Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-324-495/2017

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-07-14
Bylos Nr.: 1A-324-495/2017
Teisminio proceso Nr.: 1-20-1-00084-2014-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aloyzas Kruopys, Svajūnas Knizleris, Daiva Pranytė-Zalieckienė (pran.)
Nuteistasis: A. S.
Nukentėjusysis: Š. M., J. M., G. L.
Advokatai: Laimutis Jankauskas, Gintaras Platūkis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-324-495/2017Teisminio proceso Nr.1-20-1-00084-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.3.1.1.; 1.2.4.1.1.; 1.1.3.2.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.; 1.1.8.1.1.; 2.4.6.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 14d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Daivos Pranytės - Zalieckienės,teisėjų Aloyzo Kruopio, Svajūno Knizlerio,sekretoriaujant Agatai Minkel, Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui, Dainorai Miliūtei,nuteistojo A. S. gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui,nukentėjusiesiems Š. M., J. M., G. L.,jų atstovams advokatams Laimučiui Jankauskui, Aidui Mažeikai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 11 metų;

- pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 11 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. S. nukentėjusiajai G. L. priteista 382,54 Eur turtinės žalos atlyginimo, 17500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 922,94 Eur proceso išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. sausio 30 d., apie 20:25 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mercedes Benz E280 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas link (duomenys neskelbtini), sankryžoje su (duomenys neskelbtini) prospektu ir nuovaža į (duomenys neskelbtini) g., tyčia pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 19 d. iki 2014 m. spalio 10 d.) 9, 14, 133, 135, 231.4 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, viršijo gyvenvietėje leistiną maksimalų 50 km/h greitį, važiavo nuo 144 km/h iki 153,9 km/h greičiu, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas – matomumą tamsiu paros metu, eismo intensyvumą mieste, pėsčiųjų perėjų buvimą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl to susidūrė su priešinga kryptimi atvažiavusiu, kairio posūkio kreive judėjusiu automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu G. L., dėl tokių jo veiksmų kilo eismo įvykis, kurio metu automobilio „Opel Astra“ keleivis E. M. nuo patirtos politraumos mirė, o vairuotojai G. L. dėl blužnies plyšimo buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu A. S. tyčia nužudė E. M., o G. L. tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendį ir jį pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį išteisinti. Jeigu teismas nuspręstų, kad jo kaltė dėl autoįvykio įrodyta, nuosprendį pakeisti ir jo veiką iš BK 129 straipsnio l dalies, 135 straipsnio l dalies perkvalifikuoti į BK 281 straipsnio 5 dalį ir sušvelninti bausmę.

Žemesnės instancijos teismas

, pirmosios instancijos teismas, priimdamas jam apkaltinamąjį nuosprendį, ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, jeigu išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Taip pat buvo pažeistos BPK 44 straipsnio 6 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 301 straipsnio 1 dalies nuostatos. Teismas, apelianto įsitikinimu, bylą išnagrinėjo šališkai, jo kaltė neįrodyta ir teismo išvados prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teismas, vertindamas įrodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų ir nepagrįstai jį nuteisė pagal BK 129 straipsnio 1 dalį bei 135 straipsnio 1 dalį, nenustatęs šių nusikalstamų veikų požymių visumos.

Nurodo, jog liudytojos E. K. ir G. L., kuriais buvo grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis iš esmės skiriasi (dėl nukentėjusiosios važiavimo ketvirta eismo juosta, dėl priešprieša keliu nuo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ link atvažiuojančio automobilio). G. L., būdama arčiau atvažiuojančio priešais automobilio negu E. K., tuo labiau turėjo jį matyti bei girdėti ir, sukdama į kairę, praleisti priešprieša atvažiuojantį automobilį (KET 109 punktas).

Nuosprendis taip pat buvo grindžiamas liudytojų A. Š., G. K. ir E. D. prieštaringais parodymais. E. D. ir A. Š. teigė, kad jis įvykio metu buvo be kepurės ir be kapišono, ant galvos nebuvo nieko užsidėjęs, tą patį paliudijo ir liudytoja E. K., kad jis buvo be kepurės ir kapišono, o G. K., kuris įvykio metu buvo kartu su E. D. ir A. Š., teigė, kad jis buvo su kapišonu. Dėl nurodytų aplinkybių šių liudytojų parodymai turėjo būti vertinami kritiškai. Be kita ko, 2016-09-05 posėdžio metu G. K. į advokato klausimą atsakė, kad po pusmečio matė jo fotonuotrauką spaudoje, apie įvykio aplinkybes žinojo iš straipsnių, iš laidų. Autoįvykis įvyko 2014-01-30, o A. Š. ir G. K. jis buvo parodytas atpažinti tik 2015-11-10, nuo įvykio praėjus beveik 2 metams. Tuo tarpu spaudoje įvykis su fotonuotraukomis buvo aprašinėjamas nuolatos, tame tarpe ir 2015-07-01, 2015-09-17, tuo metu, kai Kauno apylinkės teisme 2015 m. balandžio – 2015 m. liepos mėn. vyko teismo posėdžiai, kai dėl šio autoįvykio buvo teisiamas D. V.. Kad buvo straipsniai spaudoje teisme patvirtino ir liudytoja E. K..

Nepagrįstai, apelianto nuomone, teismas nesivadovavo liudytojų E. V., G. J., D. V. parodymais. Nors pripažino juos nenuosekliais, tačiau nenurodė, dėl kokių aplinkybių jie buvo nenuoseklūs. Apelianto teigimu, šių liudytojų parodymai dėl esminių įvykio detalių yra nuoseklūs, todėl nebuvo pagrindo jais nesivadovauti. Teismas E. V. ir G. J. parodymus atmetė remdamasis nukentėjusiųjų byloje pateikta A. U. konsultacine specialisto išvada. Kita vertus, paminėta išvada yra teorinio pobūdžio, neturi nieko bendro su realia situacija. Kiekvienam suprantama, kad važiuojant automobiliu nei vairuotojas, nei keleivis spidometro parodymų neseka, o žiūri į kelią, keleivis - į aplinką, todėl dėl važiavimo greičio žmogaus parodymai yra tik subjektyvi nuomonė. Ši teoriniais apskaičiavimais grįsta išvada visiškai bevertė, nieko neįrodo, kadangi dar yra svarbios žmogaus regėjimo galimybės (vieno regėjimas geras, kito blogas, vienas mato iš kelių metrų atstumo, kitas iš kelių kilometrų atstumo, jei platus, atviras laukas galima iš toli pamatyt įvykį).

Teismas neatsižvelgė, nepaminėjo ir nevertino 2016-03-03 realioje gyvenimiškoje aplinkoje, dalyvaujant gyviems žmonėms atlikto eksperimento metu užfiksuotų duomenų. Beje, eksperimente dalyvavo 6 asmenys, tačiau dėl neaiškių priežasčių į jį nebuvo pakviesti liudytojai E. V. ir G. J., kurių parodymai ir buvo tikrinami. Jame dalyvavo tik pareigūnai ir nukentėjusioji pusė. Minėto procesinio veiksmo protokole nurodyta, kad įvykio vieta - sankryža su (duomenys neskelbtini) prospektu, yra matoma, kas A. U. konsultacinėje išvadoje pateiktoms išvadoms. Taip pat byloje 2015-10-26 ir 2016-01-06 yra atliktas E. V. ir G. J. parodymų patikrinimas vietoje, pridėtos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad yra gerai matomas kelias, tiltas ir įvykio vieta - sankryža su (duomenys neskelbtini) prospektu ir nuovaža į (duomenys neskelbtini) gatvę. Kad įvykio vieta gerai matoma iš (duomenys neskelbtini) prospekto, liudija ir visa eilė byloje esančių fotonuotraukų, pridėtų prie įvykio vietos apžiūros protokolo bei įvairių specialistų išvadų. Teismas, atmesdamas vienus įrodymus ir vadovaudamasis kitais, teikdamas vieniems įrodymams pirmenybę, turėjo nuosprendyje tai motyvuoti (BPK 20 str.), tačiau nuosprendyje šie įrodymai neaptarti.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, nebuvo pagrindo vadovautis byloje pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo O. M. išvada dėl saugos diržų ir oro pagalvių techninės būklės, jų kompiuterinės diagnostikos. Byloje apklaustas automobilių Mercedes Benz atstovo Lietuvoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas L. T., kad automobilių gamintojas Mercedes Benz Lietuvoje nieko nėra įgaliojęs pateikti išvadas, susijusias su oro pagalvių išsiskleidimu ir saugos diržų suveikimu. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis girdi pirmą kartą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo su nelegalia įranga, ši bendrovė neturi sertifikato tokiems darbams atlikti. Pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialistas O. M. teisme pripažino, kad įranga, su kuria atliko saugos diržų ir oro pagalvių kompiuterinę diagnostinę analizę, yra nesertifikuota, išimta iš naudojimo, parduodama trečiosioms šalims. Be to, jis paaiškino, kad jų servise taisomi tik mechaniniai ir elektronikos gedimai, todėl, apelianto manymu, šiai įmonei nesuteikta teisė lįsti į kompiuterius, valdymo blokus, tai gali atlikti tik gamintojo Mercedes Benz įgalioti atstovai. Taigi paminėtos aplinkybės patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo O. M. pateikta išvada neturi jokios įrodomosios reikšmės. Be to, jis pateikė į bylą dokumentus, kurie patvirtina, kad automobilis Mercedes Benz 2013 metais buvo patekęs į autoįvykį, kurio metu buvo iššovusios abi priekinės oro pagalvės. Po įvykio automobilis buvo remontuojamas ne autorizuotame servise, o garažuose, todėl visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatyti negamykliniai mechaniniai pažeidimai, laidų sujungimai ir t.t., galėjo būti padaryti jį nekokybiškai remontuojant.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nuosprendį grindė ir nukentėjusiųjų pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvada, kurioje nurodyta, kad įranga SD Connecttinka 2004-12-22 gamybos automobilio Mercedes Benz E280CDI diagnostikai. Kita vertus, pati įranga SD Connect UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo pateikta, buvo pateikta tik tokio modelio ir markės įrangos fotonuotrauka. Taigi, kaip galima pasakyti, ar įranga tinkama naudojimui, jos natūra neapžiūrėjus, o pamačius tik iš fotonuotraukos. Apelianto įsitikinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti išvados negalėjo, nepatikrinę pačios įrangos veikimo, jos parametrų.

Be kita ko, apelianto nuomone, taip pat nepagrįstai teismas vadovavosi ir teismo medicinos gydytojo dr. P. P. teorine išvada, kuri yra niekuo nepagrįsta, nes Mercedes Benz automobiliai yra saugesni už kitų markių automobilius. Be to, jokių sužalojimų nepatyrė ir automobilio Mercedes Benz vairuotojas. Mercedes Benz automobilis su Opel automobiliu susidūrė beveik kaktomuša, tokiu atveju beveik vienodas smūgis turėjo tekti vairuotojui ir keleiviui, tačiau tiek keleivis, tiek vairuotojas liko be jokių sužalojimų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas vadovavosi ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl susidūrimo mechanizmo, automobilių greičio bei ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio Mercedes Benz greičio prieš įvykį ir įvykio metu. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad iki susidūrimo ir susidūrimo su automobiliu Opel automobilio Mercedes Benz greitis buvo 108 km/h, tačiau ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ekspertas iš Geležinkelio vaizdo kamerų iš viso negali nustatyti automobilio markės, modelio, jo charakteringų ir individualizuojančių požymių. Todėl ekspertas savo akte nurodė, kad atlikti lyginamąjį tyrimą su 2014-01-30 kelių eismo įvykio apžiūros ir transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros metu užfiksuoto automobilio atvaizdais nėra prasmės. Vizualiai lyginant tiriamąjį automobilį Mercedes Benz E280 CDI su kitų markių ir modelių automobiliais, jo bendrieji požymiai sutampa su automobilių Mercedes Benz prekinio ženklo E Classmodeliu W211, nuo 2012 m laidos Honda prekinio ženklo Accord modeliu, Audi prekinio ženklo 8 modeliu D3 kėbulo, Audi prekinio ženklo 6 modeliu C6 ir C7 kėbulo. Todėl nėra jokių objektyvių įrodymų, kad automobilio Mercedes Benz E280 CDI v/n (duomenys neskelbtini) greitis buvo nuo 144 km/h iki 153, 9 km/h.

Nors teismas skaitė, kad Mercedes Benz automobilis buvo užfiksuotas AB „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo stebėjimo kameromis ir užfiksuotame vaizde matyti tik vienas pravažiuojantis automobilis, o beveik vienos minutės laikotarpiu paskui jį joks automobilis nepravažiavo, tačiau teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo medžiagą buvo matyti, kad laikotarpiu 2014-01-30 apie 20:29 val. pravažiuoja ne vienas automobilis. Be to ir teismas, pats sau prieštaraudamas, nuosprendžio 12 puslapyje nurodo, kad eismas buvo intensyvus. Be to, ikiteisminiame tyrime automobilių srautui įvykio vietoje nustatyti 2016-03-01, 2016-03-02, 2016-03-10 buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai ir surašyti apžiūros protokolai, kurių metu nuo 20.15 val. iki 20.45 val. buvo fiksuojami pro autoįvykio vietą pravažiuojančių automobilių skaičiai. Tai ir yra apytikriai objektyvūs duomenys apie pravažiuojančius automobilius panašiam įvykio laikui.

Nuosprendyje nurodyta, kad autoįvykį jis padarė apie 20:25 val., tačiau AB „(duomenys neskelbtini)“ dviejų vaizdo kamerų užfiksuotas pravažiuojančių automobilių laikas nurodytas 20:29 val., t. y. jau pasibaigus autoįvykiui. Teismas tai motyvuoja tuo, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo stebėjimo kameromis fiksuotas laikas gali neatitikti realaus Lietuvos laiko, nes Bendrasis pagalbos centras informaciją apie autoįvykį gavo keturis kartus ir pirmasis pranešimas buvo 20:25:45. Be to, tai atitinka ir autobuso bei troleibuso išvykimo iš stotelės šalia autoįvykio laiką.

Kita vertus, peržiūrėjus teisme 9 vaizdo kameros įrašą laike 20:29:21 matosi, kad autobusiukas ne išvažiuoja į vaizdo kameros formatą nuo jos krašto pradžios, bet atsiranda staiga vaizdo kameros formato lauko apie trečdalyje, o kitas automobilis užfiksuotas važiuojantis priešais autobusiuką skirtinga kryptimi, atsiranda vaizdo stebėjimo kameros lauko pradžioje. Teismo buvo prašoma skirti techninę ekspertizę nustatyti, ar vaizdo įrašas yra originalas ar kopija, ar jis nėra sumontuotas iš dalių, ar jame nėra trynimo požymių, ar darant vaizdo įrašą jis nebuvo stabdomas, tačiau toks gynybos prašymas buvo atmestas. Teismas apsiribojo specialisto K. G. apklausa. Tačiau šis specialistas neišsklaidė abejonių ir neatsakė į klausimus, kurie galėjo būti atsakyti tik paskyrus vaizdo stebėjimo kamerų duomenų ekspertizę. Jeigu, pasak specialisto, vaizdo stebėjimo kamera fiksuoja tik tada, kai atsiranda judesys, tai kodėl ji užfiksavo kito automobilio, judančios priešinga kryptimi, judėjimą, nuo pat pradžių automobiliui pasirodant vaizdo stebėjimo kameros plote, o priešprieša važiuojantis autobusiukas staiga atsiranda vaizdo stebėjimo kameros plote ne nuo pradžių.

Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta ir nukentėjusiosios automobilio Opel Astra vairuotojos, kurios vairavimo stažas tik 6 mėnesiai, kaltė. Išvadoje nurodyta, kad jeigu buvusioje eismo situacijoje vairuotoja G. L. prieš atlikdama kairiojo posūkio manevrą galėjo nustatyti, kad link jos priešprieša artėjantis automobilis Mercedes Benz E280 važiuoja ženkliai didesniu nei didžiausiu leistinu 50 km/h greičiu ir lygiareikšmių kelių sankryžoje sukdama į kairę ji sudarys jam kliūtį, - jos veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Taigi, apelianto manymu, dėl įvykio kalta ir nukentėjusiąja pripažinta G. L., nes įvykio metu matomumas buvo geras, kelias lygus, apšviestas, platus ir ji turėjo matyti atvažiuojančio priešais automobilio šviesas ir net girdėti variklio gausmą, jei priešais atvažiuojančio automobilio greitis didelis. Ką patvirtina liudytojos E. K. parodymai.

Be to, apeliantas nurodo, kad Mercedes Benz vairuotojas, būdamas blaivus, neapsvaigęs, pagal visas buvusias aplinkybes ne tik, kad nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti tokie baudžiamajame įstatyme numatyti sunkūs padariniai - žus žmogus, o kitas asmuo patirs sunkų sveikatos sutrikdymą, jų nenorėjo, bet ir neleido, nedarė to sąmoningai, kad šie padariniai kiltų, kadangi kaltinime nurodytu laiku –2014-01-30 apie 20:25 val. kelias - (duomenys neskelbtini) prospektas, nuovaža į (duomenys neskelbtini) gatvę, (duomenys neskelbtini) prospektas, buvo gerai apšviestas, platus, be jokių posūkių ar vingių, matomumas geras iš labai toli, be to, tai pagrindinis kelias, kuris turi pirmenybę prieš šalutinius kelius, ir vairuotojas, važiuojantis pagrindiniu keliu, kad ir didesniu nei leistinu greičiu, turi objektyvų pagrindą tikėtis išvengti eismo įvykio, ne remdamasis sėkme ar likimu, kaip teigiama teismo nuosprendyje, bet minėtomis objektyviai egzistuojančiomis aplinkybėmis bei prognozuojamu kitų eismo dalyvių, šiuo atveju G. L. elgesiu, kad ji nepažeis kelių eismo taisyklių ir nedarys posūkio į kairę, nepraleidusi priešprieša atvažiuojančio automobilio. Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusioji G. L., neturėdama pirmumo teisės prieš priešprieša atvažiuojančius automobilius, turėjo galimybę elgtis taip, kad nepriklausomai nuo Mercedes Benz vairuotojo elgesio, būtų galėjusi išvengti autoįvykio. Esant šioms aukščiau išdėstytoms, realiai egzistuojančioms objektyvioms aplinkybėms, Mercedes Benz vairuotojas turėjo pagrindą tikėtis išvengti autoįvykio, nes buvo aplinkybės, kurios patvirtina pagrįstą tikėjimą, kad tai neįvyks, todėl Mercedes Benz vairuotojo veika pasireiškė neatsargia kaltės forma - nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu, ir jo veiksmai turėtų būti kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-498-746/2015).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu dėl autoįvykio, kuris paprastai kvalifikuojamas pagal BK 281 straipsnį ir nėra priskiriamas prie tyčinių nusikaltimų, ir nuteisdamas pagal BK 129 straipsnio l dalį paskyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgdamas į tai, kad sankcija už šį nusikaltimą numatyta nuo 7 metų laisvės atėmimo, nusikaltimas nesmurtinis, nepadarytas tiesiogine tyčia.

Teismo posėdžio metu nuteistojo A. S. gynėjas prašė jo ginamojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras, nukentėjusieji bei jų atstovai prašė nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas nesutinka su jam priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nuosprendį grindė prielaidomis. Apelianto įsitikinimu, jo kaltė neįrodyta, o teismo išvados prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teismas, vertindamas įrodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų ir nepagrįstai jį nuteisė pagal BK 129 straipsnio 1 dalį bei 135 straipsnio 1 dalį, nenustatęs šių nusikalstamų veikų požymių visumos. Taip pat buvo pažeistos BPK 44 straipsnio 6 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 301 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Sutikti su šiais apelianto skundo argumentais bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusi teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Minėtose teisės normose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-738/2004, 2K-340/2008 ir kt.). Šio principo esmė yra ta, kad bylą nagrinėjantis teismas negali rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių. Nešališkumo principo pažeidimas visada konstatuojamas tada, kai nustatoma, kad teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 ir 59 straipsniuose nurodytų aplinkybių. Byloje tokių duomenų nėra. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismo šališkumas iš esmės grindžiamas tuo, jog teismas atliko A. S. lūkesčių neatitinkantį bylos įrodymų vertinimą ir tuo pačiu priėmė jam nepalankų sprendimą. Kita vertus, tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus vertino ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, nėra pagrindas pripažinti, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, tuo tarpu BK 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nekaltumo prezumpcijos principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-529/2013). Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Būtent tai nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ir padarė. Teismas bylos proceso metu gautus duomenis įvertino ir pripažino juos įrodymais įstatymo nustatyta tvarka (BPK 301 straipsnio 1 dalis), patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, jų pakankamą, tarpusavio ryšį ir įvertino byloje esančius įrodymus kaip visumą (BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalys), be kita ko, pateikė motyvuotas, įrodymų turinį atitinkančias išvadas. Teismas kruopščiai išnagrinėjo visas byloje iškeltas versijas, susijusias su įrodinėtomis aplinkybėmis, išdėstė motyvus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta, todėl išsamiai išanalizavo bylos duomenis ir BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, taip pat ir nekaltumo prezumpcijos principo nepažeidė. A. S. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje, neginčijamai nustatyta byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, atlikus išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu pagrįstą įrodymų vertinimą.

Iš apeliacinio skundo turinio, kaip ir iš viso proceso metu duotų A. S. parodymų, matyti, jog pastarasis neigia 2014 m. sausio 30 d. apie 20.25 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) pr. vairavęs automobilį „Mercedes Benz E280 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sankryžoje su (duomenys neskelbtini) prospektu ir nuovaža į (duomenys neskelbtini) g. susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu, kairio posūkio kreive judėjusiu automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu G. L.. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje esančių įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad autoįvykio metu automobiliu „Mercedes Benz E280 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo vienas asmuo - automobilio vairuotojas, būtent A. S.. Apelianto, o taip pat liudytojų D. V., G. J., E. V. pateiktą versiją, kad „Mercedes Benz E280 CDI“ automobiliu link (duomenys neskelbtini) neva važiavo D. V. kartu su A. S., automobilį vairavo D. V., o A. S. sėdėjo automobilio priekyje keleivio vietoje, paneigia liudytojų E. K., A. Š., G. K., E. D., „Mercedes Benz E280 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, nukentėjusiojo Š. M. 2015-12-15 prašymu prie bylos prijungtos „Mercedes Benz E280 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fotonuotraukos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta specialisto išvada, specialisto O. M. paaiškinimai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismo medicinos specialisto išvada, kiti įrodymai.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja E. K., kuri pagal byloje nustatytas aplinkybes važiavo ta pačia kryptimi, kaip ir nukentėjusioji G. L., vairavusi automobilį „Opel Astra“, matė eismo įvykį ir iš karto po automobilių susidūrimo buvo įvykio vietoje, apklausiama teisme kategoriškai patvirtino, jog automobiliu Mercedes Benz važiavo tik vienas asmuo, keleivio tikrai nebuvo. Liudytoja dar 2015-04-22 teisme kaip automobilio Mercedes Benz vairuotoją atpažino A. S., su kuriuo iš karto po susidūrimo įvykio vietoje bendravo, bei paneigė, jog paminėtą automobilį vairavo D. V.. Parodė, jog jai būnant įvykio vietoje, ji D. V. iš viso nematė. Bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme dar kartą kategoriškai patvirtino paminėtas aplinkybes. Tai, kad būtent A. S. eismo įvykio metu vairavo automobilį Mercedes Benz, automobilyje nebuvo kitų asmenų, apklausiami nuosekliai patvirtino ir liudytojai A. Š., G. K., kurie kartu su liudytoju E. D. matė autoįvykį, iš karto po susidūrimo nubėgo į įvykio vietą. Liudytojas E. D., apklausiamas bylą nagrinėjant apylinkės teisme, parodė, jog automobilį Mercedes Benz vairavo ne D. V., vairavo kitas asmuo. Liudytojas patvirtino, kad Mercedes Benz automobilyje, išskyrus vairuotoją, kitų asmenų nebuvo. Liudytojai A. Š., G. K., 2015-11-10 atlikto asmens parodymo atpažinti metu, A. S. atpažino kaip automobilio Mercedes Benz vairuotoją, su kuriuo bendravo iš karto po eismo įvykio ir kuris minėjo, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. Nors liudytojui A. Š. atliekant asmens atpažinimą, apelianto gynėjas protokole išreiškė nesutikimą su atlikto ikiteisminio tyrimo veiksmo rezultatais, tačiau atsižvelgus į tai, kad pirmiau išdėstyti liudytojų parodymai dėl esminių aplinkybių tarpusavyje sutampa, liudytojai E. K., G. K. kategoriškai ir be jokių abejonių atpažino A. S., kaip asmenį autoįvykio metu vairavusį automobilį Mercedes Benz, kiti proceso dalyviai jokių pastabų dėl atlikto atpažinimo nepareiškė, atliekant aptariamą procesinį veiksmą iš esmės buvo laikomasi BPK 191, 192 straipsnių reikalavimų, abejoti asmens parodymo atpažinti metu protokole užfiksuotais duomenimis nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, jog nėra pagrindo liudytojų A. Š., G. K., E. D. parodymus vertinti kritiškai vien dėl liudytojų skirtingai nurodomos neesminės aplinkybės, ar A. S. įvykio vietoje buvo su gobtuvu (kapišonu), kepure ant galvos, ar be jų. Liudytojai byloje buvo apklausti ne iš karto po eismo įvykio, praėjus netrumpam laiko tarpui, todėl natūralu, kad dėl neesminių aplinkybių galėjo ir suklysti. Juolab, kad pats apeliantas teisiamojo posėdžio metu taip pat negalėjo tiksliai nurodyti, ar po susidūrimo įvykio vietoje visą laiką buvo užsidėjęs kapišoną, kepurę, ar ne.

Apeliantas skunde nurodo ir tai, jog liudytojai A. Š., G. K., kuriems jis buvo pateiktas atpažinti praėjus beveik dviem metams po įvykio, jį galėjo atpažinti kaip asmenį iš spaudoje publikuojamų nuotraukų, kurios buvo pridedamos prie nuolatos aprašinėjamo autoįvykio. Šie apelianto argumentai taip pat paneigti byloje surinktais duomenimis. Iš byloje UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB, pateiktų straipsnių su juose publikuotomis nuotraukomis matyti, jog iki su A. Š., G. K. atliekant asmens parodymą atpažinti, spaudoje A. S. nuotraukos nebuvo publikuojamos. Pirmą kartą apelianto nuotrauka dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ buvo išspausdinta 2016-02-11, o dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ tik 2016-06-07, tuo tarpu asmens parodymas atpažinti, kaip minėta, buvo atliktas 2015-11-10.

Vertinant A. Š., G. K., E. D. apklausų metu, asmens parodymo atpažinti metu gautų duomenų patikimumą, be kita ko, pastebėtina tai, jog visi paminėti liudytojai apklausų metu parodė, jog A. S., išlipęs iš automobilio, prašė, kad pastarieji policijos pareigūnams nesakytų, jog automobilį vairavo jis, kadangi jis neturi vairuotojo teisių. A. Š., G. K. patvirtino, kad A. S., iš karto po eismo įvykio, skambino draugams, pranešė jiems apie autoįvykį bei prašė atvažiuoti. A. Š. (duomenys neskelbtini) žinutes apie tai, kad su dviem draugais matė aptariamą autoįvykį, automobiliu Mercedes Benz važiavo vienas žmogus, kuris išsikvietė kažką, kas su teisėmis, nes jis pats teisių neturėjo, parašė dar 2014-02-08, 2015-01-26. Bylos duomenys patvirtina, jog A. S. iš tikrųjų 2014-01-30 įvykusio eismo įvykio metu buvo praradęs teisę vairuoti automobilį, šią aplinkybę patvirtino ir pats apeliantas. Tokiu būdu, atsitiktinai eismo įvykį mačiusių ir įvykio vietoje buvusių, A. S. iki įvykio nepažinojusių asmenų nurodyta aplinkybė apie vairuotojo teisių neturėjimą, taip pat tik patvirtina, jog abejoti šių nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo. Juolab, kad tiek liudytojos E. K., tiek liudytojų A. Š., G. K., E. D. parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

Nors A. S. apklausiamas tvirtino, jog autoįvykio metu sėdėjo Mercedes Benz automobilio priekinėje keleivio sėdynėje, buvo prisisegęs saugos diržu, tačiau iš automobilio „Mercedes Benz E280 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, jog automobilyje po eismo įvykio buvo suveikusi tik vairuotojo vietoje, automobilio vaire sumontuota oro pagalvė. Tai patvirtina ir 2015-04-29 automobilio „Mercedes Benz E280 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Iš nukentėjusiojo Š. M. 2015-12-15 pateiktų 2014-11-20 fotografuotų „Mercedes Benz E280 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fotonuotraukų matyti, jog automobilio priekyje keleivio pusės saugos diržas yra susuktas ritėje, įtemptas, jo sagtis kabo maždaug per diržo vidurį, atsirėmusi į apvalų plastmasinį ribotuvą. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog 2015-06-18, dalyvaujant specialistui, apžiūrint automobilį „Mercedes Benz E280 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad automobilio priekyje keleivio pusės diržas išvyniotas (išsivyniojęs), sukamšytas už sėdynės (sulankstytas), sėdynė maksimaliai atitraukta. Be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu prireikus atlikti procesinius veiksmus su automobiliu „Mercedes Benz E280 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-07 buvo pastebėta, kad nuplėštos plombos nuo automobilio abiejų galinių durelių, priekinių keleivio durelių bei bagažinės. Tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta, kad dėl policijos pareigūnų veiksmų būtų pažeistos automobilio plombos. Sprendžiant iš tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų, pagal sutartį pasirašytą tarp Kauno apskrities VPK ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ užtikrinti ir atsakyti už kokybišką ir saugų transporto priemonių bei jose esančių daiktų, krovinių saugojimą buvo įsipareigojusi UAB (duomenys neskelbtini), kur iki 2015-11-07 automobilis „Mercedes Benz E280 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir buvo saugomas. 2015-11-21 vykusios automobilio „Mercedes Benz E280 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, dalyvaujant specialistui, nustatyta, jog suveikusi vairuotojo oro pagalvė, taip pat suveikę vairuotojo ir keleivio priekiniai diržai. Pradėjus demontuoti keleivio vietos ventiliatoriaus groteles, jos pačios atsilaisvino iš tvirtinimo vietos. Pastebėtos nulaužimo žymės ties varžto tvirtinimo vieta. Panelėje, ventiliatoriaus grotelių tvirtinimo vietoje, likęs susuktas varžtas, po kuriuo rasta plastmasės su nulūžusiais netaisyklingais kraštais. Pro nuimtų ventiliatoriaus grotelių angą kairėje matyti keleivio oro saugos pagalvės piro užtaisas, kurio geltonos spalvos jungtis įjungta (įkišta) ne iki galo, sulaužyta jungties fiksacija. Keleivio diržas suveikęs, jis iš diržo suveikimo mechanizmo ištemptas pilnai. Prie diržo mechanizmo esančioje medžiaginėje apdailoje matyti įspaudimo žymė. Nuėmus gumą tarp automobilio statramsčio ir diržo susukimo mechanizmo apdailos, ant statramsčio aptikti juodų dažų pažeidimai, įbrėžimai. Priekinio keleivio diržo apdailos tvirtinimo vietoje viršutinė dalis, kur tvirtinamas laikiklis, be laikiklio. Priekinio keleivio diržo apatinio sutraukimo mechanizmo tvirtinimo varžtas šešiakampio formos yra pažeistas. Diržo mechanizmo elektros instaliacijos laidai nukirpti ir sujungti, apvynioti mėlynos spalvos izoliacine medžiaga, sujungti automobilio elektros instaliacijos ir priekinio keleivio diržo piro patrono laidai yra skirtingų spalvų. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlikusios automobilio „Mercedes Benz E280 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kompiuterinę mazgų diagnostinę analizę ir saugos sistemų analizę, pateiktos išvados matyti, jog: - suveikusi vairuotojo oro pagalvė (pagalvės piro užtaisas susideda iš dviejų stiprumo lygių, priklausomai nuo smūgio stiprumo, suveikia pirmas arba abu lygiai). Vairuotojo saugos oro pagalvė autoįvykio metu yra suveikusi abiem lygiais; - vairuotojo diržo piro užtaiso suveikimas (autoįvykio metu piro užtaiso pagalba diržas fiksuojamas ir patraukiamas atgal apie 3-5 cm). Diržo mechanizmas ir piro užtaisas suveikęs natūraliomis sąlygomis; - diagnostikos metu matomas tariamas keleivio pagalvės suveikimas yra vieno lygio (paprastai įvykio metu, suveikus vairuotojo pagalvei, suveikia ir keleivio pagalvė; ji suveikia ne mažesniu stiprumu, kaip vairuotojo, priklausomai nuo smūgio zonos, ribinio greičio bei smūgio stiprumo; įvertinant tyrimo metu gautus greičio rodiklius ir pagrindinio smūgio zoną dešinėje priekinėje automobilio dalyje, keleivio pagalvė, esant keleiviui, turėjo suveikti abiem lygiais), - keleivio diržo piro užtaiso suveikimas (diržas fiksuotas, užkirstas praktiškai pilnai ištemptas), kas negali būti natūrali sąlyga. Tyrimo metu atlikus mechaninę diržo sutraukimo mechanizmo apžiūrą nustatyta, kad diržo apdailos panelėje matomi charakteringi pažeidimai, kurie galėjo atsirasti traukiant diržą specifiniu kampu, pro keleivio duris ar langą. Pats diržo mechanizmas buvo pakeistas, sprendžiant iš tvirtinimo varžtų apgadinimų – naudotas netinkamas raktas demontuoti mechanizmą, taip pat pats mechanizmo piro užtaiso „laidynas“ apgadintas (nukirpti laidai, sujungta, panaudota izoliacinė medžiaga), diržo mechanizmas – ne šio automobilio (skiriasi automobilio instaliacijos laidų ir piro patrono laidų spalvos kirpimo ir jungimo vietoje). Nustatyti diržo apdailos detalės tvirtinimo elementų trūkumai, apgadinimai dėl nekokybiško išrinkimo/surinkimo. Piro užtaisas suveikęs, bet ne įvykio metu, arba jo suveikimas galėjo būti dirbtinai imituotas pajungiant 12V įtampą į piro patroną; - atliekant dalinį priekinės apdailos panelės, keleivio pusės saugos pagalvių zonos demontažą nustatyta: apgadintas šoninės dešinės pusės salono ventiliacijos grotelių tvirtinimo mechanizmas (išlaužtos). Grotelės su ortakiu tvirtinamos trimis varžtais, vienas jų – po apdailos juosta, sekantis – po šoniniu dangteliu, trečias – paslėptas, pastarasis ir buvo išlaužtas, nes jo atsukimas pakankamai sudėtingas, reikalaujantis daugiau laiko. Per angą išėmus groteles, buvo atjungtas keleivio saugos pagalvės (pirmo lygio) piro užtaisas, sulaužant jungties fiksavimo mechanizmą, po to jungtis įjungta ne iki galo, tik imituojant jos pajungimą fiziškai, tačiau dėl kontakto nebuvimo iš kompiuterinės diagnostikos pusės matomas minėto piro užtaiso atjungimas ar suveikimas (identifikuojamas vienodai); - nustatytas keleivio saugos pagalvės atjungimo laikas. Atjungimas įvykdytas 5 min 16 s (316 s) vėliau, nei suveikė vairuotojo saugos pagalvė, kas leidžia daryti išvadą, kad pagalvė negalėjo būti atjungta prieš įvykį, o atjungta praėjus minėtam laikui po įvykio. Saugos pagalvių valdymo modulyje laikas skaičiuojamas nuo eksploatacijos pradžios įjungus degimą. Piro užtaisų atjungimo laikas skaičiuojamas nuo atjungimo momento (laikas fiksuojamas ir stabdomas to piro užtaiso, kuris buvo suveikęs ar atjungtas). Dėl galimo degimo įjunginėjimo, pavyzdžiui, transportavimo metu ar kitais atvejais, praėjęs bendras laikas yra 5 min 16 s (316 s) iki keleivio saugos pagalvės ir diržo piro užtaiso atjungimo, vairuotojo pagalvės suveikimo atžvilgiu. Atlikus minėtos keleivio saugos oro pagalvės pajungimą į valdymo modulį, taip pat keleivio sėdėjimo priekinėje vietoje jutiklio B48 testavimą, įvertinus tai, kad išoriškai keleivio saugos oro pagalvė nepažeista, įsitikinta, kad keleivio saugos sistema įvykio metu veikė be trikdžių; - įvykio metu keleivio saugos pagalvės mechanizmas ir keleivio identifikavimo mechanizmas sėdynėje veikė tinkamai, esant keleiviui, ji būtų suveikusi. Kadangi pagalvė nėra suveikusi, galima teigti, kad keleivio priekyje įvykio metu nebuvo. Keleivio pagalvės pirmo lygio atjungimas ir diržo mechanizmo/piro užtaiso sugadinimas ar pakeitimas buvo atliktas po įvykio praėjus 5 min 16 s, sąlyginai vertinant saugos oro pagalvių modulio motovalandas, kurios skaičiuojamos nuolat tik atlikus degimo įjungimą. Iki keleivio saugos oro pagalvės atjungimo, taip pat diržo mechanizmo atjungimo/sugadinimo degimas sumoje buvo įjungtas minėtą laiko tarpą, vertinant vairuotojo oro pagalvės suveikimo metu užfiksuotą laiką. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas tyrimą atlikęs specialistas O. M. pilnai patvirtino savo pateiktą išvadą. Be kita ko, parodė, jog apelianto minimi ankstesni 2013 metais automobiliui Mercedes Benz padaryti sugadinimai, jo atliktam tyrimui bei pateiktoms išvadoms įtakos neturėjo, nes atliekant tyrimą duomenys skaičiuojami nuo konkretaus atskaitos taško. Šiuo atveju nustatyta, jog keleivio pagalvės pirmo lygio atjungimas ir diržo mechanizmo/piro užtaiso sugadinimas ar pakeitimas buvo atliktas jau po nagrinėjamo eismo įvykio.

Nepagrįstai apeliantas skunde teigia, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo O. M. pateikta išvada negalėjo būti pripažinta tinkamu įrodymu baudžiamojoje byloje, o O. M. neturėjo teisės teikti specialisto išvados. Pažymėtina tai, jog pagal BPK 89 straipsnio 1 dalies nuostatas, specialistas yra reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog specialistu gali būti ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas arba šioje įstaigoje nedirbantis asmuo. Specialistai, kurie yra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai, pagal pareigas yra įspėti dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą. Specialistai, kurie nėra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai, kiekvienu atveju, kai jie yra kviečiami dalyvauti procese, įspėjami dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą. Sprendžiant iš bylos duomenų, O. M. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, baigęs (duomenys neskelbtini) mokyklą, nuo 2004 metų specializuojasi Mercedes Benz automobilių diagnostikos srityje. Taigi neabejotina, jog pastarasis yra reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo (beje, O. M. kompetencija buvo įsitikinta ir bylą nagrinėjant apylinkės teisme, dar prieš pavedimą atlikti autoįvykyje dalyvavusio automobilio Mercedes Benz tyrimą), galintis, kaip specialistas, baudžiamojoje byloje pateikti specialisto išvadą bei duoti paaiškinimus. Tiek prieš pateikiant paaiškinimus, tiek prieš surašant specialisto išvadą O. M. buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą. O. M., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, jog atliekant tyrimą naudojos specializuotą ACTIA SD Connect įrangą, skirtą aptarnauti Mercedes Benz automobilius, kuri yra identiška UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamai įrangai (vienintelė Lietuvoje bendrovė atstovaujanti Mercedez-Benz prekės ženklui). Specialistas patvirtino, jog tyrimo metu naudota įranga nėra sertifikuota, ji pirkta Amerikoje, aukcione. Įranga buvo išimta iš naudojimo, nes buvo pakeista nauja, o jis aukcione ją įsigijo. Įranga nebuvo sertifikuota dėl per didelių to kaštų. Vienintelis skirtumas tarp sertifikuotos ir nesertifikuotos įrangos yra tas, kad nesertifikuota įranga negalima dirbti „online“ rėžimu ir naujinti automobilio. Tuo tarpu diagnostikos įrangos pateiktas išrašas, jame pateikta informacija būtų 100 procentų identiška, gautai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar (duomenys neskelbtini) atstovų. Iš (duomenys neskelbtini) atstovo Lietuvoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pateiktos informacijos matyti, jog O. M. atliekant automobilio „Mercedes Benz E280 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyrimą naudota įranga SD Connect pilnai tinka 2004-12-22 gamybos automobilio Mercedes Benz E280CDI (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) diagnostikai. Be kita ko, iš šios bendrovės pateiktos, rašytiniais įrodymais patvirtintos informacijos matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudoja ACTIA gamybos automobilių diagnostikos įrangą, kai tuo tarpu liudytoju byloje apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas L. T. teismui tvirtino, jog nėra girdėjęs apie ACTIA įrangą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje informacijoje nurodė ir tai, jog pagal Mercedes nurodymus iki 2014 metų buvo naudojama CD Connect įranga, po to buvo keičiama į XENTRY ToolKit (XENTRY Diagnosis), kas atitinka O. M. parodymus. Taigi, vien tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekant autoįvykyje dalyvavusio automobilio Mercedes Benz diagnostiką buvo naudojama senesnė įranga, kuri kaip patvirtino ACTIA MULLER atstovas Lietuvoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pilnai tinkama 2004-12-22 gamybos automobilio Mercedes Benz E280CDI diagnostikai, nesuteikia pagrindo abejoti atlikto tyrimo metu gautais rezultatais bei pateikta specialisto išvada, specialisto paaiškinimais. Juolab, kad paminėto tyrimo metu gauti rezultatai, pateiktos išvados bei paaiškinimai atitinka kitais įrodymais, kitų specialistų paaiškinimais bei išvadomis byloje nustatytas aplinkybes. Priešingai, apeliaciniame skunde minimo liudytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo L. T. teisme duoti parodymai, kuriais apeliantas bando paneigti pirmiau išdėstytų įrodymų leistinumą bei patikimumą, vertintini kritiškai. Kaip minėta, pastarasis teisme teigė nežinantis apie ACTIA įrangą, kai tuo tarpu byloje esantys, pirmiau nurodyti duomenys patvirtina, jog pastarojo atstovaujama bendrovė tokią įrangą savo darbe naudoja. Be to, iš šio liudytojo duotų parodymų matyti, jog pastarasis pats teismui nieko negalėjo paaiškinti apie saugos diržų suveikimą bei oro pagalvių išsiskleidimą.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, paneigdamas A. S. versiją, kad jis autoįvykio metu automobilio nevairavo, o sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, pagrįstai pirmosios instancijos teismas, kitų įrodymų kontekste, vadovavosi ir teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad A. S. nagrinėjamo eismo įvykio metu būtų patyręs kokius nors kūno sužalojimus. Tai patvirtino ir pats apeliantas. Tuo tarpu sprendžiant iš paminėtos specialisto išvados, eismo įvykio metu neišsiskleidus automobilio „Mercedes Benz E280 CDI“ priekyje sėdinčio keleivio oro pagalvei, keleivis tiek būdamas prisisegęs saugos diržu, tiek neprisisegęs saugos diržu patirtų žymius kūno sužalojimus. Pastebėtina tai, jog teismo medicinos gydytojas dr. P. P., pateikdamas paminėtą išvadą, vadovavosi ne tik medicinos literatūra, taip pat jam buvo pateikta ir nagrinėjamoje byloje, atlikus eismo įvykio aplinkybių tyrimą, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto surašyta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).Taigi teismo medicinos gydytojas savo išvadas pateikė taip pat įvertinęs ir eismo įvykio aplinkybes, nustatytą automobilių greitį, buvusį eismo įvykio metu. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesivadovauti didelę darbo patirtį turinčio teismo medicinos gydytojo pateikta išvada apygardos teismui nebuvo pagrindo. Juolab, kad ji, vertinant visumoje, atitinka kitų byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes. Apeliantas skunde akcentuoja, jog sužalojimų nepatyrė ir Mercedes Benz automobilio vairuotojas. Kita vertus, pastarasis čia pat „užmiršta“ itin svarbią, byloje neginčijamai nustatytą aplinkybę, kad vairuotojo oro pagalvė eismo įvykio metu išsiskleidė, suveikė net dviem lygiais, be to, autoįvykio metu suveikė ir vairuotojo saugos diržas, kas ir padėjo pastarajam išvengti sužalojimų. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog eismo įvykio metu sugadinta automobilio „Mercedes Benz E280“ priekinė dalis per visą plotį, intensyvesnės (gilesnės) deformacijos padarytos dešinėje pusėje (specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 2 psl.), kas leidžia teigti, jog vis tik susidūrimo metu smūgis intensyvesnis, stipresnis buvo į dešinę automobilio priekio pusę, t.y. į keleivio pusę. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotina, kad jeigu A. S. būtų eismo įvykio metu sėdėjęs priekinėje keleivio sėdynėje ir automobilių susidūrimo metu nebūtų išsiskleidusi keleivio oro pagalvė, jis būtų patyręs tam tikrus kūno sužalojimus tiek būdamas prisisegęs saugos diržu, tiek neprisisegęs (byloje nustatyta, jog keleivio saugos diržo mechanizmo/piro užtaiso sugadinimas ar pakeitimas buvo atliktas jau po nagrinėjamo eismo įvykio).

Taigi, pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytą išvadą, jog 2014 m. sausio 30 d., apie 20:25 val., Kaune, sankryžoje su (duomenys neskelbtini) prospektu ir nuovaža į (duomenys neskelbtini) g., įvykusio eismo įvykio metu automobilį „Mercedes Benz E280 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būtent A. S., be kita ko, paminėtu automobiliu jis važiavo vienas, o taip pat neginčijamai paneigia apelianto versiją, jog eismo įvykio metu jis automobilio Mercedes Benz nevairavo, sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje.

Byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos pagrindu neginčijamai nustatyta ir tai, jog dėl paminėto eismo įvykio kaltas būtent „Mercedes Benz E280 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį vairavęs A. S., o ne automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja G. L..

Pagal byloje nustatytas aplinkybes, 2014 m. sausio 30 d. apie 20.25 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) pr. nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) pr. važiavo automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas G. L., kuri sankryžoje su (duomenys neskelbtini) pr. ir nuovaža į (duomenys neskelbtini) g., sukdama į kairę, susidūrė su lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu „Mercedes Benz E280 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. S..Automobilio „Opel Astra“ keleivis E. M. dėl susidūrimo metu patirtos plitraumos: sunkios galvos smegenų traumos, sunkaus galvos smegenų sukrėtimo (sunkaus difuzinio aksonų pažeidimo), dalinio aortos kylančios dalies plyšimo, kepenų, blužnies, šlapimo pūslės plyšimų, plaučių sumušimo, gaktikaulio viršutinių šakų, skeveldrinio dešinės gūžduobės, pilno kairės sakroilijinės jungties lūžių, kraujo išsiliejimo po voratinkliniu galvos smegenų dangalu didžiuosiuose pusrutuliuose bei smegenėlėse, kraujosruvų tarpuplaučio ir dubens minkštuosiuose audiniuose bei storžarnės pasaite, muštinės-plėštinės žaizdos nosyje, muštinės žaizdos dešiniame antakyje, odos nubrozdinimų dešiniame smilkinyje, dešiniame žande, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į krūtinplėvės ir pilvo ertmes bei tarpuplaučio ir dubens minkštuosius audinius, nukraujavimu, šoku (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), mirė, o šio automobilio vairuotoja G. L. buvo sunkiai sužalota (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad G. L. padaryti sužalojimai: odos nubrozdinimai krūtinės ląstos dešinėje pusėje, dešinio plaučio sumušimas su kraujavimu į dešinę krūtinplėvės ertmę, blužnies plyšimas. Dėl blužnies plyšimo sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas). Be kita ko, byloje nustatyta, jog kelio atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis, maksimalus leidžiamas greitis 50 km/h.

Sprendžiant iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių susidūrimo eiga buvo tokia (toliau dešinė, kairė – žiūrint automobilio „Mercedes Benz E280“ važiavimo kryptimi) – automobilis „Mercedes Benz E280“ judėdamas smailiu kampu iš kairės į dešinę (nusukinėdamas į dešinę), tikėtina, apie 108 km/h greičiu, visa priekine dalimi trenkė į kairio posūkio kreive, tikėtina, apie 26 km/h greičiu, judančio automobilio „Opel Astra“ dešiniojo šono vidurinę dalį. Susidūrimo metu tarp automobilio „Opel Astra“ dešiniojo šono plokštumos ir automobilio „Mercedes Benz E280“ priekinės dalies plokštumos esant smailiam kampui, atviram link automobilio „Opel Astra“ užpakalinės dalies. Sąlyčio metu automobilis „Opel Astra“ buvo bloškiamas automobilio „Mercedes Benz E280“ važiavimo kryptimi, t.y. į priekį ir į dešinę, o automobilis „Mercedes Benz E280“ sukosi pagal laikrodžio rodyklę ir judėjo dar į priekį. Bloškiamas automobilis „Opel Astra“ ant kelio dangos paliko šoninio slydimo pėdsakus. Transporto priemonės sustojo padėtyse, užfiksuotose eismo įvykio vietos plane. Automobilių „Mercedes Benz E280“ ir „Opel Astra“ susidūrimas įvyko ties užfiksuota automobilio „Opel Astra“ šoninio slydimo pėdsakų pradžia. Tikėtina, automobilio „Mercedes Benz E280“ greitis susidūrimo metu buvo apie 108 km/h. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Mercedes Benz E280“ vairuotojo veiksmai, - važiuodamas apie 108 km/h greičiu, ženkliai viršijo didžiausią leistiną 50 km/h greitį, dėl to susidūrė su kairio posūkio kreive judėjusiu automobiliu „Opel Astra“ – techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors paminėto eismo įvykio tyrimo atlikimui buvo, be kita ko, pateiktas kompaktinis diskas su vaizdo stebėjimo kamerų įrašu, tačiau iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) tiriamosios dalies matyti, jog atliekant tyrimą bei pateikiant išvadas paminėtu vaizdo įrašu nebuvo remiamasi. Transporto priemonių susidūrimo mechanizmas, automobilių judėjimo greitis, vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu buvę pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, buvo nustatyti, vadovaujantis eismo įvykio vietos planu, nuotraukomis, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, t.y. aplinkybėmis, nustatytomis jau po įvykio, bei panaudojant specialisto išvadoje nurodytas patvirtintas standartines procedūras. Tokiu būdu jau ši specialisto išvada paneigia A. S., liudytojų E. V., G. J., D. V. parodymus apie automobilio „Mercedes Benz E280“ važiavimo greitį (apie 60-70 km/h, iki 80 km/h greičiu), bei patvirtina liudytojų E. K., A. Š. parodymus apie tai, kad apelianto vairuojamas automobilis važiavo labai dideliu greičiu.

Ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinus AB „(duomenys neskelbtini)“ filialo „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų vaizdo stebėjimo kamerų įrašuose užfiksuotus duomenis bei atlikus paskaičiavimus, nustatyta, jog vaizdo įraše matomo automobilio judėjimo greitis nurodytoje kelio atkarpoje buvo nuo 144 km/h iki 153,9 km/h. Jeigu tirti pateiktame vaizdo įraše matomas automobilis yra „Mercedes Benz E280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tai atsižvelgiant į šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, techniniu požiūriu jos nekeičia 2014-09-03 duotos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini). Techniniu požiūriu minėtą specialisto išvadą galima tik papildyti, jog tikėtina, kad prieš įvykį link susidūrimo su automobiliu „Opel Astra“ vietos automobilis „Mercedes Benz E280“ artėjo stabdomas, todėl prieš stabdymą automobilio „Mercedes BenzE280“ judėjimo greitis buvo didesnis nei 108 km/h, o susidūrimo su automobiliu „Opel Astra“ metu automobilio „Mercedes Benz E280“ judėjimo greitis buvo apie 108 km/h.

Apeliantas nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog automobilio „Mercedes Benz E280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), greitis buvo nuo 144 km/h iki 153,9 km/h, kadangi paminėtame ekspertizės akte taip pat nurodyta ir tai, jog iš vaizdo įrašų negalima nustatyti važiavusio automobilio markės, modelio, jo charakteringų ir individualizuojančių požymių. Be to, nuosprendyje nurodyta, kad eismo įvykis įvyko apie 20.25 val., tuo tarpu AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose vaizdo kamerų įrašuose pravažiuojančių automobilių laikas – 20.29 val., t.y. jau po eismo įvykio.

Iš tikrųjų vaizdų tyrimą atlikęs specialistas K. G. minėtame ekspertizės akte pateikė išvadas, jog dėl skaitmeninių vaizdo bylų „segl_cam08_20140130_202800_530.264001“, „segl_cam09_20140130_202800_377.264001“ užfiksuotų vaizdų techninių charakteristikų nustatyti automobilio valstybinį numerį, markę ir modelį nėra galimybės; tyrimą dominančio automobilio spalva yra tamsesnė už kelio važiuojamosios dalies spalvą. Šias išvadas specialistas K. G. patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Kita vertus, šiame kontekste pastebėtina tai, jog pirmosios instancijos teismas išvadą apie tai, jog vaizdo įraše užfiksuotas automobilis, važiavęs nuo 144 km/h iki 153,9 km/h greičiu, yra būtent eismo įvykyje dalyvavęs apelianto vairuotas automobilis „Mercedes Benz E280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė įvertinęs kitų byloje surinktų įrodymų, kurie nebuvo vertinami atliekant vaizdų tyrimą, visumą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, su tokia apygardos teismo išvada neturi pagrindo nesutikti.

Spendžiant iš AB „(duomenys neskelbtini)“ filialo „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų vaizdo kamerų įrašų, ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) pr. link sankryžos su (duomenys neskelbtini) prospektu, po geležinkelio tiltu tamsios spalvos automobilis, kurio greitis buvo nuo 144 km/h iki 153,9 km/h, pravažiavo 20:29 val. Tuo tarpu iš Bendrojo pagalbos centro pateiktos informacijos matyti, jog 2014 m. sausio 30 d. buvo užfiksuoti keturi pranešimai apie autoįvykį (duomenys neskelbtini) pr. – (duomenys neskelbtini) pr. sankryžoje, pirmasis iš jų - 20:25:45 val. Siekiant patikslinti aplinkybes apie vaizdo kameromis užfiksuojamą laiką, buvo kreiptasi į AB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau bendrovė negalėjo nurodyti, ar vaizdo stebėjimo kameromis fiksuotas laikas atitinka realų Lietuvos laiką. Kita vertus, iš pateiktų vaizdo kamerų įrašų matyti, jog vaizdo įrašuose tuo pačiu metu (20:29 val.), kaip ir dideliu greičiu pravažiuojantis tamsios spalvos automobilis, užfiksuotas link (duomenys neskelbtini) pr. pravažiuojantis visuomeninis transportas - iš pradžių autobusas ir netrukus troleibusas. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos informacijos matyti, jog 2014-01-30 laikotarpiu nuo 20.21 val. iki 20.29 val. atkarpoje iš (duomenys neskelbtini) g. esančios stotelės „(duomenys neskelbtini)“ iki (duomenys neskelbtini) pr. esančios stotelės „(duomenys neskelbtini)“ pravažiavo dvi bendrovei priklausančios transporto priemonės. Autobusas iš stotelės, esančios (duomenys neskelbtini) pr., „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra greta įvykio vietos, išvyko 20:24:28 val., o troleibusas – 20:25:40 val. Šios aplinkybės patvirtina, jog vaizdo kamerose fiksuojamas laikas maždaug keturiomis minutėmis neatitinka realaus laiko. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, be kita ko, teisingai pastebi, jog maždaug vienos minutės laikotarpiu, kuomet (duomenys neskelbtini) pr. kryptimi pravažiavo maršrutinis autobusas ir troleibusas, autoįvykio pusėn pralėkė vienintelis tamsios spalvos automobilis (kiti du pravažiavę automobiliai buvo šviesios spalvos). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog iš byloje esančių 2 minučių trukmės vaizdo įrašų matyti (nuo 20:28:00 iki 20:30:00, realiu laiku apie nuo 20:24:00 iki 20:26:00 val.), kad trečia eismo juosta link (duomenys neskelbtini) pr. – (duomenys neskelbtini) pr. sankryžos, kuria, kaip teigė ir pats apeliantas, važiavo automobilis Mercedes Benz, iš viso pravažiavo 6 automobiliai, iš kurių trys buvo tamsios spalvos ir tik vieno iš jų kėbulo tipas – sedanas, būtent šiam kėbulo tipui ir priskiriamas apelianto vairuotas automobilis. Be kita ko, vaizdo įrašuose matyti, jog būtent šio vienintelio automobilio greitis akivaizdžiai skyrėsi nuo kitų įrašuose užfiksuotų automobilių judėjimo greičio. Esant nurodytoms aplinkybėms, nekyla abejonių, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose vaizdo kamerų įrašuose yra užfiksuotas prieš pat eismo įvykį pravažiuojantis apelianto vairuotas automobilis „Mercedes Benz E280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio greitis, kaip nustatyta ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuo 144 km/h iki 153,9 km/h. Tuo tarpu nagrinėjamas eismo įvykis, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, įvyko apie 20.25 val.

Apeliantas, siekdamas paneigti vaizdo kameromis užfiksuotas aplinkybes, skunde kelia abejones dėl vaizdo įrašo originalumo, vientisumo (ar jis nėra sumontuotas, jame nėra trynimo požymių, ar darant vaizdo įrašą, jis nebuvo stabdomas). Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė paskirti vaizdo stebėjimo kamerų duomenų ekspertizę. Šie apelianto skundo argumentai atmetami, kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad BPK 286 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva. Pastebėtina tai, jog byloje buvo atliktas kompleksinis vaizdų – eismo įvykio tyrimas. Vaizdų tyrimą atlikusiam ekspertui nekilo abejonių dėl pateiktų tirti vaizdo įrašų originalumo, vientisumo. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog siekiant pašalinti apelianto bei jo gynėjo keliamas abejones dėl vaizdo įrašo, buvo nuspręsta vaizdo įrašų tyrimą atlikusį specialistą K. G. apklausti teisme. Apklausiant specialistą teisme buvo peržiūrimas ir vaizdo įrašas. Specialistas K. G., jog atsižvelgiant į tai, kad vaizdas yra nekonvertuotas ir jis yra tame skaitmeniniame formate, kurį fiksavo stebėjimo kamera, todėl nemato jokių falsifikavimo požymių. Kitaip būtų, jeigu vaizdo įrašas būtų konvertuotas. Taip pat specialistas paaiškino, kad kiekviena stebėjimo sistema dėl saugojamų duomenų apimties yra stabilizuojama, t.y. kad būtų įrašinėjama kuo mažiau nereikalingų duomenų. Specialisto teigimu, šiuo atveju stebėjimo sistema reaguoja nuo ploto pasikeitimo. Kai ji mato fiksuojamo ploto pasikeitimą (pvz. įvažiuoja autobusiukas), sistemai duodama komanda įrašinėti. Stebėjimo sistemų tikslas yra saugoti kuo daugiau duomenų, todėl judesio metu yra daugiau kadrų per sekundę, nejudėjimo atveju – galbūt tik vienas kadras per sekundę. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, kelti abejones dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ filialo pateiktų vaizdo įrašų originalumo, jų vientisumo, nėra jokio pagrindo. Juolab, kad paminėta bendrovė neturėjo jokio suinteresuotumo pateikti vaizdo įrašus, neatitinkančius tikrovės. Tuo tarpu papildomos ekspertizės nagrinėjamoje byloje skyrimas reikštų tik proceso vilkinimą.

Beje, tai, kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos išvados dėl „Mercedes Benz E280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio greičio prieš pat eismo įvykį, eismo įvykio metu yra patikimos, leidžia spręsti ir byloje esanti 2015-05-15 konsultacinė specialisto išvada dėl automobilio greičio nustatymo, o taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta išvada. Iš specialisto, fizinių mokslų doc. dr. A. U., atlikus tyrimą, pateiktos konsultacinės išvados matyti, jog vaizdo kameromis užfiksuotoje atkarpoje automobilio Mercedes Benz, pravažiuojant (duomenys neskelbtini) tilto atkarpą, greitis dar prieš pradedant stabdyti buvo 153,9 km/h. Įvertinant 65 m stabdymo kelią, taip pat ir Lietuvos teismo ekspertizės centro naudotus automobilio Mercedes Benz stabdymo pagreičio duomenis – 7 m/s², automobilio Mercedes Benz greitis susidūrimo vietoje buvo 108,54 km/h. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlikusi automobilio „Mercedes Benz E280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), diagnostinius tyrimus, išvadoje nustatė, jogABS (stabdžių priešslydžio sistemos) suveikimo momentu prieš įvykį, jau suveikus 9 ciklus (9 stabdymo jėgos padavimo į ratus ir atleidimo ciklai), kitaip tariant, stabdymo kelio pabaigoje, bet iki prieš suveikiant sekančiam ESP (stabilumo programos, šoninio slydimo modulis) blokui – užfiksuotas automobilio greitis yra 135 km/h. ESP suveikimo momentu, po ABS bloko suveikimo, prieš įvykį (atsiradus šoniniam pagreičiui ar slydimui, bet iki ESBASG (stabdžių sistemos) modulio fiksuojamo generatoriaus atjungimo ar užgesimo, užfiksuotas automobilio greitis yra 114 km/h. ESBASG modulyje po ABS ir ESP modulių suveikimo fiksuojamas įtampos kritimas, pažeidus priekinėje automobilio dalyje esantį elektros generatorių arba užgesus (iš karto po kontakto). Gedimo (sąlygos) atsiradimo momentu užfiksuotas automobilio greitis yra 102 km/h.

Apeliantas, be kita ko, skunde nurodo ir tai, jog dėl įvykusio eismo įvykio kalta ir nukentėjusiąja pripažinta G. L.. Įvykio metu matomumas buvo geras, kelias lygus, apšviestas, platus, todėl ji turėjo matyti atvažiuojančio priešais automobilio šviesas ir net girdėti variklio gausmą, jeigu priešais atvažiuojančio automobilio greitis didelis.

Sutikti su šiais apelianto argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo. Pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, jog buvusioje kelio eismo situacijoje būtent automobilio „Mercedes Benz E280“ vairuotojo A. S. padarytas esminis Kelių eismo taisyklių 133, 135 punkto reikalavimų pažeidimas - važiavimas iki susidūrimo nuo 144 km/h iki 153,9 km/h greičiu, o susidūrimo metu apie 108 km/h greičiu, ženkliai (tris kartus) viršijant didžiausią leistiną 50 km/h greitį, buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti ir padariniams atsirasti.

Iš tikrųjų specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog jeigu buvusioje eismo situacijoje automobilio „Opel Astra“ vairuotoja G. L., prieš atlikdama kairiojo posūkio manevrą, galėjo nustatyti, kad link jos priešpriešiais artėjantis automobilis „Mercedes Benz E280“ važiuoja ženkliai didesniu nei didžiausiu leistinu 50 km/h greičiu ir lygiareikšmių kelių sankryžoje sukdama į kairę ji sudarys jam kliūtį, - jos veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Kita vertus, tos pačios specialisto išvados tiriamojoje dalyje pažymėta ir tai, kad jeigu automobilio „Mercedes Benz E280“ vairuotojas būtų važiavęs leistinu 50 km/h greičiu, buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Opel Astra“ vairuotoja G. L., sukdama į kairę ir kirsdama priešpriešiniam eismui skirtas juostas, nebūtų sudariusi kliūties jai iš dešinės priešpriešiais artėjančiam automobiliui „Mercedes Benz E280“, transporto priemonės būtų saugiai prasilenkusios automobilio „Mercedes Benz E280“ vairuotojui net nestabdant. Tuo tarpu specialistas doc. dr. A. U. 2015-05-15 konsultacinėje specialisto išvadoje dėl automobilio greičio nustatymo nustatė, jog automobilio „Mercedes Benz“ atstumas iki sankryžos prieš 3,4 s (laikas būtinas automobilio „Opel Astra“ vairuotojai įvertinti sankryžoje situaciją ir ją pervažiuoti) prieš susidūrimą - ~ 133,4 m. Važiuojant avarijos vietoje leidžiamu greičiu – 50 km/h, automobilis „Mercedes Benz“ 133,4 m atstumą įveiktų per 9,6 sekundės (nestabdant), t.y. beveik tris kartus lėčiau. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, specialistas pateikė kategorišką išvadą, jog automobilio „Opel Astra“ vairuotoja, vadovaudamasi saugaus eismo principais, neturėjo jokios galimybės išvengti eismo įvykio.

Nukentėjusioji G. L., apklausiama parodė, jog prieš sukdama į kairę pilnai nebuvo sustojusi, tačiau sumažino greitį nuo 50 km/h iki 20 km/h, įsitikino, kad sukti saugu, automobilių nebuvo. Nukentėjusioji patvirtino, jog matė šviesas, tačiau jos buvo pakankamai toli, net nesuprato, ar tai buvo gatvių apšvietimo šviesos, kurios jau buvo įjungtos, ar automobilio. Beje, priešingai nei nurodoma apelianto skunde, nukentėjusioji apklausų metu negalėjo tiksliai nurodyti, kuria tiksliai eismo juosta ji važiavo prieš pat atlikdama kairio posūkio manevrą (trečia ar ketvirta). Nukentėjusioji dėl patirto šoko, sužalojimų eismo įvykio metu negalėjo nurodyti ir paties susidūrimo aplinkybių. Tuo tarpu liudytoja E. K., apklausiama patvirtino, jog šalia jos ketvirta eismo juosta (liudytoja važiavo trečia juosta) važiavo nukentėjusiosios vairuotas Opel markės automobilis. Kadangi ir jai reikėjo sukti į kairę, tai tiek ji, tiek Opel vairuotoja sulėtino greitį, jis nebuvo didelis (byloje nustatyta, jog susidūrimo metu „Opel Astra“ greitis buvo 26 km/h). Iš liudytojos E. K. parodymų matyti, jog ji sankryžoje, tik prieš pat atliekant kairio posūkio manevrą, išgirdo automobilio ūžimą ir pamatė nuo (duomenys neskelbtini) pusės automobilio šviesas, tuo metu Opel vairuotoja jau buvo pradėjusi kairio posūkio manevrą (liudytojos automobilis buvo kiek atsilikęs nuo Opel automobilio), po ko sekundžių greičiu įvyko susidūrimas, Mercedes automobilis nubloškė Opel automobilį. Liudytoja patvirtino, jog Mercedes vairuotojas važiavo dideliu greičiu.

Taigi išdėstyti, priešingai nei teigia apeliantas, neprieštaringi nukentėjusiosios bei liudytojos E. K. parodymai, vertinant juos kartu su pirmiau išdėstytomis specialistų išvadomis, neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog nagrinėjamoje eismo situacijoje automobilio „Opel Astra“ vairuotoja G. L. neturėjo realios galimybės pastebėti pavojų keliančių bei eismo įvykį galinčių sukelti aplinkybių, numatyti, jog apeliantas jos važiavimo kryptimi atskries tris kartus viršijančiu leistiną greitį greičiu ir ji sudarys jam kliūtį. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo poziciją, išdėstytą procesiniame sprendime baudžiamojoje byloje, kurioje eismo situacija buvo panaši į nagrinėjamoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-222/2017). Teismų praktiką formuojantis kasacinės instancijos teismas pažymėjo, jog eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas) turi teisėtų lūkesčių, jog kitas eismo dalyvis laikysis KET reikalavimų, elgsis taip, kad nekeltų pavojaus. Reguliuojamoje sankryžoje (nagrinėjamu atveju nereguliuojama sankryža) transporto priemonės, važiuojančios per sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo taisyklių ir savo veiksmais nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Todėl transporto priemonės vairuotojas neprivalo lėtinti greičio ar stabdyti transporto priemonę vien tik dėl to, kad yra teorinė tikimybė, jog kiti eismo dalyviai gali nesilaikyti eismo taisyklių.

Pagrįstai skundžiamame nuosprendyje, be kita ko, konstatuota ir tai, jog apeliantas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė, veikdamas netiesiogine tyčia.

Iš teismų praktikos baudžiamosiose bylose, susijusiose su Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimais, matyti, kad kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidėjo veika, dėl kurios žuvo, buvo sužaloti žmogus (žmonės), gali būti kvalifikuojama kaip padaryta netiesiogine tyčia tik nustačius aplinkybes, kad kaltininkas: 1) suvokia savo pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai labai tikėtini ar net neišvengiami, ir 2) nors tokių padarinių nesiekia ir jų nenori, neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio, 3) nesitiki išvengti savo veikos padarinių (arba realios jų atsiradimo grėsmės), o jei ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu, ir pan., t. y. abejingas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-498-746/2015). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtų sąlygų visuma nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta.

Nuosprendyje teisingai pažymėta, jog pagal bylos duomenis apeliantas gyvena netoli eismo įvykio vietos, (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Taigi jam gerai žinoma miesto dalis, konkrečiai vieta, kurioje įvyko eismo įvykis, ten esančios eismo sąlygos, eismo intensyvumas, pėsčiųjų perėjos (automobilio Mercedes Benz važiavimo kryptimi 250 ir 40 metrų atstumu iki eismo įvykio vietos įrengtos dvi pėsčiųjų perėjos), taip pat didelis avaringumas toje vietoje. Šias aplinkybes apklausiamas patvirtino ir pats apeliantas. Nepaisant to, A. S. mėnesio pabaigoje, t.y. žiemą, apie pusę devynių vakaro, kuomet jau tamsu, o gatvės apšviestas dirbtiniu būdu; jam gerai žinoma gatve, link nereguliuojamos sankryžos, kur eismas net ir vakare, vėlesniu laiku yra pakankamai intensyvus, ką patvirtina tiek byloje esantys vaizdo įrašai, užfiksuoti įvykio vakarą, tiek apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuoti duomenys apie eismo intensyvumą įvykio vietoje, o matomumas ribojamas geležinkelio tilto konstrukcijos atramų, važiavo net tris kartus viršydamas leistiną greitį (leistinas greitis 50 km/h, iki susidūrimo važiavo nuo 144 km/h iki 153,9 km/h greičiu). Pastebėtina ir tai, jog apeliantas įvykio vakarą automobilį vairavo neturėdamas tam teisės (2013-10-01 ji buvo atimta 4 mėnesiams už važiavimą per draudžiamą šviesoforo signalą, prieš tai už greičio viršijimą bei važiavimą per draudžiamą šviesoforo signalą A. S. teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dar tris kartus), be to, netolimoje praeityje - prieš beveik penkis mėnesius iki nagrinėjamo eismo įvykio, jau turėdamas skaudžios patirties dėl vairavimo ženkliai viršijant mieste leistiną greitį – važiavo 116 km/h greičiu, kai leidžiama 50 km/h, ko pasėkoje 2013-09-12 sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai ir nežymiai sutrikdyta žmonių sveikata. Įvykus nagrinėjamam eismo įvykiui, A. S. nesiėmė jokių veiksmų, siekiant pagelbėti nukentėjusiesiems, tik rūpinosi kaip išvengti atsakomybės už sukeltą eismo įvykį. Būtent jo pastangų dėka, buvo suklaidinti eismo įvykį tyrę policijos pareigūnai, tiesa apie tikrąjį automobilio „Mercedes Benz E280“ vairuotoją paaiškėjo tik bylą pradėjus nagrinėti apylinkės teisme. Be kita ko, siekiant sutrukdyti byloje nustatyti tiesą, buvo klastojamas daiktinis įrodymas - automobilio „Mercedes Benz E280“ įrenginiai. Nustatytos aplinkybės ir tai, kad A. S., būdamas suaugęs žmogus, nesant byloje duomenų, jog jis dėl sveikatos būklės nesuprastų ir negalėtų adekvačiai suvokti ir vertinti aplinkos bei savo veiksmų, jų valdyti, kolegijos vertinimu, neabejotinai patvirtina, kad pastarasis suvokė rizikingą ar net pavojingą savo veikos pobūdį, taip pat suvokė ir tai, jog jo veikos padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami. Apelianto daromos nusikalstamos veikos atveju nebuvo aplinkybių, kurias jis galėjo suvokti kaip objektyviai egzistuojančias ir šalinančias galimybes atsirasti jo veikos padariniams. Nėra ir pagrindo išvadai, kad pastarasis tikėjosi išvengti savo pavojingos veikos padarinių. Mieto gatvėje, kurioje eismas intensyvus net vėlesniu paros metu, tris kartus viršydamas leistiną greitį, turėdamas patirties dėl galimų žymaus greičio viršijimo mieste pasekmių, vėliau po įvykio, siekdamas išvengti atsakomybės, pasitelkdamas draugą, kaip asmenį neva vairavusį automobilį „Mercedes Benz E280“, pastarasis iš esmės buvo abejingas savo veikos padariniams, neatsisakė (nekeitė) savo pavojingo elgesio.

Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, A. S. nusikalstamus veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Apygardos teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad A. S. veiką padarė netiesiogine tyčia, nes baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės nekelia abejonių, kad jis suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir, nors jų nenorėjo, sąmoningai leido jiems atsirasti. Pripažinti, kad apeliantas šiuo atveju veikė neatsargia kaltės forma ir jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, nebuvo pagrindo.

Nėra pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais dėl liudytojų E. V., G. J., D. V. parodymų vertinimo. Paminėtų liudytojų parodymai ne tik, kad buvo nenuoseklūs, derinami prie byloje nustatytų aplinkybių, bet ir prieštarauja pirmiau išdėstytiems įrodymams, jų pagrindu nustatytoms aplinkybėms, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas šių asmenų parodymus vertino kritiškai, kaip siekį padėti A. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Priešingai nei teigia apeliantas skunde, skundžiamame nuosprendyje yra pasisakyta ir apie liudytojų E. V., G. J. parodymuose esančius prieštaravimus, parodymų derinimą prie byloje nustatytų aplinkybių. Su pirmosios instancijos teismo nurodytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sutinka ir jų dar kartą nekartoja. Be kita ko, pažymi, jog liudytojų E. V., G. J. parodymus apygardos teismas atmetė ne tik vadovaudamasis 2016-11-18 konsultacine specialisto išvada, surašyta specialisto A. U., bet ir pirmiau išdėstytų įrodymų visuma. Paminėtoje specialisto išvadoje išvados pateiktos vadovaujantis bylos duomenimis (tyrimui buvo pateikta ne tik geolokacinio žemėlapio „maps.lt“ nuotraukos, (duomenys neskelbtini) pr. nei (duomenys neskelbtini) g. atstumai, pagal nekintančius taškus, bet ir skaitmeninė laikmena su 2016-03-03 eksperimento vaizdo įrašais, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), Toyota atstovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti automobilio „Toyota Vorolla“ 2006 m. modelio techniniai duomenys, liudytojos E. V. parodymai), jos atitinka kitus byloje esančius įrodymus, todėl laikyti šią specialisto išvadą nepatikima ir ja nesivadovauti pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo.

Iš tikrųjų pirmosios instancijos teismas atskirai bei kartu su kitais byloje esančiais įrodymais neįvertino 2016-03-03 atlikto eksperimento, liudytojų E. V., G. J. parodymams patikrinti metu gautų duomenų, kita vertus, nagrinėjamu atveju tai laikyti esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, nėra pagrindo. Eksperimento metu užfiksuoti duomenys taip pat tik patvirtina, jog pagrįstai šiuo atveju kritiškai buvo vertinami E. V., G. J. parodymai. Priešingai nei nurodo apeliantas, eksperimento protokole užfiksuota, jog iš eksperimente dalyvaujančio automobilio salono, priekinės keleivio vietos, sustojus ir stabtelėjus prie pėsčiųjų perėjos, esančios ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), priekyje esanti sankryža su (duomenys neskelbtini) pr. yra matoma, tačiau matomumas yra ribotas dėl geležinkelio tilto konstrukcijos atramų, užstojančių vaizdą, bei nežymios nuokalnės, kas neprieštarauja 2016-11-18 konsultacinėje specialisto išvadoje specialisto A. U. pateiktoms išvadoms. Be to, kaip minėta, paminėto specialisto A. U. atlikto tyrimo metu be kitų duomenų taip pat buvo vertinami ir eksperimento metu užfiksuoti duomenys. Tai, kad sankryžos su (duomenys neskelbtini) prospektu ir nuovaža į (duomenys neskelbtini) g. matomumą riboja geležinkelio tilto konstrukcijų atramos, akivaizdu ir iš apelianto minimų E. V., G. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolų, papildomo kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo. Taigi, tiek atlikto eksperimento rezultatai, tiek 2016-11-18 konsultacinėje specialisto išvadoje pateiktos išvados leidžia teigti, kad liudytojai E. V., G. J. jų nurodytomis aplinkybėmis aptariamo eismo įvykio negalėjo matyti. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenumato, jog eksperimento atlikimo metu liudytojų, kurių parodymai yra tikrinami, dalyvavimas yra privalomas. Tokiu būdu, tuo, kad liudytojai E. V., G. J. nebuvo pakviesti į eksperimento atlikimą, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti.

Apeliantas, be kita ko, nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta bausme. Mano, jog paskirta bausmė yra per griežta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, sutikti su šiais apelianto skundo argumentais ir šioje dalyje keisti skundžiamą nuosprendį taip pat nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai interalia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016 ir kt.). Taip pat ne kartą konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-942/2017).

Apeliantas idealiosios sutapties sąlygomis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos labai sunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys). Nusikalstamas veikas padarė labai šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles: vairavo transporto priemonę, kai tokia teisė jam buvo atimta, mieste leistiną 50 km/h greitį viršijo tris kartus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, ko pasėkoje susidūrė su kitu automobiliu ir kilo itin sunkios pasekmės – vienas žmogus žuvo, kitam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Nagrinėjamu atveju buvo sugriautas dviejų jaunų žmonių gyvenimas, kurie buvo susižadėję ir planavo bendrą ateitį. Nukentėjusiajai G. L. po eismo įvykio metu patirtų sužalojimų išliko liekamieji reiškiniai. Svarbu pastebėti ir tai, kad po nusikalstamų veikų padarymo nuteistasis ėmėsi veiksmų, kad išvengtų atsakomybės, suklaidino eismo įvykį tyrusius pareigūnus. Pasitelkė draugą, kuris prisipažino neva vairavęs apeliantui priklausantį automobilį. A. S. įtakoje byloje nustatytoms aplinkybėms prieštaraujančius parodymus davė ir liudytojai E. V., G. J.. A. S. baigtas veikas padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Skundžiamu nuosprendžiu nenustatyta nei nuteistojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.

Vertinant A. S. asmenybę, pažymėtina tai, kad jis praeityje teistas užsienyje. Po nagrinėjamoje byloje inkriminuotų nusikaltimų padarymo, Kauno apylinkės teismo 2015-01-28 įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį už eismo įvykio 2013-09-12 sukėlimą (mieste taip pat vairavo automobilį daugiau kaip du kartus viršydamas leistiną 50 km/h greitį), kurio metu taip pat buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pažymėtina ir tai, kad A. S. daugybę kartų baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp kurių ir itin šiurkštūs – vairavo neblaivus, važiavo per draudžiamą šviesoforo signalą, vairavo neturėdamas tam teisės, ženkliai viršijo leistiną greitį. Beje, bylos medžiaga patvirtina, jog apeliantas nesistengia pasitaisyti, iš savo praeities klaidų teigiamų išvadų nedaro ir toliau pažeidinėja KET taisykles. Jau po nagrinėjamo eismo įvykio pastarasis vėlgi vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, už ką buvo nubaustas administracine tvarka. Bylos duomenys patvirtina, jog A. S. yra vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, yra bedarbis.

Pirmiau išdėstytos aplinkybės, į kurias visas pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, nesuteikdamas nei vienai iš jų prioritetinės reikšmės, patvirtina, jog skundžiamu nuosprendžiu A. S. už padarytas veikas paskirtos bausmės yra tinkamai individualizuotos, paskirtos bausmės atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, kaltininko ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, nėra aiškiai per griežtos. Tinkamai pritaikytas ir baudžiamasis įstatymas, bendrinant už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Daiva Pranytė – ZalieckienėAloyzas KruopysSvajūnas Knizleris