Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-456-935/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20068-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2; 2.1.15.1.2

2024 m. spalio 11 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, D. M. buvo uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš (duomenys neskelbtini) I. Z. priteista 9292,17 Eur turtinei žalai atlyginti, taip pat priteistos negautos pajamos, kurios mokamos iki 2048 m. rugsėjo 15 d. po 576,48 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, jas kasmet indeksuojant, ir nuo 2048 m. rugsėjo 15 d. iki 2053 m. kovo 15 d. po 370,42 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, jas kasmet indeksuojant, 50000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško prievolės įvykdymo.

Iš (duomenys neskelbtini) M. Z. priteista 14953,09 Eur turtinei žalai atlyginti ir 50000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško prievolės įvykdymo.

Iš (duomenys neskelbtini) M. Z. priteista 10172,49 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 50000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško prievolės įvykdymo.

Iš (duomenys neskelbtini) E. Z. priteista 30000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško prievolės įvykdymo.

Iš (duomenys neskelbtini) Z. Z. priteista 30000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško prievolės įvykdymo.

Iš (duomenys neskelbtini) K. Z. priteista 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško prievolės įvykdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. D. M. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. birželio 4 d., apie 12.40 val., Ukmergės rajone, Veprių seniūnijoje, Mankūnų kaime, kelio Lokėnai-Vepriai-Gelvonai 12 kilometre, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 99 punkto reikalavimą, numatantį, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse, ir 119 punkto reikalavimą, numatantį, jog vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kai kelio važiuojamoji dalis susideda iš dviejų eismo juostų, po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, atsiradusiame kelio vingyje į kairę, kuriame dėl kelio reljefo yra ribotas matomumas, važiavo kaire kelio važiuojamosios dalies puse, t. y. išvažiavo į priešingą kelio pusę ir tokiais savo veiksmais priešpriešais atvažiuojančiam motociklui „Honda XL700V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. Z., sudarė kliūtį, po ko motociklo vairuotojas A. Z., pamatęs atsiradusią kliūtį bei vengdamas susidūrimo ir taip bandydamas apvažiuoti jo kelyje atsiradusią kliūtį, išvažiavo į priešingą, t. y. kairę eismo juostą, kur susidūrė su į dešinę važiavimo krypties eismo juostą grįžusio automobilio „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaire priekine puse, to pasekoje įvykus eismo įvykiui, žuvo motociklo vairuotojas A. Z. ir buvo apgadintos dvi transporto priemonės. Tokiais savo veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalį.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde civilinio atsakovo atstovas prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. birželio 19 d. nuosprendį ir I. Z., M. Z., M. Z. priteisti ne daugiau nei po 25000 Eur neturtinei žalai atlyginti, E. Z. ir Z. Z. ne daugiau ne po 20000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

3. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos analogiškose bylose, tinkamai nemotyvavo savo sprendimo, visiškai neindividualizavo nukentėjusiųjų neturtinės žalos. Skunde tikinama, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Taigi, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra būtina atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas. Vis tik šioje baudžiamojoje byloje nebuvo vadovautasi teismų praktika, nepagrįstai ženkliai nuo jos nukrypta ir daliai nukentėjusiųjų buvo priteistos per didelės pinigų sumos neturtinei žalai atlyginti.

4. Apeliantas aiškina, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalu vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, taip pat kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Kiekvienu atveju turi būti vertinama, kokios pasekmės dėl nusikalstamų veiksmų kilo konkrečiam nukentėjusiajam, koks jo santykis su žuvusiuoju.

5. Skunde nurodoma, kad, vertinant neturtinės žalos dydį asmens gyvybės atėmimo atvejais, teismų praktikoje pripažįstama, jog esminę reikšmę turi realus ieškovo ir mirusio asmens santykis. Tai reiškia, kad turi būti vertinamas žuvusiojo ir nukentėjusiojo ryšys, tokio ryšio pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, asmenis siejęs giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusiojo galimybė ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Doktrinoje pripažįstama, kad didžiausių neturtinės žalos atlyginimo sumų galėtų tikėtis tėvai, netekę mažamečių ir kartais su jais gyvenančių pilnamečių vaikų, taip pat mažamečiai bei nepilnamečiai mirusiojo vaikai, jau ankstyvame amžiuje netekę vieno arba abiejų tėvų, taip pat sutuoktinis (partneris), t. y. asmenys, su kuriais paprastai gyvenama, kuriems mirusysis būna pats svarbiausias ir artimiausias asmuo. Kiek mažesnės piniginės kompensacijos gali būti priteisiamos pilnamečio žuvusio asmens tėvams, taip pat savarankiškai gyvenantiems pilnamečiams vaikams bei kitiems asmenims, kartu neeliminuojant ir išimčių taikymo galimybių, jeigu tik konkrečioje situacijoje identifikuojamas glaudesnis emocinis ryšys ir stipresni netekties išgyvenimai.

6. Civilinio atsakovo atstovas teigia, kad, nustatant nukentėjusiųjų patirtą žalą, šioje byloje buvo būtina atsižvelgti į tai, jog patys nukentėję asmenys nedalyvavo eismo įvykyje, nematė ir tiesiogiai nepatyrė išgyvenimų įvykio vietoje. Žuvusiojo sutuoktinė turi realią galimybę ateityje sukurti santykius, panašius į prarastus. Ši nukentėjusioji dėl jauno amžiaus, darbinės veiklos, iš kurios gauna pajamas, lengviau atsistatys po sutuoktinio netekties. Abu žuvusiojo vaikai įvykio metu buvo mažamečiai, tačiau sūnui iki pilnametystės buvo likę ketveri, o dukrai šešeri metai. Taigi žuvusysis jau didele dalimi dalyvavo vaikų emocinėje ir socialinėje raidoje, turėjo galimybę lemti jų vertybių formavimąsi, požiūrį į gyvenimiškas aplinkybes, dalyvavo jiems žengiant svarbius raidos etapus. Žuvusysis su savo garbaus amžiaus tėvais ilgą laiką negyveno kartu, buvo savarankiškai suformavęs pasaulėžiūrą, vedė atskirą ūkį, turėjo savo šeimą, todėl abu tėvai jau ilgą laiką nedalyvavo sūnaus vertybių formavime, nedarė įtakos jo raidai, gyvenimo sprendimams. Be to, žuvusysis nebuvo vienturtis vaikas. Taigi žuvusiojo ir jo tėvų ryšys nebebuvo toks pats stiprus, kai jie gyveno kartu, subrendusio savarankiško sūnaus netektis nėra prilyginama mažamečio vaiko netekčiai.

7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad būtina įvertinti ir tai, jog draudikui pripažinus pajamų praradimus, nukentėję iš esmės nepraranda pajamų dalies, kurią užtikrindavo velionis. Aplinkybė, kad civilinis atsakovas atlygins vaikams beveik 25000 Eur netektų pajamų dalį, o sutuoktinei kas mėnesį iki pensijos mokės po 576,48 Eur ir pensiniame amžiuje mokės po 370,42 Eur, šios sumos bus kas metus indeksuojamos, taip pat galėtų būti įvertinta kaip neturtinę žalą lengvinanti (mažinanti) aplinkybė.

8. Teismo posėdžio metu prokuroras, nukentėjusioji I. Z. bei nukentėjusiųjų atstovas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Civilinio atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pasisakys tik dėl nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams I. Z., M. Z., M. Z., E. Z. bei Z. Z. priteistų piniginių sumų jų patirtai nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

10. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl A. Z. mirties neturtinę žalą patyrė tiek jo sutuoktinė, tiek abu jo mažamečiai vaikai, tiek tėvai. Faktas, kad paminėti penki nukentėjusieji dėl padaryto nusikaltimo patyrė neturtinės žalos, nėra ginčijamas ir apeliaciniame skunde. Taigi nagrinėjamu atveju vertintina tik tai, ar skundžiamu nuosprendžiu buvo tinkamai nustatyta nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos piniginė išraiška. Čia pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas, jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135-693/2019).

11. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismams. Nustatant neturtinės žalos dydį privalu atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat privalu vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškos kategorijos bylose priteisiamas sumas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-942/2017, 2K-85-628/2019).

12. Teismų praktikoje pripažįstama, kad KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo apytiksliai 2900 Eur iki 30000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo apytiksliai 4300 Eur iki 35000 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo apytiksliai 2900 Eur iki apytiksliai 26000 Eur (tėvams) (pastebėtina, kad tais atvejais, kai žūva mažametis ar nepilnametis asmuo, tėvams nustatomos dar didesnės patirtos neturtinės žalos piniginės išraiškos) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-72-654/2023, 2K-54-628/2021, 2K-119-303/2021, 2K-294-303/2018, 2K-188-648/2017, 2K-541-511/2015, 2K-431/2013 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju, remiantis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotais duomenimis, buvo vertinamos ne tik paminėtuose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse nurodytos nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti teismų priteistos sumos, bet ir atsižvelgta į tai, jog dalis neturtinės žalos dar iki teismų sprendimų buvo atlyginta, t. y. dalyje atvejų teismų nustatytos pinigų sumos neturtinei žalai atlyginti buvo didesnės nei priteistosios. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė reikšmingesnių pokyčių teismų praktikoje nustatant neturtinės žalos dydžius nukentėjusiems asmenims baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu net ir besikeičiant ekonominei situacijai, pragyvenimo lygiui ir nuo 2018 metų pasikeitus reikšmingam teisiniam reguliavimui. Nagrinėjamu atveju yra visiškai akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas žuvusiojo sutuoktinei, vaikams bei tėvams priteisė ženkliai didesnes pinigų sumas jų patirtai neturtinei žalai atlyginti nei paprastai priteisiamos (nustatomos) panašiais atvejais, tačiau nemotyvavo, kodėl nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos tokios kategorijos bylose.

13. Nukentėjusiųjų atstovas savo baigiamosios kalbos, kurią sakė apeliacinės instancijos teisme, metu tvirtino, kad teismų praktikoje yra atvejų, kai panašiose situacijose žalą patyrusiam asmeniui ar asmenims buvo priteista 50000 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Kaip tokios praktikos pavyzdį nukentėjusiųjų atstovas nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-788/2023. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nukentėjusiųjų atstovo išsakyta pozicija yra nepagrįsta. Visų pirma pažymėtina, kad nukentėjusiųjų atstovo nurodytoje baudžiamojoje byloje neblaivaus kaltininko nusikalstami veiksmai, dėl kurių kilo eismo įvykis, kurio metu žuvo du žmonės, o vienam žmogui buvo sukeltas fizinis skausmas, buvo kvalifikuoti kaip tyčiniai nusikaltimai, numatyti BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktuose, 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. kaip kvalifikuotas nužudymas, fizinio skausmo sukėlimas ir transporto priemonės vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, priimtos aptariamoje baudžiamojoje byloje, turinio matyti, kad nei Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, nei Lietuvos apeliaciniame teisme nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiesiems priteistų sumų patirtai neturtinei žalai atlyginti dydžiais. Be to, iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotų duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog vienos iš žuvusiųjų dvi dukros (jos abi buvo pilnametės, gyveno atskirai nuo žuvusiosios ir kt.) patyrė po 30000 Eur dydžio neturtinę žalą (nukentėjusiosioms po 8000 Eur buvo atlyginusi draudimo bendrovė iki nuosprendžio priėmimo, todėl pirmosios instancijos teismas joms papildomai priteisė po 22000 Eur neturtinei žalai atlyginti (dukros, atsižvelgus į tai, kad joms buvo atlyginta po 8000 Eur, prašė priteisti dar po 42000 Eur)), šios žuvusiosios mamos patirta neturtinė žala taip pat buvo įvertinta 30000 Eur (7000 Eur iki nuosprendžio priėmimo buvo atlyginusi draudimo bendrovė, todėl žuvusiosios mamai papildomai buvo priteista 23000 Eur neturtinei žalai atlyginti), kitos žuvusiosios tėvams, atsižvelgus į žuvusiosios ir jos tėvų ryšį, buvo nustatyti ženkliai mažesni patirtos neturtinės žalos dydžiai, t. y. po 10000 Eur. Aptariamoje baudžiamojoje byloje taip pat nebuvo nustatyta, kad kurios nors iš eismo įvykio metu žuvusių moterų veiksmai būtų turėję įtakos eismo įvykio kilimui. Taigi įvertinus tai, kas buvo aptarta, yra visiškai akivaizdu, kad nukentėjusiųjų atstovo nurodytos baudžiamosios bylos aplinkybės nėra visiškai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, taip pat atstovas neteisingai nurodo ir nukentėjusiems asmenims nustatytos neturtinės žalos dydžius, kurie iš tikrųjų labiau atitinka šio procesinio sprendimo 12 pastraipoje nurodytas pinigų sumas.

14. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Nagrinėjamu atveju dėl neatsargių nusikalstamų D. M. veiksmų (neatsargiais bei nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį nei esant tyčiniais kaltininko veiksmais padarytai žalai) kilo nepakeičiami padariniai, t. y. žuvo A. Z., kurio veiksmai neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Be jokių abejonių, I. Z., įvykio metu mažamečiais buvę M. Z. ir M. Z. (įprastai mažamečiai jautriau reaguoja į stresines situacijas ir patiria didesnius neigiamus dvasinius išgyvenimus) dėl A. Z. (sutuoktinio ir tėvo), su kuriuo paminėti asmenys kartu gyveno (I. Z. su žuvusiuoju santuokoje gyveno penkiolika metų), vedė bendrą ūkį, dalinosi kasdieniniais rūpesčiais ir džiaugsmais, mirties patyrė didžiulį stresą, netekties jausmą, dvasines kančias, nepatogumų, dėl kurių visam laikui pasikeitė jų įprastas gyvenimas. Čia būtina pabrėžti, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, o tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 ir 6 dalys). Akivaizdu, jog šiuo atveju šeimos, kurios vienas iš narių buvo žuvusysis, kūrimas tapo apsunkintas ir tokia šeima, kokia buvo kuriama bendromis žuvusiojo ir nukentėjusiųjų pastangomis, nebeegzistuos. Šiuo metu likę šeimos nariai susiduria ir ateityje susidurs su sunkumais, prie kurių (kaip vienas iš sutuoktinių ir tėvų) sprendimo bei pašalinimo būtų galėjęs prisidėti žuvusysis. Taigi nukentėjusiesiems patiems reikės dėti daugiau pastangų, siekiant tapti socialiai vertingais asmenimis, norint įgyvendinti savo interesus, kurie yra susiję ir su visos visuomenės bei valstybės gerove. Apeliacinės instancijos teismui taip pat nekyla abejonių, kad dėl A. Z. mirties didžiulį stresą, netekties jausmą, dvasines kančias, nepatogumus, dėl kurių pasikeitė įprastas gyvenimas, patyrė ir žuvusiojo tėvai, t. y. E. Z. bei Z. Z.. Čia pažymėtina, kad žuvusysis nebuvo vienintelis E. Z. ir Z. Z. vaikas, tačiau yra akivaizdu, jog būtent su A. Z. šie nukentėjusieji palaikė nuolatinį ryšį, jis daugiausiai rūpinosi savo tėvais, nes vienintelis iš vaikų gyveno ir dirbo Lietuvos Respublikoje. Atkurti prarastus artimus santykius nei vienam iš paminėtų penkių nukentėjusiųjų yra nebeįmanoma.

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad faktas, jog nei vienas iš nukentėjusiųjų nematė eismo įvykio, kurio metu žuvo A. Z., nėra pagrindas konstatuoti, kad nustatomos patirtos neturtinės žalos dydis turėtų būti mažesnis. Tuo pačiu teigtina, kad tuo atveju, jeigu nukentėjusieji būtų matę eismo įvykį ar patys jame dalyvavę, patirtos neturtinės žalos piniginė išraiška galėtų būti didesnė. Hipotetinės tikimybės, kad I. Z. ateityje turi galimybę sukurti santykius, panašius į prarastus, visiškai atmesti negalima. Vis tik tokia tikimybė niekaip nemažina šios nukentėjusiosios patirto streso, išgyvenimų, būtinybės prisiimti papildomų pareigų, susijusių su pasikeitusia situacija šeimoje, rūpinimusi dviem nepilnamečiais vaikais ir pan. I. Z. patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingos įtakos neturi ir aplinkybė, kad ji dirba bei gauna pajamas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad sutuoktinio žūtis bei naujų rūpesčių atsiradimas šeimoje neturėjo teigiamos įtakos paminėtos nukentėjusiosios darbinei veiklai.

16. Teiginys, kad nukentėjusiųjų M. Z. ir M. Z. amžius įvykio metu leidžia manyti, jog žuvusysis didele dalimi turėjo galimybę dalyvauti ir dalyvavo vaikų emocinėje ir socialinėje raidoje, turėjo galimybę lemti jų vertybių formavimąsi, požiūrį į gyvenimiškas aplinkybes, dalyvavo jiems žengiant svarbius raidos etapus, nėra pagrįstas ir prasilenkia su realybe. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad A. Z. žūtis turėjo įtakos jo šiuo metu nepilnamečių vaikų socialinei raidai, akivaizdu, jog vaikai prarado vieną iš savo teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimo garantų, neteko galimybės remtis sukaupta vieno iš artimiausių asmenų gyvenimiška patirtimi, patarimais ir kita pagalba pakankamai sudėtingu savo gyvenimo (nepilnametystės) etapu, kuris lemia ir galimas ateities perspektyvas. Žuvusiojo vaikų ateityje dar bus daug įvairiausių svarbių įvykių, sprendimų, pasirinkimų ir kt., kurie turės jiems įtakos, tačiau prie kurių jų tėvas niekaip nebeprisidės, jie negalės kartu džiaugtis laimėjimais, spręsti, kaip įveikti kylančius sunkumus, ir t. t.

17. Sutiktina, kad A. Z. iki žūties gyveno atskirai nuo savo tėvų, vedė atskirą ūkį, turėjo savo šeimą, todėl jo tėvų vaidmuo turėjo mažesnį poveikį jo pasaulėžiūrai. Vis tik, kaip jau minėta anksčiau, būtent A. Z. buvo tas vaikas, su kuriuo E. Z. ir Z. Z. palaikė nuolatinį ryšį ir kuris daugiausiai rūpinosi savo tėvais. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Akivaizdu, kad A. Z. tėvų galimybės pasinaudoti teisėmis, kurių apimtį lėmė ir vieno iš jų vaikų pareigų vykdymas (šiuo atveju nekyla abejonių, kad A. Z. savo pareigas tėvams vykdė tinkamai), sumenko.

18. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad neturtinės žalos dydis nukentėjusiesiems I. Z., M. Z. ir M. Z. turėtų būti mažinamas atsižvelgus į tai, jog jie neprarado pajamų dalies, kurią užtikrindavo žuvusysis, t. y. jiems bus atlyginta dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusi pakankamai didelė turtinė žala. Vis tik, teisėjų kolegijos įsitikinimu, padarytos turtinės žalos dydis vertintinas ne kaip aplinkybė, leidžianti teigti, kad patirta neturtinė žala yra mažesnė, o priešingai. Padarytos turtinės žalos dydis rodo ir papildomų rūpesčių, susijusių su kilusiais padariniais, atsiradimą, o tai vertintina kaip aplinkybė, kuri didina patirtą neturtinę žalą.

19. Nukentėjusiųjų atstovas baigiamosios kalbos metu nurodė, kad dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo nesikreipė žuvusiojo sesuo, todėl kitiems žalą patyrusiems asmenims gali būti nustatomos didesnės pinigų sumos jų patirtai neturtinei žalai atlyginti. Vis tik su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti, nes neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Aplinkybė, kad asmuo, kuris galimai patyrė neturtinę žalą, konkrečiu metu nesikreipė dėl tokios žalos atlyginimo, nėra pagrindas didinti priteistinos žalos dydį kitiems neturtinę žalą patyrusiems asmenims.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta, atsižvelgęs į teismų praktiką analogiškos kategorijos bylose nustatant neturtinės žalos dydžius, konstatuoja, kad nukentėjusiesiems I. Z., M. Z., M. Z., E. Z. bei Z. Z. skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžiai mažintini. I. Z., M. Z. bei M. Z. patirtos neturtinės žalos dydžiai nustatytini šiek tiek didesni nei paprastai nustatomi didžiausi tokios žalos dydžiai žuvusiųjų sutuoktiniams bei vaikams, o A. Z. tėvų patirtai neturtinei žalai atlyginti nustatytini artimi maksimaliems panašiose situacijose nustatomiems tėvams priteistinos neturtinės žalos dydžiams.

21. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovas advokatas apeliacinės instancijos teisme prašė iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) I. Z. priteisti išlaidas, t. y. 1210 Eur, kurias ši nukentėjusioji patyrė advokato, apeliacinės instancijos teisme atstovavusio visiems penkiems nukentėjusiesiems, su kuriais buvo susijęs apeliacinis skundas, paslaugoms apmokėti priteisimo. Įvertinęs, kad civilinio atsakovo atstovo apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo advokato prašymas taip pat yra tenkintinas iš dalies ir I. Z. iš civilinio atsakovo priteistini 510 Eur patirtoms išlaidoms už suteiktas advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. birželio 19 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo I. Z., M. Z., M. Z., E. Z. bei Z. Z. pakeisti:

1) I. Z. priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 38000 Eur;

2) M. Z. priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 30000 Eur;

3) M. Z. priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 30000 Eur;

4) E. Z. priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 26000 Eur;

5) Z. Z. priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 26000 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. Z. 510 Eur patirtų išlaidų atstovo advokato paslaugoms apmokėti.