Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis, 1-415-1083/2023

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-10-17
Bylos Nr.: 1-415-1083/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-41195-2022-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Marius Jankauskas
Civilinis ieškovas: V. K., S. Z., L. K., J. N.
Nukentėjusysis: A. R.
Kaltinamasis: I. G.
Advokatai: Arnoldas Šukaitis, Mykolas Alekna

Kategorijos

1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)

Byla Nr. 1-415-1083/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41195-2022-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2.; 1.2.25.4.2.4.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2. (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 17 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas,sekretoriaujant Laurai Levickienei,dalyvaujant: prokurorei Gražinai Petrulytei,

nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms V. K., S. Z., L. K. ir jų atstovui advokatui Arvydui Aleknai,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. N. bei jos atstovui advokato padėjėjui Mykolui Aleknai,

nukentėjusiajai A. R.,civilinio atsakovo AB (duomenys neskelbtini) atstovei I. K.,kaltinamajam I. G., jo gynėjui advokatui Arnoldui Šukaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis bendrovės (duomenys neskelbtini) filiale techniniu konsultantu, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. I. G. 2022 m. spalio 29 d. apie 11.05 val. Panevėžio rajone, kelio Kavarskas-Taujėnai-Vadokliai-Ramygala (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 154 punkto reikalavimus – šalutiniu keliu Velžys-Jotainiai-Pagiriai-Šėta artėdamas prie nelygiareikšmių kelių sankryžos ir privalėdamas duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, įvažiuodamas į nereguliuojamą kelių sankryžą iš šalutinio kelio nepraleido jam iš dešinės pusės pagrindiniu keliu Kavarskas-Taujėnai-Vadokliai-Ramygala važiavusio automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su tempiama priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo S. K. ir su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Opel Zafira“ keleivės A. G. sveikata (nustatyti krūtinkaulio ir krūtinės antro slankstelio keterinės ataugos lūžiai), buvo sužalotas ir nuo gautų sužalojimų 2022 m. spalio 29 d. 15.58 val. mirė automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas S. K. (nustatytos kraujosruvos krūtinės minkštuose audiniuose, abipusiai šonkaulių lūžiai, krūtinkaulio lūžis, stuburo krūtininės apatinės dalies lūžis su abipusiais pasieninės krūtinplėvės plyšimais, kraujosruva tarpuplaučio minkštuose audiniuose, abiejų plaučių įplyšimai, muštinės žaizdos kairės ausies kaušelyje, apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, kairėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, abiejuose keliuose, abiejų šlaunikaulių apatinių galų ir kairio kelio srities kaulų skeveldriniai lūžiai; krūtinės sumušimas (kraujosruvos krūtinės minkštuosiuose audiniuose, abipusiai šonkaulių lūžiai, krūtinkaulio lūžis, stuburo krūtinės apatinės dalies lūžis su abipusiais pasieninės krūtinplėvės plyšimais, kraujosruva tarpuplaučio minkštuosiuose audiniuose, abiejų plaučių įplyšimai) komplikavosi vidiniu kraujavimu į krūtinės ertmes, hipovoleminiu šoku, koma).

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. G. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. spalio 29 d. apie 10.30 val. iš Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) išvažiavo į Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) kapines. Važiavo savo automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su juo važiavo jo mama A. G. ir teta S. B.. Mama sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o teta sėdėjo galinės keleivio sėdynės dešinėje pusėje. Visi trys buvo prisisegę saugos diržus. Jo (kaltinamojo) savijauta buvo gera, jis buvo pailsėjęs, buvo blaivus. Eismo sąlygos buvo prastos – buvo darganotas oras, krito rūkas, buvo smulki dargana, kelio danga buvo šlapia, dangus buvo pilkas, apsiniaukęs. Važiavo neviršydamas leistino maksimalaus greičio. Važiavo pro (duomenys neskelbtini) kaimą, pro (duomenys neskelbtini) kaimą, galimai keliu Velžys-Jotainiai-Pagiriai-Šėta. Šiuo keliu yra važiavęs gal tik 3 kartus, paskutinį kartą juo važiavo prieš daug metų. Kelionė iki eismo įvykio truko apie 30 minučių. Artėdamas prie sankryžos su pagrindiniu keliu nuo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (pagrindiniu keliu Kavarskas-Taujėnai-Vadokliai-Ramygala) jokių kliūčių nepastebėjo. Kelių ženklinimas neįpareigojo jo sustoti, todėl sumažinęs greitį ir įsitikinęs, kad sankryžą kirsti bus saugu, įvažiavo į sankryžą. Įvažiavęs į sankryžą pamatė jam iš dešinės pusės pagrindiniu keliu atvažiuojantį automobilį. Siekdamas išvengti susidūrimo pasuko vairą į dešinę pusę, nes norėjo spėti užsukti savo automobilį prieš pagrindiniu keliu važiavusį automobilį, bet nespėjo ir įvyko susidūrimas. Po susidūrimo pirmiausia įsitikino, kad mamai ir tetai nieko nenutiko, tada nubėgo prie kito automobilio pasižiūrėti, ar viskas gerai. Pamatė automobilyje sėdintį vyriškį, kuris buvo gyvas ir sunkiai kvėpavo. Nukentėjusiojo automobilio vairo toje vietoje, kur jis turėtų būti, nebuvo. Nukentėjusiojo automobilyje buvo išsiskleidusi keleivio pusės saugos oro pagalvė, o daugiau saugos oro pagalvių išsiskleidusių nematė. Tuomet grįžo prie savo automobilio ir dėkle neradęs savo telefono mamos telefonu iškvietė pagalbą. Tada paprašė mamos ir tetos skubiai išlipti iš automobilio, padėjo joms atidaryti duris. Po to vėl sugrįžo prie nukentėjusiojo tam, kad jis nejudėtų ir neiškristų iš automobilio. Nukentėjusysis buvo sąmoningas, jis norėjo atsisėsti, išlipti iš automobilio, sakė, kad jam nepatogu, skauda, jis judėjo. Jis (kaltinamasis) žinojo, kad sužeisto žmogaus negalima judinti, todėl atsistojo tarp durų bei automobilio ir įsirėmęs laikė nukentėjusįjį, neleido jam išlipti. Tuo metu, kai laikė nukentėjusįjį, pastarasis nebuvo prisisegęs saugos diržo, jis slydo iš automobilio. Tuo metu prie jų privažiavo kitas automobilis, atėjo vyras, kuris klausinėjo kuo padėti ir ką daryti. Jis (vyras) padėjo laikyti nukentėjusįjį, o jis (kaltinamasis) nuėjo truputį toliau, nes jam labai skaudėjo nugarą (vėliau paaiškėjo, kad jam lūžo stuburo slankstelis). Po to į įvykio vietą atvyko daugiau žmonių, policijos pareigūnai ir medikai. Suprato, kad į įvykio vietą buvo atvykusi nukentėjusiojo sutuoktinė ir viena iš dukrų. Po įvykio, iš policijos pažymos sužinojo žuvusiojo vardą ir pavardę, pagal tai socialiniuose tinkluose surado žuvusiojo sutuoktinę ir vieną iš dukrų. Parašė joms socialiniame tinkle per programą „Messenger“ žinutes, pareiškė užuojautą ir atsiprašė, paklausė, ar galėtų joms paskambinti. Gavęs telefono numerį paskambino, atsiliepė vaikinas, kuris pasakė, kad mama šiuo metu negali kalbėti ir galbūt norės su juo (kaltinamuoju) pabendrauti po laidotuvių. Dar kartą perdavė užuojautą ir pasakė, kad padės kuo galės, kad draudimas viską kompensuos. Kitų žuvusiojo dukrų kontaktų nerado. Daugiau su nukentėjusiomis nebendravo, nes suprato, kad jų šeimoje įvyko tragedija, jo (kaltinamojo) šeimoje taip pat, kad nukentėjusiosios galbūt nenori, kad jis (kaltinamasis) bendrautų su jomis. Savo tokį neapdairų poelgį vertina neigiamai, supranta, kad neatsargiai atėmė gyvybę žmogui. Dėl to nuoširdžiai gailisi, jaučia didžiulę kaltę ir atsiprašo nukentėjusiųjų. Vairuoja jau 27 metus, baustas labai mažai kartų, paskutinį kartą prieš 3 metus. Sutinka, kad padarė nukentėjusiosioms tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Jo šeimos bendros pajamos per mėnesį yra apie 4000 eurų, šeimoje auga 2 nepilnametės dukros, taip pat rūpinasi savo 2 dukromis iš pirmosios santuokos, turi turtinių įsipareigojimų. Santykiai su sutuoktine yra puikūs, jie pasitiki vienas kitu, sutuoktinės nuomonė jam yra reikšminga, visus sprendimus šeimoje jiedu priima kartu. Apie aptariamą įvykį sutuoktinei pranešė iškart po įvykio, kai iškvietė pagalbą. Palaiko prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis I. G. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei kaltinamojo gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.3.1. nukentėjusiosios V. K. parodymais apie tai, kad S. K. buvo jos sutuoktinis, su kuriuo pragyveno bendrai apie 28 metus. Susituokę apie 8 metus. Susilaukė su juo keturių dukrų, kurios visos jau yra pilnametės. 2022 m. spalio 29 d., šeštadienį, sutuoktinis ryte iš namų išvažiavo dukros S. Z. automobiliu „Mercedes Benz“. Prie to automobilio buvo prikabinta priekaba, kuri priklausė Z. S.. Priekaboje buvo sukrautos antrinės atliekos, kurias reikėjo priduoti į antrinės žaliavos surinkimo punktą, esantį (duomenys neskelbtini) miestelyje. Sutuoktinis tą dieną išvažiavo vienas, prieš 10 val. Būdamas (duomenys neskelbtini) sutuoktinis jai paskambino telefonu, pasakė, kad jau grįžta namo. Maždaug po 11.20 val. jai paskambino dukra S. ir paklausė, ar tėtis namuose, nes automobiliu „Mercedes Benz“ įvyko avarija, jai apie tai pranešė draugas. Ji dukrai pasakė, kad turėjo jau grįžti, bet dar negrįžo. Tada dukra dar kartą jai paskambino maždaug po kokių 3 minučių ir liepė rengtis, nes važiuos į įvykio vietą. Dukra atvažiavo savo vyro automobiliu ir ją paėmė iš namų. Jos važiavo į įvykio vietą maždaug 3 km link (duomenys neskelbtini). Po 11.30 val. jos jau buvo įvykio vietoje, matė, kad jau yra atvykęs greitosios medicinos pagalbos automobilis, policijos ekipažas. Medikai iš automobilio iškėlinėjo jos sutuoktinį. Ji matė, kad dukros automobilis yra sudaužytas, priekaba nustumta nuo automobilio. Ji tuo metu buvo šoke, pasimetusi, jai buvo labai baisu, matė, kad jos sutuoktinio kojos yra sulūžusios, nes jos tiesiog „kabaliavo“. Ar sutuoktinis matė ją, ji negali pasakyti, jo akys buvo atmerktos, tačiau nepastebėjo, ar jis pamatė ją. Ji su juo įvykio vietoje nekalbėjo. Medikai prie sutuoktinio jai neleido prieiti, iš karto ją atstūmė, duodami suprasti, kad jie nori suteikti S. K. medicininę pagalbą. Sutuoktinis medikų automobilyje buvo tikrai ilgai, virš 20 minučių tikrai stovėjo greitosios automobilis. Ar S. K. kažką kalbėjo medikams, ji negirdėjo. Medikų paklausė apie sutuoktinio būklę, jie atsakė, kad nesijaudintų, viskas bus tvarkoje. Tada ji su dukra pradėjo ieškoti, kas išveš sudaužytą automobilį ir priekabą. Su greitosios medicininės pagalbos automobiliu, kuriame buvo sutuoktinis, jos nevažiavo, nes medikai liepė pirma paskambinti į priėmimo skyrių. Ji pradėjo nuolat skambinti ir apie 15 val. pasakė, kad vyrą ištiko klinikinė mirtis, prasidėjo vidinis kraujavimas. Pasakė, kad paskambintų po dviejų valandų, tačiau 16.40 val. sulaukė iš ligoninės skambučio ir jai pasakė, kad sutuoktinis mirė. Kaltininkas su ja susisiekė tik po 3 dienų ir tai tik parašęs per „Messenger“ programėlę. Ji jam nieko nerašė, į jo atsiųstą žinutę parašė sūnus, kuris nurodė savo telefono numerį. Kaltininkas bendravo su sūnumi, pasakė, kad per vėlai pastebėjo, kad čia yra žmoniška klaida, kad jokio greičio nebuvo. Daugiau iš to kaltininko jokio asmeninio atsiprašymo nebuvo, sutuoktinio laidotuvėse jis nedalyvavo, jokios pagalbos nepasiūlė. Tas kaltininkas tik pasakė, kad jei ji norės, tai tada gali jam skambinti. Ji jam neturi dėl ko skambinti, neturi ko jam pasakyti, jis pats turėtų atsiprašyti ir pareikšti užuojautą. Dėl sutuoktinio staigios mirties ji patyrė didelę netektį, iki šiol jaučia tuštumą, ilgus metus kartu dirbo, kartu vyko į darbą ir iš jo, jis buvo sveikas, darbingas žmogus, kuris nudirbdavo vyriškus ūkiškus darbus. Dėl įvykusio įvykio labai išgyvena, vartoja antidepresantus, kuriuos skyrė gydytojas. Paskutiniu metu kartu gyveno ir dukra L. K., kuri šiais metais pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) kolegijoje. Sutuoktinis ją rėmė finansiškai. Žuvusysis buvo savo vardu paėmęs kreditą 15 tūkstančių eurų, kurį iki mirties mokėjo, o dabar jai tai tapo didelė našta tą kreditą mokėti (3 t., 7–11 b. l.);

2.3.2. nukentėjusiosios S. Z. parodymais apie tai, kad S. K. buvo jos tėtis. Ji jam leido naudotis savo automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio 29 d. ji žinojo, kad tėtis ryte važiuos jos automobiliu į (duomenys neskelbtini) priduoti antrines atliekas. Buvo net sutarta, kad tą dieną, kai grįš iš (duomenys neskelbtini), jis atvyks pas ją į namus sutvarkyti kriauklę, nes jis gerai mokėjo tvarkyti santechniką, elektrą. Tėtis buvo baigęs politechnikumą, turėjo elektriko specialybę, o po to baigė santechnikos specialybę. Tėtis jai padėdavo tvarkytis namuose, nes ji, nors ir turi sutuoktinį, tačiau šis nuolatos dirba užsienyje. Tą dieną, po 11.22 val. sulaukė telefoninio skambučio iš vaiko krikštatėvio, kuris pasakė, kad įvyko baisi avarija su automobiliu „Mercedes Benz“. Pasakė, kad avarija įvyko „ant (duomenys neskelbtini) sankryžos“. Ją iš karto ištiko šokas ir palikusi savo mažametį sūnų pas kaimynę sėdo į sutuoktinio automobilį ir, paskambinusi mamai bei paklaususi, kur yra tėtis, sužinojusi, kad tėčio nėra namuose, iš karto įtarė, kad į eismo įvykį pateko būtent jos tėtis. Nuvažiavo iš pradžių viena į įvykio vietą. Ten buvo daug žmonių, iš kurių ji vieną pažinojo, tai A. T., kuris dirba ugniagesiu. Jis suteikinėjo pirmąją pagalbą tėčiui. Tuo metu greitosios medicininės pagalbos ekipažo ir policijos pareigūnų nebuvo. A. T. pasakė, kad jos tėtis yra sąmoningas, bet prie jo jos neprileido. Ji tada paskambino mamai ir pranešė, kad tėtis pateko į avariją ir kad rengtųsi, ji atvažiuoja. Atvažiavusi pas mamą, ją paėmė ir vėl greitai važiavo atgal. Kai atvyko, jau buvo atvykusios gelbėjimo tarnybos – greitoji medicininė pagalba ir policijos pareigūnai. Ten būnant jų neprileido prie tėčio. Ji matė tėtį ir mašinoje, ir kai jį medikai kėlė į savo greitosios medicininės pagalbos automobilį. Matė, kad tėčio kojos nevaldomos, tiesiog tabalavosi. Ant veido taip pat matė, kad jis kruvinas. Jai labai sunku iki šiol, vis dar negali priprasti, kad tėčio nebėra. Kiekvieną dieną eina į kapines jį lankyti. Tėtis labai gerai sutarė su jos mažamečiu sūnumi L., kuris po tėčio mirties pradėjo neramiai miegoti, vis klausia, kur senelis, dėl savo mažametystės nesuvokia, kad jis yra miręs. Jos automobilis po šio eismo įvykio visiškai sudaužytas, nebepataisomas. Jis saugomas pas mamą namuose, kieme. Jai yra išaiškinta, kad dėl turtinės ir neturtinės žalos turi kreiptis į draudimo bendrovę. Dėl šio įvykio ji patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. 2022 m. lapkričio 1 d. iš kaltinamojo I. G. per „Messenger“ programėlę gavo žinutę, kurioje jis pareiškė užuojautą dėl tėčio mirties. Į tą žinutę nieko neatsakė. Asmeniškai su I. G. nebendravo, nei jis su ja nesusisiekė, nei ji su juo nori susisiekti (3 t., 36–37, 38 b. l.);

2.3.3. nukentėjusiosios J. N. parodymais apie tai, kad ji yra žuvusiojo S. K. dukra. Ji su tėvais negyvena kartu, jau 4 metus gyvena atskirai, tačiau ji dažnai atvažiuodavo į svečius ir nuolat palaikė ryšius. Tėtis jai padėdavo buityje, nesenai ji remontavosi savo butą, tai jis jai padėjo atlikti remonto darbus, išvedžiojo elektrą, atliko apdailos darbus ir šiaip jis kartais finansiškai paremdavo. Tėtis iki mirties buvo darbingas ir dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Ji su tėčiu sutarė labai gerai, artimai bendravo. Apie tėčio žūtį jai pranešė šeimos nariai. Ji prieš tėčio žūtį laukėsi vaikelio, buvo antras mėnuo, o kai sužinojo, kad tėtis mirė, jai įvyko persileidimas. Jai tai buvo antras nėštumas. Pirmas vaikas gimė prieš tris metus. Jai iki dabar vis dar sunku susitaikyti su tėčio netektimi, labai liūdi, nuolat lanko kapines. Tai buvo labai netikėta, nes iki to laiko tėtis buvo sveikas, jokiomis ligomis nesirgo. Ji labai ilgisi tėčio. Dėl šio įvykio ji patyrė ne tik moralinę, bet ir materialinę žalą, nes mokėjo laidojimo išlaidas virš 2000 eurų. Kaltininkas asmeniškai jos neatsiprašė, tik žino, kad jis iš karto po įvykio mamai ir sesei S. per „Messenger“ programėlę parašė atsiprašymą. Dar jis kalbėjosi telefonu su broliu M. ir pranešė, kad apgailestauja dėl įvykusio eismo įvykio. Daugiau iš jo jokių žinių. Kaltininko advokatas taip pat nebuvo susisiekęs su ja ar jos šeimos nariais (3 t., 64–65 b. l.);

2.3.4. nukentėjusiosios L. K. parodymais apie tai, kad ji yra žuvusiojo S. K. dukra. Ji mokosi Kaune, studijuoja kolegijoje, (duomenys neskeltini) kurse ir ten nuomojasi butą, tačiau registruota yra pas tėvus. Dažnai grįžta aplankyti mamą ir kai buvo gyvas, tėtį. Apie tėčio žūtį jai pranešė sesuo S. Z., ji (liudytoja) tuo metu buvo Kaune. Tądien, t. y. 2022 m. spalio 29 d. vakare ji atostogoms turėjo išvykti į Vokietiją, tačiau tėčiui mirus, jas reikėjo atšaukti. Į Vokietiją turėjo važiuoti automobiliu. Bilietų nepirko. Ji tą dieną grįžo namo pas mamą. Ji tik tą dieną sumokėjo už kurą, kai važiavo pas mamą. Kai tėtis buvo gyvas, tai jis ją visiškai išlaikė, jis labai norėjo, kad ji baigtų studijas. Tėtis ją finansiškai išlaikė – mokėjo nuomą už butą, komunalinius mokesčius, duodavo pinigų maistui, kanceliarinėms prekėms. Tėtis kiekvieną mėnesį duodavo jai nuo 500 iki 700 eurų. Mirus tėčiui, mama jai negali tiek skirti, nes mama pati turi mokėti vartojimo kredito paskolą. Ji pati dabar galvoja imti studentišką paskolą, bei šiuo metu jai kažkiek padeda broliai ir sesės. Ji su tėčiu labai gerai sutarė, jis labai džiaugėsi, kad ji mokosi, kadangi vienintelė iš jo vaikų ji siekė mokslų, todėl tėtis ją lepino ir negailėjo pinigų. Labai norėjo, kad ji baigtų kolegiją ir įgytų apskaitininkės specialybę. Jai buvo didelis šokas netekus tėčio, juo labiau, kad jis buvo sveikas ir darbingas žmogus. Iki šiol jai jo labai trūksta, nes visada, jei tik ką nors reikėdavo patvarkyti bute, tai visada atvažiuodavo ir sutvarkydavo. Jai buvo labai sunku dalyvauti tėčio laidotuvėse, gėrė raminamuosius vaistus, jai buvo sunku susikaupti moksle ir šiaip, labai sunku grįžti į namus, nes juose jaučia tuštumą. Labai sunku buvo per šventes – Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas. Tokias šventes visada švęsdavo kartu su tėvais, o šias šventes sutiko prie tėčio kapo. Dėl šio įvykio jai buvo padaryta moralinė žala (3 t., 84–85 b. l.);

2.3.5. nukentėjusiosios A. R. parodymais apie tai, kad ji yra žuvusiojo S. K. dukra. Ji gyvena atskirai, su savo šeima, Kaune. Pas tėvus dažnai atvažiuodavo, glaudžiai bendraudavo tiek su mama, tiek su tėčiu. Tėtis finansiškai nelabai remdavo, tačiau visada padėdavo, kai tik iškildavo kokia nors problema. Jos sutuoktinis dažnai būna komandiruotėse, tai jei iškildavo kokie nors buitiniai reikalai, tėtis visada padėdavo juos išspręsti. Tėtis atvykdavo pas ją į namus padėti susitvarkyti buityje, nudirbdavo vyriškus darbus. Ji labai ilgisi tėčio, jo žūtis buvo labai netikėta ir tiek ji, tiek jos šeima, artimieji patyrė didelį šoką. Apie tėčio žūtį sužinojo iš savo artimųjų. Ji tuo metu buvo Kaune. Dėl tėčio žūties patyrė finansines išlaidas – mokėjo už gedulingus pietus, kunigui už mišias. Civilinio ieškinio neteiks, užteks to, ką išmokės draudimas (3 t., 100–101 b. l.);

2.3.6. nukentėjusiosios A. G. parodymais apie tai, kad ji atsimena, jog buvo šeštadienis, 2022 m. spalio 29 d., po 10 val., kai ji su sūnumi I. G. ir seserimi S. B. išvažiavo sūnaus automobiliu. Sūnus vairavo, ji sėdėjo šalia jo priekinėje keleivio pusėje, o jos sesuo atsisėdo į galinę automobilio sėdynę. Jie visi trys buvo užsisegę saugos diržais. Išvažiavo iš (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., ir važiavo link (duomenys neskelbtini) kapinių, esančių Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) kaime. Oras buvo prastas, buvo apsiniaukę, lyg šiek tiek lijo, buvo ūkana. Kokiu greičiu sūnus važiavo, ji nežiūrėjo į spidometrą, tik žino, kad jis nemėgsta greičio, visada važiuoja pagal taisykles. Sūnus yra atsakingas vairuotojas. Tą dieną sūnus tikrai važiavo leistinu greičiu. Tuo metu nebuvo daug kitų važiuojančių automobilių. Atsimena, kad jie važiavo prie sankryžos, t. y. kur kertasi keliai – vienas kelias iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), o kitas kelias, kuriuo jie važiavo, nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Ji tiesiog nieko nepastebėjo, tik akyse pasidarė balta, o kai nukrito oro pagalvė, per priekinį stiklą matė lyg kažkokią priekabą. Ji paties susidūrimo net nematė, tik išgirdo bumbtelėjimą ir iš karto pamatė oro pagalvių baltumą. Jai pradėjo skaudėti krūtinės ląstą, iš pradžių galvojo, kad nuo saugos diržų, bet vėliau suprato, kad nuo išsiskleidusių oro pagalvių. Daugiau niekur nejautė skausmų. Ji tuo metu nesuprato, kas čia įvyko, kodėl toks didelis garsas buvo. Tik vėliau sūnus pasakė, kad įvyko eismo įvykis. Ji nėjo prie kito automobilio ir nieko nematė, nei kas ten vairavo, ar dar buvo kokių kitų ten keleivių. Matė, kad dar buvo lengvosios mašinos priekaba, kuri buvo tiesiog ant kelio. Atvykęs greitosios pagalbos ekipažas ją išvežė į Panevėžio ligoninę, kur daktarai jai nustatė krūtinkaulio lūžį. Ji eismo įvykio metu patyrė tik šį sužalojimą, jokie rūbai, daiktai nebuvo sugadinti. Civilinio ieškinio ji nereikš. Dėl šio eismo įvykio jos sūnus labai pergyvena, kiek žino, jis susisiekė su žuvusiojo artimaisiais, kalbėjosi su jais (3 t., 114–115 b. l.);

2.3.7. nukentėjusiojo Z. S. parodymais apie tai, kad jis turi savos gamybos priekabą, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ji buvo techniškai tvarkinga, apdrausta privalomuoju draudimu. 2022 m. spalio 29 d. ryte šią priekabą jis paskolino S. K.. Žino, kad jo (nukentėjusiojo) priekaba 2022 m. spalio 29 d. dalyvavo eismo įvykyje, tuo metu S. K. važiavo automobiliu ir buvo prisikabinęs jo priekabą. Po šio eismo įvykio buvo apgadinta jo priekaba – išmuštas valstybinio numerio laikiklis ir dabar nebegalima prikabinti prie jos valstybinio numerio, sugadintas atraminis ratukas bei jo laikiklis, sugadinta sukabinimo spyna (kuri uždedama ant kablio), suskilęs kištukas, iškritęs vienas lingės lakštas. Civilinio ieškinio nereikš, nes jam žalą atlygins draudimo bendrovė (3 t., 128–129 b. l.);

2.3.8. liudytojos S. B. parodymais apie tai, kad I. G. yra jos sesers A. G. sūnus. 2022 m. spalio 29 d. apie 10 val. ji (duomenys neskelbtini) įsėdo į I. G. automobilį, į galinę keleivio dešinę pusę. Sėdėjo už sesers, kuri sėdėjo priekinėje keleivio pusėje. Važiavo į kapus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime. Tuo metu oras buvo prastas, buvo rūkas, apniukę, šiek tiek lynojo bei buvo šalta. Kur tiksliai įvyko eismo įvykis, ji negali pasakyti, žino, kad prie sankryžos, kuri tame kelyje yra viena. Kaip tas eismo įvykis įvyko ji nematė, tik išgirdo garsų trenksmą ir pasidarė balta. Tarsi kokios užuolaidos ant akių užkrito. Jai I. G. pasakė, kad reikia atsisegti saugos diržus ir reikia išlipti iš automobilio. Tuo metu buvo išsigandusi, pasimetusi ir nesugebėjo pati atsisegti tų diržų, tai juos atsegė I. G.. Tik išlipusi pamatė, kad nebėra mašinos, sudaužytas I. G. automobilio priekis, dar matė, kad stovi kitas automobilis, tačiau nepastebėjo, ar jis sudaužytas, ar ne. Kelyje, beveik prie jų mašinos, arčiau, nei tas kitas automobilis, stovėjo priekaba. Ar ji buvo apgadinta, nematė. Greičiausiai to nepastebėjo dėl tuo metu patirto streso. Ji nieko negali pasakyti eismo įvykį, net nežino, kas buvo kaltas ir kaip viskas įvyko. Ji eismo įvykio metu nenukentėjo, jokių sužalojimų nepatyrė, jokie daiktai, rūbai nebuvo sugadinti. Dėl eismo įvykio I. G. labai pergyvena (3 t., 142–143 b. l.);

2.3.9. liudytojo A. T. parodymais apie tai, kad 2022 m. spalio 29 d. (apklausos protokole klaidingai nurodyta, kad 2022 m. spalio 20 d.) jis tarp 10–11 val. važiavo keliu Nr. 1204 Kavarskas-Taujėnai-Vadokliai-Ramygala nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Važiavo vienas automobiliu „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo nedidelė prieblanda, besisklaidantis rūkas, kelio danga – asfaltas – buvo drėgna. Matomumas buvo vidutinis. Iš toliau pamatė, kad ties sankryža, kur kertasi su keliu Nr. 3017 Velžys-Jotainiai-Pagiriai-Šėta stovi trys automobiliai, vienas iš jų sunkvežimis ir dar buvo priekaba. Privažiavęs šiek tiek arčiau automobilį pastatė kelkraštyje, toliau nuo stovinčių automobilių, kad netrukdytų jo stovintis automobilis ir nuėjo į įvykio vietą. Matė, kad ant kelio Nr. 1204 ties sankryža yra pabirusių daug automobilių nuolaužų, taip pat matė, kad ant kelio yra išsilieję tepalai – techniniai skysčiai, kiek atsimena, tai automobilio „Mercedes Benz“. To automobilio priekis buvo labai sudaužytas. Kitas automobilis, kuris pateko į eismo įvykį, buvo „Opel Zafira“. Jis pirmiausia priėjo prie „Mercedes Benz“ automobilio, nes tame automobilyje sėdėjo vairuotojas. Automobilio „Opel“ vairuotojas buvo išlipęs ir kalbėjo telefonu su Bendruoju pagalbos centru, tai suprato iš jo pokalbio. Kai priėjo prie automobilio „Mercedes Benz“, vairuotojo durelės buvo praviros (nepilnai atidarytos), o vairuotojas įkritęs į tarpą tarp vairuotojo sėdynės ir vairo kolonėlės. Matė, kad vairas yra nuplėštas, likusi tik vairo kolonėlės ašis. Suprato, kad buvo stiprus smūgis vairuotojui, kad šitaip buvo sugadintas vairo mechanizmas. Pirmiausia apžiūrėjo, ar vairuotojo nespaudžia saugos diržai, diržas buvo šalia sėdynės, nesutrauktas, atsegtas. Tada apžiūrėjo, ar šis turi pulsą, nes vairuotojas buvo be sąmonės, jo kvėpavimas buvo toks kriokimas. Užčiuopė silpną pulsą. Uždėjęs ranką ant pilvo, pajuto didelį pulsą, suprato, kad gali būti trūkę vidaus organai. Kitam vairuotojui, kuris bendravo su Bendruoju pagalbos centru, pasakė, kad būtinai reikia reanimacijos automobilio. Tada apžiūrėjo, ar tas vairuotojas kraujuoja, tačiau stipraus išorinio kraujavimo nebuvo. Priėjo prie dviejų moterų, kurios taip pat pateko į eismo įvykį ir stovėjo šalia „Opel“ automobilio, viena pasiskundė, kad skauda krūtinę, tai pasakė, kad ji sėstų į automobilį ir lauktų greitosios. Vėl grįžo prie sužeisto vairuotojo, kuris pradėjo atgauti sąmonę ir net nesuprato, kas įvyko, klausė, kas čia buvo, jis šiam paaiškino, kad įvyko avarija ir reikia sėdėti ramiai, laukti pagalbos. Vairuotojas skundėsi, kad jam taip būti nepatogu, tirpsta viena koja. Jis pasakė, kad gerai jei tirpsta, bet reikia būti tokioje padėtyje ir laukti pagalbos. Vairuotojas buvo stambaus kūno sudėjimo ir jį prilaikyti buvo sunkoka. Šis vis prašė jį pasodinti ant sėdynės, bet jis neleido, nes nenorėjo, kad jam būtų pažeistas stuburas. Jam dar padėjo tas kitas vairuotojas, kuris prieš tai bendravo telefonu ir dar vienas vyras, kuris važiavo pro šalį. Po kiek laiko atvyko greitoji, jis (liudytojas) padėjo medikams įdėti kaklo įtvarą sužeistam vairuotojui, po to visiškai pradarė vairuotojo dureles ir padėjo medikams perkelti vairuotoją ant lentos. Matė, kaip medikai pajungė savo aparatūrą ir įkėlė vairuotoją į savo automobilį. Tos pačios dienos vakare sužinojo, kad tas vairuotojas mirė (3 t., 146–147 b. l.);

2.3.10. policijos pareigūno R. Š. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog 2022 m. spalio 29 d. kartu su kolege K. G. gavo pranešimą, kad prie ženklo „Jotainiai 5 km, Vadokliai 3 km“ susidūrė du automobiliai – „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kad nukentėjo vyras, kuriam kraujuoja iš galvos. Atvykę nurodytu adresu pastebėjo du minėtus automobilius ir priekabą, kurią iki įvykio tempė automobilis „Mercedes Benz“. Medikų įvykio vietoje dar nebuvo. Atėjęs prie automobilio „Mercedes Benz“ pastebėjo, kad šiame automobilyje yra vairuotojas S. K., kuris buvo nepraradęs sąmonės, tačiau sunkiai kalbėjo. Vyras negalėjo pats išlipti iš automobilio, kadangi buvo sužeista jo kairė koja ir jautė skausmą krūtinės srityje. S. K. nestipriai kraujavo iš galvos. Netoliese buvę asmenys, pastebėję įvykį, jau buvo pirmi atvykę ir laikė vyrą, kad šis neiškristų iš automobilio pro praviras vairuotojo pusės dureles. Jiems bešnekant, atvyko greitosios medicininės pagalbos brigada, kuri padėjo ištraukti vyrą iš automobilio „Mercedes Benz“ ir išsivežė į VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“. Vėliau buvo pranešta, kad vyras reanimuojamas. Pašnekėjęs su automobilio „Opel“ vairuotoju I. G. ir patikrinęs šio blaivumą nustatė, kad vyras yra blaivus. I. G. paaiškino, kad važiavo iš (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. į kapines link (duomenys neskelbtini) šalutiniu keliu, nepastebėjo pagrindiniu keliu važiavusio automobilio „Mercedes Benz“ ir su juo susidūrė. Automobilio vairuotojas nenukentėjo. Automobilyje „Opel“ kartu su I. G. važiavo jo mama A. G. (kuriai nuo smūgio išsiskleidusios oro pagalvės sumušė krūtinę). Ji buvo išvežta apžiūrai į VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“, o vėliau buvo išleista gydytis namuose. Kartu su I. G. ir A. G. važiavo ir A. G. sesuo S. B., kuri eismo įvykio metu nenukentėjo. Po eismo įvykio S. B. parvežė į namus. Automobiliams nugabenti iš eismo įvykio vietos buvo iškviesti tralai, kurie nutempė automobilius saugojimui į savininkų namus (1 t., 13–14 b. l.);

2.3.11. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad eismo įvykio vieta yra Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), kelių Velžys-Jotainiai-Pagiriai-Šėta (Nr. 3017) ir Kavarskas-Taujėnai-Vadokliai-Ramygala (Nr. 1204) sankryžoje. Kelio Nr. 1204 važiuojamosios kelio dalies plotis 7 metrai, kelio Nr. 3017 važiuojamosios kelio dalies link (duomenys neskelbtini) – 7 metrai, kelio Nr. 3017 link (duomenys neskelbtini) – 6,20 metro. Skiriamosios juostos plotis 0,10 metro. Kelio Nr. 1204 dešinės pusės kelkraščio plotis 0,70 metro, kairės pusės – 0,70 metro. Kelio Nr. 3017 link (duomenys neskelbtini) dešinės pusės kelkraščio plotis 0,40 metro, kairės pusės – 0,60 metro. Kelio Nr. 3017 link (duomenys neskelbtini) dešinės pusės kelkraščio plotis 1,10 metro, kairės pusės – 0,80 metro. Kelio Nr. 1204 link (duomenys neskelbtini) dešinės pusės kelkraščio plotis 0,70 metro, kairės pusės – 0,60 metro. Link sankryžos nuo (duomenys neskelbtini) yra kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“. Nuo sankryžos link (duomenys neskelbtini) yra kelio ženklas Nr. 329 „Ribotas greitis“, greičio ribojimas 70 km/h. Link sankryžos nuo (duomenys neskelbtini) yra kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“. Nuo (duomenys neskelbtini) link sankryžos kelias pažymėtas siaura ištisine linija, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Nuo (duomenys neskelbtini) link sankryžos kelias pažymėtas siaura ištisine linija, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Nuo (duomenys neskelbtini) link sankryžos kelias pažymėtas siaura ištisine linija, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Nuo (duomenys neskelbtini) link sankryžos kelias pažymėtas siaura ištisine linija, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Pagrindinio kelio Nr. 1204 ir šalutinio kelio Nr. 3017 sankryžą skiria siaura brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas. Kelias Nr. 3017 (nuo (duomenys neskelbtini)) prieš sankryžą paženklintas iš trikampių sudaryta linija. Sankryža yra atviroje vietovėje, šalia sankryžos auga spygliuočių medžių alėja, kurie šiek tiek riboja matomumą nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) Nuo automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės ašies kairiojo rato iki kelio Nr. 1204 šiaurinio važiuojamosios dalies krašto yra 7,87 metro. Nuo priekinės ašies dešiniojo rato iki kelio Nr. 1204 pietinio kelkraščio yra 1 metras. Nuo galinės ašies dešiniojo rato iki kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ (plane pažymėto Nr. 5) yra 20,8 metro. Nuo automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės ašies kairiojo rato iki kelio Nr. 3017 kairėje (rytų) pusėje automobilio atžvilgiu esančio kelkraščio yra 3,9 metro. Nuo automobilio priekinės ašies dešiniojo rato iki kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ (plane pažymėto Nr. 5) yra 17,6 metro. Nuo automobilio priekinės ašies dešiniojo rato iki kelio Nr. 3017 dešinėje (vakarų) pusėje automobilio atžvilgiu esančio kelkraščio yra 4,5 metro. Nuo automobilio galinės ašies dešiniojo rato iki kelio Nr. 3017 dešinėje (vakarų) pusėje automobilio atžvilgiu esančio kelkraščio yra 3,5 metro. Nuo savos gamybos priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ašies kairiojo rato iki siauros brūkšninės linijos, žyminčios eismo juostos kraštą, yra 2 metrai. Nuo savos gamybos priekabos ašies dešiniojo rato iki siauros brūkšninės linijos, žyminčios eismo juostos kraštą, yra 1,5 metro. Automobilių pabirusių šukių šleifas po kelių eismo įvykio yra kelio Nr. 1204 eismo juostoje link (duomenys neskelbtini), ties sankryža su keliu Nr. 3017, o šukių koncentracija yra ties automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galu, maždaug 7,20 metro x 7,00 metro dydžio plote (1 t., 18–22, 23, 24–25 b. l.);

2.3.12. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo papildomai apžiūrėta sankryža, kurioje susikerta rajoniniai keliai Velžys-Jotainiai-Pagiriai-Šėta (Nr. 3017) ir Kavarskas-Taujėnai-Vadokliai-Ramygala (Nr. 1204). Apžiūrint kelio Velžys-Jotainiai-Pagiriai-Šėta (Nr. 3017) atkarpą prieš sankryžą, pietų kryptimi link (duomenys neskelbtini) kaimo, kairėje pusėje, 6 metrų atstumu nuo rytinės važiuojamosios dalies krašto yra spygliuočių medžių alėja (pušys), kurios ilgis 84 metrai. Tarp medžių alėjos yra keliukas į sodybą. Atstumas nuo keliuko pietinio krašto iki kelio Kavarskas-Taujėnai-Vadokliai-Ramygala (Nr. 1204) šiaurinės važiuojamosios dalies krašto yra 50 metrų. Medžių alėja baigėsi 8 metrų atstumu ties kelio Kavarskas-Taujėnai-Vadokliai-Ramygala (Nr. 1204) šiaurinės važiuojamosios dalies kraštu. Prieš sankryžą, dešinėje kelio Velžys-Jotainiai-Pagiriai-Šėta (Nr. 3017) pusėje yra kelio ženklai Nr. 203 (Duoti kelią) ir Nr. 608 (Krypčių rodyklė), o kelyje per vidurį yra kelių ženklinimas Nr. 1.6. (Artėjimo linija). Už sankryžos, kelio Velžys-Jotainiai-Pagiriai-Šėta (Nr. 3017) dešinėje pusėje yra kelio ženklas Nr. 329 (Ribotas greitis), kuris draudžia važiuoti greičiau nei 70 km/h. Apžiūrint kelio Kavarskas-Taujėnai-Vadokliai-Ramygala (Nr. 1204) atkarpą prieš sankryžą, rytų kryptimi link (duomenys neskelbtini) kaimo, dešinėje pusėje yra kelio ženklas Nr. 608 (Krypčių rodyklė), o kelyje per vidurį yra kelių ženklinimas Nr. 1.2. (Plati ištisinė linija), kuris skiria priešingų krypčių transporto srautus. Kelio ženklinimas Nr. 1.2. pačioje sankryžoje pereina į kelio ženklinimą Nr. 1.7 (Siaura brūkšninė linija). Apžiūrint kelio Velžys-Jotainiai-Pagiriai-Šėta (Nr. 3017) atkarpą prieš sankryžą, šiaurės kryptimi link (duomenys neskelbtini) kaimo, prieš sankryžą, dešinėje kelio pusėje yra kelio ženklai Nr. 203 (Duoti kelią) ir Nr. 608 (Krypčių rodyklė), o kelyje per vidurį yra kelių ženklinimas Nr. 1.6. (Artėjimo linija). Ties sankryža, dešinėje kelio važiuojamojoje dalyje yra kelių ženklinimas Nr. 1.12. (Iš trikampių sudaryta linija). Apžiūrint kelio Kavarskas-Taujėnai-Vadokliai-Ramygala (Nr. 1204) atkarpą prieš sankryžą, vakarų kryptimi link (duomenys neskelbtini), dešinėje pusėje yra kelio ženklas Nr. 608 (Krypčių rodyklė), o kelyje per vidurį yra kelių ženklinimas Nr. 1.2. (Plati ištisinė linija), kuris skiria priešingų krypčių transporto srautus. Kelio ženklinimas Nr. 1.2. pačioje sankryžoje pereina į kelio ženklinimą Nr. 1.7 (Siaura brūkšninė linija) (1 t., 27–28, 30, 31–35 b. l.);

2.3.13. transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, kuriuose nurodyta, jog:

2.3.13.1. automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė S. Z., transporto priemonė drausta privalomuoju civiliniu draudimu AB (duomenys neskelbtini) (draudimas galioja iki 2023 m. birželio 16 d). Techninė apžiūra galioja iki 2023 m. vasario 17 d. Išoriniai transporto priemonės apgadinimai: sudaužytas priekinis stiklas, priekinis kairės pusės sparnas, įlenktos priekinės keleivio pusės durelės, apgadintas priekinis buferis, priekinis kairės pusės žibintas, įlenktas galinis buferis, galinis kairės pusės žibintas, galinis dešinės pusės žibintas, sulankstytas variklio dangtis, sudaužytas galinio dangčio stiklas, suveikė priekinė keleivio oro pagalvė, nulaužtas vairas, sulaužyta priekinė automobilio panelė, pažeista automobilio priekinė važiuoklė, apgadintas automobilio variklio skyrius (išbėgę tepalai) (1 t., 37–45 b. l.);

2.3.13.2. automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas I. G., transporto priemonė drausta privalomuoju civiliniu draudimu AB (duomenys neskelbtini) (draudimas galioja iki 2023 m. vasario 27 d.). Techninė apžiūra galioja iki 2024 m. balandžio 28 d. Išoriniai transporto priemonės apgadinimai: apgadintas priekinis buferis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės sparnas, sulankstytas variklio dangtis, įlenktos priekinės keleivio pusės durelės, įlenktos galinės keleivio pusės durelės, skilęs priekinis stiklas, sudaužytas priekinis kairės pusės žibintas, sudaužytas priekinis dešinės pusės žibintas, suveikė priekinė vairuotojo oro pagalvė, suveikė priekinė keleivio oro pagalvė, suveikė dešinės pusės statramsčio oro pagalvė, apgadinta automobilio aušinimo sistema (radiatorius), apgadintas automobilio variklio skyrius (išbėgę tepalai) (1 t., 46–49, 50–53 b. l.);

2.3.13.3. savos gamybos priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas Z. S., transporto priemonė drausta privalomuoju civiliniu draudimu UAB (duomenys neskelbtini) (draudimas galioja iki 2023 m. liepos 6 d.). Techninė apžiūra galioja iki 2024 m. rugpjūčio 6 d. Priekaba yra vienos ašies. Iš nuotraukų akivaizdžiai matyti nulenktas priekabos atraminis ratukas su laikikliu (1 t., 54–59 b. l.);

2.3.14. automobilių apžiūrų protokolais, iš kurių matyti, kad:

2.3.14.1. automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), smarkiai apgadinta, deformuota automobilio priekinė dalis, ypač kairė pusė; sulankstytas variklio dangtis, sulankstytas priekinis dešinės pusės sparnas, nėra priekinio kairės pusės žibinto, priekinio bamperio, priekinio valstybinio numerio ženklo; visas variklio skyrius deformuotas, įskilęs ir iškritęs priekinis stiklas; priekinė kairės pusės padanga nuleista; įlenktos kairės pusės priekinės durelės; sulankstytas bagažinės dangtis, sudaužyti abiejų pusių galiniai žibintai, deformuotas kablys (jis įlindęs į galinį bamperį); nėra galinio lango; salone iškritęs vairaratis, kuris padėtas ant priekinės keleivio sėdynės ir yra deformuotas; vairuotojo pusėje saugos diržas užsikirtęs (jis atsegtoje padėtyje), deformuotos galinės keleivio kėdės; apgadinimo pėdsakai yra būdingi pėdsakams, kurie atsiranda po eismo įvykio; atliekant automobilio apžiūrą jokių pašalinių, išskirtinių mechaninių pažeidimų ant įrengtų saugos diržų neaptikta; apžiūrint vairuotojo pusės priekinį saugos diržą nustatyta, kad jis yra transportinėje padėtyje, t. y. saugos diržas neužsegtas, o jo spyruoklinis mechanizmas užfiksuotas, suveikusi apsaugos sistema; vairuotojo sėdynės saugos diržas esamoje padėtyje yra techniškai netvarkingas. Kadangi saugos diržas yra transportinėje padėtyje ir jo saugos mechanizmas yra suveikęs (užkirstas), darytina prielaida, kad eismo įvykio metu jis buvo neužsegtas; jei saugos diržas būtų užsegtas, suveikęs saugos mechanizmas jį būtų palikęs darbinėje padėtyje, t. y. jis būtų ištrauktas ir negrįžęs į savo pirminę transportinę padėtį; analogiška padėtis yra ir su priekiniu keleivio diržu; vairuotojo sėdynės saugos diržo fiksatorius, esantis prie vairuotojo sėdynės kairėje pusėje, yra techniškai tvarkingas ir pilnai atlieka savo funkcijas; techniškai tvarkingas yra ir priekinės keleivio sėdynės saugos diržo fiksatorius; automobilio vairuotojo pusėje ant saugos diržų ir jų fiksatorių kokių nors požymių ar pėdsakų apie saugos diržo segėjimą ar nesegėjimą, neaptikta; eismo įvykio metu yra suveikusi priekinėje panelėje, dešinėje pusėje esanti saugos pagalvė (priekinė keleivio); vairo rate esanti saugos pagalvė yra nesuveikusi; vairo ratas yra stipriai deformuotas (1 t., 62–63, 65–83, 87–88, 90–92 b. l.);

2.3.14.2. automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), smarkiai apgadinta, deformuota visa automobilio priekinė dalis (sulankstytas variklio dangtis, sulankstyti priekiniai dešinės ir kairės pusių sparnai, nėra priekinių dešinės ir kairės žibintų, priekinio bamperio, priekinio valstybinio numerio ženklo); visas variklio skyrius deformuotas; įskilęs priekinis stiklas; apgadintos dešinės pusės priekinės ir galinės keleivių durelės; salone išskleistos oro pagalvės (vairuotojo priekinė oro pagalvė, keleivio priekinė oro pagalvė, dešinės pusės statramsčio oro pagalvė) (1 t., 94–95, 97–116 b. l.);

2.3.14.3. ant savos gamybos automobilio priekabos, gale, nėra valstybinio numerio ženklo; valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įdėtas į priekabos vidų; priekabos viduje taip pat yra atraminis priekabos ratukas, kuris nežymiai deformuotas; priekabos spyna (kuri užsideda ant kablio) yra nežymiai deformuota; deformuotas atraminio ratuko laikiklis; priekabos elektrinis kištukas sulūžęs (1 t., 119–120, 122–128 b. l.);

2.3.15. specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriose konstatuota, jog S. K. lavone nustatyta: 1) kraujosruvos krūtinės minkštuose audiniuose, abipusiai šonkaulių lūžiai, krūtinkaulio lūžis, stuburo krūtininės apatinės dalies lūžis su abipusiais pasieninės krūtinplėvės plyšimais, kraujosruva tarpuplaučio minkštuose audiniuose, abiejų plaučių įplyšimai; šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, neužilgo iki hospitalizacijos į Panevėžio ligoninę; sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu; 2) muštinės žaizdos kairės ausies kaušelyje, apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, kairėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, abiejuose keliuose, abiejų šlaunikaulių apatinių galų ir kairio kelio srities kaulų skeveldriniai lūžiai; sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, neužilgo iki hospitalizacijos į ligoninę. S. K. mirė nuo krūtinės sumušimo. Į tai nurodo kraujosruvos krūtinės minkštuosiuose audiniuose, abipusiai šonkaulių lūžiai, krūtinkaulio lūžis, stuburo krūtininės apatinės dalies lūžis su abipusiais pasieninės krūtinplėvės plyšimais, kraujosruva tarpuplaučio minkštuose audiniuose, abiejų plaučių įplyšimai, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į krūtinės ertmes, hipovoleminiu šoku, koma. S. K. mirė 2022 m. spalio 29 d. 15.58 val. VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ (duomenys neskelbtini) skyriuje. S. K. mirė nuo patirtų sužalojimų ir ligos įtakos mirčiai neturėjo. S. K. mirė nuo sužalojimų, patirtų galimai eismo įvykio metu. S. K. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. Duomenų, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ne eismo įvykio metu, nenustatyta. S. K. lavone sužalojimų, kurie būdingi juos padarant saugos diržais, nenustatyta (1 t., 137–141, 146 b. l.);

2.3.16. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, jog krūtinkaulio lūžis, krūtinės antro slankstelio keterinės ataugos lūžis A. G. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytos autoavarijos metu, t. y. 2022 m. spalio 29 d., sužalojant krūtinės ląstą į kietas bukas automobilio vidaus įrangos dalis. A. G. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl krūtinkaulio ir krūtinės antro slankstelio keterinės ataugos lūžių jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., 152 b. l.);

2.3.17. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus 2022 m. lapkričio 9 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad 2022 m. spalio 29 d. laikotarpiu nuo 11 val. iki 12 val. iškrito 0,6 mm kritulių; oro temperatūra buvo nuo 12,5 iki 12,9 ⁰C; santykinė oro drėgmė buvo 99 %; vėjo kryptis – pietvakarių; vidutinis vėjo greitis nuo 3,9 m/s iki 4,0 m/s; didžiausias vėjo greitis per 1 val. nuo 7,3 m/s iki 7,8 m/s; meteorologinio matomumo nuotolis nuo 2 iki 3 km (1 t., 190–191 b. l.);

2.3.18. daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti S. K. rūbai – megztinis, liemenė, kelnės, kelnaitės, sportinių batelių pora, marškinėliai: 1) megztinio kairės pusės priekinė dalis (ties krūtine) ir kairė rankovė per visą ilgį perkirpti; ant megztinio kairės rankovės iš priekio ties alkūne yra mechaninis pažeidimas – kiaurymė 5 cm ilgio; ant megztinio matosi nusidėvėjimo žymės ir purvo dėmių; 2) liemenė su pašiltintu pamušalu; liemenė per visą ilgį užtraukiama mėlynos spalvos užtrauktuku ir turi per visą ilgį užsegimo juostelę – priekraštį, kuris užsegamas metalinėmis 4 spaudėmis; liemenė su paaukštinta apykakle; liemenės priekyje iš abiejų šonų, ties krūtine yra uždėtinės su priesiūvais kišenės, ties juosmeniu iš abiejų pusių yra įleistinės kišenės su užtrauktuku, po jų, ties klubais iš abiejų pusių yra uždėtinės kišenės su priesiūvais; prie apykaklės, vidinėje pusėje, nugaroje yra įsiūta gamyklinė emblema „SATEXO“; liemenės pamušalas iš mėlynos spalvos medžiagos; ant liemenės matosi nusidėvėjimo žymės ir daug purvo dėmių; 3) kelnės sportinės, trikotažinės, mėlynos spalvos; ties juosmeniu prisiūta guma ir įvertas mėlynos spalvos raištelis; ties klubais iš abiejų šonų yra įleistinės kišenės, o ant kairės klešnės, po kišene yra įsiūtas apvalus gamyklinis logotipas raudonos spalvos; ant kelnių priekinių abiejų klešnių, ties šlaunimis ir keliais yra mechaniniai pažeidimai, kiaurymės; ant abiejų klešnių, ties keliais yra purvo ir riebalinių dėmių; kelnių abi klešnės iš vidinės pusės yra perkirptos per visą ilgį; ant kelnių matosi nusidėvėjimo žymės; 4) apatinės vyriškos kelnaitės yra trikotažinės, pilkos spalvos su spalvotais ornamentais; jos iš abiejų šonų yra perkirptos per visą ilgį; ant kelnaičių matosi nusidėvėjimo ir purvo žymės; 5) sportinių batelių pora (bateliai) mėlynos spalvos, medžiaginiai, surišami raišteliais; ant liežuvio viršutinės išorinės dalies yra prisiūtas gamyklinis ženklas „Runner“ raudonos spalvos raidėmis; avalynės padas pagamintas iš baltos ir mėlynos spalvos gumos su gamykliniais ornamentais; ant avalynės matosi nusidėvėjimo žymės ir purvo dėmės; 6) marškinėliai oranžinės spalvos, trikotažiniai, be rankovių; marškinėlių priekinė dalis sukarpyta į keturias dalis per visą priekinės dalies ilgį; ant marškinėlių priekinės dalies, ties krūtine yra išlikusi dalis gamyklinių užrašų baltomis raidėmis; ant marškinėlių matosi nusidėvėjimo žymės ir purvo dėmės (1 t., 171–172, 174–186 b. l.);

2.3.19. nutarimu grąžinti daiktus, iš kurio matyti, jog S. K. rūbai ir sportiniai batai po apžiūros buvo grąžinti nukentėjusiajai V. K. (3 t., 22–24 b. l.).

2.4. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi pirmiau paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis I. G. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

2.5. Kaltinamojo I. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, ne kartą atsiprašė nukentėjusiųjų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

3. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

3.1. 2023 m. balandžio 21 d. teisme buvo gautas kaltinamojo I. G. sutuoktinės D. G. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jos (D. G.) atsakomybei (5 t., 4–11 b. l.).

3.2. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Žemesnės instancijos teismas

3.3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. G. ir laiduotoja D. G. palaikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja nurodė, kad su kaltinamuoju gyvena kartu, tame pačiame būste, jiedu matosi kasdien ir žino vienas apie kito dienos planus. Jie yra artimi, kaltinamasis konsultuojasi su ja svarbiais klausimais ir atsižvelgia į jos (laiduotojos) nuomonę, jiedu sprendimus priima kartu, pasitarę vienas su kitu, todėl laiduotoja gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Taip pat laiduotoja D. G. nurodė, kad sutinka būti savo sutuoktinio laiduotoja ir supranta savo kaip laiduotojos atsakomybę, supranta, kad ji turės daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui. Apie kaltinamojo I. G. padarytą nusikalstamą veiką ji sužinojo iš paties kaltinamojo, iškart po įvykio, nes kaltinamasis jai paskambinęs telefonu pasisakė, kad sukėlė eismo įvykį. Kaltinamasis dėl savo veikos labai pergyvena, jis labai daug galvojo apie tą įvykį, jiedu apie tai daug kalbėjo. Kaltinamasis I. G. su ja (laiduotoja) elgiasi pagarbiai, mano, kad ji yra autoritetas savo sutuoktiniui. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad laiduotoja neteista, nebausta administracine tvarka, ji dirba ir darbovietėje charakterizuojama teigiamai (jos veiklos vertinimo rezultatai yra labai geri), laiduotoją neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra (5 t., 4–11 b. l.). Pasak pačios laiduotojos D. G., jos sveikatos būklė netrukdys jai būti sutuoktinio laiduotoja. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui abejoti kaltinamojo sutuoktinės D. G. galimybe būti laiduotoja ir daryti teigiamą įtaką kaltinamajam I. G..

3.4. Kaltinamasis I. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio ir ne kartą atsiprašė nukentėjusiųjų. Be to, kaltinamasis I. G. neteistas, nebaustas administracine tvarka (ankstesnė nuobauda nebegalioja), jis dirba. Svarbu įvertinti kaltinamojo I. G. padarytos veikos pavojingumą – kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui; nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo blaivus. Šioje byloje kaltinamasis I. G. nėra pripažintas civiliniu atsakovu. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad kaltinamasis I. G. padarys tinkamas išvadas, ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys.

3.5. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat į laiduotojos turtinę padėtį (bendros jos šeimos pajamos sudaro apie 4000 eurų; jos šeima turi tik būstą ir du automobilius; laiduotojos šeimoje auga du vaikai, taip pat jos šeima rūpinasi, auklėja ir išlaiko du nepilnamečius vaikus iš pirmosios kaltinamojo santuokos; jos šeima turi finansinių įsipareigojimų (moka už būsto paskolą, už automobilių lizingus, už vaikų ir savo gyvybės draudimus, už vaikų išlaikymą); perteklinių lėšų laiduotojos šeima neturi) teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju galima kaltinamąjį I. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos D. G. atsakomybei be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

3.6. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas laidavimo terminą nustato 2 metams.

4. Uždraudimas vairuoti transporto priemones

4.1. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal suformuotą teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-599/2012). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra.

4.2. Šiuo atveju eismo įvykį lėmė ne piktybiškas KET ignoravimas, o kaltinamojo I. G. neatidumas kelyje dėl prastų eismo sąlygų (buvo apsiniaukę, lynojo (santykinė oro drėgmė buvo 99 %), kelio danga buvo šlapia ir kt.). Kaltinamasis I. G. automobilį vairavo būdamas blaiviu. Svarbu tai, kad jis nuo pat eismo įvykio savo kaltę pripažino visiškai, dėl nusikalstamos veikos padarymo nuoširdžiai gailisi, ne kartą atsiprašė nukentėjusiųjų, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra ją sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis I. G. padarė neatsargų nusikaltimą, jis neteistas, nebaustas administracine tvarka (ankstesnė nuobauda nebegalioja), dirba, gyvena kaimiškoje vietovėje.

4.3. Įvertinęs visas pirmiau paminėtas aplinkybes teismas sprendžia, jog atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes ir įvertinus kaltinamojo I. G. asmenybę, teisinga viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra gali būti pasiekta be uždraudimo naudotis specialia teise, nes kaltinamajam I. G. uždraudimas naudotis specialia teise varžytų jį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.

5. Dėl įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą

5.1. Prokurorė prašo skirti kaltinamajam I. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 40 MGL (2000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

5.2. Įvertinęs kaltinamojo šeimos turtinę padėtį (ji aptarta nuosprendžio 3.5. punkte), kaltinamajam keliamus reikalavimus dėl nukentėjusiųjų patirtų proceso išlaidų atlyginimo ir kitas svarbias aplinkybes teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju tokia poveikio priemonė būtų perteklinė ir neteisinga, todėl ja nebūtų pasiekti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai. Teismo nuomone, pačiu baudžiamuoju procesu (tiek ikiteisminiu tyrimu, tiek bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme) ir iš kaltinamojo išieškomų proceso išlaidų sumokėjimu bus pasiekti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai.

5.3. Todėl teismas netaiko kaltinamajam I. G. baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

6. Civiliniai ieškiniai

6.1. Panevėžio teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio dėl nukentėjusiesiems A. G. ir S. K. suteiktų gydymo išlaidų nepareiškė (2 t., 9 b. l.).

6.2. Nukentėjusiosios V. K., S. Z., L. K. ir J. N. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinius ieškinius turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, teisiamojo posėdžio metu savo civilinius ieškinius patikslino.

6.3. Šioje vietoje teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnį, savo reikalavimus dėl žalos atlyginimo turi įrodyti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės.

6.4. Taip pat teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26065 Eur (tėvui/motinai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, Nr. 2K-539/2010, Nr. 2K-150/2011, Nr. 2K-90/2012, Nr. 2K-344/2012, Nr. 2K-397/2012, Nr. 2K-135/2013, Nr. 2K-204/2013, Nr. 2K-243-648/2015, Nr. 2K-541-511/2015, Nr. 2K-387-511/2016, Nr. 2K-346-511/2016, Nr. 2K-86-699/2017, Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-188-648/2017, Nr. 2K-294-303/2018). Svarbu tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta ir į valstybės ekonominius rodiklius (pavyzdžiui, infliaciją), kurie daro įtaką pinigų vertei (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-4-768/2023, Nr. 1A-15-768/2023 ir kt.).

6.5. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 9286 Eur dydžio turtinei žalai ir 120000 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti (2 t., 10–51 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu savo civilinį ieškinį ji patikslino (5 t., 105–118 b. l.).

6.5.1. Nukentėjusiosios teigimu, jos turtinę žalą sudaro išlaidos, susijusios su laidotuvėmis (išlaidos gėlėms, vainikams, šarvojimo salės papuošimui), išlaidos kurui vykstant pas ikiteisminio tyrimo tyrėją, į gydymo įstaigas ir pas advokatą, taip pat išlaidos kapavietės sutvarkymui ir paminklo pagaminimui.

6.5.1.1. Nukentėjusiosios V. K. teigimu, dėl aptariamo įvykio ji patyrė turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos gėlėms, vainikams (nuo žmonos, nuo anūko, nuo dukros L. K.), gėlės šarvojimo salės papuošimui (290 Eur). Taip pat ji pas ikiteisminio tyrimo tyrėją apklausoms vyko 3 kartus, pas gydytojus 7 kartus, pas advokatą 4 kartus (kurui išleido 460 Eur). Tačiau visų šių išlaidų nukentėjusioji ir civilinė ieškovė nepagrindė atitinkamais dokumentais (pavyzdžiui, paslaugų ar prekių įsigijimo kvitais). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. K. pateikė tik du kuro pirkimo kvitus, iš kurių seka, kad ji kurą įsigijo 2023 m. sausio 13 d. ir 2023 m. vasario 16 d. (2 t., 48 b. l.), tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad ji šiomis dienomis būtų vykusi pas gydytojus, pas tyrėją ar pas advokatą (juolab, kad 2023 m. vasario 16 d. buvo nedarbo diena) ir kad šios išlaidos (kartu ir įsigyto kuro kiekis) būtų kaip nors tiesiogiai susiję su nagrinėjamu įvykiu.

6.5.1.2. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. K. turtinę žalą patyrė dėl žuvusiojo S. K. avarijoje sugadintų drabužių (108 Eur), tačiau šią žalą jai atlygino draudimo bendrovė (5 t., 132, 140 b. l.).

6.5.1.3. Be to, nukentėjusioji V. K. savo turtinę žalą grindžia iš viso 6998 Eur dydžio išlaidomis, susijusiomis su UAB (duomenys neskelbtini) paslaugomis – kapavietės sutvarkymu ir paminklo pagaminimu. Byloje esanti rangos su UAB (duomenys neskelbtini) sutartis, fotonuotrauka ir mokėjimo nurodymai (2 t., 37–41 b. l.; 5 t., 32, 112–114 b. l.) patvirtina, kad šiuo metu kapavietė jau yra sutvarkyta, paminklas jau pastatytas ir nukentėjusioji bei civilinė ieškovė V. K. jau patyrė būtent tokio dydžio išlaidas. Tačiau šioje vietoje teismas pažymi, kad paminklas buvo pastatytas šeimos kapavietėje ir būtent tokia kapavietė buvo sutvarkyta. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė patvirtino, kad šioje kapavietėje yra galimybė laidoti ne vieną žmogų. Atsižvelgiant į tai, kompensuoti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. K. visas jos šeimos kapavietės sutvarkymo ir paminklo pastatymo išlaidas nėra pagrindo. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, teismo vertinimu, šiuo metu yra pagrindas kompensuoti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei pusę šeimos kapavietės sutvarkymo ir paminklo pastatymo išlaidų, t. y. 3499 Eur. Būtent tokią žalą jai atlygino draudimo bendrovė (5 t., 132, 139 b. l.).

6.5.1.4. Apibendrindamas pirmiau paminėtas aplinkybes teismas konstatuoja, jog byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. K. įrodė iš viso 3607 Eur dydžio turtinę žalą. Visą šią žalą jai atlygino draudimo bendrovė (5 t., 132, 139, 140 b. l.). Todėl šiuo metu priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. K. turtinę žalą nėra pagrindo.

6.5.2. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. K. palaikė savo civilinį ieškinį dėl 120000 Eur dydžio neturtinės žalos nustatymo. Savo neturtinę žalą civiliniame ieškinyje ji grindžia patirtais dideliais dvasiniais išgyvenimais dėl sutuoktinio netekties, dėl baimės dėl ateities, nuolatinio nerimo, nemigos, pablogėjusios sveikatos.

6.5.2.1. Šiuo konkrečiu atveju dėl eismo įvykio metu žuvusio sutuoktinio S. K., dėl staigios ir netikėtos sutuoktinio netekties nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. K., be abejonių, patyrė didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus, kurie vertinami kaip neturtinė žala. Įvertinęs paminėtas aplinkybes teismas daro išvadą, kad nukentėjusioji V. K. dėl S. K. mirties patyrė ir iki šiol patiria didelį dvasinį ir emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, netekties jausmą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Nustatant jos patirtos neturtinės žalos dydį reikia įvertinti ir tai, kad nusikalstama veika sukeltos pasekmės yra negrįžtamos.

6.5.2.2. Nustatant neturtinės žalos dydį svarbu atsižvelgti ir į tai, kad kaltinamasis I. G. automobilį vairavo blaivus, KET jis pažeidė dėl neatsargumo, savo kaltę pripažino, ne kartą atsiprašė nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės bei nuoširdžiai gailėjosi dėl savo padarytos veikos.

6.5.2.3. Nemažiau svarbu tai, kad jei žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio (pavyzdžiui, neatsargumo), būtų neteisinga visą atsakomybę dėl kilusių pasekmių taikyti tik žalą padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.264 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, <...> žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas <...> (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Šiuo konkrečiu atveju pagal byloje esančius duomenis seka, kad žuvusysis S. K. automobilį vairavo neprisisegęs saugos diržo (nesilaikydamas KET 196 punkto reikalavimų), dėl ko eismo įvykio metu nesuveikė priekinė vairuotojo saugos pagalvė (1 t., 62–63, 65–83, 87–88, 90–92, 137–141, 146 b. l.). Šios aplinkybės, be jokių abejonių, turėjo didelės įtakos žuvusiojo S. K. sužalojimų mastui, jų sunkumui ir pasekmėms, nes žuvusysis buvo daugiau sužalotas, jo sužalojimai buvo sunkesni ir sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Tai reiškia, kad žuvusiojo S. K. neatsargumas taip pat yra jo sutuoktinės patirtos neturtinės žalos nustatymo svarbus kriterijus, sudarantis prielaidą mažinti tokios žalos dydį ir jis turi būti vertinamas kartu su kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis šiam klausimui teisingai išspręsti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-110-699/2017, Nr. 2K-359-697/2017 ir kt.).

6.5.2.4. Atsižvelgęs į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas nustato 30000 Eur dydžio nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. K. patirtą tiesioginę neturtinę žalą. Teismo vertinimu, tokio dydžio neturtinė žala yra pakankama satisfakcija nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. K. už jos patirtus neigiamus išgyvenimus.

6.5.2.5. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. K. AB (duomenys neskelbtini) atlygino 21900 Eur dydžio neturtinę žalą (5 t., 132, 139 b. l.), todėl nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. K. priteisiama likusi neatlyginta neturtinė žala – 8100 Eur.

6.6. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. Z. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 4048,59 Eur dydžio turtinei žalai ir 60000 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti (2 t., 58–86 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu savo civilinį ieškinį ji patikslino (5 t., 119–124 b. l.).

6.6.1. Nukentėjusiosios teigimu, jos turtinę žalą sudaro išlaidos, susijusios su lėktuvo bilietų pirkimu sutuoktiniui, su sutuoktinio negautu darbo užmokesčiu, su mokesčiu už šarvojimo salę, su išlaidomis kurui vykstant pas ikiteisminio tyrimo tyrėją, pas notarą, pas advokatą, į gydymo įstaigas ir kt.

6.6.1.1. Nukentėjusiosios S. Z. teigimu, dėl aptariamo įvykio ji patyrė turtinę žalą, kurią sudaro žala dėl sugadinto automobilio (2002 Eur), sutuoktinio bilietas kelionei į Lietuvą lėktuvu (168,59 Eur), sutuoktinio negautas atlyginimas (1685,90 Eur), mokestis už šarvojimo salę (20 Eur), vykimas pas ikiteisminio tyrimo tyrėją apklausai, pas notarą, pas advokatą, pas gydytojus, kurui išleido – 130 Eur. Iš viso turtinė žala sudaro 4006,49 Eur. Tačiau nukentėjusioji ir civilinė ieškovė pagrindė atitinkamais dokumentais tik žalą, patirtą dėl mokesčio už šarvojimo salę (20 Eur), už sutuoktinio bilietą kelionei į Lietuvą lėktuvu (168,59 Eur) ir už sugadintą automobilį (2002 Eur) (2 t., 68–71, 82, 83 b. l.). Kitos turtinės žalos nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. Z. nepagrindė dokumentais (nukentėjusioji ir civilinė ieškovė nepateikė jokių jos kelionių pas ikiteisminio tyrimo tyrėją, notarą, advokatą ir į gydymo įstaigas išlaidas pagrindžiančių dokumentų, o taip pat jos sutuoktinio netektas pajamas patvirtinančių dokumentų).

6.6.1.2. Draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. Z. už sutuoktinio bilietą kelionei į Lietuvą lėktuvu (168,59 Eur), mokestį už šarvojimo salę (20 Eur) ir už žalą dėl sugadinto automobilio (2002 Eur; patikslintame ieškinyje ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. Z. sutiko su draudimo bendrovės atlyginta žala dėl sugadinto automobilio)).

6.6.1.3. Apibendrindamas pirmiau paminėtas aplinkybes teismas konstatuoja, jog byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. Z. įrodė iš viso 2190,59 Eur dydžio turtinę žalą. Visą šią žalą jai atlygino draudimo bendrovė (5 t., 131, 133, 134 b. l.). Todėl šiuo metu priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. Z. turtinę žalą nėra pagrindo.

6.6.2. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. Z. palaikė savo civilinį ieškinį dėl 60000 Eur dydžio neturtinės žalos nustatymo. Savo neturtinę žalą civiliniame ieškinyje ji grindžia labai artimo žmogaus netektimi, patirtais dvasiniais išgyvenimais, emocine depresija, savo uždarumu, pablogėjusia sveikata (nemiga, medikamentų vartojimu, lankymusi pas psichiatrus ir psichologus), o taip pat savo sūnaus išgyvenimais dėl senelio netekties.

6.6.2.1. Šiuo konkrečiu atveju dėl eismo įvykio metu žuvusio tėčio, dėl staigios ir netikėtos tėčio netekties nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. Z., be abejonių, patyrė didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus, kurie vertinami kaip neturtinė žala. Įvertinęs paminėtas aplinkybes teismas daro išvadą, kad nukentėjusioji S. Z. dėl S. K. mirties patyrė ir iki šiol patiria didelį dvasinį ir emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, netekties jausmą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Nustatant jos patirtos neturtinės žalos dydį reikia įvertinti ir tai, kad nusikalstama veika sukeltos pasekmės yra negrįžtamos. Svarbu ir tai, kad nukentėjusioji S. Z. yra sukūrusi savo šeimą ir gyveno atskirai nuo savo tėčio S. K..

6.6.2.2. Nustatant neturtinės žalos dydį svarbu atsižvelgti ir į tai, kad kaltinamasis I. G. automobilį vairavo blaivus, KET jis pažeidė dėl neatsargumo, savo kaltę pripažino, ne kartą atsiprašė nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės bei nuoširdžiai gailėjosi dėl savo padarytos veikos.

6.6.2.3. Nemažiau svarbu tai, kad jei žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio (pavyzdžiui, neatsargumo), būtų neteisinga visą atsakomybę dėl kilusių pasekmių taikyti tik žalą padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, <...> žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas <...> (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Šiuo konkrečiu atveju pagal byloje esančius duomenis seka, kad žuvusysis S. K. automobilį vairavo neprisisegęs saugos diržo (nesilaikydamas KET 196 punkto reikalavimų), dėl ko eismo įvykio metu nesuveikė priekinė vairuotojo saugos pagalvė (1 t., 62–63, 65–83, 87–88, 90–92, 137–141, 146 b. l.). Šios aplinkybės, be jokių abejonių, turėjo didelės įtakos žuvusiojo S. K. sužalojimų mastui, jų sunkumui ir pasekmėms, nes žuvusysis buvo daugiau sužalotas, jo sužalojimai buvo sunkesni ir sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Tai reiškia, kad žuvusiojo S. K. neatsargumas taip pat yra jo dukros patirtos neturtinės žalos nustatymo svarbus kriterijus, sudarantis prielaidą mažinti tokios žalos dydį ir jis turi būti vertinamas kartu su kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis šiam klausimui teisingai išspręsti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-110-699/2017, Nr. 2K-359-697/2017 ir kt.).

6.6.2.4. Atsižvelgęs į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas nustato 15000 Eur dydžio nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. Z. patirtą tiesioginę neturtinę žalą. Teismo vertinimu, tokio dydžio neturtinė žala yra pakankama satisfakcija nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. Z. už jos patirtus neigiamus išgyvenimus.

6.6.2.5. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. Z. AB (duomenys neskelbtini) atlygino 14600 Eur dydžio neturtinę žalą (5 t., 131, 134 b. l.), todėl nukentėjusiajai S. Z. priteisiama likusi neatlyginta neturtinė žala – 400 Eur.

6.7. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 17546,33 Eur dydžio turtinei žalai ir 50000 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti (2 t., 93–122 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu savo civilinį ieškinį ji patikslino (5 t., 125–130 b. l.).

6.7.1. Nukentėjusiosios teigimu, jos turtinę žalą sudaro finansinės paramos (išlaikymo) netekimas žuvus tėčiui bei kelionės išlaidos vykstant pas ikiteisminio tyrimo tyrėją, pas notarą, pas advokatą.

6.7.1.1. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. K. pateikė penkis kuro pirkimo kvitus, iš kurių seka, kad ji kurą įsigijo 2022 m. lapkričio 10 d., 2022 m. gruodžio 1 d., 2023 m. sausio 9 d., 2023 m. sausio 13 d. ir 2023 m. sausio 27 d. (2 t., 121 b. l.), tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad ji šiomis dienomis būtų vykusi pas tyrėją ar pas advokatą ir kad šios išlaidos (kartu ir įsigyto kuro kiekis) būtų kaip nors tiesiogiai susiję su nagrinėjamu įvykiu. Tačiau pateikti kelionės bilietai patvirtina, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. K. 2023 m. sausio 17 d. keliavo iš Kauno į Panevėžį ir atgal, tądien ji vyko pas tyrėją ir pas advokatą (3 t., 84–85 b. l.; 5 t., 26 b. l.). Šiai kelionei nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. K. išleido iš viso 11,60 Eur.

6.7.1.2. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. K. savo turtinę žalą grindžia netektomis pajamomis (išlaikymu), susijusiomis su po jos tėčio mirties netekta jo teikta finansinė parama – po 500 Eur kas mėnesį nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. Tačiau nukentėjusioji ir civilinė ieškovė nepateikė tokio dydžio turtinę žalą patvirtinančių objektyvių dokumentų, tik subjektyvius skaičiavimus. Kartu teismas pažymi, kad tokios išlaidos yra tik numanomos, nėra tiksliai žinoma, kiek iš tikro ateityje būtų buvę skirta pinigų nukentėjusios išlaikymui. Ne mažiau svarbu ir tai, kad pagal byloje esančią pažymą apie žuvusiojo S. K. ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės V. K. darbo užmokesčius seka, jog laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 29 d. žuvusysis S. K. gaudavo vidutinį 607,86 Eur dydžio darbo užmokestį (atskaičius mokesčius), o nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. K. laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. gavo vidutinį 585,77 Eur dydžio darbo užmokestį (atskaičius mokesčius ir neskaitant kitos papildomos 2920 Eur dydžio išmokos, jai išmokėtos po aptariamo įvykio) (2 t., 32, 33 b. l.; 5 t., 117, 118 b. l.). Todėl, įvertinęs teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. K. nurodytas jos šeimos išlaidas pragyvenimui (maistui, mokesčiams, paskolai, kurui ir kitoms reikmėms), teismas abejoja, ar žuvusysis S. K. turėjo finansinę galimybę remti (išlaikyti) nukentėjusiąją ir civilinę ieškovę L. K. jos nurodyta pinigų suma, t. y. po 500 Eur kas mėnesį.

6.7.1.3. Nemažiau svarbu ir tai, jog nukentėjusiąją ir civilinę ieškovę L. K. remti bei išlaikyti finansiškai buvo ir yra ne vien tik žuvusiojo S. K. pareiga.

6.7.1.4. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. K. parodė, kad jos šeima gyveno ūkiškai, žuvusysis S. K. buvo darbštus ir gabus, padėdavo aplinkiniams dirbti įvairius darbus, ji pati pardavinėjo vištų kiaušinius ir jų šeima turėjo papildomų neoficialių (nelegalių) pajamų, kurių niekur nedeklaravo ir mokesčių už jas nemokėjo. Tačiau teismas negali vertinti neoficialių ir nelegalių žuvusiojo šeimos pajamų.

6.7.1.5. Teismas atkreipia dėmesį, kad draudimo bendrovė (esant CK 3.192¹ straipsnyje įtvirtintoms sąlygoms) bei atsižvelgdama į nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. K. gaunamą našlaičio pensijos dydį, geranoriškai sutinka ateityje kas mėnesį mokėti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. K. po 271,36 Eur netektų pajamų (išlaikymą) (ši suma nustatyta atsižvelgiant į žuvusiojo prieš įvykį turėtas pajamas (šias pajamas dalijant per pusę; bendros netektos jos pajamos, draudimo bendrovės teigimu, sudaro 406,68 Eur) ir į nukentėjusiosios gaunamos našlaičio pašalpos dydį) (5 t., 137, 138 b. l.). Tačiau šioje vietoje teismas pastebi, kad draudimo bendrovė suklydo nustatydama pusę žuvusiojo prieš įvykį turėtų pajamų dydį, nes paskutinį mėnesį prieš aptariamą įvykį (už 2022 m. spalio mėnesį) žuvusysis uždirbo 833,11 Eur. (5 t., 118 b. l.). Tokiu būdu pusę žuvusiojo pajamų prieš įvykį sudaro ne 406,68 Eur, o 416,56 Eur. Todėl iš draudimo bendrovės (esant CK 3.192¹ straipsnyje įtvirtintoms sąlygoms) nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. K. priteisiamos jos netektos pajamos (išlaikymas) kas mėnesį (iš pusės žuvusiojo prieš įvykį turėtų pajamų – iš 416,56 Eur (šią sumą indeksuojant nustatyta tvarka) atimant jos gaunamą našlaičio pensiją).

6.7.1.6. Kartu teismas pastebi, kad skaičiuodama nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. K. netektas pajamas (išlaikymą) už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 29 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. draudimo bendrovė taip pat suklydo – nesuskaičiavo nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. K. per vieną mėnesį netektų pajamų (išlaikymo) ir jų nesumokėjo nukentėjusiajai bei civilinei ieškovei L. K. (draudimo bendrovė suskaičiavo ir išmokėjo per 2022 m. spalio mėnesio paskutines 3 dienas ir per vieną mėnesį netektas pajamas (išlaikymą), nors turėjo būti suskaičiuotos ir sumokėtos per 2022 m. spalio mėnesio paskutines 3 dienas ir per 2 mėnesius (per lapkritį ir gruodį) netektos pajamos (išlaikymas) (5 t., 138 b. l.)). Todėl iš draudimo bendrovės nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. K. papildomai priteisiama 283,95 Eur netektų pajamų (išlaikymo) už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 29 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (ši suma nustatyta atsižvelgiant į vidutinį žuvusiojo oficialų (legalų) atlyginimą ir į nukentėjusiosios gautos našlaičio pašalpos dydį).

6.7.1.7. Apibendrindamas pirmiau paminėtas aplinkybes teismas konstatuoja, jog šioje byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais buvo įrodyta iš viso 295,55 Eur dydžio nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. K. patirta tiesioginė turtinė žala (papildomai 283,95 Eur netektų pajamų (išlaikymo) už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 29 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir 11,60 Eur už kelionę autobusu), o taip pat jos netektos pajamos (išlaikymas) (esant CK 3.192¹ straipsnyje įtvirtintoms sąlygoms) kas mėnesį (iš pusės žuvusiojo prieš įvykį turėtų pajamų – iš 416,56 Eur (šią sumą indeksuojant nustatyta tvarka) atimant jos gaunamą našlaičio pensiją).

6.7.1.8. Teisiamojo posėdžio metu draudimo bendrovės atstovė prašė nustatyti išmokų už netektas pajamas (išlaikymo) periodiškumą ne kas mėnesį, o ilgesniam laikotarpiui, kad draudimo bendrovė galėtų patikrinti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei išmokėtas našlaičio pensijas, gauti patvirtinimą apie nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės studijas bei patikslinti kitas aplinkybes. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. K. sutiko, kad išmoka už netektas pajamas jai būtų sumokama kas 6 mėnesius (5 t., 132 b. l.). Todėl išmokų nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. K. už netektas pajamas (išlaikymą) periodiškumą teismas nustato kas 6 mėnesius.

6.7.2. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. K. palaikė savo civilinį ieškinį dėl 50000 Eur dydžio neturtinės žalos nustatymo. Savo neturtinę žalą civiliniame ieškinyje ji grindžia tuo, jog po eismo įvykio patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nerimą, baimę, nemigą (vartoja medikamentus). Iki eismo įvykio jos tėtis buvo pagrindinis jos rėmėjas ir skatintojas siekti mokslo žinių ir įgyti gerai apmokamą profesiją. Po tėčio žūties sumažėjo jos bendravimo galimybės su aplinkiniais, ji pasidarė uždara, ją persekiojo baimė keliauti automobiliu, apėmė emocinė depresija, atsirado nenoras aktyviam poilsiui (mėgo važinėti dviračiu, keliauti į turistines keliones automobiliu). Po tėčio laidotuvių ji iki šiol patiria didelius dvasinius išgyvenimus, paskaitų metu dažnai negali susikaupti.

6.7.2.1. Dėl eismo įvykio metu žuvusio tėčio, dėl staigios ir netikėtos tėčio netekties nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. K., be abejonių, patyrė didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus, kurie vertinami kaip neturtinė žala. Įvertinęs paminėtas aplinkybes teismas daro išvadą, kad nukentėjusioji L. K. dėl S. K. mirties patyrė ir iki šiol patiria didelį dvasinį ir emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, netekties jausmą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Nustatant jos patirtos neturtinės žalos dydį reikia įvertinti ir tai, kad nusikalstama veika sukeltos pasekmės yra negrįžtamos. Svarbu ir tai, kad nukentėjusioji L. K. nėra sukūrusi savo šeimos ir grįžusi į studijų Kaune apsistodavo pas savo tėvus.

6.7.2.2. Nustatant neturtinės žalos dydį svarbu atsižvelgti ir į tai, kad kaltinamasis I. G. automobilį vairavo blaivus, KET jis pažeidė dėl neatsargumo, nebėgo iš įvykio vietos, savo kaltę pripažino, ne kartą atsiprašė nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės bei nuoširdžiai gailėjosi dėl savo padarytos veikos.

6.7.2.3. Nemažiau svarbu tai, kad jei žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio (pavyzdžiui, neatsargumo), būtų neteisinga visą atsakomybę dėl kilusių pasekmių taikyti tik žalą padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, <...> žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas <...> (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Šiuo konkrečiu atveju pagal byloje esančius duomenis seka, kad žuvusysis S. K. automobilį vairavo neprisisegęs saugos diržo (nesilaikydamas KET 196 punkto reikalavimų), dėl ko eismo įvykio metu nesuveikė priekinė vairuotojo saugos pagalvė (1 t., 62–63, 65–83, 87–88, 90–92, 137–141, 146 b. l.). Šios aplinkybės, be jokių abejonių, turėjo didelės įtakos žuvusiojo S. K. sužalojimų mastui, jų sunkumui ir pasekmėms, nes žuvusysis buvo daugiau sužalotas, jo sužalojimai buvo sunkesni ir sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Tai reiškia, kad žuvusiojo S. K. neatsargumas taip pat yra jo dukros patirtos neturtinės žalos nustatymo svarbus kriterijus, sudarantis prielaidą mažinti tokios žalos dydį ir jis turi būti vertinamas kartu su kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis šiam klausimui teisingai išspręsti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-110-699/2017, Nr. 2K-359-697/2017 ir kt.).

6.7.2.4. Atsižvelgęs į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas nustato 18000 Eur dydžio nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. K. patirtą tiesioginę neturtinę žalą. Teismo vertinimu, tokio dydžio neturtinė žala yra pakankama satisfakcija nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. K. už jos patirtus neigiamus išgyvenimus.

6.7.2.5. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. K. AB (duomenys neskelbtini) atlygino 14600 Eur dydžio neturtinę žalą (5 t., 132, 133 b. l.), todėl nukentėjusiajai L. K. priteisiama likusi neatlyginta neturtinė žala – 3400 Eur.

6.8. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. N. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo ji prašė priteisti 4850 Eur dydžio turtinę žalą ir 85000 Eur dydžio neturtinę žalą (2 t., 129–158 b. l.).

6.8.1. Nukentėjusiosios teigimu, jos turtinę žalą sudaro išlaidos, susijusios su laidojimo ir kremavimo paslaugų apmokėjimu, su kelionėmis pas ikiteisminio tyrimo tyrėją, notarą, advokatą, o taip pat netektos pajamos dėl atostogų ir sveikatos sutrikimo (persileidimo).

6.8.1.1. Nukentėjusiosios J. N. teigimu, dėl aptariamo įvykio ji patyrė turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos, susijusios su kelionėmis pas ikiteisminio tyrimo tyrėją, notarą, advokatą (80 Eur). Tačiau visų šių išlaidų nukentėjusioji ir civilinė ieškovė nepagrindė atitinkamais dokumentais. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. N. atstovas teisiamojo posėdžio metu pateikė tik vieno kuro pirkimo kvito kopiją, iš kurios seka, kad nukentėjusioji kurą įsigijo 2023 m. sausio 13 d. (5 t., 143 b. l.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. N. 2023 m. sausio 13 d. buvo atvykusi pas advokatą ir pas tyrėją, tądien ji dalyvavimo atliekant procesinius veiksmus (3 t., 54–74 b. l.).

6.8.1.2. Įvertinus atstumą nuo nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. N. gyvenamosios vietos iki Panevėžio, automobilio kuro sąnaudas, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. N. 2023 m. sausio 13 d. dėl atvykimo į Panevėžį ir grįžimo atgal į namus galėjo patirti apie 30 Eur dydžio turtinę žalą.

6.8.1.3. Taip pat nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. N. patyrė 2200 Eur dydžio išlaidas, susijusias su laidojimo ir kremavimo paslaugomis (2 t., 136–138 b. l.). Tačiau teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. N. patvirtino, kad jai buvo išmokėta 368 Eur dydžio laidojimo pašalpa, kurią, pasak pačios nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. N., ji atidavė savo mamai laidojimo reikmėms. Tokiu būdu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. N. turtinė žala, susijusi su laidojimo ir kremavimo paslaugomis, sudaro 1832 Eur.

6.8.1.4. Nukentėjusioji J. N. savo turtinę žalą grindžia negautomis pajamomis, t. y. tuo, kad dėl tėčio netekties negalėdama dirbti 2022 m. lapkričio mėnesį buvo priversta pasiimti atostogas, kai jos atlyginimo vidurkis buvo 800 Eur (2 t., 153 b. l.), todėl neteko šių pajamų; po tėčio mirties, dėl patirtų išgyvenimų jai įvyko persileidimas, dėl ko ji negalėjo grįžti į darbą ir iki 2022 m. gruodžio 20 d. buvo nedarbinga, todėl nedarbingumo metu taip pat neteko pajamų (nes Socialinio draudimo fondo valdyba jai išmokėjo mažesnę nedarbingumo išmoką, nei jos atlyginimas). Tačiau šioje vietoje teismas visų pirmiausia pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. N. 2022 m. lapkričio mėnesį buvo suteiktos atostogos, kad tokios atostogos buvo neapmokamos ir kad nukentėjusiajai bei civilinei ieškovei J. N. buvo būtinybė pasiimti neapmokamas atostogas (kai įprastai darbuotojams suteikiamos apmokamos atostogos). Be to, byloje esančios dokumentų ir medicininių dokumentų kopijos (2 t., 141–152 b. l.) leidžia pagrįstai manyti, jog nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. N. sveikatos problemos (persileidimas) nėra tiesiogiai susiję su jos tėčio žūtimi, nes persileidimas jai įvyko dėl negimdinio nėštumo (kuris paprastai įvyksta dėl kitų sveikatos problemų (pavyzdžiui, dėl uždegiminių kiaušintakių pakitimų, dėl pakitusios kiaušidžių funkcijos, dėl endometriozės ir pan.)). Tai patvirtina ir byloje esanti gydytojo eksperto išvada (5 t., 23 b. l.). Tokiu būdu, šiuo metu nėra pagrindo priteisti nukentėjusiajai J. N. jos nurodytas tikėtinas negautas pajamas.

6.8.1.5. Apibendrindamas pirmiau paminėtas aplinkybes teismas konstatuoja, jog byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. N. įrodė iš viso 1862 Eur dydžio tiesioginę turtinę žalą. Draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. N. 1832 Eur dydžio turtinę žalą (dėl laidojimo ir kremavimo paslaugų), todėl neatlyginta turtinė žala – 30 Eur (už dalį kuro) – priteisiama nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. N..

6.8.2. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. N. palaikė savo civilinį ieškinį dėl 85000 Eur dydžio neturtinės žalos nustatymo. Savo neturtinę žalą civiliniame ieškinyje ji grindžia tuo, jog po eismo įvykio patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nerimą, baimę, padariniai kankina lyg šiol. Be to, dėl patirto sukrėtimo ir streso jai įvyko nėštumo komplikacijos – persileidimas, dėl to užgeso jos naujagimio gyvybė ir taip jai asmeniškai buvo sutrikdyta sveikata. Dėl padarytos nusikalstamos veikos ji neteko ne tik tėčio, bet ir vaiko, todėl patyrė labai didelę neturtinę žalą. Iki eismo įvykio jos tėtis S. K. buvo pagrindinis rėmėjas ir skatintojas tobulėti, kurti šeimą, tvarkytis buitį, siekti karjeros. Po tėčio žūties sumažėjo jos bendravimo galimybės su aplinkiniais, ji pasidarė uždara, ją persekiojo baimė keliauti automobiliu, apėmė emocinė depresija. Iki tėvo mirties buvo sveika, o po jo mirties atsirado nerimas. Atsirado nenoras aktyviai poilsiauti (mėgo važinėti dviračiu, keliauti į turistines keliones automobiliu). Po tėčio laidotuvių ji iki šiol patiria didelius dvasinius išgyvenimus, darbo metu dažnai negali susikaupti.

6.8.2.1. Šiuo konkrečiu atveju dėl eismo įvykio metu žuvusio tėčio, dėl staigios ir netikėtos tėčio netekties nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. N., be abejonių, patyrė didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus, kurie vertinami kaip neturtinė žala. Įvertinęs paminėtas aplinkybes teismas daro išvadą, kad nukentėjusioji J. N. dėl S. K. mirties patyrė ir iki šiol patiria didelį dvasinį ir emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, netekties jausmą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Nustatant jos patirtos neturtinės žalos dydį reikia įvertinti ir tai, kad nusikalstama veika sukeltos pasekmės yra negrįžtamos. Svarbu ir tai, kad nukentėjusioji J. N. yra sukūrusi savo šeimą ir gyveno kitame kaime, atskirai nuo savo tėčio S. K..

6.8.2.2. Nustatant neturtinės žalos dydį svarbu atsižvelgti ir į tai, kad kaltinamasis I. G. automobilį vairavo blaivus, KET jis pažeidė dėl neatsargumo, nebėgo iš įvykio vietos, savo kaltę pripažino, ne kartą atsiprašė nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės bei nuoširdžiai gailėjosi dėl savo padarytos veikos.

6.8.2.3. Nemažiau svarbu tai, kad jei žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio (pavyzdžiui, neatsargumo), būtų neteisinga visą atsakomybę dėl kilusių pasekmių taikyti tik žalą padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, <...> žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas <...> (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Šiuo konkrečiu atveju pagal byloje esančius duomenis seka, kad žuvusysis S. K. automobilį vairavo neprisisegęs saugos diržo (nesilaikydamas KET 196 punkto reikalavimų), dėl ko eismo įvykio metu nesuveikė priekinė vairuotojo saugos pagalvė (1 t., 62–63, 65–83, 87–88, 90–92, 137–141, 146 b. l.). Šios aplinkybės, be jokių abejonių, turėjo didelės įtakos žuvusiojo S. K. sužalojimų mastui, jų sunkumui ir pasekmėms, nes žuvusysis buvo daugiau sužalotas, jo sužalojimai buvo sunkesni ir sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Tai reiškia, kad žuvusiojo S. K. neatsargumas taip pat yra jo dukros patirtos neturtinės žalos nustatymo svarbus kriterijus, sudarantis prielaidą mažinti tokios žalos dydį ir jis turi būti vertinamas kartu su kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis šiam klausimui teisingai išspręsti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-110-699/2017, Nr. 2K-359-697/2017 ir kt.).

6.8.2.4. Atsižvelgęs į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas nustato 15000 Eur dydžio nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. N. patirtą tiesioginę neturtinę žalą. Teismo vertinimu, tokio dydžio neturtinė žala yra pakankama satisfakcija nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. N. už jos patirtus neigiamus išgyvenimus.

6.8.2.5. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. N. AB (duomenys neskelbtini) atlygino 14600 Eur dydžio neturtinę žalą (5 t., 131, 135 b. l.), todėl nukentėjusiajai J. N. priteisiama likusi neatlyginta neturtinė žala – 400 Eur.

6.9. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo I. G. vairuotas automobilis eismo įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kad nustatytos turtinės ir neturtinės žalos neviršija įstatymu nustatyto maksimalaus iš draudimo bendrovės priteistinos žalos dydžio, neatlygintos žalos nukentėjusiosioms ir civilinės ieškovėms priteisiamos iš civilinio atsakovo AB (duomenys neskelbtini).

6.10. Kartu teismas pažymi, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių civilinių ieškinių išsprendimas šiuo nuosprendžiu neeliminuoja jų teisės ir galimybės vėliau, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, surinkti visus patirtą žalą patvirtinančius dokumentus ir kreiptis į civilinį atsakovą dėl visos patirtos žalos atlyginimo (CK 6.283 ir 6.286 straipsniai).

7. Nukentėjusiųjų proceso išlaidos

7.1. Nukentėjusiosios V. K., S. Z., L. K. ir J. N. prašo pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš kaltinamojo I. G. išlaidas už įgaliotųjų atstovų suteiktas teisines paslaugas – V. K. prašo priteisti 1430 Eur; S. Z. – 1430 Eur; L. K. – 1430 Eur; J. N. – 1300 Eur; iš viso 5590 Eur (2 t., 10–15, 58–62, 93–98, 129–133 b. l.).

7.2. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiųjų turėtas išlaidas advokato ar jo padėjėjo, dalyvavusio byloje kaip įgaliotasis atstovas, paslaugoms apmokėti.

7.3. Teisiamojo posėdžio metu tiek prokurorė, tiek kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu atkreipė dėmesį į nukentėjusiųjų išlaidų už įgaliotųjų atstovų suteiktas teisines paslaugas dydį ir siūlė teismui spręsti dėl šių išlaidų pagrįstumo (sumažinimo).

7.4. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiųjų proceso išlaidų priežastis yra kaltinamojo I. G. nusikalstama veika. Jeigu ne kaltinamojo I. G. nusikalstamas elgesys, nukentėjusiosios nebūtų patyrę su procesu susijusių išlaidų, jų turtas šia dalimi nebūtų sumažėjęs. Nukentėjusiosioms nukentėjus nuo nusikalstamos veikos, jos galėjo pasirinkti, kokiu būdu jos gins savo teises. Jos galėjo tai daryti per atstovus (advokatą ar jo padėjėją), o atstovus jos galėjo pasirinkti tokius, kokiais pasitiki, kokie joms yra tinkami. Bendras nukentėjusiųjų patirtų išlaidų atlyginimo principas turi būti pilnas jų atlyginimas, su BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtimi, kad teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nebūtų teisinga, jeigu šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis I. G. visiškai išvengtų proceso išlaidų atlyginimo, o jas prisiimtų nukentėjusiosios.

7.5. Itin svarbu tai, jog šioje byloje nukentėjusiosios taip pat turi ir civilinių ieškovų procesinį statusą. Todėl spręsdamas ne tik civilinio ieškinio, bet ir proceso išlaidų išieškojimo (paskirstymo) klausimus teismas privalo vadovautis ne vien tik BPK, bet ir CPK normomis, reglamentuojančiomis šiuos klausimus. CPK 93 straipsnio 2 dalyje (bylinėjimosi išlaidos) yra nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos išieškomos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai <...>. Teismas pažymi, jog įstatymas gina abi proceso šalis – tiek ieškovą, tiek atsakovą, todėl CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatos, be kitų funkcijų atlikdamos ir prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstai didelių civilinių ieškinių reiškimo teisme bei įpareigoja asmenis, reiškiančius civilinius reikalavimus, atidžiai ir rūpestingai įvertinti tokių reikalavimų pagrįstumą, o tuo pačiu ir jų dydžius.

7.6. Iš nukentėjusiųjų pateiktų dokumentų matyti, kad jos už įgaliotųjų atstovų teisinę pagalbą šioje baudžiamojoje byloje iš viso sumokėjo 5590 Eur (nukentėjusioji V. K. – 1430 Eur; nukentėjusioji S. Z. – 1430 Eur; nukentėjusioji L. K. – 1430 Eur; nukentėjusioji J. N. – 1300 Eur (2 t., 49–51, 74–76, 119–120, 139–140 b. l.). Nukentėjusiųjų įgaliotųjų atstovų darbų apimtis šio proceso metu (įgaliotieji atstovai į procesą įstojo netrukus po ikiteisminio tyrimo pradžios; jie parengė civilinius ieškinius ir atstovavo nukentėjusiąsias tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme; teikė į bylą, jų manymu, reikšmingus dokumentus) leidžia manyti, jog atstovai ruošėsi šios bylos tyrimui ir nagrinėjimui teisiamajame posėdyje. Taip pat teismui nekyla abejonių, jog įgaliotieji atstovai konsultavo nukentėjusiuosius klausimais, susijusiais su šia baudžiamąja byla.

7.7. Tačiau teismas sutinka su prokurorės ir kaltinamojo gynėjo nuomone, kad nukentėjusiųjų išlaidos už įgaliotųjų atstovų suteiktas teisines paslaugas yra per didelės. Šioje vietoje teismas pažymi, kad pirmiau paminėtos pinigų sumos nukentėjusiųjų įgaliotiesiems atstovams buvo sumokėtos už nukentėjusiųjų atstovavimą toje pačioje byloje, dėl to paties įvykio. Šios bylos tyrimas ir nagrinėjimas nebuvo labai sudėtingas, nes kaltinamasis I. G. visiškai pripažino savo kaltę, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas per 4 mėnesius ir byla teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Įgaliotiesiems atstovams nereikėjo dalyvauti daugelyje šioje byloje atliktų procesinių veiksmų. Svarbu tai, kad nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai ir patikslinti civiliniai ieškiniai savo turiniu ir forma didžiąja dalimi yra akivaizdžiai panašūs, todėl įgaliotiesiems atstovams nebuvo sudėtinga paruošti visus civilinius ieškinius ir įrodinėti jų reikalavimus. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog 2023 m. gegužės 24 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu civilinės atsakovės AB (duomenys neskelbtini) atstovė teisme paaiškino, kad draudimo bendrovė neturėjo galimybės atlyginti žalos nukentėjusiosioms, nes: nei nukentėjusiosios, nei jų įgaliotieji atstovai savarankiškai į draudimo bendrovę nesikreipė (išskyrus nukentėjusiąją A. R., kuri vienintelė nesinaudojo įgaliotųjų atstovų pagalba); draudimo bendrovė apie nukentėjusiųjų reikalavimus dėl žalos atlyginimo sužinojo tik iš teismo; draudimo bendrovei susisiekus su nukentėjusiųjų įgaliotaisiais atstovais pastarieji atsisakė pateikti draudimo bendrovei nukentėjusiųjų banko sąskaitas žalos atlyginimui pervesti. Tik po to, kai šios aplinkybės paaiškėjo 2023 m. gegužės 24 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiųjų įgaliotieji atstovai pateikė draudimo bendrovei nukentėjusiųjų banko sąskaitas ir 2023 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje nukentėjusiosioms buvo atlyginta draudimo bendrovės suskaičiuota žala (žala nukentėjusiosioms buvo atlyginta praėjus daugiau kaip 9 mėnesiams po aptariamo įvykio). Akivaizdu, kad įgaliotieji atstovai nepakankamai atstovavo nukentėjusiųjų interesus, susijusius su kuo greitesniu jų patirtos žalos atlyginimu. Būtina įvertinti ir patenkintas civilinių ieškinių dalis – šio proceso metu buvo įrodyta ir patenkinta 26 % nukentėjusiosios V. K. civilinio ieškinio reikalavimo, 27 % nukentėjusiosios S. Z. civilinio ieškinio reikalavimo, 39 % nukentėjusiosios L. K. civilinio ieškinio ir 19 % nukentėjusiosios J. N. civilinio ieškinio.

7.8. Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas aplinkybes, į įgaliotųjų atstovų darbų apimtį šioje byloje, o taip pat į kaltinamojo I. G. šeimos turtinę padėtį (ji aptarta nuosprendžio 3.5. punkte), nepaisydamas to, kad nukentėjusiųjų už įgaliotųjų atstovų teisinę pagalbą sumokėtos pinigų sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo nustatytų išlaidų dydžių, teismas nukentėjusiųjų proceso išlaidas sumažina ir iš kaltinamojo I. G. nukentėjusiajai V. K. išieško 900 Eur dydžio proceso išlaidas, nukentėjusiajai S. Z. – 900 Eur, nukentėjusiajai L. K. – 900 Eur, nukentėjusiajai J. N. – 900 Eur už įgaliotųjų atstovų suteiktą teisinę pagalbą.

8. Kiti klausimai8.1. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai:

8.1.1. rūbai ir sportiniai batai, grąžinti nukentėjusiajai V. K. (3 t., 22–24 b. l.), paliekami nukentėjusiajai V. K.;

8.1.2. automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas kaltinamajam I. G. (1 t., 60 b. l.), paliekamas kaltinamajam I. G.;

8.1.3. automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas nukentėjusiajai S. Z. (1 t., 61 b. l.), paliekamas nukentėjusiajai S. Z..

8.2. Byloje valstybė patyrė išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą. Tačiau BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas <...>, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal suformuotą teismų praktiką priėmus procesinį sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukus, proceso išlaidos iš asmens negali būti išieškomos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-93-788/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą iš kaltinamojo I. G. neišieškomos.

8.3. Kaltinamajam I. G. kardomoji priemonė nebuvo paskirta, jis laikinai sulaikytas nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas

nusprendžia:

I. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos D. G. atsakomybei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dviems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Priteisti iš AB (duomenys neskelbtini):

- V. K. 8100 Eur (aštuonis tūkstančius vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti;

- S. Z. 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti;

- L. K. 295,55 (du šimtus devyniasdešimt penkis eurus 55 ct) turtinei žalai atlyginti; kas mėnesį netektas išlaikymo pajamas (esant CK 3.192¹ straipsnyje įtvirtintoms sąlygoms), šių netektų pajamų dydį nustatant kiekvieną mėnesį iš 416,56 Eur (iš keturių šimtų šešiolikos eurų 56 ct) (šią sumą indeksuojant nustatyta tvarka) atėmus L. K. kiekvieną mėnesį gautos našlaičio pensijos dydį, netekto išlaikymo išmoką sumokant kas 6 (šešis) mėnesius; 3400 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti;

- J. N. 30 Eur (trisdešimt eurų) turtinei žalai ir 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus:

- rūbus ir sportinius batus, grąžintus V. K., palikti V. K.;

- automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintą I. G., palikti I. G.;

- automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintą S. Z., palikti S. Z..

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš I. G.:

- V. K. 900 Eur (devynis šimtus eurų) įgaliotojo atstovo pagalbai (už atstovavimą) apmokėti;

- S. Z. 900 Eur (devynis šimtus eurų) įgaliotojo atstovo pagalbai (už atstovavimą) apmokėti;

- L. K. 900 Eur (devynis šimtus eurų) įgaliotojo atstovo pagalbai (už atstovavimą) apmokėti;

- J. N. 900 Eur (devynis šimtus eurų) įgaliotojo atstovo pagalbai (už atstovavimą) apmokėti.

Išaiškinti I. G., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai D. G., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas Marius Jankauskas