Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės, Dainos Vaidachavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. ir nukentėjusiosios K. D. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį ir jam skirta bausmė – 90 MGL (4500 Eur) dydžio bauda, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta 1/3 dalimi ir E. A. paskirta galutinė bausmė – 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, E. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams.

Iš E. A. nukentėjusiajai K. D. priteista 161,48 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nukentėjusiajai K. D. priteista 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą atlyginti 30 000 Eur neturtinę žalą, skaičiuojant jas nuo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 18 d. nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. A. (duomenys neskelbtini), apie 20.12 val., (duomenys neskelbtini) gatvių šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 ir 28 punktų reikalavimus – važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, degant žaliam šviesoforo signalui, ir sankryžoje sukdamas į kairę pusę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, privalėdamas praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį ar prieš pat eismo juostą stovintį pėsčiąjį bei privalėdamas duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios kelio dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalui, to nepadarė, nepraleido per (duomenys neskelbtini) gatvės pėsčiųjų perėją degant žaliam šviesoforo signalui jam iš kairės pusės bėgusios pėsčiosios K. D., kuri perbėgusi 4 eismo juostas, nuo saugumo salelės įbėgo į kitą važiuojamosios kelio dalies pusę – į tą, į kurią suko jis mirksint leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui bei ją partrenkė antroje eismo juostoje ties šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos viduriu degant geltonam šviesoforo signalui, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta pėsčiosios K. D. sveikata – jai nustatyta muštinė žaizda dešiniame paausyje, dešinės pusės momenkaulio-smilkinkaulio (skliauto kaulai) lūžis, nusitęsiantis į kaukolės pamato kaulus, galvos smegenų sumušimas, kas komplikavosi koma, ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, dešinio raktikaulio išorinio galo lūžis, dešinio I-o šonkaulio lūžis, plaučių sumušimas, odos nubrozdinimai abiejose šlaunyse ir dėl šių sužalojimų nukentėjusiajai nuo 2022 m. kovo 7 d. iki 2022 m. liepos 6 d. buvo nustatytas sunkus neįgalumo lygis.

II. Apeliacinių skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo E. A. apeliacinis skundas atmetamas. Nukentėjusiosios K. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). E. A. apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams ir prašo jos neskirti bei sumažinti nukentėjusiajai K. D. priteistos neturtinės žalos dydį. Nukentėjusioji K. D. apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su jai priteistos neturtinės žalos dydžiu, tačiau priešingai nei nuteistasis, prašo jai priteistos neturtinės žalos dydį ženkliai didinti. Taip pat, nukentėjusioji nesutinka ir su nuteistajam paskirta bausme bei baudžiamojo poveikio priemone, nurodydama, jog tiek paskirta bausmė, tiek ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra per švelnios. Matyti, jog apeliaciniais skundais iš esmės yra keliami klausimai dėl nukentėjusiajai K. D. priteistos neturtinės žalos dydžio bei nuteistajam E. A. paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Todėl teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šiuose apeliacinių skundų ribose.

Dėl nuteistajam E. A. paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės

8. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje nustatyta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-115/2009 ir kt.). Be to, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. A. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir jam už šią padarytą nusikalstamą veiką buvo paskirta bausmė – 90 MGL (4500 Eur) dydžio bauda, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta 1/3 dalimi ir E. A. paskirta galutinė bausmė – 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda. Nukentėjusioji K. D., nesutikdama su šia nuteistajam paskirta bausme, nurodo, jog ji yra per švelni, o iš nukentėjusiosios apeliacinio skundo matyti, jog šioje dalyje nukentėjusioji nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl aplinkybės, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, pripažinimo jo atsakomybę lengvinančia. Nukentėjusioji apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistojo prisipažinimą dėl nusikalstamos veikos padarymo sąlygojo ne jo nuoširdumas, tačiau siekis sušvelninti savo teisinę padėtį, ką pasak nukentėjusiosios, patvirtina ir aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino tik iš dalies. Be to, nukentėjusioji ginčija ir pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog nuoširdų nuteistojo gailestį patvirtina paties nuteistojo nurodytos aplinkybės, jog jis po eismo įvykio kelis kartus telefonu bandė susisiekti su nukentėjusiosios motina ir siūlė tiek finansinę, tiek bet kokią kitą pagalbą. Pastebėtina, jog analogiškos pozicijos nukentėjusioji bei jos atstovas laikėsi ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau tuomet pirmosios instancijos teismas motyvuotai nusprendė pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, įvertino tai, jog nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau įvertino ir tai, jog teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, gailisi, atsiprašė teisiamajame posėdyje dalyvavusios nukentėjusiosios K. D.. Be to, nors nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nurodoma, jog nepagrįstai buvo vadovaujamasi paties nuteistojo parodymais dalyje, jog jis aktyviai bandė susisiekti su nukentėjusiąją ir jos atsiprašyti, tačiau tame pačiame apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog nukentėjusiosios motina L. S. patvirtino aplinkybę, kad nuteistasis E. A. po eismo įvykio visgi bandė su ja susisiekti ir vieną kartą bendravo telefonu, tačiau pati L. S. bendrauti su nuteistuoju nenorėjo. Visos šios aplinkybės rodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai nusprendė pripažinti minėtą aplinkybę kaip nuteistojo E. A. atsakomybę lengvinančią. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam skirtinos bausmės rūšį ir dydį atsižvelgė ne tik į nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tačiau ir eilę kitų, bausmės individualizavimui svarbių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, paties kaltinamojo asmenybę, jo ankstesnį teistumą, jog naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas išnykusį teistumą, buvo įvertintos ir E. A. administracine tvarka tvarka paskirtos nuobaudos. Vadovaudamasis išdėstytu apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistajam parinkta ir paskirta bausmės rūšimi ir dydžiu, kuri parinkta vadovaujantis BK 54 straipsnio, numatančio bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nuostatomis. Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą keisti (griežtinti) nuteistajam E. A. paskirtos bausmės rūšį ar dydį nenurodyta ir nukentėjusiosios apeliaciniame skunde, todėl nukentėjusiosios skundas šioje dalyje yra atmestinas.

10. Nukentėjusioji apeliaciniu skundu nesutinka ir su nuteistajam E. A. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trukme, nurodydama, jog pirmosios instancijos teismo motyvai dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės trumpesnio taikymo termino nustatymo yra nepagrįsti. Nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo darbo pobūdis nėra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, o be to, nuteistasis nėra ir drausmingas vairuotojas, kadangi iki eismo įvykio buvo padaręs eilę kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Taip pat, nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nurodoma, jog iš nuteistojo skundžiamu nuosprendžiu nėra priteistas ir joks žalos atlyginimas, todėl nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog paskyrus nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę ilgesniam terminui būtų užkirstas kelias ateityje atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą. Atitinkamai, nuteistasis E. A. apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad jis iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo ir po to nepadarė jokių Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimų, o uždraudus jam vairuoti transporto priemones jis negalės atlikti savo darbinių funkcijų, dėl ko turės likviduoti MB (duomenys neskelbtini), kurios yra direktorius, bei atleisti joje dirbančius asmenis.

11. Šioje dalyje, iš nuteistojo bei nukentėjusiosios apeliacinių skundų matyti, jog jais iš esmės yra nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padarytu aplinkybių dėl baudžiamojo poveikio priemonės nuteistajam skyrimo vertinimo. Nors nuteistasis nurodo, jog jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turėtų būti panaikinta, o nukentėjusioji nurodo, jog minėta poveikio priemonė nuteistajam turėtų būti taikoma ilgesniam terminui, nei nustatyta skundžiamu nuosprendžiu, apygardos teismas sprendžia, jog pagrindo tenkinti apeliantų prašymus šioje dalyje pagrindo nėra. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės įvertino tiek nuteistojo, tiek ir nukentėjusiosios apeliaciniuose skunduose nurodomas aplinkybes dėl nuteistajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės ir jos taikymo trukmės bei skyrė nuteistajam E. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vienerių metų laikotarpiui. Pirmosios instancijos teismas įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad nuteistasis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta tuo metu dar nepilnametės nukentėjusiosios sveikata, taip pat tai, kad nuteistasis ne kartą buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus, todėl padarė išvadą, jog jis nėra itin drausmingas vairuotojas. Taigi, priešingai nei nurodoma nuteistojo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas įvertino administracines nuobaudas už padarytus kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus. Nors nuteistasis nurodė, jog jo ankstesnės nuobaudos, t. y. tai, jog jis tam tikrą laikotarpį iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo nebuvo baustas administracine tvarka, turėjo būti įvertintas kaip teigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė, tačiau apygardos teismas su tokia subjektyvia nuteistojo nuomone sutikti negali ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino šią aplinkybę kaip vieną iš pagrindų skirti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę. Taip pat, nesutiktina ir su nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog ilgesnis uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones gali užkirsti kelią nuteistajam ateityje atlyginti padarytą neturtinę žalą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai, susijusį priežastiniu ryšiu su padaryta nusikalstama veika, priteisė ne iš nuteistojo, tačiau iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro. Nepaisant to, kaip ir nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nors neturtinės žalos atlyginimas yra priteistas iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, tačiau šis regreso tvarka turės teisę šį žalos atlyginimą išsiieškoti iš nuteistojo E. A., todėl atsižvelgė į nuteistojo gana jauną amžių, kad jis yra darbingas, todėl pirmosios instancijos teismas atitinkamai skyrė ir uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones minimaliam BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam terminui, t. y. vieneriems metams. Apygardos teismas šioje dalyje sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo nuteistajam nagrinėjamu atveju buvo padaryta pagrįstai, įvertinus ne tik nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tačiau ir teisingumo, proporcingumo ir protingumo principus. Kaip ir teisingai nurodoma nuteistojo apeliaciniame skunde, sprendžiant klausimą dėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo turi būti atsižvelgiama į visumą aplinkybių, o taip pat ir į asmeniui, kuriam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, interesus. Tačiau pažymėtina, jog nuteistojo interesai (galimybės pilnai vykdyti savo darbines funkcijas netekimas, finansinių įsipareigojimų vykdymas) negali būti iškeliami prieš visuomenės interesą, jog būtų pasiekta bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – paveikti asmenį, jog jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei pagrįstai, atsižvelgdamas ir į nuteistojo darbinės veiklos pobūdį, šią baudžiamojo poveikio priemonę skyrė minimaliam BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam terminui. Keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šioje dalyje pagrindo nėra, todėl tiek nukentėjusiosios, tiek ir nuteistojo apeliaciniai skundai šioje dalyje yra atmetami.

Dėl nukentėjusiajai K. D. priteistos neturtinės žalos dydžio

12. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiajai K. D. iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteista 30 000 Eur dydžio pinigų suma neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji apeliaciniu skundu su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka bei prašo jos naudai priteisti visą jos prašytą priteisti pinigų sumą, t. y. 200 000 Eur arba žymiai padidinti jau priteistą neturtinės žalos dydį. Nuteistasis E. A. savo apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su nukentėjusiajai priteistu neturtinės žalos dydžiu, tačiau, priešingai nei nukentėjusioji, prašo priteistą pinigų sumą sumažinti, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pačios nukentėjusiosios elgesį prieš įvykstant eismo įvykiui, t. y. tai, jog ji per pėsčiųjų perėją bėgo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio įvertino ne tik nukentėjusiajai dėl padarytos nusikalstamos veikos kilusius neigiamus padarinius, susijusius su jos sveikata (nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jau yra atliktos ir ateityje turės būti atliekamos operacijos, jaučia skausmus, iš esmės girdi tik viena ausimi, kad stipriai sužalota jos koja ir ji eidama šlubčioja, patyrė atminties sutrikimus ir kt.), patirtus neigiamus išgyvenimus (negali pilnavertiškai mokytis, nėra garantijų, kad ateityje visiškai pasveiks ir galės gyventi pilnavertį gyvenimą, jai yra reikalinga nuolatinė kito žmogaus pagalba ir kt.), tačiau ir priteisiamų pinigų sumų dydžius pagal susiformavusią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nagrinėjamu atveju tiek nukentėjusioji, tiek ir nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai priteistu neturtinės žalos dydžiu ir nors pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio visiškai pagrįstai ir tinkamai vertino tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 ir 6.282 straipsniuose numatytus įstatyminius kriterijus, baudžiamosios bylos aplinkybes ir jau suformuotą teismų praktiką dėl priteistinų pinigų sumų dydžių, tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti nukentėjusiosios apeliacinį skundą iš dalies ir padidinti jai priteistos neturtinės žalos dydį.

13. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi suformuota teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, kuomet eismo įvykių metu nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas ir nenukrypo nuo tokiose bylose priteistinų pinigų sumų dydžių, t. y. nuo 5792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017, 2K-252-697/2020. Nepaisant to, kaip ir nurodoma nukentėjusiosios apeliaciniame skunde, šios konkrečiose bylose teismų suformuotos priteistinų pinigų sumų neturtinei žalai atlyginti ribos, nors ir privalomos atsižvelgti sprendžiant klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio panašaus pobūdžio bylose, tačiau negali būti laikomos teisine taisykle, juolab atsižvelgiant ir į tai, jog atskirose bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, nėra analogiškos, o be to, būtina atsižvelgti ir į kasmetinę fiskalinę infliaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-121-697/2020). Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajai 30 000 Eur dydžio pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti, iš esmės įvertino nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą kaip artimą maksimaliam teismų formuojamoje praktikoje atlygintinos žalos dydžiui, kuris, kaip minėta, panašaus pobūdžio bylose siekia iki 34 504 Eur. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajai atsiradę neigiami padariniai, susiję su jos žymiu sveikatos pablogėjimu, gyvenimo kokybės suprastėjimu ir kt., vadovaujantis byloje esančių aplinkybių visuma, iš tiesų yra itin skaudūs ir todėl privalo būti teisingai kompensuoti.

14. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog panašaus pobūdžio bylos, kuriose nustatytomis priteistinų pinigų sumomis neturtinei žalai atlyginti vadovavosi pirmosios instancijos teismas, priimtos nuo 2009 m. iki 2020 m., o nusikalstama veika, dėl kurios buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, buvo padaryta 2021 m. lapkričio 19 d. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino. Dėl to, iškyla būtinybė, vadovaujantis formuojama teismų praktika, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo konkrečiu individualiu atveju, atsižvelgiant ir vertinant panašaus pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, turi būti atsižvelgiama ir į valstybės ekonominius rodiklius (pavyzdžiui, infliaciją), kurie daro įtaką pinigų vertei ir sutinkamai su pasikeitusia valstybėje finansine padėtimi keisti nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, jog nukentėjusiajai buvo nustatytas sunkus neįgalumo lygis, galiojęs nuo 2022 m. kovo 7 d. iki 2022 m. liepos 6 d., t. y. iki kol nukentėjusioji sulaukė pilnametystės, jog nukentėjusiosios gydymas yra vis dar tęsiamas, nors po nagrinėjamo įvykio praėjo virš vienerių metų. Vadovaujantis viešai prieinamais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos valstybėje ženkliai didėjo metinė infliacija (vartotojų kainų pokyčiai, apskaičiuoti pagal vartotojų kainų indeksą, ataskaitinių metų atitinkamą mėnesį, palyginti su ankstesnių metų atitinkamu mėnesiu, procentais). Pavyzdžiui, metinė infliacija nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2021 m. sausio mėnesio, nors ir svyravo, tačiau ženkliai nesikeitė (nedidėjo), kas suponuotų galimybę vadovautis ir suformuota teismų praktika panašaus pobūdžio bylose ir jose priimtuose sprendimuose iki 2020 m., kuriais vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas dėl priteistinų neturtinės žalos dydžių. Tačiau laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėnesio metinė infliacija ženkliai didėjo, t. y. nuo 0,3 procento 2021 m. sausio mėnesį iki 24,1 procento 2022 m. rugsėjo mėnesį bei 23,6 procento 2021 m. spalio mėnesį, kuomet buvo priimtas ir skundžiamas nuosprendis. Be to, kiti Lietuvos valstybės finansiniai rodikliai, pavyzdžiui vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje (atlyginimas pinigais, apimantis tiesiogiai darbdavio darbuotojui mokamą pagrindinį darbo užmokestį ir papildomą uždarbį, atskaičius darbuotojo mokamas valstybinio socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį) sutinkamai su Lietuvos valstybėje kintančia finansine situacija taip pat didėjo. Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje 2018 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 700,2 Eur, o 2022 m. trečiąjį ketvirtį siekė 1126,7 Eur. Svarbu ir tai, jog tuo pačiu stebimuoju laikotarpiu realiojo darbo užmokesčio indeksai šalies ūkyje, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, procentais beveik nekito, o netgi sumažėjo (2018 m. pirmąjį ketvirtį – 105 procentų, o 2022 m. trečiąjį ketvirtį – 90,7 procentų). Šie rodikliai, atspindintys Lietuvos valstybės finansinę padėtį patvirtina, jog nukentėjusiajai priteista pinigų suma neturtinei žalai atlyginti (30 000 Eur) negali būti laikoma teisinga satisfakcija dėl patirtų ir šiuo metu vis dar patiriamų neigiamų išgyvenimų. Be kita ko, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nagrinėjant civilines bylas, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims sukeltos neturtinės žalos atlyginimo, priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžiai svyruoja nuo 144 Eur iki 83 989 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-298/2007, 3K-3-90/2008, 3K-3-402-421/2016, e3K-3-181-611/2020).

15. Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytas pagrindas didinti nukentėjusiajai K. D. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį dvigubai, t. y. iki 60 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio dydžio pinigų suma labiausiai atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus ir užtikrins nukentėjusiajai teisingą kompensaciją dėl jos patirtų neigiamų išgyvenimų, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas.

16. Nukentėjusioji K. D. apeliaciniu skundu taip pat prašė priteisti jos naudai visą jos prašytą pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti, t. y. 200 000 Eur, tačiau pastebėtina, jog jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą tenkinti tokį nukentėjusiosios prašymą visa apimtimi, byloje nėra, o tokių aplinkybių nenurodyta ir nukentėjusiosios apeliaciniame skunde. Be to, šioje dalyje atkreiptinas dėmesys ir į baudžiamojoje byloje esančią 2022 m. kovo 31 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr. 11-365 (22), kurioje, be kita ko, nurodyta, kad pėsčiosios K. D. veiksmai, kuomet ji bėgo nuo saugumo salelės į kitą kelio važiuojamosios dalies pusę, kai link jos artėjo nuteistojo vairuojamas automobilis – techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (3 t., b. l. 36–44). Nors tai jokiu būdu nepaneigia aplinkybės, kad nuteistojo E. A. veiksmai nagrinėjamo įvykio metu, kuomet jis važiuodamas sankryžoje nedavė kelio per reguliuojamą pėsčiųjų perėją judėjusiai nukentėjusiajai K. D. – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir nesuponuoja to, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti E. A. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje buvo priimtas nepagrįstai ir neteisėtai, tačiau ši aplinkybė svarbi nustatant ir priteistinos neturtinės žalos dydį dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens didelis neatsargumas kaip viena iš aplinkybių, sudarančių prielaidas mažinti žalos dydį, turi būti vertinamas kartu su kitomis aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės šiam klausimui teisingai išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-418-222/2016, 2K-110-699/2017). Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti aplinkybių visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2012). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, visa apimtimi netenkindamas nukentėjusiosios prašymo atlyginti jai 200 000 Eur dydžio neturtinę žalą, aplinkybės dėl pačios nukentėjusiosios veiksmų, t. y. bėgimo per pėsčiųjų perėją, nevertino. Kaip ir teisingai nurodoma nuteistojo E. A. apeliaciniame skunde, ši aplinkybė nagrinėjamu atveju yra svarbi vertinant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, kadangi kaip minėta, vadovaujantis specialisto išvada ši aplinkybė techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį eismo įvykio kilimui. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y., šis dydis yra faktinių bylos aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas. Be to, nukentėjusiosios prašyta priteisti pinigų suma (200 000 Eur) neturtinei žalai atlyginti, visiškai neatitinka ir formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, kuomet nukentėjusiajam eismo įvykio metu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas. Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, kad nukentėjusiosios prašymas dėl 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo visa apimtimi, negali būti tenkinamas.

Dėl proceso išlaidų

17. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma, iš kurios matyti, kad E. A. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 93,33 Eur, šias išlaidas prašoma išieškoti iš nuteistojo valstybei (4 t., b. l. 171, 172–173).

18. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal ne tik nukentėjusiosios K. D., tačiau ir pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį.

19. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti BPK. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.

20. Iš bylos matyti, kad nuteistasis E. A. savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti apeliacinės instancijos teisme pasirinko advokatą A. Paliukėną, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas A. Cemnolonskas buvo atleistas nuo tolesnio dalyvavimo byloje. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, be kita ko, atsižvelgiant ir į paminėtus duomenis, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas buvo atleistas nuo tolesnio dalyvavimo byloje, yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

21. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajai K. D. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 271,67 Eur, šias išlaidas prašoma išieškoti iš nuteistojo valstybei.

22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad <...> teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019). Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajai teisinę pagalbą apeliaciniame procese suteikė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas V. Kupcikevičius. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama ne tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, ginčytas nukentėjusiajai priteistos atlyginti neturtinės žalos dydis, tačiau ir pagal pačios nukentėjusiosios apeliacinį skundą, kuriuo buvo keliamas analogiškas klausimas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, jog iš dalies buvo tenkintas nukentėjusiosios apeliacinis skundas, bylos sudėtingumą ir apimtį, nukentėjusiosios atstovo advokato laiko sąnaudas, protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, kad gautas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš nuteistojo E. A. 271,67 Eur yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios K. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 18 d. nuosprendį dėl nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydžio.

K. D. iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteistą 30 000 (trisdešimt tūkstančių) Eur neturtinės žalos dydį padidinti iki 60 000 (šešiasdešimt tūkstančių eurų) Eur.

Kitą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 18 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo E. A. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo E. A. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriui priteisti 271,67 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, turėtų dėl nukentėjusiosios K. D. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymo iš nuteistojo E. A. išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, turėtas dėl nuteistojo E. A. gynimo.