- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-22
- Bylos Nr.
- 1A-45-334/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51948-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas, Danutė Švitinienė, Daina Vaidachavičienė
- Civilinis atsakovas
- AB ,,Lietuvos draudimas“
- Nukentėjusysis
- J. Š., A. Š.
- Advokatai
- Rolandas Vaitekūnas, Vytautas Kupcikevičius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Vaidachavičienės ir Evaldo Vanago,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo I. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymą pagal laiduotojos L. P. laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laidavimo terminą ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis 67 straipsnio 2 dalimi, 71 straipsniu, I. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 12 MGL (600 Eur (šešių šimtų eurų)) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 12 (dvylikos) mėnesių terminą įmokai sumokėti.
Nukentėjusiosios J. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 18 000 Eur (aštuoniolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo J. Š.. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.
Nukentėjusiojo A. Š. ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinės žalos atlyginimo A. Š.. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.
Priteista iš I. S. 695,22 Eur (šeši šimtai devyniasdešimt penki eurai 22 ct) išlaidų už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą bei 750 Eur (septyni šimtai penkiasdešimt eurų) išlaidų už advokato padėjėjo atstovimą ir teisinę pagalbą A. Š. naudai.
Priteista iš I. S. 300 Eur (tris šimtai eurų) išlaidų už advokato padėjėjo atstovimą ir teisinę pagalbą J. Š. naudai.
Priteista iš I. S. automobilių „Peugeot 308“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo išlaidos - 288,07 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai 07 ct) Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. I. S. 2019 m. gruodžio 7 d., apie 15.23 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus – nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsižvelgiant į važiavimo, kelio ir meteorologines sąlygas, kelio vingyje į kairę pusę, dėl slidžios kelio dangos automobiliui susimėčius, automobilio nesuvaldė, dėl ko jos vairuojamas automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su iš priekio važiavusiu automobiliu „Peugeot 308“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu J. Š. ir po to susidūrė su paskui automobilį „Peugeot 308“, važiavusiu automobiliu „R. L.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu T. F., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta automobilio „Peugeot 308“ vairuotojos J. Š. sveikata, - jai nustatyta atviras dešinio momenkaulio įspaustinis lūžis, dešinės pusės III-IV-V šonkaulių lūžiai, pokapsuliniai kepenų ir blužnies plyšimai, nesunkiai sutrikdyta šio automobilio keleivio A. Š. sveikata, - jam nustatyta kairio alkūnkaulio lūžis, muštinė žaizda kaktoje ir nežymiai sutrikdyta automobilio „VW Passat“ keleivio D. S. sveikata, - jam nustatyta inkstų sumušimas, odos nubrozdinimas kaklo kairėje pusėje, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva pilve, žaizda liežuvyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
2. Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendį, dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, panaikinti ir nukentėjusiųjų J. Š. bei A. Š. ieškinius atmesti.
3. Apeliantas skunde aiškina, jog nustatant eismo įvykio metu nukentėjusio asmens patirtos neturtinės žalos dydį, būtina vadovautis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos), kurios ir buvo priimtos būtent tam, kad draudikai bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turėtų teisės aktą, kuriuo remiantis galėtų vertinti, apskaičiuoti ir išmokėti draudimo išmokas neturtinei žalai atlyginti. Kad patirtos neturtinės žalos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis rekomendacijomis, numato ir Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12 punktas. Apelianto teigimu, draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti apskaičiuota ir išmokėta remiantis rekomendacijų nuostatomis, ir tai neturėtų būti laikoma netinkamu neturtinės žalos apskaičiavimu ir pagrindu pripažinti draudiko sprendimą neteisėtu.
4. Apeliantas pažymi, jog rekomendacijos buvo patvirtintos, įvertinus teismų praktikoje už atitinkamą sveikatos sutrikdymo mąstą, netektą darbingumo lygį, specialiųjų poreikių lygį priteisiamas sumas, taip pat sumas, kurios priteisiamos mirties eismo įvykio metu atvejais, taip pat įvertinus, kad ankstesnėje teismų praktikoje priteistinos sumos konkrečiu metu gali būti nebepakankamos dėl pakitusių ekonominių sąlygų, pragyvenimo lygio, kainų pokyčių po euro įvedimo ir kitų reikšmingų aplinkybių. Be to, rekomendacijose nurodyti neturtinės žalos dydžiai yra susieti su minimalia mėnesine alga, kuri taip pat kinta (didėja) atsižvelgiant į ekonominę šalies situaciją, pragyvenimo rodiklius, kitus objektyvius kriterijus. Todėl darytina išvada, jog rekomendacijose nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai atspindi realias sumas, kurios, įvertinus kiekvienu konkrečiu atveju konstatuotą sveikatos sutrikdymo mastą, nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, jų pobūdį, pasekmes, skirtą gydymą, patirtus nepatogumus ir skausmą, kitus kriterijus, turinčius įtakos neturtinės žalos dydžiui, t. y. nesant nustatytų konkrečių neturtinės žalos atlyginimo dydžių tam tikram sveikatos sutrikdymo mastui, laikotarpiui, esant nurodytam tik maksimaliam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, sudaro sąlygas teisingai, kiek tai įmanoma, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo specifiką, atlyginti nukentėjusiesiems jų patirtą neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, į kokius kriterijus atsižvelgė nustatydamas kiekvienam nukentėjusiajam dėl eismo įvykio patirtos neturtinės žalos dydį, tačiau visiškai neatsižvelgė į Rekomendacijų nuostatas, jose nustatytą maksimalų neturtinės žalos atlyginimo dydį esant atitinkamam sveikatos sutrikdymo mastui.
6. Dėl J. Š. neturtinės žalos dydžio, civilinis atsakovas nurodo, kad 5550 Eur (10 MMA) draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti buvo apskaičiuota ir išmokėta remiantis Rekomendacijomis. Rekomendacijose numatyta, jog esant sunkiam sveikatos sutrikdymo atvejui, neturtinei žalai atlyginti mokama iki 12 MMA. Šiuo atveju draudikas įvertinęs J. Š. sužalojimus, nustatytą sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, skirtą gydymą, patirtą moralinę žalą, taip pat pateiktus medicininius dokumentus bei gydytojų konsultacijų išvadas apie stebimą pacientės teigiamą sveikatos būklės dinamiką, likusius nedidelius skausmus krūtinės ląstoje bei pėdų sąnariuose, taip pat galimybę sumažėjus skausmams vėl dirbti pagal profesiją, vertino, jog išmokėti maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio už sunkų sveikatos sutrikdymą pagrindo nėra ir nustatė, jog nukentėjusiosios J. Š. patirta neturtinė žala vertintina 10 MMA (5550 Eur) suma. Nors teismas nustatydamas didesnį neturtinės žalos dydį vadovavosi išimtinai nukentėjusiosios paaiškinimais apie tai, jog bet koks galvos sutrenkimas gali būti mirtinas, tačiau akivaizdu, kad šie teiginiai nėra niekuo pagrįsti. Civilinio atsakovo nuomone, nukentėjusiajai išmokėta 5 550 Eur (10 MMA) suma yra pakankama atlyginti jai dėl eismo įvykio patirtą neturtinę žalą, kiek ji objektyviai gali būti atlyginta dėl savo specifikos.
7. Apeliantas cituodamas aukštesnės instancijos teismų bei LAT nutartis taip pat pabrėžia, kad nukentėjusiajai išmokėta draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti atitinka ir teismų praktikoje už sunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu priteisiamus neturtinės žalos dydžius. Vis tik pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kodėl šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiosios patirta neturtinė žala yra vertinama žymiai didesne nei Rekomendacijose numatyta maksimalia suma. Apelianto manymu, nukentėjusiajai draudiko apskaičiuota ir sumokėta suma nelaikytina neteisinga ar nepakankama nukentėjusiosios neturtinei žalai atlyginti, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas neturtinę žalą įvertinęs iš viso 23 550 Eur, nukrypo ne tik nuo Rekomendacijų, bet ir nuo teismų praktikos.
8. Dėl A. Š. neturtinės žalos dydžio, civilinis atsakovas nurodo, kad atsižvelgiant į jo patirtus sužalojimus, nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, skirtą gydymą, patirtą moralinę žalą, remdamasis Rekomendacijomis, apskaičiuota ir išmokėta 2 775 Eur (5 MMA) draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti, o teisminio proceso eigoje pateikus medicininius dokumentus, juos įvertino ir išmokėjo papildomą išmoką, iš viso A. Š. sumokant 3330 Eur (6 MMA) neturtinei žalai atlyginti (pagal Rekomendacijų 4.2.3. punktą, esant sveikatos sutrikdymo laikotarpiui nuo 3 iki 6 mėnesių - mokama iki 6 MMA dydžių neturtinė žala). Civilinio atsakovo vertinimu, nukentėjusiajam išmokėta 3330 Eur (6 MMA) suma neturtinei žalai atlyginti yra pakankama ir atitinkanti tiek Rekomendacijas, tiek ir teismų praktiką. Papildomai apeliantas nurodo, kad į artimųjų išgyvenimus atsižvelgiama tik gyvybės atėmimo atvejais, todėl šiuo atveju, priteisiant neturtinę žalą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į A. Š. išgyvenimus dėl sutuoktinės J. Š. sužalojimus ir galimybės šeimai susilaukti daugiau vaikų. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusieji dėl sveikatos sutrikdymo pobūdžio negalėtų susilaukti vaikų, ar jiems tai būtų nerekomenduojama.
9. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, kad Rekomendacijomis yra būtina vadovautis taip, kaip teismai vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, kurias teismai absoliučioje daugumoje bylų taiko apskaičiuodami ir priteisdami bylinėjimosi išlaidas. Nuo rekomendacijų nukrypti galima tik tais atvejais, kai nustatoma, jog jose nustatyti maksimalūs neturtinės žalos dydžiai konkrečiu individualiu atveju nėra pakankami kompensuoti nukentėjusiųjų eismo įvykio metu patirtai neturtinei žalai.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į civilinio atsakovo apeliacinį skundą, nukentėjusiųjų J. Š. ir A. Š. atstovas advokatas R. V. su apeliaciniame skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka, prašo palikti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendį nepakeistą ir „Lietuvos draudimo“ apeliacinį skundą atmesti.
11. Atsiliepime teigiama, kad nustatant neturtinės žalos dydį yra atsižvelgiama ne tik į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus kriterijus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, bet ir į pažeistus gėrius, vertybių svarbą bei kitas reikšmingas aplinkybes. Nurodoma, kad neturtinės žalos nustatymui yra svarbu ne tik fizinės, psichinės bei dvasinės sveikatos sutrikdymo sunkumas (laipsnis), bet ir jo pobūdis, trukmė, turėtų ar ateityje prieš tai galėtų įgyti galimybių praradimas, galimybių gyventi visavertį gyvenimą praradimas, liekamieji reiškiniai, t. y. atsiradusios pasekmės turėtų būti vertinamos ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, kaip jos paveiks nukentėjusiųjų tolimesnį gyvenimą.
12. Atstovas advokatas atsiliepime dėsto nukentėjusiosios J. Š. patirtus sužalojimus, išgyvenimus, pasekmes ir teigia, kad priešingai nei nurodo civilinis atsakovas, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nukentėjusiosios J. Š. patirtų sužalojimų pobūdį, gydymosi trukmę, patirtus nepatogumus bei išgyvenimus, liekamuosius padarinius, kaltinamosios I. S. turtinę padėtį, padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltės rūšį, jos rūpestingumą po eismo įvykio padarymo, tai, kad pati nukentėjusioji J. Š. eismo taisyklių nepažeidė, prie eismo įvykio kilimo ar jo pasekmių savo veiksmais neprisidėjo, taip pat vadovavosi CK 6.250 straipsnyje nustatytais kriterijais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir pagrįstai J. Š. naudai priteisė 18000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Ši suma yra adekvati kilusių neigiamų pasekmių aspektu bei atitinka LAT formuojamą praktiką sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju, kuomet priteisiamos sumos svyruoja nuo 5792 Eur iki 34504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3-51/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017, 2K-276-458/2019, 2K-252-697/2020). Atstovas atkreipia dėmesį, kad apelianto argumentai dėl stebimos teigiamos dinamikos yra grindžiami išskirtinai tik kojos traumos teigiamos dinamikos aspektu, tačiau dėl kitų J. Š. padarytų sveikatos sutrikdymų: potrauminė encefalopatija su cefalgija, neurasteniniu, nerimo sindromu; smegenų konfūzija, potrauminio streso sindromas, nuolatinė cefalgija, teigiamos dinamikos nėra. Neurologų išvadoje nurodyta, kad cefalgija – nuolatinis potrauminis galvos skausmas, kurį sukelia trauminis smegenų pažeidimas. Potrauminio streso sindromas ir nesibaigiantys išgyvenimai dėl prieš tai nurodytų J. Š. gyvybiškai svarbių aplinkybių išlieka ir šiuo metu, jie išliks ir ateityje, ir tai daro bei darys įtaką jos kasdieninei sveikatai ir darbui (irzlumas, susikaupimas, galvos svaigimas net ir prie nedidelių fizinių krūvių ir pan.). Taip pat atstovas pažymi, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų bei J. Š. ir A. Š. sukeltų pasekmių iškilo realus ir labai tikėtinas pavojus, kad jie nebegalės susilaukti vaikų, kurių dar planavo susilaukti ateityje.
13. Dėl A. Š. priteistos neturtinės žalos dydžio, atstovas advokatas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiojo A. Š. patirtų sužalojimų pobūdį, gydymosi trukmę, patirtus nepatogumus bei išgyvenimus, kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltės rūšį, kaltinamosios elgesį po eismo įvykio padarymo, taip pat vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, CK 6.250 straipsnyje nustatytais kriterijais ir tinkamai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą, priteisdamas A. Š. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Ši suma yra adekvati kilusių neigiamų pasekmių aspektu bei atitinka aukštesnės instancijos teismų formuojamą praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju (1A-331-174/2016, 1A-3-557/2018, 1A-170-417/2019, 1A-212-290/2018, 1A-578-966/2019, 1A-325-744/2019). Atstovas taip pat pažymi, kad civilinio atsakovo nurodyta kasacinio teismo praktika nėra pagrindo remtis, nes apelianto nurodytose, kasacinio teismo teisės taikymo aspektu tikrintose žemesnės instancijos teismų sprendimuose, neturtinės žalos atlyginimo klausimai spręsti esant netapačioms kaip nagrinėjamu atveju faktinėms aplinkybėms ir kartu vertinant kitokių teisiškai reikšmingų neturtinės žalos dydžiui teisingai nustatyti kriterijų visuma. Taip pat atstovas nurodo, kad nepagrįsti yra apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas tariamai nepagrįstai vertino A. Š. pergyvenimus dėl to, kad nukentėjusiųjų šeima ateityje planavo turėti vaikų, tačiau dėl sutuoktinės sveikatos po eismo įvykio nežino ar tai bus įmanoma. Atstovas pažymi, kad nurodytas išgyvenimas yra neatsiejamai susiję ir su pačiu nukentėjusiuoju A. Š., kadangi tai ne viena J. Š. galimai negalės ateityje turėti vaikų, tačiau ir A. Š. dėl to paties negalės ateityje turėti vaikų, t. y. jų šeima negalės turėti vaikų. A. Š., kaip ir J. Š., pastarasis išgyvenimas yra gyvybiškai svarbus ir turi būti vertinamas kaip išimtinis atvejis, neturtinės žalos asmeninis pobūdis, t. y. tai, kad ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties išgyventų ar išgyvenamų emocijų, lemia tai, jog kiti asmenys, kurie ir tiesiogiai nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (kasacinė nutartys Nr. 3K-3-177/2013, 3K-7-255/2005, 3K-3-131/2007, 3K-3-80-706/2015, 2K-61-696/2016, 2K-225-895/2016, 2K-331-976/2018).
Atsiliepimas
14. Atsiliepime nurodoma, kad dėl civilinio atsakovo pateikto apeliacinio skundo, susijusio su išskirtinai nukentusiųjų interesais, nukentėjusieji J. Š. ir A. Š. buvo priversti kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, dėl ko patyrė išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl prašo šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju (CPK 98 straipsnis). Prideda sąskaitą už teisines paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismo posėdyje civilinio atsakovo atstovės prašė apeliacinį skundą tenkinti, gynėjas advokatas prašė spręsti savo nuožiūra, o nukentėjusiųjų atstovas ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinis skundas atmetamas
16. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju, civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – draudikas) ginčija nuosprendį nukentėjusiesiems J. Š. ir A. Š. priteistos neturtinės žalos atlyginimo aspektu, todėl apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą patikrina apeliacinio skundo ribose.
17. Kaip matyti, draudikas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas nukentėjusiųjų J. Š. ir A. Š. patirtos neturtinės žalos dydžio klausimus, neatsižvelgė į Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos ir nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo A. Š. paaiškinimais dėl sutuoktinės sveikatos bei pergyvenimų ateityje susilaukti vaikų, todėl nepagrįstai nustatė per didelę nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos piniginę išraišką.
18. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu ir tai, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Galioja civilinės atsakomybės principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, o priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visuma (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-628/2019, Nr. 2K-146-895/2018, Nr. 2K-86-699/2017 ir kt.). Taigi, kilus ginčui dėl asmeniui padarytos neturtinės žalos dydžio, teismui kyla pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio šioje dalyje motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teisingai nustatė ir įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, susijusias su nukentėjusiems priteistinos neturtinės žalos dydžiu, vadovavosi teisingumo protingumo bei sąžiningumo principais, teisingai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl šiuo aspektu tenkinti apeliacinio skundo nėra pagrindo.
Dėl nukentėjusiosios J. Š. neturtinės žalos atlyginimo
20. Kaip jau minėta, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami kaip nuostoliai, tai yra piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo, teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, remdamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje reikšmingais pripažintus kriterijus bei pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-303/2020 apibendrino pagal formuojamą praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžius (kartu su draudimo išmoka) asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje. Kasacinis teismas nurodė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. nustatyti nuo 5 000 Eur iki 28 962 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad J. Š. neatlygintina neturtinė žalos suma, įskaitant draudiko išmoką, yra 23 550 Eur. Su tokiu neturtinės žalos dydžiu sutinka ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.
22. Nagrinėjamu atveju specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad J. Š.nustatyti sužalojimai: atviras dešinio momenkaulio įspaustinis lūžis, dešinės pusės III-IV-V šonkaulių lūžiai, pokapsuliniai kepenų ir blužnies plyšimai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodyto eismo įvykio metu kontaktuojant su automobilio dalimis. Eismo įvykio metu J. Š. padarytas dešinio momenkaulio atviras įspaustinis lūžis sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 23, 24). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nukentėjusioji J. Š. parodė, kad ji iki šiol jaučia stresą, nerimą dėl galvos, kadangi galvoje padaryta įspaudinė trauma niekada nebeatsistatys, o galvoje esantį įlinkį reikia saugoti nuo pažeidimų. Nes bet koks kritimas ar sutrenkimas gali būti mirtinas. Be to, net ir praėjus daugiau nei pusei metų, ji vis dar turi tikrintis šonkaulių būseną ir blužnies vietą, lankyti kineziterapijos užsiėmimus dėl kojos sąnario. Neurologas teigia, kad ji nebegali gyventi aktyvaus sportinio gyvenimo, kaip buvo iki šiol. Ji augina mažametį vaiką, tačiau nei pakelti nei bėgioti su juo nebegali. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad dėl eismo įvykio ji buvo nedarbinga pusę metų ir nors grįžo į darbą, tačiau dirbti papildomų darbų, už kuriuos gaudavo papildomas pajamas, kaip kad buvo iki avarijos, nebegali, nes neturi jėgų. Ji visą laiką jaučia stresą ir vairuodama, nes nuo menkiausio streso pradeda drebėti rankos, periodiškai nuo streso skaudą galvą, jaučia baimę, geria raminamuosius vaistus, raminančiąsias arbatas, B grupės vitaminus. Nurodomas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys medicininių dokumentų išrašai, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji J. Š. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nedarbinga pusę metų, nuolat lankėsi pas gydytojus (neurologą, traumatologą, neurochirurgą, fizioterapeutą), jai buvo apribota fizinė veikla, nustatytas tausojantis rėžimas, ji vartojo vaistus (3 t., b. l. 1-17, 44-67). Maža to, 2020 m. liepos 27 d. tyrimo metu nukentėjusiajai J. Š. nustatytas dešiniojo kaukolės kaulo užpakalinėje dalyje metalinis artefaktas prie kaulo defekto po atliktos kaulo impresinio lūžio operacijos ( 3 t., b. l. 58-59), o 2020 m. rugsėjo 7 d., t. y. praėjus daugiau nei devyniems mėnesiams po eismo įvykio, nukentėjusiajai J. Š. diagnozuotas potrauminio streso sindromas, skirtas tausojantis režimas be fizinių apkrovų, vaistai, esant skausmui, psichologo konsultacijos (3 t., b. l. 64-66).
23. Atsižvelgdama į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose eismo įvykio metu sunkiai sužalojami asmenys, ir aptartas aplinkybes sugretindama su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas įvertinęs eismo įvykio aplinkybes bei kaltininkės asmenybę, sužalojimo pobūdį bei gydymosi trukmę, atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusiosios J. Š. sveikata iki šiol nėra pagerėjusi, jai apribotos galimybės gyventi pilnavertį socialinį gyvenimą, praėjus daugiau nei devyniems mėnesiams po eismo įvykio, jai diagnozuotas potrauminio streso sindromas, skiriamas tausojantis režimas be fizinių apkrovų, vaistai, esant skausmui, psichologo konsultacijos, kad dėl galvos traumos, jos dar laukia kelios operacijos - kaukolės defekto plastika, pakeičiant rezekuotą kaulą polokrilo dangteliu bei skeveldrų šalinimas, kad ji patyrė ir patiria fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, stresą, kitokius nepatogumus, jos gyvenimo kokybė ir darbingumas yra sumažėję, priėmė objektyvų ir teisingą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteistas iš draudimo bendrovės neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. Š. dydis - 18 000 Eur yra pagrįsta ir objektyvi piniginė satisfakcija už pastarosios patirtą ilgalaikį skausmą dėl fizinių sužalojimų ir gydymo, dvasinius išgyvenimus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas J. Š.neturtinės žalos atlyginimo dydis yra teisingas ir, priešingai, nei teigia apeliantas, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose.
24. Vien tai, kad draudikas stengdamasis sumenkinti po eismo įvykio J. Š. likusius padarinius, remiasi pavieniais sveikatos pagerėjimais, nevertinant išliekamųjų pasekmių visumos, taip pat laukiančių operacijų ateityje, nesudaro pagrindo neturtinės žalos dydį vertinti kaip neteisingą ar nepagrįstą. Be to, nors nukentėjusiosios atveju, yra įmanoma galvos kaukolės defekto plastika, pakeitus rezekuotą kaulą polokrilo dangteliu, tačiau vienareikšmiškai tvirtinti, kad pritaikius plokštelę, nukentėjusioji J. Š. galės gyventi pilnavertį gyvenimą, negalima, nes to nepatvirtina jokie medicininiai duomenys.
25. Kaip matyti, civilinis atsakovas apeliaciniame skunde pateikė kasacinio teismo nutartis (kasacinės nutartys Nr. 2K-142-689/2020, Nr. 2K-50/2010), tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytos nutartys nėra tinkami precedentai, taikytini nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjant neturtinės žalos dydžio J. Š.klausimą vadovautis apelianto skunde nurodyta teismo praktika nėra pagrindo, nes šių bylų ir nagrinėjamos bylos argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas yra skirtingi. Kaip jau minėta, dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
26. Taipogi, atsakant ir tuo pačiu atmetant civilinio atsakovo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018-10-30 įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas, kuriomis, anot apelianto, yra privalu vadovautis, pažymėtina, kad šiose Rekomendacijose yra reglamentuojamos neturtinės žalos, padarytos draudžiamojo eismo įvykio metu ar atsiradusios vėliau kaip eismo įvykio padarinys, kai draudikui ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, kyla pareiga mokėti draudimo išmoką dydžio nustatymo gairės, kurios nustatomos pagal orientacinius dydžius, o šias nuostatas įvertinus kartu su paties teisės akto pavadinimu (rekomendacijos), darytina išvada, jog šiame teisės akte yra nurodomas pageidaujamas, tačiau tuo pačiu laisvai pasirenkamas (neprivalomas) elgesio modelis, kurį lemia konkrečios situacijos faktinės aplinkybės.
27. Be to, Rekomendacijų 1 punkto turinys leidžia spręsti, jog šio teisės akto nuostatos, visų pirma, yra skirtos konkretiems subjektams, vykdantiems specifines funkcijas, t. y. draudikams ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ir civilinis atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės neginčija tai, kad, atsižvelgus į reikšmingų aplinkybių visumą, eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui gali būti atlyginama ir didesnė neturtinė žala, nei Rekomendacijose nurodyti didžiausi orientaciniai dydžiai. Faktą, jog eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui gali būti atlyginama didesnė neturtinė žala, nei rekomendacijose nurodyti orientaciniai dydžiai, patvirtina ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo bei Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių nuostatos, kurios leidžia teigti, jog neturtinės žalos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis rekomendacijomis, tačiau dėl apskaičiuotos neturtinės žalos dydžio galima ginčytis ir šios galimybės neriboja rekomendacijose nurodyti maksimalūs orientaciniai neturtinės žalos dydžiai. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad teismas nustatydamas nukentėjusiems neturtinės žalos dydį, privalo vadovautis Rekomendacijose nustatytų išmokų dydžio gairių. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai J. Š., įvertino visus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas ir nenukrypo nuo įstatymo nuostatų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos priteisiant neturtinės žalos atlyginimo dydį panašaus pobūdžio eismo įvykio bylose esant sunkiam sveikatos sutrikdymui.
Dėl A. Š. neturtinės žalos atlyginimo
28. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam A. Š. priteistos neturtinės žalos dydžiu, iš esmės motyvuojant tuo, kad patirtų sužalojimų, nustatyto sveikatos sutrikdymo masto, skirto gydymo bei patirtos moralinės žalos aspektu, nukentėjusiajam išmokėta 3330 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra pakankama ir atitinkanti tiek Rekomendacijas, tiek ir teismų praktiką.
29. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, jog dėl neatsargių nusikalstamų I. S.veiksmų, nukentėjusiajam A. Š. buvo padaryti sužalojimai - nustatytas stipinkaulio lūžis, viduriniame trečdalyje su lūžgalių poslinkiu, muštinė žaizda kaktoje. Padaryti sužalojimai yra įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 28). Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl jam padarytų sužalojimų patyrė skausmą, tiek iš karto po įvykio, tiek ir šių sužalojimų gydymo, kuris užtruko pakankamai ilgai metu – kitą dieną po eismo įvykio jis buvo operuotas, operacijos metu lūžgaliai atstatyti, fiksuoti plokštele ir sraigtais, tačiau pooperacinis patinimas tęsėsi keletą mėnesių, buvo nedarbingas pusę metų, nuolat lankėsi pas gydytojus, vartojo vaistus (3 t., b. l. 68-69). Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiajam buvo sumažėjusios fizinio krūvio galimybės, dėl ko, jis negalėjo laisvai užsiimti būtinomis kasdieninėmis veiklomis, apribotos galimybės pasirūpinti mažamečiu vaiku, praėjus daugiau kaip keturiems mėnesiam po eismo įvykio, jam vis dar buvo skiriamas tausojantis režimas, terapija (3 t., b. l. 78-79). Taip pat, be jokių abejonių, A. Š.dėl eismo įvykio patyrė stresą, susirūpinimą savo, taip pat ir savo sutuoktinės J. Š. sveikata, kuri to paties eismo įvykio metu patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, jaučia nerimą dėl galimybės susilaukti daugiau vaikų. Be to, nukentėjusiojo dar laukia metalinių varžtų iš alkūnkaulio pašalinimo operacija, po ko vėl bus reikalinga reabilitacija. Dėl nusikalstama veika sukeltų pasekmių buvo apribotos nukentėjusiojo galimybės gyventi pilnavertį socialinį gyvenimą, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartų aplinkybių visuma leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nukentėjusiojo patirta neturtinė žala yra vertintina 4 330 Eur, t. y. įskaitant draudiko išmoką. Pirmosios instancijos teismo nustatytos nukentėjusiojo A. Š. patirtos neturtinės žalos piniginės išraiškos nėra jokio pagrindo vertinti kaip neatitinkančios teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų reikalavimų, ši pinigų suma neprieštarauja ir teismų praktikai. Priteista pinigų suma, patirtai neturtinei žalai atlyginti, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, yra nustatyta tinkamai atsižvelgus į neturtinės žalos nustatymui reikšmingus kriterijus, kurie, kaip minėta, yra nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegijos manymu, remiantis šios nutarties 26-27 punktuose išdėstytais motyvais, nėra pagrindo vadovautis Rekomendacijomis ir vertinti, kad draudiko gydytojo eksperto paskaičiuota pinigų suma, kurios dydis buvo nulemtas formaliu vadovavimusi Rekomendacijų nuostatomis, gali teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus nepatogumus, nei teismas, kuris nustatęs visus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, jų reikšmę bei tarpusavio santykį, įvertina individualios bylos kontekste.
31. Nors civilinis atsakovas prašo vadovautis apeliaciniame skunde nurodyta kasacinio teismo praktika (kasacinės nutartys Nr. 2K-465/2009, Nr. 2K-461/2010), tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo remtis nurodytais kasacinio teismo sprendimais, kadangi neturtinės žalos atlyginimo klausimai spręsti nesant tapačioms kaip nagrinėjamu atveju faktinėms aplinkybėms ir vertinant kitokią neturtinei žalai nustatyti reikšmingų aplinkybių visumą.
32. Be to, atsakant ir tuo pačiu atmetant civilinio atsakovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į A. Š. išgyvenimus dėl sutuoktinės J. Š. sužalojimus ir galimybės šeimai susilaukti daugiau vaikų, pažymėtina, kad jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, jog iš karto nepašalinamos jų pasekmės, tai, be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti. Susirūpinimas dėl būsimų fizinio sužalojimo pasekmių šalinimo negali būti vertinamas kaip būsima neturtinė žala arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl sužalojimo pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).
33. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog eismo įvykio metu buvo sužaloti A. Š., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir jo sutuoktinė J. Š., kuriai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Abu sutuoktiniai labai išgyvena ne tik dėl esamos jų sveikatos būklės (A. Š. vis dar skauda dešinį petį, kaklinę dalį, jam svaigta galva, dėl stipinkaulio lūžio ir atliktos operacijos, kurios metu lūžiai buvo fiksuoti plokštele ir sraigtais, jam sumažėjo fizinio krūvio galimybės, o J. Š. nustatytas tausojantis rėžimas be fizinių apkrovų, vis dar svaigsta galva, jos galvoje yra skeveldrų, jai diagnozuotas potrauminio streso sindromas), bet pergyvena ir kaip visa tai paveiks jų sveikatą ateityje, kadangi A. Š. dar laukia metalinių važtų iš alkūnkaulio pašalinimo operacija, o J. Š. – skeveldrų galvoje šalinimas ir galvos kaukolės defekto plastika, pakeičiant rezekuotą kaulą polokrilo dangteliu. Nors byloje nėra jokių medicininių dokumentų patvirtinančių, jog A. Š. ir J. Š. negalės susilaukti vaikų, tačiau vertinant ne fiziologiškai, o atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą (J. Š. nuolat skauda galvą, ji vartoja vaistus, jai pasireiškia galvos svaigimas net ir prie nedidelių fizinių krūvių, jai skirtas tausojantis rėžimas, ateityje laukia net kelios galvos operacijos), teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiųjų susirūpinimas dėl galimybės jų šeimai turėti daugiau vaikų, yra realus ir suprantamas. Nukentėjusieji yra jauno amžiaus, jų santykiai yra glaudūs, jie augina mažametį vaiką ir puoselėja viltis turėti daugiau vaikų, todėl akivaizdu, kad tiek A. Š., tiek ir J. Š., pastarasis išgyvenimas yra gyvybiškai svarbu ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai į tai atsižvelgė nustatant neturtinės žalos dydį.
Dėl proceso išlaidų atlyginimo apeliaciniame procese
34. Kaip matyti, kartu su atsiliepimu nukentėjusiųjų J. Š. ir A. Š. atstovas advokatas pateikė sąskaitą faktūrą bei apmokėjimo kvitą už teisines paslaugas ir prašė šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis bei priteisti iš apeliacinį skundą pateikusio apelianto – AB „Lietuvos draudimas“ 500 Eur nukentėjusiųjų naudai.
35. Šiuo atveju pažymėtina, kad proceso išlaidų išieškojimas iš civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju byloje, BPK normų tiesiogiai nenustatytas. Kita vertus, pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme. Proceso išlaidų išieškojimo klausimas nagrinėjamoje apeliacinėje byloje spręstinas atsižvelgiant į šias CPK normas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-11-648/2017, 2K-113628/2020).
36. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ skundą, ginčijant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl papildomos neturtinės žalos priteisimo J. Š. ir A. Š. iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“. Atsižvelgiant į tai, kad civilinio atsakovo apeliacinis skundas, iš esmės priešingas nukentėjusiųjų J. Š. ir A. Š. interesams, yra visiškai nepagrįstas ir todėl atmetamas, o nukentėjusieji būtent dėl šio skundo apeliacinės instancijos teisme turėjo ginti savo interesus ir juos gynė su advokato pagalba, už kurią advokatui sumokėjo 500 Eur, todėl šios nukentėjusiųjų turėtos advokato pagalbos išlaidos priteisiamos iš skundą padavusio civilinio atsakovo – AB „Lietuvos draudimas“.
37. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės I. S., kurias sudaro 144 Eur (4 t. b. l. 176-177).
38. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltininko turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad šis apeliacinis procesas vyko išimtinai pagal už kaltininko veiksmus materialiai atsakingo draudiko AB „Lietuvos draudimas“ skundą dėl civilinio ieškinio dydžio, pagal kurio turinį nagrinėjimo rezultatas visiškai neliečia autoįvykio kaltininkės – I. S., pati I. S. nuosprendžio neskundė, į tai, kad draudiko apeliacinis skundas yra atmetamas, kaip nepagrįstas, sprendžia, kad šiuo atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš I. S. neišieškotinos.
39. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti J. Š. ir A. Š.iš AB „Lietuvos draudimas“ 500 eurų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymo netenkinti.