Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), baigęs 8 klases, pensininkas, neteistas,

kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis, 2019-04-09, apie 12.20 val., vairuodamas jam priklausantį automobilį Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) link sankryžos su (duomenys neskelbtini). Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties (duomenys neskelbtini) pastatu ir sankryža su nuvažiavimu link (duomenys neskelbtini), buvo neatidus ir neatsargus, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusią pėsčiąją, įvažiavo į pėsčiųjų perėją, kur automobiliu partrenkė ir sužalojo iš kairės pusės į dešinę pėsčiųjų perėja ėjusią pėsčiąją R. S., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Tokiu būdu, I. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 30 p. reikalavimus ir atsiradus minėtoms pasekmėms, įvykdė Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 str. 3 d. numatytą nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

2. Remiantis medicinos dokumentų duomenimis R. S. nuo 2008 m. diagnozuota trumparegystė; 2014 m. diagnozuota pakaušinė neuropatija (miogeninės-vertebrogeninės kilmės); 2014 m. diagnozuota gimdos gleivinės polipas, gausios mėnesinės, mažakraujystė; nuo 2019-11-27 diagnozuota adenomioze ir antrinė amenorėja. Pateiktuose medicinos dokumentuose stuburo juosmeninės dalies degeneraciniai pakitimai nustatyti 2020 m. atlikus stuburo juosmeninės dalies kompiuterinės tomografijos tyrimą. 2010 m. diagnozuotas smegenų kraujotakos sutrikimas, tačiau objektyvių klinikinių duomenų šios diagnozės patvirtinimui nėra. 2019-04-30 nustatytas gerybinis paroksizminis svaigimas.

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas Nr. PEKG 19(68)/2021 (01) patvirtina, kad R. S. eismo įvykio metu patyrė minkštųjų audinių kraujosruvą pakaušio dešinėje pusėje, galvos smegenų sukrėtimą, pakauškaulio linijinį; nustatyti sužalojimai pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 p. atitinką sunkų sveikatos sutrikdymą.

Įvertinus aptartus įrodymus, darytina išvada, kad nagrinėjamas eismo įvykis kilo dėl I. S. kaltės, o jo veiksmuose, įvertinus nukentėjusiosios R. S. patirto sveikatos sutrikdymo sunkumą, yra visi BK 281 str. 3 d. numatyto nusikaltimo požymiai.

Kita vertus, vadovaujantis BK 36 str. nuostatomis, asmuo padaręs nusikalstamą atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi.

Teisminėje praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą taikant BK 36 str. nuostatas, teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina bylos aplinkybes ir sprendžia dėl galimybės pripažinti, ar padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo prarado pavojingumą. Kitas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas – kai asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo tampa nepavojingas. Aplinkybės gali pasikeisti dėl objektyvių išorinių sąlygų, kuriose asmuo buvo iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, pasikeitimo, nepriklausančių nuo kaltininko sąmonės ir valios. Tokie pasikeitimai gali įvykti ir dėl aktyvių asmens veiksmų (pvz. pakeičia savo gyvenamąją vietą, įsidarbina, pradeda mokytis ir pan.). Tačiau abiem atvejais šie pasikeitimai turi taip paveikti kaltininką ir nulemti jo individualių savybių pasikeitimus, kad šie leistų teismui įsitikinti, jog dėl aplinkybių pasikeitimo asmuo tapo nepavojingu dėl jo padarytos nusikalstamos veikos. Taikyti ar ne BK 36 str. nuostatas yra teismo teisė, todėl teismas, remdamasis konkrečios bylos aplinkybėmis, gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės arba atsisakyti. Darydamas išvadą dėl to, ar yra BK 36 str, įtvirtinti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai, teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina bylos aplinkybes ir sprendžia dėl galimybės pripažinti, ar padaryta veika ir (ar) ją padaręs asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo prarado pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2012, Nr. 2K-121/2013; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-173-449/2020 ir kt.).

Vertinant I. S. asmenybę bei jos pavojingumą BK 36 str. nuostatų taikymo prasme, pirmiausiai pažymėtina, kad kaltinamasis yra garbaus amžiaus, niekada nebuvo teisiamas, taip pat nebaustas administracine tvarka. Nagrinėjamoje byloje jo padaryta nusikalstama veika netyčinė, kaltė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu. Taigi, I. S. įvykdytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio. Dėl padarytos veikos I. S. nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios. Teismui pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad kaltinamojo sveikatos būklė dėl daugybinių susirgimų yra sunki, jam pagal sudarytą planą (3 kartus per savaitę) yra taikomos hemodializės procedūros ( t. 1, b. l. 165); ambulatorinio apsilankymo aprašymai bei stacionaro epikrizės išrašas patvirtina, kad I. S. nuolat gydomas skausmo klinikoje, rūpinantis asmens higiena jam reikalinga pagalba, 2020-12-17 jam atlikta dešinės pėdos III piršto amputacija su padikauklio galvutės rezekcija, jis gali judėti vežimėlio pagalba, nedidelius atstumus gali nueiti su ramentų pagalba; pacientas nuo pėdos amputacijos atsisakė.

Taigi, I. S. sveikatos būklė dėl jo turimų susirgimų yra sunki. O ir teisminio nagrinėjimo metu, kaltinamajam pasijutus prastai, teismas buvo priverstas daryti teismo posėdyje pertraukas. Pastebėtina ir tai, kad nors kaltinamajam intensyvus gydymas buvo taikomas iki nagrinėjamoje byloje eismo įvykio sukėlimo, teismui pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad po to jo sveikatos būklė ženkliai pablogėjo.

Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad dėl aplinkybių pasikeitimo, t. y. I. S. sveikatos būklės ženklaus pablogėjimo iki jam iškeltos bylos išnagrinėjimo teisme, jis tapo nepavojingas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad I. S., padaręs BK 281 str. 3 d. numatytą nusikaltimą atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 36 str. nuostatas, t. y. kaltinamajam tapus nepavojingu, o jam iškelta baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismas įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad I. S. įstatyme numatytų baudžiamojo poveikio priemonių taikymas nėra tikslingas.

Dėl R. S. pareikšto civilinio ieškinio ir atstovavimo išlaidų

Nukentėjusioji R. S. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą taip pat 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki ieškinio patenkinimo (t. 1, b. l. 84–88). Pagrindžiant ieškinio reikalavimą nurodoma, kad pasekmes, kilusias po eismo įvykio, nukentėjusioji jaučia iki šiol – jai lig šiol išlikęs galvos svaigimas, keičiant kūno padėtį dažnai pasikartoja vidutinio stiprumo galvos skausmas. Taip pat nuolat kankina bendras silpnumas, dažnai kartojasi atminties sutrikimai. Po eismo įvykio dėl pasikartojančių atminties sutrikimų, galvos svaigimų bei skausmų, taip pat dėl prarastos uoslės, daugiau nei 3 mėn. negalėjo atlikti savo darbinių funkcijų, nebegali užsiimti savo mėgstama veikla. Teismo posėdžio metu R. S. nurodė, kad po eismo įvykio metu patirto smegenų sutrenkimo jos būklė nepagerėjo – jaučia pastovų galvos svaigimą, sutrikusi kraujotaka, vartoja vaistus, jaučia fizinės būklės susilpnėjimą, pablogėjo regėjimas, prasidėjo ir be jokio pagerėjimo toliau tęsiasi ginekologinės problemos, neatsistato uoslė, liekamieji reiškiniai susiję ir su stuburo skausmu.

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 str.). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117str.). BPK 115 str. nustatyta, kokius procesinius sprendimus dėl civilinio ieškinio teismas gali priimti apkaltinamojo ir išteisinamojo nuosprendžio atvejais, tačiau nenurodoma, koks procesinis sprendimas turi būti priimamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju. Kita vertus, teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas, užbaigdamas procesą, negali „nutylėti“ civilinio ieškinio klausimo, o baudžiamosios bylos nutraukimo atveju teismas gali iš esmės išspręsti ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296/2012, 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-128-489/2020 ir kt).

Todėl, nors baudžiamoji byla I. S. atžvilgiu ir nutraukta BK 36 str. pagrindu, nukentėjusiosios pateiktas ieškinys nagrinėtinas baudžiamojoje byloje.

Čia pažymėtina, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu I. S. vairuojamas automobilis Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo draustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ADB „L. D.“, su kuria draudimo sutartis (draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini)) buvo sudaryta draudiminiam laikotarpiui nuo 2018-04-10 13.34 val. iki 2019-04-09 24 val. (t. 1, b. l. 156).

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 11, 14, 15, 19 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo 6 str. 3 d., šio įstatymo 1 str. 2 d. nuostatos, nustatančios draudiko atsakomybės ribas (5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui), taikomos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2018-11-01. Taigi, nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad I. S. eismo įvykio metu vairuoto automobilio įprastinė civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini)) buvo sudaryta iki 2018-11-01, ADB „L. D.“ atsakomybės ribas apibrėžė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 3 d. nuostatos, be kita ko, nustatančios, kad maksimali neturtinė žalos išmoka dėl vieno eismo įvykio ribojama 5 000 Eur suma.

ADB „L. D.“ išmokėjo nukentėjusiajai R. S. 5 000 Eur išmoką neturtinei žalai atlyginti, t. y. savo pareigas pagal draudimo sutartį atlyginti jai (draudikei) tenkančią neturtinės žalos dalį įvykdė pilna apimtimi.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.254 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią dalį atlygina ją padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Todėl pagal nukentėjusiosios pateiktą ieškinį tinkamu atsakovu yra kaltinamasis – I. S..

CK 6.283 str. 1 d. nustato, kad fizinio asmens suluošinimo ar kitaip sveikatos sužalojimo atveju atsiradusią žalą, už tai atsakingas privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėtos str. 2 d., be kita ko, sakoma, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227/ 2011 ir kt.).

Taigi, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl nustatant konkretų neturtinės žalos dydį, privalu atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, vertinti jų visumą.

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat turi atsižvelgti į žalą padariusio asmens kaltę, ypač į kaltės formą; įvertinti asmens veiksmų kryptingumą ir turinį. Jeigu asmuo veikia neteisėtai ir siekdamas padaryti žalos, tai jo veiksmai yra tyčiniai, o jeigu konkrečioje situacijoje neužtikrinamas būtinas atidumas ir rūpestingumas, tai yra neatsargumas. Didelis neatsargumas gali būti tuo atveju, kai asmuo neužtikrina elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi. Neturtinę žalą padariusio asmens veiksmų požiūriu turi būti įvertinta, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra priskirta (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Teisminėje praktikoje taip pat yra pažymėta, kad eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018).

Kita vertus, tai pat išaiškinta, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose; ginčai ir jų metu priteistos žalos atlyginimo sumų iliustracijos pateikia tik tam tikras žalos atlyginimo sumų gaires, be to, atvejai apima bylas nuo 2003 metų; todėl, juos analizuojant, taip pat būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius. Tai lemia, jog tiek dėl artimo asmens gyvybės atėmimo priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, tiek dėl sveikatos sužalojimo nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020).

Nagrinėjamu gi atveju, vertinant pačios nukentėjusiosios R. S. nurodytas ir neturtinė žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, pažymėtina, kad ekspertizės akto Nr. PEKG 19(68)/2021 (01) 1 p. konstatuota, kad jai 2010 m. diagnozuotas smegenų kraujotakos sutrikimas, tačiau objektyvių klinikinių duomenų šios diagnozės patvirtinimui nėra, 2019-04-30 nustatytas gerybinis paroksizminis svaigimas; 2 p. nurodyta, jog remiantis medicinos dokumentų duomenimis, R. S. ginekologinės ir regėjimo sutrikimo ligos nustatytos dar iki 2019-04-09 eismo įvykio ir ryšio su patirtu eismo įvykiu neturi. Po eismo įvykio 2019 m. gegužės mėnesį R. S. nurodo uoslės sutrikimą, tačiau objektyvių klinikinių duomenų šios būklės patvirtinimui nėra, po eismo įvykio nustatytų galvos sužalojimų pobūdis negalėjo sąlygoti uoslės sutrikimo atsiradimo. 2020 m. vasario mėnesį degeneracinė stuburo juosmeninės dalies patologija nustatyta atlikus stuburo juosmeninės dalies kompiuterinės tomografijos tyrimą ir ryšio su patirtu eismo įvykiu taip pat nėra. 2019-04-30 nustatytas gerybinis paroksizminis svaigimas galimai susijęs su trauma, tačiau tai yra ūminė patologija, nesukelianti ilgalaikių pasekmių. Teismo posėdžio metu apklausta specialistė R. G. patvirtino, kad dėl sunkaus galvos sukrėtimo gali būti stebimas laikinas uoslės sutrikimas.

Taigi, pačios R. S. nurodyti susirgimai (kraujotakos sutrikimai ir su juo galimai susiję galvos svaigimai, atminties suprastėjimas; regėjimo pablogėjimas, stuburo skausmai, ginekologiniai sutrikimai) jai arba buvo nustatyti iki eismo įvykio, arba nepatvirtinti jokiais medicininiais duomenimis. Taip pat teismui nepateikti jokie dokumentai, patvirtinantys, kad R. S. dėl jos eismo įvykio metu patirtų sužalojimų negali dirbti, turėjo atsisakyti ar keisti dirbamą darbą. Pati R. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad buvo nedarbinga nuo 2019-04-09 iki 2019-08-05, o nuo 2019-09-01 toliau dirbo.

Akivaizdu, jog R. S. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sukeltas skausmas, ji pakankamai ilgą laiką buvo nedarbinga, privalėjo rūpintis savo sveikata; jai buvo sužalotas gyvybiškai svarbus organas (galva); kaip nurodė pati nukentėjusioji, pilnai neatsistatė uoslė, t. y. sukelti neigiami išgyvenimai, kurie vertintini kaip neturtinė žala. Kita vertus, be aptartų, jokių kitų aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, jog nukentėjusioji dėl eismo įvykio metu jai sukeltų sveikatos sužalojimų patyrė tokius praradimus ar neigiamus išgyvenimus (netektas darbingumas, taikomas ilgas intensyvus ar operacinis gydymas, ilgalaikis veiklos apribojimas ar pan.), kurie sąlygotų ženkliai didesnės neturtinės žalos, negu teisminėje praktikoje analogiško pobūdžio bylose priteisiama artima minimaliai, nenustatyta.

Įvertinęs visas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į teisminėje praktikoje pateiktus išaiškinimus bylose dėl neturtinės žalos priteisimo sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios R. S. nagrinėjamu atveju patirta neturtinė žala vertintina 6 000 Eur. Kaip minėta, 5 000 Eur kompensaciją nukentėjusiajai neturtinei žalai atlyginti jau yra sumokėjusi draudimo bendrovė. Todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir R. S. iš kaltinamojo I. S. priteitina 1 000 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti. Teismo manymu, tokio dydžio piniginės kompensacijos priteisimas labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajai šia veika sukeltų padarinių. Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., taip pat priteistinos ir nukentėjusiosios prašomos 5 proc. procesinės palūkanos, kurios vadovaujantis teismine praktika, skaičiuotinos ne nuo bylos iškėlimo teisme kaip prašoma ieškinyje, o nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kita vertus, nukentėjusiojo ar jo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė.

Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad R. S. už jos atstovavimą baudžiamojoje byloje atstovui sumokėjo 1 621,40 Eur.

Vertinant pateikto prašymo dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo pagrįstumą, pažymėtina, kad I. S. buvo kaltinamas dėl BK 281 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos, kuri priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, padarymo. Kaltinamasis savo kaltės nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu neginčijo, teikė objektyvius parodymus, operatyviam baudžiamosios bylos išnagrinėjimui nekliudė, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. O ir nukentėjusiosios R. S. atstovavimas, iš esmės nesant ginčo dėl padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių, didžiąja dalimi buvo susijęs su jos patirtos neturtinės žalos įrodinėjimu.

Atsižvelgdamas į tai, taip pat bylos sudėtingumą ir apimtį, pateikto ieškinio turinį, teismo tenkintą ieškinio reikalavimų dalį, vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais teismas daro išvadą, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma nėra visiškai pagrįsta, todėl mažintina iki 500 Eur.

Iš gydymo įstaigų išreikalautus E. Š. medicininius dokumentus grąžinti juos pateikusioms gydymo įstaigoms.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 106 str. 2 d., 115 str. 1 d., 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304–307 str., teismas

nusprendžia:

I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusį Baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d. numatytą nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės taikant Baudžiamojo kodekso 36 str. nuostatas, t. y. kaltinamajam tapus nepavojingu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusiosios R. S. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš I. S. 1 000 (vieno tūkstančio) Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš I. S. nukentėjusiosios R. S. naudai 500 (penkis šimtus) Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Iš gydymo įstaigų išreikalautus R. S. medicininius dokumentus grąžinti juos pateikusioms gydymo įstaigoms.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.