Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.1.9.2.; 1.2.25.4.2.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

2022 m. spalio 18 d.

nedalyvaujant civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis MB (duomenys neskelbtini) , gyv. ir gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. A. 2021 m. lapkričio 19 d., apie 20.12 val., (duomenys neskelbtini) šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį Audi A6 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 ir 28 punktų reikalavimus – važiuodamas (duomenys neskelbtini), degant žaliam šviesoforo signalui, ir sankryžoje sukdamas į kairę pusę, į (duomenys neskelbtini), privalėdamas praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį ar prieš pat eismo juostą stovintį pėsčiąjį bei privalėdamas duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios kelio dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalui, to nepadarė, nepraleido per (duomenys neskelbtini) pėsčiųjų perėją degant žaliam šviesoforo signalui jam iš kairės pusės bėgusios pėsčiosios K. D., kuri perbėgusi 4 eismo juostas, nuo saugumo salelės įbėgo į kitą važiuojamosios kelio dalies pusę – į tą, į kurią suko jis mirksint leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui bei ją partrenkė antroje eismo juostoje ties šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos viduriu degant geltonam šviesoforo signalui, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta pėsčiosios K. D. sveikata – jai nustatyta muštinė žaizda dešiniame paausyje, dešinės pusės momenkaulio-smilkinkaulio (skliauto kaulai) lūžis, nusitęsiantis į kaukolės pamato kaulus, galvos smegenų sumušimas, kas komplikavosi koma, ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, dešinio raktikaulio išorinio galo lūžis, dešinio I-o šonkaulio lūžis, plaučių sumušimas, odos nubrozdinimai abiejose šlaunyse ir dėl šių sužalojimų nukentėjusiajai nuo 2022 m. kovo 7 d. iki 2022 m. liepos 6 d. buvo nustatytas sunkus neįgalumo lygis.

Kaltinamasis E. A. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. lapkričio 19 d., vakare, vyko iš darbo namo. Iš miesto (duomenys neskelbtini) aplinkkelio bandė sukti į (duomenys neskelbtini). Norėdamas padaryti posūkio manevrą sustojo sankryžoje, praleido iš priekio važiuojančius automobilius. Į sankryžą įvažiavo pirmas. Praleidęs automobilius pradėjo suktis. Pasižiūrėjo į pėsčiųjų perėją ir ten nematė pėsčiųjų. Atliekant posūkio manevrą įvykio eismo įvykis. Pradėjęs važiuoti pajuto smūgį. Tikrai pamena, kad pradėjus judėti dar mirksėjo žalias šviesoforo signalas. Tuo pačiu žalias šviesoforo signalas mirksėjo ir pėstiesiems. Tą dieną buvo blogos oro sąlygos. Buvo lietus, tiksliau stipri dulksna, dėl ko matomumas buvo labai blogas. Dėl blogo matomumo perėjoje nematė jokių pėsčiųjų. Eismo įvykio vietoje gatvė apšviesta, bet perėja apšviesta nebuvo. Buvo dulksna, o be to, matomumą sunkino priešais stovinčių automobilių žibintai. Jų šviesos akino, todėl gali būti, kad dėl to ir tikrai nepastebėjo atbėgančios pėsčiosios. Supranta, kad būtų išvengęs susidūrimo su pėsčiąja, jei būtų ją pastebėjęs, bet ne kartą apžvelgė perėją ir tikrai jos nepastebėjo. Iš karto pajutęs smūgį sustojo ir pamatė, kas atsitiko, tada iškvietė medikus. Ikiteisminio tyrimo metu yra nurodęs, kad po įvykio matė, jog nukentėjusioji buvo su ausinukais. Tai pastebėjo tik tada, kai ji jau buvo pertrenkta. Matė, kad ausinukas buvo sustumtas į nukentėjusiosios ausį. Tas vaizdas buvo aiškus ir jį nuolat prisimena. Po įvykio gal du kartus kalbėjo su nukentėjusiosios mama, bandė tartis su ja, siūlė bet kokią pagalbą. Po tų dviejų pokalbių nebepavyko susitikti ir pasišnekėti gal pusmetį, tai tada kreipėsi į tyrėją. Atsiprašo nukentėjusiosios, labai gailisi dėl įvykio. Mano, kad civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti turėtų būti mažinamas, nes prašoma atlyginti labai didelė suma. Tokios sumos neuždirbs per visą savo gyvenimą, bet sutinka atlyginti visą priteistą atlyginti neturtinę žalą. Automobilis, kurį vairavo, priklausė MB (duomenys neskelbtini) . Taip jau atsitiko, kad automobilis dėl neapdairumo įvykio dieną nebuvo draustas. Tiesiog buvo pamiršta pratęsti automobilio draudimą.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdomas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Iš liudytojos L. S. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog K. D. yra jos dukra. Minėta dukra gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su vyresniąją seserimi K. K. ir jaunesne seserimi M. D.. Pati įprastai gyvena (duomenys neskelbtini), bet dažnai atvažiuoja į (duomenys neskelbtini) pas dukras. 2021 m. lapkričio 19 d. taip pat buvo (duomenys neskelbtini). K. D. buvo sportuojanti, lankė lengvąją atletiką, dėl ko vakarais kasdien išeidavo pabėgioti, vesdavo bėgiojimo dienoraštį. 2021 m. lapkričio 19 d., vakare, kaip visada, K. D. išėjo pabėgioti. Dukra vilkėjo chaki spalvos striukę, mūvėjo sportines chaki spalvos kelnes, avėjo juodos spalvos su baltais padais sportinius batelius. Atšvaitų K. D. nesidėdavo, nes bėgiojo pėsčiųjų takais, o ne keliu. Įprastai dukra bėgdavo palei (duomenys neskelbtini), tada taku palei (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), o tada tuo pačiu maršrutu atgal. K. D. įvykio dieną planavo grįžti apie 21 val. Įprastai dukra bėgiodavo klausydamasi muzikos per ausinukus, o ausinukus eidama per gatvę paprastai nusiimdavo. Su savimi be ausinukų K. D. dar pasiimdavo mobiliojo ryšio telefoną. Apie eismo įvykį pranešė policijos pareigūnai. Dukters rūbus grąžino ligoninė. Visi drabužiai buvo sukarpyti. K. D. gydosi (duomenys neskelbtini), vaikų reanimacijoje, jai koma, būklė kritinė. Medikai kol kas nieko neprognozuoja. Kiek žino, dukrai buvo sutraiškyta galva, lūžęs raktikaulis, šonkauliai, sumušti plaučiai. Dėl sužalojimo K. D. yra padaryta neturtinė žala, o dėl sugadintų rūbų ir daiktų padaryta turtinė žala. Yra informuota, kad dėl padarytos žalos turi kreiptis į draudimo bendrovę (1 t., b. l. 77-80).

Iš liudytojo E. M. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2021 m. lapkričio 19 d., apie 20.15 val., vairuodamas automobilį Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) nuo miesto centro link PC (duomenys neskelbtini) . Tuo metu jau buvo tamsus paros metas, lynojo, kelio danga buvo šlapia. Buvo įsijungęs valytuvus ant žemiausio lygio. Artėdamas prie sankryžos su (duomenys neskelbtini) matė, kad jam tuoj užsidegs raudonas šviesoforo signalas, sulėtino važiavimo greitį ir sustojo ketvirtoje eismo justojoje, kažkur prie STOP juostos, kadangi ketino sukti į kairę – į (duomenys neskelbtini) link PC (duomenys neskelbtini) . Sustojęs išsijungė valytuvus, nes stovint jų nereikėjo. Sankryža buvo apšviesta pakankamai. Priešais jį esanti pėsčiųjų perėja matėsi aiškiai. Kadangi žinojo, jog sekcija „Sukti į kairę“ užsidegs ne greitai, pasižiūrėjo į savo mobilaus ryšio telefoną. Po kurio laiko išgirdo stiprų smūgio grasą. Suprato, kad įvyko eismo įvykis, apsidairė ir kairėje pusėje, priešpriešiniame eisme, pamatė ant žemės gulintį žmogų ir už jo stovintį automobilį. Palikęs savo automobilį su avariniu signalu ten, kur ir stovėjo, nuėjo į įvykio vietą. Matė, kad už pėsčiųjų perėjos, pirmoje arba antroje eismo juostoje, veidu į žemę gulėjo mergina. Už merginos maždaug 3-5 m atstumu stovėjo automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš automobilio buvo išlipęs vyriškis, kuris buvo labai pasimetęs, sakė, kad nesuprato, iš kur mergina atsirado, atrodė blaivus, savo striuke dar užklojo ant kelio gulinčią merginą. Vyras paprašė iškviesti pagalbą, nors jis jau skambindamas 112 ėjo iš savo automobilio. Mergina gulėjo ant žemės, nerodė jokių gyvybės ženklų. Tik po kurio laiko pradėjo springti, paskambinus dar kartą 112, jie nurodė merginą paversti ant kairio šono ir kažkas šiek tiek ją pavertė ant kairio šono, ir iš karto atvažiavo greitoji. Mergina vilkėjo žalią striukę, berods su gobtuvu, mūvėjo pilkšvos ar rusvos spalvos sportines kelnes ir avėjo juodus NIKE sportinius batelius. Merginą partrenkęs vyras kalbėjo, kad nesuprato, iš kur ji atsirado. Suprato, kad Audi A6 vairuotojas iš (duomenys neskelbtini) suko į (duomenys neskelbtini). Tas vairuotojas dar klausė, ar jis (liudytojas) matė, iš kur mergina ėjo ir per kokį šviesoforo signalą. Nematė, kaip mergina ėjo, iki įvykio jos nepastebėjo. Jeigu mergina ėjo per pėsčiųjų perėją priešais jo automobilį, ji tikrai turėjo būti matoma. Jis jos negalėjo nematyti, nes degant raudonam šviesoforo signalui stovėdamas prieš sankryžą žiūrėjo į mobilaus ryšio telefoną (2 t., b. l. 131-134).

Iš liudytojo L. R. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2021 m. lapkričio 19 d., vakare, po 20 val., vairuodamas automobilį BMW X3, valstybinių numerių neprisimena, važiavo su drauge P. U., (duomenys neskelbtini), nuo miesto centro link PC (duomenys neskelbtini) . Sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve reikėjo pasukti į kairę, todėl sustojo ketvirtoje eismo juostoje, kadangi degė raudonas šviesoforo signalas. Stovėjo antras. Tuo metu buvo tamsus paros metas, nelijo, bet buvo dulksna, buvo įsijungęs valytuvus pačiu lėčiausiu režimu. Gatvės apšvietimas buvo įjungtas, bet matomumas buvo prastas. Degė jo automobilio artimosios šviesos. Kažkuriuo momentu pamatė, kaip per (duomenys neskelbtini) pėsčiųjų perėją jam iš dešinės į kairę pusę ristele prabėgo mergaitė. Mergaitė matėsi pakankamai, pastebėjo, kad ji yra tamsių plaukų, nedėvėjo atšvaitų. Mergaitė nebėgo labai greitai, tiesiog taip, kaip įprastai sportuojantys – bėgiojantys žmonės. Ar mergaitė dairėsi, nepastebėjo, nekreipė į tai dėmesio. Paskui pamatė, kaip mergina įbėga jau į priešpriešinį eismą. Tada pamatė, kad užsidegė geltonas šviesoforo signalas ir iš karto pamatė tiesiai į merginą atvažiuojantį automobilį. Kažkaip tuo momentu nusisuko ir išgirdo smūgį. Atsisukęs pamatė, kad mergina yra pakilusi virš automobilio, bet nelabai suprato, ar virš paties automobilio, ar kažkur šone. Automobilis sustojo ir per jį nebesimatė, kur nukrito mergina. Po susidūrimo į įvykio vietą nuėjęs nebuvo, nes pribėgo daugiau žmonių. Draugė įvykio nematė, nes tiesiog žiūrėjo ne į tą pusę (2 t., b. l. 137-140).

Iš 2021 m. lapkričio 19 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir plano matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) šviesoforu reguliuojamos sankryžos. Kelio danga – šlapias asfaltas. (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies plotis – 10,20 m, skiriamosios juostos plotis – 2,3 m. Matomumas tamsiu paros metu, įjungus artimuosius žibintus – 50 m. Automobilis Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastas (duomenys neskelbtini), priekine dalimi į rytų pusę. Nuo automobilio dešinės pusės priekinio rato ašies iki (duomenys neskelbtini) pietinio šaligatvio krašto – 3,90 m atstumas, o nuo automobilio dešinės pusės galinio rato ašies iki to paties šaligatvio – 4 m. Ant gatvės rasti du ausinukai, ausinukų dėklas ir mobiliojo ryšio telefonas. Nuo automobilio dešinės pusės priekinio rato iki ausinuko – 0,50 m atstumas, o nuo ausinuko iki (duomenys neskelbtini)pietinio šaligatvio krašto – 3 m. Nuo automobilio dešinės pusės galinio rato iki kraujo dėmės – 2,05 m atstumas. Nuo (duomenys neskelbtini) pietinio šaligatvio krašto iki kito ausinuko – 1,20 m atstumas, o nuo ausinuko iki kraujo dėmės – 0,70 m. Nuo (duomenys neskelbtini) pietinio šaligatvio krašto iki mobilaus ryšio telefono – 0,30 m atstumas, o nuo ausinuko iki pėsčiųjų perėjos rytinio krašto – 0,10 m. Nuo automobilio dešinės pusės priekinio rato iki ausinukų dėklo – 2,20 m atstumas, o nuo dėklo iki (duomenys neskelbtini) pietinio šaligatvio krašto – 2,50 m atstumas (1 t., b. l. 32-44).

Iš 2022 m. vasario 10 d. vasario 11 d. papildomos eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir plano matyti, kad papildoma įvykio vietos apžiūra atlikta siekiant pilnai išmatuoti sankryžą, kurioje įvyko eismo įvykis. Pamatuotas važiuojamosios kelio dalies plotis per (duomenys neskelbtini) kryptimi link (duomenys neskelbtini) ties pėsčiųjų perėja prieš sankryžą su (duomenys neskelbtini), jis yra 14 m, t. y. 4 eismo juostos po 3,5 m. Skiriamosios juostos plotis, matuojant nuo važiuojamosios dalies krašto iki kito važiuojamosios dalies krašto, yra 3,3 m. Kitoje (duomenys neskelbtini) pusėje, kryptimi link (duomenys neskelbtini), važiuojamosios dalies plotis yra 10,2 m, t. y. 3 eismo juostos po 3,4 m. Pėsčiųjų perėjos plotis 5 m. Nuo pėsčiųjų perėjos vakarinio krašto iki (duomenys neskelbtini) rytinio važiuojamosios dalies krašto, sankryžos pusėje link (duomenys neskelbtini), yra 23 m, o iki (duomenys neskelbtini) rytinio važiuojamosios dalies krašto, sankryžos pusėje link (duomenys neskelbtini), yra 12 m. Saugumo salelės ilgis nuo pėsčiųjų perėjos vakarinio krašto į vakarų pusę yra 8,7 m. Šioje salelėje 2 m atstumu nuo jos vakarinio krašto, 1,35 m atstumu nuo pietinio ir 1,95 m atstumu nuo šiaurinio krašto stovi šviesoforas, kuris nukreiptas transportui, važiuojančiam link (duomenys neskelbtini). Ant šio šviesoforo yra pritvirtintas ir kelio ženklas „Apvažiuoti leidžiama tik iš dešinės“, kuris prasideda 0,55 m aukštyje. Ženklas yra apvalus, jo skersmuo 0,68 m. Vamzdžio skersmuo, ant kurio pritvirtintas ženklas ir šviesoforas, yra 0,12 m. Šviesoforo signalai prasideda 2,1 m aukštyje. (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies plotis ties pėsčiųjų perėja, esančia sankryžos šiauriniame krašte, kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės, yra 7,8 m (2 eismo juostos). (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies plotis ties pėsčiųjų perėja, esančia sankryžos pietiniame krašte, kryptimi link (duomenys neskelbtini), pėsčiųjų perėjos pietiniame krašte 14,6 m, šiauriniame krašte 17,4 m (4 eismo juostos). Ties šia pėsčiųjų perėja saugumo salelės plotis 5 m (1 t., b. l. 45-48).

Iš 2021 m. lapkričio 19 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobiliui įlenktas variklio dangtis, įskilęs priekinis stiklas ties dešinės pusės valytuvu. Draudimas negaliojantis. Ratai ir padangos atitinka techninius reikalavimus. Sudužęs priekinis kairės pusės žibinto stiklas. Vairo mechanizmas ir stabdžių sistemos būklė atitinka techninius reikalavimus (1 t., b. l. 49-55).

Iš Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini), matyti, kad automobilio Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo atsakomybė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu drausta draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini), draudimas galiojo nuo 2021 m. lapkričio 19 d., 22.51 val., iki 2022 m. vasario 17 d., 24.00 val. (1 t., b. l. 59).

Iš LR Transporto priemonių draudikų biuro IS įrašų peržiūros duomenų (tikrinta 2022 m. lapkričio 19 d., 22.39 val.) matyti, kad automobilio Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo atsakomybė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu buvo drausta AB (duomenys neskelbtini), draudimas galiojo nuo 2020 m. lapkričio 14 d. iki 2021 m. lapkričio 13 d. (1 t., b. l. 60).

Iš 2021 m. gruodžio 20 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus „Pažymos apie hidrometeorologines sąlygas“ matyti, kad 2021 m. lapkričio 19 d. oro temperatūra 20 val. buvo 9,7 oC, 21 val. buvo 10,5 oC; meteorologinio matomumo nuotolis km: 20 val. – 4 km, 21 val. – 20 km. 2021 m. lapkričio 19 d. nuo 20 val. iki 20.40 val. fiksuotas lietus, iškrito 0,2 mm (2 t., b. l. 149).

Iš 2021 m. lapkričio 23 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, ausinukai, ausinukų dėklas. Apžiūros metu nustatyta, kad mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, IMEI: (duomenys neskelbtini); IMEI: (duomenys neskelbtini). Telefonas yra su guminiu juodos spalvos dėklu, nugarėlės pusėje ant dėklo matyti užrašas „Loading. The body was empired“. Tarp telefono ir dėklo yra įdėti 5 lapeliai su ranka rašytais įvairiais užrašais, 4 vnt. talonėlių po 26 ct vertės. Apžiūrėtos dvi belaidės ausinės, juodos spalvos, abiem išlūžę mikroschemos. Apžiūrėtas ausinukų dėklas, kuriam yra atsidalinęs dangtelis, bei dėklo viduje pažeistas pakrovimo mechanizmas (2 t., b. l. 150-158).

Iš 2021 m. lapkričio 25 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. Ž. pateikė K. D. eismo įvykio metu vilkėtus viršutinius drabužius (2 t., b. l. 162-164).

Iš 2021 m. lapkričio 29 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti nukentėjusiosios K. D. viršutiniai rūbai, kuriuos ji vilkėjo 2021 m. lapkričio 19 d. eismo įvykio metu. Sportiniai bateliai, 1 pora, „Nike“, juodos spalvos, šonuose baltos spalvos „Nike“ logotipas, batelių padai baltos spalvos, matyti ryškios dėvėjimo žymės, atšvaitinių detalių nėra. Striukė moteriška, žalios spalvos, susegama priekyje užtrauktuku, su gobtuvu, kurio vidinė dalis yra ryškiai geltonos spalvos, ant gobtuvo matyti raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo. Striukės rankovės yra sukarpytos, ant striukės etiketės yra siuvinėtas užrašas „The North Face“ ir nurodytas M dydis. Nugaros pusėje po gobtuvu siuvinėtas užrašas „The North Face“. Ant striukės atšvaitinių detalių nėra. Sportinės kelnės trikotažinės, žalios spalvos, purvinos kelnių klešnės yra perkirptos išilgai. Ant kelnių jokių atšvaitinių detalių nėra (2 t., b. l. 165-173).

Iš 2021 m. gruodžio 15 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas iš PC (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojos gautas vaizdo įrašas. Vaizdo įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini) yra 8 min. 30 sek. trukmės. Matyti, kad yra filmuojamas įvažiavimas į PC (duomenys neskelbtini) aikštelę iš (duomenys neskelbtini) pusės. Ant ekrano nesimato jokių užrašų. Tolumoje matyti šviesoforu reguliuojama sankryža su (duomenys neskelbtini), už jos dalis „Neste“ degalinės. Vaizdas nespalvotas, yra tamsus paros metas, kelio danga šlapia, gatvės apšvietimas įjungtas, matyti, kad (duomenys neskelbtini) važiuojančioms transporto priemonėms dega viršutinis šviesoforo signalas (t. y. raudonas), (duomenys neskelbtini) per sankryžą važiuoja automobiliai. (Nuotrauka Nr. 1). Bus aprašoma tik su eismo įvykiu susijusi informacija.

02:11 matyti, kad (duomenys neskelbtini) važiuojančioms transporto priemonėms dega apatinis (žalias) šviesoforo signalas. Nuo (duomenys neskelbtini) pusės kaire eismo juosta į sankryžą įvažiuoja automobilis (toliau A), sulėtina važiavimo greitį. (duomenys neskelbtini) nuo miesto centro link sankryžos lėtai artėja automobilis (toliau B), kurioje jis yra eismo juostoje nustatyti neįmanoma, kuris prieš sankryžą sustoja. Matyti, kaip šaligatviu ties „Neste“ degaline pastoviu greičiu bėga žmogus (fotolentelėje jis bus žymimas „Ž“), identifikuoti neįmanoma (Nuotrauka Nr. 2).

02:14 matyti, kad automobilis A lėtai rieda, rodydamas kairį posūkio signalą, praleisdamas (duomenys neskelbtini) jam priešpriešais antra arba trečia eismo juosta tiesiai važiuojantį automobilį. (duomenys neskelbtini) nuo miesto centro prieš sankryžą sustojęs automobilis B, jo dešiniame šone ir jam iš paskos stovi dar 2 automobiliai. Visiems automobiliams įjungtos artimosios šviesos. Priešais šias šviesas matyti, kad degant apatiniam (žaliam) šviesoforo signalui per pėsčiųjų perėją per (duomenys neskelbtini) pastoviu greičiu bėga žmogus, kurį apšviečia stovinčių automobilių žibintai (Nuotrauka Nr. 3).

02:16 matyti, kad vos pravažiavus automobiliui C, automobilis A suka į kairę, į (duomenys neskelbtini) link miesto centro, didindamas važiavimo greitį, matyti, kad yra įjungti jo priekiniai artimųjų šviesų ir galiniai gabaritų žibintai. Pradeda mirksėti apatinis (žalias) šviesoforo signalas eismui (duomenys neskelbtini). Per (duomenys neskelbtini) pėsčiųjų perėją pastoviu greičiu bėgantis žmogus yra ties saugumo salelės pradžia, šį žmogų apšviečia automobilio B šviesos (Nuotrauka Nr. 4).

02:18 matyti, kad automobilis A, sukdamas į kairę, važiuoja į (duomenys neskelbtini) ir jo priekinė dalis yra maždaug ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) važiuojamųjų dalių sankirta, jo greitis didėja. Pėsčiasis pastoviu greičiu bėga ir yra arba jau kirtęs saugumo salelę, arba žengiantis iš jos į važiuojamąją kelio dalį, matyti, kad pėsčiasis pastoviu greičiu bėga arčiau savo kairiojo perėjos krašto. Eismui (duomenys neskelbtini) mirksi apatinis (žalias) šviesoforo signalas (Nuotrauka Nr. 5).

02:19 matyti, kad automobilis A jau įsukęs į (duomenys neskelbtini) ir yra ties pėsčiųjų perėjos dešiniu kraštu (pėsčiosios atžvilgiu), automobilio greitis didėja. Pėsčiasis pastoviu greičiu bėga ir yra tiesiai priešais automobilį A, apšviestas jo šviesų, ties pėsčiųjų perėjos kairiu kraštu matyti, kad pėsčiasis, pastebėjęs nestojantį automobilį, žengia žingsnį į kairę. Tuo metu eismui (duomenys neskelbtini) užsidega vidurinis (geltonas) šviesoforo signalas (Nuotrauka Nr. 6).

02:19 automobilis A, didindamas greitį, važiuoja (duomenys neskelbtini) ir jo priekinė dalis yra visiškai priešais pėsčiąjį, kuris, vengdamas susidūrimo, bėga į kairę. Eismui (duomenys neskelbtini) dega vidurinis (geltonas) šviesoforo signalas (Nuotrauka Nr. 7).

02:19 automobilis A priekine dalimi partrenkia pėsčiąją, kuri pakyla į orą virš automobilio A variklio dangčio. Eismui (duomenys neskelbtini) dega vidurinis (geltonas) šviesoforo signalas (Nuotrauka Nr. 8).

02:20 automobilis A, pravažiavęs pėsčiųjų perėją, matyti, kad automobiliui užsidega galiniai stabdžių žibintai (Nuotrauka Nr. 9).

02:21 automobilis A visiškai sustoja, ekrane matyti tik jo galinė dalis (Nuotrauka Nr. 10). (2 t., b. l. 182-191).

Iš 2021 m. gruodžio 16 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas iš degalinės „Neste“ prižiūrėtojos gautas vaizdo įrašas. Vaizdo įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini) paleidžiamas naudojant kompiuterinę programą „Media Palyer Classic“. Įrašas yra 2 min. ir 2 sek. trukmės. Ekrane, kairiame viršutiniame kampe matyti užrašas „11-19-2021 Fri 20:12:00“, t. y. data, savaitės diena (anglų kalbos „Fri“ trumpinys – penktadienis) ir kintantis laikas, prasidedantis nuo 20:12:00. Matyti, kad yra tamsus paros metas, filmuojama degalinės teritorija, ekrano viršuje, dešiniame kampe matyti dalis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos, labiausiai pėsčiųjų perėja per (duomenys neskelbtini). Matyti, kad pėsčiųjų perėja yra neapšviesta. Vaizdas spalvotas. Kitoje pėsčiųjų perėjos pusėje matyti degantis raudonas šviesoforo signalas. Paleidus įrašą eismas vyksta (duomenys neskelbtini) (Nuotrauka Nr. 1).

Fiksuojami tik su eismo įvykiu susiję duomenys. Automobilių (A, B, C) ir pėsčiojo (Ž) žymėjimas susietas su 2021 m. gruodžio 15 d. atlikto vaizdo įrašo iš PC (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu.

20:12:46 matyti, kad pėstiesiems dega žalias šviesoforo signalas. (duomenys neskelbtini) nuo miesto centro kairiame važiuojamosios dalies krašte lėtai važiuoja lengvasis automobilis (B), kurio greitis dar lėtėja. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) pusės matyti atvažiuojantis lengvasis automobilis (C) (Nuotrauka Nr. 1).

20:12:49 matyti, kad automobilis B yra sustojęs priešais pėsčiųjų perėją, jo įjungti priekiniai žibintai. Šaligatviu degalinės pusėje matyti link pėsčiųjų perėjos bėgantis žmogus (Ž), identifikuoti neįmanoma (Nuotrauka Nr. 2).

20:12:52 matyti, kad automobilis B stovi toje pačioje vietoje, už jo lėtai artėja dar vienas automobilis bei šio automobilio dešinėje pusėje matyti taip pat link pėsčiųjų perėjos lėtai artėjantis lengvasis automobilis, kurio šviesos apšviečia (pėsčiajam iš kairės pusės) jau į pėsčiųjų perėją įbėgusį pėsčiąjį (Ž). Tuo metu pėsčiajam dega žalias šviesoforo signalas (Nuotrauka Nr. 3).

20:12:53 matyti, kad automobilis B stovi toje pačioje vietoje, už jo sustojęs dar vienas automobilis, bei šių automobilių dešinėje beveik sustojęs lengvasis automobilis. Automobilio B šviesos apšviečia (pėsčiajam iš kairės pusės) per pėsčiųjų perėją bėgusį pėsčiąjį (Ž). Tuo metu pėsčiajam mirksi (užsidega antrą kartą) žalias šviesoforo signalas (Nuotrauka Nr. 4).

20:12:54 matyti, kad pėsčiojo (Ž) nebeapšviečia automobilio šviesos. Tuo metus pėsčiajam mirksi (užsidega trečią kartą) žalias šviesoforo signalas (Nuotrauka Nr. 5).

20:12:55 matyti, kad pėsčiojo (Ž) neapšviečia automobilio šviesos. Dešinėje pusėje matyti artėjančio link pėsčiųjų perėjos lengvojo automobilio A šviesos. Tuo metus pėsčiajam mirksi (dega trečią kartą) žalias šviesoforo signalas (Nuotrauka Nr. 6).

20:12:55 matyti, kad pėsčiojo (Ž) kojas apšviečia jam iš dešinės pusės važiuojančio lengvojo automobilio A šviesos. Automobilis A artėja link pėsčiųjų perėjos. Tuo metu šviesoforo signalai yra užgesę (Nuotrauka Nr. 7).

20:12:55 pėsčiasis (Ž) yra visiškai priešais automobilio A priekinę dalį, tarp abiejų priekinių žibintų, matyti, kad bėga į kairę pusę, automobilis važiuoja nestabdydamas. Tuo metu dega geltonas šviesoforo signalas (Nuotrauka Nr. 8).

20:12:56 matyti, kad pėsčiasis (Ž) yra užvirtęs ant automobilio A priekinės dalies. Automobilis A važiuoja. Tuo metu dega geltonas šviesoforo signalas (Nuotrauka Nr. 9).

20:12:58 matyti, kad automobilis A sustoja. Ar dega ir nuo kada užsidegė jo stabdžių žibintai, nesimato per vaizdą užstojančius objektus. Pėsčiojo (Ž) nesimato (Nuotrauka Nr. 10) (2 t. b. l. 198-200; 3 t., b. l. 1-6).

Iš 2022 m. vasario 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad papildomai apžiūrėtas iš degalinės „Neste“ prižiūrėtojos gautas vaizdo įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašas paleidžiamas programa „Media player classic“. Šia programa yra techninė galimybė stabdyti vaizdą po vieną kadrą. Šiame įraše per 1 sekundę pasikeičia 20 kadrų. Gauti duomenys lyginami su įvykio vietos ir papildomos įvykio vietos apžiūrose užfiksuotais duomenimis. Suskaičiuota, kad nuo tada, kai mergaitė įbėga nuo šaligatvio į (duomenys neskelbtini) iki smūgio praeina 109 kadrai. (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies plotis iki saugumo salelės yra 14 m, saugumo salelės plotis 3,3 m. Už saugumo salelės mergaitė nubėgo apie 5,1 m (t. y. 3,4 m trečios juostos ir pusę antros juostos, t. y. 1,7 m, ką patvirtina įtariamojo parodymai, įvykio vietoje fiksuota automobilio padėtis bei matomi apgadinimai ant jo). Suskaičiuota, kad iki smūgio mergaitė nubėgo 22,4 m per 109 kadrus. Yra žinoma, kad mergaitė turėjo įžengti iš salelės į gatvę įveikusi 17,3 m (14+3,3).

17,3 --- x , x= (17,3*109) /22,4=84,18 kadro, t. y., mergaitė iš salelės įbėga į važiuojamąją kelio dalį, esant 85 kadrui. Paskutinis mirksintis žalias šviesoforo signalas užsidega 81-ame kadre, o užgęsta 94-ame kadre (nuo tada, kai mergaitė įbėga nuo šaligatvio į (duomenys neskelbtini)), o geltonas šviesoforo signalas, kai praeina 101-as kadras (3 t., b. l. 7-9).

Iš 2022 m. sausio 19 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atlikus vaizdo kokybės pagerinimo veiksmus iš tirti pateiktų vaizdo įrašų atspausdinta 20 vnt. 10x15 cm formato nuotraukų, kuriose geriausiai matosi, kai pėsčioji įžengia į važiuojamąją kelio dalį, kai pėsčiajai užsidega geltonas šviesoforo signalas ir pėsčiosios partrenkimo automobiliu momentas. Papildomai pagerinus abiejuose vaizdo įrašuose užfiksuoto dominančio epizodo vaizdo kokybę, gauti keturi vaizdo įrašai ir skaitmeniniai nuotraukų failai įrašyti į Verbatim DVD+R diską (3 t., b. l. 16-29).

Iš 2022 m. kovo 31 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pėsčioji K. D. buvo partrenkta antroje eismo juostoje, ties šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos viduriu. Tikėtina, kad automobilio Audi A6 Avant greitis partrenkimo metu buvo apie 40 km/h. Pėsčioji per reguliuojamą pėsčiųjų perėją judėjo vidutiniu apie 14,7÷14,5 km/h greičiu. Eismo įvykio mechanizmas buvo toks: automobilio Audi A6 Avant vairuotojas E. A. sankryžoje iš (duomenys neskelbtini) suko į kairę, t. y. į (duomenys neskelbtini). Automobiliui judant kairio posūkio kreive, link šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, automobilio Audi A6 Avant atžvilgiu iš kairės pusės per reguliuojamą pėsčiųjų perėją bėgo pėsčioji K. D. ir automobilis ją partrenkė automobilio priekinės dalies dešine puse, apie 0,6 m atstumu nuo automobilio dešiniojo šono. Pėsčioji buvo partrenkta antroje eismo juostoje, ties šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos viduriu, degant geltonos spalvos pėsčiųjų šviesoforo signalui. Partrenkimo metu pėsčioji buvo bloškiama ant variklio gaubto ir trenkėsi į priekinį stiklą, ties dešinės pusės valytuvu, ir buvo nublokšta į priekį ir į dešinę, žiūrint automobilio Audi A6 Avant judėjimo kryptimi, tikėtina į vietą, kur eismo įvykio vietos plane užfiksuota kraujo dėmė. Automobilis buvo sustabdytas taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Automobiliui Audi A6 Avant praleidus priešpriešais atvažiuojantį automobilį ir pradėjus judėti kairio posūkio kreive, link šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos pėsčioji K. D. jau buvo įžengusi į kelio važiuojamąją dalį ir jau judėjo per šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją. Pėsčioji K. D. iš saugumo salelės į kelio važiuojamąją dalį įžengė mirksint žalios spalvos pėsčiųjų šviesoforo signalui. Automobilio Audi A6 Avant vairuotojas E. A. turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo važiuodamas per sankryžą kairio posūkio kreive link šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos taip, kad sumažindamas greitį arba sustodamas galėtų praleisti tuo metu per reguliuojamą pėsčiųjų perėją judėjusią pėsčiąją K. D.. Automobilio Audi A6 Avant vairuotojo E. A. veiksmai – važiuodamas sankryžoje kairio posūkio kreive link šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos nedavė kelio per šią perėją judėjusiai pėsčiajai K. D. – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Pėsčiosios K. D. veiksmai – bėgo nuo saugumo salelės į kitą kelio važiuojamosios dalies pusę, kai link jos artėjo automobilis Audi A6 Avant, vairuojamas E. A. – techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimui (3 t., b. l. 36-44).

Iš 2022 m. sausio 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. D. nustatyta muštinė žaizda dešiniame paausyje, dešinės pusės momenkaulio - smilkinkaulio (skliauto kaulai) lūžis, nusitęsiantis į kaukolės pamato kaulus, galvos smegenų sumušimas, kas komplikavosi koma, ūminiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, dešinio raktikaulio išorinio galo lūžis, dešinio I-o šonkaulio lūžis, plaučių sumušimas, odos nubrozdinimai abiejose šlaunyse. Pagal medicinos dokumentuose užfiksuotus kūno sužalojimus ir jų lokalizaciją, atsakyti į kurią kūno dalį buvo suduotas pirminis smūgis, nėra galimybės, tačiau nustatyti sužalojimai pagal lokalizaciją dominuoja nukentėjusios dešinėje kūno pusėje. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1, 6.6.2 punktais, K. D. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (3 t., b. l. 48-49).

Iš 2022 m. birželio 8 d. ir 2022 m. liepos 7 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad K. D. 2022 m. kovo 7 d. nustatytas sunkus neįgalumo lygis, galiojantis nuo 2022 m. kovo 7 d. iki 2022 m. liepos 6 d. ((duomenys neskelbtini)) ir pirmojo lygio nuolatinės slaugos poreikis, galiojantis nuo 2022 m. kovo 7 d. iki 2022 m. rugsėjo 6 d. Vertinant asmenis su negalia, vaikams iki 18 metų amžiaus nustatomas neįgalumo lygis, asmenims nuo 18 metų amžiaus (sulaukusiems pilnametystės) iki senatvės pensijos amžiaus sukakties nustatomas darbingumo lygis. K. D. darbingumo lygis nenustatytas, nes suėjus 18 m., dėl darbingumo lygio vertinimo asmens atstovai į NDNT nesikreipė, nes dokumentai darbingumo lygio vertinimui gali būti pateikiami ne anksčiau, nei asmeniui sukanka 18 metų (3 t., b. l. 62-71, 74).

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. A. 2021 m. lapkričio 19 d., apie 20.12 val., (duomenys neskelbtini) šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį Audi A6 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 ir 28 punktų reikalavimus – važiuodamas (duomenys neskelbtini), degant žaliam šviesoforo signalui, ir sankryžoje sukdamas į kairę pusę, į (duomenys neskelbtini), privalėdamas praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį ar prieš pat eismo juostą stovintį pėsčiąjį bei privalėdamas duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios kelio dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalui, to nepadarė, nepraleido per (duomenys neskelbtini) pėsčiųjų perėją degant žaliam šviesoforo signalui jam iš kairės pusės bėgusios pėsčiosios K. D., kuri perbėgusi 4 eismo juostas, nuo saugumo salelės įbėgo į kitą važiuojamosios kelio dalies pusę – į tą, į kurią suko jis mirksint leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui bei ją partrenkė antroje eismo juostoje ties šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos viduriu degant geltonam šviesoforo signalui, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta pėsčiosios K. D.. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Nors teisiamojo posėdžio metu prokurorė ir nukentėjusiosios atstovas prašė kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažinti aplinkybės, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, su tokiu prašymu teismas neturi pagrindo sutikti.

Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai jis pripažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas atlieka pozityvius veiksmus – stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų, kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo ir kt.

Nors iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis E. A. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, gailisi, atsiprašė tame teisiamajame posėdyje dalyvavusios nukentėjusiosios K. D.. Be to, tiek iš kaltinamojo parodymų, duotų 2022 m. gegužės 12 d. įtariamojo apklausos metu, tiek ir iš jo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad E. A. po eismo įvykio telefonu kelis kartus bendravo su nukentėjusiosios mama, atsiprašė, siūlė tiek finansinę, tiek bet kokią kitą pagalbą, tačiau jos buvo atsisakyta, o vėliau nukentėjusiosios mama visai nebekėlė telefono ragelio. Teismo vertinimu, tokie kaltinamojo veiksmai rodo, kad jis savo kaltę tikrai pripažino ir dėl to, kas įvyko, nuoširdžiai gailisi. Visos šios aptartos aplinkybės leidžia daryti teismui išvadą, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl civilinio ieškinio ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro prašymo nepripažinti civiliniu atsakovu

Nukentėjusioji K. D. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuris buvo patikslintas teisiamojo posėdžio metu, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, žalą prašydama priteisti solidariai iš kaltinamojo E. A. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuras).

Tuo tarpu teisme net du kartus buvo gautas Biuro prašymas šioje byloje atsisakyti pripažinti Biurą civiliniu atsakovu, nes nukentėjusioji žalą priteisti ir iš kaltinamojo. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos Biuras civiliniu atsakovu buvo pripažintas dar ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 2 d. vyriausiosios tyrėjos R. M. nutarimu (2 t., b. l. 126-128). Šiuo atveju Biuro įtraukimas į bylą civiliniu atsakovu atitinka tiek BPK, tiek ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatas ir yra teisėtas bei pagrįstas. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 111 straipsnio 1 dalis numato, kad civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Asmuo įtraukiamas į bylą kaip civilinis atsakovas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims ir tais atvejais, kai kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Tai reiškia, kad Biuras tokiu atveju yra BPK 111 straipsnyje numatyta įstaiga, atsakanti už nusikalstama veika kaltinamo asmens padarytą žalą. TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalyje numatyta nukentėjusiojo asmens teisė spręsti, kam pareikšti pretenzijas dėl žalos atlyginimo: nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui, tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę, jo atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui. TPVCAPDĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jei atsakingam draudikui ar Biurui išmokėjus išmoką atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad žala viršija draudimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką, kad jis atlygintų likusią žalos dalį. Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. TPVCAPDĮ 13 straipsnio 3 dalies nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos, nes nukentėjusioji šioje byloje civilinio ieškinio niekam kitam, išskyrus nusikaltimą padariusį asmenį ir Biurą, pareiškusi nėra ir nebuvo.

Esant tokioms aplinkybėms, taip pat vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-942/2017, kurioje buvo spręstas iš esmės analogiškas klausimas, teismas sprendžia, kad šiuo atveju Biuras civiliniu atsakovu į bylą įtrauktas pagrįstai ir naikinti šio statuso nėra jokio teisinio pagrindo.

Patikslintame civiliniame ieškinyje nukentėjusioji K. D. nurodo, kad dėl eismo įvykio patyrė 1105,64 Eur dydžio turtinę žalą. Nukentėjusioji teigia, kad šią žalą sudaro sumos dėl eismo įvykio metu sugadintų ausinių, drabužių, išlaidos medicininėms priemonėms įsigyti, taip pat kelionės išlaidos iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal. Teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti iš dalies ir pačiai nukentėjusiajai K. D. priteisti tik žalą, susijusią su eismo įvykio metu sugadintais jos asmeniniais daiktais, t. y. 14,99 Eur vertės sportinėmis kelnėmis, 74 Eur vertės striuke, 62 Eur vertės laisvalaikio batais bei 10,49 Eur vertės ausinėmis (1 t., b. l. 133-136), iš viso 161,48 Eur. Šios išlaidos, teismo vertinimu, yra protingos bei pagrįstos. Atsižvelgiant į tai, kad E. A. žalą padarė naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, 161,48 Eur dydžio turtinė žala nukentėjusiajai K. D. priteistina iš Biuro.

Tuo tarpu visas kitas išlaidas, susijusias su nukentėjusiosios gydymu, slaugymu bei kelionės išlaidas pas nukentėjusiąją, kaip nustatyta teisiamojo posėdžio metu, patyrė ne pati nukentėjusioji K. D., o jos mama L. S., kuri teisme apklausiama liudytoja patvirtino, kad už visa tai ji mokėjo iš savo, bet ne iš tuo metu dar nepilnametės nukentėjusiosios K. D. asmeninių lėšų. Taigi atsižvelgiant į tai, kad L. S. šioje byloje nebuvo pripažinta nei nukentėjusiąją, nei civiline ieškove, jos patirtų išlaidų šioje byloje priteisti teismas neturi teisinio pagrindo nei nukentėjusiajai K. D., nei L. S., tačiau L. S. dėl šių išlaidų atlyginimo turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Esant tokioms aplinkybėms civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo likusioje dalyje paliktinas nenagrinėtas.

Nukentėjusioji K. D. prašo iš kaltinamojo ir Biuro priteisti 200 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-397/2012).

Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Bylos duomenys patvirtina, kad eismo įvykio metu K. D. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai – jai nustatyta muštinė žaizda dešiniame paausyje, dešinės pusės momenkaulio-smilkinkaulio (skliauto kaulai) lūžis, nusitęsiantis į kaukolės pamato kaulus, galvos smegenų sumušimas, kas komplikavosi koma, ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, dešinio raktikaulio išorinio galo lūžis, dešinio I-o šonkaulio lūžis, plaučių sumušimas, odos nubrozdinimai abiejose šlaunyse. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji K. D. paaiškino, kad eismo įvykio metu patyrė daugybę sužalojimų. Dėl sužalojimų buvo panirusi į komą, todėl nepamena, kiek laiko praleido ligoninėje, bet žino, kad ten buvo gana ilgai. Buvo operuota, todėl liko randų ant kaklo, kojų, pilvo, taip pat galvoje. Po to, kai atsigavo po komos, judėti galėjo tik vežimėlio pagalba, negalėjo kalbėti. Sunkiai girdi ta ausimi, į kurią patyrė smūgį. Dėl sužalojimų ausyje ir gerklėje sunkiau kalbėti. Iki dabar negali daug vaikščioti, rankose jaučia skausmus. Paėjusi vos kelias minutes kojose, pėdoje pradeda jausti skausmą, kojoje ir dabar yra žaizdų. Rankoje yra sudėti sutvirtinimai, dėl ko sunku ją valdyti. Sutvirtinimus iš rankos reikės šalinti. Dėl paskirto gydymo kasdien tenka gerti vaistus. Po gydymo ligoninėje buvo paskirta reabilitacija (duomenys neskelbtini), o dabar reabilitacijos procedūros atliekamos (duomenys neskelbtini), procedūras lanko kasdien. Dėl patirtų sužalojimų stipriai sutriko atmintis. Iki sužalojimo sveikatos problemų neturėjo, buvo sportuojanti, dalyvaudavo varžybose, o dabar to daryti nebegali. Patirti sužalojimai labai pakeitė gyvenimą, nes sunku judėti, su buvusiais draugais nebebendrauja, nes dabar mokosi jau net ne savo klasėje. Dėl patirtos traumos praleido visus mokslo metus – dabar turėtų būti 12 klasėje, bet lanko tik 11 klasę. O ir klasėje būna ne bendrame sraute, o bendrauja tik su mokytoja. Mokosi pagal adaptuotą programą. Bendravimas tapo ribotas. Tenka lankytis pas psichologus. Nuolat jaučia fizinius skausmus rankose, kojose, nugaroje. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusiajai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo atlikta ne viena sudėtinga operacija, ji ilgą laiką buvo gydyta (duomenys neskelbtini) ir išrašyta tik 2022 m. birželio 23 d. Nukentėjusiajai buvo nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taip pat pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Gydymas vis dar yra tęsiamas (1 t., b. l. 113-132, 158-165; 2 t., b. l. 53-102; 4 t., b. l. 25, 47-53, 89). Į bylą pateikti duomenys patvirtina ir tai, kad iki tiriamo eismo įvykio nukentėjusioji K. D. aktyviai sportavo (1 t., b. l. 172-200; 2 t., b. l. 1-50). Iš viso to, kas yra pateikta į bylą, taip pat iš pačios nukentėjusiosios K. D. parodymų matyti, kad dėl eismo įvykio ir jo metu patirtų stiprių sužalojimų nukentėjusioji patyrė labai didelių nepatogumų, jos gyvenimo kokybė kardinaliai suprastėjo, ji negali ir greičiausiai niekada nebegalės gyventi pilnaverčio gyvenimo, kadangi jai reikalinga nuolatinė pagalba ir ilgas gydymas, dėl to ji neabejotinai to turi teisę reikalauti satisfakcijos.

Pagal susiformavusią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017, 2K-252-697/2020). Taigi įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, kad nukentėjusioji jau yra ištvėrusi ne vieną operaciją ir jų dar bus ir ateityje, kad iki šiol jaučia eismo įvykio pasekmes sveikatai, nuolatinius skausmus, kad iš esmės girdi tik viena ausimi, kad stipriai sužalota jos koja ir ji eidama šlubčioja, kas tokio jauno amžiaus merginai yra ypatingai skaudu, kad po eismo įvykio patyrė tokius stiprius atminties sutrikimus, kurie trukdo tiek pilnavertiškai mokytis, tiek ir gyventi, kad iš esmės nėra jokių garantijų, jog nukentėjusioji ateityje visiškai pasveiks ir galės gyventi pilnavertį bei savarankišką suaugusio žmogaus gyvenimą, kad jai yra reikalinga nuolatinė kito žmogaus pagalba, kad eismo įvykio metu labai jauno amžiaus merginai buvo sukeltos be galo skaudžios ir iš dalies negrįžtamos pasekmės sveikatai, kurias K. D. teks kęsti visą likusį gyvenimą, teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas nukentėjusiajai K. D. priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, tokia suma neturtinei žalai atlyginti yra reali, teisinga, sąžininga ir protinga. Atsižvelgiant į tai, kad E. A. žalą padarė naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, 30 000 Eur dydžio neturtinė žala nukentėjusiajai K. D. priteistina iš Biuro. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Šiuo atveju nors žala yra priteistina iš Biuro, tačiau Biuras ateityje turės regreso teisę šį žalos atlyginimą išsiieškoti iš kaltinamojo E. A., todėl svarbu įvertinti tai, kad kaltinamasis dar yra gana jauno amžiaus, darbingas, turintis nuosavą verslą asmuo, esant reikalui galintis susirasti dar ir kitą darbą, kuriame mokamas darbo užmokestis bus didesnis nei šiuo metu gaunamos 1000 Eur dydžio mėnesinės pajamos, be to, kaltinamasis turi nekilnojamojo turto ir savo vardu registruotų transporto priemonių. Taigi įvertinus visa tai darytina išvada, kad 30 000 Eur nėra neproporcingai didelė ir neįmanoma atlyginti suma.

Nukentėjusioji K. D. taip pat prašo priteisti jai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą neturtinę žalą nuo eismo įvykio (žalos padarymo) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Šis nukentėjusiosios prašymas taip pat iš tenkintinas iš dalies. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plenarinės sesijos kasacinėje nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 yra aiškia pasisakęs, kad baudžiamojo proceso metu negali būti nustatyta nuteistojo ar už jo padarytą žalą atsakingo asmens pareiga atlyginti padarytą žalą nuo momento, kai dar nebuvo įrodytas šią žalą padariusio asmens kaltumas ir neįsiteisėjo jo kaltumą patvirtinantis teismo nuosprendis. Tokios pareigos nustatymas ir procesinių palūkanų priteisimas nuo tokio momento nesiderina su kalto asmens atsakomybės ir nekaltumo prezumpcijos principais, taip pat su įrodinėjimo standartais baudžiamajame procese. <...> teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Taigi remiantis šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistų turtinių žalų sumų priteistinos iš civilinio atsakovo, t. y. Biuro, nukentėjusiosios naudai, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško neturtinės žalos atlyginimo dienos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamosios asmenybę, kitas . Kaltinamasis įvykdė neatsargų baigtą nusikaltimą, kaltę pripažino visiškai, yra laikomas neteistu (3 t., b. l. 80-83, 88-98), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 99-108), dirba (3 t., b. l. 109-111), į psichikos sveikatos centro apskaitą neįrašytas, priklausomybės ligų kabinete neregistruotas (3 t., b. l. 114-115). Atsižvelgdamas į šias išdėstytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, taip pat į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkiančių aplinkybių nebuvimą, į kitas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina ne prokurorės prašyta arešto bausmė, o baudos bausmė, kurios dydis nustatytinas didesnis nei minimalus. Skirdamas kaltinamajam baudos bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad E. A. kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, kaltinamasis dėjo pastangas susisiekti su nukentėjusiosios mama ir padėti nukentėjusiajai tiek fiziškai, tiek ir finansiškai, bet to padaryti negalėjo, jo pagalbos buvo atsisakyta, be to, E. A. yra laikomas teisiamu pirmą kartą, dirba.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir dėl to byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Prokurorė prašė kaltinamajam kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams. BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis sukėlė skaudų eismo įvykį, per kurį tuo metu dar nepilnametė nukentėjusioji buvo sunkiai sužeista, kad kaltinamasis yra ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, susijusius su pėsčiųjų saugumu ir nėra itin drausmingas vairuotojas, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, daro išvadą, kad šiuo atveju kaltinamajam yra pagrindas skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones. Tačiau įvertinus tai, kad kaltinamojo darbo pobūdis yra susijęs su transporto priemonių vairavimu, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, kad kaltinamasis vairavo blaivus, taip pat siekiant neužkirsti kelio kaltinamajam ateityje atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytinas trumpesnis nei prašė prokurorė, t. y. 1 metams.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo pradėjimo vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos, suteiktos nukentėjusiajai K. D., išlaidų bendros 489,12 Eur sumos pripažinimo proceso išlaidomis ir priteisimo. Šios išlaidos yra pagrįstos, todėl jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos ir kaltinamojo E. A. (BPK 103 straipsnis, 106 straipsnis).

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo E. A. išieškotinos 17,92 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. A. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir skirti jam 90 MGL (4500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, E. A. paskiriant galutinę bausmę – 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Paskirtą baudą sumokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas Luminor, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos bankas (įmokos kodas 6801). Išaiškinti, kad nurodytu laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, E. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo pradėjimo vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Nukentėjusiosios K. D. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir nukentėjusiosios K. D. naudai iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteisti 161,48 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą 48 ct) turtinei žalai atlyginti. Kitą ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą, išaiškinant, kad L. S. dėl patirtos žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiosios K. D. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir nukentėjusiosios K. D. naudai iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteisti 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą atlyginti 30 000 Eur (trisdešimties tūkstančių eurų) neturtinę žalą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Išieškoti valstybės naudai iš E. A. 489,12 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 12 ct) proceso išlaidų už nukentėjusiajai K. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Išieškoti iš E. A. 17,92 Eur (septyniolika eurų 92 ct) proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.