Kauno apygardos teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems Š. M., J. M., G. L., jų atstovams advokatams Laimučiui Jankauskui, Aidui Mažeikai, Geručiui Varanavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį 30 MGL dydžio bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-jo būrio vyresniojo patrulio A. U. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jis 2014 m. sausio 30 d., atvykęs į eismo įvykio vietą Kaune, po (duomenys neskelbtini) tiltu, rado susidūrusius automobilius „Mercedes Benz E280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio Mercedes vairuotojas D. V. paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini) pr. link. Ties nusukimu į (duomenys neskelbtini) g. staigiai prieš jį suko į kairę (duomenys neskelbtini) pr. atvažiavęs automobilis „Opel Astra“. Nespėjo net pristabdyti ir trenkėsi į jo dešinį šoną. Opel vairuotoja apie eismo įvykį nieko negalėjo pasakyti, tik pasakė savo vardą, pavardę ir gimimo metus. Šalia sėdėjo keleivis. Medikai konstatavo, kad jis miręs. Užrašė liudytojos E. K. telefono numerį (1 t., b. l. 7).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, plane, fotonuotraukose užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2014 m. sausio 30 d. apie 20:29 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) pr. ir nuovažos į (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, o iš vietovės atvaizdo matyti įvairių objektų išsidėstymas aplink įvykio vietą ir atstumai tarp jų (1 t., b. l. 8–17, 6 t., b. l. 36).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuoti automobilių „Mercedes Benz E280 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimo požymiai bei būklė po eismo įvykio (1 t., b. l. 18–26).

Daiktų apžiūros protokole aprašytas AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Kauno geležinkelių infrastruktūra“ vaizdo stebėjimo kamerų, esančių ant geležinkelio tilto per Nemuną (duomenys neskelbtini) pr. pusėje, 2014 m. sausio 30 d. 20:29 val. užfiksuotas vaizdas (1 t., b. l. 81, 82).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 644/14(02) konstatuota, kad G. L. padaryti sužalojimai: odos nubrozdinimai krūtinės ląstos dešinėje pusėje, dešinio plaučio sumušimas su kraujavimu į dešinę krūtinplėvės ertmę. Blužnies plyšimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 94).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1099 (14) konstatuota, kad (pagal tuo metu pateiktus duomenis) buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Mercedes Benz E280“ vairuotojo D. V. veiksmai – važiuodamas apie 108 km/h greičiu, ženkliai viršijo didžiausią leistiną 50 km/h greitį, dėl to susidūrė su kairio posūkio kreive tikėtina apie 26 km/h greičiu judėjusiu automobiliu „Opel Astra“ – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui (1 t., b. l. 113–121).

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11K-327(15), 11K-78(16) (14) konstatuota, kad 2014 m. sausio 30 d. 20:29 val. pateiktame vaizdo įraše matomo automobilio judėjimo greitis nurodytoje kelio atkarpoje buvo nuo 144 km/h iki 153,9 km/h, jeigu tirti pateiktame vaizdo įraše matomas automobilis yra „Mercedes Benz E280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tai atsižvelgiant į šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, techniniu požiūriu jos nekeičia 2014 m. rugsėjo 3 d. duotos specialisto išvados Nr. 11-1099 (14). Techniniu požiūriu minėtą specialisto išvadą galima tik papildyti, jog tikėtina, kad prieš įvykį link susidūrimo su automobiliu „Opel Astra“ vietos automobilis „Mercedes Benz E280“ artėjo stabdomas, todėl prieš stabdymą automobilio „Mercedes Benz E280“ judėjimo greitis buvo didesnis nei 108 km/h, o susidūrimo su automobiliu „Opel Astra“ metu automobilio „Mercedes Benz E280“ judėjimo greitis buvo apie 108 km/h (4 t., b. l. 29–33).

Specialistas K. Graželis pilnai patvirtino savo duotą eksperto išvadą ir nurodė, kad tai, jog vaizdo įraše „seg1_cam09“ 20:29:21 fiksuojamu laiku staiga atsirado autobusiukas, gali būti paaiškinama stebėjimo sistemų veikimo specifika, nes kiekviena stebėjimo sistema dėl saugomų duomenų apimties yra stabilizuojama, kad įrašinėtų kuo mažiau duomenų. Specialistas negalėjo tiksliai įvardinti, kuriuo iš principų stebėjimo kamera veikia, ar yra judesio daviklis, ar yra analizatorius, kuris analizuoja pasikeitimo plotą ir tada pradeda įrašinėti. Tai yra daroma dėl to, kad būtų sumažinamas fiksuojamų duomenų kiekis. Šiuo atveju iki tol, kol autobusiuko nesimatė, sistema nematė judesio ir duomenys nebuvo fiksuojami. Kai autobusiukas atsirado stebėjimo kameros fiksuojamo vaizdo plote, ji pradėjo fiksuoti duomenis, todėl autobusiukas yra antrame ar trečiame kadre ir dėl to atrodo, kad jis atsiranda iš niekur. Nustatinėjant automobilio greitį buvo panaudoti abiejų kamerų duomenys.

Specialistas D. J. pilnai patvirtino savo išvadą ir paaiškino, jog vaizdų tyrimą atlikęs ekspertas jam pateikė jau susistemintus duomenis, kad automobilis tam tikrą atstumą nuvažiavo per tam tikrą laiką ir nurodė paklaidą. Iš gautų duomenų jis nustatė automobilio važiavimo greitį, kuris buvo 144-153,9 km/h ribose.

Fizinių mokslų daktaro A. U. 2015 m. gegužės 15 d. konsultacinėje specialisto išvadoje dėl automobilio greičio nustatymo nurodyta, kad filmuojamoje atkarpoje, prieš pradedant stabdyti, automobilio Mercedes Benz greitis buvo 153,9 km/h, susidūrimo vietoje automobilio Mercedes Benz greitis buvo 108,54 km/h. Tai įvertinat, automobilio „Opel Astra“ vairuotoja, vadovaudamasi saugaus eismo principais, neturėjo jokios galimybės išvengti eismo įvykio (4 t., b. l. 36–50).

Fizinių mokslų daktaro A. U. 2016 m. lapkričio 18 d. konsultacinėje specialisto išvadoje dėl automobilio greičio nurodyta, jog, kad E. V. pamatytų automobilių susidūrimą automobiliui Mercedes Benz važiuojant LTEC specialisto 2014 m. rugsėjo 3 d. trasologinėje išvadoje Nr. 11-1099 (14) nurodytu greičiu, 2016 m. rugsėjo 22 d. apklausos metu nurodytomis aplinkybėmis, turėjo pasiekti 117 km/h greitį, o 2015 m. balandžio 22 d. apklausos metu nurodytomis aplinkybėmis – 172,5 km/h. Pagal Toyota atstovo UAB „A.“ 2006 m. modelio „Toyota Corolla“ pateiktus duomenis – pagreitėjimo nuo 0 km/h iki 100 km/h laiką – tokių greičių užduotose atkarpose (105 m – 155 m) pasiekti techniškai neįmanoma. Kad E. V. pamatytų automobilių susidūrimą automobiliui Mercedes Benz važiuojant LTEC specialisto 2016 m. vasario 4 d. kompleksinėje vaizdų tyrimo išvadoje Nr. 11K-327(15), 11K-78(16) nurodytu greičiu, 2016 m. rugsėjo 22 d. apklausos metu nurodytomis aplinkybėmis, turėjo pasiekti 1374,5 km/h greitį, o 2015 m. balandžio 22 d. apklausos metu nurodytomis aplinkybėmis – 2029,1 km/h greitį. Remiantis fizikos dėsniais, tokių vidutinių greičių užduotose atkarpose (105 m – 155 m) automobiliu dėl trinties, oro pasipriešinimo ir kitų objektyvių sąlygų pasiekti neįmanoma (7 t., b. l. 71–79).

Asmens parodymo atpažinti protokoluose užfiksuota, kad eismo įvykio vietoje 2014 m. sausio 30 d. apie 20:29 val. Kaune(duomenys neskelbtini) pr. ir nuovažos į (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje buvę liudytojai A. Š. ir G. K. atpažino įtariamąjį A. S., kuris įvykio vietoje buvo vienas ir minėjo, kad neturi vairuotojo pažymėjimo (4 t., b. l. 15–22).

UAB „A.“, atlikus automobilio „Mercedes Benz E280 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kompiuterinę mazgų diagnostinę analizę ir saugos sistemų analizę, pateikė išvadas:

- Suveikusi vairuotojo oro pagalvė (pagalvės piro užtaisas susideda iš dviejų stiprumo lygių, priklausomai nuo smūgio stiprumo, suveikia pirmas arba abu lygiai). Vairuotojo saugos oro pagalvė autoįvykio metu yra suveikusi abiem lygiais.

- Vairuotojo diržo piro užtaiso suveikimas (autoįvykio metu piro užtaiso pagalba diržas fiksuojamas ir patraukiamas atgal apie 3-5 cm). Diržo mechanizmas ir piro užtaisas suveikęs natūraliomis sąlygomis.

- Diagnostikos metu matomas tariamas keleivio pagalvės suveikimas yra vieno lygio (paprastai įvykio metu, suveikus vairuotojo pagalvei, suveikia ir keleivio pagalvė; ji suveikia ne mažesniu stiprumu, kaip vairuotojo, priklausomai nuo smūgio zonos, ribinio greičio bei smūgio stiprumo; įvertinant tyrimo metu gautus greičio rodiklius ir pagrindinio smūgio zoną dešinėje priekinėje automobilio dalyje, keleivio pagalvė, esant keleiviui, turėjo suveikti abiem lygiais).

- Keleivio diržo piro užtaiso suveikimas (diržas fiksuotas, užkirstas praktiškai pilnai ištemptas, kas negali būti natūrali sąlyga. Tyrimo metu atlikus mechaninę diržo sutraukimo mechanizmo apžiūrą nustatyta, kad diržo apdailos panelėje matomi charakteringi pažeidimai, kurie galėjo atsirasti traukiant diržą specifiniu kampu, pro keleivio duris ar langą (nustatyta pirmosios apžiūros metu, įtraukta į protokolą). Pats diržo mechanizmas buvo pakeistas, sprendžiant iš tvirtinimo varžtų apgadinimų – naudotas netinkamas raktas demontuoti mechanizmą, taip pat pats mechanizmo piro užtaiso „laidynas“ apgadintas (nukirpti laidai, sujungta, panaudota izoliacinė medžiaga), diržo mechanizmas – ne šio automobilio (skiriasi automobilio instaliacijos laidų ir piro patrono laidų spalvos kirpimo ir jungimo vietoje). Nustatyti diržo apdailos detalės tvirtinimo elementų trūkumai, apgadinimai dėl nekokybiško išrinkimo/surinkimo. Piro užtaisas suveikęs, bet ne įvykio metu (pagal vėliau nustatytą suveikimo laiką), arba jo suveikimas galėjo būti dirbtinai imituotas pajungiant 12V įtampą į piro patroną.

- Atliekant dalinį priekinės apdailos panelės, keleivio pusės saugos pagalvių zonos demontažą nustatyta: apgadintas šoninės dešinės pusės salono ventiliacijos grotelių tvirtinimo mechanizmas (išlaužtos). Grotelės su ortakiu tvirtinamos trimis varžtais, vienas jų – po apdailos juosta, sekantis – po šoniniu dangteliu, trečias – paslėptas, pastarasis ir buvo išlaužtas, nes jo atsukimas pakankamai sudėtingas, reikalaujantis daugiau laiko. Per angą išėmus groteles, buvo atjungtas keleivio saugos pagalvės (pirmo lygio) piro užtaisas, sulaužant jungties fiksavimo mechanizmą, po to jungtis įjungta ne iki galo, tik imituojant jos pajungimą fiziškai, tačiau dėl kontakto nebuvimo iš kompiuterinės diagnostikos pusės matomas minėto piro užtaiso atjungimas ar suveikimas (identifikuojamas vienodai).

- Nustatytas keleivio saugos pagalvės atjungimo laikas. Atjungimas įvykdytas 5 min 16 s (316 s) vėliau, nei suveikė vairuotojo saugos pagalvė, kas leidžia daryti išvadą, kad pagalvė negalėjo būti atjungta prieš įvykį, o atjungta praėjus minėtam laikui po įvykio. Saugos pagalvių valdymo modulyje laikas skaičiuojamas nuo eksploatacijos pradžios įjungus degimą. Piro užtaisų atjungimo laikas skaičiuojamas nuo atjungimo momento (laikas fiksuojamas ir stabdomas to piro užtaiso, kuris buvo suveikęs ar atjungtas). Dėl galimo degimo įjunginėjimo, pavyzdžiui, transportavimo metu ar kitais atvejais, praėjęs bendras laikas yra 5 min 16 s (316 s) iki keleivio saugos pagalvės ir diržo piro užtaiso atjungimo, vairuotojo pagalvės suveikimo atžvilgiu. Atlikus minėtos keleivio saugos oro pagalvės pajungimą į valdymo modulį, taip pat keleivio sėdėjimo priekinėje vietoje jutiklio B48 testavimą, įvertinus tai, kad išoriškai keleivio saugos oro pagalvė nepažeista, įsitikinta, kad keleivio saugos sistema įvykio metu veikė be trikdžių.

- ABS (stabdžių priešslydžio sistemos) suveikimo momentu prieš įvykį, jau suveikus 9 ciklus (9 stabdymo jėgos padavimo į ratus ir atleidimo ciklai), kitaip tariant, stabdymo kelio pabaigoje, bet iki prieš suveikiant sekančiam ESP (stabilumo programos, šoninio slydimo modulis) blokui –užfiksuotas automobilio greitis yra 135 km/h.

- ESP suveikimo momentu, po ABS bloko suveikimo, prieš įvykį (atsiradus šoniniam pagreičiui ar slydimui, bet iki ESBASG (stabdžių sistemos) modulio fiksuojamo generatoriaus atjungimo ar užgesimo, užfiksuotas automobilio greitis yra 114 km/h.

- ESBASG modulyje po ABS ir ESP modulių suveikimo fiksuojamas įtampos kritimas, pažeidus priekinėje automobilio dalyje esantį elektros generatorių arba užgesus (iš karto po kontakto). Gedimo (sąlygos) atsiradimo momentu užfiksuotas automobilio greitis yra 102 km/h.

- CDI (variklio valdymo modulio) fiksuoti pažeidimo momentai ir parametrai (momentinis kuro išpuškimas 32-37 mg/Hub) leidžia spręsti, kad susidūrimo momentu akseleratoriaus pedalas buvo nuspaustas dalinai 1/2-2/3, kartu su stabdžio pedalu (4 t., b. l. 53–56).

Specialistas O. Mockevičius pilnai patvirtino savo išvadą ir paaiškino, jog tyrimo metu apžiūrėjo automobilį Mercedes Benz. Tyrimui atlikti naudojo įrangą „Actia“, pirktą Amerikoje iš aukciono, skirtą specialiai aptarnauti automobilius Mercedes Benz. Tyrimui naudojo programinę įrangą DTG, kuri yra identiška UAB „S.“ naudojamai įrangai. UAB „S.“ naudojama įranga gali turėti tam tikrus apribojimus, tai priklauso nuo lygio, kokį tas servisas turi. Pas juos įranga nenaudoja jokių apribojimų, ji dirba pilnai ir inžineriniame, ir dilerio lygmenyje. Gali pasiimti duomenis, kurie gali būti nepasiekiami dileriams. Nors UAB „S.“ yra autorizuota įmonė, o jie nėra autorizuoti, tačiau jie turi tą aparatinę bei intelektinę įrangą ir jiems šiuo atveju niekas nedraudžia dirbti su geresne įranga. Ankščiau, kad ir 2013 metais, automobiliui Mercedes Benz padaryti sugadinimai duotai išvadai įtakos neturėjo, nes atliekant tyrimą duomenys buvo skaičiuojami nuo konkretaus atskaitos taško. Sertifikato Lietuvoje tokiems tyrimams atlikti negali gauti, nes jis labai brangiai kainuoja. Vienintelis skirtumas tarp sertifikuotos ir nesertifikuotos įrangos yra tai, jog nesertifikuotai įrangai esant negalima veikti online režimu ir naujinti automobilio, tačiau naujinimą jie atlieka kita įranga ir jam tai netrukdo darbui su Mercedes Benz.

UAB „U.“ teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad neprisisegęs diržo šalia vairuotojo sėdintis keleivis eismo įvykio metu atsitrenkdamas į priekinį stiklą ar automobilio stogo briauną patiria sunkius kaukolės ir veido sužalojimus, atsitrenkdamas į prietaisų panelę – didelio ploto buką pilvo traumą, taip pat kelių, šlaunų ir klubų sužalojimus (5 t., b. l. 29–33).

Įrodymų vertinimas

Iš pateiktų AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Kauno geležinkelių infrastruktūra“ dviejų vaizdo kamerų įrašų ir ekspertizės išvadų matyti, jog (duomenys neskelbtini), Kaune, po geležinkelio tiltu tamsios spalvos automobilis nuo 144 km/h iki 153,9 km/h greičiu pravažiavo 20:29 val. AB „Lietuvos geležinkeliai“ (7 t., b. l. 52) negali nurodyti, ar vaizdo stebėjimo kameromis fiksuotas laikas atitinka realų Lietuvos laiką. Tuo tarpu Bendrasis pagalbos centras pateikė informaciją, jog 2014 m. sausio 30 d. buvo užfiksuoti keturi pranešimai apie autoįvykį (duomenys neskelbtini) sankryžoje ir pirmasis iš jų 20:25:45 val. Vaizdo įrašuose tuo pačiu metu, kaip ir tamsios spalvos automobilis, matyti pravažiuojantys maršrutiniai autobusas ir troleibusas. UAB „Kauno autobusai“ informavo, jog autobusas iš stotelės, esančios (duomenys neskelbtini) pr., „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra greta įvykio vietos, išvyko 20:24:28 val., o troleibusas – 20:25:40 val. Vaizdo įrašuose užfiksuota, jog maždaug vienos minutės laikotarpiu tarp (duomenys neskelbtini) pr. kryptimi pravažiuojančių maršrutinių autobuso ir troleibuso autoįvykio pusėn pralekia vienintelis tamsios spalvos automobilis. Specialistų tyrimo objektas buvo vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotas ir po to autoįvykyje dalyvavęs automobilis „Mercedes Benz E280 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o automobilių susidūrimo laikas buvo 2014 m. sausio 30 d., apie 20:25 val. Specialistų išvadomis nustatyta, kad automobilio „Mercedes Benz E280 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), greitis buvo 144-153,9 km/h, jo stabdymas trūko 2,5 s ir po 65 metrų stabdymo kelio, esant 108 km/h automobilio „Mercedes Benz E280 CDI“ greičiui, įvyko jo susidūrimas su „Opel Astra“ automobiliu. Automobilio „Mercedes Benz E280 CDI“ greitis buvo pagrindinė sąlyga autoįvykiui kilti. Tai, kad automobilis Mercedes Benz važiavo didžiuliu greičiu, patvirtino ir liudytojai E. K., A. Š., G. K.. Specialistų tyrimai buvo atliekami skirtingais metodais ir naudojant skirtingus duomenis, jų metu gauti duomenys iš esmės sutampa ir vienas kitą papildo, todėl netikėti specialistų ir ekspertizės išvadomis nėra pagrindo. Atlikdamas tyrimą, specialistas O. Mockevičius naudojo profesionalią specializuotą Mercedes diagnostikos įrangą „Actia SD Connect“, kuria ištyrė automobilio „Mercedes Benz E280 CDI“ elektroninių kompiuterinių sistemų ir daviklių duomenis, jo pateikta išvada iš esmės sutampa su kitomis specialistų ir ekspertizės išvadomis ir jas papildo, todėl netikėti jo pateikta išvada vien dėl to, jog naudota įranga dėl objektyvių priežasčių nėra sertifikuota, nėra pagrindo.

Kaltinamasis A. S. tvirtina, kad automobilį „Mercedes Benz“ vairavo D. V., o jis pats, prisisegęs saugos diržu, sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Kaltinamojo teigimu, automobilis Mercedes Benz tik nežymiai viršijo leistiną greitį. Liudytojai E. V. ir G. J. tvirtina, kad jie abu E. V. vairuojamu automobiliu „Toyota Corolla“ važiavo paskui automobilį Mercedes Benz. E. V. teigimu, abu automobiliai važiavo apie 70 km/h greičiu, G. J. teigimu, Mercedes Benz automobilis važiavo 60-70 km/h greičiu, o jo paties automobilis – apie 50 km/h greičiu. Liudytojas D. V. tvirtina, kad jo paties vairuojamas automobilis Mercedes Benz su greta keleivio vietoje sėdinčiu A. S. prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ link važiavo iki 80 km/h greičiu.

Tačiau liudytojų E. V. ir G. J. duoti parodymai nėra nuoseklūs, jų bei kaltinamojo A. S. ir liudytojo D. V. parodymai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, todėl vertintini kritiškai, kaip siekis padėti A. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Liudytojai E. V. ir G. J. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 68–71) parodė, jog bevažiuodami paskui Mercedes Benz automobilį, E. V. tvirtinimu, 20-30 metrų atstumu pamatė, kad šis staiga metėsi į šoną ir susidūrė su kitu automobiliu. Tačiau paaiškėjus, kad automobilio Mercedes Benz judėjimas buvo užfiksuotas AB „Lietuvos geležinkeliai“ vaizdo stebėjimo kameromis ir užfiksuotame vaizde matyti tik vienas pravažiuojantis automobilis, o beveik 1 min laikotarpiu paskui jį joks automobilis nepravažiavo, liudytojai E. V. ir G. J., prisitaikydami prie esamos situacijos, sutartinai ėmė tvirtinti, kad bevažiuodami paskui automobilį Mercedes Benz buvo sustoję prieš pėsčiųjų perėją ir pamatę autoįvykį, pastatė automobilį tolėliau ir pėsčiomis nuėjo iki įvykio vietos. Jau išdėstytais objektyviais duomenimis nustatyta, kad automobilio „Mercedes Benz E280 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), greitis iki stabdymo buvo 144-153,9 km/h. Anot specialisto A. U., kad E. V. pamatytų automobilių susidūrimą jos pačios apklausose ir specialistų išvadose nurodytomis aplinkybėmis, jos vairuotas automobilis Toyota turėjo pasiekti tokį greitį, kurio užduotose atkarpose pasiekti techniškai neįmanoma.

Specialisto išvadoje nurodyta, jog automobilio Mercedes Benz vairuotojo saugos oro pagalvė autoįvykio metu yra suveikusi abiem lygiais, vairuotojo diržo mechanizmas ir piro užtaisas suveikęs natūraliomis sąlygomis. Įvykio metu keleivio saugos pagalvės mechanizmas ir keleivio identifikavimo mechanizmas sėdynėje veikė tinkamai, esant keleiviui, ji būtų suveikusi. Kadangi pagalvė nėra suveikusi, galima teigti, kad keleivio priekyje įvykio metu nebuvo. Keleivio pagalvės pirmo lygio atjungimas ir diržo mechanizmo/piro užtaiso sugadinimas ar pakeitimas buvo atliktas po įvykio praėjus 5 min 16 s, sąlyginai vertinant saugos oro pagalvių modulio motovalandas, kurios skaičiuojamos nuolat tik esant įjungtam degimui, iš ko darytina išvada, kad keleivio diržo mechanizmo suveikimas buvo dirbtinai imituojamas jau po autoįvykio, siekiant suklaidinti tyrimą.

Įvertinęs šiuos tyrimo metu surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad automobiliu Mercedes Benz įvykio metu važiavo vienas asmuo – jo vairuotojas – ir tai buvo kaltinamasis A. S..

Šias aplinkybes patvirtina ir visiškai atitiktinai įvykio vietoje buvę ir autoįvykį matę liudytojai E. K., A. Š. ir G. K.. Šių liudytojų teigimu, automobilį Mercedes Benz vairavo A. S. ir automobilyje važiavo jis vienas. Asmens parodymo atpažinti metu liudytojai A. Š. ir G. K. atpažino A. S., kaip asmenį, vairavusį automobilį Mercedes Benz. Šių liudytojų parodymai sutampa ir su liudytojo E. D. parodymais, perskaitytais BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, kad automobilį Mercedes Benz vairavo ne D. V., o kitas asmuo, ir jis automobiliu važiavo vienas. Duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti liudytojų E. K., A. Š., G. K. ir E. D. parodymais byloje nėra, tokių duomenų nenustatė ir bylą nagrinėjantis teismas.

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma paneigia kaltinamojo A. S. versiją, kad automobilį vairavo liudytojas D. V., ir sudaro pagrindą išvadai, kad šią kaltinamojo versiją palaikę liudytojai D. V., E. V. ir G. J. dėl eismo įvykio aplinkybių ir automobilį Mercedes Benz vairavusio asmens galimai davė melagingus parodymus.

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, o neatsargus – jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 14 straipsnis, 15 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis).

Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas – tai kaltininko supratimas, kad jis savo veika kėsinasi (sudaro realų pavojų) į įstatymo saugomas vertybes ir ši veika tiek pavojinga, jog gali sukelti sunkius padarinius, o aplinkybių, neleisiančių kilti tokiems padariniams, kaltininkas iš esmės nenumato, arba apie tai net negalvoja. Šios kaltininko intelektinės veiklos sudėtinė dalis yra ir numatymas pavojingų savo veikimo ar neveikimo padarinių, nurodytų BK. Kaltininkas suvokia, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami. Taigi kaltininkas supranta, kad savo veikimu (neveikimu) pradeda priežastingumo ryšį, vedantį prie padarinių. Kaltininkas, nors savo pavojingos veikos padarinių nesiekia ar net jų nenori, tačiau savo pavojingo elgesio nenutraukia, jo nekeičia. Kaltininkas nemąsto, kaip išvengti galimų pavojingų padarinių. Todėl ir nėra kaltininko valinių pastangų išvengti padarinių. Jei kaltininkas vis tik tikisi, kad jo pavojingos veikos padarinių nebus, tai tokia viltis yra niekuo nepagrįsta arba remiasi tik abstrakčiais, subjektyviais, atsitiktiniais dalykais – sėkme, palankiu likimu, prietarais ir pan. Tokia kaltininko intelektinė valinė veikla iš esmės rodo jo abejingumą galimiems savo pavojingos veikos padariniams ir yra vienas esminių požymių netiesioginę tyčią atribojant nuo nusikalstamo pasitikėjimo.

Taigi, esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir, nors tokių padarinių nesiekia bei jų nenori, neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių (arba realios jų atsiradimo grėsmės), o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams.

Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.).

Nustatyta, kad A. S. gyvena Kauno mieste, (duomenys neskelbtini) rajone, todėl (duomenys neskelbtini) prospektas jam yra gerai žinomas. Piktybiškai ir grubiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) saugaus eismo reikalavimus, neturėdamas teisės vairuoti dėl to, kad 2013 m. spalio 1 d. ji buvo atimta 4 mėnesiams dėl jau 34-ą kartą padaryto KET pažeidimo, po to, kai 2013 m. rugsėjo 12 d. panašiomis aplinkybėmis, grubiai pažeisdamas KET reikalavimus, tai yra mieste važiuodamas 116 km/h greičiu, sukėlė autoįvykį, kurio metu vienas žmogus buvo sužalotas sunkiai, o kitas – nežymiai, A. S., miesto centre, tamsiu paros metu, esant gana intensyviam eismui, beveik trigubai viršydamas leistiną 50 km/h greitį, važiavo gausiai lankomo prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“ link. (duomenys neskelbtini) prospekte A. S. vairuojamas automobilis labai dideliu greičiu kirto dvi pėsčiųjų perėjas, esančias 250 ir 40 metrų atstumu iki autoįvykio vietos, bei artėdamas prie avaringo, intensyviu eismu pasižyminčio gatvių, vedančių į geležinkelio stotį ir kitus Kauno rajonus, išsišakojimo, nereguliuojamo šviesoforu, nemažino greičio ir važiavo nuo 144 km/h iki 153,9 km/h greičiu, kur susidūrė su priešinga kryptimi atvažiavusiu, kairio posūkio kreive judėjusiu automobiliu „Opel Astra“. Dėl A. S. vairuojamo automobilio greičio automobilio „Opel Astra“ vairuotoja G. L., vadovaudamasi saugaus eismo principais, neturėjo jokios galimybės išvengti eismo įvykio, kurio metu automobilio „Opel Astra“ keleivis E. M. žuvo, o G. L. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Būtent A. S. vairuojamo automobilio greitis buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, o vien ta aplinkybė, kad jis važiavo lygiareikšmiu keliu tiesiai, o G. L. atliko posūkį kairėn, privalėdama duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, nesudaro pagrindo teigti, jog G. L. turėjo realią galimybę pastebėti pavojų keliančias bei eismo įvykį galinčias sukelti aplinkybes.

Vertindamas A. S. veiksmus – važiavimą tamsiu paros metu miesto teritorijoje judria gatve nuo 144 iki 153,9 km/h greičiu, kertant pėsčiųjų perėjas ir artėjant prie avaringo transporto mazgo, kuriame nuolat vyksta intensyvus eismas, ką kaltinamas neabejotinai žinojo, teismas sprendžia, kad A. S., neturėdamas nustatytų psichinės sveikatos problemų, kurios trukdytų adekvačiai vertinti situaciją, ir jau turėdamas kito eismo dalyvio sunkiu sveikatos sutrikdymu pasibaigusio eismo įvykio, kurį pats sukėlė, patirties, suvokė savo veiksmais keliantis realų mirtiną pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Kaltinamasis suprato, kad dėl jo veiksmų neigiamos pasekmės yra labai tikėtinos ir, nors to nenorėjo ir sąmoningai nesiekė, leido tokioms pasekmėms kilti, pasikliaudamas palankiu likimu ar sėkme, bet ne objektyviomis aplinkybėmis, nes net ir mažai patyręs vairuotojas suvokia, kad važiuojant apie 150 km/h greičiu, atsiradus netikėtai kliūčiai, neįmanoma greitai sustabdyti automobilio, kad tos kliūties būtų išvengta, taip pat ir tai, kad kiti eismo dalyviai negali pagrįstai tikėtis, jog kažkas miesto teritorijoje judrioje gatvėje važiuos automobiliu tris kartus viršydamas leistiną greitį. Būtent tai, kad A. S. negalėjo tikėtis, jog neigiamų padarinių bus išvengta dėl objektyvių, realiai įmanomų aplinkybių, pavyzdžiui, kad kiti eismo dalyviai pakankamai tiksliai nustatys automobilio greitį, rodo, kad jo kaltė pasireiškė netiesioginės tyčios forma. Jokių objektyvių aplinkybių, galinčių patvirtinti, kad kaltinamasis turėjo pagrindą tikėtis išvengti eismo įvykio, nėra, o iš kaltinamojo veiksmų galima spręsti, jog jis rėmėsi tik subjektyviais, atsitiktiniais dalykais, būdamas abejingas kitų asmenų interesams ir galimiems padariniams.

Tais atvejais, kai vairuodamas transporto priemonę ir pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles asmuo numato, kad dėl jo veikos kils baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ir to siekia (arba nors padarinių nesiekia, bet sąmoningai leidžia jiems kilti), tai yra, nustatoma, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine (arba netiesiogine) tyčia, atsižvelgiant į tyčios turinį ir kilusius padarinius kaltininko veika tokiais atvejais yra kvalifikuojama pagal BK straipsnius, nustatančius baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamas veikas žmogaus gyvybei, sveikatai ar nuosavybei, kadangi BK 281 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tik už nusikalstamai neatsargius KET pažeidimus. Taigi kaltinamojo A. S. nusikalstamos veikos, padarytos netiesiogine tyčia, teisingai kvalifikuotos kaip nužudymas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir sunkus sveikatos sutrikdymas pagal 135 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo A. S. nusikalstami veiksmai, netiesiogine tyčia nužudant E. M. ir sunkiai sutrikdant sveikatą G. L., atitinka visus nusikaltimų, numatytų BK 129 straipsnio 1 dalyje ir BK 135 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius, nes visiškai įrodyta, kad kaltinamasis A. S. 2014 m. sausio 30 d. apie 20:25 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) pr., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz E280 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas link (duomenys neskelbtini) pr., sankryžoje su (duomenys neskelbtini) pr. ir nuovaža į (duomenys neskelbtini) g., tyčia pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 133, 135, 231.4 punktų reikalavimus, dėl to susidūrė su priešinga kryptimi atvažiavusiu, kairio posūkio kreive judėjusiu automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu G. L., dėl tokių jo veiksmų kilo eismo įvykis, kurio metu automobilio „Opel Astra“ keleivis E. M. nuo patirtos politraumos mirė, o vairuotojai G. L. dėl blužnies plyšimo buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu, A. S. tyčia nužudė E. M., o G. L. padarė tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą.

Civiliniai ieškiniai, skirtina bausmė ir daiktiniai įrodymai

Nukentėjusioji G. L. prašo priteisti iš kaltinamojo A. S. 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 22,94 Eur už dokumentų kopijų darymą, 900 Eur turėtoms proceso išlaidoms atlyginti. Taip pat prašo priteisti iš draudimo bendrovės „B. I. C.“ 382,54 Eur turinės žalos atlyginimo ir 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (5 t., b. l. 139–148; 2 t., b. l. 36–114).

Nukentėjusiosios G. L. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, jog kaltinamasis A. S. nukentėjusiajai padarė tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl žalą jai privalo atlyginti ne draudimo bendrovė, o pats kaltinamasis.

Nukentėjusioji pašė priteisti iš draudimo bendrovės 1153,66 Eur turtinės žalos atlyginimo, tuo tarpu draudimo bendrovė jai išmokėjo 787,45 Eur turtinės žalos atlyginimo (5 t., b. l. 114–115). Nukentėjusiosios tvirtinimu, įvykio metu sudaužyto mobilaus ryšio telefono vertė yra 245,89 Eur, ką patvirtina ir kvitas bei PVM sąskaita faktūra (2 t., b. l. 36–37) ir nepataisomai sugadinto nešiojamo kompiuterio vertė yra 478,47 Eur, ką patvirtina paaiškinimas ir PVM sąskaita faktūra. Viso sugadinto turto vertė sudaro 724,36 Eur, tuo tarpu draudimo bendrovė nukentėjusiajai atlygino tik 293,92 Eur, liko neatlyginta 430,44 Eur turtinės žalos, todėl ją privalo atlyginti kaltinamasis, nes tarp jo veikos ir žalos atsiradimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Taip pat nukentėjusioji prašo priteisti 23,17 Eur už nepataisomai sulaužytą žiedą ir tai grindžia UAB „A.“ žiedo pirkimo kvitu (2 t., b. l. 40), tačiau nusikalstama veika padaryta 2014 m. sausio 30 d., o kvitas išduotas 2014 m. balandžio 29 d. ir jis niekaip nepagrindžia nei priežastinio ryšio, nei žalo atsiradimo. Taip pat nukentėjusioji prašo priteisti 112,26 Eur už ligoninės paslaugas, tai yra vienvietės palatos nuomą, 6,10 Eur už „Ciloxan“ akių lašus, 14,19 Eur už priemonę „Wartner Nail Expert“ ir 12,41 Eur už maisto papildus „Live Well“. Tačiau byloje nėra medicininių duomenų, jog vienvietė palata G. L. būtų buvusi būtina, jau iki įvykio jai buvo diagnozuota trumparegystė, todėl „Ciloxan“ akių lašų įgijimas negali būti laikomas kaip medikamentas patirtai traumai gydyti, vaistas „Wartner Nail Expert“ yra skirtas nagų grybelio gydymui, „Live Well“ yra maisto papildas ir byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog minėtų medikamentų įsigijimas būtų sietinas su patirta trauma. Kaip nustatyta, nukentėjusiosios sugadinto turto vertė yra 430,44 Eur, tačiau pati nukentėjusioji prašo priteisti tik 382,54 Eur, todėl ši jos civilinio ieškinio dalis tenkintina visa apimtimi ir žala išieškotina iš kaltinamojo.

Nukentėjusioji G. L. taip pat prašo priteisti 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, jog dėl kaltinamojo veiksmų ji patyrė daugybinius kūno sužalojimus, atitinkančius sunkų sveikatos sutrikdymą, buvo ilgai gydoma, dėl ko jautė didelį fizinį skausmą, nepatogumus, po patirtos traumos išliko liekamieji reiškiniai. Be to, įvykio metu neteko artimo žmogaus, savo sužadėtinio E. M., su kuriuo siejo savo ateitį, bendrą gyvenimą, o tai jai sukėlė didžiules psichologines kančias, skausmą, depresiją, neviltį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje konstatuota, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt.

Nustatyta, jog dėl nusikalstamų A. S. veiksmų, G. L. patyrė didelį fizinį skausmą, nepatogumus, o dėl savo sužadėtinio mirties, patyrė šoką, dideles dvasines kančias, emocinius išgyvenimus, todėl ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje konstatuota, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatyta, jog nusikalstamos veikos pasekmės dėl E. M. mirties neatstatomos, G. L. po patirtų sužalojimo išliko liekamieji reiškiniai, veikos padarytos netiesioginės tyčios forma, kaltinamasis turto neturi, tačiau yra jauno amžiaus, darbingas, todėl atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiosios G. L. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas pilnai, o kadangi draudimo bendrovė jai jau atlygino 2500 Eur, todėl iš kaltinamojo priteistina likusi dalis – 17500 Eur.

Nukentėjusioji G. L. prašo pripažinti proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo išieškoti 900 Eur turėtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti ir 22,94 Eur už dokumentų kopijų spausdinimą (7 t., b. l. 117; 2 t., b. l. 110). Nukentėjusioji pateikė dokumentus, patvirtinančius turėtas išlaidas advokato atstovavimo išlaidoms ir dokumentų kopijoms apmokėti, todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo.

Iš registracijos liudijimo (1 t., b. l. 27) matyti, jog automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra A. Š.. Baudžiamojoje byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad ji, perduodama automobilį A. S. žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, jog jis bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis), todėl automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintinas A. Š..

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę A. S., atsižvelgiama į veikų pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį – padarė vieną nusikalstamą veiką, priskirtą labai sunkių, ir vieną – sunkių nusikaltimų kategorijoms, į jo asmenybę – administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus praeityje bustas 34 kartus, po šių veikų padarymo vėl baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones, praeityje teistas užsienio valstybėse (5 t., b. l. 126–137), į tyčios formą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į veikų padarymo aplinkybes ir pasekmes – vienos veikos pasekmės negrįžtamos, todėl jam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, už atskiras veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, atitinkančios sankcijose numatytą bausmės vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 301-303 straipsniais, 308 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:

pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinę bausmę paskirti 11 (vienuolika) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimą, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti ir paimtą asmens tapatybės kortelę, išduotą A. S. vardu, persiųsti į pataisos namus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. S. sulaikymo dienos.

Priteisti iš kaltinamojo A. S. nukentėjusiajai G. L. 382,54 Eur turtinės žalos atlyginimo, 17500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 922,94 Eur proceso išlaidų atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo ir avarinį raktelius (2 vnt.) – grąžinti A. Š.;

automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo oro pagalvę, tamponą, A. S., D. V. seilių pavyzdžius – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą. Nuteistajam nedalyvaujant nuosprendžio paskelbime, šis terminas skaičiuojamas nuo jo nuorašo išsiuntimo jam dienos.