Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Aurelijaus Rauckio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį ir nuteistas 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 (ketverių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 67, 68 ir 72 straipsniais R. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 (penkerių) metų laikotarpiui ir turto konfiskavimas – konfiskuojant R. K. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme bei kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. birželio 26 d. iki nuosprendžio paskelbimo – 2020 m. gruodžio 22 d. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), veikiančio per (duomenys neskelbtini) filialą nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteistas:

- L. P. 20 000,00 eurų neturtinei žalai atlygtini, neįskaitant civilinio atsakovo sumokėtos 15 000,00 eurų sumos neturinei žalai atlyginti, ir 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

- L. N. priteista 20 000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

- L. N., atstovaujamam L. P., 15 000,00 eurų neturinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

- D. N., atstovaujamai L. P., 10 000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

- V. Ž. 58,61 eurų turtinei ir 20 000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti, neįskaitant civilinio atsakovo sumokėtos 15 000,00 eurų sumos neturtinei žalai atlyginti, ir 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

- S. Ž. 20 000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti, neįskaitant civilinio atsakovo sumokėtos 15 000,00 eurų sumos neturinei žalai atlyginti, ir 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

- A. Ž. 20 000,00 eurų neturinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams L. P., V. Ž. ir S. Ž. atsisakius civilinių ieškinių, dalyje dėl likusios neatlygintos turtinės žalos priteisimo iš civilinio atsakovo, procesas šiose civilinių ieškinių dalyse nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. K. nuteistas už tai, kad 2020 m. birželio 26 d. apie 01.30 val., kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavęs motorinę transporto priemonę – automobilį M(duomenys neskelbtini)“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė: 1) Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims; 2) KET 129 punkto reikalavimą, numatantį gyvenvietėse visų transporto priemonių leidžiamą važiavimo greitį ne didesnį kaip 50 km/h; 3) KET 126 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, tai yra būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 3,24 promilių neblaivumas, viršydamas leistiną greitį, važiuodamas atsitrenkė į ta pačia kryptimi dešinio kelio važiuojamosios dalies puse važiavusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį, po ko nuo smūgio automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo nublokštas į priekį ir į dešinę bei atsitrenkė į medį, dėl ko eismo įvykio metu buvo mirtinai sužaloti – žuvo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ vairavęs K. Ž. ir jo keleivis M. N..

2. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu R. K. veiksmuose nustatyti vis BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl teismas, įvertinęs R. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto nusikaltimo sunkumą, juo padarytą žalą, nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į tai, kad nusikaltimas neatsargus, baigtas, sprendė, jog nuteistajam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, kuri nustatyta didesnė nei galimos skirti bausmės vidurkis.

3. Civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) skundžia Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendį, prašo, dalyje dėl civilinių ieškinių tenkinimo, jį panaikinti ir priimti naują – civilinių ieškovų L. P., L. N., D. N., L. N., V. Ž., S. Ž. ir A. Ž. civilinius ieškinius atmesti pilna apimtimi.

3.1. Skunde nurodoma, jog skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas neargumentavo ir nenurodė kokius ir kaip neturtinės žalos vertinimo kriterijus vertino, į kokią teismų praktiką atsižvelgė ar analizavo priteisdamas maksimalias neturtinės žalos atlyginimo sumas eismo įvykyje žuvusių asmenų artimiesiems. Civilinis atsakovas nurodo, kad neturtinės žalos sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje, o jos dydžio nustatymo kriterijai – to paties straipsnio 2 dalyje. Nustatant neturinės žalos dydį įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti į jo pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Pripažįstama, kad neturinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais padarytą žalą iš esmės nėra galimybės (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009), todėl akivaizdu, kad teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-26/2009, 3K-3-59/2010). Tai lemia, jog kriterijai, nuo kurių priklauso žalos atlyginimo dydis, teismo procesiniame sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jo reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Būtent tokių išsamiai išnagrinėtų, aptartų kriterijų, įrodymų, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, priteisdamas maksimalias sumas visiems civilinius ieškinius pareiškusiems asmenims, nėra. Pasak apelianto, teismas apsiribojo vien tik nukentėjusių asmenų žodiniais paaiškinimais nepateikiant objektyvių įrodymų.

3.2. Anot skundą pateikusios draudimo bendrovės atstovės, neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, skirta atkuri socialiniam teisingumui. Teigiama, kad byloje nėra ginčo ir civilinis atsakovas neneigia, jog įvykus eismo įvykiui buvo pažeista fundamentaliausia vertybė – gyvybė, ir dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai, tačiau padarinių vertinimas pinigine išraiška ir jos priteisimas konkretiems asmenims yra teisinis procesas, kuriam galioja teisinio vertinimo taisyklės. Pažymima, kad civilinių ieškinių tenkinimo dalyje, neturtinės žalos atlyginimo sumos priteisiamos iš draudiko apdraudusio atsakingo asmens civilinę atsakomybę, todėl būtina įvertinti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) teisinį reguliavimą. O būtent, minėto įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog atsakingas draudikas ar Biuras, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, vadovaujasi kompetentingų asmenų išduotais dokumentais, įrodančiais laikinojo nedarbingumo trukmę, darbingumo ar neįgalumo lygį, sužalojimo pasekmes, mirties faktą ir priežastis, kitais įrodymais. Atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo mastą ir kitus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus. Apeliaciniame skunde remiamasi Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, kurių 12 punkte nurodyta, kad patirtos neturtinės žalos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos), kurios patvirtinta Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Rekomendacijose nurodoma, kad nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį atsakingas draudikas, jo atstovas pretenzijoms nagrinėti ar Biuras turi atsižvelgti į kompetentingų institucijų išduotais dokumentais pagrįstus tokius kriterijus kaip sveikatos sutrikdymo mastas, laikinojo nedarbingumo trukmė, neįgalumo lygis, darbingumo lygis ar specialiųjų poreikių lygis, sužalojimo pasekmės, mirties faktas ir priežastys, nukentėjusio (sužaloto) asmens ar žuvusiojo kaltė ar didelis neatsargumas ir kitus panašius kriterijus, turinčius įtakos neturtinės žalos dydžiui. Rekomendacijų 6 punkto nuostatose nurodoma, jog mirties atveju vieno nukentėjusio trečiojo asmens, kuris turi teisę gauti draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, neturtinės žalos orientacinis dydis yra iki 30 MMA, o pagal įvykio metu galiojusį MMA dydį (607 Eur) rekomenduojama draudimo išmoka asmeniui yra iki 18.210,00 Eur. Pažymima, jog nustatant žalos dydį turi būti vertinama, ar nepasikeitė ekonominė situacija, teismų praktikoje pripažįstama, jog Rekomendacijose nurodyti dydžiai parengti atsižvelgus į dabartinę ekonominę situaciją (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-749-1120/2020) ir atitinka šalies ekonominius rodiklius.

3.3. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai); teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, neatsižvelgiant į jų darbingumą, tačiau ta teisė priklauso nuo tų asmenų ryšio su mirusiuoju; ji pripažįstama tik tuo atveju, jei artimojo ryšiai su mirusiuoju buvo nuolatinio pobūdžio, nuoširdūs, artimi, emociškai tvirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-581/2012). Taigi, kasacinis teismas konstatavo, kad gyvybės atėmimo atvejais nustatant ar asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą ir kokio dydžio, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju teismas turi ištirti šių asmenų tarpusavio ryšį, jo pobūdį, kokybę, intensyvumą, nuoširdumą, pastovumą, juos siejusį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę, nukentėjusių asmenų galimybes ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Pažymima, kad esant keliems ieškovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš ieškovų ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).

3.4. Skunde akcentuojama ir tai, kad teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui/motinai). Doktrinoje, vertinant neturtinės žalos atlyginimo atvejus, yra pabrėžiama, jog didžiausių neturtinės žalos atlyginimo sumų galėtų tikėtis tėvai, netekę mažamečių ir kartais su jais gyvenančių pilnamečių vaikų, taip pat mažamečiai bei nepilnamečiai mirusiojo vaikai, jau ankstyvame amžiuje netekę vieno arba abiejų tėvų, taip pat sutuoktinis (partneris), t. y. asmenys su kuriais paprastai gyvenama, kuriems mirusysis būna pats svarbiausias ir artimiausiasis asmuo.

3.5. Apeliaciniame skunde remiamasi kasacinio teismo praktika (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-181-611/2020), kurioje nurodyta, jog mažesnės piniginės kompensacijos gali būti priteisiamos pilnamečio žuvusio asmens tėvams, taip pat savarankiškai gyvenantiems pilnamečiams vaikams bei kitiems asmenims, jeigu tik konkrečioje situacijoje identifikuojamas glaudesnis emocinis ryšys ir stipresni netekties išgyvenimai, tačiau laikantis pozicijos, kad brandaus amžiaus sulaukę, aiškiai pasaulėžiūrą suformavę, savarankišką gyvenimą turintys ir atskirai šeimas sukūrę asmenys gali kiek lengviau išgyventi artimo žmogaus netektį (Volodko, R. Neturtinės žalos atlyginimas Lietuvoje. Vilnius: VĮ Registrų centras, 2010, p. 310). Nurodoma, kad neigiamus emocinius išgyvenimus dėl asmens mirties gali patirti labai platus giminaičių ratas, tačiau tie išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. Žala atlyginama tik tiems asmenims, kuriuos su mirusiuoju siejo šeimos, artimi giminystės ryšiai bei pastovaus pobūdžio emocinis, dvasinis artumas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-3517/2007; 3K-3-59/2010). Todėl asmenų, kuriems fizinio asmens mirties atveju atlyginama neturtinė žala, sąrašas yra ribotas. Šis teiginys atitinka teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 11 punkto 2 dalies nuostatas. To paties punkto trečiojoje dalyje nurodyta, kad pritartina teismų praktikai, kai kitiems BK 248 straipsnyje nurodytiems šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams (broliams seserims, seneliams, vaikaičiams) kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtiniais atvejais. Anot apelianto, nurodyta teismų praktika, didžiausia neturtinės žalos suma, eismo įvykio pasėkoje žuvus asmeniui, priteisiama tiems artimiesiems, šeimos nariams, kurie didele savo gyvenimo dalimi buvo priklausomi nuo žuvusiojo, po asmens žūties dar negali sukurti savarankiško asmeninio ir socialinio gyvenimo, socialinių ryšių, kas palengvintų ar iš dalies kompensuotų patirtą netektį.

3.6. Apibendrindamas apeliaciniame skunde cituotą teismų praktiką, civilinio atsakovo atstovas teigia, kad žuvusio asmens tėvams maksimali priteisiama suma 26 065 Eur (tėvui/motinai), ir tik esant išskirtinėms bylos aplinkybėms, priteisiama neturtinės žalos atlyginimo suma gali nukrypti nuo teismų praktikos (priteisiama didesnė), kuomet, kaip ir buvo nurodyta, šeimos nariai didele savo gyvenimo dalimi buvo priklausomi nuo žuvusiojo, po asmens žūties negali sukurti savarankiško asmeninio ir socialinio gyvenimo, socialinių ryšių, kas palengvintų ar iš dalies kompensuotų patirtą netektį.

3.7. Skunde aukštesniajam teismui nurodoma, kad dėl žuvusiojo M. N. mirties civilinis atsakovas žuvusiojo motinai L. P. išmokėjo neturtinė žalos atlyginimą, t. y. 15 000 Eur sumą. Neneigdamas motinos patirtos netekties, vis dėl to civilinis atsakovas nurodo, kad šeimoje liko trys šeimos nariai, t. y. mama L. P., bei mažamečiai brolis L. N. (8 metai), sesuo D. N. (6 metai), taip pat močiutė L. N., kas atsižvelgiant į kasacinio teismo aiškinimą, palengvina ir/ar iš dalies kompensuoja patirtą netektį, maksimaliai leidžia priartinti gyvenimo modelį prie turėto bei likusiems šeimos nariams tęsti susikurtą gyvenimo modelį. Atitinkamai apeliantas vertina, kad nėra pagrindo dėl maksimalios neturtinės žalos sumos priteisimo pagal teismų praktiką Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose, todėl civilinis atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos ir nepagrįstai L. P. neturtinę žalą vertino maksimalia 35 000 Eur suma bei papildomai iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės priteisė 20 000 Eur. Pagrįsdamas šiuo savo argumentus civilinis atsakovas remiasi kasacine nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020, kuomet eismo įvykio pasėkoje nukentėjusioji neteko dviejų šeimos narių (sutuoktinio ir motinos) bei jos pačios sveikata buvo sunkiai sutrikdytą, kurioje teismas kiekvieną neturinę žalą įvertino atskirai ir bendroje sumoje priteisė 75 000 Eur, taip pat Kauno apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-227-966/2020 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235-628/2020, kurioje žuvusiojo sutuoktiniui teismas priteisė 15 000 eurų ir po 20 000 eurų vaikams, nurodydamas, jog motinos netektis vaikams turės įtakos jų visam gyvenimui.

3.8. Dėl ieškovų L. N., D. N. bei L. N. civilinių ieškinių reikalavimų atsakovas vadovaujasi kasacinio teismo aiškinimu, jog broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtiniais atvejais ir vertino, jog kitų asmenų pretenduojančių į neturtinės žalos atlyginimą santykių su mirusiuoju identifikavimas yra fakto klausimas ir priklauso teismo prerogatyvai, kuomet teismas kiekvienu atveju turi ištirti šių asmenų tarpusavio ryšį, jo pobūdį, kokybę, intensyvumą, nuoširdumą, pastovumą, siejantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę, socialinius aspektus, patirtų išgyvenimų intensyvumą ir pasekmes, jų trukmę, sudėtingumą, įtaką tolimesniam gyvenimui, taip pat įvertinant likusių šeimos narių galimybę tęsti/susikurti turėtą ar artimą šeimos modelį. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas minėtiems asmenims neturtinės žalos atlyginimą nepateikė išsamių argumentų, kodėl buvo taikytas išimtinis atvejis priteisiant neturtinės žalos atlyginimą visiems nurodytiems ieškovams, taip pat kodėl teismas priteisė maksimalias neturtinės žalos atlyginimo sumas, nukrypstant nuo teismų praktikos (pvz. kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018 – sesers patirta neturtinė žala, dėl visiškai staigios ir netikėtos brolio mirties, įvertinta 2896 Eur).

3.9. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas rėmėsi vien tik civilinių ieškovų ir jų įstatyminės atstovės paaiškinimais bylos nagrinėjimo metu, tačiau vadovaujantis CK normomis, ieškovas privalo įrodyti savo teiginius, todėl teismas negali laikyti ieškovo aplinkybių įrodytomis, remdamasis vien subjektyviais suinteresuoto asmens paaiškinimais. Pasekmės asmens sveikatai (susirgo depresija, vartoja vaistus), nepilnamečių asmenų raidai (kaip nurodo ieškovė L. P.), emocinė būklė turi būti pagrįstos ir įrodytos objektyviais įrodymais, t. y. tam tikros srities specialistų, gydytojų duomenimis, išvadomis. Tik esant objektyviems medicininiams dokumentams, teismas gali vertinti ar yra/buvo nustatytos pasekmės asmens sveikatai, kokios trukmės šios pasekmės (trumpalaikės, tęstinės, reikalaujančios ilgalaikio gydymo) ir neturtinės žalos atlyginimo sumą vertinti, kaip lėšas būtinas asmens būklei grąžinti į maksimaliai priartintą būseną iki įvykio. Pasak civilinio atsakovo atstovo, nesant duomenų, jog dėl netekties patirtos kančios ir dvasinai sukrėtimai konkrečiu atveju yra progresuojantys, nėra pagrindo teigti, kad ieškovai dėl išgyvenimų ateityje nebegalės gyventi pilnaverčio gyvenimo.

3.10. Dėl žuvusiojo K. Ž. mirties civilinius ieškinius pareiškė jo mama V. Ž., tėvas S. Ž. ir sesuo A. Ž.. Pažymima, kad civilinis atsakovas motinai V. Ž. ir tėvui S. Ž. išmokėjo po 15 000 eurų neturinės žalos atlyginimui. Civilinis atsakovas, neneigdamas tėvų patirtos netekties, mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kiekvieno iš tėvų neturtinę žalą vertino maksimalia 35 000 eurų suma, viršijančia teismų praktikoje priteisiamą sumą (26 065 eurų) ir papildoma iš civilinio atsakovo draudimo bendrovė priteisė po 20 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju, laikantis kasacinio teismo nurodytos pozicijos, būtina atsižvelgti į tai, jog žuvusysis K. Ž. buvo pilnametis asmuo, vedantis savarankišką gyvenimą, gaunantis pajamas ir kuriantis socialinius ryšius. Taip pat pažymima, kad šeimos nariai gyvena skirtingose šalyse, kas atitinkamai patvirtina, jog nebuvo vedamas bendras šeimos ūkis ir kasdieniame gyvenime asmenys nebėra priklausomi vienas nuo kito. Atitinkamai šią situaciją neva patvirtina ir civilinio ieškinio reikalavimas priteisti turtinę žalą už notaro paslaugas, kurias sudarė išlaidos dėl K. Ž. palikimo priėmimo. Be skunde cituotos teismų praktikos, apeliantas remiasi Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2005-945/2019, kurioje teismas ieškovams priteisė po 18 750 eurų neturtinės žalos atlyginimo, taip pat Kauno apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-374-317/2020, kurio teisėjų kolegija sprendė, jog teisingas ir protingas neturtinės žalos atlyginimo dydis žuvusiojo motinai, kaip ir mirusiojo sūnums, yra 10 000 eurų, o mirusiojo seseriai – 6 000 eurų.

3.11. Pažymima, kad žuvusiojo K. Ž. seseriai A. Ž. pirmosios instancijos teismas priteisdamas 20 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos išimtinumo aspekto tiek dėl asmenų rato, kuriems priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas, tiek dėl pačios neturtinės žalos įvertinimo sumos. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad neigiamus emocinius išgyvenimus dėl asmens mirties gali patirti labai platus jo giminaičių ratas, tačiau išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą, juolab priteisiant neturtinės žalos sumą, analogišką priteisiamoms sumoms, kuomet mažamečiai vaikai netenka pačio svarbiausio asmens gyvenime – tėvo ar motinos (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-235-628/2020 ir 2K-219-628/2020). Pasak draudimo bendrovės atstovės, būtina atsižvelgti į tai, jog ieškovė A. Ž. yra pilnametis, suaugęs, brandus asmuo, galintis savarankiškai kurti gyvenimą ir įvairius socialinius ryšius, įgyti/keisti profesiją, gyvenamąją ir socialinę aplinką, turintis realią galimybę kurti atskirą šeimą, todėl yra pagrindas vertinti, jog brandžiam asmeniui yra lengviau išgyventi artimojo netektį ir laikui bėgant grįžti į pilnavertį gyvenimą. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė ir nemotyvavo, kodėl suaugusiam asmeniui, turinčiam aiškią pasaulėžiūrą, savarankišką gyvenimą priteista neturtinė žala yra gerokai didesnės nei kitų šioje byloje ieškovais esančių brolių/seserų bei visiškai neatitinka teismų praktikos.

3.12. Civilinis atsakovas supranta, jog neabejotinai, atsitikus skaudžiam įvykiui, kiekvienas asmuo į patirtą stresą, psichologinius ir dvasinius išgyvenimus, reaguoja skirtingai, tačiau būtent teismas turi būti ir išlikti objektyvus, ir siekti išlaikyti tinkamą teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų taikymą, atsižvelgti į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose bei nesudaryti prielaidų vertinti, jog byloje civiliniu atsakovu esant draudimo bendrovei, išsiplečia nukentėjusiųjų ratas ir/ar nukrypstant nuo teismų praktikos, didinamos priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo sumos.

4. Atsiliepimu į civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo apeliacinį skundą nukentėjusiųjų L. P., L. N., L. N., D. N., V. Ž., A. Ž. ir S. Ž. atstovas advokatas Aivaras Alimas ir Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Vytautas Gataveckas prašo civilinio atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo išspręstas nukentėjusiesiems ir civiliniam ieškovams atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimas, t. y. skunde keliamas CK 6.250 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios neturtinės žalos dydžio nustatymą, aiškinimas ir taikymas, taip pat keliamas klausimas dėl CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, kuriuo apibrėžiamas asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, ratas.

6. Pirmiausia pažymėtina, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose, analogiško pobūdžio, bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235-628/2020), taigi teismai, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017, 3K-3-242-421/2019, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečioje byloje negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018). Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo civilinius ieškinius pateikusiems nukentėjusiesiems, teismas rėmėsi tik civiliniuose ieškiniuose nurodytais bei teisiamojo posėdžio metu išsakytais paaiškinimais, savo sprendimo dėl priteistinos neturinės žalos dydžio nepagrindė aktualia teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, tačiau pagrindo nesutikti su priteistais neturtinės žalos dydžiais žuvusiųjų tėvams, broliams bei seserims teisėjų kolegija pagrindo neturi.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra pasisakęs, kad moralinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos skriaudos neretai apskritai niekaip (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinė, emocinė ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą <...>. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriamas vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialiosios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas byloje Nr. 23/04).

8. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą bendriausia prasme yra reglamentuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CK 6.250 straipsnyje. Šių nuostatų kontekste neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybe bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybe, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

9. Akcentuotina ir tai, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, jog CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtintas baigtinis asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl gyvybės atėmimo, sąrašas. Aiškindamas šią nuostatą dėl asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kasacinis teismas yra pripažinęs, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens mirties atveju turi ir mirusiojo tėvai, nepaisant darbingumo ir išlaikymo arba teisės gauti iš mirusiojo išlaikymą faktų egzistavimo, jeigu santykiai su mirusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Plėtojant pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, konstatuota, kad ir mirusiojo broliai, seserys turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jeigu juos ir mirusįjį siejo stiprūs emociniai ryšiai, tarp jų buvo susiformavę artimi ir glaudūs santykiai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas civilinių ieškovų ir nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo, žuvusiųjų tėvams (V. Ž., S. Ž. ir L. P.) be jau draudimo bendrovės išmokėtos 15 000 eurų sumos, papildomai priteisė po 20 000 eurų neturtinei žalai atlyginti; žuvusiojo K. Ž. seseriai A. Ž. – 20 000 eurų neturtinei žalai atlyginti; žuvusiojo M. N. seseriai D. N., atstovaujamai L. P. – 10 000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti, broliui L. N., atstovaujamam L. P. – 15 000,00 eurų neturinei žalai atlyginti ir močiutei L. N. – 20 000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinį skundą pateikęs civilinis atsakovas nesutinka su žuvusiųjų tėvams priteista papildoma 20 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti, mano, jog išmokėta 15 000 eurų suma yra pakanka nukentėjusiųjų patirtiems išgyvenimams kompensuoti, taip mano, jog žuvusiųjų seserų, brolio ir močiutės civiliniai ieškiniai turėjo būti atmesti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su civilinio atsakovo pozicija ir mano, jog teisę į neturinės žalos atlyginimą turi ir mirusiųjų seserys, broliai bei močiutė, jeigu juos siejo stiprūs emociniai ryšiai, tarp jų buvo susiformavę artimi ir glaudūs santykiai.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo gyvybės atėmimo atvejais, yra nurodęs, kad kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (tėvo, motinos, vaiko). Netekus vaiko, yra nutraukiamas ryšys, susijęs su tėvų praeitimi, dabartimi ir natūralia laukiama ateitimi. Vaikai yra kiekvienų tėvų gyvenimo realybės dalis, todėl, kai jos netenkama, tėvų pasaulis negrįžtamai sukrečiamas ir keičiasi, o tais atvejais, kai ši netektis yra netikėta, dvasinės netekties skausmas yra ypač didelis ir komplikuotas. Asmens teisė į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, yra vienos iš svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar neįmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. Konstitucijos 19 straipsnyje įtvirtinta viena svarbiausių žmogaus prigimtinių teisių – teisė į gyvybę. Šiame straipsnyje nurodyta, kad žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas. Demokratinių šalių teisėje žmogaus gyvybė pripažįstama aukščiausia vertybe. Dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes ją sunaikinus, gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas (kasacinė nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-119/2009, 3K-3-2091075/2020, e3K-3-181-611/2020). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisės į gyvybę, kaip pačios aukščiausios ir svarbiausios vertybės, absoliutumą, ryšio tarp tėvų ir vaikų ypatingumą, išskirtinumą ir nepakeičiamumą, konstatuoja, kad faktinėms aplinkybėms, jog vaiko mirtis sukėlė jo tėvams didelę neturtinę žalą, įrodinėti taikytinas žemas įrodinėjimo standartas – didelės neturtinės žalos patyrimas tokiais atvejais iš esmės gali būti preziumuojamas. Todėl civilinio atsakovo argumentai dėl neturinės žalos pagrindimo objektyviais įrodymais atmetamas kaip nepagrįstas.

12. Dėl žuvusiojo M. N. artimiesiems priteistos neturtinės žalos visų pirma pažymėtina tai, kad žuvusysis buvo labai jauno amžiaus, gimęs (duomenys neskelbtini), nusikaltimo padarymo dieną jam buvo 18 metų, jis buvo nukentėjusiosios L. P. pirmagimis, kai ji laukėsi M. N., autoavarijoje žuvo jos sutuoktinis. Todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog tarp pirmagimio sūnaus, kurį akivaizdu nukentėjusioji augino viena, ir jo mamos buvo susiklostę itin glaudūs ir artimi santykiai. Bylos duomenimis nustatyta, kad žuvusysis buvo tik baigęs 11-tą klasę, nukentėjusiosios teigimu, gerai mokėsi, planavo studijuoti, savo šeimos dar nebuvo sukūręs, ir akivaizdu, kad motina puoselėjo viltį ir lūkesčius, kad sūnus baigs studijas, kada nors sukurs šeimą, turės vaikų, kuriuos ji padės auginti, džiaugsis anūkais, kad jie visi kartu sutiks šeimos šventes, taip pat, kad sūnus ja pasirūpins senatvėje. Staigi ir netikėta vaiko mirtis mamai sukėlė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį skausmą, kuris dėl nepataisomų nusikaltimo pasekmių iki šio yra itin didelis. Kolegija neturi pagrindo netikėti nukentėjusiąja, kad dėl sūnaus netekties jai pablogėjo sveikata, kad tai atsiliepė jos gyvenimo kokybei, ir priešingai nei teigia apeliacinį skundą pateikęs civilinis atsakovas, skausmo ir dvasinių išgyvenimų negali kompensuoti dar du šeimoje augantys vaikai ir nukentėjusiosios mama – žuvusiojo močiutė, tačiau priešingai. Likę gyvi broliai ir seserys netenka šeimos nario, žaidimų draugo, konkurento ir tam tikrais atvejais – įprasto tėvų dėmesio. Dažnai tokiems vaikams tenka išgyventi audringas tėvų jausmų reakcijas, kurios atsiranda iš nerimo ir baimės prarasti likusius vaikus. Tėvai, mirus vienam iš vaikų, neretai sumažina reikalavimus likusiems savo vaikams, kartais tėvai nori ar net verčia vaiką būti panašiu į mirusį brolį ar seserį, o tai trukdo jam tapti savimi.

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu dėl M. N. mirties neturtinę žalą taip pat priteisė ir nukentėjusiais pripažintiems broliui ir seseriai bei močiutei. Be jau paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog tarp brolių, seserų bei močiutės buvo susiformavęs šeiminis ryšys, kadangi jie gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, o netikėta M. N. mirtis ieškovams sukėlė dvasinį sukrėtimą ir skausmą didelius emocinius ir dvasinius išgyvenimus, taip pat negrįžtamai buvo prarastas ir brolio rūpestis bei jo parama. Tačiau pirmosios instancijos teismas, pagrįstai dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiesiems mažamečiams priteisė skirtingas neturtinės žalos atlyginimo sumas. Šiuo konkrečiu atveju pažymima, kad žuvusiojo seseriai yra 6 metai, o broliui 8 metai, todėl neabejotina, kad tarp brolių buvo glaudesnis ir ilgesnis ryšys, be to, pati nukentėjusioji L. P. parodė, kad nors vaikų emocinė būklė ir prasta, tačiau mažoji (D. N.) mažiau ką supranta. Visgi, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistu neturtinės žalos dydžiu nukentėjusiąja pripažintai M. N. močiutei L. N.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios argumentais, jog tarp jos ir žuvusio anūko buvo glaudus ryšys, kad jis jai skyrė daug dėmesio, padėdavo atlikti buities darbus, buvo parama ir paguoda, tačiau BPK 38 straipsnyje, BK 248 straipsnyje nurodytiems šeimos nariams ir artimiems giminaičiams – broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams – kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtinais atvejais. Nors teisėjų kolegija nekvestionuoja nukentėjusiosios patirtų išgyvenimų, vis tik nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu, kuris yra artimas sumoms, kurios yra priteisiamos mirusiojo tėvams, broliams, seserims ar vaikams. Šiuo atveju pritartina civilinio atsakovo argumentams, jog nukentėjusiųjų ratas gali būti plečiamas tik išimtinais atvejais, nes teisė tretiesiems asmenims dėl jų artimųjų mirties gauti neturtinės žalos atlyginimą nėra absoliuti. Neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. Atsižvelgiant į paminėtą, pirmosios instancijos teismas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai L. N., vadovaujantis BPK 328 straipsnio 4 dalimi, keičiamas, neturtinės žalos dydį mažinant iki 5 000 eurų.

14. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl žuvusiojo K. Ž. mirties nukentėjusiaisiais buvo pripažinti jo tėvai V. Ž. ir S. Ž., taip pat sesuo A. Ž.. Kaip ir M. N. atveju, taip ir šiuo atveju žuvusiojo tėvams be jau išmokėtos 15 000 eurų sumos papildomai buvo priteista po 20 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Tėvų civilinis ieškinys buvo grindžiamas argumentais, jog su sūnumi turėjo labai artimus ir šiltus santykius, kasdien bendravo telefonu, netikėta ir tragiška sūnaus žūtis sukėlė nedidelį sukrėtimą bei pasimetimą, sūnus daug padėjo tėvui, remontavo namus. Kaip jau buvo minėta, teismų praktikoje konstatuota, jog vaikai yra kiekvienų tėvų gyvenimo realybės dalis, todėl, kai jos netenkama, tėvų pasaulis negrįžtamai sukrečiamas ir keičiasi, o tais atvejais, kai ši netektis yra netikėta, dvasinės netekties skausmas yra ypač didelis ir komplikuotas. Vien tai, kad žuvusysis ir jo tėvai gyveno skirtingose valstybėse, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovus bei jų sūnų siejo mažiau emociškai tvirti santykiai, nėra nustatyto pakankamo pagrindo teigti, kad fizinis atstumas visiškai susilpnino ir (ar) panaikino ieškovus bei jų sūnų siejusius emocinius ryšius. K. Ž. buvo jauno amžiaus, gimęs (duomenys neskelbtini), taigi nusikaltimo padarymo dieną jam buvo 21 metai, kaip ir žuvusiojo N. N. atveju, K. Ž. savo šeimos dar nebuvo sukūręs, todėl jo tėvai taip pat puoselėjo viltį ir lūkesčius, kad sūnus kada nors sukurs šeimą, turės vaikų, kuriuos jie padės auginti, džiaugsis anūkais, kad jie visi kartu sutiks šeimos šventes, taip pat, kad sūnus jais pasirūpins senatvėje, kaip tai darė iki žūties.

15. Dėl K. Ž. mirties neturtinė žala buvo priteista ir jo seseriai A. Ž., kuri su mirusiuoju turėjo itin glaudų tarpusavio ryšį, jis buvo vienintelis brolis, daugiau brolių ir seserų nukentėjusioji neturi. Kartu su broliu ji gyveno tiek Lietuvoje, tiek ir Islandijoje, kartu dirbo, kasdien bendravo, kartu keliavo. Dėl brolio žūties A. Ž. sunkiai užmiega, kiekvieną dieną tikrina telefoną ar nėra žinučių nuo brolio. Neabejotina, kad nukentėjusiajai dėl brolio netekties teko patirti dvasinius išgyvenimus, dėl kurių ji patyrė neturtinę žalą. Nors seserims kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtinais atvejais, tačiau konstatavus tarp žuvusiojo ir jo sesers buvusius artimus šeimyninius santykius, jų glaudų ryšį bei tai, kad be K. Ž. kitų brolių ir seserų A. Ž. neturi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu sumažintu priteistinos nukentėjusiajai A. Ž. neturtinės žalos dydžiu, kuris neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei formuojamai teismų praktikai, todėl keisti nuosprendį šiuo klausimu nėra teisinio pagrindo.

16. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui/motinai). Su tokiais apelianto argumentais pagrindo nesutikti nėra, tačiau pažymima, kad tokie neturtinės žalos dydžiai neretu atveju priteisiami tais atvejais, kai padaroma nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 5 dalyje, t. y. kai eismo įvykio metu žūsta žmogus, tačiau nagrinėjamu atveju buvo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 6 dalyje, kurio kvalifikuojantis požymis yra apsvaigimas nuo alkoholio. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje neginčijamai konstatuota, kad nuteistasis R. K. padarė kelis ir itin šiurkščius KET pažeidimus. O būtent, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 3,24 promilės girtumas, viršijo leistiną greitį važiuodamas gyvenviete ir atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį automobilį, kurį vairavo K. Ž.. Be to, tokie neturtinės žalos dydžiai buvo priteisiami iki įsigaliojant naujai Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcijai. Nuo 2018 m. lapkričio 1 d. galiojančio įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Grįsdamas savo teiginius dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimo žuvusiųjų tėvams, bei prašydamas atmesti žuvusiųjų brolio, seserų ir močiutės civilinius, civilinis atsakovas vadovaujasi teismų praktika, kuri nėra analogiškai nagrinėjamai situacijai: civilinėje byloje Nr. e2A-2005-945/2019 buvo sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos priteisimo tyčinio nužudymo atveju; baudžiamojoje byloje Nr. 1A-374-317/2020 asmuo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį (žuvusiojo motinai ir sūnums priteista po 10 000 eurų, o seseriai – 6 000 eurų); baudžiamojoje byloje Nr. 1A‑227-966/2020, asmuo taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį (mamai dėl sūnau mirties buvo priteista 10 000 eurų, tėvui – 2 000 eurų, gyvenimo draugei – 15 000 eurų); civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020 buvo sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos priteisimo, kuomet eismo įvykio metu mirė ieškovės jos sutuoktinis, motina, o pati ieškovė patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą (bendroje sumoje jai buvo priteista 75 000 eurų neturtinei žalai atlyginti).

17. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydis visiems nukentėjusiesiems, išskyrus žuvusiojo M. N. močiutę, atitinka teismų praktikoje bendrai matomus priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Pažymima, kad iš nusikalstamu elgesiu sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems buvo padaryta neatsargiais nusikalstamais R. K. veiksmais, kuriais sukeltos nepataisomos pasekmės – žuvo du žmonės. Pabrėžtina, kad R. K. transporto priemonę vairavo neblaivus, nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas iš karto net kelis KET reikalavimus, sukėlė eismo įvykį. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžiai tėvams, broliui ir seserims yra per dideli. Baudžiamosiose bylose dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kai eismo įvykio metu žūsta žmonės, jų artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 4344 iki 90 000 eurų (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188/2009, 2K-379-697/2018, 2K-85-628/2019, 2K-268-693/2019, 2K-219-628/2020). Tačiau, minėta, teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos.

18. Be to, būtina atsižvelgti į Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisas, kurių 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra numatyta, jog nuo 2018 m. lapkričio 1 d. nustatoma 5 000 000 eurų suma dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Kaip matyti iš Aiškinamojo Rašto dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 11, 14, 15, 19 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto, šiuo pakeitimu panaikinta neturtinės žalos riba ir nustatyta, jog motorinių transporto priemonių valdytojų privalomasis civilinės atsakomybės draudimas turi apimti nematerialinės žalos, kurią patyrė per eismo įvykį žuvusių asmenų artimieji, atlyginimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nurodyta 5 000 000 Eur suma apima tiek neturtinės, tiek ir turtinės žalos atlyginimą, o taip pat yra dalijama atsižvelgiant į nukentėjusiųjų skaičių, kurių gali būti ir žymiai daugiau nei tik vienas asmuo. Šie pakeitimai taip pat indikuoja įstatymų leidėjo norą apsaugoti platesnį ratą nukentėjusiųjų asmenų, kurie dėl tam tikrų eismo įvykių patiria atitinkamo dydžio turtinę ar neturtinę žalą. Jeigu padarytos žalos sumos viršija minėtas ribas, likusią dalį nukentėjusiesiems padengia pats draudėjas. Pagal TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalį išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-628/2019).

19. Konkrečiu atveju matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti neviršija TPVCAPDĮ įstatymu nustatytų ribų. Nors pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą priteistinas sumas nustatyti didesnes, nei bendras vidurkis pagal minėtą teismų praktiką, tačiau aptartų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista piniginė kompensacija nukentėjusiųjų patirtai neturtinei žalai atlyginti nėra aiškiai per didelė, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl apeliacinis skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažinimo tenkinamas tik ta apimtimi, kuria žuvusiojo M. N. močiutei priteista 20 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

20. Apeliaciniame skunde civilinis atsakovas nepateikia argumentų kodėl nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiajai V. Ž. priteistos turtinės žalos priteisimo turėtų būti panaikinta, tik abstrakčiai nurodo, kad nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai visa apimtimi turėtų būti atmesti. Taigi akivaizdu, kad civilinį ieškinį prašoma atmesti ir dalyje dėl turtinės žalos priteisimo.

21. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turtinė žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiajai V. Ž. ir turėtas 58,61 eurų išlaidas notaro paslaugoms apmokėti.

22. Nagrinėjamu atveju matyti, jog apeliacinį skundą pateikusi draudimo bendrovė nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria nukentėjusiajai V. Ž. priteistos išlaidos susijusios su žuvusio sūnaus turto paveldėjimu. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šia apeliacinio skundo dalimi nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nukentėjusiosios V. Ž. išlaidas, susijusias su žuvusio sūnaus turto paveldėjimu, pripažino turtine žala ir ją pagrįstai laikė civilinio atsakovo atlygintinais nuostoliais. Tarp šių išlaidų ir nuteistojo R. K. veikos yra priežastinis ryšys, todėl išlaidos, susijusios su paveldėjimo klausimų tvarkymu, laikytina žala CK 6.249 straipsnio prasme. Šios nukentėjusiosios patirtos išlaidos, laikytinos būtinomis ir protingomis, tiesiogiai priežastiniu ryšiu susijusiomis su jos sūnaus žuvimo išlaidomis. Šiuo atveju nukentėjusiosios pasinaudojimas teise priimti sūnaus palikimą neturi įtakos, kad ir kokia bebūtų tokio jos apsisprendimo priežastis (siekimas išsaugoti žuvusio sūnaus turtą, vertingo turto įgijimas ir pan.) ir nepaneigia šių išlaidų vertinimo, kaip turtinės žalos, kuri tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nuteistojo nusikalstamais veiksmais ir turi būti atlyginama iš materialai atsakingo asmens ar asmenų.

23. Aptartos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia prieiti prie išvados, jog Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendis keistinas tiek, kiek tai yra susiję su priteisto neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai L. N. klausimo netinkamu išsprendimu, todėl apeliacinis skundas šia apimtimi yra tenkinamas, kiti apeliacinio skundo motyvai atmetami kaip nepagrįsti ir kita skundžiamo teismo nuosprendžio dalis yra pripažįstama teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 328 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendį pakeisti.

Iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai L. N. priteistą 20 000 eurų neturtinę žalą sumažinti iki 5 000 (penkių tūkstančių) eurų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.