Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Donato Jatužio, Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės,

nukentėjusiųjų, civilinių ieškovių V. K., L. K., S. Z., J. N. atstovui advokatui Arvydui Aleknai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, nukentėjusiųjų L. K., J. N., S. Z. ir V. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo I. G., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos D. G. atsakomybei BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dviem) metams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.

- V. K. 8100 Eur (aštuoni tūkstančiai vienas šimtas eurų) neturtinei žalai atlyginti;

- S. Z. 400 Eur (keturi šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti;

- L. K. 295,55 (du šimtai devyniasdešimt penki eurai 55 ct) turtinei žalai atlyginti; kas mėnesį netektas išlaikymo pajamas (esant CK 3.192¹ straipsnyje įtvirtintoms sąlygoms), šių netektų pajamų dydį nustatant kiekvieną mėnesį iš 416,56 Eur (iš keturių šimtų šešiolikos eurų 56 ct) (šią sumą indeksuojant nustatyta tvarka) atėmus L. K. kiekvieną mėnesį gautos našlaičio pensijos dydį, netekto išlaikymo išmoką sumokant kas 6 (šešis) mėnesius; 3400 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti;

- J. N. 30 Eur (trisdešimt eurų) turtinei žalai ir 400 Eur (keturi šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi, pripažintos proceso išlaidomis ir nuspręsta išieškoti iš I. G.:

- V. K. 900 Eur (devyni šimtai eurų) įgaliotojo atstovo pagalbai (už atstovavimą) apmokėti;

- S. Z. 900 Eur (devyni šimtai eurų) įgaliotojo atstovo pagalbai (už atstovavimą) apmokėti;

- L. K. 900 Eur (devyni šimtai eurų) įgaliotojo atstovo pagalbai (už atstovavimą) apmokėti;

- J. N. 900 Eur (devyni šimtai eurų) įgaliotojo atstovo pagalbai (už atstovavimą) apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių L. K., J. N., S. Z. ir V. K. apeliaciniai skundai atmetami, civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

11. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

15. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiosioms motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo kiekvieno iš neturtinės žalos dydžio taikymą, teisingai įvertino visus reikšmingus neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo kriterijus ir nustatė teisingus piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydžius. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir teismų praktikos šios kategorijos bylose, todėl pripažinti, jog netinkamai taikė CK 6.250 straipsnį, neteisingai įvertino tokios žalos atlyginimo kriterijus, kolegijos vertinimu, pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į žuvusiojo ir nukentėjusiųjų tarpusavio santykius, ryšį, atskleidė nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus, sukeltas pasekmes ir nustatydamas neturtinės žalos dydžius nukentėjusiesiems, įstatymo reikalavimų nepažeidė.

16. Šioje byloje neginčijama, kad I. G., nors ir neatsargiais veiksmais, tačiau vis dėlto pažeidė aukščiausius teisinius gėrius – atėmė žmogaus gyvybę, kurios įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma išmatuoti nukentėjusiųjų dėl netekties patirto dvasinio skausmo, kančių bei kitų kriterijų, į kuriuos privalu atsižvelgti nustatant teisingą, protingą ir sąžiningą neturtinės žalos dydį. Patirta dvasinė skriauda tik dalinai gali būti įvertinta ir kompensuota materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas, tarp jų ir materialinė kompensacija, negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną tik kai kada (geriausiu atveju) galima iš naujo sukurti, panaudojant, be kita ko, materialią kompensaciją už moralinę žalą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Tačiau negalėjimas tiksliai apibrėžti neturtinės žalos ir jos visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas numato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011). Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo interesus, bet ir į kitas aplinkybes, kas sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383/2010, 2K-4/2011).

18. Nors civilinis atsakovas su tokia teismo nustatyta neturtinės žalos atlyginimo suma nesutinka ir teigia, kad nukentėjusiajai V. K. buvo išmokėta maksimali Rekomendacijų 6 punkte numatyta suma – 21 900 Eur, tuo tarpu teismas, padidindamas V. K. neturtinės žalos dydį argumentavo tik valstybės ekonominiais rodikliais (pvz. infliacija), tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Kaip jau minėta anksčiau, apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai V. K., ne tik nurodė, kad būtina atsižvelgti į valstybės ekonominius rodiklius, kurie daro įtaką pinigų vertei, tačiau įvertino ir visas kitas aukščiau nurodytas aplinkybes - V. K. patirtus emocinius ir dvasinius išgyvenimus dėl vyro netekties, įvykio aplinkybes, paties žuvusiojo padarytus KET pažeidimus, I. G. kaltę, teismų praktiką ir t. t. Todėl teigti, kad teismas nustatė neteisingą neturtinės žalos dydį, nėra pagrindo. Kita vertus, nors draudikas teigia, kad išmokėta suma atitinka Rekomendacijose nurodytą maksimalų neturtinės žalos dydį, t. y. mirties atveju vieno nukentėjusio trečiojo asmens, kuris turi teisę gauti draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, neturtinės žalos orientacinis dydis yra iki 30 MMA (21 900 Eur), tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad šios Rekomendacijos įsigaliojo 2018 m. lapkričio 1 d., taigi, jos galioja jau daugiau nei penkerius metus, o tai leidžia daryti išvadą, jog per šį laiką infliaciją šalyje neabejotinai pakilo, ir dėl to, Rekomendacijose nurodyti dydžiai nevisiškai atspindi realią gyvenimo situaciją. Dėl to, civilinio atsakovo teiginiai, kad teismas, padidindamas neturtinės žalos dydį be pagrindo atsižvelgė į valstybės ekonominius rodiklius, yra nepagrįsti.

24. Kaip matyti, atlikus automobilio apžiūrą, jokių pašalinių, išskirtinių mechaninių pažeidimų ant įrengtų saugos diržų neaptikta; apžiūrint vairuotojo pusės priekinį saugos diržą nustatyta, kad jis yra transportinėje padėtyje, t. y. saugos diržas neužsegtas, o jo spyruoklinis mechanizmas užfiksuotas, suveikusi apsaugos sistema; vairuotojo sėdynės saugos diržas esamoje padėtyje yra techniškai netvarkingas. Kadangi saugos diržas yra transportinėje padėtyje ir jo saugos mechanizmas yra suveikęs (užkirstas), darytina prielaida, kad eismo įvykio metu jis buvo neužsegtas; jei saugos diržas būtų užsegtas, suveikęs saugos mechanizmas jį būtų palikęs darbinėje padėtyje, t. y. jis būtų ištrauktas ir negrįžęs į savo pirminę transportinę padėtį; analogiška padėtis yra ir su priekiniu keleivio diržu; vairuotojo sėdynės saugos diržo fiksatorius, esantis prie vairuotojo sėdynės kairėje pusėje, yra techniškai tvarkingas ir pilnai atlieka savo funkcijas; techniškai tvarkingas yra ir priekinės keleivio sėdynės saugos diržo fiksatorius; automobilio vairuotojo pusėje ant saugos diržų ir jų fiksatorių kokių nors požymių ar pėdsakų apie saugos diržo segėjimą ar nesegėjimą, neaptikta; eismo įvykio metu yra suveikusi priekinėje panelėje, dešinėje pusėje esanti saugos pagalvė (priekinė keleivio); vairo rate esanti saugos pagalvė yra nesuveikusi; vairo ratas yra stipriai deformuotas (1 t., 62–63, 65–83, 87–88, 90–92 b). Taigi, iš šių aptartų aplinkybių - vairuotojo saugos diržo mechanizmo ir padėties, saugos diržo fiksatoriaus bei nesuveikusios priekinės vairuotojo saugos pagalvės, darytina pagrįsta išvada, kad žuvusysis S. K. automobilį vairavo neprisisegęs saugos diržo. Nors nukentėjusiosios kelia versiją, kad saugos diržą iškart po eismo įvykio atsisegė pats žuvusysis, tačiau bylos duomenys to nepatvirtina. Specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad S. K. lavone sužalojimų, kurie būdingi juos padarant saugos diržais, nenustatyta (1 t., b. l. 146). Taigi, esant šių duomenų visumai, priešingai nei tai tvirtinama pateiktuose apeliaciniuose skunduose, abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad komentuojamo eismo įvykio metu S. K.nesegėjo saugos diržo, tokiu būdu pats pažeisdamas KET, kas galėjo turėti didelės įtakos jo sužalojimų mastui, jų sunkumui ir pasekmių atsiradimui, nėra pagrindo. Ši išvada, priešingai nei teigia nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės, padaryta remiantis aukščiau aprašytais duomenimis, kurių betarpiškai pakanka pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai pagrįsti. Todėl nustačius, kad žuvusiojo S. K. neatsargumas – saugos diržo nesegėjimas, turėjo įtakos atsiradusioms pasekmėms - žuvusysis buvo daugiau sužalotas, jo sužalojimai buvo sunkesni ir sukėlė negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), todėl toks žuvusiojo S. K. neatsargumas, priešingai nei teigia civilinės ieškovės, yra svarbus kriterijus, nustatant nukentėjusiosioms neturtinės žalos dydį ir apylinkės teismas pagrįstai į tai atsižvelgė.

27. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės taip pat teigia, kad teismas visiškai nepasisakė dėl LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme 11 str. 1 d. 1 p. nustatytos draudimo sumos – 5 000 000 Eur (asmeniui). Šiuo atveju sutiktina, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos, kuriose numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui, tame tarpe ir dėl neturtinės žalos ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui, reglamentuoja draudiko pareigos atlyginti žalą apimtis. Tačiau šios įstatymo nuostatos neįpareigoja teismo visais atvejais nustatyti maksimalias, draudiko galimas atlyginti neturtines žalas. Kaip jau minėta, teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas nustatė teisingą kompensaciją ir minėtų nuostatų nepažeidė.

28. Priešingai nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių teiginiams, nukentėjusiesiems priteista neturtinė žala atitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus, civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį bei jos dydžio nustatymo, reikalavimus ir jas priteisti kitokias, nei tai padarė apylinkės teismas, nėra jokio pagrindo. Šios išvados nepaneigia, ir apeliantų minimos Rekomendacijos, kurios yra tik rekomendacinio pobūdžio gairės dėl žalos priteisimo, todėl nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nėra imperatyviai įpareigoti vadovautis joje nurodomais priteistinų žalų dydžiais.

29. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad visiems nukentėjusiesiems apylinkės teismas priteisė teisingas ir pagrįstas sumas jų patirtai neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusieji apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų argumentų, kurių nebūtų jau įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriais vadovaujantis būtų galima teigti, jog jiems priteista neturtinė žala yra aiškiai per maža, neproporcinga jų patirtiems išgyvenimams, o civilinio atsakovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės ir teismų praktika, teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiesiems priteistinų neturtinės žalos dydžių taip pat nenuginčija.

Dėl nukentėjusiųjų J. N. ir V. K. turtinės žalos atlyginimo

31. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji J. N. nesutinka su teismo sprendimu priteisti tik dalį jos patirtų kuro išlaidų. Nurodo, kad ji vyko iš Kėdainių į Panevėžį iš viso 8 kartus (pas advokatą, notarą, į policiją, teismą), todėl mano, kad kuro išlaidos, kurias sudaro 72,21 Eur, turėjo būti priteistos pilna apimtimi, o ne tik už vieną vykimą pas advokatą, t. y. 30 Eur. Tuo tarpu nukentėjusioji V. K. apeliaciniame skunde teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepriteisė jos patirtų 290 Eur išlaidų, susijusių su laidojimu (gėlės, vainikai, šarvojimo salės papuošimai, išlaidos bažnyčiai, duobkasiams) bei kuro pirkimu (460 Eur). Nurodo, kad nors pirkimo dokumentų, patvirtinančių šias išlaidas ji neišsaugojo, tačiau visos šios išlaidos buvo būtinos, priverstinės ir protingos, todėl turi būti atlygintos visa apimtimi. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog minėtos išlaidos nukentėjusioms nepriteistos pagrįstai.

32. Kaip matyti, teismas, nepriteisdamas V. K. 290 Eur išlaidų, kurias sudaro išlaidos gėlėms, vainikams (nuo žmonos, nuo anūko, nuo dukros L. K.), gėlės šarvojimo salės papuošimui, taip pat 460 Eur išlaidų, kurias sudaro kuras, tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad visų šių išlaidų nukentėjusioji ir civilinė ieškovė nepagrindė atitinkamais dokumentais (pavyzdžiui, paslaugų ar prekių įsigijimo kvitais), o pateikti du kuro pirkimo kvitai, nepatvirtina, kad šios išlaidos (kartu ir įsigyto kuro kiekis) būtų kaip nors tiesiogiai susiję su nagrinėjamu įvykiu. Su tokiu apylinkės teismo vertinimu, teisėjų kolegija visiškai sutinka.

33. Šiame kontekste pažymėtina, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, ją ir jos dydį privaloma įrodyti. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. K. prašė atlyginti 460 Eur kuro išlaidų, susijusių su važinėjimu iš Kėdainių į Panevėžį iš viso 8 kartus (pas advokatą, notarą, į policiją, teismą). Tačiau nukentėjusioji pateikė tik du kuro pirkimo kvitus (37,07 Eur), iš kurių matyti, kad kuras buvo įsigytas 2023 m. sausio 13 d. ir 2023 m. vasario 16 d. (2 t., 48 b. l.). Nors nukentėjusioji V. K. tvirtina, kad visos šios išlaidos buvo būtinos, priverstinės ir protingos, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog kuro įsigijimo dienomis (2023-01-23 ir 2023-02-16) ji būtų vykusi pas gydytojus, tyrėją ar advokatą, taip pat tai, kad nėra kitų kuro įsigijimą patvirtinančių kvitų, ir įvertinusi atstumą nuo Kėdainių ir Panevėžio, nukentėjusiosios nurodomą važiavimų skaičių, kurui išleistą sumą, sprendžia, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. K. nurodytos kuro išlaidos, kelia tam tikrų abejonių dėl šių išlaidų ryšio su nagrinėjamu įvykiu. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas šių išlaidų nepriteisė pagrįstai.

34. Visiškai pagrįstas yra ir pirmosios instancijos teismo sprendimas nepriteisti nukentėjusiajai jos prašomų sumų už gėlės, vainikus (nuo žmonos, nuo anūko, nuo dukros L. K.), išlaidas bažnyčiai, duobkasiams, gėles šarvojimo salės papuošimui. Šioje situacijoje svarbu atkreipti dėmesį, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. N. civiliniame ieškinyje reiškė reikalavimą atlyginti 2 200 Eur dydžio išlaidas, susijusias su laidojimo ir kremavimo paslaugomis. Draudimo bendrovė šias išlaidas atlyginimo (2 200 Eur - 368 Eur dydžio laidojimo pašalpa). Iš laidojimo sąmatos (2 t., b. l. 137) matyti, kad duobės kasimas, puokštės ratas vainikėlis ir gale kojų ir t. t. buvo įskaičiuotos į laidojimo ir kremavimo paslaugas, už kurias draudimo bendrovė jau atlygino, todėl papildomai priteisti už šias išlaidas, nėra pagrindo. Kita vertus, kaip jau minėta, atlyginamos tik tos išlaidos, kurios yra priverstinės, būtinos, protingos ir tiesiogiai susijusios su eismo įvykio metu. Gi papildomų papuošimų, gėlių pirkimas yra kiekvieno asmens apsisprendimo teisė, todėl šiuo atveju nelaikytinos būtinomis turtinėmis išlaidomis, kurios privalomai turėtų būti atlyginamos.

35. Kaip jau minėta, nukentėjusioji J. N. teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė tik dalį išlaidų, susijusių su kelionėmis. Nukentėjusiosios J. N. teigimu, dėl aptariamo įvykio ji turėjo vykti pas ikiteisminio tyrimo tyrėją, notarą, advokatą, ir dėl to ji patyrė 72,21 Eur kuro išlaidų (5 t., 143 b. l.). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad visų šių išlaidų nukentėjusioji ir civilinė ieškovė nepagrindė atitinkamais dokumentais, o dėl 2023 m. sausio 13 d. (kuro įsigijimo dieną) kelionės į Panevėžį pas advokatą, tyrėją ji galėjo patirti apie 30 Eur dydžio turtinę žalą, todėl teismas priteisė 30 Eur turtinės žalos atlyginimą, susijusį su kelionėmis. Apygardos teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog 2023-01-13 kelionės į Panevėžį metu civilinė ieškovė patyrė visas nurodomos išlaidos, tai pat, kad nėra pateikta kitų, išlaidas patvirtinančių dokumentų, daro išvadą, kad apylinkės teismas išlaidų visa apimtimi civilinei ieškovei nepriteisė pagrįstai.

Dėl L. K. netektų išlaikymo pajamų

36. Kaip matyti, civilinis atsakovas neginčija L. K. kas mėnesį netektų išlaikymo pajamų priteisimo, tačiau nesutinka su jų apskaičiavimu. Anot civilinio atsako, apylinkės teismas nepagrįstai L. K. netektas išlaikymo pajamas skaičiavo atsižvelgęs tik į vieną mėnesį, o būtent 2022 m. spalio mėnesį žuvusiojo atlyginimą, kuris sudarė 833,11 Eur.

37. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintas vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas (toliau – Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas). Vadovaujantis šio aprašo 5 p., apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi šių nuostatų: skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

38. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad draudimo bendrovė suklydo nustatydama pusę žuvusiojo prieš įvykį turėtų pajamų dydį, nes paskutinį mėnesį prieš aptariamą įvykį (už 2022 m. spalio mėnesį) žuvusysis uždirbo 833,11 Eur, t. y. apylinkės teismas nustatydamas žuvusiojo turėtas pajamas vertino tik paskutinio mėnesio pajamas ir pagal jas apskaičiavo vidutines žuvusiojo pajamas. Tačiau teisėjų kolegija su tokiu žuvusiojo pajamų dydžio nustatymu nesutinka. Visų pirma, pastebėtina, kad žuvusiojo pajamos nebuvo pastovios, todėl vertinti tik vieno mėnesio pajamas netikslinga, nes jos neatspindi tikrųjų žuvusiojo pajamų. Be to, teismas vertino paskutinio mėnesio, t. y. spalio mėnesio pajamas, kuomet darbdavys galutinai atsiskaitė su darbuotoju (žuvusiuoju) (išmokėjo už kasmetines atostogas/ nepanaudotas atostogas), todėl už spalio mėnesį paskaičiuotos pajamos nėra informatyvios. Šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria civiliniam atsakovui, kad vidutinės žuvusiojo pajamos turėjo būti skaičiuojamos vadovaujantis Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5 punkto nuostatomis, t. y. skaičiuojant 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, kaip, kad ir buvo paskaičiuotos draudimo bendrovės - už rugpjūtį-rugsėjį-spalį (722,80 + 884,16 + 833,11)/3, t. y. 813,36 Eur. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinis atsakovas teisingai nustatė vidutines žuvusiojo pajamas, turėtas prieš įvykį – 813,36 Eur, ir būtent nuo jų turi būti skaičiuojamos L. K. netekto išlaikymo pajamos – 813,36 Eur/ 2 (406,68 Eur). Atitinkamai skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl laidavimo instituto ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo I. G.

39. Kaip matyti, nukentėjusioji V. K. apeliaciniame skunde nesutinka su I. G. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat nukentėjusioji V. K., kaip ir kitos nukentėjusiosios L. K., S. Z. ir J. N., mano, kad I. G. turėjo būti paskirta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkto baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Nukentėjusiųjų nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė ir neišanalizavo įvykio aplinkybių, neįvertino I. G. nusikalstamo elgesio ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, ir dėl to nepagrįstai I. G. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nustatant tik 2 metų laidavimo terminą ir neskiriant 40 MGL dydžio įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą bei netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo 2 metams. Visgi, teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais negali sutikti.

40. Pažymėtina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas teismui nustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumą. Teismo sprendimas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas arba atsisakyti jas taikyti turi būti aiškiai ir išsamiai motyvuotas, pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis.

41. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamame nuosprendyje pateiktais apylinkės teismo motyvais, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuota, kad teismas pagrįstai nusprendė atleisti I. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą 2 metams be užstato, perduodant jį sutuoktinės D. G. atsakomybėn. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė, jog BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos byloje yra: I. G.padarė neatsargų nusikaltimą, buvo gautas D. G., kuri verta teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti I. G.jos atsakomybei pagal laidavimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad I. G. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, jis nusikalto pirmą kartą, nebaustas administracine tvarka (ankstesnė nuobauda nebegalioja), be to, savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio, ne kartą atsiprašė nukentėjusiųjų, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos bei yra pagrindas manyti, kad I. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija su tuo sutinka bei išsamiau nebepasisako.

42. Nors nukentėjusioji V. K. teigia, kad I. G. gailisi nenuoširdžiai, todėl nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos laidavimo taikymui būtinos sąlygos, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Kaip matyti, I. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdyje davė nuoseklius ir informatyvius parodymus apie savo veiksmus įvykio metu, po įvykio ir emocinę savijautą iki dabar. 2023 m. gegužės 24 d. apylinkės teismo posėdyje I. G. parodė, kad po įvykio susirado dviejų nukentėjusiųjų kontaktus ir paskambinęs (atsiliepė sūnus) pareiškė užuojautą bei pasiūlė savo pagalbą, tačiau sūnus pasakė, kad mama (V. K.) norės pasikalbėti vėliau, gal po laidotuvių. Į laidotuves nevyko, nes dėl šio eismo įvykio jam labai gėda, jis užjaučia visus artimuosius, jis labai norėtų prikelti šį žmogų, tačiau negali. Jam iki šiol dėl visų šių priežasčių labai gėda, jis net nežinojo kaip teismo posėdyje reikės pažiūrėti nukentėjusiesiems į akis. Teismo posėdžio metu I. G. dar kartą apgailestavo dėl savo veiksmų, taip pat dar kartą atsiprašė nukentėjusiųjų. Taigi, visos šios aplinkybės, neabejotinai leidžia spręsti, kad I. G. dėl įvykio ir kilusių sunkių padarinių iš tikrųjų nuoširdžiai gailisi. Todėl apeliantės nurodyti teiginiai, kad I. G. išreikšta užuojauta socialiniame tinkle ar pareikšta užuojauta per kitus asmenis ir atsiprašymas teismo posėdyje nelaikytina nuoširdžia atgaila, yra vertinami kaip nepagrįsti, selektyvūs ir labiau dėl emocijų pateikti apeliantės argumentai.

43. Apeliantė taip pat mano, kad teismas nepagrįstai nustatė 2 metų laidavimo terminą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Skundžiamu nuosprendžiu I. G.buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 2 metų laidavimo terminą. Taigi, pirmosios instancijos teismo I. G. nustatytas laidavimo terminas yra lygus įstatyme numatytam jo vidurkiui. Teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aptartas I. G. asmenybę charakterizuojančius duomenis, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kilusias pasekmes, sprendžia, kad apylinkės teismas, nustatydamas dvejų metų laidavimo terminą, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, laidavimo terminas šiuo konkrečiu atveju nustatytas tinkamai. Jokių argumentų, kodėl laidavimo terminas turėtų būti ilgesnis, apeliantė savo skunde nenurodė ir teisėjų kolegija tokių aplinkybių nenustatė.

44. Kaip matyti, skunde taip pat keliamas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis) skyrimo. Čia svarbu pažymėti, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, būtina atsižvelgti į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Taip pat, pagal konstitucinius teisingumo, teisinės valstybės principus, taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-719/2018). Šiuo atveju, apylinkės teismas, įvertinęs I. G. šeimos turtinę padėtį, priteistų proceso išlaidų dydį ir kitas svarbias aplinkybes, sprendė, kad šios poveikio priemonės skyrimas būtų perteklinis ir neteisingas, ja nebūtų pasiekti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir teisėjų kolegija. Kaip minėta, I. G. padarė neatsargų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, įvykio metu (žuvusiajam) stengėsi padėti (prilaikė, kad neiškristų), iškvietė greitąją pagalbą, tačiau žmogus mirė. Po įvykio ieškojo nukentėjusiųjų asmenų kontaktų, skambino, atsiprašė ir pasiūlė savo pagalbą. Teisiamojo posėdžio metu vėlgi išreiškė nuoširdžią atgailą ir pakartotinai atsiprašė nukentėjusiųjų. Taigi, visa tai neabejotinai patvirtina, kad I. G. pats baudžiamasis procesas (tiek ikiteisminiu tyrimu, tiek bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme) neabejotinai turėjo įtakos, o įvertinus ir teismo priteistų proceso išlaidų sumas, teisėjų kolegija sprendžia, kad net ir neskyrus minėtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šiuo atveju bus pasiekti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai.

45. Nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose taip pat prašoma atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės I. G.paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams.

46. BK 67 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi. Uždraudimas naudotis specialia teise yra viena iš BK 67 straipsnyje įtvirtintų baudžiamojo poveikio priemonių. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti klausimą dėl uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

47. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas nenumato teismo pareigos skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę visais atvejais, kai nusikalstama veika yra padaryta naudojantis specialiomis teisėmis. Tokį sprendimą teismas turi priimti įvertinęs konkrečios bylos aplinkybių visumą.

48. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančius bylos duomenis ir įvertinęs I. G.asmenybę, sprendė, kad teisinga viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra šiuo atveju gali būti pasiekta ir be uždraudimo naudotis specialia teise. Tokiai išvadai pritaria ir teisėjų kolegija.

49. Sutiktina, kad I. G. padaryti KET pažeidimai sukėlė itin sunkias pasekmes – žuvo žmogus, tačiau aptariama nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų, kas reiškia, kad itin sunkių padarinių jis nesiekė. Aptariamas įvykis kilo labiau dėl jo neatidumo kelyje dėl prastų eismo sąlygų (buvo apsiniaukę, lynojo (santykinė oro drėgmė buvo 99 %), kelio danga buvo šlapia ir kt.), o ne dėl šiurkštaus ir piktybiško KET reikalavimų ignoravimo. Be to, I. G.vairavo techniškai tvarkingą, apdraustą automobilį. Eismo įvykio metu jis buvo blaivus, savo atsakomybės nevengė, savo kaltę pripažino, gailisi dėl savo neatsargumu padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų pasekmių. I. G.yra neteistas, administracine tvarka nebaustas (ankstesnė nuobauda nebegalioja), dirbantis. Be to, byloje nėra duomenų, kad jis būtų padaręs kokių nors kitų naujų teisės pažeidimų ar nusikalstamą veiką. Nors apeliaciniame skunde nukentėjusioji akcentuoja, kad I. G. visgi buvo baustas administracine tvarka, tik neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau čia reikia pažymėti, kad 2020-03-05 I. G. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu pagal ANK 416 str. 3 d. 2020-03-05 I. G. sumokėjo nurodytą baudą ir šiuo metu jau praėjo daugiau nei vieneri metai, todėl I. G. laikomas nebaustu. Visos aukščiau aptartos aplinkybės leidžia manyti, kad I. G. išvadas padarė ir vertina jo įgytą teisę vairuoti transporto priemones bei šia teise naudojasi laikydamasis KET reikalavimų. Visi šie bylos duomenys rodo, kad I. G.padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė ir jo padaryti KET pažeidimai nėra jo ankstesnio, sisteminio, įstatymams ir visuotinai priimtoms elgesio normoms priešingo elgesio padarinys. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nenustatė pagrindo I. G.skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali proceso išlaidų, skirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš kaltinamojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo ir / ar civilinio ieškovo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014, 2K-155-511/2017 ir kt.).

51. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės už įgaliotųjų atstovų teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje iš viso sumokėjo 5 590 Eur (nukentėjusioji V. K. – 1430 Eur; nukentėjusioji S. Z. – 1430 Eur; nukentėjusioji L. K. – 1430 Eur; nukentėjusioji J. N. – 1300 Eur). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingų aplinkybių visumą, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių L. K., J. N., S. Z. ir V. K. prašomų išieškoti bylinėjimosi išlaidų dydžius sumažinti iki 900 Eur. Nors apeliaciniuose skunduose nesutinkama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių apeliacinių skundų argumentus dėl proceso išlaidų pirmosios instancijos teisme dydžio, skundžiamu nuosprendžiu atliktą jų vertinimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas proceso išlaidų klausimą išsprendė vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais bei vertindamas konkrečias bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad, sprendžiant šį klausimą, pirmosios instancijos teisme būtų buvusios padarytos teisės taikymo klaidos.

52. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismo išvados dėl priteistinos sumos advokato išlaidoms apmokėti pagrįstos BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atstovavimo apimtimi (jie parengė civilinius ieškinius ir atstovavo nukentėjusiąsias tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme; teikė į bylą reikšmingus dokumentus), proceso sudėtingumu (tyrimas ir nagrinėjimas nebuvo labai sudėtingas, nes I. G. visiškai pripažino savo kaltę, įgaliotiesiems atstovams nereikėjo dalyvauti daugelyje šioje byloje atliktų procesinių veiksmų), ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo trukme (ikiteisminis tyrimas buvo atliktas per 4 mėnesius, byla teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka), procesinių dokumentų turiniu (įgaliotieji atstovai atstovavo nukentėjusiuosius toje pačioje byloje, dėl to paties įvykio, nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai ir patikslinti civiliniai ieškiniai savo turiniu ir forma didžiąja dalimi yra akivaizdžiai panašūs), kaltinamojo turtine padėtimi (bendros šeimos pajamos sudaro apie 4000 eurų; šeima turi tik būstą ir du automobilius; šeimoje auga du vaikai, išlaiko du nepilnamečius vaikus iš pirmosios kaltinamojo santuokos; šeima turi finansinių įsipareigojimų - moka už būsto paskolą, už automobilių lizingus, už vaikų ir savo gyvybės draudimus, už vaikų išlaikymą), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų aiškinimu bei formuojama teismų praktika.

53. Nors J. N. ir S. Z. skunduose teigia, kad būtent dėl kaltininko I. G. nusikalstamų veiksmų jos patyrė atstovavimo išlaidas ir, kad atsižvelgus į advokato suteiktas konsultacijas, procesinių dokumentų rengimą, atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, jų prašomos priteisti sumos nėra per didelės, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės į visas šias nurodytas aplinkybes, apylinkės teismas ir atsižvelgė. Byloje teismo buvo pagrįstai įvertinta, jog atstovas advokatas A. Alekna ir atstovo advokato padėjėjas M. Alekna į procesą įstojo netrukus po ikiteisminio tyrimo pradžios, teikė konsultacijas ir atstovavo pastarąsias ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, ir nors atstovai rinko dokumentus ir parengė civilinius ieškinius, tačiau kaip jau minėta anksčiau, nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai ir patikslinti civiliniai ieškiniai savo turiniu ir forma yra panašūs, juose suformuluoti savarankiški reikalavimai iš esmės grindžiami analogiškais motyvais, be to, civiliniai ieškiniai nėra itin didelės apimties (susideda iš 5-6 lapų). Be to, nors atstovai ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių L. K., J. N., S. Z. ir V. K. apklausose, tačiau šios apklausos bendrai truko šiek tiek daugiau nei dvi valandas (t. 3, b. l. 7-8, 10-11, 36-37, 64-65, 84-85). Pažymėtina ir tai, kad ši byla nėra sudėtinga ar didelės apimties – viena nusikalstama veika, vienas kaltinamasis, kuris visiškai pripažino savo kaltę, byla išnagrinėta per 3 teismo posėdžius, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Todėl, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė prašomas išieškoti bylinėjimosi išlaidas sumažinti. Iš I. G.priteistos sumos – kiekvienai nukentėjusiajai po 900 Eur laikytina atitinkančia nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių L. K., J. N., S. Z. ir V. K. įgaliotų atstovų turėtas darbo sąnaudas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl išieškotų atstovavimo išlaidų dydžio, kaip išspręsto neteisingai. Dar kartą pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo nurodomą sumą išieškoti iš kaltininko, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį.

54. Taip pat apeliantės L. K., J. N., S. Z. ir V. K. prašo priteisti po 200 Eur išlaidų advokato pagalbai už apeliacinio skundo surašymą ir pateikė minėtas išlaidas patvirtinančius dokumentus – pinigų priėmimo kvitus (6 t., b. l. 100-103). Pažymėtina, jog priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apeliaciniame procese, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021 ir kt.).

55. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių L. K., J. N., S. Z. ir V. K. apeliacinius skundus. Šia nutartimi civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o civilinių ieškovių ir nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai atmetami, todėl priteisti iš I. G.apeliančių turėtas išlaidas advokato paslaugoms, suteiktoms surašant apeliacinį skundą apmokėti, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 17 d. nuosprendį dalyje dėl L. K. netektų išlaikymo pajamų priteisimo pakeisti ir nustatyti, kad L. K. netektų išlaikymo pajamų dydis nustatomas kiekvieną mėnesį iš 406,68 Eur (iš keturių šimtų šešių eurų 56 ct) (šią sumą indeksuojant nustatyta tvarka) atėmus L. K. kiekvieną mėnesį gautos našlaičio pensijos dydį, netekto išlaikymo išmoką sumokant kas 6 (šešis) mėnesius.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių L. K., J. N., S. Z. ir V. K. apeliacinius skundus atmesti.