Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji N. B. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2017 m. liepos 15 d., apie 13.15 val., važiavo iš kolektyvinio sodo „Užuovėja“, Daukšos g. link Kėdainių miesto centro, į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo šviesus paros metas, saulėta, kelio danga sausa. Eismas buvo neintensyvus, transporto nedaug. Priekyje transporto priemonių nevažiavo. Už jos ilgokai važiavo kitas automobilis, kurį maždaug 2 kilometrus stebėjo važiuojantį paskui ją. Artėjant prie įvažiavimo į savo kiemą, maždaug apie 70 metrų iki įvažiavimo, parodė kairįjį posūkio signalą, pažiūrėjo į abu – galinio ir kairio šoninio vaizdo veidrodėlius ir matė tik paskui save važiuojantį kitą automobilį, nieko paskui jį važiuojančio toliau nematė. Parodžiusi posūkį, pradėjo lėtinti greitį, kad įvažiuoti į savo namo įvažiavimą. Lėtėjimas nebuvo staigus, stabdžių nespaudė. Nežiūrėjo kokiu greičiu suko. Persirikiavo prie ašinės linijos, kad paskui važiavęs automobilis galėtų aplenkti iš dešinės pusės, nes lėtino greitį ir nenorėjo sudaryti jam kliūties. Priekyje jokios transporto priemonės nebuvo, eismo juosta buvo visiškai tuščia, todėl jai nebuvo jokio reikalo sustoti, todėl darė manevrą iš eigos, nesustojusi. Jeigu būtų sustojusi, tai būtų kliūtis paskui ją važiavusiam automobiliui. Įvažiavus į priešingą eismo juostą, nukreipė automobilį į vartų įvažiavimą ir žiūrėjo, kad pataikyti pro vartus, nes atstumas 3 metrai. Toje padėtyje, beveik statmena važiavimo krypčiai, ašinės linijos krypčiai, skersai stovėjo jos automobilis ir tik tada pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Smūgis buvo labai stiprus, išdužo automobilio langai, sužeidė jai galvą, iššovė vairuotojo pusės oro pagalvė ir nunešė į tvorą. Nesuprato iš kur tas smūgis atsirado. Smūgis teko į kairės pusės galines dureles ir paskutinį ratą. Pradžioje pagalvojo, kad automobilis trenkėsi, nes kitos transporto priemonės nematė. Jos automobilis sustojo išlauždamas tvorą ir atsirėmęs į gyvatvorę. Išlipusi, ant žalios vejos, automobilio dešinėje pusėje pamatė gulintį motociklą bei du kūnus, vairuotojo - motociklininko, o gerokai toliau už jo gulėjo keleivė. Privažiavo kitas motociklininkas, kuris matomai buvo žuvusiojo draugas. Atvažiavę medikai liepė sėsti į automobilį ir ją išvežė, nes labai kraujavo galva. Prieš darant manevrą automobilis iš paskos važiavo apie 10 metrų atstumu, nes lėtino greitį ir priartėjo. Visą kelią važiuojant motociklininko nematė, jokio automobilio, artėjančio motociklo garso negirdėjo. Motociklininko ko gero nepamatė, matomai, kad jis gerokai buvo atsilikęs ir iš paskos važiavęs automobilis jai užstojo matomumą. Manevrą darė ne stačiu kampu ir nebuvo sustojusi. Manevrą darė iš eigos, pasitraukdama ir leisdama iš dešinės pusės aplenkti. Buvo pilnai privažiavusį įvažiavimą, kur buvo reikalinga sukti. Motociklininkas galėjo aplenkti iš dešinės pusės, nes buvo pakankamai vietos. Jos vairavimo stažas 35 metai, B kategorija. Važiavo 50 km/h greičiu, leistinu tame ruože greičiu. Pareikšti civiliniai ieškiniai nepagrįsti, nes nesijaučia kalta ir su jais nesutinka.

2017 m. rugpjūčio 1 d. liudytojo apklausos Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais protokole N. B. nurodė, jog duoti parodymus ir būti apklausta nesutinka (1 t., b. l. 98).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas I. L. apklaustas teisme parodė, kad yra D. L., kuris žuvo eismo įvykio metu, tėvas. Įvykio datos nepamena, tai įvyko gal vasarą, įvykio pats nematė. Sūnus važiavo motociklu su žmona J. Motociklas „Suzuki“ priklausė jam. Šį motociklą sūnus pirko Vokietijoje ir perrašė jo vardu. Nežino, kodėl sūnus šį motociklą užregistravo jo vardu. Motociklo technine būkle rūpinosi ir motociklu naudojosi tik sūnus. Motociklo toliau neapdraudė, nes įvyko nelaimė. Pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos ir jį palaiko. Sūnaus laidotuvėmis rūpinosi jo žmona.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė Z. L. apklausta teisme parodė, kad liepos 15 d. išleido sūnų D. L. ir marčią į šventę, o pati pasiliko namuose su anūku M., tai D. sūnumi. Įvykio nematė, po 12 valandos atėjo draugai ir pasakė, kad D. nebėra. Ji paskirta anūko globėja, nes jo mama nedarbinga, dėl sveikatos būklės negali nuvesti net į darželį, ligoninę. Civilinį ieškinį dėl 70000 Eur neturtinės žalos palaiko. Tokios sumos prašo, kadangi prarastas sūnus, jos sveikata, anūkas liko jos globai, ji prarado darbą. Taip pat prašo iš draudimo priteisti 3508,90 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ji rūpinosi sūnaus laidotuvėmis. Tvirtina, jog 304 Eur laidojimo pašalpos iš valstybės negavo, nes sūnus buvo registruotas Belgijoje. Dėl šios pašalpos ji kreipėsi Lietuvoje, tačiau gavo atsakymą, jog laidojimo pašalpa nepriklauso. Taip pat Belgijoje teiravosi dėl išmokų, tai atsakė, kad jis ne Belgijos pilietis ir išmokų negaus. Iki įvykio sūnus gyveno su J. R. ir buvo grįžęs atostogų iš Belgijos, kur gyveno 7 metus. Su sūnumi bendraudavo atostogų metu, švęsdavo šventes ir per Skype programą. Iki įvykio ji dirbo Vokietijoje. Grįžęs sūnus apsistodavo pas ją bute. Su sūnumi santykiai buvo geri. Likusiam be tėvo anūkui nustatyta nuolatinė globa iki 18 metų ir ji yra paskirta jo globėja. Globa nustatyta, kadangi anūko mama J. R. pusę metų gulėjo ligoninėje ir dėl sveikatos būklės negali juo pasirūpinti. Dėl anūko globos paliko darbą Vokietijoje, nors dar būtų ten dirbusi, kadangi yra pensininkė ir gauna mažą pensiją. Turi dar vieną sūnų, kuris gyvena kartu. Su I. L. išsiskyrė prieš 15 metų ir iki įvykio nebendravo, jis pensininkas, turi kitą šeimą, gyvena atskirai ir nežino kaip jis jautėsi po to įvykio. Motociklas buvo registruotas I. L. vardu, bet kodėl nežino. Po įvykio ji vaikšto pas gydytojus, bet neturi kada gydytis. Vartoja vaistus nuo streso, nuo miego, nes iki šiol negali miegoti. Nukentėjusioji J. R. nuo įvykio gyvena pas ją ir jau tris metus nuolatinai gydosi dėl patirtų sužalojimų, dėl streso, depresijos, viskas pagal nuotaiką, koja jos 6 cm trumpesnė, vaikšto su ramentu, dešinė ranka sužalota, pirštas prisiūtas. Pyksta, uždaro duris, liepia savo sūnui išeiti, sako, kad nenori jo matyti. Daug vaistų vartoja. Keturias operacijas turėjo ir dar viena sausio mėnesį bus, nes bandys jai koją tempti. J. R. greit pavargsta, jėgos neturi, sveikatos, gauna 230 Eur invalidumą, gyvena pas ją, nes neturi kur gyventi, neturi jokio turto, dabar jos darbingumas 30 procentų. Prieš įvykį pastaroji dirbo „(duomenys neskelbtini)“, bet dabar nei pastovėti, nei pasėdėti negali. Be to, koja trumpesnė, pirštas prisiūtas, ant dešinės kojos randai. Viskas dešinėje pusėje, kol kas sveikimo, pagerėjimo nesimato. Ji J. R. padeda, ją prižiūri, po šio įvykio jos gyvenimas labai pasikeitė, nes liko be darbo, labai išgyvena dėl D. L. žūties, nes kartu gyveno 15 metų ir vaikelis atsirado po 10 metų. Daugiau vaikų neturi. Būna dienų, kai ji nesikelia ir dienomis iš lovos, užsidaro duris, būna labai nervuota. Liepia išeiti iš kambario. Prašo priteisti žalą pagal įstatymą iš AB „Lietuvos draudimas“ ir N. B. Taip pat patyrė 200 Eur advokato išlaidas.

Nukentėjusioji J. R. apklausta teisme parodė, kad įvykio neatsimena dėl traumos. Žino tik tai ką sakė mama, tėtis, draugai. Neprisimena kur važiavo, kuo važiavo. Dėl patirtų lūžių avarijos metu yra tik 20 procentų darbinga. Iki to laiko buvo sveika ir dirbo. D. L. laiko savo vyru, nors nebuvo susituokę, bet gyveno kartu virš 20 metų, turi vieną vaiką. Eismo įvykis įvyko dėl kaltinamosios kaltės, nes nemano, kad D. kažką užkišo, kažką ne taip padarė, dar ir dėl to, kad su ja važiavo, o ne vienas. Yra pareiškusį ieškinį ir jį palaiko.

Liudytojas T. L. apklaustas teisme parodė, kad datos nepamena, vasarą, automobiliu „Volvo V70“ važiavo iš sodo namo. Prieš jį, kiek pamena, važiavo automobilis „Opel Meriva“, o už jo motociklas. Motociklą jis matė per veidrodėlius. Motociklas pradėjo lenkti, o moteris pradėjo sukti į kairę, nepavyko išvengti, kiek pamena, trenkėsi į galines duris, motociklininkas žuvo vietoje. Jo nuomone, motociklininkas buvo pradėjęs lenkimo manevrą ir tada automobilis pradėjo sukti į kairę. Sukimas į kairę buvo ne nuo kairės pusės, kaip turėtų būti, o nuo dešiniau. Kai sukam į kairę, tai laikomės kairės pusės, o buvo sukimas daugiau nuo dešinės kelio pusės. Automobilis „Opel Meriva“ prieš sukdamas pristabdė gerokai ir jis pats turėjo stabdyti, nes nebūtų tilpęs dešiniau pravažiuoti. Už jo tiksliai buvo tas motociklas. Važiuojant kolonoje motociklininkas buvo trečias. Motociklininkas buvo pradėjęs lenkimo manevrą, jei jis būtų norėjęs lenkti per dešinę, tai būtų atsitrenkęs į jį. Motociklo vairuotojas neturėjo galimybės matyti degančio posūkio signalo, kadangi jo mašina užstojo automobilį „Opel Meriva“, Be to, jei „Opel Meriva“ būtų sukusi nuo punktyrinės vidurio linijos, ta mašina būtų šiek tiek išlindusi ir būtų matęsis tas posūkio signalas, bet kadangi jis važiavo savo juostos viduriu, o „Opel Meriva“ vairuotoja suko dešiniau paimdama vos ne palei bordiūrą, tai jo mašina tikrai užstojo posūkio signalą ir jis galėjo pamatyti tiktai tada, kai pasisuko. Automobilio „Opel Meriva“ vairuotoja tuo pačiu metu kai pradėjo sukti parodė ir posūkio signalą. Mano, kad motociklo vairuotojas pradėjo lenkti dėl to, kad jis pradėjo stabdyti. Jis važiavo 50-55 km/h greičiu ir nesuprato kas bus, nes prieš jį lėtėjo važiuojančio automobilio greitis, todėl pradėjo stabdyti ir tada motociklininkas buvo pradėjęs lenkti. Motociklininkas labai smarkiai nespaudė, bet jis išgirdo garsą. Motociklo greitis galėjo būti ne daugiau 70 km/h, nes ten nebuvo daugiau vietos įsibėgėti. Jo mašinos kairė pusė buvo arčiau punktyrinės linijos, negu „Opel Meriva“ vairuotojos prieš sukant į kairę. Motociklo vairuotojas lenkdamas jį buvo priešingoje eismo pusėje, maždaug per vidurį juostos. Kai pamatė, kad ta „Opel Meriva“ suka, mano, jog bandė ją aplenkti sukdamas dar kairiau. Motociklininkas iš dešinės apvažiuoti sukančią „Opel Meriva“ galimybės neturėjo, nes nemano, jog jis ją matė ir nemano, jog galvojo, kad pastaroji suks. Motociklas išsuko iš gatvės, kur yra pervaža ir važiavo jam iš galo, 3-5 metrų atstumu, nevisai prisispaudęs prie jo ir mano, kad laikėsi saugaus atstumo. Opel Meriva pravažiavusi kelis posūkius apie 5 metrus važiavo su įjungtu posūkio signalu iki manevro posūkio ir tada, iš eigos, šiek tiek prilėtinusi, suko. Opel Meriva“ automobiliui pradėjus stabdyti, jis stabdė taip pat, o motociklas pradėjo lenkimo manevrą. Žuvusio motociklininko, jo brolio ar kažko iš jų šeimos nepažinojo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ir teisingas aplinkybes nurodė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus teismo posėdžio metu liudytojo T. L. ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. rugpjūčio 8 d. duotus parodymus, pastarasis parodė, kad savo automobiliu Volvo V70, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) važiavo maždaug 10 metrų atstumu nuo automobilio Opel Meriva, valstybinių numeriu neatsimena. Važiavo maždaug 50 km/h greičiu, o motociklas važiavo už jo vairuojamo automobilio ir darydamas lenkimo manevrą padidino važiavimo greitį. Kokiu greičiu, pasakyti negali. Maždaug galėjo padidinti greitį iki kokių 80 km/h, bet ne greičiau. Automobilio Opel Meriva kairio posūkio žibintas degė. Opel Meriva automobilis M. Daukšos gatvėje, Kėdainių mieste važiavo apie 5 metrus su įjungtu kairio posūkio galiniu žibintu ir staiga, netikėtai, kelis posūkius pravažiavus, suko į vieną iš jų. Opel Meriva vairuotoja manevrą atliko iš eigos, sustojusi prieš manevrą nebuvo. Opel Meriva vairuotoja neprisiartino prie vidurinės juostos ir suko, t. y. posūkį į kairę darė iš vidurio važiuojamosios kelio dalies. Važiavimo greitį šiek tiek sulėtinusi. Kai Opel Meriva pradėjo posūkio manevrą, motociklas Suzuki buvo maždaug 3-5 m atstumu. Eismo įvykis įvyko staiga ir netikėtai. T. L. nuo Opel Merivos važiavo iš paskos 10 metrų atstumu. Tuo pat metu iš galo lenkiantis motociklas T. L. automobilį jau buvo aplenkęs, kai priekyje važiuojantis automobilis Opel Meriva pradėjo posūkio manevrą į kairę. Jo nuomone, Opel automobilio vairuotoja galėjo ir matyti ir girdėti į priešpriešinę eismo juostą išvažiavusį motociklą, kuris darė lenkimo manevrą priekyje judančioms transporto priemonėms. Motociklas trenkėsi į galines Opel automobilio dureles. Motociklo vairuotojui Opel Meriva išlindo tiesiai prieš nosį, staiga, netikėtai. Jam nebuvo galimybės niekur trauktis, buvo per mažas atstumas (maždaug 3-5 metrai). Iškvietė spec. tarnybas į įvykio vietą. Eismo įvykio metu automobilyje buvo vienas (1 t., b. l. 108-110).

Liudytojas G. R. apklaustas teisme parodė, kad motociklu važiavo iš medžiotojų šventės į Kėdainius. Važiuodami Elevatoriaus gatve, privažiavo pagrindinę gatvę, kur įvyko įvykis, tai Daukšos gatvę. Pirmas įvažiavo D., po to jis. Jis aplenkė vieną automobilį ir norėjo prisivyti D. Jau kaip ir norėjo lenkti antrą automobilį, būdamas priešpriešinėje eismo juostoje išvydo visą tą įvykį. D. irgi buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir buvo pasiruošęs lenkimui iš toliau. Matė, kad motociklo posūkis buvo įjungtas, lenkime priešpriešinėje eismo juostoje. Iš priekio automobilių nebuvo. Trenkėsi ir viskas į dangų. Jo greitis buvo 80 km/h tam, kad galėtų aplenkti. Su D. L. važiavo jo draugė, kuri sėdėjo ant galinės motociklo sėdynės ir važiavo palengva, neskubėdamas. Smūgis buvo ne pilnai tiesiai, o susidūrimas 15 laipsniu į galinio rato slenksčio dalį. Motociklas gulėjo užvirtęs ant žuvusiojo D., o J. gulėjo gerokai toliau. J. tikrai skriejo per stogą, o D. nematė, nes buvo chaosas, dulkių kalnas. Geriau aplinkybes prisiminė po įvykio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus teismo posėdžio metu liudytojo G. R. ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. liepos 15 d. duotus parodymus, pastarasis parodė, kad 2017-07-15, apie 10.30 val. telefonu susisiekė su savo draugu D. L. D. L. pasakė, kad su savo sutuoktine J. R. yra šaudykloje Kėdainių r., kur vyko medžiotojų susibūrimas. D. sakė, kad yra atvažiavęs su motociklu ir pakvietė jį atvykti. G. R. su motociklu Suzuki GSF atvyko į šaudyklą. D. alkoholio tikrai nevartojo. Ten pabuvo apie 40 minučių, po to su D. ir jo sutuoktine motociklais išvažiavo. D. vežė savo sutuoktinę į namus. D. vairavo motociklą Suzuki, valstybinių numerių nežino. D. su sutuoktine dėvėjo saugos šalmus. Apie 12.15 val. važiavo Kėdainių mieste, M. Daukšos g. G. R. nuo D. važiavo atsilikęs apie 200-300 metrų. Prieš G. R., priekyje, važiavo du ar trys automobiliai. Matė, kaip D. pradėjo priekyje jo važiuojančio automobilio lenkimą. D. buvo susilyginęs su lenkiamo automobilio kairės pusės galinėmis durelėmis. D. su motociklu jau buvo priešpriešinėje eismo juostoje, o kai motociklas susilygino su automobiliu ties galinėmis durelėmis, tas automobilis pradėjo sukti į kairę pusę. Ar automobilio vairuotojas rodė posūkį, pasakyti negali. Mano, kad D. su motociklu važiavo šiek tiek greičiau nei 50 km/h, manytų apie 70 km/h greičiu. Po to, kai automobilis pasuko į kairę, priešpriešinėje eismo juostoje kairėje D. su motociklu trenkėsi į lenkiamą automobilį. Judėjimo kryptis buvo M. Daukšos g. link J. Basanavičiaus g. Po susidūrimo D. ir kartu važiavusi sutuoktinė J. perskrido per automobilį, jie nukrito kairėje, kelkraštyje ant žolės. Po susidūrimo ant D. buvo nukritęs motociklas. Automobilis trenkėsi į kiemo tvorą. Po susidūrimo pamatė, kad automobilio markė yra Opel Meriva, valstybinių numerių neatsimena. Jį vairavo moteris apie 65-70 metų amžiaus. D. ir motociklas buvo nukritęs apie 5-6 metrus nuo sustojusio automobilio. G. R. atkėlė nuo D. motociklą. D. dar vieną kartą iškvėpė ir mirė. Žmona J. nuo D. buvo apie 3 metrus atstumu. G. R. prie jos priėjęs matė, kad ji kvėpavo sunkiai. Laukė atvykstant greitosios medicinos pagalbos. Eismo įvykio metu oro sąlygos buvo geros. Šilta, švietė saulė. Asfalto danga buvo sausa. Jo draugas D. L. buvo patyręs vairuotojas, motociklą vairavo ne vienerius metus. Matė kaip greitoji medicinos pagalba išvežė ir Opel Meriva vairuotoją, jos asmeniškai nepažįsta. Matė, jog po eismo įvykio jos veidas buvo kruvinas. Ji neatrodė, kad būtų neblaivi ar apsvaigusi. Įvykio vietoje buvo tol kol atvyko policijos pareigūnai (1 t., b. l. 80-82).

Liudytoja N. S. apklausta teisme parodė, kad yra Kauno AVPK Kėdainių r. PK Reagavimo skyriaus tyrėja. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta ir nurodė teisingas aplinkybes, šiuo metu negali labai ką atsiminti. Įvykio vietoje dalyvavo tris pareigūnai, tai ji ir dar du policijos pareigūnai. Atvykus į vietą, vienas asmuo gulėjo kelkraštyje be gyvybės ženklų, kita sužalota moteris buvo išvežta į priėmimo skyrių, o automobilio vairuotoja, kiek pamena, irgi buvo išvežta į ligoninę. Tai, iš eismo įvykio dalyvių niekas negalėjo ir neturėjo galimybės pasirašyti įvykio vietos dokumentuose. Visos priemonės, kurias naudoja tarnyboje yra patikrintos, praėjusios metrologines patikras. Visas priemones, kurias naudoja įvykio vietoje, paimtos iš policijos komisariato, taip tikėtina, kad jos visos patikrintos ir nukrypimų neturėtų būti. Kiek pamena, atlikdama įvykio vietos apžiūrą, į vairuotojos namo kiemą įėjusi nebuvo. Jeigu kažkas buvo nukritę už tvoros, tai galėjo nepastebėti, nes neturėjo galimybių. Nėjo į kiemą, nes visas eismo įvykis buvo ant gatvės, važiuojamoje kelio dalyje. Tie išmėtyti daiktai, kas buvo kelkraštyje, ant kelio, jie turėjo būti užfiksuoti. Kiek pamena įvykio vietoje buvo vienas liudytojas, kuris lyg tai važiavo paskui tą motociklą, kuris pateko į eismo įvykį ir kas tą liudytoją apklausinėjo negali atsakyti. Daugiau liudytojų, galinčių pateikti su tyrimu susijusios informacijos, nebuvo. Ką ji matė, tą užfiksavo eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir schemoje. Visus matavimus atliko policijos pareigūnai dalyvavę įvykio vietoje. Įvykio vietoje buvo fotografuojama ir jeigu neklysta filmuojama. Turėtų būti nufilmuotas vaizdo įrašas.

Ekspertė M. K. apklausta teisme parodė, kad 2018-02-28 ekspertizės aktą Nr. 11-2371(17) ir išvadas tvirtina. Nukentėjusiosios J. R. nematė ir netyrė jos medicininės dokumentacijos. Tyrė tik D. L. kūną, žuvusiojo sužalojimus.

Civilinio atsakovo atstovas G. T. apklaustas teisme nurodė, kad yra civilinės atsakomybės draudikas, tai jų atsakomybė yra išvestinė iš kaltinamosios atsakomybės. Kaltinamoji kaltės nepripažįsta ir jie negali pripažinti civilinių ieškinių. Gavo ieškinį, kitus dokumentus ir atliko tyrimą kiek tai susiję su draudimu ir nurodė, kiek apskaičiavo draudimo išmokos tuo atveju, jeigu būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis, arba pasikeistų kaltinamosios pozicija. Kol kas nieko nėra išmokėję. Gydytojo eksperto išvadoje nurodyti vaistai ir gydymas susijęs su eismo įvykiu ir kas yra nesusiję su eismo įvykiu, tuo pagrindu, nors AB „Lietuvos draudimas“ pozicija yra išvestinė iš kaltinamosios, iš esmės negali prieštarauti kaltinamosios pozicijai, tačiau jeigu teismas priimtų apkaltinamąjį nuosprendį, reikėtų spręsti ieškinio klausimą. Jų pozicija: J. R. - 3.500,00 eurų neturtinės žalos ir D. L. artimiesiems - 1.500,00 eurų neturtinės žalos. J. R. papildomai pateikė dėl gydymo išlaidų. Gydytojos išvadoje nurodyta, kad 3.500,00 eurų neturtinė žala J. R. nesikeičia. Dėl neturtinės žalos draudiko atsakomybė ribota, tik 5000 eurų. Didesnė dalis pagal praktiką skiriama asmenims, kurie yra sužaloti, kuriems neturtinė žala turi tęstinį pobūdį ir susieti tiesiogiai su jo asmeniu. Kai yra žuvęs asmuo, artimam asmeniui neturtinė žala mokama, kadangi prarandami artimi ryšiai. Kadangi J. R. buvo sunkiai sužalota, todėl jai buvo paskaičiuota didesnė dalis. Skaičiuojant žalos dydį draudimui nebuvo žinoma, jog L. išsiskyrę. Jeigu teismas, priimtų apkaltinamąjį nuosprendį, tai reikėtų tuos 5000 Eur perskirstyti, nes tai buvo tik AB „Lietuvos draudimas“ teismui pateiktas pasiūlymas. Taip pat naujiena, jog žuvusysis registruotas Belgijoje. Šiaip visiems Lietuvos gyventojams savivaldybė moka 304 Eur pagal įstatymą. Duomenų, kad neišmokėjo tos sumos, neturėjo. Paaiškėjus tai aplinkybei, ir jei ji būtų patvirtinta, išvada keistųsi.

Ekspertas V. M. apklaustas teisme nurodė, jog 2019-06-27 ekspertizės akto Nr. 11-232(19) ir 2019-06-28 ekspertizės akto Nr.11-1160(19)/11-1247(19) išvadas tvirtina. Ekspertizės akte 2019-06-27 buvo padaryta datos korektūros klaida, kuri pataisyta. Kaltinamosios B. sužalojimų netyrė. Kartu su teismo medicinos ekspertu buvo tiriami tik motociklu važiavusių asmenų sužalojimai. Išvada duota, jog vairuotojas L. galva trenkėsi į priekinių durelių viršutinę dalį, nes buvo sugadinta durelių viršutinė dalis ir poveikis buvo iš išorinės automobilio dalies link vidinės, tai iš kairės į dešinę. Tai tokį poveikį atitinka motociklo vairuotojo judėjimo trajektorija buvusi priešais automobilį. Transporto priemonių išsidėstymas gatvėje prieš įvažiavimą į (duomenys neskelbtini) pateiktas grafiškai ekspertizės akto tiriamojoje dalyje, 7 paveikslėlyje, 6 puslapyje, kur parodytas tikėtinas transporto priemonių išsidėstymas susidūrimo metu. Kadangi kitos transporto priemonės šiame eismo įvykyje nedalyvavo, nesusidūrė su automobiliu „Opel Meriva“, ar motociklu „Suzuki“, jų judėjimo negalima susieti matematiniu funkciniu ryšiu su šiomis transporto priemonėmis. Tai eksperimentinio tyrimo metodais negalima nustatyti kitų transporto priemonių išsidėstymo tuo momentu, kai susidūrė motociklas „Suzuki“ ir automobilis „Opel Meriva“. Nustatyti motociklo judėjimo režimo ir tikslios judėjimo trajektorijos negalima. Automobilis „Volvo“ važiavo automobiliui „Opel Meriva“ iš paskos, bet tas automobilis eismo įvykyje nedalyvavo, nesusidūrė, tokiu būdu negalima susieti nei su automobilio „Opel Meriva“, nei su motociklo judėjimu. Bendroji masė yra transporto priemonės masė ir transporto priemonės sustojimo kelias nepriklauso nuo jo masės ir nuo pakrovimo laipsnio. Pagal šią skaičiavimo metodiką, ar pagal kitą metodiką, transporto priemonės masė yra nevertinama. Vertinta transporto priemonės masė ir būklė parenkant stabdymo parametrus. Kiek motociklo vairuotojas, kiek keleivė turi masės, pasakyti negali, ne šių duomenų netyrė. Stabdymo kelias buvo skaičiuojamas pagal patvirtintą tyrimo metodiką. Transporto priemonių judėjimo greičiai buvo nustatomi modeliuojant jų susidūrimą kompiuterio programa. Buvo duota tikėtina išvada dėl vienos ir kitos transporto priemonės judėjimo greičio prieš pat susidūrimą. Posūkio rodymas nėra susijęs su automobilio judėjimu. Nuo posūkio rodymo ar nerodymo automobilio nei judėjimo trajektorija, nei greitis absoliučiai nepriklauso. Posūkio rodymo, ar nerodymo momento nustatyti negalima. Transporto priemonių susidūrimo vieta buvo nustatyta pagal įvykio vietos užfiksuotą įbrėžimą. Toliau tarpusavio padėtys buvo parinktos pagal transporto priemonių išorinių sugadinimų pobūdį ir apimtį, o transporto priemonių judėjimas iš dalies apibūdinamas kitais įvykio vietoje matomais pėdsakais, tai techninių skysčių ištekėjimas iš motociklo dėl variklio pažeidimo. Tada, vėliau buvo raudonos spalvos pėdsakų, tikėtina kraujo, kurį paliko tikėtinai motociklo vairuotojas. Maždaug buvo parenkami tokie judėjimo susidūrimo parametrai, tokios padėtys, pagal kurias sumodeliuota programa, kad būtų kuo arčiau padėčių, kurie buvo užfiksuoti eismo įvykyje. Nustatyti greičiai 13 km/h ir 75 km/h, tai programos modeliavimo rezultatai. Prieš eismo įvykį abi transporto priemonės judėjo ta pačia kryptimi ir gavus smūgį netgi į šoną, tas smūgis nėra visiškai slystamas, nes buvo atsitrenkta į slenksčio užpakalinę dalį, ratą ir t.t., buvo suteikta papildomos energijos, ir dėl to automobilio greitis buvo kiek padidintas dėl susidūrimo su motociklu. Yra apgadinta tvora ir motociklo išraustos žemės prie pat tvoros, ekspertizės akto 5 puslapyje, 6 paveikslas. Matyti motociklo detalė, kuri prie tvoros stulpo guli, dėl to buvo modeliuojamas motociklo atsitrenkimas į tvorą. Asmeniniai daiktai, ypač batai, jų judėjimas labai priklauso nuo atsiskyrimo momento. Žmogaus kūnas nėra standus objektas, programoje naudojamas daugiakūnis modelis. Kuriuo momentu tas batas atsiskiria nuo šeimininko labai priklauso tolimesnė to bato judėjimo trajektorija, ir gali būti, kad batas gali būti išmestas į priešingą pusę. Pagal atstumą nuo motociklo iki bato spręsti apie transporto priemonės judėjimo greitį negalima, nes bato judėjimas nėra parametras pagal kurį galima būtų nustatyti motociklo judėjimą. Išvadoje parašyta, kad B. suko neprivažiavusi sankirtos su įvažiavimu, kas, techniniu požiūriu, yra nepriimtina, nes 7 paveikslėlyje yra nurodytos tikėtinos transporto priemonių padėtys susidūrimo metu. B. vairuojamas automobilis susidūrė su motociklu dar neprivažiavus prie sankirtos. Pravedus menamas linijas pagal įvažiavimą į namo kiemą, gautųsi, kad automobilio priekinė dalis, automobilis pilnai jau buvo kairėje kelio pusėje, tai susidūrimo momentu automobilis buvo ką tik privažiuojantis prie tos sankirtos, o pradedant posūkio manevrą į kairę juo labiau automobilis dar nebuvo privažiavęs ir automobilio tikėtina manevro trajektorija grafiškai pavaizduota 8 paveikslėlyje. Akivaizdu, kad B. suko į įvažiavimą, į namo kiemą gerokai neprivažiavusi prie tos menamos sankirtos. Susidūrimo metu buvo nustatyta padėtis tokia ir tada ieškoma padėties iš kurios B. galėtų į tą padėtį patekti, bet modeliuojant buvo laikoma, kad sukant į kairę B. važiavo prie pat kelio ašinės linijos. Buvo vertinamos B. nurodomos aplinkybės, kad ji buvo pasitraukusi prieš padarant posūkį arčiau kelio ašinės linijos ir lyg nurodė, kad lyg buvo privažiavusi arčiau važiuojamosios dalies dešinio krašto. Matė automobilio „Volvo“ vairuotojo schemą, bet tyrimas buvo atliekamas B. naudai, nes negali nustatyti kuris iš proceso dalyvių, ar eismo įvykį mačiusių asmenų, ar B. nurodė teisingus duomenys. Negali paneigti B. nurodomas aplinkybes, kad ji buvo privažiavusi prie važiuojamosios dalies dešinės pusės kairio krašto. Kitų B. nurodomų aplinkybių: kada ji pradėjo rodyti posūkio signalą, kada pradėjo sukti negalima sumodeliuoti matematiškai. Kelių eismo taisyklėse įvardinti atvejai kada lenkti negalima. Šiuo atveju nei vienos iš tų sąlygų tikrai nebuvo. Kiek automobilių lenkė motociklas pasakyti negali. Buvo atliktas kompleksinis tyrimas ir teismo medicinos ekspertas pasisakė dėl žaizdų atsiradimo galimybių. J. R. galva atsitrenkė į užpakalinių durelių viršutinę dalį, arčiau durelių priekinės dalies ir tikėtina ji nukrypo į kairę, nes tolimesnis jos judėjimas buvo blokuojamas automobilio kairio šono plokštuma ir kitaip ji judėti negalėjo. Jos padėtis įvykio vietos apžiūros duomenyse užfiksuota nebuvo. Tikėtina, kad ji nebuvo perskridusi per automobilio stogą. Batas ir jo judėjimas nėra rodiklis pagal kurį būtų galima nustatyti viso kūno judėjimo trajektoriją. Šalmas apvalus, ar kitos formos, gali pariedėti, gali atsitrenkti į kitus objektus-automobilius, tvorą ir t.t. Tas judėjimas nėra prognozuojamas ir nėra tas parametras pagal kurį būtų galima nustatyti kažkokias tai eismo įvykio aplinkybes. Bendroji masė šiuo atveju, tai motociklas su kroviniu. Šiuo atveju motociklas ir buvo imtas 202 kg su pilnu baku, plius dar imtas 150 kg dviejų asmenų, kurie važiavo motociklu. Kas liečia kito eismo įvykio dalyvio - motociklo vairuotojo veiksmus irgi pasisakyta akte, tikėtina forma, kad jo veiksmai irgi turėjo priežastinį ryšį šiam eismo įvykiui kilti. Pasikeitimų nėra. Įvykio kilimą sąlygojo ne tai, kad B. anksčiau pradėjo atlikinėti posūkį į kairę, o tai, kad B. sukdama nedavė kelio lenkiančiam motociklui, o tas, kad ji pradėjo sukti neprivažiavusi sankirtos su įvažiavimu į kiemą ir parašyta, kad tikėtina turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Gal, jei B. nebūtų pradėjusi sukti ar būtų pradėjusi sukti taip, kaip numatyta kelių eismo taisyklėse, tas susidūrimas gal ir neįvyktų. Kelių eismo taisyklės numato, kaip įvažiuojama į važiuojamų dalių sankirtą ir išvažiuojama iš jos, ir vairuotoja turi sukti taip, kad jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. Į kairę važiuojamosios dalies pusę B. privalėjo važiuoti jau privažiavusi sankirtą su įvažiavimu. Užapvalinimai daromi, kai atliekamas posūkio į dešinę manevras. Į kairę sukant, į priešpriešinio eismo skirtą kelio pusę reikia įvažiuoti privažiavus sankirtas. Stabdant motociklą susidūrimas neįvyktų, važiuojant leistinu greičiu. Motociklo judėjimui buvo sudaryta kryptis, tai vairuotojas akivaizdu privalėjo imti stabdyti transporto priemonę. Kai transporto priemonės susidūrė, automobilis ir motociklas nebuvo privažiavę prie sankirtos su įvažiavimu į kiemą. Jeigu šioje vietoje automobilis dar važiuotų kelio ruože važiuojamos dalies dešine puse, tai susidūrimas neįvyktų. Kiek B. turėjo pavažiuoti, koks atstumas neskaičiavo, bet apie 10 m. Sukant į kairę reikia privažiuoti prie tos sankirtos linijos, nebent yra koks ženklinimas, kuris tą reikalavimą gali pakeisti. Šiuo atveju tokio ženklinimo nėra. Yra kitas punktas, jei dėl savo gabaritų, ar dėl kažkokių tai kitokių priežasčių vairuotojas negali įsukti į įvažiavimą, ar apsisukti, tai turi nesudaryti kliūties kitiems eismo dalyviams. Tai yra papildoma sąlyga. Šiuo atveju nebuvo tokios sąlygos, nes automobilis buvo mažų gabaritų - ilgis 4.04 m., plotis - 1.70 m. Tvirtina, jog eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio vairuotojos veiksmai, o tai, kad motociklo vairuotojas viršijo leistiną greitį, kas tikėtina, techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį šiam eismo įvykiui kilti. Greičio viršijimas prisidėjo prie eismo įvykio kilimo. Daugiau, prie eismo įvykio techniniu požiūriu prisidėjo automobilio vairuotoja, nes ji turėjo prievolę duoti kelią lenkiančiajam motociklui. Yra prievolė prieš pradedant manevruoti, pasukant, vairuotojas turi įsitikinti. Kokiu būdu jis įsitikina-galvą pasuka, pro veidrodėlį žiūri, čia nedetalizuojama. Prievolė įsitikinti ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams yra. Prieš lenkiant, jeigu jis keičia judėjimo kryptį, bet kuriuo atveju, bet kurios transporto priemonės vairuotojas turi įsitikinti manevro saugumu. Kliūtis buvo, nes automobilis buvo atsidūręs motociklo judėjimo juostoje, tai, jeigu yra kliūtis, yra prievolė stabdyti savo transporto priemonę. Didesnis, negu leistinas greitis laikomas nesaugus. Motociklo vairuotojas valdė savo transporto priemonę, bet negali pasakyti kiek laiko tas padidėjimas buvo. Tas 54 m atstumas buvo nustatytas laikant, kad abi transporto priemonės nuo kliūties sudarymo momento iki susidūrimo momento judėjo pastoviai ir greitis gali būti kitoks, ir gali būti mažesnis, priklauso nuo priežasčių. Jei priekyje važiuojantis transporto vairuotojas parodo posūkį į kairę, tai iš paskos važiuojančiam rekomenduojama aplenkti iš dešinės, jeigu yra galimybė. Šiuo atveju, motociklo vairuotojas jau judėjo kaire kelio puse, tai buvo vykdomas lenkimo manevras. Nebuvo nustatyta, kad motociklo vairuotojas stabdė, nes nebuvo stabdymo pėdsakų ir pasakyti ar buvo stabdoma, ar nebuvo stabdoma, pasakyti negali. Kliūtis buvo, susidūrė priešpriešinėje eismo juostoje. Nedavė kelio lenkiančiajam.

Ekspertas J. R. apklaustas teismo posėdyje paaiškino, kad 2019-06-27 ekspertizės akte Nr. 11-232(19) nurodytas išvadas tvirtina. Buvo vertinta visa bylos medžiaga. Duodant šią išvadą kompleksiškai buvo vertinami automobilio OPEL MERIVA ir motociklo SUZUKI sugadinimai ir iš medicininės pusės buvo vertinami sužalojimai abiejų nukentėjusiųjų L. ir R., kurie atsispindi išrašuose iš medicininių dokumentų. Ekspertizės akte aprašytas abiejų nukentėjusiųjų sužalojimo mechanizmas. Kalbant apie D. L., tai pagrindinis traumuojantis paviršius buvo automobilio „Opel Meriva“ kairės pusės priekinių durelių dalis virš stiklo, galinis statramstis ir pats stiklas. Tie automobilio paviršiai, kontaktas lėmė nukentėjusiojo D. L. sužalojimo atsiradimą.

Visi sužalojimai, kurie nustatyti D. L. kūne, paaiškinami jo kūno atsitrenkimu į automobilio „Opel Meriva“ šoninį paviršių, kadangi visi sužalojimai yra išsidėstę nukentėjusiojo kūno dešinėje pusėje, tai yra nukentėjusiojo kontaktas nuo dešinės pusės ir automobilio kairės pusės. Sužalojimų, kurie būtų paaiškinami vien tik nukritimu, atsitrenkimu į žemės paviršių, nenustatyta. Nukentėjusioji J. R. savo kūno dešine puse atsitrenkė į automobilio „Opel Meriva“ kairės pusės tą vietą, kur yra ties galinėmis durelėmis ir kažkiek tai tas atsitrenkimas buvo apsaugotas, kompensuotas tuo, kad ji sėdėjo už D. L., kuris vairavo motociklą „Suzuki“. Mechanizmas toks pat. D. L. patyrė pjautinę žaizdą kakle, plėštinę žaizdą sprando srityje ir iš tos vietos kontakto metu labiausiai tikėtina turėjo būti užtiškimas ant automobilio kairio priekinio sparno. Iš medicininių dokumentų matyti, kad D. L. dėl kontakto su automobilio priekinių durelių stiklu patyrė pjautinius sužalojimus kakle: buvo nupjautas dešinys galvos sukamasis raumuo ir tikėtina, kad tuo metu buvo nupjauta stambi dešinės pusės kaklo kraujagyslė ir dėl to turėjo pakankamai smarkiai kraujuoti.

Kaltinamosios kaltė įrodyta taip pat baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais:

2017 m. liepos 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos N. S. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodytos aplinkybės, kad 2017 m. liepos 15 d., apie 12.15 val. kelio Kėdainiai-Krekenava-Panevėžys 2 km 160 m., prie (duomenys neskelbtini) namo, Kėdainių m. užfiksuota, jog D. L., gim. (duomenys neskelbtini), vairuotas motociklas "Suzuki", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas M. Daukšos g., J. Basanavičiaus g. kryptimi atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį ir posūkio manevrą į kairę - (duomenys neskelbtini), namo kiemą atlikinėjusį N. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., vairuotą automobilį Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio vietoje žuvo D. L., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su juo važiavusi J. R., gim. (duomenys neskelbtini), dėl patirtų sužalojimų išvežta į gydymo įstaigą, N. B. paguldyta į VŠĮ Kėdainių ligoninės stebėjimo palatą, būklė stabili (1 t., b. l. 1).

2017 m. liepos 15 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, eismo įvykio plane, nuotraukose, transporto priemonių apžiūros protokoluose užfiksuotos eismo įvykio, įvykusio 2017 m. liepos 15 d. Kėdainiuose, M. Daukšos g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), aplinkybės - kelių eismo įvykio rūšis - transporto priemonių susidūrimas. Apžiūros metu dalyvavo patrulis D. Š. ir tyrėja N. S.. Įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta: motociklas "Suzuki", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuprinė su asmeniniais daiktais, telefonas "iphone". Fotografuota, sudaryta fotolentelė, nubraižytas eismo įvykio vietos planas (1 t., b. l. 4-16).

2017 m. rugsėjo 6 d. apžiūros protokole nurodyta, jog papildomai apžiūrėta eismo įvykio vieta ir sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kėdainiai. Apžiūros metu rastas ir paimtas juodos spalvos batas (1 t., b. l. 148-151).

Transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuota, jog apžiūrėtos transporto priemonės po eismo įvykio - automobilis Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – draustas - ADB "Lietuvos draudimas" ir motociklas "Suzuki", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nedraustas, fiksuoti jų apgadinimai (1 t., b. l. 17-26, 27-43).

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Kėdainių miesto seniūnijos pažymoje nurodyta, jog M. Daukšos g. atkarpoje ties (duomenys neskelbtini) namu, įvykio metu – 2017 m. liepos 15 d. leistinas važiavimo greitis buvo 50 km/h (1 t., b. l. 75).

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 14 d. įsakymu, be tėvų globos likusiam M. L. nustatyta laikinoji globa, jo globėja paskirta Z. L. (1 t., b. l. 123).

2017 m. rugsėjo 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog N. B. pateikė įvairias smulkias detales po eismo įvykio, kurios apžiūrėtos ir nufotografuotos (1 t., b. l. 152-154) bei perduotos saugoti į daiktų saugyklą (1 t., b. l. 155).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M714/2017(02) nurodyta, kad D. L. mirties priežastis yra eismo įvykio metu patirta politrauma. D. L. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 163-167).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3256/2017(02) nurodyta, kad J. R. konstatuota daugybiniai slankstelių lūžiai: Thl, Th3, Th4, Th5, Th6; dešinių V-VI šonkaulių lūžiai, kraujo susikaupimas krūtinplėvėje, plaučio sumušimas, ūmus plaučių nepakankamumas; pilvo sumušimas: kepenų, blužnies, dešinio inksto; dešinės gūžduobės skeveldrinis ir dešinio klubakaulio lūžiai, centrinis dešinio šlaunikaulio išnirimas, dešinės mentės lūžis, dešinių IV-V delnakaulių lūžiai, hemoraginis šokas; nepatikslintos žaizdos dešinio kelio ir dešinio dilbio srityse, pjautinės žaizdos dešinės ausies kaušelyje ir dešinio peties srityje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms aplinkybėms, nėra. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių" 6,6.15 punktu ir jo komentaru dėl gyvybei pavojingų būklių - sunkaus šoko ir ūmaus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo - išsivysčiusių traumos pasėkoje, nustatomas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 168-169).

Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akte Nr. 11-387(18) nurodyta, jog

1. Tikėtinas toks eismo įvykio mechanizmas: automobilio "Opel Meriva" vairuotoja N. B. važiavo Daukšos g. nuo Krekenavos, tuo metu iš paskos ta pačia kryptimi didesniu greičiu važiavo motociklas ,,Suzuki", variuojamas D. L. Privažiavus pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio ,,Opel Meriva" vairuotoja pradėjo sukti į kairę ir įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, į automobilį, kuris važiavo orientaciniu apie 15 km/h greičiu, atsitrenkė orientaciniu apie 70 km/h greičiu kairiau jo, priešpriešinio eismo juosta važiavęs motociklas ,,Suzuki". Eismo įvykio metu motociklas ,,Suzuki" būdamas vertikalioje padėtyje priekiniu ratu, priekine apdaila atsitrenkė į automobilio ,,Opel Meriva" kairįjį šoną (jo galinę dalį), o vairo rankena slystamai kontaktavo su galiniu kairiu sparnu, kai tarp šių transporto priemonių išilginių ašių buvo apie 21 (laipsnio) kampas, atviras link jų galinių dalių. Kontakto metu automobilis ,,Opel Meriva" nežymiai pasisuko prieš laikrodžio rodyklę ir pavažiavęs į prieki atsitrenkei tvorą bei į už jos augančius medžius. Motociklas ,,Suzuki" susidūrimo metu pakeitė judėjimo kryptį į kairę, griuvo bei slydo, o už važiuojamosios dalies ribų dar atsitrenkė į tvorą. Motociklininkas nukrito kairiau automobilio bei slysdamas važiuojamąja dalimi nuslydo į kairę už važiuojamosios dalies ribų. Motociklo keleivė dėl susidūrimo krito į priekį ir kairę, žiūrint pirmine motociklo važiavimo kryptimi.

2. Orientacinis motociklo važiavimo greitis prieš pat susidūrimą buvo apie 70 km/h.

6. Transporto priemonių susidūrimas įvyko priešpriešinio eismo juostoje prieš užfiksuotą įbrėžimą asfalte bei techninių skysčių šleifą (žr. 8 pav.).

7. Susidūrimo metu motociklas buvo vertikalioje padėtyje, tačiau ar buvo pasviręs, nustatyti negalima.

8. Po susidūrimo su automobiliu ,,Opel Meriva" motociklas,,Suzuki" krito ant šono ir nuslydo į kairę už važiuojamosios dalies ribų, žiūrint pirmine važiavimo kryptimi (žr. 8 pav.).

9. Motociklininkas nukrito kairiau automobilio bei slysdamas važiuojamąja dalimi nuslydo į kairę už važiuojamosios dalies ribų. Motociklo keleivė dėl susidūrimo krito į priekį ir kairę, žiūrint pirmine motociklo važiavimo kryptimi.

10. Negalima nustatyti, kiek transporto priemonių buvusioje kelio situacijoje lenkė motociklo "Suzuki" vairuotojas D. L. (2 t., b. l. 24-32, 41-42).

Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akte Nr. 11-2371 (17) nurodyta, jog:

1. Ekspertiniais tyrimais vien tik iš nukentėjusiųjų ir (ar) žuvusiojo aprašytų sužalojimų negalima nustatyti motociklo „Suzuki“ važiavimo greičio prieš pat susidūrimą su automobiliu „Opel Meriva“.

2. Susidūrimo metu D. L. važiavo motociklu (buvo ant jo) ir kūno dešine puse viršutine dalimi trenkėsi į automobilio "Opel Meriva" kairiojo šono durelių viršutinę dalį bei stogą (2 t., b. l. 33-36).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A-7220/2017(01) nurodyta, jog N. B. kraujyje (paimtame 2017 m. liepos 15 d. 13.20 val.), etilo alkoholio nerasta (2 t., b. l. 122).

AB „Lietuvos draudimas“ pranešimai apie žalos paskaičiavimą nukentėjusiesiems (3 t., b. l. 45, 92, 4 t., b. l. 61).

Atlikus pakartotinę kompleksinę eismo įvykio – teismo medicinos ekspertizę, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. birželio 27 d. Ekspertizės akte Nr. 11-232(19) nurodyta, jog:

Motociklo priekyje buvęs vairuotojas D. L. galva trenkėsi į priekinių durelių viršutinę dalį, o už vairuotojo buvusi keleivė J. R. - į užpakalinių durelių viršutinę dalį. D. L. kūno viršutinės dalies dešine puse atsitrenkus į automobilio „Opel Meriva" kairės pusės priekines dureles, jam buvo padarytas dešinio žastikaulio viršutinio trečdalio lūžis su peties minkštųjų audinių aptraiškymu, skeveldrinis dešinio raktikaulio lūžis, plėštinė gili žaizda sprando srityje (joje gausu stiklo šukių), muštinė „Y" formos žaizda kaktoje, skeveldrinis dešinės mentės viršutinio krašto lūžis su minkštųjų audinių aptraiškymu, dešinės slankstelinės arterijos šakos nuplyšimas, masyvus traiškytinas kepenų dešinės skilties sužalojimas, šonkaulių lūžiai dešinėje prie stuburinėje linijoje I, II, III šonkauliai, dešinėje raktikaulio linijoje - IV, VIII, IX ir X, kaukolės pamato skersinis lūžis. Dėl tiesioginio kontakto su priekinių durelių stiklu D. L. patyrė pjautinius sužalojimus kakle: priekiniame kaklo paviršiuje pjautinė žaizda, perpjautas dešinys galvos sukamasis raumuo, perpjauti dešinės sprando pusės raumenys. Tuo pat metu J. R. kūno dešine puse atsitrenkus į automobilio kairės pusės užpakalines dureles, tikėtina, buvo padaryti daugybiniai slankstelių lūžiai: Thl, Th3, Th4, Th5, Th6; dešinių V-VI šonkaulių lūžiai, kraujo susikaupimas krūtinplėvėje, plaučio sumušimas, ūmus plaučių nepakankamumas; pilvo sumušimas: kepenų, blužnies, dešinio inksto; dešinės gūžduobės skeveldrinis ir dešinio klubakaulio lūžiai, centrinis dešinio šlaunikaulio išnirimas, dešinės mentės lūžis, dešinių IV-V delnakaulių lūžiai, hemoraginis šokas; nepatikslintos žaizdos dešinio kelio ir dešinio dilbio srityse. Pjautinės žaizdos dešinės ausies kaušelyje ir dešinio peties srityje susidarė dėl J. R. kontakto su užpakalinių durelių stiklu.

Atsitrenkus į automobilio „Opel Meriva“ priekines dureles D. L. automobilio atžvilgiu judėjo į priekį ir žemyn. Nukritęs ant įvažiavimo į namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą paviršiaus, slydo juo ir nuslydo į palei tvorą esantį griovį.

Motociklo „Suzuki GSX600F“ keleivei J. R. atsitrenkus į automobilio „Opel Meriva“ kairės pusės užpakalines dureles, jos judėjimo trajektorija buvo pakeista į kairę. Tikėtina, kad po susidūrimo J. R. nukrito kairiau kelio, tikėtina, kad po susidūrimo su automobiliu „Opel Meriva“ motociklo keleivė J. R. judėjo į priekį ir į kairę.

Prieš pat atsitrenkiant į automobilį „Opel Meriva“ D. L. vairavo motociklą „Suzuki GSX600F“. Jis buvo vairuotojo vietoje. (4 t., b. l. 15-22, 59)

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. birželio 28 d. Ekspertizės akte Nr. 11-1160(19)11-1247 (19) nurodyta, jog:

1. (1) Tikėtinas toks eismo įvykio mechanizmas. Motociklo „Suzuki GSX600F“ vairuotojas D. L. važiavo Daukšos gatvės važiuojamosios dalies kaire puse, kuomet lenkiamo automobilio „Opel Meriva“ vairuotoja N. B. pasuko į kairėje esančio namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą. Automobiliui judant posūkio kreive apie 13 km/h greičiu, į jo kairio šono užpakalinę dalį priekine dalimi ir dešiniuoju šonu atsitrenkė apie 75 km/h greičiu judėjęs motociklas (tikėtinos transporto priemonių padėtys susidūrimo metu grafiškai pavaizduotos 7 pav.). Toliau tarp transporto priemonių vyko slystamo pobūdžio kontaktas: motociklas slydo palei automobilio kairį šoną. Po to motociklas nugriuvo ir slydo ant šono, nuslydo nuo kelio į kairę ir atsitrenkė į tvorą bei jos stulpą. Automobilis „Opel Meriva“ dėl susidūrimo su motociklu nukrypo nuo įvažiavimo į namo kiemą į dešinę ir, sulaužęs tvoros fragmentą, sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane.

Negalima nustatytai, kiek laiko buvo rodomas posūki į kairę signalas iki susidūrimo momento.

2. (2) Tikėtina, kad prieš pat susidūrimą su automobiliu „Opel Meriva“ motociklas „Suzuki GSX600F“ judėjo apie 75 km/h greičiu. Negalima nustatyti, kokiu atstumu nuo susidūrimo vietos buvo motociklas „Suzuki GSX600F“ tuo momentu, kai automobilio „Opel Meriva“ vairuotoja N. B. pradėjo rodyti posūkio į kairę signalą. Negalima nustatyti, kokiu režimu judėjo motociklas „Suzuki GSX600F“ prieš susidūrimą su automobiliu „Opel Meriva“.

3. (3) Tikėtina, kad motociklo „Suzuki GSX600F“ vairuotojas D. L. važiuodamas nedidesniu kaip 50 km/h greičiu ir laiku stabdydamas savo vairuojamą transporto priemonę turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su lenkiamuoju ir į kairę judėjusių automobiliu „Opel Meriva“, vairuojamu N. B.

4. (4) Techniniu požiūriu, šio eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio „Opel Meriva“ vairuotojos N. B. veiksmai - sukdama į kairėje esančio namo kiemą, nedavė kelio lenkiančiajam motociklui „Suzuki GSX600F“, vairuojamam D. L., dėl to su juo susidūrė. Be to, į kairėje esančio namo kiemo N. B. suko neprivažiavusi sankirtos su įvažiavimu, kas, techniniu požiūriu, yra nepriimtina.

Tikėtina, kad motociklo „Suzuki GSX600F“ vairuotojas D. L. važiuodamas 75 km/h greičiu, viršijo didžiausią leistiną gyvenvietėje 50 km/h greitį, dėl ko neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su lenkiamuoju ir į kairę pasuktu automobiliu „Opel Meriva“, vairuojamu N. B., kas techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį šiam eismo įvykiui kilti.

5.

6.(6) Automobilis „Opel Meriva“ ir motociklas „Suzuki GSX600F“ susidūrė Daukšos gatvės važiuojamosios dalies kairėje pusėje prieš sankirtą su įvažiavimu į namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą. Tikėtinos transporto priemonių padėtys susidūrimo metu, jo pirminėje fazėje, grafiškai pavaizduotos 7 pav.

7.(7)Susidūrimo pirminėje fazėje motociklas dešinio šono priekine dalimi trenkėsi į automobilio „Opel Meriva“ kairio šono užpakalinę dalį. Šiuo momentu tarp transporto priemonių išilginių ašių buvo apie 25° kampas. Motociklas buvo vertikalioje padėtyje.

8. (8) Dėl susidūrimo su automobiliu „Opel Meriva“ motociklas „Suzuki GSX600F“ buvo nukreiptas į kairę, judėjo palei automobilio kairį šoną. Po to nugriuvo ant šono, slydo juo ir atsitrenkė į tvorą. Tikėtina motociklo judėjimo trajektorija eismo įvykio metu grafiškai pavaizduota 7 pav.

9.(10) Atsakymas į šį klausimą pateiktas išvados trečiame punkte.

10.(11) 2018-03-01 ekspertizės akte Nr. 11-387 (18) naudota motociklo su vairuotoju, tačiau be keleivės, masė neturėjo esminės įtakos eismo įvykio mechanizmo nustatymui.

11.(12) Negalima atkurti automobilio „Opel Meriva“ tikslios judėjimo trajektorijos ir nustatyti, iš kurios vietos, kelio pločio atžvilgiu, buvo pradėtas automobilio „Opel Meriva“ manevras į kairę. (4 t., b. l. 23-35)

Atlikus papildomą eismo įvykio ekspertizę, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. spalio 23 d. Ekspertizės akte Nr. 11-1917(19) nurodyta, jog:

Tikėtina, kad motociklo „Suzuki GSX600F“ vairuotojui D. L. važiuojant pastoviu 50 km/h greičiu, o lenkiamajam automobiliui „Opel Meriva“, vairuojamam N. B., posūkio į kairę kreive iki susidūrimo vietos judant pastoviu 13 km/h greičiu, susidūrimas neįvyktų, transporto priemonės prasilenktų. Atlikus papildomą tyrimą, 2019-06-28 ekspertizės akte Nr. 11-1160(19)11-1247 (19) duota išvada nesikeičia.

BK 281 straipsnio 5 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Būtina sąlyga baudžiamajai atsakomybei pagal minėtą straipsnį kilti yra specialaus subjekto – vairuotojo padaryto KET pažeidimo nustatymas, įvykęs eismo įvykis ir su šiuo įvykiu susiję neigiami padariniai – kito žmogaus žūtis. Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta įstatyminė norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, kuriuose apibrėžta, kokių reikalavimų nesilaikymas, sukėlęs BK 281 straipsnio 5 dalies dispozicijoje numatytų padarinių kilimą, užtraukia atsakomybę pagal minėtą straipsnį. Šiuo atveju tokie reikalavimai įtvirtinti KET. Nagrinėjant bylas, susijusias su kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimais, būtina tiksliai nustatyti eismo įvykio mechanizmą, kitas aplinkybes, taip pat kokie KET pažeidimai buvo padaryti, kurie eismo dalyviai pažeidė taisykles ir kuris pažeidimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais. Teismų praktikoje tais atvejais, kai KET pažeidimus padaro keli eismo įvykio dalyviai, teismas privalo ištirti kiekvieno jų padaryto KET pažeidimo galimą priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais. Neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Visais atvejais teismo išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių veiksmų (padarytų pažeidimų) analize (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-373-976/2018). Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui.

Kaltinamoji N. B. kaltės nepripažino, nurodė, kad jokių Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Nuobaudų dėl vairavimo neturi, atsakingai elgiasi kelyje. Jeigu būtų mačiusi tą motociklą, būtų laikiusi Kelių eismo taisyklių ir būtų jį praleidusi. Jeigu būtų techninės galimybės jį matyti. Motociklas buvo gerokai toliau, už 160 m, kai ji parodė posūkį, žiūrėjo per veidrodėlius, bet jo nebuvo galima matyti. Klaidų šitame tyrime buvo apsčiai, nuo pat pradžių, vien dėl to, kad nebuvo nei laiku apklausta, nei jos matė prokuroras, nei su ja kalbėjo. Prokuroras remdamasis savo vidiniu įsitikinimu nusprendė, kad ji yra dėl visko kalta.

Kaltinamosios gynėjas advokatas V. Sirvydis prašė jo ginamosios N. B. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, motyvuodamas, jog visą laiką jo ginamosios pozicija buvo nuosekli, ji yra nepadariusi jokios nusikalstamos veikos. Yra žinomas vairuotojų folkloras - „likai gyvas, reiškia, esi kaltas“. Eismo dalyvis negali tikėtis, kad kiti eismo dalyviai pažeis eismo taisykles. Kasacinėje nutartyje 2017 m. gegužės 09 d. Nr. 2K-95-222/2017 nurodyta: „Tokioje situacijoje, kai kelių eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, .., teismai privalo atsakyti į klausimą, kurio eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai lėmė eismo įvykio kilimą“. Įrodinėjimo procesas pradedamas tuo, ar abu, šioje vietoje, eismo įvykio dalyviai pažeidė Kelių eismo taisykles, ar kuris nors vienas iš jų, ar tik tai D. L., ar jo ginamoji N. B. Advokatui, kaip gynėjui, jokių abejonių nekilo, kad jo ginamosios N. B. veiksmai Kelių eismo taisyklių kontekste yra preciziški, ji nepažeidė jokių Kelių eismo taisyklių. Eismo įvykio planas, atspindėtas Kelių eismo įvykio apžiūros protokole nebuvo nubraižytas taip, kaip derėtų, todėl ši klaida didele dalimi nulėmė būsimą viso tyrimo kokybę. Nebuvo užfiksuotos nei motociklo vairuotojo, nei keleivės padėtys iš karto po įvykio, nebuvo užfiksuotos ir motociklu važiavusių asmenų aprangos išsibarsčiusios detalės, o žuvusiojo D. L. batas netgi perskrido tvorą ir atsidūrė gyvenamojo namo sklype gerokai toliau nuo pačios įvykio vietos. Eismo įvykio plano niekas nepasirašė. Nebuvo nustatyta, kokį šalmą kuris iš motociklu važiavusių asmenų buvo užsidėjęs, taip pat nebuvo nustatyta, kokios transporto priemonės kokia dalimi paliktas rėžis. Nebuvo patikrinta motociklo vairo mechanizmo būklė ir stabdžių būklė. Be to, šitas motociklas, kaip transporto priemonė negalėjo dalyvauti eisme, nes motociklas nebuvo apdraustas privalomuoju civiliniu draudimu. Vertinant G. R. parodymus, pažymi, kad jis yra žuvusiojo D. L. draugas, jo nurodomos esminės įvykio aplinkybės prieštarauja kitiems duomenims. Liudytojas T. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas gerokai po įvykio, teisminio bylos nagrinėjimo metu jo parodymuose atsiranda visiškai naujų detalių, kai kurios nurodomos aplinkybės neatitinka tikrovės, prieštaraujančios, kas labai nuvertina šio liudytojo parodymų patikimumą. Tarp liudytojų G. R. ir T. L. parodymų yra keletas esminių prieštaravimų, neskaitant prieštaravimų tarp tų pačių liudytojų parodymų, kokie jie buvo ikiteisminio tyrimo metu ir duoti teisme. Jo ginamosios N. B. parodymuose nėra jokių prieštaringumų, kurių apstu liudytojų T. L. ir G. R. parodymuose. Skiriasi viena esminė aplinkybė: ar kaltinamoji darė posūkį pristabdžiusi, ar „iš eigos“, kaip teigia ji pati. Tokie yra jos parodymai, nes taip ji elgėsi sąmoningai, nes nenorėjo sudaryti kliūties už jos važiavusiam automobiliui. Ji suko privažiavusi įvažiavimą į jos kiemą, automobilis galėjo aplenkti jos automobilį iš dešinės, kadangi yra gatvelė į dešinę, tai savaime atsiranda daugiau ploto. N. B. prieš posūkį persirikiavo iki ašinės linijos, ką buvo nurodžiusi ir ikiteisminio tyrimo metu. Ekspertinių tyrimų šioje byloje buvo, tačiau reikšmingiausias yra paskutinis ekspertinis tyrimas, tai 2019 m. spalio 23 d. papildoma eismo įvykio ekspertizė Nr. 11-19178(19). kurios išvadoje, pasisakoma, kas gi būtų įvykę, jei D. L. būtų stabdęs: „važiuodamas ne didesniu kaip 50 km/h greičiu ir laiku stabdydamas savo vairuojamą transporto priemonę turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su lenkiamuoju ir į kairę judėjusiu automobiliu „Opel Meriva“, vairuojamu N. B.“. Jeigu žuvusysis D. L. būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių, tai tikrai tos situacijos nebūtų. Ekspertizės akte Nr. 11-232(19), kurio ekspertams nepavyko tinkamai datuoti, ir pagal jo datą, tai toks aktas surašytas netgi iki įvykio, nebuvo nustatyta, kieno kraujas yra ant automobilio „Opel Meriva“ priekinių durelių, kadangi ten galėjo būti ir greičiausiai buvo būtent jo ginamosios kraujas - tai esminė detalė. Ekspertas nurodė, kad negalima nustatyti, kiek laiko buvo rodomas posūkis į kairę iki susidūrimo, tačiau tai yra užfiksuota kaltinamosios ir T. L. parodymuose. Ekspertai nenustatė kokiu atstumu nuo susidūrimo vietos „Opel Meriva“ vairuotoja pradėjo rodyti posūkio į kairę signalą. Ekspertas nurodė, kad techniniu požiūriu eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio „Opel Meriva “ vairuotojos veiksmai. Tai jokiu būdu ne, nes tai yra priežastinio ryšio klausimas. Jei motociklininkas būtų važiavęs leistinu 50 km/h greičiu, persirikiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir pradėjęs lenkti priešais jį važiuojančius automobilius (netgi daugiau nei vieną), turėjo matyti, kad vienas iš jo ketinamų lenkti automobilių (važiuojantis priekyje) rodo posūkį ir rikiuojasi manevrui į kairę. Reiškia D. L. veiksmuose neabejotinai pažeidžiamas Kelių eismo taisyklių 136.2 punktas. Kadangi motociklas lėkė labai dideliu greičiu, jo vairuotojas D. L. nespėjo sureaguoti į susidariusią situaciją kelyje, nespėjo net pradėti stabdyti ar bandyti apvažiuoti automobilį „Opel Meriva“ iš dešinės ir taip išvengti susidūrimo. Jei motociklas nebūtų viršijęs leistino greičio, „Opel Meriva“ nebūtų sudariusi jokios kliūties. Abejotinas, ekspertizės akte nurodytas eismo įvykio mechanizmas ar toks jis galėtų būti. Nenustatyta kokia buvo tiksli motociklo vairuotojo ir keleivės masė. Apklaustas teisme ekspertas negalėjo atsakyti į daugumą klausimų. Ekspertas J. R. patvirtino, kad DNR tyrimas nedarytas, nors toks iš esmės įmanomas. Kam priklausė kraujas nenustatinėta. D. L. veiksmuose būta keletą KET pažeidimų: saugaus greičio nepasirinkimas (KET 127, 128, 129 p.), manevravimo taisyklių pažeidimas (KET 101 p.), neįsitikinimas, kad priekyje važiuojančio automobilio vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą (KET 136.2 p., 137 p.). Be to, kadangi toje vietoje yra Pušynėlio gatvė, kuri pažymėta kaip šalutinis kelias iš kairės, tai kelia klausimą ar lenkimas toje dalyje, kur yra Pušynėlio g. ar nėra iš viso draudžiamas pagal KET 140.1 reikalavimus. Be to ir (KET 9 p.), tai bendroji pareiga eismo dalyviui. D. L., jeigu jis būtų laikęsis leistino greičio, iš viso net nebūtų reikėję stabdyti, nes eismo įvykis paprasčiausiai nebūtų įvykęs. Civiliniai ieškiniai perduotini nagrinėti civilinio proceso tvarka, kadangi priimtinas išteisinamasis nuosprendis. Itin reikšminga ir tai, kad motociklas, kurį vairavo žuvusysis D. L., nuosavybės teise priklausė civiliniam ieškovui I. L., ir ši transporto priemonė nebuvo drausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu.

Nors kaltinamoji N. B. savo kaltės nepripažino, ištirtų įrodymų pagrindu, teismas kaltinamosios kaltę laiko pilnai ir neginčytinai įrodyta.

Ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ir žuvo vienas žmogus: tai yra 2017 m. liepos 15 d., apie 12.15 val., Kėdainiuose, kelio Kėdainiai –Krekenava - Panevėžys 2,160 km, N. B. vairuodama automobilį Opel Meriva, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodama ties pastatu, esančiu M. Daukšos g. Nr. (duomenys neskelbtini) Kėdainiai, kryptimi link J. Basanavičiaus g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 ir 103 punktų reikalavimus tuo, kad nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ar jų saugumui, išvažiuodama iš kelio, tai yra sukdama į kairę, į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir užtvėrė kelią jos automobilį lenkusiam motociklui "Suzuki", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamam D. L., dėl to su juo susidūrė, dėl ko įvykus eismo įvykiui dėl patirtų sužalojimų žuvo motociklininkas D. L., o motociklu važiavusiai keleivei J. R., dėl patirtų sužalojimų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji N. B. kalta neprisipažino, tvirtino, kad ji jokių kelių eismo taisyklių nepažeidė, o kaltas yra motociklo vairuotojas.

Nagrinėjamu atveju būtina tiksliai nustatyti eismo įvykio mechanizmą, kitas aplinkybes, taip pat kokie KET pažeidimai buvo padaryti, kurie eismo dalyviai pažeidė taisykles ir kuris pažeidimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais.

Šioje byloje pateiktos trys ekspertų išvados, atsakančios į klausimą, kas techniniu požiūriu lėmė eismo įvykį. Pirmoji buvo atlikta ikiteisminio tyrimo metu. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018-03-01 Ekspertizės akte Nr. 11-387(18) nurodyta, jog automobilio ,,Opel Meriva" vairuotojos N. B. veiksmai, sukdama į kairę neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir užtvėrė kelią jos automobilį lenkusiam motociklui ,,Suzuki" bei su juo susidūrė, - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Motociklo ,,Suzuki" vairuotojo D. L. veiksmai, - kelio atkarpoje, kurioje leistinas maksimalus judėjimo greitis yra 50 km/h, keldamas eismo saugumo grėsmę važiavo apie 70 km/h greičiu, dėl ko neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su kliūtį jam sudariusiu automobiliu ,,Opel Meriva", - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį šiam eismo įvykiui kilti. Tikėtinas toks eismo įvykio mechanizmas: automobilio "Opel Meriva" vairuotoja N. B. važiavo Daukšos g. nuo Krekenavos, tuo metu iš paskos ta pačia kryptimi didesniu greičiu važiavo motociklas ,,Suzuki", variuojamas D. L. Privažiavus pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio ,,Opel Meriva" vairuotoja pradėjo sukti į kairę ir įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, į automobilį, kuris važiavo orientaciniu apie 15 km/h greičiu, atsitrenkė orientaciniu apie 70 km/h greičiu kairiau jo, priešpriešinio eismo juosta važiavęs motociklas ,,Suzuki". Eismo įvykio metu motociklas ,,Suzuki" būdamas vertikalioje padėtyje priekiniu ratu, priekine apdaila atsitrenkė į automobilio ,,Opel Meriva" kairįjį šoną (jo galinę dalį), o vairo rankena slystamai kontaktavo su galiniu kairiu sparnu, kai tarp šių transporto priemonių išilginių ašių buvo apie 21 (laipsnio) kampas, atviras link jų galinių dalių. Kontakto metu automobilis ,,Opel Meriva" nežymiai pasisuko prieš laikrodžio rodyklę ir pavažiavęs į prieki atsitrenkei tvorą bei į už jos augančius medžius. Motociklas ,,Suzuki" susidūrimo metu pakeitė judėjimo kryptį į kairę, griuvo bei slydo, o už važiuojamosios dalies ribų dar atsitrenkė į tvorą. Motociklininkas nukrito kairiau automobilio bei slysdamas važiuojamąja dalimi nuslydo į kairę už važiuojamosios dalies ribų. Motociklo keleivė dėl susidūrimo krito į priekį ir kairę, žiūrint pirmine motociklo važiavimo kryptimi (2 t., b. l. 31-32).

Teisme atlikus pakartotinę kompleksinę eismo įvykio – teismo medicinos ekspertizę, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. birželio 28 d. Ekspertizės akte Nr. 11-1160(19)11-1247 (19) nurodyta, jog: techniniu požiūriu, šio eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio „Opel Meriva“ vairuotojos N. B. veiksmai - sukdama į kairėje esančio namo kiemą, nedavė kelio lenkiančiajam motociklui „Suzuki GSX600F“, vairuojamam D. L., dėl to su juo susidūrė. Be to, į kairėje esančio namo kiemo N. B. suko neprivažiavusi sankirtos su įvažiavimu, kas, techniniu požiūriu, yra nepriimtina. Tikėtina, kad motociklo „Suzuki GSX600F“ vairuotojas D. L. važiuodamas 75 km/h greičiu, viršijo didžiausią leistiną gyvenvietėje 50 km/h greitį, dėl ko neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su lenkiamuoju ir į kairę pasuktu automobiliu „Opel Meriva“, vairuojamu N. B., kas techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį šiam eismo įvykiui kilti. Tikėtinas toks eismo įvykio mechanizmas: Motociklo „Suzuki GSX600F“ vairuotojas D. L. važiavo Daukšos gatvės važiuojamosios dalies kaire puse, kuomet lenkiamo automobilio „Opel Meriva“ vairuotoja N. B. pasuko į kairėje esančio namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą. Automobiliui judant posūkio kreive apie 13 km/h greičiu, į jo kairio šono užpakalinę dalį priekine dalimi ir dešiniuoju šonu atsitrenkė apie 75 km/h greičiu judėjęs motociklas (tikėtinos transporto priemonių padėtys susidūrimo metu grafiškai pavaizduotos 7 pav.). Toliau tarp transporto priemonių vyko slystamo pobūdžio kontaktas: motociklas slydo palei automobilio kairį šoną. Po to motociklas nugriuvo ir slydo ant šono, nuslydo nuo kelio į kairę ir atsitrenkė į tvorą bei jos stulpą. Automobilis „Opel Meriva“ dėl susidūrimo su motociklu nukrypo nuo įvažiavimo į namo kiemą į dešinę ir, sulaužęs tvoros fragmentą, sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane (4 t., b. l. 23-35). Taigi, atlikus pakartotinę kompleksinę ekspertizę, joje ekspertai vienareikšmiškai nustatė, kad apibendrinant atlikto tyrimo rezultatus, techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio "Opel Meriva" vairuotojos N. B. veiksmai, tai sukdama į kairę neįsitikino, kad tai daryti saugu ir užtvėrė kelią, nedavė kelio lenkiančiajam motociklui, vairuojamam D. L., dėl to su juo susidūrė. Ekspertai pažymi, kad be to, į kairėje esančio namo kiemą N. B. suko neprivažiavusi sankirtos su įvažiavimu, kas techniniu požiūriu yra nepriimtina ir, tikėtina, turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

Atlikus papildomą, trečią, eismo įvykio ekspertizę, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. spalio 23 d. Ekspertizės akte Nr. 11-1917(19) duota išvada: tikėtina, kad motociklo „Suzuki GSX600F“ vairuotojui D. L. važiuojant pastoviu 50 km/h greičiu, o lenkiamajam automobiliui „Opel Meriva“, vairuojamam N. B., posūkio į kairę kreive iki susidūrimo vietos judant pastoviu 13 km/h greičiu, susidūrimas neįvyktų, transporto priemonės prasilenktų. 2019-06-28 ekspertizės akte Nr. 11-1160(19)11-1247 (19) duota išvada nesikeičia (4 t., b. l. 104). Ekspertizės akto aprašomojoje dalyje ekspertai pasisakė, kad prasilenkimas įvyktų minimaliais intervalais, todėl toks prasilenkimas laikytinas nesaugiu ir net važiuodamas didžiausiu leistinu gyvenvietėje 50 km/h greičiu motociklo „Suzuki“ vairuotojas D. L. turėjo stabdyti. Taigi, ši išvada taip pat patvirtina, jog automobilio "Opel Meriva" vairuotoja N. B. sukdama į kairėje esančio namo kiemą nedavė kelio lenkiančiajam motociklui „Suzuki“, vairuojamam D. L. ir sudarė kliūtį jo judėjimui.

Apklausti teisme ekspertai V. M., J. R. šias pateiktas išvadas patvirtino. Teisme apklaustas ekspertas J. R. pašalino gynėjo advokato V. Sirvydžio klausimą dėl kraujo ant automobilio „Opel Meriva“, kadangi pagal kūno judėjimą eismo įvykio metu jis daro išvadą, kad tas kraujas, buvo būtent D. L. Visi ekspertizės aktai, kurie buvo surašyti šioje byloje, jie vienas kitam neprieštarauja ir tik papildo tas aplinkybes, kad pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo būtent automobilio "Opel Meriva" vairuotojos N. B. veiksmai.

Kaltinamoji N. B. parodė, kad važiavo Daukšos g. link Kėdainių miesto centro, į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo šviesus paros metas, saulėta, kelio danga sausa. Eismas buvo neintensyvus, transporto nedaug. Priekyje transporto priemonių nevažiavo. Už jos ilgokai važiavo kitas automobilis, kurį maždaug 2 kilometrus stebėjo važiuojantį paskui ją. Artėjant prie įvažiavimo į kiemą, maždaug apie 70 metrų iki įvažiavimo, parodė kairįjį posūkio signalą, pažiūrėjo į abu – galinio ir kairio šoninio vaizdo veidrodėlius ir matė tik paskui save važiuojantį kitą automobilį, nieko paskui jį važiuojančio toliau nematė. Parodžiusi posūkį, pradėjo lėtinti greitį, kad įvažiuoti į savo namo įvažiavimą. Persirikiavo prie ašinės linijos, kadangi priekyje jokios transporto priemonės nebuvo, todėl jai nebuvo jokio reikalo sustoti, tad darė manevrą iš eigos, nesustojusi. Įvažiavus į priešingą eismo juostą, nukreipė automobilį į vartų įvažiavimą ir žiūrėjo, kad pataikyti pro vartus. Toje padėtyje, beveik statmena važiavimo krypčiai, ašinės linijos krypčiai, skersai stovėjo jos automobilis ir tik tada pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Motociklininko nematė, jokio artėjančio motociklo garso negirdėjo. Iš paskos važiavęs automobilis jai užstojo matomumą. Pripažįsta, jog manevrą darė, suko į kairę iš eigos, nebuvo sustojusi. Tačiau šiuos kaltinamosios parodymus dėl automobilio padėties darant manevrą į kairę, dėl kairio posūkio signalo rodymo paneigia tiesioginis įvykio liudytojas T. L., kuris važiavo iš paskos. Šis liudytojas apklaustas teisme parodė, jog automobiliu „Volvo V70“ važiavo iš sodo namo, prieš jį važiavo automobilis „Opel Meriva“, o už jo motociklas. Važiuojant kolonoje motociklininkas buvo trečias. Motociklą jis matė per veidrodėlius. Motociklas pradėjo lenkti, o moteris automobiliu „Opel Meriva“ pradėjo sukti į kairę. Tai, yra motociklininkas buvo pradėjęs lenkimo manevrą ir tik tada automobilis „Opel Meriva“ pradėjo sukti į kairę. Automobilio „Opel Meriva“ sukimas į kairę buvo ne nuo kairės pusės, kaip turėtų būti, o nuo dešinės kelio pusės. Automobilio „Opel Meriva“ vairuotoja tuo pačiu metu kai pradėjo sukti į kairę parodė ir posūkio signalą. Motociklo vairuotojas neturėjo galimybės matyti degančio posūkio signalo, kadangi jo mašina užstojo automobilį „Opel Meriva“, Be to, jei „Opel Meriva“ būtų sukusi nuo punktyrinės vidurio linijos, ta mašina būtų šiek tiek išlindusi ir būtų matęsis tas posūkio signalas, bet kadangi jis važiavo savo juostos viduriu, o „Opel Meriva“ vairuotoja suko dešiniau paimdama vos ne palei bordiūrą, tai jo mašina užstojo posūkio signalą. Jo mašinos kairė pusė buvo arčiau punktyrinės linijos, negu „Opel Meriva“ vairuotojos prieš sukant į kairę. Motociklininkas labai smarkiai nespaudė, jis išgirdo garsą. Motociklo greitis galėjo būti ne daugiau 70 km/h, nes ten nebuvo daugiau vietos įsibėgėti. Motociklo vairuotojas lenkdamas jį buvo priešingoje eismo pusėje, maždaug per vidurį juostos. Kai pamatė, kad „Opel Meriva“ suka, bandė ją aplenkti sukdamas dar kairiau. Ikiteisminio tyrimo metu T. L. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, jog Opel Meriva vairuotoja manevrą į kairę atliko iš eigos, sustojusi prieš manevrą nebuvo. Opel Meriva vairuotoja neprisiartino prie vidurinės juostos ir suko, t. y. posūkį į kairę darė iš vidurio važiuojamosios kelio dalies, staiga ir netikėtai. Tuo pat metu iš galo lenkiantis motociklas T. L. automobilį jau buvo aplenkęs, kai priekyje važiuojantis automobilis Opel Meriva pradėjo posūkio manevrą į kairę. Jo nuomone, Opel automobilio vairuotoja galėjo ir matyti ir girdėti į priešpriešinę eismo juostą išvažiavusį motociklą, kuris darė lenkimo manevrą priekyje judančioms transporto priemonėms (1 t., b. l. 108-110). Taigi, N. B. sukdama į kairę, išvažiuodama iš pagrindinio kelio į gyvenamąją teritoriją, tai pagal Kelių eismo taisykles, tai nėra laikoma sankryža, ji neprisitraukė arčiau kairio vidurio kelio ašinės linijos, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės, bet posūkį atliko labiau sukdama iš dešinės pusės ir lanku, nesustojusi, iš eigos pradėjo sukti į savo kiemą. Akivaizdu, kad kai N. B. atliko posūkį neprisiartinusi prie ašinės linijos kairės pusės, o labiau iš dešinės, būtent iš paskos važiavęs automobilis ir užstojo motociklininkui kairio posūkio signalą, dėl ko jis būdamas jau lenkiantysis motociklas jo negalėjo ir matyti. Dėl pačios eismo įvykio eigos N. B. paaiškinimus paneigia virš paminėtos ekspertų išvados. Ekspertų išvada patvirtina, jog N. B. kairį posūkį atliko ne taip kaip reikalauja Kelių eismo taisyklės, tai yra ji išvažiavo iš kelio pradėjusi sukti neprivažiavusi sankirtos su įvažiavimu į kiemą. teisme apklaustas ekspertas V. M. nurodė, jog kiek kaltinamoji dar turėjo pavažiuoti iki sankirtos neskaičiavo, bet apie 10 metrų. N. B. išvažiuodama iš kelio neprisitraukė prie kairės ašinės linijos, o posūkį atliko iš dešinės pusės, todėl ir nepamatė ją lenkiančio motociklo. N. B. nurodytas aplinkybes, jog ji įsuko ir smūgis į ją buvo, kai ji buvo stačiu kampu į įvažiavimą, paneigia ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, jog motociklas su automobiliu kontaktavo smailiu kampu, tai tas kontaktas buvo slystamas ir motociklas slydo į kairę pusę, vairo rankena slystamai kontaktavo su galiniu kairiu sparnu, kai tarp šių transporto priemonių išilginių ašių buvo apie 21 (laipsnio) kampas, o ne stačiu kampu kaip nurodo kaltinamoji (2 t., b. l. 31). Liudytojo T. L. parodymai patvirtina visą įvykio eigą iki paties kontakto, kad N. B. vairuojamas automobilis nebuvo prisiartinęs prie kairės linijos, kairio posūkio signalą parodė tik paties sukimo momentu, tai ir nulėmė tai, kad motociklininkas, net pradėjęs lenkimą iš anksto negalėjo matyti tai, kad priekyje važiavęs automobilis staiga darys kairio posūkio manevrą. Liudytojas G. R. parodė, kad D. L. buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir buvo pasiruošęs lenkimui iš toliau. Matė, kad motociklo posūkis buvo įjungtas, lenkime priešpriešinėje eismo juostoje, iš priekio automobilių nebuvo. Šiuos liudytojo G. R. parodymus patvirtina ekspertų išvada, kad eismo įvykio metu, kontakto metu tarp motociklo ir automobilio, automobilis buvo lenkiamasis, o motociklas lenkiantysis. Pagal Kelių eismo taisykles tokiu atveju, kai automobilis yra lenkiamasis, jis privalo praleisti jį lenkiančias transporto priemones. Šiuo atveju N. B. turėjo pareigą praleisti, ją lenkiantį motociklą. Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad D. L. vairuoto motociklo greitis nebuvo toks didelis, kad N. B. negalėtų jo pamatyti. Taipogi, N. B. kaltę pagrindžia ir kiti byloje rašytiniai duomenys. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu pakartotinai buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta. Nustatyta, kad toje kelio atkarpoje leistinas greitis yra 50 km/h, kad tai tiesus kelio ruožas, jokių draudžiamų ženklų lenkti nebuvo ir N. B. taip pat turėjo teisę sukti ir daryti kairio posūkio signalą, tačiau prieš tai ji turėjo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu (1 t., b. l. 4-16, 3 t., b. l. 142-154). Gynyba kritikavo ikiteisminio tyrimo metu sudarytą eismo įvykio planą, įvykio vietos apžiūros protokolą, todėl teisminio bylos nagrinėjimo metu, gynybos prašymu, buvo pavesta prokurorui, dalyvaujant kaltinamajai, jos gynėjui pakartotinai atlikti įvykio vietos apžiūrą. Pakartotinis įvykio vietos protokolas buvo pateiktas ir ekspertams, kurie atliko pakartotinę kompleksinę ekspertizę byloje. Ekspertams įvykio vietos protokolas, eismo įvykio planas abejonių nekėlė, ekspertų išvados liko tos pačios. Tai, kad eismo įvykis sukėlė tokias pasekmes, kurios užtraukia baudžiamąją atsakomybę, patvirtina specialistų išvados. Vienoje iš jų nustatyta, kad D. L. mirties priežastis yra eismo įvykio metu patirta politrauma ir joje nustatyta, kad ta politrauma patirta eismo įvykio metu, tiesiogiai susijusį su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais. Byloje nustatyta, kad D. L. eismo metu buvo blaivas (1 t., b. l. 163-167). Ekspertų nustatyta, kad J. R. dėl gyvybei pavojingų būklių - sunkaus šoko ir ūmaus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo - išsivysčiusių traumos pasėkoje, nustatomas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 168-169).

Kaltinamoji N. B. vairuodama padidinto pavojaus šaltinį - automobilį privalėjo laikytis reikalavimų. Įvertinus byloje esančius ir aukščiau aptartus bylos duomenis, nustatyta, jog N. B. pažeidė KET 9 punkto: „ Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui (...) reikalavimus. KET 101 punkto: „Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams“ reikalavimus, kadangi nagrinėjamu atveju, motociklas buvo lenkiantysis, o N. B. vairuojamas automobilis lenkiamasis, todėl eismo kryptį keitė ne motociklo vairuotojas, kuris jau tiesiai važiavo kaip lenkiantysis, o N. B., kuri išvažiuodama iš pagrindinio kelio turėjo pareigą įsitikinti, kad tai yra daryti saugu, bet to nepadarė. KET 103 punkto: „Išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms)“ reikalavimų, tačiau ji ją lenkiančiam motociklo vairuotojui kelio nedavė ir sudarė kliūtį. Kaltinamoji pažeidė paminėtų KET punktų reikalavimus, kas nulėmė eismo įvykio kilimą, kurio metu žuvo motociklo vairuotojas ir sunkiai sužalota motociklo keleivė. Kaltinamoji N. B., veikė nusikalstamo nerūpestingumo situacijoje - vairuodama automobilį nenumatė, jog ją lenkia motociklas, kurį privalėjo praleisti ir dėl to gali kilti grėsmė eismo saugumui, bet pagal aplinkybes, KET reikalavimus, kaip vairuotoja galėjo ir turėjo tai numatyti, t. y. veikė neatsargios kaltės forma.

Gynyba nurodė, jog motociklo vairuotojo D. L. veiksmuose buvo keletą KET pažeidimų: saugaus greičio nepasirinkimas, manevravimo taisyklių pažeidimas, neįsitikinimas, kad priekyje važiuojančio automobilio vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą, transporto priemonė nedrausta civilinės atsakomybės draudimu. Byloje nustatyta, jog motociklo vairuotojas viršijo leistiną nustatytą greitį, jo vairuojamas motociklas nebuvo draustas civilinės atsakomybės draudimu, tačiau motociklo vairuotojo D. L. veiksmai – susidūrimas su kelią jam užtvėrusiu automobiliu – buvo nulemti ne jo paties padarytų pažeidimų (greičio viršijimas, motociklas nedraustas civilinės atsakomybės draudimu), o automobilio vairuotojos N. B. padarytų KET pažeidimų. Vien ta aplinkybė, jog N. B., prieš sukdama į kairę, išvažiuodama iš pagrindinio kelio, nematė pagrindiniu keliu, į priešpriešinę eismo juostą išvažiavusio, ją lenkiančio važiuojančio motociklo, nėra pagrindas daryti išvadą, kad dėl eismo įvykio yra kaltas motociklo vairuotojas D. L., kuris viršijo maksimalų leistiną greitį, o kaltinamoji nesukėlė eismo įvykio ir nepadarė nusikalstamos veikos, dėl kurios jai pareikštas kaltinimas. Kelių eismo taisyklės transporto priemonių vairuotojams nustato pareigą prieš kiekvieną manevrą įsitikinti savo manevro saugumu ir nekelti pavojaus eismo saugumui. Nagrinėjamu atveju nors motociklo vairuotojo D. L. padarytas KET 127 punkto reikalavimų pažeidimas (viršijo leistiną greitį) ir buvo priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais, jo veiksmai vis dėlto nebūtų sukėlę eismo įvykio, jei automobilio vairuotoja N. B. būtų įsitikinusi manevro saugumu ir davusi kelią ją lenkiančiam motociklui, kurį objektyviai turėjo galimybę pamatyti, jeigu būtų sukdama į kairėje esančio namo kiemą, labiau prisiartinusi prie ašinės linijos kairės pusės, privažiavusi sankirtą su įvažiavimu, sukdama į kairę įsitikinusi, kad tai daryti saugu.

Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė.

Kaltinamosios N. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. N. B. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, nusikalstama veika yra baigta. N. B. neteista (2 t., b. l. 120), administracine tvarka bausta vieną kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 121), nedirba, pensininkė, kaltės nepripažino, nukentėjusiųjų neatsiprašė.

Prokuroras prašė taikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę uždrausti kaltinamajai naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio antroje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, siekdamas užkardyti panašaus elgesio pasireiškimą ateityje, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos rūšį – neatsargus nusikaltimas susijęs su kelių eismo taisyklių pažeidimu, dėl kurio vienas žmogus žuvo, vienas sunkiai sužalotas į tai, jog dėl N. B. veiksmų buvo atimta gyvybė D. L., J. R. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra kilo labai sunkios ir negrįžtamos pasekmės, kaltinamoji kaltės nepripažino, nukentėjusiųjų neatsiprašė, savo veiksmų kritiškai nevertino, nors ir buvo blaivi, tačiau teismo nuomone toks asmuo kelyje yra pavojingas, todėl aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajai turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), nustatant 2 (dviejų) metų terminą, skaičiuojant jį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. R. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamosios N. B. jos naudai 27 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas, motyvuodama, jog jai neturtinė žala padaryta dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų, dėl patirtų fizinio ir dvasinio skausmo, nepatogumais, dvasiniu išgyvenimu dėl artimo asmens netekimo. Ieškinyje atsakovais ieškovė nurodė N. B. ir AB „Lietuvos draudimas“ (3 tomas, b. l. 35-37). Teisiamojo posėdžio metu jos atstovas patikslino, jog pagal įstatymą numatytą dalį prašo priteisti ir iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė Z. L. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamosios N. B. jos naudai 3508,20 eurų turtinės žalos ir 70 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas, motyvuodama, jog jai neturtinė žala pasireiškė fiziniu ir dvasiniu skausmu, nepatogumais, dvasiniu išgyvenimu dėl artimo asmens, sūnaus, netekimo.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė Z. L. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamosios N. B. jos naudai 3508,20 eurų turtinės žalos atlyginimo, teismo posėdžio metu patikslino, jog šią sumą prašo priteisti iš draudiko, todėl kaip teismas aptarė aukščiau turtinę žalą pagal įstatymą turi atlyginti draudikas AB „Lietuvos draudimas“, kuris savo rašte yra nurodęs, jog jei kaltinamoji prisipažintų ar būtų pripažinta kalta dėl ginčo įvykio, AB „Lietuvos draudimas“ pasiruošęs ne ginčo tvarka išmokėti Z. L. 2841,00 (dėl laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų), (3 tomas, b. l. 45, 92, 4 t., b. l. 61). Draudimo bendrovė atsisakė kompensuoti mirties metinių paminėjimo pietų išlaidas - 363,20 eurai. Taip pat į ieškinio sumą įtraukė valstybės mokamąlaidojimo pašalpą - 304 eurus.

Nukentėjusioji Z. L. patvirtino, jog valstybės išmokos – laidojimo pašalpos (304 Eur) ji negavo, kadangi sūnus buvo deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę, iš Belgijos taip pat jokių išmokų negavo, kadangi sūnus nebuvo Belgijos pilietis, todėl prašo priteisti dar 304 eurus, taip pat prašo priteisti 363,20 Eur už mirties metinių paminėjimo pietus, patirtas išlaidas.