamojo J. B. 400,00 Eur advokato išlaidoms apmokėti nukentėjusiojo A. K. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų, atsiliepimų į juos ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nešališkai ir tinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu.

Dėl J. B. pripažinimo kaltu pagal BK 281 straipsnio 4 dalį

14. Pažymima, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymima, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

15. Apeliacinės instancijos teismo manymu, siekiant nustatyti, kuris iš paminėtų dviejų asmenų – J. B. ar A. K. – vairavo automobilį, vertinamos aplinkybės, kurios buvo prieš įvykį (dėl miegojimo padėties išsidėstymo, dėl liudytojų, mačiusių važiuojantį automobilį ir pan.), jo metu (patį įvykio mechanizmą ir pan.) ir po jo (įvykyje dalyvavusių asmenų sveikatos sužalojimus, jų ir kitų asmenų elgesį, rasti daiktai ir jų radimo vietos ir pan.). Nors pagal specialistės R. G. išvados 6 punktą iš nustatytų sužalojimų pasisakyti, kurioje vietoje automobilyje sėdėjo J. B., nėra galimybės (t. 1, b. l. 87), be to, pagal specialistų išvadą, įvertinus įvykio technines aplinkybes ir automobilyje buvusių asmenų sužalojimus, nėra galimybės nustatyti, kuris iš automobiliu „BMW X5“ važiavusių asmenų (J. B. ar A. K.) sėdėjo ant priekinės kairiosios (vairuotojo) sėdynės ir vairavo šią transporto priemonę eismo įvykio metu (t. 2, b. l. 64), tačiau vertinami ne tik J. B. sužalojimai ir techninės įvykio aplinkybės, o visų reikšmingų aplinkybių visuma.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje iš įvykyje tiesiogiai dalyvavusių asmenų – J. B., A. K., T. G. – parodymų nėra galimybės vienareikšmiškai nustatyti, kuris iš šių asmenų atsisėdo automobilio galinėje sėdynėje ir po to užmigo.

22. Apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiųjų parodymų kontekste detaliai pasisako dėl kitų šioje byloje reikšmingų aplinkybių: pačios įvykio eigos, automobiliu važiavusių asmenų sužalojimų, jų padėties po įvykio, iškritusių daiktų ir jų radimo vietas, rastų biologinių pėdsakų ir J. B. elgesio iš karto po įvykio. Nesant tiesioginių įvykio liudytojų, šie duomenys tampa itin svarbiais nustatant apelianto kaltę dėl nusikaltimo padarymo.

25. Aukštesniojo teismo manymu, šioje byloje apylinkės teismas pagrįstai suteikė svarbią reikšmę eismo įvykio dalyvių sužalojimų sunkumo mastui. Kaip nurodoma nuosprendyje ir dėl to nėra ginčo, sunkiausius sužalojimus patyrė nukentėjusysis A. K., tuo tarpu J. B. sužalojimai vertintini tik nežymiais sužalojimais, t. y. nubrozdinimais ir kraujosruvomis. Teismas pagrįstai vertino, kad tai tiesiogiai susiję su tuo, kurioje automobilio salono vietoje įvykio metu buvo asmuo ir kur jis atsirado po to, įvykio metu apsivertus automobiliui. Žemesnysis teismas darė pagrįstą ir logišką išvadą, kad verčiantis transporto priemonei saugos diržu neprisisegęs asmuo, esantis galinėje salono dalyje, t. y. didesnėje kūno judėjimui erdvėje nei vairuotojo vieta, patyrė daug didesnius sužalojimus nei vairuotojas.

25.1. Bylos nagrinėjimo metu J. B. pastebėjo, kad vairuotojas negalėjo būti apsijuosęs saugos diržu, kadangi vairuotojo sėdynės vietoje nebuvo fiksatoriaus. Pagal jį tai reiškia, kad vairuotojas nebuvo apsaugotas saugos diržu ir galėjo patirti sunkius sužalojimus. J. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad “<…> automobilis stovėjo aikštelėje, o aš pamačiau, kad nėra sagties, kai pasiėmiau mašiną, o įvykio vietoje nepastebėjau. Pats diržas yra, bet sagties nebuvo <...> Pats fiksatorius, kur prie sėdynės“. Nors J. B. apeliaciniame skunde argumentavo, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo aiškinamasi, dėl kokios priežasties automobilio „BMW“ vairuotojo sėdynės nėra saugos diržo sagties, neaišku, kada ji nulūžo, tačiau apygardos teismas pažymi, kad byloje nėra nustatyta aplinkybė, jog šios sagties nėra, to nustatyti jau irgi negalima, kadangi automobilis yra perduotas J. B.. J. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad „saugos diržu lygtais prisisegęs nebuvau“, taigi jis negali tiksliai patvirtinti šios aplinkybės, tokie parodymai gali reikšti ir tai, kad jis buvo prisisegęs saugos diržą. Pastebima, kad T. G. teisiamajame posėdyje parodė ir J. B. tyrimo metu patvirtino (t. 2, b. l. 86), jog T. G. buvo prisisegęs saugos diržu, kas leidžia labiau tikėti, kad ir vairuotojo pusėje turėjo būti veikianti sagtis. Apygardos teismas taip pat pažymi, kad netgi jeigu ir J. B. nebuvo prisisegęs saugos diržo, išsiskleidusios oro pagalvės automobilio priekyje vairuotojo pusėje galėjo apsaugoti jį nuo didesnių sužalojimų.

25.2. Skundžiamame nuosprendyje teisingai pastebėta, kad nuo didesnių sužalojimų J. B. apsaugojo ne tik (galimas) prisisegimas saugos diržu, tačiau ir vairuotojo vietos saugos pagalvės, konkrečiai – šoninė ir viršutinė, kurios, kaip matyti iš eismo įvykio vietos apžiūros metu darytų automobilio nuotraukų, buvo suveikusios. J. B. teisiamajame posėdyje taip pat patvirtino, kad „buvo iššovusi vairuotojo šoninė durelių oro pagalvė ir lubų, keleivio pusėje taip pat buvo iššovusi lubų oro pagalvė. Ar gale yra oro pagalvės, nežinau, gal ir yra, bet nebuvo iššovusios“. Automobilio „BMW X5“ apžiūros metu buvo paimta, be kita ko, dešinės pusės priekinės šoninės viršutinės oro pagalvės išorinio audeklo iškarpa su raudonos spalvos dėmėmis. Byloje nėra duomenų, kad automobilio galinėje dalyje būtų buvusios ar suveikusios oro pagalvės. Taigi matyti, kad A. K., kuris galėjo būti galinėje automobilio dalyje, nesaugojo oro pagalvės, o tai taip pat galėjo lemti jo didesnius sužalojimus.

2. Svarbu pastebėti, kad įvykio vietoje skirtingose vietose buvo rasti sportiniai batai, kepurė, kurie priklausė A. K.. Liudytojai, į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai R. J. ir Ž. A. ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu parodė, kad A. K. buvo be batų. Automobilio galinėje sėdynėje buvo rastas nukentėjusiojo A. K. vienas juodos spalvos sportinis batas. Kitas toks pat batas buvo lauke, apie 15 metrų atstumu nuo automobilio. Šalia šio bato, lauke, gulėjo ir sportinė kepurė su snapeliu (t. 1, b. l. 159–162). Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad “Nuo kelio ženklo 3,90 m atstumu ir nuo kelio važiuojamosios dalies dangos pabaigos – 1,60 m atstumu – rastas juodos spalvos sportinis batas. Nuo bato radimo vietos 1,40 m atstumu ir nuo kelio važiuojamosios dalies dangos pabaigos 2,40 m atstumu rasta kepurė. <…> Automobilio salone, galinėje dalyje, ant grindų, po priekine keleivio sėdyne rastas juodos spalvos sportinis batas ir auksinės spalvos mobiliojo ryšio telefonas “Samsung” (t. 1, b. l. 27). A. K. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad namuose ir automobilyje jis visada nusiaudavo batus. Taip pat turėjo juodą kepurę, kurios jam pareigūnai negrąžino. Tuo tarpu neginčijama, kad J. B. visą laiką buvo su batais, jis ir po įvykio vaikščiojo su jais įvykio vietoje. Taigi laikant, kad A. K. vairavo automobilį, tai reikštų, kad jis vairavo be batų, arba tada neaišku, kokiu būdu po įvykio vienas iš jo batų kartu su jo mobiliojo ryšio telefonu galėjo atsidurti automobilio salono gale, o kitas kartu su jo kepure su snapeliu pakankamai dideliu atstumu nuo automobilio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kur kas įtikinantis yra A. K. paaiškinimas teisiamajame posėdyje, kad jis prieš miegodamas nusiavė batus, juos pasidėjo automobilio salono gale, po keleivio sėdyne, o, teisėjų kolegijos manymu, dėl automobilio vertimosi vienas iš batų galėjo iškristi iš automobilio, kitas – likti automobilio galinėje dalyje.

3. Kaip minėta, automobilio „BMW X5“ apžiūros metu buvo rastas, be kita ko, mobiliojo ryšio telefonas (t. 1, b. l. 27). Byloje neginčijama, kad įvykio metu mobiliojo ryšio telefonus turėjo tiek J. B., tiek A. K.. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad J. B. naudojosi savo mobiliojo ryšio telefonu po įvykio kviesdamas pagalbą, be to, jo telefonas tyrimo metu nebuvo paimtas. Tuo tarpu A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad kurį laiką jis sėdėjo ant galinės sėdynės, prie savęs ant sėdynės buvo pasidėjęs savo telefoną. Kaip minėta, nustatyta, kad automobilio „BMW X5“ salone, jo galinėje dalyje, ant grindų po priekine keleivio sėdyne buvo rastas, be kita ko, aukso spalvos mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ (kuris buvo paimtas) (t. 1, b. l. 27). Eismo įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas, be kita ko, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ buvo grąžintas A. K. motinai R. K. (t. 1, b. l. 136). A. K. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jis aptariamu laiku turėjo galimai auksinės spalvos mobiliojo ryšio telefoną, kurį buvo pasiėmę policininkai, o paskui kartu su pinigine grąžino jo tėvams. Nors A. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad “[s]u savimi turėjau telefoną, Iphone 6, atrodo”, tačiau matyti, kad jis abejojo tvirtindamas šią aplinkybę, todėl negalima teigti, kad jis turėjo “Iphone 6” modelio mobiliojo ryšio telefoną, o ne “Samsung”. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas darė pagrįstą išvadą, kad skirtingai nei iš automobilio išsviestas A. K., J. B. savo mobilaus ryšio telefono net laikinai neprarado ir iškart po įvykio naudojosi juo skambinant artimiesiems ir specialiosioms tarnyboms. Tuo tarpu iš automobilio išsviesto A. K. telefonas buvo rastas automobilio salone, ant grindų ties galinėmis keleivių vietomis, kas tik papildomai paaiškina pastarojo nekontroliuojamą judėjimą besiverčiančio automobilio galinėje dalyje bei įvykio metu buvimą būtent galinėje automobilio dalyje. Nors galima sutikti su gynėjo baigiamosios kalbos metu išsakyta pozicija, jog verčiantis automobiliui daiktai, esantys automobilyje, gali judėti po visą automobilį, tačiau šiuo atveju atsižvelgiama į tai, kad automobilis vieną kartą vertėsi per šoną ir liko stovėti ant ratų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tikimybė, jog tokiu atveju automobilio vairuotojo telefonas, o ypač batas, atsižvelgiant į tai, kad verčiantis automobiliui išsiskleidė kelios vairuotojo vietoje esančios oro pagalvės, pateko į automobilio salono galinę dalį, yra itin maža.

4. Apeliaciniame skunde kritikuojamas žemesniojo teismo nuosprendžio motyvas, kad “taip pat kaip vertinant DNR tyrimų rezultatus nustatyta, kad ant įvykio vietos apžiūros metu bagažinėje, t. y. vietoje, artimiausioje galinei keleivio vietai, buvusios kartoninės dėžės buvo rastas kraujas, kuris, kaip nustatyta, priklauso nukentėjusiajam A. K.. Tuo tarpu ant ties vairuotojo vietos esančios pavarų perjungimo svirties rastas kraujas priklauso J. B.. Pažymėtina, kad automatinės pavarų dėžės svirtis, kaip užfiksuota transporto priemonės apžiūros protokole, buvo padėtyje „Draiv“, t. y. padėtyje skirtoje važiavimui, kas leidžia teigti, kad po įvykio ši nebuvo judinama”. Toks pirmosios instancijos teismo argumentas iš esmės reiškia, kad kadangi J. B. kraujo pėdsakai buvo rasti automobilio salono priekyje, ant pavarų svirties, kuri buvo nustatyta pradėjimo vairuoti padėtyje, tai vairuotojas buvo J. B.. Tuo tarpu A. K. kraujo pėdsakai, rasti automobilio galinėje dalyje, reiškia, kad keleivis buvo A. K..

28.1. Apelianto vertinimu, kraujas, aptiktas ant automobilio pavarų perjungimo svirties, galėjo būti paliktas tuo metu, kai J. B. atsegė T. G., prisisegusį saugos diržu, tikrino jo pulsą ir tuo metu, kai ieškojo automobilyje skuduro. Šios pozicijos J. B. laikėsi ir viso proceso metu. Ikiteisminio tyrimo metu J. B. parodė, kad „jis per priekinių keleivio durų lango ertmę puse kūno įlindo į saloną ir atsegė T. saugos diržą <...> Jis pats į automobilio saloną iki pusės buvo dar kartą įlindęs per dešinės pusės galines duris, kai ieškojo vaistinėlės. Paskui dar lindo į automobilio saloną, kai jau kartu su policijos pareigūnais ieškojo po sėdynę turėjusio būti akumuliatoriaus, kurį reikėjo atjungti. Paskui akumuliatorių rado bagažinėje“ (t. 2, b. l. 86). Teisiamajame posėdyje jis teigė, kad “T. G. pulsą tikrinti lipau taip pat pro langą. Kaip ant bėgių svirties atsirado kraujas, aš nežinau. Man pačiam skaudėjo krūtinę ir buvo praskelta kakta <...> Gal priliečiau, kai pulsą tikrinau, gal, kaip skuduro ieškojau. Du kartus buvau įlipęs į automobilį. Pirmą kartą nukentėjusiajam T. G. tikrinau pulsą, o antras kartas buvo, kai ieškojau skuduro. Nukentėjusysis T. G. buvo prisegtas saugos diržu“. Apygardos teismas negali nesutikti su apeliantu, kad jo kraujas šioje vietoje atsirado jo nurodytomis aplinkybėmis, tačiau nesant galimybės nustatyti, kuriuo įvykio momentu J. B. kraujas atsirado ant pavarų svirties neatmetama ir tikimybė, kad jis ten galėjo atsirasti ir pačio įvykio metu, jam sėdint vairuotojo vietoje, dėl patirtų sužalojimų. Pats apeliantas nurodo 2019 m. balandžio 23 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje matyti, jog J. B. konstatuoti odos nubrozdinimai dešinės plaštakos II piršte (t. 1, b. l. 86-87). O dešinės rankos plaštaka, vairuojant automobilį, įprastai būna arčiausiai pavarų perjungimo svirties. Nors specialistas šioje išvadoje konstatavo, kad pasakyti, kurioje vietoje automobilyje sėdėjo J. B., nėra galimybės, tačiau specialistas nevertino visų įvykio aplinkybių, kurias apygardos teismas vertina šioje nutartyje, todėl negalima remtis vien tik specialisto išvada konstatuojant, jog J. B. nesėdėjo vairuotojo vietoje, tuo labiau, kad ir pačioje specialisto išvadoje tokia galimybė neatmetama.

28.2. Taip pat apeliaciniame skunde nurodyta, kad 2019 m. liepos 15 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra užfiksuota duomenų, kad A. K. buvo nustatytos kraujosrūvos, nubrozdinimai ir pan., todėl objektyviai negalima paaiškinti, dėl kokios priežasties ir kada atsirado A. K. kraujas ant kartoninės dėžės. Apygardos teismas pastebi, kad nepaneigiamas faktas yra tai, kad ant automobilio bagažinėje rastos kartoninės dėžės iškarpos rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su A. K. DNR profiliu su 99,999999999999 procentų tikimybe (t. 2, b. l. 43). Be to, pats J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. veidas buvo kruvinas (t. 2, b. l. 86). Apskritai atrodo neįtikima, kad žmogui eismo įvykio metu, verčiantis automobiliui, patyrus sunkų sveikatos sutrikdymą, neliktų jokių kraujo pėdsakų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nebūtinai reiškia, kad po įvykio turi būti objektyviai konstatuoti konkretūs sužalojimai, kuriems būdingas išorinis kraujavimas: šie sužalojimai specialisto galėjo būti nepastebėti ir / ar vidiniai.

5. Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį į J. B. poziciją dėl jo nekaltumo, išsakytą kitiems asmenims jau iš karto po įvykio. Liudytojas policijos pareigūnas Ž. A. parodė, kad “bendraujant su automobilio „BMW“ savininku J. B. apie eismo įvykį pastarasis nurodė, kad automobilį vairavo A. K.. Sakė, kad jis pats automobilyje miegojo ant galinės sėdynės ir pabudo tik po eismo įvykio.” (t. 1, b. l. 159–161). Liudytojas E. B. (J. B. brolis) parodė, kad “<…> tik vėliau, į namus grįžęs J. B., sakė automobilio „BMW“ nevairavęs. Jokių kitų įvykio detalių brolis nenurodė.” (t. 1, b. l. 175,176). Taigi matyti, jog J. B. jau nuo pat įvykio pradžios laikėsi pozicijos, kad jis automobilio nevairavo, ir, akivaizdu, tokių parodymų jis pradžioje negalėjo suderinti su kitais eismo įvykio dalyviais, kadangi jie buvo sužaloti. Tokią galimybę nebent galimai turėjo su T. G., su kuriuo jie buvo draugai ir kurio saugos diržą J. B. atsegė po įvykio, pagal Ž. A. parodymus T. G. buvo sąmoningas, jis normaliai kalbėjo ir skundėsi stipriu skausmu dešiniame petyje (t. 1, b. l. 159), tačiau, kaip minėta, apygardos teismas nenustatė T. G. šališkumo.

29.1. Vis dėlto tokia J. B. pozicija gali būti vertinama ir kaip jo gynybinė siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad J. B. parodymai galėjo būti ir nenuoseklūs, kadangi A. K. papildomos, 2019 m. birželio 18 d. apklausos metu, parodė, kad „pradžioje J. B. sakė neprisimenantis įvykio aplinkybių, abejodamas nurodydavo lyg ir miegojęs automobilio gale“ (t. 1, b. l. 120).

29.2. Taip pat ir T. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad „pradžioje susiskambinau su kaltinamuoju, pasiklausiau kas įvyko, kas vairavo, kaltinamasis man atsakė, kad nežino <…> Kaltinamasis buvo atvažiavęs manęs aplankyti, pasižiūrėti kaip mano sveikata. Nuo ryto kaip gulėjau ligoninėje, kaltinamasis buvo atvažiavęs po įvykio, bet kelinta valanda buvo neatsimenu. Man svarbiausia buvo, kad visi sveiki liko. Aš pasiklausiau kas vairavo, kaltinamasis man atsakė, kad nežino, neatsimena“. Tai reiškia, kad J. B. pozicija nėra nuosekli, kadangi jis T. G. nenurodė vienareikšmiškai, kas vairavo automobilį, o kitiems asmenims tvirtino, kad automobilį vairavo ne jis.

6. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis nukentėjusiųjų A. K. ir T. G. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų, priklausančių A. K. radimo vietomis, biologiniais pėdsakais, rastais įvykio vietoje, specialistų išvadomis ir kitais nutartyje aptartais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nustatyta, jog J. B. 2019 m. balandžio 14 d., apie 06.03 val., Elektrėnų savivaldybėje, Vievio seniūnijoje, kelyje Nr. 4735 („Rykantai – Lazdėnai“), Plento gatvėje, pažeisdamas KET 14 punktą vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų į kairę pusę ir apsivertė. Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviui A. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o keleiviui T. G. – nesunkiai sutrikdyta sveikata. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodamas J. B. veiksmus kaip baigtą, BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytą, nusikalstamą veiką bei priėmė teisingą ir pagrįstą nuosprendį.

Dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo

7. Įstatymų nuostatos numato, kad jeigu fizinis asmuo suluošinamas ar kitaip sužalojama jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.249, 6.283 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškinys buvo pareikštas civilinei atsakovei draudimo bendrovei AB „Lietuvos draudimas“, kadangi eismo įvykio metu transporto priemonė „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairuodamas apeliantas J. B. sukėlė eismo įvykį, buvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“. Tokiu būdu pagal galiojančius teisės aktus draudimo bendrovė privalo betarpiškai atlyginti apelianto veiksmais padarytą žalą, tiek turtinę, tiek neturtinę.

8. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-689/2020). Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-689/2020).

9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu priteisė iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiojo A. K. naudai 9 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Savo sprendimą motyvavo taip: “Taigi, vadovaujantis aukščiau išdėstytais civilinio ieškinio tenkinimo kriterijais, įvertinęs nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje išdėstytus argumentus dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo, įvertinęs paties nukentėjusiojo nerūpestingą ir neatsargų elgesį su kaltinamuoju kartu vartojant alkoholinius gėrimus, o taip pat įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir pasekmes vadovaudamasis byloje turimais įrodymais teismas mano, kad nukentėjusysis turi teisę reikalauti jam atlyginti neturtinę žalą, tačiau teismas įvertinęs bylos aplinkybes bei vadovaudamasis aukščiau išdėstytais žalos atlyginimo kriterijais nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį mažina iki 9000 Eur. Teismas mano, kad bylos nagrinėjimo momentui toks neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam yra pakankama kompensacija už patirtus išgyvenimus, stresą ir kitas neigiamas pasekmes.”.

10. Apeliaciniu skundu civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ nesutinka su tokia priteista neturtinės žalos atlyginimo suma ir savo nesutikimą iš esmės motyvuoja tuo, kad pagal draudikės gydytojo-eksperto išvadą įvertinus civilinio ieškovo būklę, nustatytas diagnozes moralinei žalai atlyginti apskaičiuota 6 600 Eur (555 Eur x 12 pagal Rekomendacijų 4.3 papunktį) dydžio draudimo išmoka. Įvertinus ir pačio nukentėjusiojo kaltę, kai jis kartu leisdamas laiką ir vartodamas alkoholį, o vėliau važiuodamas automobiliu su neblaiviu vairuotoju elgėsi nerūpestingai, iš AB “Lietuvos draudimas” galėtų būti priteista A. K. pusė šios sumos – 3 300 Eur. Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat ginčija tokią priteistą sumą.

11. AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniame skunde teigia, kad draudiko gydytoja-ekspertė nustatė, jog po eismo įvykio ieškovas buvo gydytas VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“, buvo atlikta galvos, krūtinės kompiuterinė tomografija, pašalinta ūminė subdūrinė hematoma, implantuotas parenchiminis intrakranijinio slėgio daviklis bei kitas faktines aplinkybes, susijusias su civilinio ieškovo patirtais sužalojimais ir paskirtu gydymu. AB „Lietuvos draudimas“ nuomone, draudiko apskaičiuotas žalos atlyginimas yra teisingas ir atitinka Rekomendacijas, teismų praktiką. Civilinė atsakovė prašo teismo įvertinti tai, kad A. K. būklė nebuvo išskirtinai sudėtinga (pavojinga gyvybei); jam buvo skirta savarankiška reabilitacija pačiam vykstant į reabilitacijos įstaigą paskirtoms procedūroms, o ne sveikatą grąžinantis gydymas, kai pacientas gyvena reabilitacijos įstaigoje; civiliniam ieškovui neliko ypatingų liekamųjų reiškinių; jam nebuvo nustatytas netektas darbingumas, todėl jis laikomas pilnai pasveikusiu.

12. Iš 2020 m. lapkričio 4 d. gydytojo eksperto išvados matyti, kad gydytojas ekspertas įvertino neturtinę (moralinę) žalą 6 600 Eur dydžio suma.

36.1. Gydytojas ekspertas visų pirma atsižvelgė į diagnozę – “Trauminė subdurinė hemoragija. Kairio smegenų pusrutulio subdurinė hematoma. Trauminis smegenų pabrinkimas. Smegenų koma. Ūminis kvėpavimo nepakankamumas. Stuburo Th12 slankstelio lūžis. Sunkus sveikatos sutrikdymo mastas (PK). (keleivis)”.

36.2. Taip pat atsižvelgė į A. K. skirtą gydymą. Nurodė, kad po eismo įvykio jis buvo gydytas VšĮ „R.“, buvo atlikta galvos, krūtinės kompiuterinė tomografija, operacija; pašalinta ūminė subdūrinė hematoma, implantuotas parenchiminis intrakranijinio slėgio daviklis. Suformuota tracheostoma. Gydytas stacionare 2019-04-14/04-29. Toliau tęstas ambulatorinis gydymas VšĮ V.. N/L 2019-04-14/10-25.

36.3. Nurodė, kad 2020-03-04 Ekspertinio nutarimo pažyma (Daktaro J. B. karo medicinos tarnybos regioninė pakomisė Vilniuje) Nr. 819, pripažintas netinkamas privalomajai pradinei karo tarnybai pagal nustatytą G sveikatos grupę (pažyma galioja iki 2025 m. kovo 4 d.).

13. Apygardos teismas atsižvelgia ir į pačio A. K. paaiškinimus.

37.2. A. K. 2019 m. gegužės 7 d. apklausoje parodė, kad sąmonę atgavo tik 2019 m. balandžio 22 d., ligoninės reanimacijoje (t. y. jis be sąmonės buvo 7 dienas). Taip pat jam buvo stipriai sumušti plaučiai, lūžęs dešinės pusės šonkaulis. Nors šiuo metu ligoninėje jau nesigydo, nuo 2019 m. gegužės 13 d. jo laukia reabilitacija (t. 1, b. l. 118). Papildomos apklausos metu, 2019 m. birželio 18 d., nukentėjusysis A. K. parodė, kad „[p]o ilgo gydymo ligoninėje jis buvo reabilitacijoje. Visas eismo įvykio pasekmes jaučia iki šiol. <…> Po eismo įvykio jam dažnai skauda galvą. Jis negali ilgai būti „ant saulės“. Skausmas būna toks, lyg kažkas iš vidaus spaustų jo smilkinius. Galvoje po eismo įvykio liko dideli randai. Dalis randų nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, kiti dėl įvykio metu skilusios kaukolės operacijos. Taip pat jam labai skauda kaklą, sunku jį lankstyti. Kakle jam yra randas nuo vamzdelio, kuris jam buvo įvestas dėl deguonies trūkumo plaučiuose. Kai palenkia kaklą, visada nemaloniai jaučia rande tokį kaip „tiką“. Taip pat jam nepraeina ir kairės kojos skausmas. Nors kojos kaulų lūžių nebuvo rasta, gydytojai sakė, kad jo koja įvykio metu buvo stipriai sumušta.“ (t. 1, b. l. 120). Teisiamajame posėdyje A. K. parodė, kad jam buvo sunku atsigauti, visą savaitę nesuprato, kas įvyko. Ligoninėje praleido iki trijų savaičių. Paskui tris savaites į reabilitaciją važinėjo. Dabar jaučiasi neblogai, tačiau skausmai daro savo, atminties neturi, skauda nugarą, ne neįgalus, tačiau jau ne toks kaip buvo. Sportuoti gali, bet dėl nugaros lūžio negali daug lankstytis. Pasekmes jaučia. Taip pat negalėjo šnekėti, nes buvo įstatytas kateteris ir bendrauti galėjo tik raštu. Neįgalumo neturi. Dabar mokosi. Advokatė ieškinį įvertino pagal jo kūno sužalojimus, moralinę žalą.

14. Remiantis ikiteisminio tyrimo metu pateikta Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto K. Z. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nukentėjusysis A. K. eismo įvykio metu patyrė trauminę subdurinę hemoragiją kairėje bei 11 ir 12 krūtininių slankstelių kompresinius lūžius. <...> Sužalojimai atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 punktas). (t. 1, b. l. 110–111).

15. Apygardos teismas daro išvadą, kad be draudiko gydytojo-eksperto vertintų aplinkybių apskaičiuojant neturtinės žalos atlyginimo sumą svarbu atsižvelgti ir į A. K. patirtą trauminę stuburinę higromą, plaučių kontūziją (traumos metu pažeistas plaučių kraujagysles, kraujosrūvas parenchimoje bei alveolėse, sumažėjusį plaučių paslankumą, padidėjusią nuosrūvio frakciją), 11 ir 12 krūtininių slankstelių kompresinius lūžius, A. K. galvoje likusius randus, gydymo metu sunkumus lankstant kaklą, kairės kojos skausmus, dabartinį jo atminties pablogėjimą, nugaros skausmą, sunkumus lankstantis ir dėl to apribotas galimybes sportuoti.

16. Aukštesnysis teismas pažymi, kad civilinė atsakovė savo teiktuose procesiniuose dokumentuose apsiribojo 2007–2010 metų kasacinio teismo sprendimų pavyzdžiais. Pagal formuojamą teismų praktiką, neturtinės žalos atlyginimo dydžiai (kartu su draudimo išmoka) asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. (šis laikotarpis aktualus ir nagrinėjamai bylai) nustatyti nuo 5000 Eur iki 28 962 Eur; taigi vidurkis yra 18 481 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019, 2K-41-303/2020). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad, spręsdami dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismai, be kita ko, kartu vertino ir tai, fizinis ar juridinis asmuo atsako už padarytą žalą.

17. Kita vertus, teismų nustatyti neturtinės žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, gali būti neanalogiškos. Teisėjų kolegijos vertinimu, vadovautis apelianto skunde nurodyta teismų praktika nėra pagrindo, nes šių bylų ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) yra skirtingi.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto minimose Rekomendacijose nustatomos tik neturtinės žalos dydžio nustatymo gairės (Rekomendacijų 1 punktas), o patys Rekomendacijų 4 punkte nurodyti dydžiai yra orientaciniai (4.3 punktas). Apeliantės nurodomos Rekomendacijos yra tik patariamojo, o ne imperatyvaus pobūdžio. Dėl šios priežasties teismų neriboja nurodyti maksimalūs rekomenduojami neturtinės žalos atlyginimo dydžiai. Teismai spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimus kiekvienu atveju privalo atsižvelgti į individualias konkrečios bylos aplinkybes, teismų suformuotą praktiką analogiškose bylose, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

19. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Nors apeliantė prašo vadovaujantis šiuo straipsniu ir atsižvelgiant į tai, kad A. K. kartu leisdamas laiką ir vartodamas alkoholį, o vėliau važiuodamas automobiliu su neblaiviu vairuotoju elgėsi nerūpestingai, sumažinti priteistą civilinio ieškinio dydį, tačiau apeliacinės instancijos teismas nurodytos aplinkybės negali pripažinti dideliu A. K. neatsargumu. Kaip minėta, tarp įvykyje dalyvavusių asmenų nebuvo susitarimo ar plano atsisėdus į automobilį juo važiuoti namo. Kaip nurodė A. K., jis atsisėdo į automobilį tam, kad miegoti, ir užmigo. Atsižvelgdamas į tai, A. K. neprivalėjo užsisegti saugos diržą ar pagrįstai tikėtis, kad jam miegant nuteistasis sugalvos vairuoti automobilį. Tokia apeliantės nurodyta aplinkybė negali būti vertinama kaip didelis nukentėjusiojo neatsargumas.

20. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, įvertinusi bylos duomenis, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas reikšmingas bylai aplinkybes, nukentėjusiojo sužalojimo laipsnį, ligos, gydymo eigą, pasveikimo perspektyvą, patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, kitas faktines aplinkybes ir kita, nustatė teisingą ir pagrįstą nukentėjusiajam atlygintiną neturtinės žalos dydį – 9 000 Eur. Apylinkės teismas nusikalstama veika padarytos atlygintinos neturtinės žalos dydį nustatė teisingai, vadovaudamasis įstatymo nuostatomis ir pagal šioje konkrečioje byloje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai apie neteisingai išspręstą atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą tokios išvados nepaneigia. Juolab, kad konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomas ir priteisiamas žalos atlyginimo dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas ir negali būti vienodas, nes įstatymas nenustato konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio visiems atvejams. Atsižvelgiant į tai konstatuojama, jog nukentėjusiajam A. K. nustatyta 9 000 Eur suma nėra per didelė, atitinka formuojamos teismų praktikos priteistinų sumų vidurkį tokio pobūdžio bylose bei neprieštarauja teisingumo principui, todėl nesudaro pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam A. K. priteisimo.

21. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo

Dėl išlaidų advokatės, kuri dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovė, paslaugoms apmokėti

22. Atsiliepimu į apeliacinius skundus nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. atstovė advokatė Akvilė Grikienytė-Murašova prašo priteisti iš J. B. ir AB „Lietuvos draudimas“ subsidiariai nukentėjusiojo A. K. naudai po 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (išlaidas jos (advokatės) paslaugoms apmokėti) už kiekvieną atsiliepimą.

23. Pagal byloje esančią advokatės Akvilės Grikienytės-Murašovos įrašytą sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 815 matyti, kad 300 Eur kainavo atsiliepimo į AB “Lietuvos draudimas” apeliacinį skundą parengimas, taip pat 300 Eur kainavo atsiliepimo į J. B. apeliacinį skundą parengimas. Mokėjimo nurodyme nurodyta, kad A. K. sumokėjo 600 Eur už teisines paslaugas Nr. 815 advokatei Akvilei Grikienytei-Murašovai.

24. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi atmetus nuteistojo J. B. apeliacinį skundą, yra pagrindas priteisti nukentėjusiojo patirtas proceso išlaidas. Šiuo atveju papildomai pasisakoma dėl prašymo priteisto dalį proceso išlaidų iš civilinio atsakovo. Iš atsiliepimų turinio matyti, kad dėl kiekvieno iš jų surašymo ir pateikimo, nukentėjusysis A. K. patyrė po 300 Eur proceso išlaidų.

25. Šiuo atveju pažymima, kad proceso išlaidų išieškojimas iš civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju byloje, BPK normų tiesiogiai nenustatytas. Kita vertus, pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme. Proceso išlaidų išieškojimo klausimas nagrinėjamoje apeliacinėje byloje spręstinas atsižvelgiant į šias CPK normas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-11-648/2017, 2K-113-628/2020, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje 1A-45-334/2021).

26. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo ir civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinius skundus, ginčijant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmę ir dalį dėl neturtinės žalos nustatymo ir priteisimo iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“. Atsižvelgiant į tai, kad civilinio atsakovo apeliacinis skundas, iš esmės priešingas nukentėjusiojo A. K. interesams, yra nepagrįstas ir todėl atmetamas, o nukentėjusysis ir dėl šio skundo apeliacinės instancijos teisme turėjo ginti savo interesus ir juos gynė su advokato pagalba, už kurią advokatui sumokėjo 300 Eur (atsiliepimas dėl civilinio atsakovo skundo), todėl šios nukentėjusiojo turėtos advokato pagalbos išlaidos priteisiamos iš skundą padavusio civilinio atsakovo – AB „Lietuvos draudimas“.

27. Teismas, spręsdamas šių išlaidų dydžio proporcingumą suteiktoms paslaugoms, vertina tai, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta bendra proceso tvarka, advokatė surašė du atsiliepimus, kurių nors apimtis nėra didelė, byla nėra didelės apimties, tačiau pakankamai sudėtinga, bylos aplinkybės advokatei nebuvo žinomos, nes ji neatstovavo A. K. pirmosios instancijos teisme. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašoma priteisti suma nėra per didelė, todėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. naudai priteisiama iš AB “Lietuvos draudimas” ir J. B. po 300 Eur proceso išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. B. (J. B.) ir civilinės atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti iš civilinio atsakovo J. B. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. (A. K.) naudai 300 Eur dydžio išlaidas jo atstovės advokatės Akvilės Grikienytės-Murašovos paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. naudai 300 Eur dydžio išlaidas jo atstovės advokatės Akvilės Grikienytės-Murašovos paslaugoms apmokėti.