Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.1., 1.2.17.1.3., 1.2.23.1.2., 2.4.6.3.2., 2.4.6.5.2. (S)

2020 m. liepos 14 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Arvydo Rusteikos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. N. buvo kaltinama tuo, kad 2019 m. kovo 11 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, būdama savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodama savo nešiojamu kompiuteriu „T“, serija Nr. (duomenys neskelbtini), iš savo banko sąskaitos, esančios AB Y, pervesdama 26,90 Eur ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui N. K., neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų – glotniagalvių (Psilocybe) grybų genties grybienos (skleročių), kurių masė po išdžiovinimo yra 4,9935 g, susitarė su šiuo asmeniu, kad šias psichotropines medžiagas atsiųs paštu bei siuntos pristatymui nurodė savo kontaktinius duomenis – „A. N. (duomenys neskelbtini)“, ir tokiu būdu inicijavo psichotropinių medžiagų siuntimą, o nenustatytam asmeniui vykdant susitarimą ir šias psichotropines medžiagas, supakuotas į pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), išsiuntus nurodytu adresu bei pašto paslaugas teikiančiai įmonei atgabenus siuntą iš N. K. į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, X teritorinės muitinės Pašto postą, esantį (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 17 d., apie 18 val. 15 min., ją patikrinę X teritorinės muitinės pareigūnai psichotropines medžiagas surado, tokiu būdu ji nedidelį kiekį šių psichotropinių medžiagų, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir siuntė, t. y. ji buvo kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

1.1. A. N. buvo kaltinama ir tuo, kad tais pačiais veiksmais, tomis pat aplinkybėmis, neturėdama leidimo, į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, X teritorinės muitinės Pašto postą, esantį (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 17 d., apie 18 val. 15 min., gabeno nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų – glotniagalvių (Psilocybe) grybų genties grybienos (skleročių), kurių masė po išdžiovinimo yra 4,9935 g, t. y. ji buvo kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje.

2. Nuosprendyje teismas nurodė, kad iš A. N. parodymų matosi, jog ji atsisakė baigti nusikalstamas veikas. Pažymėjo, kad nors objektyvių duomenų, patvirtinančių jos savanorišką atsisakymą baigti nusikalstamas veikas, byloje nėra, tačiau nėra ir neginčijamų įrodymų, kurie paneigtų jos parodymus. Be to, nėra jokių duomenų, kad A. N. būtų ieškojusi dingusio siuntinio, o tai, pasak teismo, netiesiogiai patvirtina jos parodymus, jog ji buvo apsisprendusi nebepriimti užsakytų psichotropinių medžiagų. Šis siuntinys su psichotropinėmis medžiagomis jai nebuvo įteiktas nei pašte, nei pristatant siuntinį į namus. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teismui kilo abejonių, kad A. N. būtų priėmusi siuntinį. Teismas nurodė, kad pašalinti šių abejonių šiuo metu nėra galimybės, todėl jas įvertino kaltinamosios naudai. Tai teismui suteikė pagrindą padaryti išvadą, kad nusikalstamą veiką buvo atsisakyta pabaigti iki kontrabandos baigtumo momento. Be to, teismas nurodė, kad nors draudžiami daiktai (glotniagalvių (Psilocybe) grybų genties grybienos (skleročiai)) buvo įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją, tačiau nebuvo muitinės išvengimo aplinkybės, kuri sudarytų pagrindą kontrabandą pripažinti baigta nusikalstama veika. Teismas padarė išvadą, kad šios aplinkybės leidžia spręsti, jog A. N. atsisakymas nuo nusikalstamos veikos buvo sąmoningas, atliktas savo valia, neverčiant kitiems asmenims ir nesusidūrus su neįveikiamomis kliūtimis siekiant pabaigti pradėtą veiką.

2.1. Teismas nurodė, kad internetinėje parduotuvėje nusipirkusi glotniagalvių (Psilocybe) grybų genties grybienos (skleročių) A. N. turėjo tikslą juos atsisiųsti į Lietuvą, tačiau, sužinojusi, kad minėti grybai Lietuvos Respublikoje yra draudžiami, ji ketinimo juos siųstis ir gauti atsisakė. Teismas padarė išvadą, kad tokiu būdu A. N. atsisakė siuntimo, kaip vieno iš alternatyvių BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytų veiksmų, sudarančių pagrindą pripažinti nusikalstamos veikos baigtumo momentą. Teismas konstatavo, kad A. N. savanoriškai atsisakė ir nuo nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje.

2.2. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. N. savanoriškai atsisakė pabaigti nusikalstamas veikas, įvertinęs BK 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog asmuo, savo noru atsisakęs pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, pagal BK atsako tik tuo atveju, jeigu padarytoje veikoje yra kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis, A. N. pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Arvydas Rusteika prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį. A. N. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje. Pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, jai paskirti laivės apribojimą 1 (vieneriems) metams, o pagal 259 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir A. N. paskirti subendrintą bausmę laivės apribojimą 1 (vieneriems) metams. Taikyti BK 64¹ straipsnį ir A. N. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant ją per šį laikotarpį išdirbti 120 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalaujančiais asmenimis.

3.1. Prokuroras nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, nes jame išdėstytos aplinkybės neatitinka bylos aplinkybių, toks teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Prokuroro nuomone, surinktus įrodymus teismas vertino selektyviai, atskirai vieną nuo kito, neįvertino jų viseto, tinkamai nenurodė motyvų ir išvadų, kuriais vadovaudamasis rėmėsi vienais įrodymais ir atmetė kitus. Nors iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau padarė nepagrįstas išvadas dėl A. N. kaltės padarius nusikalstamas veikas. Skundžiamas nuosprendis neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

3.2. Skunde nurodoma, kad išteisindamas A. N. teismas pirmiausia vadovavosi jos parodymais, duotais teisme. Nors išteisintoji parodė, jog užsakant grybus nebuvo jokių nuorodų apie tai, kad jie nelegalūs ir jų negalima siųsti į Lietuvą, tačiau tokių nuorodų ir nėra nei vienoje psichotropines ar narkotines medžiagas pardavinėjančioje internetinėje svetainėje. Prokuroras nurodo, kad tam tikros A. N. parodytos aplinkybės nėra išdėstytos nuosprendyje, o tik užfiksuotos protokole: tai, jog ji nebandė elektroniniu paštu rašyti atsisakymo nuo siuntos; kad senelių adresą ji nurodė tam, kad jie paimtų jai skirtą siuntą; jeigu būtų pamačiusi, kad siunta iš N., tai būtų paėmusi tą siuntą ir ją nunešusi į paštą, jog ją persiųstų atgal, nebandžiusi jos atplėšti.

3.3. Prokuroro nuomone, teismas, ištyręs prekių sulaikymo protokolą Nr. X, specialisto išvadas Nr. 11-507(19) ir Nr. 11-669(19), daiktų apžiūros protokolą, kratos protokolą, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, pagrįstai konstatavo, kad būtent A. N. 2019 m. kovo 11 d., pasinaudodama savo asmeniniu kompiuteriu, N. K., neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, nupirko nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – glotniagalvių (Psilocybe) grybų genties grybienos (skleročių) ir užsakė, jog šie grybai būtų atsiųsti adresu (duomenys neskelbtini). Už šiuos pirkinius sumokėjo iš savo sąskaitos.

3.4. Tačiau vertindamas A. N. parodymus teismas nepagrįstai konstatavo, kad iš jos parodymų matosi, jog ji atsisakė baigti nusikalstamas veikas. Teismas nurodė, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, kurie paneigtų A. N. teiginius. Be to, įvertinęs, kad nuo psichotropinių grybų atsiuntimo į Lietuvą iki procesinių veiksmų kaltinamosios namuose atlikimo praėjo daugiau nei penki mėnesiai, nėra duomenų, jog ji per šį laiką ieškojo dingusio siuntinio, teismas manė, kad tai netiesiogiai patvirtina jos parodymus, jog ji buvo apsisprendusi nebepriimti užsakytų grybų. Įvertinęs dar ir tai, kad siuntinys su psichotropiniais grybais A. N. nebuvo įteiktas nei pašte, nei pristatant siuntinį į namus, teismui kilo abejonių, jog ji būtų priėmusi siuntinį. O atsižvelgęs į tai, kad nebuvo galimybių pašalinti šių abejonių, teismas jas vertino A. N. naudai.

3.5. Tuo tarpu kitus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kuriais vadovavosi valstybinis kaltinimas, teismas atmetė ar tokius duomenis nutylėjo.

3.5.1. Skunde dėstomi ikiteisminio tyrimo metu pirmoje apklausoje duoti A. N. parodymai ir nurodoma, kad tokius parodymus ji davė ne spontaniškai, o praėjus penkiems mėnesiams, turėdama pakankamai laiko apmąstyti, kaip jai elgtis ir kokius parodymus duoti, jei užsakytas siuntinys su haliucinogeniniais grybais bus sulaikytas pašte ir teisėsauga pradės kokį nors tyrimą. Prokuroro nuomone, šie parodymai prieštarauja teisme duotiems jos parodymams tiek dėl psichotropinės medžiagos įgijimo aplinkybių, tiek dėl siuntinio galimo atsiėmimo aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu A. N. logiškai paaiškino, kad jos seneliai A. ir E. L., gavę siuntas jos vardu, visada siuntas perduoda jai, turinio netikrina. Teismas patikėjo ne šiais parodymais, o teisme A. N. pateikta versija, kad jos seneliai patys jos vardu atėjusios siuntos niekada neima. Jei siunta gaunama per kurjerį, močiutė telefonu informuoja ją, kad atvyksta kurjeris, tuomet ji pati nueina pas močiutę pasiimti siuntos, o su kurjeriu galima suderinti atvykimo laiką.

3.6. Prokuroras nurodo, kad nors A. N. inkriminuotas daiktų gabenimo neturint leidimo (kaip žinoma, ji nebuvo gavusi jokio valstybės institucijų leidimo gabenti per valstybės sieną psichotropines medžiagas) požymis, tačiau teismas aiškino kitus BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytus požymius. Prokurorui akivaizdu, kad pasinaudojusi savo nešiojamu kompiuteriu A. N. iš savo banko sąskaitos pervedusi 26,90 Eur ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui N. K., tokiu būdu, neteisėtai, neturėdama leidimo, įgijusi nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos bei inicijavusi šios medžiagos siuntimą per valstybės sieną, ji padarė psichotropinės medžiagos gabenimą neturint leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Atlikdama šiuos veiksmus ji baigė nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, nes nuo pinigų pervedimo už neteisėtą, neturint leidimo, psichotropinės medžiagos gabenimą per valstybės sieną momento daikto (psichotropinės medžiagos) konkretus valstybės sienos kirtimo ir patekimo į muitinę laikas nuo pirkėjo valios nebepriklauso. Todėl nuo pinigų pervedimo momento, o tuo labiau nuo daikto realaus valstybės sienos kirtimo laike ir erdvėje bei patekimo į muitinę momento, laikytina, kad kontrabanda yra baigta. Pasak prokuroro, galimas, tačiau jokiais konkrečiais veiksmais neparemtas A. N. atsisakymas tęsti nusikalstamus veiksmus (atsisakyti priimti siuntinį), nebepašalina jos baudžiamosios atsakomybės pagal BK 199 straipsnio 4 dalį. Taip pat nepašalina jos baudžiamosios atsakomybės pagal 259 straipsnio 2 dalį, nes tiek medžiagos įgijimo, tiek ir siuntimo faktas įvyko, t. y. nusikalstama veika pabaigta. Be to, išteisindamas A. N. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, teismas taip pat neaptarė inkriminuoto kvalifikuojančio požymio – neteisėto psichotropinės medžiagos įgijimo ir nemotyvavo kokiu būdu ir kokiais veiksmais ji atsisakė pabaigti šią nusikalstamą veiką.

3.6.1. Prokuroras nesutinka su teismo motyvu, kad šioje byloje nenustatytos muitinės išvengimo aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą kontrabandą pripažinti baigtu nusikaltimu. Nors pašto siunta buvo siunčiama atvirai per muitinę (nes kito būdo siųstis siuntas iš užsienio paprasčiausiai nėra), gabenant daiktą, kurį draudžiama gabenti be leidimo, neabejotinai buvo siekiama ir tikimasi, kad siunta nebus patikrinta ir jos turinys nebus atskleistas. Todėl, prokuroro nuomone, neabejotinai buvo siekiama išvengti muitinio patikrinimo. Apie muitinės išvengimo aplinkybę būtų galima teigti tik tuo atveju, jeigu ant siuntos voko būtų nurodyta, kad siunčiama psichotropinė medžiaga – glotniagalvių (psilocybe) grybų genties grybiena (skleročiai), kurių masė – 4,9935 g.

3.7. Prokuroras nesutinka ir su tuo, kad bylos duomenys leidžia spręsti, jog A. N. atsisakymas nuo nusikalstamos veikos buvo sąmoningas, atliktas savo valia, neverčiant kitiems asmenims ir nesusidūrus su neįveikiamomis kliūtimis pabaigti pradėtą veiką. Prokuroro nuomone, be A. N. ir jos gynėjo teisme išsakytų teiginių, jog praėjus kelioms dienoms po psichotropinės medžiagos įgijimo ji nusprendė atsisakyti užsakytos siuntos, tikėjosi, kad besiunčiant ši siunta pasimes arba ją muitinėje pasiims valstybė, jokių objektyvių įrodymų, kad A. N. savanoriškai atsisakė baigti nusikalstamas veikas byloje nėra. Pažymima, kad ir pats teismas tai konstatuoja kitoje nuosprendžio dalyje. Jeigu A. N. ir turėjo ketinimų savanoriškai atsisakyti pabaigti nusikalstamas veikas, tačiau realiai jokių veiksmų neatliko. Ji nei pati pirmomis dienomis po psichotropinės medžiagos įgijimo kreipėsi į pardavėją, nei per penkis mėnesius kreipėsi į AB Lietuvos paštą ar teisėsaugos institucijas paaiškinti savo ketinimų. Net ir savo senelių neįspėjo būtent šios siuntos nepriimti.

3.8. Skunde nurodoma, kad iš specialisto išvados Nr. 11-507 (19), Nr. 11-669 (19) matosi, jog A. N. įsigyti glotniagalvių (Psilocybe) grybų genties vaisiakūniai ir jų dalys, turintys psilocibino ar psilocino, ir šių grybų sporos, grybiena yra psichotropinė medžiaga, įrašyta į 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų“ I-ąjį sąrašą. Šis sąrašas eilę metų, taip pat ir A. N. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, yra viešai paskelbtas ir lengvai pasiekiamas internetu (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos teisės aktų registro tinklapyje ir kt.). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnį, BK 2 straipsnio 2 dalį įstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia. Tiek psichotropinės medžiagos – glotniagalvių (Psilocybe) grybų genties grybienos (skleročių) įsigijimo būdas, tiek A. N. asmeninės savybės prokurorui leidžia daryti išvadą, jog ji veikė tiesiogine tyčia. Būdama suaugusi, normalaus protinio išsivystymo, turinti vidurinį išsilavinimą, šiuo metu studijuojanti aukštojoje mokykloje, žinodama, jog disponavimas psichotropinėmis medžiagomis Lietuvos Respublikoje yra arba išvis draudžiamas, arba griežtai ribojamas, ji neabejotinai privalėjo pasidomėti ir įsitikinti, ar Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia grybų, kurių vieno gramo vertė virš 5 Eur, apyvartos. Prasta savijauta ir kiti sveikatos sutrikimai paprastai diagnozuojami ir gydomi gydymo įstaigose, o šiems sutrikimams gydyti skirti vaistai įsigyjami vaistinėse. Prokuroro nuomone, įvertinus aptartas aplinkybes galima daryti išvadą, jog A. N. suprato, kad, neturėdama tikslo platinti, neteisėtai įgijo psichotropinės medžiagos ir neteisėtai gabeno (siuntėsi) ją pašto siunta per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Ji suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Teismo posėdyje prokuroras prašo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti A. N. kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje. Taip pat prašo, vadovaujantis BK 36 straipsniu, atleisti A. N. nuo baudžiamosios atsakomybės iki bylos nagrinėjimo teisme jai tapus nepavojinga, ir bylą nutraukti. Išteisintoji A. N. nurodo, kad gailisi dėl savo padarytos klaidos ir kad sutiks su bet kokiu teismo sprendimu. Gynėjas prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Arvydo Rusteikos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis. Pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, tačiau apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti naują nuosprendį. Tačiau šiuo nuosprendžiu ne pripažinti A. N. kalta padarius nusikalstamas veikas ir paskirti jai bausmes, o atleisti A. N. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 36 straipsnyje numatytu pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 327 straipsnio 2 punktas, 329 straipsnio 2 punktas).

5. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. N. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje. Šias nusikalstamas veikas ji padarė tokiomis aplinkybėmis:

5.1. A. N. 2019 m. kovo 11 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, būdama savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodama savo nešiojamu kompiuteriu „T“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), iš savo banko sąskaitos, esančios AB „S“, pervesdama 26,90 Eur ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui N. K., neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų – glotniagalvių (Psilocybe) grybų genties grybienos (skleročių), kurių masė po išdžiovinimo yra 4,9935 g, susitarė su šiuo asmeniu, kad šias psichotropines medžiagas atsiųs paštu bei siuntos pristatymui nurodė savo kontaktinius duomenis – „A. N. (duomenys neskelbtini)“, ir tokiu būdu inicijavo psichotropinių medžiagų siuntimą, o, nenustatytam asmeniui vykdant susitarimą ir šias psichotropines medžiagas, supakuotas į pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), išsiuntus nurodytu adresu bei pašto paslaugas teikiančiai įmonei atgabenus siuntą iš N. K. į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, X teritorinės muitinės Pašto postą, esantį (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 17 d., apie 18 val. 15 min., ją patikrinę X teritorinės muitinės pareigūnai psichotropines medžiagas surado, tokiu būdu ji nedidelį kiekį šių psichotropinių medžiagų, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir siuntė, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

5.2. Taip pat tais pačiais veiksmais, tomis pat aplinkybėmis, A. N., neturėdama leidimo, į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, X teritorinės muitinės Pašto postą, esantį (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 17 d., apie 18 val. 15 min., gabeno nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų – glotniagalvių (Psilocybe) grybų genties grybienos (skleročių), kurių masė po išdžiovinimo yra 4,9935 g, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje.

6. Iš kaltinamojo akto matosi, kad N. N. kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 4 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje, buvo grindžiama pačios A. N. parodymais, prekių sulaikymo protokolu Nr. X, specialisto išvada Nr. 11-507 (19), 11-669 (19), specialisto išvada Nr. 11-1621(19), daiktų apžiūros protokolais, kratos protokolu, savanorišku daiktu, dokumentų pateikimo protokolu. Apeliacinės instancijos teisme buvo perskaityti išteisintosios A. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 119-120, 127-128 b.l.), ir dar kartą apklausta pati išteisintoji.

7. Kad A. N. padarė nusikalstamas veikas, patvirtina visuma išnagrinėtų įrodymų, kurie išdėstomi ir šiame nuosprendyje.

8. Pirmosios instancijos teisme išteisintoji A. N. parodė, kad jaučiasi kalta, jog tokį kvailą dalyką padarė, dėl to gailisi. Tuo metu ji jautė stresą, internete surado vaizdo įrašą apie grybus, turinčius raminantį, atpalaiduojantį poveikį. Surado ir interneto puslapį, kuriame juos parduoda. Tuo metu ji nežinojo, kad šie grybai yra nelegalūs Lietuvoje. Impulsyviai, nieko nepagalvojus ji juos užsisakė. Ji nežinojo, kad šie grybai yra nelegalūs. Po kelių dienų pasiieškojo daugiau informacijos apie tuos grybus ir pamatė, kad jie Lietuvoje yra nelegalūs. Įsijungė tą interneto puslapį, tačiau jau nebegalėjo atšauti grybų užsakymo. Po kelių dienų Lietuvos pašto tinklalapyje žiūrėjo, kaip tos siuntos atsisakyti, bet ši siunta jau buvo išsiųsta, todėl suprato, kad nebėra galimybės jos atsisakyti. Ji tikėjosi, kad ši siunta pasimes arba muitinėje ją pasiims valstybė. Ji nebandė rašyti elektroninį laišką apie siuntos atsisakymą. Ji suprato, kad padarė kvailą dalyką, todėl ištrynė internetinio puslapio paiešką. Jeigu siunta būtų atėjusi, ji būtų nėjusi jos pasiimti, o jeigu būtų siuntą pristatęs kurjeris, ji būtų nepasirašiusi ir neėmusi tos siuntos, nes jau žinojo, kad užsakyti grybai yra nelegalūs Lietuvoje. Siuntą nurodė pristatyti adresu, kur gyvena jos seneliai. Močiute visada jai paskambina, jeigu ateina kurjeris, prieš tai suderinęs laiką, patys siuntos nepaima, ji ateina, jie tik iš pašto dėžutės paima. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus išteisintoji paaiškino, kad internete pamatė vaizdo įrašą apie tuos grybus. Interneto tinklalapyje nebuvo nuorodos, kad tų grybų negali parsisiųsti į Lietuvą, jog jie nelegalūs Lietuvoje. Jei tokia nuoroda būtų buvusi, ji nebūtų užsisakiusi tų grybų.

8.1. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teisme buvo perskaityti išteisintosios A. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 119-120, 127-128 b.l.), ir dar kartą apklausta pati išteisintoji.

8.2. Apeliacinės instancijos teisme išteisintoji A. N. parodė, kad tą kartą impulsyviai užsisakė psichotropinės medžiagos – glotniagalvių (Psilocybe) grybų genties grybienos (skleročių). Po kelių dienų pasidomėjo apie tikslius šių grybų efektus ir pačioje aprašymo pabaigoje buvo įspėjimas, kad reikėtų pasitikslinti, ar šalyje tikrai legalu šie grybai. Pasitikrinus ji pamatė, kad Lietuvoje šie grybai nelegalūs. Iš karto ji bandė pasižiūrėti galimybę, kaip tą siuntą atšaukti, nes vos tik supratusi ji jų nebenorėjo. Tik sužinojusi, kad tie grybai yra nelegalūs, iš karto bandė žiūrėti, kaip siuntinį atšaukti, tačiau ten buvo parašyta, kad galimybės atšaukti nėra, siuntinys išsiųstas. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu pasakytas sakinys, kad galbūt būčiau vartojus, tai dar prieš sužinojimą, kad jie yra nelegalūs. Tyrėja jai uždavė hipotetinį klausimą, jeigu ji būtų gavusi siuntą, ar ji būtų vartojusi grybus ar ne, tai ji nebūtų vartojusi. Šiuo metu ji įstojo į aukštąją mokyklą, mokosi X universitete.

8.3. Ikiteisminio tyrimo metu išteisintoji A. N. kalta prisipažino ir dėl to gailėjosi. Ji parodė, kad naršydama internete pamatė vaizdo įrašą apie atpalaiduojančius haliucinogeninius grybus. Ji norėjo atsipalaiduoti nuo mokslų, todėl panaršiusi internete surado, kad tokių grybų galima įsigyti internetu iš N. Tame interneto puslapyje buvo visa informacija. Tam, kad įsigytų šių grybų, ji susikūrė elektroninį paštą, kurį, užsisakiusi grybus, ištrynė. Jeigu būtų gavusi užsakytus grybus, turinčius psichotropinių medžiagų, nežino, ar būtų vartojusi. Gali būti, kad būtų tiesiog išmetusi. Užsakė savo vardu ir nurodė senelių gyvenamosios vietos adresą. Gavę siuntą jos vardu seneliai visada siuntas perduodavo, o turinio netikrindavo. Ji žinojo, kad draudžiama siųstis į Lietuvą psichotropines ir narkotines medžiagas. Po keleto dienų ji pradėjo gailėtis, kad užsisakė tų grybų, bet atšaukti siuntos su psichotropinėmis medžiagomis nebuvo galimybės. Ji nesidomėjo, kur pradingo siunta, galvojo, kad tiesiog pasimetė pašte (1 t., 119-120 b.l.).

8.4. Kitos ikiteisminio tyrimo apklausos metu išteisintoji A. N. taip pat kalta prisipažino ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Ji parodė, kad užsisakydama grybus ji žinojo, jog jie atpalaiduoja ir nuramina stresą, tačiau ji nebuvo tikra, ar galima juos siųstis į Lietuvą. Ji keleto dienų laikotarpyje internete surado informaciją apie užsisakytų grybų legalumą. Išsiaiškino ir įsitikino, kad į Lietuvą juos siųstis draudžiama. Įėjusi į tą internetinį puslapį, kuriame užsisakė grybus, ji pamatė, kad galimybės atšaukti siuntą nebėra. Tame puslapyje buvo nurodyta, kad užsakymas įvykdytas. Mėnesio laikotarpyje ji internete ieškojo, kaip nepasiimti užsisakytos siuntos, ką daryti gavus nenorimą siuntą. Lietuvos pašto internetiniame puslapyje ji surado informaciją, kad galima į pašto skyrių neatvykti ir nepasiimti siuntos ir ši siunta bus grąžinta siuntėjui. Jeigu siunta pristatoma per kurjerį, tai galima nepasirašyti ir atsisakyti priimti siuntą. Perskaičius šią informaciją daugiau nieko nedarė. Negavus jokios informacijos apie siuntos gavimą į paštą ji tikėjosi, kad siunta pasimetė. Ji pati siuntos neieškojo (1 t., 127-128 b.l.).

9. Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matosi, kad A. N. pateikė savo banko AB „S“ sąskaitos išrašą laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. Iš išrašo matosi, kad 2019 m. kovo 11 d. A. N. pervedė 26,90 Eur asmeniui N. K. (1 t., 20, 21-33 b.l.).

10. Iš prekių sulaikymo protokolo Nr. X matosi, kad X teritorinės muitinės X logistikos centro smulkių siuntų importo skyriuje buvo patikrinta siunta Nr. (duomenys neskelbtini) iš N. Siuntėjas – ,, (duomenys neskelbtini)“, gavėjas - ,,A. N. (duomenys neskelbtini). Siuntos viduje rastas skaidraus plastiko maišelis su smulkintais grybais, bendras svoris su įpakavimu yra 18 g (1 t., 12 b.l.).

11. Iš daiktų apžiūros protokolo matosi, kad geltonos spalvos paketas su atspausdinta informacija: „A. N. (duomenys neskelbtini)“, du pašto ženklai su užrašais „N“, lipdukas, ant kurio išspausdinta „Lietuvos paštas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Bar kodas“, ant galinės šio paketo pusės užklijuota lipni juosta „TIKRINO LIETUVOS MUITINĖ“. Šio voko viduje matoma paketas su augalinės medžiagos dalimis bei plastikinis užspaudžiamas skaidraus plastiko maišelis su augalinės kilmės medžiaga (grybais) (1 t., 69-70, 71-74 b.l.).

12. Specialisto išvadoje Nr. 11-507 (19), 11-669 (19) nurodyta, kad tirti pateikta medžiaga yra psichotropinė medžiaga – glotniagalvių (Psilocybe) grybų genties grybiena (skleročiai). Pateiktos glotniagalvių (Psilocybe spp.) grybų genties grybienos masė po išdžiovinimo yra 4,9935 g. Specialisto išvadoje nurodyta, kad glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūniai ir jų dalys, turintys psilocibino ar psilocino, ir šių grybų sporos, grybiena yra psichotropinė medžiaga, įrašyta į 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašo“ I-ąjį sąrašą (1 t., 15-16 b.l.).

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus įrodymus tiek atskirai, tiek tarpusavyje, taip pat susiejus juos į vientisą loginę grandinę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. N. neteisėtai įgijo ir siuntė nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų – glotniagalvių (Psilocybe) grybų genties grybieną (skleročių) neturėdama tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, taip pat ji, neturėdama leidimo, gabeno šias psichotropines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

14. Tiek pačios A. N. parodymai, tiek ir rašytiniai įrodymai (savanoriškas dokumentų pateikimo protokolas (banko sąskaitos išrašas), prekių sulaikymo protokolas Nr. X, daiktų apžiūros protokolas, specialisto išvada Nr. 11-507(19), 11-669(19)) patvirtina, kad internetinėje svetainėje 2019 m. kovo 11 d. nešiojamu kompiuteriu A. N. užsisakė psichotropinių medžiagų – glotniagalvių (Psilocybe) grybų genties grybieną (skleročių) ir už šias medžiagas ji sumokėjo bankiniu pavedimu nenustatytam asmeniui iš N. K., kuris šią siuntą su psichotropinėmis medžiagomis išsiuntė A. N. nurodytu adresu, tačiau ši siunta buvo sulaikyta X teritorinės muitinės Pašto poste.

15. Šios nustatytos bylos aplinkybės nekelia jokių abejonių, iš esmės jos nėra ginčijamos. Apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka tik su teismo išvada, kad A. N. savanoriškai atsisakė pabaigti nusikalstamas veikas ir kada jos jau padarytose veikose nėra nusikalstamų veikų sudėčių. Šioje dalyje prokuroro apeliacinis skundas yra pagrįstas ir tenkinamas.

16. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas išteisino A. N. padaręs išvadą, kad ji atsisakė pabaigti nusikalstamas veikas. Tokią išvadą teismas daro remdamasis BK 23 straipsniu. Šio BK straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką suvokdamas, kad gali ją pabaigti. BK 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, savo noru atsisakęs pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, pagal šį kodeksą atsako tik tuo atveju, jeigu padarytoje veikoje yra kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis.

17. Motyvus, dėl kurių padarė išvadas apie savanorišką atsisakymą pabaigti nusikalstamas veikas, teismas nuosprendyje išdėstė atskirai dėl abiejų veikų. Nuosprendyje nurodoma, kad nuo psichotropinių medžiagų atsiuntimo į Lietuvą 2019 m. kovo 17 d. iki procesinių veiksmų kaltinamosios namuose atlikimo 2019 m. rugpjūčio 21 d. praėjo daugiau negu penki mėnesiai. Nėra jokių duomenų, kad per tą laiką A. N. būtų ieškojusi dingusio siuntinio. Tai patvirtina jos parodymus, kad ji buvo apsisprendusi nebepriimti užsakytų grybų. Teismui kyla abejonių, ar kaltinamoji būtų priėmusi siuntinį. Dėl to teismas daro išvadą, kad nusikalstamą veiką buvo atsisakyta pabaigti iki kontrabandos baigtumo momento. Nuosprendyje dar nurodoma apie tai, kad nors draudžiami įvežti daiktai (psichotropinės medžiagos) buvo įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją, tačiau nebuvo muitinės išvengimo aplinkybės, kuri duotų pagrindą pripažinti kontrabandą baigtu nusikaltimu. Todėl teismas padarė išvadą, kad A. N. atsisakymas nuo nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje, buvo sąmoningas, atliktas savo valia, neverčiant kitiems asmenims ir nesusidūrus su neįveikiamomis kliūtimis pabaigti pradėtą veiką.

18. Dėl kitos nusikalstamos veikos nuosprendyje nurodoma, kad A. N., internetinėje parduotuvėje nusipirkusi glotniagalvių grybų, turėjo tikslą šią prekę atsisiųsti į Lietuvą, tačiau sužinojusi, kad tie grybai Lietuvoje yra draudžiami, ketinimo juos siųsti ir juos gauti atsisakė. Taip buvo atsisakyta siuntimo, t. y. vieno iš alternatyvių BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytų veiksmų, kaip nurodoma nuosprendyje, sudarančių pagrindą pripažinti nusikalstamos veikos baigtumo momentą. Dėl to buvo padaryta išvada, kad A. N. savanoriškai atsisakė ir nuo nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje.

19. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamame nuosprendyje dėstomi A. N. išteisinimo motyvai nepagrįsti, o dėstomos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Padarydamas išvadas apie A. N. tariamą savanorišką atsisakymą pabaigti nusikalstamas veikas teismas netinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus, BK bendrosios ir specialiosios dalių normas (BK 23, 199, 259 straipsniai). Pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka ir galiojančios teismų praktikos analogiškose bylose.

20. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pažymėtina, kad šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, jos sukeliami pavojingi padariniai baudžiamajame įstatyme nenurodyti. Inkriminuojant neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, inter alia (be kita ko) nustatoma, kad kaltininko veikimas (neveikimas) atitinka bent vieną iš BK 259 straipsnio dispozicijoje nurodytų veikų. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, turintys savarankiškų veikų teisinę reikšmę, todėl nusikalstamos veikos laikomos baigtomis nuo to momento, kai kaltininkas atliko bet kurią iš minėtų alternatyvių veikų, nepriklausomai nuo padarinių atsiradimo (neatsiradimo). Į veikų padarinius atsižvelgiama sprendžiant dėl padarytų veikų pavojingumo laipsnio ir individualizuojant bausmę, o ne dėl nusikalstamos veikos stadijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2009, 2K-P-218/2009, 2K-485/2014 ir kt.). Pagal galiojančią praktiką įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Gabenimas ir siuntimas – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas, perkeliant jas didesniais nuotoliais. Medžiagos gali būti gabenamos vežant jas transporto priemone, nešant lagamine, kišenėje ir pan., o siunčiamos – dažniausiai paštu, bagažu ir pan. Siuntimas skiriasi nuo gabenimo tuo, kad siuntėjas medžiagų perkėlimo procese nedalyvauja. BK 259 straipsnyje, taip pat ir šio straipsnio 2 dalyje, numatytos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia. Už šiame straipsnyje nurodytų veiksmų padarymą asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokė, koks yra jų kiekis, ir kt.

21. Šioje byloje nustatyta, kad A. N. dar 2019 m. kovo 11 d. kompiuteriu iš savo banko sąskaitos pervedė pinigus nenustatytam asmeniui N. K. taip nusipirkdama ir tokiu būdu neteisėtai įgydama psichotropines medžiagas. A. N. taip pat nurodė atsiųsti tas įsigytas psichotropines medžiagas iš N. K. į Lietuvą. Tai reiškia, kad tokiu būdu ji neteisėtai, neturėdama leidimo, paštu siuntė psichotropines medžiagas į savo (šiuo konkrečiu atveju – į savo senelių) gyvenamąją vietą. Tai reiškia, kad A. N. neteisėtai įgijo ir siuntė kaltinime nurodytas psichotropines medžiagas dar iki to momento, kai išteisintoji, kaip ji pati parodė, apsigalvojo ir nutarė nusipirktų psichotropinių medžiagų neatsiimti ir nepriimti. Pervesdama pinigus ir tas medžiagas pirkdama, o paskui jas siųsdama, A. N. suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. ji veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ši nusikalstama veika buvo baigta dar iki A. N., kaip ji nurodo, apsigalvojus dėl psichotropinių medžiagų priėmimo.

22. Pagal BK 199 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius).

23. Skundžiamame nuosprendyje išvadą apie tariamą atsisakymą pabaigti psichotropinių medžiagų kontrabandą teismas grindžia ne tik jau vėlesniu A. N. apsisprendimu nepriimti siuntos su psichotropinėmis medžiagomis, bet dar ir tuo, kad, teismo nuomone, nebuvo muitinės išvengimo aplinkybės, kuri sudarytų pagrindą kontrabandą pripažinti baigtu nusikaltimu. Tokie teismo motyvai irgi atmetami.

24. Pažymėtina, kad atvejai, kai asmenys, būdami Lietuvoje, internetu kitose valstybėse užsisako medžiagų, kuriomis disponavimas Lietuvoje yra draudžiamas, ir atsisiunčia tas medžiagas paštu į Lietuvą, yra pakankamai dažni, tos bylos nagrinėjamos teismuose ir dėl tų veikų vertinimo bei kvalifikavimo jau yra įtvirtinta ir galiojanti teismų praktika. Pavyzdžiui, analogiškoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-485/2014 priimtoje kasacinėje nutartyje nurodoma, kad BK 199 straipsnyje numatytos kontrabandos objektyvusis veikos požymis apibūdinamas kaip neteisėtas daiktų gabenimas per valstybės sieną. Gabenimas suprantamas kaip bet koks daiktų transportavimas per valstybės sieną. Tai gali būti daiktų vežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, siuntimas paštu, nešimas pėsčiomis, transportavimas naudojant vamzdynus ir pan. Toje nutartyje nurodoma, kad pagal skundžiamo nuosprendžio nustatomąją dalį, uždraustų medžiagų neteisėtas gabenimas per valstybės sieną pasireiškė tuo, kad A. I. pagal užsakymą interneto svetainėje jas atsisiuntė iš K. kaip pašto siuntą savo vardu ir savo gyvenamosios vietos adresu. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. I. atliko tokius veiksmus, be kurių draudžiamų medžiagų gabenimas per valstybės sieną nebūtų įvykęs: surado interneto svetainę, iš nežinomo asmens savo vardu užsisakė skundžiamame nuosprendyje nurodytą psichotropinę medžiagą, nurodė jos pristatymo adresą, sumokėjo už šią medžiagą ir taip ją atsisiuntė. Pažymėtina, kad pagal bylos aplinkybes kontrabandos dalykas buvo gabenamas naudojantis pašto įstaigų paslaugomis ir per kitus trečiuosius asmenis, nežinojusius apie A. I. nusikalstamus kėslus, todėl jis pagrįstai pripažintas nusikaltimo vykdytoju. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad jei kontrabandos dalyko gabenimas realizuojamas per asmenį ar asmenis, nežinančius apie tokią nusikalstamą veiką, asmuo, organizavęs tokį neteisėtą gabenimą, laikomas nusikaltimo vykdytoju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71/2010). Kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatyta faktinė aplinkybė – psichotropinių medžiagų atsisiuntimas per Lietuvos Respublikos sieną – atitinka BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytą objektyvųjį veikos požymį ir teisingai kvalifikuota kaip baigta veika – neteisėtas gabenimas per valstybės sieną.

25. Šioje byloje nustatytos iš esmės analogiškos aplinkybės. Nustatyta, kad A. N. atsisiuntė psichotropines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tai atitinka šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytą objektyvųjį veikos požymį ir turi būti kvalifikuota kaip baigta veika – neteisėtas psichotropinių medžiagų gabenimas per valstybės sieną. Atsisiųsdama siuntą su psichotropinėmis medžiagomis A. N. suvokė, kad neteisėtai gabena psichotropines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir norėjo taip veikti, t. y. ji veikė tiesiogine tyčia.

26. Dėl to, kas išdėstyta, daroma išvada, kad A. N., neteisėtai įsigydama ir siųsdama psichotropines medžiagas, o taip pat neteisėtai gabendama tas medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, padarė abi baigtas nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje ir BK 199 straipsnio 4 dalyje. Vėlesni A. N. veiksmai ir jos elgesys, faktas, kad psichotropinių medžiagų ji neatsiėmė, gali turėti reikšmės sprendžiant klausimus dėl jos nusikalstamų veikų pavojingumo, dėl bausmės ir pan. Tačiau pirmosios instancijos teismo išvada apie savanorišką atsisakymą pabaigti nusikalstamas veikas yra nepagrįsta ir BK 23 straipsnį teismas taikė netinkamai.

27. Dėl to, kas jau buvo išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino A. N., skundžiamas išteisinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis. Vis dėlto, prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas tik iš dalies, nes nauju nuosprendžiu apeliacinės instancijos teismas ne nuteisia A. N. ir neskiria jai bausmės. Šiuo nuosprendžiu A. N., vadovaujantis BK 36 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį atleidžiama asmeniui, padariusiam nusikalstamas veikas, praradus pavojingumą. Baudžiamoji byla nutraukiama.

28. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje būtent tokį sprendimą priimti prašė prokuroras. Baigiamųjų kalbų metu jis prašė prokuroro apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, panaikinti skundžiamą išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažinti A. N. kalta pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį. Tačiau prokuroras taip pat prašė, vadovaujantis BK 36 straipsniu, A. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal 199 straipsnio 4 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį atleisti asmeniui, padariusiam nusikalstamas veikas, praradus pavojingumą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

29. Teisėjų kolegijos nuomone, toks prokuroro prašymas yra motyvuotas ir pagrįstas. A. N. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 36 straipsnyje nurodytu pagrindu grindžiamas teismo išvada apie tai, kad iki bylos išnagrinėjimo teisme A. N. dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojinga.

30. BK 36 straipsnis numato atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą. Šiame BK straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi.

30.1. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą yra besąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad jis pats arba jo padaryta nusikalstama veika prarado pavojingumą. Asmens, kuris nustojo būti pavojingas, arba asmens padariusio veiką kuri nebėra pavojinga, patraukimas baudžiamojon atsakomybėn yra netikslingas ir nereikalingas BK 41 straipsnyje nurodytais bausmės paskirties požiūriais.

30.2. BK 36 straipsnyje numatyti du savarankiški alternatyvūs atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai – nusikalstamą veiką padariusio asmens arba nusikalstamos veikos tapimas nepavojingais. Konstatavus bet kurio iš šių pagrindų egzistavimą taikytinas komentuojamas straipsnis.

30.3. Asmuo gali prarasti pavojingumą, jeigu padarius nusikalstamą veiką pasikeitė faktinės aplinkybės ir dėl tokio aplinkybių pasikeitimo asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, nebekelia pavojaus. Aplinkybės gali pasikeisti dėl objektyvaus išorinio sąlygų, kuriose asmuo buvo iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, pasikeitimo, nepriklausančio nuo kaltininko sąmonės ir valios. Tokie pasikeitimai gali įvykti ir dėl aktyvių asmens veiksmų. Tačiau abiem atvejais šie pasikeitimai turi taip paveikti kaltininką, nulemti tokius jo individualių savybių pasikeitimus, kurie leistų teismui įsitikinti, jog dėl aplinkybių pasikeitimo asmuo tapo nepavojingu dėl jo padarytos nusikalstamos veikos.

30.4. Skirtingai nuo atvejo, kai dėl aplinkybių pasikeitimo nepavojinga tampa nusikalstama veika, šiuo atveju aplinkybių pasikeitimas lemia, jog nepavojingu tampa tik asmuo, o jo padaryta nusikalstama veika ir jos padarymo metu buvo, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu išlieka pavojinga. Išvados apie tai, kad asmuo nustojo būti pavojingas, gali būti padarytos tik iš esmės išnagrinėjus aplinkybių, susijusių su asmeniu, jo gyvenimo ir darbo sąlygomis, pasikeitimą. Jos vertintinos ne pavieniui, o komplekse.

30.5. Aplinkybių, dėl kurių asmuo tapo nepavojingu, pasikeitimas siejamas su aplinka, kuri kaltininką supo iki nusikalstamos veikos padarymo ir yra susijusi tik su konkrečiu asmeniu bei jo padaryta nusikalstama veika.

30.6. Sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina bylos aplinkybes ir sprendžia dėl galimybės pripažinti, kad asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo prarado pavojingumą. Tai yra teismo teisė, todėl teismas ad hoc savo nuožiūra, remdamasis konkrečios bylos aplinkybėmis, gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės arba atsisakyti jam taikyti komentuojamo straipsnio nuostatas.

31. Šioje byloje nustatyta, kad A. N., savo kompiuteriu sumokėdama 26,90 Eur tyrimo metu nenustatytam asmeniui N. K., neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – glotniagalvių (Psilocybe) grybų genties grybienos (skleročių), kurios masė po išdžiovinimo yra 4,9935 g, ir susitarė su tuo asmeniu, kad šis psichotropines medžiagas atsiųs A. N. paštu. A. N. iniciavus psichotropinių medžiagų siuntimą, pašto siuntą su šiomis medžiagomis pašto paslaugas teikianti įmonė atgabeno iš N. K. į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, X teritorinės muitinės Pašto postą, kuriame psichotropines medžiagas surado ir paėmė X teritorinės muitinės pareigūnai.

32. Nustatyta ir tai, kad A. N. siunta su psichotropinėmis medžiagomis nebuvo pristatyta, o ji pati šios siuntos gavimu Pašto poste nesidomėjo, nepaneigti jos parodymai, kad ji ieškojo būdų siuntos su psichotropinėmis medžiagomis atsisakyti ir buvo apsisprendusi jos nepriimti. Nepaisant to, dėl šiame nuosprendyje jau aptartų aplinkybių, A. N. veiksmai negali būti vertinami savanorišku atsisakymu pabaigti nusikalstamas veikas, nes ankstesniais savo veiksmais ji jau padarė abi baigtas nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje.

33. Abi šios nusikalstamos veikos, t. y. psichotropinių medžiagų kontrabanda ir neteisėtas disponavimas nedideliu psichotropinių medžiagų kiekiu, be tikslo jas platinti, įvertinus jų padarymo aplinkybes, yra mažesnio negu tipinio pavojingumo. Nepaisant to, BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, o pagal galiojančią praktiką sunkūs nusikaltimai paprastai negali prarasti pavojingumo netgi esant faktiniam aplinkybių pasikeitimui. Tuo tarpu išvadą, kad iki bylos nagrinėjimo teisme nepavojinga tapo pati A. N., patvirtina konkrečios šios bylos aplinkybės.

34. A. N. nusikalstamas veikas padarė 2019 m. kovo mėn., būdama tik 18 metų amžiaus ir dar mokydamasi gimnazijoje. A. N. neteista, nebausta už jokius administracinės teisės pažeidimus, o X gimnazijos pateiktoje charakteristikoje apibūdinta išimtinai teigiamai. Charakteristikoje nurodoma, kad moksleivė gimnaziją baigė vidurkiu 8,56, valstybinis anglų kalbos egzaminas įvertintas 100, nepaisant to, A. N. savarankiškai dar mokosi japonų ir italų kalbų. Nurodoma, kad mokyklą lankė puikiai, per paskutinius metus yra praleidusi tik 7 pamokas (ir jas dėl ligos), pažymimas moksleivės mandagumas ir santūrumas (1 t., 103 b.l.).

35. Visi šie bylos duomenys A. N. apibūdina išimtinai teigiamai. Tačiau šiuos duomenis teisėjų kolegija vertina ne tik kaip parodančius kaltininko asmenybės mažesnį pavojingumą, o ir kaip atskleidžiančius konkretaus laikotarpio situaciją, paskatinusią A. N. nusikalstamų veikų padarymui. Pati A. N. parodė, kad apie haliucinogeninius grybus ir jų atpalaiduojantį poveikį sužinojo internete. Tuo metu ji labai norėjo atsipalaiduoti nuo mokslų, buvo įtemptas laikas, ji ruošėsi egzaminams. Radusi internete skelbimą, dėl to tuomet ir užsisakė tų grybų, turinčių psichotropinių medžiagų, nors paskui dėl to labai gailėjosi ir buvo nutarusi siuntos nepriimti. Šie A. N. parodymai ir juos patvirtinančios kitos bylos aplinkybės leidžia padaryti išvadą apie konkrečius nusikalstamų veikų padarymo motyvus ir tikslus. Būdama pavyzdinga ir labai pažangi moksleivė, gimnazijos pabaigimo ir ruošimosi egzaminams laikotarpiu A. N. siekė maksimaliai geresnių mokymosi rezultatų, tam eikvojo ne tik fizines jėgas, bet ir jautė didelę psichinę įtampą. Tai ir nulėmė jos veiksmus neteisėtai įsigyjant psichotropinių medžiagų, kurias, remiantis pačios A. N. parodymais, ji galbūt būtų vartojusi siekdama jų atpalaiduojančio poveikio.

36. Nustatyta, kad A. N. sėkmingai baigė gimnaziją, ne tik išlaikė baigiamuosius egzaminus, bet ir įstojo į aukštąją mokyklą ir šiuo metu yra X studentė. Galima daryti išvadą, kad iki bylos nagrinėjimo teisme pasiteikė faktinės aplinkybės, A. N. baigus gimnaziją ji daugiau nebėra tokioje stresinėje situacijoje, skatinusioje bandymus vartoti psichotropines medžiagas.

37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į kitas bylos aplinkybes, apie kurias baigiamojoje kalboje apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė prokuroras. Nors šioje byloje A. N. veiksmai BK 23 straipsnyje numatytu savanorišku atsisakymu pabaigti nusikalstamą veiką negali būti vertinami, tie patys jau aptarti jos veiksmai rodo esminį pokytį jos psichiniame santykyje su padarytos nusikalstamomis veikomis. Byloje nustatyta, kad siuntos su psichotropinėmis medžiagomis A. N. negavo ir jos nepriėmė. Nors X teritorinės muitinės Pašto poste siunta su psichotropinėmis medžiagomis buvo gauta 2019 m. kovo 17 d. ir dėl šio fakto, gavus specialisto išvadą, 2019 m. balandžio 19 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. pirmųjų tyrimo veiksmų su A. N. atlikimo nebuvo nustatyti jokie jos veiksmai bandant atsiimti psichotropines medžiagas ar bent jos domėjimasis tų medžiagų likimu. Nepaneigti A. N. parodymai ir apie tai, kad jau po keleto dienų po psichotropinių medžiagų užsakymo ji apsigalvojo ir norėjo pašto siuntą atšauti, tačiau nerado tokios galimybės. Taip pat nepaneigti ir jos parodymai, kad ji apskritai neketino pašto siuntos priimti ir svarstė kaip elgtis konkrečiose situacijose siekiant tos siuntos atsisakyti. Teisėjų kolegijos sutinka su prokuroro nuomone, jog šios aplinkybės irgi rodo, kad A. N. asmuo prarado pavojingumą.

38. Įvertinusi jau aptartų aplinkybių visetą, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl aplinkybių pasikeitimo A. N. asmuo prarado pavojingumą ir kad iki šios bylos nagrinėjimo teisme ji tapo nepavojinga. Todėl apeliacinės instancijos teismas atleidžia A. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį BK 36 straipsnyje numatytu pagrindu. Baudžiamoji byla dėl to nutraukiama.

39. Pagal galiojančią teismų praktiką, kai nagrinėjant prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo skundą dėl išteisinamojo nuosprendžio nustatoma, kad kaltinamasis išteisintas nepagrįstai, tačiau yra BPK 327 straipsnio 2 dalyje numatyta aplinkybė, apeliacinės instancijos teismas turėtų panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, pritaikęs BPK 329 straipsnio 2 punktą. Tik naujo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje šiuo atveju būtų nurodomas sprendimas ne nuteisti kaltinamąjį, o bylą prieš jį nutraukti, nustačius pagrindą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

40. Priimant šioje byloje naują nuosprendį ir juo bylą nutraukiant, teisėjų kolegija kitus nuosprendžio klausimus dėl kardomosios priemonės A. N. ir dėl daiktinių įrodymų likimo išsprendžia taip, kaip jie jau buvo išspręsti skundžiamame nuosprendyje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendį, kuriuo A. N. pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

Vadovaujantis BK 36 straipsniu, A. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį asmeniui, padariusiam nusikalstamas veikas, praradus pavojingumą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. N. panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

voką su siunta Nr. (duomenys neskelbtini) ir po tyrimo likusiomis psichotropinėmis medžiagomis, kurie saugomi Muitinės departamento (MD) Sulaikytų prekių administravimo skyriuje (duomenys neskelbtini), – sunaikinti;

smulkintuvą ir pakuotę, nešiojamą kompiuterį „T“ su įkrovimo laidu, saugomus Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriuje (duomenys neskelbtini), grąžinti daiktų savininkei A. N..