Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. B. ir jos gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo N. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį ir nuteista 3 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metamas įpareigojant: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudoti specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civiliniai ieškiniai patenkinti iš dalies: iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ Z. L. priteista 3145 Eur turtinei ir 750 Eur neturtinei žalai atlyginti, I. L. priteista 750 Eur neturtinei žalai atlyginti, J. R. priteista 3500 Eur neturtinei žalai atlyginti; iš N. B. nukentėjusiajai J. R. priteista 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai Z. L. priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam I. L. priteista 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš N. B. priteista 50,16 Eur proceso išlaidų valstybei ir 200 Eur proceso išlaidų Z. L..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. N. B. nuteista už tai, kad 2017 m. liepos 15 d. apie 12.15 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 2,160 km, vairuodama automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini) g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 ir 103 punktų reikalavimus tuo, kad, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ar jų saugumui, išvažiuodama iš kelio, tai yra sukdama į kairę į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir užtvėrė kelią jos automobilį lenkusiam motociklui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam D. L., gim. (duomenys neskelbtini), dėl to su juo susidūrė, dėl ko įvykus eismo įvykiui dėl patirtų sužalojimų žuvo motociklininkas D. L., o motociklu važiavusiai keleivei J. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., dėl patirtų sužalojimų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

7. Duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo bendrosios nuostatos baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Baudžiamajame procese įrodymais gali būti tik teisėtais būdais įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų dėl įrodymų vertinimo ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, įrodymų vertinimo trūkumų, kuriuos savo skunde mini apeliantai, nenustatė. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir išanalizavo visus byloje surinktus įrodymus, juos nuosprendyje išsamiai aprašė ir pateikė BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkantį jų vertinimą. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK ir BK nuostatų, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad N. B. kaltei dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo įrodyti duomenų, atitinkančių įrodymams keliamus reikalavimus, pakanka. Nuteistosios kaltumas šioje byloje grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Tai leidžia daryti išvadą, jog sprendžiant N. B. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, turėję esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakoję nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryti nebuvo.

13. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo visų byloje pateiktų ekspertizės aktų turinį bei ekspertų pateiktas išvadas, vertino ne tik N. B., bet ir motociklo vairuotojo padarytus KET pažeidimus, kurie ekspertų taip pat buvo nustatyti ir vertinti teikiant galutines išvadas dėl eismo įvykio mechanizmo, pagrindinės eismo įvykio sąlygos (priežasties), šias išvadas vertino visumoje su kitais bylos įrodymais. Šioje byloje analizuojamoje situacijoje nustatyta (iš liudytojų parodymų, ekspertizės aktų), kad motociklo vairuotojas iš tikrųjų viršijo leistiną 50 km/h greitį (važiavo apie 70 km/h, 75 km/h greičiu), tačiau šis KET pažeidimas, nors ir turėjo priežastinį ryšį eismo įvykiui kilti (prisidėjo prie eismo įvykio kilimo), nebuvo pagrindine jo priežastimi (sąlyga).

14. KET 101 punkte įtvirtinta vairuotojo pareiga prieš pradedant važiuoti, prieš persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 103 punkte nurodyta, kad išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes N. B. iš kelio (po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi) suko į kairę (į namo kiemą), taigi ji, prieš atlikdama šį manevrą, privalėjo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, kad sukdama į kairę ji netrukdys kitiems eismo dalyviams, tačiau to nepadarė. Nors N. B., kaip minėta, neigė pažeidusi KET, tačiau jos teisiamajame posėdyje duotų paaiškinimų turinys, vertinant juos kartu su kitais įrodymais, teikia pagrindą manyti, kad prieš sukdama į kairę ji savo, kaip vairuotojos, pareigų, numatytų minėtuose KET punktuose, nevykdė. N. B. nurodė, kad artėdama prie įvažiavimo į kiemą, ji parodė kairio posūkio signalą, pažiūrėjo į kairį ir galinio vaizdo veidrodėlius, matė iš paskos važiuojantį automobilį, pradėjo lėtinti greitį, ir, kadangi priekyje jokios transporto priemonės nebuvo, nebuvo reikalo sustoti, darė manevrą iš eigos, nesustojusi. Šie nuteistosios parodymai suponuoja išvadą, kad prieš faktiškai pasukdama automobilį į kairę, N. B. vis tik neįsitikino, ar keisdama važiavimo kryptį ji netrukdys kitiems eismo dalyviams, jos dėmesys sukimo momentu sukoncentruotas į kelią priekyje neįsitikinant, ar jos transporto priemonė tuo metu nėra lenkiama (lenkimas įvykio vietoje pagal nustatytas aplinkybes buvo galimas). Šiuo aspektu pažymima, kad KET numato pareigas ir lenkiančiajam. Pagal KET 136.2 punktą prieš pradėdamas lenkti vairuotojas privalo įsitikinti, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo. Jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą (KET 137 punktas). Vertindamas motociklo vairuotojo D. L. veiksmus priežastinio ryšio su kilusiu eismo įvykiu aspektu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į eismo įvykį mačiusių liudytojų T. L. ir G. R. parodymus, taip pat į ekspertizės aktuose pateiktas išvadas dėl eismo įvykio mechanizmo ir šį įvykį lėmusių priežasčių (sąlygų).

15. Liudytojas T. L. patvirtino, kad priekyje jo važiuojantis „Opel Meriva“ automobilis apie 5 m važiavo įjungtu posūkio signalu. Tačiau šis liudytojas nurodė ir tai, kad automobiliui „Opel Meriva“ pradėjus stabdyti (lėtėti), jis taip pat stabdė savo vairuojamą automobilį „Volvo“, tuo metu iš paskos kurį laiką važiavęs motociklas pradėjo lenkimo manevrą (išgirdo garsą, stipriai nespaudė, jau buvo priešingoje eismo juostoje maždaug per vidurį), o automobilis suko. Be to, liudytojas nurodė ir tai, kad automobilis „Opel Meriva“ suko daugiau nuo dešinės kelio pusės, neprisiartino prie vidurinės juostos (kas atitinka ir 2019 m. birželio 28 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas aplinkybes dėl N. B. sukimo manevro bei transporto priemonių padėties susidūrimo metu ir prieštarauja N. B. nurodytai aplinkybei, kad suko nuo ašinės linijos), jis pats važiavo savo eismo juostos viduriu, jo automobilis užstojo „Opel Meriva“ automobilį ir motociklo vairuotojas posūkį galėjo pamatyti tik tada, kai „Opel Meriva“ pasisuko, automobilis išlindo prieš motociklą staiga. Apie tai, kad automobilio vairuotojos manevras buvo staigus ir lenkiančiosios transporto priemonės vairuotojui netikėtas, teisėjų kolegijos nuomone leidžia spręsti ir tai, kad motociklo vairuotojas net nestabdė vairuojamos transporto priemonės. Liudytojas T. L. nurodė, kad nei nuteistosios, nei nukentėjusiųjų nepažįsta. Kitų duomenų, kad jis būtų suinteresuotas bylos baigtimi, kas galėtų įtakoti jo nurodytų aplinkybių teisingumą, byloje nėra. Nors skunde šio liudytojo parodymus siūloma vertinti kritiškai dėl juose tariamai esančių prieštaravimų, teisėjų kolegija esminių neatitikimų liudytojo skirtingu proceso metu duotuose parodymuose, taip pat neatitikimo tarp jo nurodytų aplinkybių ir kitų bylos įrodymų, nenustatė. Duodamas parodymus teisiamajame posėdyje liudytojas T. L. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai paaiškino dėl aplinkybių, kiek laiko buvo rodomas įjungtas automobilio posūkio žibintas. Dėl esminių šiai bylai aplinkybių (automobilio vairuotoja į kairę suko motociklo vairuotojui jau lenkiant jo vairuojamą transporto priemonę, į kairę suko labiau nuo dešinio eismo juostos krašto, suko nesustojusi ir staiga) liudytojo parodymai nuoseklūs ir neprieštaringi. Jo nurodytos, su eismo įvykiu susijusios, aplinkybės atitinka ir įvykį taip pat mačiusio kito liudytojo G. R. parodymus bei jau aptartuose ekspertizės aktuose nustatytas aplinkybes ir ekspertų pateiktas išvadas dėl eismo įvykio mechanizmo ir priežasčių.

16. Liudytojas G. R. teisiamajame posėdyje nurodė, kad tiksliai visų aplinkybių neatsimena, tačiau pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino, paaiškino, kad pats lenkė kitas transporto priemones norėdamas pasivyti D. L., lenkdamas buvo priešpriešinio eismo uostoje, D. L.taip pat buvo priešpriešinio eismo juostoje, buvo lenkime, jokios kliūties nei liudytojui nei D. L. nebuvo, tada trenkėsi ir viskas pakilo į dangų. Taip pat liudytojas nurodė, kad jo greitis buvo 80 km/h, kad aplenkti automobilį, jam važiuojant tokiu greičiu D. L. vairuojamas motociklas artėjo. Tai leidžia manyti, kad D. L. greitis buvo kiek mažesnis. Liudytojo paaiškinimai dėl motociklo greičio iš esmės neprieštarauja ir 2018 m. kovo 1 d. bei 2019 m. birželio 28 d. ekspertizės aktuose pateiktoms išvadoms dėl tikėtino motociklo greičio – 70-75 km/h. Skunde akcentuojama aplinkybė, kad liudytojas G. R. yra žuvusiojo D. L. draugas ir ši aplinkybė, pasak apeliantų, teikia pagrindą abejoti jo parodymų objektyvumu. Tačiau su tokiu vertinimu nesutiktina. Vien tik liudytojo ryšys su žuvusiuoju nėra pagrindas jo parodymus vertinti kritiškai ir jais abejoti, jeigu byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, teikiančių pagrindą abejoti liudytojo nurodytų aplinkybių teisingumu. Tokių duomenų šiuo atveju nėra. Liudytojas G. R. buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teisiamajame posėdyje jis nurodė visas aplinkybes, kurias atsiminė, jo nurodytos aplinkybės (dėl motociklo greičio, kliūties D. L. pradėjus lenkimą nebuvimo) kitiems bylos įrodymams neprieštarauja.

17. Skunde akcentuojama aplinkybė, kad D. L. vairuotas motociklas nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir dėl to negalėjo dalyvauti eisme. Teisėjų kolegija šios aplinkybės nelaiko turinčia reikšmės vertinant kiekvieno iš eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų veiksmus priežastinio ryšio su kilusiais padariniais aspektu. Vertinamu atveju eismo įvykis įvyko dėl to, kad N. B., sukdama į kairę, nesilaikė KET numatytų reikalavimų (neįsitikino, ar keisdama važiavimo kryptį ji netrukdys kitiems eismo dalyviams), todėl tai, ar motociklas buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ar ne, šiuo atveju eismo įvykiui kilti neturėjo jokios reikšmės (transporto priemonės apdraudimas ar ne faktiškai jokių realių pasekmių kitiems eismo dalyviams nesukelia). Net jei D. L. transporto priemonė šioje byloje analizuojamoje eismo įvykio situacijoje būtų buvusi apdrausta, tai N. B. padarytų KET pažeidimų neeliminuotų ir išvados, kad ji kalta dėl eismo įvykio, nekeistų.

18. Atmetami, kaip nepagrįsti ir skundo argumentai, kad teismas visiškai ignoravo 2019 m. spalio 23 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą išvadą. Nuosprendžio turinys patvirtina, kad šį ekspertizės aktą teismas analizavo ir vertino kitų byloje surinktų įrodymų kontekste ir pagrįstai sprendė, kad šis ekspertizės aktas nelaikytinas N. B. kaltę paneigiančiu įrodymų. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nors šiame ekspertizės akte pateikta išvada, jog motociklo vairuotojui važiuojant pastoviu 50 km/h greičiu, o lenkiamajam automobiliui posūkio į kairę kreive judant pastoviu 13 km/h greičiu, susidūrimas neįvyktų, transporto priemonės prasilenktų, ši išvada ekspertų nelaikyta pagrindu keisti 2019 m. birželio 28 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) duotą išvadą, kad eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo būtent N. B. veiksmai. Ekspertai, atlikę papildomą eismo įvykio ekspertizę modeliuojant motociklo ir automobilio suartėjimą judant tam tikru greičiu, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti išvadą, kad N. B., sukdama į kairėje esančio namo kiemą, nedavė kelio lenkiančiajam motociklui ir sudarė kliūtį jo judėjimui ir tokie jos veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą.

19. Skunde nepagrįstai nurodoma ir tai, kad nuosprendyje buvo nutylėti liudytojos N. S. parodymai. Minėta liudytoja buvo apklausta teisiamajame posėdyje, jos parodymai aprašyti nuosprendyje. Liudytoja pati eismo įvykyje nedalyvavo, paaiškino, kad eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir schemoje užfiksavo tai, ką matė. Matavimus atliko įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu siekiant pašalinti nuteistosios ir jos gynėjo keliamas abejones dėl įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, buvo atlikta papildoma įvykio vietos apžiūra, surašytas papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas, nubraižyta eismo įvykio vietos schema (mastelinis planas) pažymint atitinkamus objektus bei pėdsakus, bei paskirta pakartotinė kompleksinė komisijinė eismo įvykio-teismo medicinos ekspertizė. Skunde itin svarbia aplinkybe laikoma tai, kad nebuvo užfiksuotos motociklu važiavusių asmenų aprangos išsibarsčiusios detalės, tai, kad motociklo vairuotojo batas surastas gerokai toliau nuo įvykio vietos šią aplinkybę laikant turinčia didelės reikšmės sprendžiant apie judėjimo kinetinę energiją ir motociklo greitį. Šios aplinkybės buvo akcentuojamos ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Atsakydamas į nuteistosios gynėjo klausimus dėl minėtų objektų reikšmės nustatant atitinkamus parametrus (greitį, kinetinę energiją) ekspertas V. M. vienareikšmiškai nurodė, kad asmeninių daiktų, batų judėjimas (atsiskyrimas) eismo įvykio metu nėra parametrai, atspindintys motociklo judėjimą. Šiuos paaiškinimus paneigiančių duomenų byloje nėra. Tokių duomenų nenurodė ir apeliantai.

20. Nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismo išvada, jog N. B. nebuvo privažiavusi važiuojamosios dalies kairiojo krašto, prieštarauja eksperto V. M. paaiškinimams. Teisiamajame posėdyje ekspertas V. M. paaiškino, kad modeliuojant eismo įvykį buvo atsižvelgta į N. B. nurodomą aplinkybę, kad prieš posūkį ji buvo pasitraukusi arčiau kelio ašinės linijos. Taip pat patvirtino, kad matė automobilio „Volvo“ vairuotojo nubraižytą schemą (su jo ir N. B. automobilio padėtimis prieš jai sukant į kairę), tačiau nurodė, kad tyrimas buvo atliekamas N. B. naudai, asmenų parodymų nevertina, į juos atsižvelgia. Taigi priešingai apeliantų teiginiams, eksperto V. M. paaiškinimai nuosprendyje padarytos išvados, kad N. B. posūkį į kairę atliko labiau iš dešinio eismo juostos krašto, o ne prisiartinusi prie ašinės linijos, nepaneigia. Įrodymų vertinimas, kaip minėta, yra išimtinė teismo prerogatyva. Šioje byloje teismas, spręsdamas dėl eismo įvykio mechanizmo ir eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų veiksmų priežastinio ryšio su kilusiais padariniais, vertino net tik atskirus įrodymus ar jų dalį, iš asmenų paaiškinimų konteksto išskirtas frazes ar teiginius, kaip tai daroma apeliaciniame skunde, o jų visumą ir visus bylos įrodymus įvertinto teisingai.

21. Apeliacinėje instancijoje atlikus įrodymų tyrimą ir apklausus nuteistosios N. B. nurodytus liudytojus, naujos aplinkybės, teikiančios pagrindą eismo įvykio faktines aplinkybes vertinti kitaip, negu jos įvertintos skundžiamame nuosprendyje ar daryti priešingas išvadas dėl N. B. kaltės, nebuvo nustatytos. M. V. nurodė, kad išgirdo motociklų garsą maždaug už kilometro. Iš garso sprendė, kad važiavo dideliu greičiu. E. J. nurodė, kad motociklai (duomenys neskelbtini) važiavo 200-170 km/h greičiu, dideliu greičiu jį aplenkė (duomenys neskelbtini) g., matė pakilusias dulkes. Tačiau nei E. J., nei M. V. eismo įvykio patys betarpiškai nematė, o jų asmeninė nuomonė apie galimą motociklo greitį nėra pagrindas spręsti, kad byloje nustatytos aplinkybės dėl eismo įvykio mechanizmo ir priežasties yra neteisingos. Nei motociklo, nei N. B. vairuoto automobilio greitis techninėmis priemonėmis ar kitaip objektyviai nebuvo užfiksuotas. Šioje byloje eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių tikėtinas greitis buvo nustatytas ekspertams modeliuojant automobilio ir motociklo susidūrimą pagal eismo įvykio vietos apžiūros, taip pat ir eismo įvykio vietos papildomos apžiūros metu užfiksuotus duomenis ir nustatyta, kad tikėtinas motociklo greitis buvo 75 km/h. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nustatant motociklo galimą greitį nebuvo vertinta motociklo vairuotojo ir keleivio masė. Šiuo aspektu pažymima, kad teisiamajame posėdyje paaiškinimus teikęs ekspertas V. M., atsakydamas į nuteistosios gynėjo klausimus dėl motociklo vairuotojo ir keleivės masės vertinimo, paaiškino, kad vairuotojo, keleivio masė neturi tiesioginio ryšio, nes didėjant masei, didėja atramos reakcija, didėja trinties jėga. Kuo sunkesnė transporto priemonė, tuo didesnis sukibimas. Šiuo atveju greitis buvo įvertintas pasirinkus abiejų transporto priemonių stabdymo parametrus, stabdymo kelią skaičiuojant pagal patvirtintą tyrimo metodiką, o transporto priemonių judėjimo greičiai buvo nustatomi modeliuojant transporto priemonių susidūrimą ir tolimesnį judėjimą kompiuterio programa. Programa naudojo energijos kiekio tvermės dėsnį, judesio kiekio tvermės dėmesį, susidūrimo mechaniką, apgadinimus, transporto priemonių kėbulo standumus, masių pasiskirstymą per automobilio ilgį ir kt. Abejoti specialų tyrimą atlikusio eksperto V. M. kompetencija, jo naudotų tyrimo metodų patikimumu, taikytomis tyrimo procedūromis nėra pagrindo. Atlikus specialių žinių reikalaujantį tyrimą nustatytas tikėtinas greitis neprieštarauja ir aukščiau aptartiems eismo įvykį mačiusių liudytojų T. L., G. R. parodymams.

22. Apeliaciniame skunde nemažai dėmesio skiriama teismo posėdyje apklaustų asmenų (liudytojų, ekspertų) parodymų turinio atskirų fragmentų, teiginių analizei, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. de H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) išdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo prašymus ar esminius argumentus. Nuteistosios ir jos gynėjo apeliaciniame skunde nėra jokių pagrįstų argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip, naikinti nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl N. B. kaltės ir jų iš naujo nekartoja.

23. Apibendrinant aukščiau aptartus duomenis ir nustatytas aplinkybes konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas N. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo klaidų, kitų baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė, baudžiamąjį įstatymą N. B. pritaikė tinkamai. Nors N. B. savo kaltę dėl eismo įvykio neigė viso proceso metu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos duotų paaiškinimų nelaikė pagrindu priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nuteistosios nurodytas aplinkybes, jog ji posūkio į kairę manevrą atliko laikydamasi KET reikalavimų, o eismo įvykis kilo dėl motociklo vairuotojo padarytų KET pažeidimų, paneigia pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai aprašyti, pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įvertinti ir šioje nutartyje dar kartą aptarti įrodymai. Nuteistosios subjektyvus byloje surinktų įrodymų interpretavimas, byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas, kuris nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, nepaneigia nuosprendyje išdėstyto teisinio, BPK 20 straipsnio nuostatas atitinkančio įrodymų vertinimo ir šio vertinimo pagrindu padarytų išvadų teisingumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, naikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį nėra pagrindo.

24. Nors apeliaciniame skunde bausmės dydžio ar rūšies klausimas nėra keliamas, motyvai, susiję su paskirtos bausmės individualizavimu nenurodyti, tačiau įvertinus tai, kad apeliaciniame skunde prašoma nuteistąją išteisinti, pasisakytina ir dėl nuteistajai paskirtos bausmės. Sprendžiant skundžiamu nuosprendžiu N. B. paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, matyti, kad apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, nenustatė N. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat įvertino, kad buvo padarytas vienas neatsargus nusikaltimas, dėl kurio vienas žmogus žuvo, kitam sunkiai sutrikdyta sveikata. Bausmės rūšies ir dydžio parinkimui buvo įvertintos ir N. B. charakterizuojančios aplinkybės – anksčiau neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą, tačiau nuobauda negalioja, yra pensinio amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, neigiamai ją charakterizuojančių duomenų byloje nėra, eismo įvykio metu buvo blaivi. Įvertinta ir tai, kad BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje yra numatyta tik viena bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Visos šios aplinkybės leidžia sutikti su apylinkės teismo parinkta bausmės rūšimi – terminuotu laisvės atėmimu mažesniam, negu vidurkis, terminui, šios bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidedant 2 metams. Tokia apylinkės teismo paskirta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bei vykdymo atidėjimo terminas neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės.

25. Skundžiamu nuosprendžiu N. B. pripažinus kalta pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, jai buvo paskirta ir BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 metams. Apeliantai, prašydami panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, tuo pačiu prašo panaikinti ir paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Tačiau nesant pagrindo N. B. išteisinti, tenkinti šį prašymą nėra pagrindo. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 68 straipsnio 2 dalies redakciją (redakcija iki 2019 m. balandžio 1 d.) uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis skiriamas nuo vienų iki trejų metų.

26. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, N. B. kartu su bausme paskirdamas ir BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialia teise vairuoti transporto priemones. Nusikaltimas neatsargus, tačiau juo sukeltos labai sunkios pasekmės – vienas žmogus eismo įvykio metu žuvo, kitam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. N. B. eismo įvykio metu buvo blaivi, kaltę neigė, savo veiksmų kritiškai nevertino, dėl jų nesigilėjo, nukentėjusiųjų neatsiprašė, dėl eismo įvykio kaltino žuvusįjį. Visos šios aplinkybės nuosprendyje aprašytos ir pagrįstai vertintos kaip teikiančios pagrindą skirti N. B. aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę terminui, kuris lygus BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam vidurkiui. Teisėjų kolegijos įsitikinimu tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistosios asmenybe susijusios aplinkybės, reikšmingos sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės klausimą, buvo įvertintos teisingai. Nors N. B. po šio eismo įvykio jokių kitų teisės pažeidimų nepadarė, iki įvykio administracine tvarka buvo bausta tik vieną kartą 2017 m. vasario 27 d., galiojančių nuobaudų neturi, šioje byloje nustatytų, su padarytu nusikaltimu susijusių bei nuteistosios požiūrį į savo veiksmus atskleidžiančių, aplinkybių kontekste tai nelaikytina pakankamu pagrindo baudžiamojo poveikio priemonės neskirti ar nustatyti trumpesnį jo taikymo terminą.

Dėl civilinių ieškinių.

27. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl civilinių ieškinių neturtinei žalai atlyginti. Apeliantų nuomone, J. R. žalą patyrė dėl D. L. veiksmų, todėl atsakovais pagal tokį ieškinį turėtų būti D. L. teisių paveldėtojai. Taip pat nurodoma, kad net jei ir būtų pagrindas priimti apkaltinamąjį nuosprendį, teismo priteista neturtinė žala negalėtų viršyti sumos, maksimaliai atlygintinos pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šiuo atveju teismo priteista suma Z. L. yra per didelė, turėjo būti atsižvelgta į paties D. L. veiksmus, į tai, kad transporto priemonė, kuri registruota I. L. vardu, nebuvo apdrausta ir negalėjo dalyvauti eisme.

28. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimai, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

29. Vertinant skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą dalyje dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti visų pirma pažymima, kad baudžiamajame įstatyme neturtinės žalos samprata nėra pateikiama, ji apibrėžiama CK. Neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis, jį nustato teismas. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiosios patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas, priešingai, negu tvirtinama apeliaciniame skunde, neturtinės žalos dydžio klausimą išsprendė tinkamai ir keisti nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

30. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad į visas aplinkybes, turinčias reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį, vertinamu atveju buvo atsižvelgta ir jos buvo įvertintos teisingai. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad dėl N. B. padaryto nusikaltimo Z. L. ir I. L. neteko sūnaus, J. R. – gyvenimo draugo ir jų vaiko tėvo. Nekyla abejonių dėl to, kad dėl artimo žmogaus netekties nukentėjusieji patyrė sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus, dvasinį skausmą. Z. L. paaiškinimai apie tai, kad su sūnumi kartu leisdavo atostogas, jis su šeima atostogų metu apsistodavo pas ją, dažnai bendraudavo ir ryšio priemonėmis, leidžia manyti, kad Z. L. ir sūnaus ryšys buvo pakankami tvirtas ir pastovus. J. R. dėl N. B. sukelto eismo įvykio ne tik neteko artimo asmens, bet jai taip pat buvo ir sunkiai sutrikdyta sveikata, todėl ji patyrė ne tik neigiamus dvasinius išgyvenimus, dvasines kančias, bet ir fizinį skausmą, nepatogumus, sužalojimų pasekmes ji jaučia ir šiuo metu. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, vertino ne tik nukentėjusiesiems sukeltas asmeninio pobūdžio pasekmes (dvasines ir fiziniams kančias, išgyvenimus), bet atsižvelgė ir į aplinkybes, susijusias su nuteistosios asmeniu – buvo įvertintas N. B. amžius, jos turtas ir gaunamos pajamos, galimybė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Priešingai, negu tvirtinama skunde, įvertinti ir eismo įvykio metu žuvusio motociklo vairuotojo veiksmai. Svarbiomis aplinkybėmis nustatant neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas laikė tai, kad ir pats D. L. pažeidė KET – viršijo leistiną greitį ir tai priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio pasekmėmis, kad I. L. leido sūnui važiuoti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu nedrausta transporto priemone ir ši priemonė negalėjo dalyvauti eisme.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti klausimą išsprendė nepažeisdamas BPK ir CK reikalavimų, į visas aplinkybes, turinčias reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgė ir jas įvertino teisingai. Įvertinęs šioje byloje nustatytas faktines eismo įvykio aplinkybes, abiejų eismo dalyvių padarytus KET pažeidimus, nukentėjusiųjų patirtus dvasinio pobūdžio išgyvenimus dėl netikėtos artimo žmogaus mirties, nukentėjusiosios J. R. fizinį skausmą ir nepatogumus dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų, jų gydymo bei šiuo metu vis dar jaučiamų pasekmių, tame tarpe ir vizualiai matomų, draudimo bendrovės įsipareigojimą atlyginti sumas pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, teismas pareikštus civilinius ieškinius tenkino iš dalies, atitinkamai iš N. B. J. R.priteisė 15 000 Eur, Z. L. – 10 000 Eur, o I. L. – 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Civilinių ieškinių neturtinei žalai atlyginti klausimą teismas išsprendė nepažeisdamas BPK ir CK reikalavimų, priteistos sumos atitinka ir teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose paprastai priteisiamas sumas. Tai, kad N. B. savo kaltės nepripažino ir dėl eismo įvykio kaltina žuvusįjį motociklo vairuotoją D. L., byloje esant neabejotinai nustatytai jos kaltei dėl eismo įvykio, nėra pagrindas nuosprendį šioje dalyje keisti.

32. Nukentėjusiosios Z. L. atstovas advokatas V. B. pateikė pinigų priėmimo kvitą dėl 200 Eur sumokėjimo už nukentėjusiosios atstovavimą Kauno apygardos teisme (5 t. b. l. 97). Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Baudžiamojo proceso įstatyme proceso išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra įtvirtintas kaip teismo teisė, bet ne pareiga – teismas gali spręsti ar šias išlaidas išieškoti, ar ne, ar priteisti jas visas, ar tik jų dalį. Vertinamu atveju nukentėjusiosios turėtos išlaidos apeliacinėje instancijoje yra pagrįstos įrodymais, advokatas dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje atliekant įrodymų tyrimą, pasisakė baigiamosiose kalbose, jam už atstovavimą sumokėta suma – 200 Eur, nėra akivaizdžiai neproporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai ar aiškiai per didelė. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas šias nukentėjusiosios Z. L. turėtas išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jas iš nuteistosios N. B..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistosios N. B. ir jos gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistosios N. B. priteisti nukentėjusiajai Z. L. 200 Eur jos turėtoms proceso išlaidoms atlyginti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.