- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- e2A-2005-945/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18529-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Izolda Nėnienė, Marius Bartninkas
- Atsakovas
- A. S., A. Š.
- Ieškovas
- Š. M., J. M.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.4Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Nijolios Indreikienės ir Izoldos Nėnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1413-886/2019 pagal ieškovų Š. M. ir J. M. ieškinį atsakovams A. S., A. Š. dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai ieškiniu (1 t., e. b. l. 1–9) pašė priteisti iš atsakovų solidariai kiekvienam ieškovui po 28 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovai nurodė, kad 2014 m. sausio 30 d. dėl atsakovo A. S. kaltės kilo eismo įvykis, kurio metu žuvo ieškovų sūnus E. M.. Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį. Automobilio, kurį eismo įvykio metu vairavo A. S. neturėdamas teisės vairuoti, savininkė buvo atsakovė A. Š.. Dėl sūnaus žūties patirtą neturtinę žalą kiekvienas iš ieškovų įvertino 30 000 Eur suma, kartu nurodydami, kad dalį žalos (po 1 250 Eur) atlygino transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikas. Ieškovai akcentavo, kad sūnus buvo protingas, padėdavo namuose, su tėvais palaikė artimus ir šiltus ryšius. Po sūnaus netekties ieškovai neteko gyvenimo džiaugsmo, nebešvenčia švenčių, nebekuria ateities planų, kadangi neteko ypatingai svarbaus šeimos nario. Neturtinei žalai individualizuoti teisiškai reikšminga aplinkybe pripažintinas ir atsakovo A. S. elgesys po padaryto nusikaltimo, t. y. tai, kad atsakovas ėmėsi veiksmų nuslėpti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, kas apsunkino ir prailgino mirties aplinkybių tyrimą ir jų nagrinėjimą teisme. 2019 m. balandžio 15 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu ieškovai pateikė rašytinį pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų atsakovei A. Š. atsisakymo (1 t., e. b. l. 119). Be to, ieškovai teismui pateikė patikslintą ieškinį (1 t., e. b. l. 124–129), kuriuo sumažino bendrą prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumą nuo 57 000 Eur iki 37 500 Eur, kiekvienam ieškovui po 18 500 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į ieškinį (1 t., e. b. l. 68–71) atsakovė A. Š. prašė jos atžvilgiu pareikštus ieškinio reikalavimus atmesti.
3. Atsiliepime į ieškinį (1 t., e. b. l. 112–116) atsakovo kuratorė S. S. nurodė su ieškiniu sutinkanti iš dalies, akcentavo, kad prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma ženkliai viršija teismų praktikoje nurodomą dydį ir prašė ją sumažinti iki 5 000 Eur kiekvienam ieškovui. Kuratorė pažymėjo, kad atsakovas asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, yra nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymo metu objektyviai negalės gauti pajamų. Taip pat iš atsakovo 2017 m. vasario 24 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu yra priteista 17 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo G. L.. Atsakovas turi du nepilnamečius vaikus (gimusius 2013 m. ir 2007 m.), kuriems taip pat turi teikti išlaikymą. Ieškinio reikalavimų patenkinimo atveju atsakovas neturėtų realios galimybės atlyginti neturtinės žalos, netektų intereso tą daryti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 5 d. sprendimu (1 t., e. b. l. 159–164) nutraukė bylos dalį dėl reikalavimų, pareikštų atsakovei A. Š., patikslintą ieškinį tenkino, priteisė ieškovams iš atsakovo po 18 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, po 450 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, priteisė iš atsakovo valstybei 13,03 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą.
5. Ieškovams atsisakius ieškinio reikalavimų atsakovei A. Š., teismas bylos dalį dėl šių reikalavimų nutraukė.
6. Teismas nustatė, kad atsakovas Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžiu yra nuteistas už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. tyčinį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9, 14, 133, 135, 231.4 punktų reikalavimų pažeidimą, kurio pasekmė – ieškovų sūnaus mirtis. Šią aplinkybę teismas įvertino kaip patvirtinančią atsakovo veiksmų neteisėtumą.
7. Pasisakydamas dėl žalos dydžio teismas nurodė, kad sūnaus netekties pasekmės yra nepataisomos. Tarp ieškovų ir žuvusio sūnaus buvo itin artimas ir labai glaudus ryšys, todėl žuvusiojo netektis pažeidžia daugiau dvasinių vertybių, jas giliau paveikia, turi nepalyginamai stipresnę įtaką ir kitų dvasinio pobūdžio praradimų dydžiui. Nenorėdami kelti prisiminimų, ieškovai nebešvenčia švenčių, nebekuria ateities planų.
8. Teismas taip pat pažymėjo, kad baudžiamasis procesas užsitęsė dėl atsakovo nesąžiningumo, siekiant, kad kaltę už jį prisiimtų kitas asmuo, dėl ko kaltinamasis aktas atsakovo atžvilgiu buvo surašytas praėjus daugiau nei dvejiems metams po įvykio. Atsakovas viso baudžiamojo proceso metu kaltės nepripažino, dėl nusikalstamos veikos nesigailėjo, ieškovų neatsiprašė. Sutikdamas su tuo, kad kaltinamasis turi neginčijamą teisę į gynybą, teismas pažymėjo, kad realizuojant šią teisę padaryta žala negali būti vertinama kaip neatlygintina.
9. Teismo vertinimu, ieškovų prašoma priteisti suma nėra nepagrįstai didelė. Atsižvelgęs į atsakovo jauną amžių ir realias galimybes ateityje atlyginti tokio dydžio neturtinę žalą, teismas sprendė, kad mažinti ieškovų prašomos priteisti neturtinės žalos dydį dėl atsakovo turtinės padėties nėra teisinio pagrindo, prašoma priteisti suma atitinka teisingumo ir sąžiningumo principus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu (1 t., e. b. l. 171–174) atsakovo kuratorė A. Š. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą pakeisti, sumažinant kiekvienam ieškovui priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą nuo 18 750 Eur iki 5 000 Eur, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ikiteisminio tyrimo veiksmai ir teisminis procesas yra nuo atsakovo valios nepriklausančios baudžiamojo proceso stadijos. Kaltinamajam nedraudžiama, naudojantis visomis gynybos priemonėmis, gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl yra neteisinga kitame teisminiame procese už tai taikyti kaltinamajam atsakomybę. Kita vertus, nei ikiteisminiame tyrime, nei teismo nuosprendyje nebuvo pripažinta, kad atsakovas piktnaudžiavo procesu.
1.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 5 dalis numato, kad asmuo gali būti atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės ar ji gali būti mažinama dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų, kurie padidino žalą. Ieškovai neturėjo pareigos patys dalyvauti visuose baudžiamojo proceso veiksmuose. Jeigu ieškovai savo noru nusprendė intensyviai dalyvauti procese ir išgyventi su tuo susijusias neigiamas emocijas, jie patys pasirinko realizuoti tokią savo teisę.
1.3. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-212-318/2018 yra išaiškinęs, kad teismų praktikoje nuo 2015 m. pastebima tendencija, jog nukentėjusiesiems, patyrusiems neturtinio pobūdžio žalą dėl jų artimųjų tyčinio (esant netiesioginės tyčios kaltės formai) nužudymo (be kvalifikuojančių pagrindų), priteisiami neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 1 448 Eur iki 14 481 Eur, todėl pagal formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo tokio pobūdžio bylose, ieškovams priteistinos sumos neturėtų viršyti 15 000 Eur. Pirmos instancijos teismas į šiuos argumentus neatsižvelgė ir priteisė didesnes sumas.
1.4. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas siekiant, kad žalą padaręs asmuo turėtų realią galimybę atlyginti teismo priteistą žalą, nes priešingu atveju neturtinės žalos atlyginimo priteisimas būtų tik formalus ir neatitiktų savo tikrosios paskirties. Byloje nustatyta, kad atsakovas neturi jokio registruotino turto, neturi pajamų, šiuo metu slapstosi nuo teisėsaugos, todėl tikėtina, kad neužsiima jokia oficialia veikla. Vertinant atsakovo turtinę padėtį yra aktualūs ir atsakovo esami bei būsimi kreditoriniai įsipareigojimai: 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžiu iš atsakovo priteista iš viso 18 805,48 Eur turtinės ir neturtinės žalos, proceso išlaidų atlyginimo nukentėjusiai G. L.. Atsakovas turi du nepilnamečius vaikus, kurių išlaikymui atsakovo sutuoktinė teisme nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje reikalauja iš atsakovo priteisti po 215 Eur/mėn. (bendra suma iki vaikų pilnametystės sudarytų 45 000 Eur). Jeigu atsakovas būtų nedelsiant sulaikytas teisėsaugos ar savanoriškai pasiduotų, iš įkalinimo įstaigos į laisvę jis išeitų 43 m. amžiaus, tuo metu jo įsiskolinimai sudarytų apie 100 000 Eur. Tokia situacija lemtų, kad atsakovas visą likusį gyvenimą iš esmės turėtų dirbti, kad grąžintų įsiskolinimus, atlygintų žalą, jis negalėtų gauti paskolos ir kurti savo gyvenimo. Dideli piniginiai įsiskolinimai, kuriuos, gaunant vidutinį darbo užmokestį, būtų sunku padengti iki gyvenimo galo, labai tikėtina, eliminuotų atsakovo motyvaciją siekti žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., e. b. l. 5–8) ieškovai prašo skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovo įgyvendinant teisę į gynybą atlikti veiksmai siekiant nuslėpti nusikalstamos veikos aplinkybes, kuriais buvo apsunkintas ar prailgintas ikiteisminis tyrimas ir/ar bylos nagrinėjimas teisme, bei prailgintos ieškovų dvasinės kančios ir emociniai išgyvenimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018 buvo pripažinti neturtinei žalai individualizuoti teisiškai reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis. Būtent šiuo aspektu nagrinėjama byla skiriasi nuo apeliaciniame skunde cituojamos teismų praktikos. Ieškovai taip pat pažymėjo, kad būtent jų aktyvus dalyvavimas procese nulėmė teisingą baudžiamojo proceso baigtį, užkirto kelią atsakovui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą teismas turi vertinti ne tik žalą padariusio asmens turtinę padėtį, esamą bylos nagrinėjimo metu, bet ir kitas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos jo turtinei padėčiai ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-699/2017). Šioje nutartyje kasacinis teismas pažymėjo, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Jeigu atsakovas nebūtų pasislėpęs po nuosprendžio priėmimo, jis jau būtų atlikęs virš 2 m. laisvės atėmimo bausmės, t. y. atsakovas tyčiniais veiksmais atitolina tą momentą, kai galėtų pradėti darbinę veiklą ir turtinių prievolių vykdymą. Be to, jei jis pataisos namuose gerai elgtųsi, atsižvelgiant į jam paskirtos bausmės dydį, turėtų galimybę išeiti į laisvę atlikęs 2/3 bausmės, o tai leistų darbinę veiklą pradėti dar anksčiau. Būtina vertinti ir egzistuojančią galimybę dirbti pataisos namuose. Nurodytas aplinkybes ieškovai nurodė vertinantys kaip patvirtinančias, kad skunde įvardintos kliūtys vykdyti turtines prievoles yra sąlygotos paties atsakovo sukurtų subjektyvių priežasčių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Ginčas byloje kilo dėl ieškovų reikalavimo taikyti atsakovui deliktinę civilinę atsakomybę pagrįstumo. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovai privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, jis turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
14. Nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniu skundu nėra ginčijamas atsakovo neteisėtų veiksmų faktas, kuris yra konstatuotas įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-493/2017 (1 t., e. b. l. 27–41) atsakovas nuteistas už tai, kad 2014 m. sausio 30 d. tyčia pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 133, 135, 231.4 punktų reikalavimus, vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, viršijo gyvenvietėje leistiną maksimalų 50 km/h greitį, važiavo nuo 144 km/h iki 153,9 km/h greičiu, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas – matomumą tamsiu paros metu, eismo intensyvumą mieste, pėsčiųjų perėjų buvimą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl to sukėlė eismo įvykį, kurio metu kito automobilio vairuotojai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o to paties automobilio keleivis (ieškovų sūnus) žuvo. Nuosprendyje taip pat konstatuota tyčinė atsakovo kaltės forma. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, šis nuosprendis paliktas nepakeistas Lietuvos apeliaciniame teismui 2017 m. liepos 14 d. nutartimi išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka (bylos Nr. 1A-324-495/2017).
15. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama ir priežastinio ryšio sąlyga, t. y. aplinkybė, kad ieškovai, kurie yra žuvusiojo tėvai, dėl sūnaus mirties patyrė dvasinius išgyvenimus, kurie sąlygoja neturtinės žalos atsiradimą. Teikdama apeliacinį skundą atsakovo kuratorė iš esmės ginčija neturtinės žalos dydžio pagrįstumą, taip pat akcentuoja, kad dalies žalos atlyginimo ieškovai negali reikalauti, kadangi patys turi prisiimti atsakomybę už žalos atsiradimą.
16. Įvertinusi skundo argumentus dėl mišrios kaltės taikymo pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime ir ieškovų atsiliepime į apeliacinį skundą, ikiteisminio tyrimo ir viso baudžiamojo proceso trukmę sąlygojo netinkamas atsakovo elgesys, nurodant tikrovės neatitinkančias įvykio aplinkybes. Kaip matyti iš į bylą pateikto 2014 m. spalio 28 d. kaltinamojo akto (1 t., e. b. l. 13–15) turinio, dėl to, kad atsakovas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, jog jis nevairavo transporto priemonės, kuria sukeltas eismo įvykis, bet buvo transporto priemonės keleivis, o kaltę prisiėmė į eismo įvykio vietą vėliau atvykęs D. V., pradiniai kaltinimai buvo pareikšti būtent D. V.. Tik prokuroro prašymu grąžinus bylą tyrimui papildyti (1 t., e. b. l. 16–17), iš liudytojų parodymų paaiškėjo tikrasis kaltininkas, kuriam kaltinamasis aktas surašytas praėjus daugiau nei dvejiems metams po įvykio (1 t., e. b. l. 18–26). Esant tokiai situacijai ieškovai, kurie, jų sūnui žuvus įvykio metu, buvo suinteresuoti nusikaltimo išaiškinimu, dalyvaudami tyrimo veiksmuose ir teisminiame nagrinėjime negali būti vertinami kaip patys prisidėję prie patirtų dvasinių išgyvenimų. Kaip teisingai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018 išaiškino, kad atsakovo įgyvendinant teisę į gynybą atlikti veiksmai siekiant nuslėpti nusikalstamos veikos aplinkybes, kuriais buvo apsunkintas ar prailgintas ikiteisminis tyrimas ir/ar bylos nagrinėjimas teisme bei prailgintos nukentėjusiųjų dvasinės kančios ir emociniai išgyvenimai, pripažinti neturtinei žalai individualizuoti teisiškai reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis. Kitaip tariant, atsakovo kalti veiksmai pasireiškė ne tik eismo įvykio, kurio metu žuvo ieškovų sūnus, sukėlimu, bet ir tyčiniu siekiu išvengti atsakomybės, nulėmusiu sudėtingesnį teisminį procesą bei su tuo susijusius papildomus ieškovų išgyvenimus, t. y. žala buvo padaryta išskirtinai atsakovo veiksmais, ieškovai niekaip neprisidėjo prie žalos padidėjimo. Priešingai, siekis aktyviais veiksmais užtikrinti, kad būtų įgyvendintas teisingumas, galėjo būti sąlygotas suvokimo, kad elgiantis pasyviai tikrasis kaltininkas gali išvengti atsakomybės, kas tik dar labiau padidintų dvasinį skausmą praradus sūnų.
17. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo kuratorės pozicija dėl atlygintinos žalos dydžio mažinimo konstatavus mišrią kaltę yra nesuderinama su CK 6.270 straipsnio 1 dalies nuostata, jog didesnio pavojaus šaltinio, kuriuo laikoma transporto priemonė, valdytojas privalo atlyginti visą žalą, jeigu neįrodo nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Šio atveju nebuvo nustatyta, kad ieškovai savo veiksmais didino žalą, o jų veiksmus vertinti kaip tyčią ar didelį neatsargumą, juo labiau nėra pagrindo.
18. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra per didelis. Kaip matyti iš skundo turinio, atsakovo kuratorė neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, kad ieškovus ir jų žuvusį sūnų siejo itin artumas ryšys, kas lėmė reikšmingus išgyvenimus netekus artimo žmogaus. Nesutikimas su skundžiamu sprendimu yra grindžiamas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-212-318/2018 pateikta pozicija dėl įprastai tokio pobūdžio bylose priteisiamų žalos atlyginimo dydžių, kurie yra mažesni už nagrinėjamoje byloje priteistą sumą, taip pat aplinkybėmis, kad teisės į gynybą įgyvendinimas negali būti vertinamas kaip sąlyga neturtinės žalos atlyginimui padidinti, jog žalos dydis turi būti mažinamas atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį. Įvertinusi šiuos skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi keletą reikšmingų aplinkybių:
7.1. Skundo motyvo, kad teisės į gynybą įgyvendinimas negali būti vertinamas kaip sąlyga neturtinės žalos atlyginimui padidinti, pagrįstumą paneigia nutarties 16 punkte cituota kasacinio teismo praktika, kur, skirtingai nei nurodo atsakovo kuratorė, netinkamas kaltinamojo elgesys, apsunkinęs ikiteisminį tyrimą ir prailginęs teisingumo vykdymo procesą, pripažintas pakankama sąlyga, individualizuojant neturtinės žalos dydį priteisti nukentėjusiesiems didesnę žalos atlyginimo sumą, nei suma, kuri būti priteista tuo atveju, jeigu kaltinamasis, vengdamas atsakomybės, nebūtų teikęs tikrovės neatitinkančių duomenų.
7.2. Kartu nutarties 18.1 punkte nurodyta aplinkybė yra reikšminga ir vertinant apeliacinio skundo argumentą dėl galimo nukrypimo nuo formuluojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde cituojamame Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-212-318/2018 priimtame nuosprendyje nurodžius, jog pastebima tendencija, kad nukentėjusiesiems, patyrusiems neturtinio pobūdžio žalą dėl jų artimųjų tyčinio (esant netiesioginės tyčios kaltės formai) nužudymo (be kvalifikuojančių pagrindų), priteisiami neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 1 448 Eur iki 14 481 Eur, kartu pabrėžta, jog neturtinės žalos įvertinimą pinigine išraiška lemia konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių visuma. Pažymėtina, kad teismas nurodytoje byloje priteisė jo paties nurodytas ribas viršijančią žalos atlyginimo sumą dviem nukentėjusiesiems (po 15 000 Eur), nors, kaip teisingai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, minėtoje byloje nebuvo konstatuotos jokios specifinės aplinkybės. Pabrėžtina, kad minėtoje byloje kaltinamajai buvo paskirta švelnesnė bausmė (8 m. laisvės atėmimo) nei atsakovui (už nusikaltimą ieškovų sūnaus atžvilgiu – 11 m. laisvės atėmimo). Be to, nurodytoje byloje buvo konstatuota, kad kaltinamoji labai išgyveno dėl padaryto nusikaltimo, kai nagrinėjamoje byloje atsakovas ne tik nebuvo kritiškas savo veiksmų atžvilgiu, bet ir klaidindamas tyrimą atlikusius pareigūnus ir teismą siekė išvengti atsakomybės.
7.3. Kad atsakovas nėra kritiškas savo veiksmų atžvilgiu, patvirtina ir jo veiksmai po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo pasislepiant ir neteisėtai siekiant išvengti bausmės vykdymo. Ši aplinkybė atskleidžia apeliacinio skundo argumentų dėl to, kad skundžiamu sprendimu nustatytas žalos dydis atsakovui yra per didelis dėl jo ribotų galimybių gauti pajamų iš darbinės veiklos, subjektyvumą. Atsakovas vengia vykdyti jam paskirtą bausmę, vengia gauti pajamų, t. y. ignoruoja jam nustatytas prievoles. Tokio atsakovo elgesio vertinimas jo naudai mažinant jo neteisėtų veiksmų pagrindu atsiradusių prievolių apimtį būtų nesuderinamas su teisingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimu.
7.4. Įvertinusi skundo argumentą, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgti į atsakovo turtinę padėtį, teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime, turi būti vertinama ne atsakovo turtinė padėtis žalos padarymo ar teismo sprendimo priėmimo metu, bet ir jo galimybės ateityje gauti pajamų ir jas panaudoti savo prievolėms įvykdyti. Kaip minėta nutarties 18.3 punkte, ieškovo galimybėms vykdyti turtines prievoles neigiamos įtakos turi subjektyvus paties atsakovo elgesys, nukreiptas į piktybišką savo netinkamų veiksmų pasekmių ignoravimą. Kartu pabrėžtina, kad, kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-493/2017 turinio, to paties įvykio metu nukentėjusiai G. L. už sunkų sveikatos sutrikdymą buvo priteistas nedaug mažesnis 17 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas, nors atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmės jos atžvilgiu, neabejojant jų reikšme ir sudėtingumu, negali būti sulyginamos su pasekmėmis, sąlygojamomis tyčinio gyvybės atėmimo. Vien aplinkybė, kad ieškovai ieškinį pareiškė savarankiškame procese po to, kai įsiteisėjo nuosprendis baudžiamojoje byloje, negali būti vertinama kaip pagrindas spręsti, kad jiems turi būti priteisiamas mažesnis neturtinės žalos atlyginimas.
7.5. Kartu teismas pažymi, kad ieškovai bylos nagrinėjimo metu tikslindami ieškinį ir taip sumažino iš atsakovo prašomą priteisti neturtinės žalos sumą. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs specifinių sąlygų egzistavimą – ne tik ieškovų ir jo sūnaus artimo ryšio sąlygotus ieškovų dvasinius išgyvenimus, bet ir atsakovo netinkamų procesinių veiksmų sąlygotus papildomus išgyvenimus ir jo neteisėtą elgesį toliau bloginant savo turtinę padėtį (nesiimant veiksmų, kad ši padėtis gerėtų), pagrįstai konstatavo, kad ieškovų prašoma priteisti suma negali būti vertinama kaip nepagrįstai didelė.
19. Apibendrindama nutarties 18 punkte nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tarp šalių susiklosčiusį teisinį santykį, sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skunde nebuvo pateikta savarankiškų argumentų dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas priteisti procesines palūkanas, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl, pripažinus, kad klausimas dėl pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo tenkinimo buvo išspręstas tinkamai, paliktina nepakeista ir skundžiamo sprendimo dalis dėl išvestinio reikalavimo patenkinimo.
20. Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo ieškovui Š. M. priteisiamas jo turėtų išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, atlyginimas – 200 Eur (2 t., e. b. l. 14–15) (CPK 93, 98 straipsniai). Be to, Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1592-924/2019 (1 t., e. b. l. 196–200) atsakovui atidėtas 619 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas iki sprendimo (nutarties) apeliacinės instancijos teisme priėmimo. Apeliacinį skundą atmetus, žyminio mokesčio suma, kurios mokėjimas atidėtas, priteisiama valstybei iš atsakovo (CPK 84, 96 straipsniai). Taip pat iš atsakovo valstybei priteisiamas teismų turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese, atlyginimas – 2,42 Eur (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui Š. M., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. S., gim. (duomenys neskelbtini), 200 Eur (dviejų šimtų eurų) atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.
Priteisti iš atsakovo A. S., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 619 Eur (šešis šimtus devyniolika eurų) žyminio mokesčio ir 2,42 Eur (dviejų eurų 42 ct) teismų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese, atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.