Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. Z. ir O. O. (buvusi pavardė – Z.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimo ir 2026 m. vasario 13 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. Z. ir O. O. (buvusi pavardė – Z.) ieškinį atsakovams R. P. V. ir N. V.-Z. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir restitucijos taikymo bei be teisinio pagrindo gauto turto ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. Z..

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovai O. O. (buvusi pavardė – Z) (toliau – ir ieškovė) ir E. Z. (toliau – ir ieškovas; abu kartu – ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. P. V. (toliau – ir atsakovas) ir N. V.-Z (toliau – ir atsakovė; abu kartu – atsakovai), kurį 2025 m. spalio 28 d. patikslino, ir prašė:

pripažinti negaliojančia 2024 m. spalio 24 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. JS-4706, sudarytą N. V.-Z ir R. P. V. dėl 277/500 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir turtas), dovanojimo, bei taikyti restituciją – iš N. V.–Z R. P. V. asmeninėn nuosavybėn grąžinti turtą bei nukreipti į jį išieškojimą ieškinio reikalavimams patenkinti;

priteisti ieškovui E. Z. iš atsakovo R. P. V. be teisinio pagrindo gautą 100 000 Eur sumą, 25 000 Eur įstatymines palūkanas bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

priteisti ieškovei O. O. iš atsakovo R. P. V. 10 507,11 Eur įstatymines palūkanas ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

priteisti ieškovams iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai, tikslindami ieškinį, nurodė, kad, bylai esant teisme, atsakovė ieškovams grąžino 37 652,61 Eur be teisinio pagrindo gautų lėšų, todėl ieškinio reikalavimai sumažinti įvardyta suma. Ieškovai 2026 m. sausio 7 d. prašyme grąžinti dalį žyminio mokesčio nurodė, kad iš bendraieškovės O. O. ieškinio reikalavimų liko tik reikalavimas priteisti 10 507,31 Eur įstatymines palūkanas, o ieškovas E. Z. savo ieškinio reikalavimo dalies nekeičia. Dėl to ieškovai reiškia du savarankiškus turtinius reikalavimus, t. y. priteisti 135 507,11 Eur, t. y. be teisinio pagrindo gautus 100 000 Eur ir 35 507,11 Eur įstatymines palūkanas, bei pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.

Ieškovai nurodė, kad 2019 m. liepos 24 d. ieškovas E. Z. atsakovui R. P. V. pervedė 100 000 Eur į atsakovo akcinėje bendrovėje (toliau – AB) SEB banke (toliau – SEB bankas) turimą sąskaitą. Atsakovas neginčija, kad pinigus gavo. Atsakovas iš ieškovo gautą 100 000 Eur sumą panaudojo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nupirkdamas iš Baltarusijos Respublikos piliečių D. S. ir D. S. namą, o iš Vokietijos Federacinės Respublikos piliečių A. J. W. W. ir A. W. – žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovo pervestais pinigais atsakovas 2019 m. rugpjūčio 1 d. sumokėjo 17 000 Eur už žemės sklypą Vokietijos Federacinės Respublikos piliečiams A. J. W. W. ir A. W. ir 33 000 Eur avansinį rezervavimo mokestį už namą Baltarusijos Respublikos piliečiams D. S., D. S.. Pažymėjo, kad ieškovas atsakovui 2019 m. liepos 24 d. pervedė 100 000 Eur ne kaip paskolą ar dovaną, bet tam, jog atsakovas už šiuos pinigus nupirktų nekilnojamąjį turtą. Nors atsakovas gavo pinigus ir už juos nupirko namą bei žemės sklypą, tačiau šio turto neperdavė ieškovui, taip pat negrąžino pinigų. Ieškovo žiniomis, atsakovas nebeturi jam nuosavybės teise priklausiusio turto, nes jį 2024 m. spalio 24 d. neatlygintinai padovanojo savo dukrai atsakovei N. V.-Z. Kadangi ieškovas neatgauna iš atsakovo 100 000 Eur, kurie atsakovui nebuvo nei skolinti, nei dovanoti, ieškovas prašo šiuos pinigus priteisti iš atsakovo kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. vasario 10 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė; iš ieškovų atsakovui R. P. V. priteisė po 2 597,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei N. V.-Z. – po 1 281,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. buvo sudaryta nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. DP-2995 (toliau – ir sutartis), kuria tretieji asmenys D. S., D. S., A. J. W. W. ir A. W. už 145 000 Eur kainą pardavė, o atsakovas asmeninės nuosavybės teise nupirko turtą (namą ir žemės sklypą). Ieškovas 2019 m. liepos 24 d. atsakovui pervedė 100 000 Eur į atsakovo SEB banke turimą sąskaitą. Atsakovas pinigus gavo, jų gavimo fakto neginčija. Atsakovas neginčija ir aplinkybės, kad jis 2019 m. liepos 31 d. į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke gavo 38 000 Eur iš ieškovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“AB (toliau – Swedbank bankas).

Spręsdamas dėl ieškovų reikalavimo priteisti iš atsakovų nepagrįstą praturtėjimą, teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-378-565/2024, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-404-516/2024 paliktas nepakeistas, nustatyti faktai yra prejudiciniai nagrinėjamoje byloje. Teismas konstatavo, kad aplinkybės, jog atsakovas iš 2019 m. liepos 25 d. pavedimu gautų 100 000 Eur ieškovui 2019 m. rugpjūčio 1 d. grąžino 85 000 Eur grynaisiais, yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir šioje byloje iš naujo neįrodinėjamos. Įvertinęs bylos duomenis, teismas padarė išvadą, kad ieškovai nepagrįstai teigia, jog atsakovas be teisėto pagrindo gavo turtą (pinigus). Priešingai – bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovą ir ieškovus siejo paskolos teisiniai santykiai: ieškovui iš T. Z. banko sąskaitos 2019 m. liepos 24 d. pervedus atsakovui 100 000 Eur, atsakovas įsipareigojo šią sumą grąžinti, nemokėdamas palūkanų, kai tik bus suremontuotas ir parduotas butas (duomenys neskelbtini); ieškovei (tarpininkaujant jos tėvui ieškovui) 2019 m. liepos 31 d. pervedus atsakovui 38 000 Eur, atsakovas įsipareigojo šią sumą ieškovei grąžinti, nemokėdamas palūkanų, kai tik bus suremontuotas ir parduotas butas (duomenys neskelbtini).

Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas nurodė, kad nors byloje nėra tiesioginių rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovo įsipareigojimą grąžinti paskolą ir paskolos grąžinimo datą, tačiau faktinių aplinkybių visuma – mokėjimo pavedimas, turto pirkimo aplinkybės, kelios analogiškos paskolų sutartys ir kt. – suteikia pakankamą pagrindą konstatuoti paskolos teisinių santykių tarp šalių buvimą. Dėl nurodytų priežasčių teismas atmetė ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovui 100 000 Eur kaip be teisinio pagrindo gautą sumą.

Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti jai iš atsakovo 37 652,61 Eur, nustatė, kad atsakovas yra įvykdęs savo įsipareigojimus atsakovei ir grąžinęs nurodytą sumą.

Įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatavo, kad tarp atsakovo ir ieškovės susiklostė paskolos teisiniai santykiai žodinės sutarties dėl 38 000 Eur paskolos be palūkanų pagrindu, o paskolos grąžinimo terminas buvo susietas su buto (duomenys neskelbtini), suremontavimu ir pardavimu. Teismas įvertino tai, kad, sudarant paskolos sutartį, šalys buvo susijusios svainystės ryšiais, jų asmeniniai santykiai nebuvo konfliktiški, šalims tarpininkavo jų abiejų pasitikėjimą turėjęs asmuo – ieškovas E. Z.. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nenurodė, kad su atsakovu buvo susitarta dėl palūkanų ir konkretaus jų dydžio. Kadangi mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų šalys nenustatė, o kompensavimo funkciją atliekančios palūkanos nesusidarė, nes atsakovas nepažeidė paskolos grąžinimo termino, kadangi paskolą ieškovei grąžino per 30 dienų terminą po pareikalavimo, atsakovas neturi mokėti ieškovei palūkanų. Dėl šios priežasties ieškovės reikalavimo priteisti 10 507,11 Eur įstatyminių palūkanų teismas netenkino.

Teismas nurodė, kad dėl analogiškų motyvų netenkinamas ir ieškovo reikalavimas dėl 25 000 Eur įstatyminių palūkanų, nes prejudiciškai nustatyta, jog iš ieškovo pervestų 100 000 Eur atsakovas 2019 m. rugpjūčio 1 d. grąžino ieškovui 85 000 Eur grynaisiais, dalį po ieškovo pareikalavimo 2024 m. lapkričio 8 d. pranešimu įskaitė, o likusius 4 107,87 Eur sulaikė dėl baudžiamojoje byloje priteisto žalos atlyginimo.

Netenkinęs pagrindinio ieškovų reikalavimo dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu, nurodęs, kad ieškovai neturi ieškinyje nurodytos reikalavimo teisės į atsakovą, išskyrus atsakovo pripažįstamą 4 107,87 Eur negrąžintą skolą ieškovui. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo sudarytas 2024 m. spalio 24 d. dovanojimo sandoris nepažeidžia ieškovo teisių, nes atsakovo mokumas nenukentėjo – jis turi pakankamai kito turto: pinigų sąskaitoje, 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini), kurio vertė viršija visą ieškinio sumą, be to, gauna stabilias pajamas – senatvės, našlių, valstybines pareigūnų ir karių pensijas.

Atsižvelgęs į bylos baigtį, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. vasario 13 d. papildomu sprendimu patenkino atsakovų prašymą ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimu iš ieškovo atsakovui priteistą 2 597,73 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą ir iš ieškovo atsakovei priteistą 1 281,85 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą nurodė atlyginti iš ieškovės už ieškovą į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 2025 m. spalio 3 d. įmokėto 5 000 Eur užstato.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 26 d. nutartimi įpareigojo ieškovą E. Z. iki 2025 m. birželio 6 d. į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 5 000 Eur užstatą atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutartį paliko nepakeistą, tik nurodė, kad užstatas turi būti sumokėtas iki 2025 m. spalio 3 d. Ieškovas teismui pateikė 2025 m. spalio 3 d. mokėjimo pavedimo kopiją, patvirtinančią, kad 5 000 Eur užstatą už jį sumokėjo ieškovė O. O.. Prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš šio užstato atsakovai pakartojo ir 2025 m. lapkričio 14 d. atsiliepime į ieškovų patikslintą ieškinį, ir baigiamojoje kalboje. Įvertinęs bylos duomenis, teismas sutiko su atsakovų pozicija, kad, priimant 2026 m. vasario 10 d. sprendimą, buvo pagrindas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas atlyginti iš ieškovės sumokėto užstato. Dėl nurodytų priežasčių teismas priėmė papildomą sprendimą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovė O. O., atstovaujama ieškovo E. Z. (toliau – ir apeliantė), apeliaciniu skundu, reg. Nr. DOK-9138, kuris yra identiškas apeliaciniam skundui, reg. Nr. DOK-9149, prašo Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 10 507,11 Eur palūkanų priteisimo ir priteista 2 597,73 Eur bei 1 281,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad pats gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas, surengti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės, t. y. priimti naują sprendimą – ieškovės O. O. ieškinio dalį dėl 10 507,11 Eur palūkanų priteisimo patenkinti, priteisti ieškovei iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas; atsakovo R. P. V. dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu; dėl atsakovo atstovo advokato A. G. suklastotų PVM sąskaitų faktūrų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (2025 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. GTA22525, 2025 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. GTA22524), pateiktų po 2026 m. sausio 26 d. teismo posėdžio, priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas bylą išnagrinėjo per vieną 2026 m. sausio 26 d. teismo posėdį, trukusį 3,5 val. Ieškovai 2026 m. sausio 26 d. parengiamajame teismo posėdyje prašė vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 16 straipsnio 2 dalimi ir, pasikeitus teismo sudėčiai, bylą nagrinėti nuo pradžių, tačiau teismas to nepadarė, nurodęs, kad bylos medžiagą žino ir preziumuoja, jog teismo posėdyje nieko papildomai tirti ir nagrinėti nereikia. Tai yra esminiai proceso pažeidimai.

Teismas nenustatė, kad į bylą neįkelta Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartis, kuria į vieną bylą sujungtos civilinės bylos Nr. e2-1826-866/2025 ir Nr. e2-3086-1115/2025. Tai daro procesą niekinį ir neteisėtą, nes byloje nėra teisinio pagrindo, kaip vienas ieškinys sujungtas su kitu ieškiniu.

Teismo sprendimo įžanginėje dalyje nekorektiškai nurodyta, kad ieškovas atstovavo ieškovei, kaip bendraieškovei. Ieškovas yra oficialus ieškovės atstovas. Ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie 2026 m. sausio 26 d. teismo posėdį. Teismo posėdžio metu teismas neleido ieškovui kalbėti ir pasisakyti kaip ieškovės atstovui – nurodė kalbėti bendrai, kaip bendraieškoviui. Taip buvo pažeista ieškovės konstitucinė teisė vesti bylą per atstovą ir, atitinkamai, teisė į teisingą teismą.

Teismas pareikalavo baigiamąsias kalbas sakyti per pietų pertrauką, o tai yra kankinimas, pasityčiojimas iš proceso šalių ir absoliutus teisingo bylos išsprendimo ignoravimas, kuris neatitinka Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio, ir Bangolaro teisėjų elgesio principų pažeidimas.

Teismas CPK nustatyta tvarka nepaskelbė 2026 m. vasario 10 d. sprendimo – byloje nėra garso įrašo, patvirtinančio sprendimo paskelbimą. Dėl to sprendimas yra teisiškai nepaskelbtas ir negaliojantis. Tai – absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Bylos duomenys įrodo, kad teisėjas tik po trijų dienų pasirašė sprendimą ir per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) įkėlė į sistemą sprendimą PDF formatu.

Teismas, atmesdamas ieškovų ieškinį, išėjo už ieškinio ribų, nes ieškinį atmetė pritaikęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 straipsnio nuostatas, nors ieškovai ieškinį grindė CK 6.237 ir 6.240 straipsniais ir actio Pauliana pagrindu. Patikslintame ieškinyje yra aiškiai nurodytas ieškinio faktinis pagrindas – dėl atsakovo R. P. V. be teisinio pagrindo gautų 138 000 Eur (CK 6.237, 6.240 straipsniai) ir 35 507,11 Eur palūkanų pagal CK 6.261 ir 6.210 straipsnius. Teismas jau sprendimo įžanginėje dalyje iškraipė ieškinio faktinį pagrindą ir sprendimą motyvavo pagal specialią teisės normą – CK 6.242 straipsnį, t. y. kaip nepagrįstą praturtėjimą, ir sukūrė, kad tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, taip pat kad paskola buvo suteikta be palūkanų. Teismas šalių santykių teisinį kvalifikavimą pakeitė peržengdamas ieškinio ribas. CK 6.242 straipsnis yra taikomas, kai nustatomas ieškovo nesąžiningumas, tačiau šiuo atveju tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Be to, teismas neinformavo šalių apie ketinimą taikyti CK 6.242 straipsnio nuostatas ir nesudarė šalims galimybių pasisakyti ar teikti įrodymus dėl šios normos taikymo. Tai – akivaizdus teisės būti išklausytam pažeidimas.

Teismas sprendime nepasisakė dėl ieškinio patikslinimo priežasčių, taip nuslėpė esminę informaciją dėl ieškovės ieškinio faktinio pagrindo, sprendime nenurodė ieškovės reikalavimą pagrindžiančių faktinių aplinkybių. Dėl to teismo sprendimas yra visiškai be motyvų, o tai apsunkina ieškovei teikti apeliaciją. Teismo motyvų nenurodymas yra esminis proceso teisės normų pažeidimas, taip pat teisės į teisingą teismą pažeidimas.

Teismas sprendime nepasisakė dėl ieškovų ir trečiojo asmens pateiktų atsiliepimų ir rašytinių paaiškinimų, prejudicinių faktų, kurie patvirtina, kad nebuvo žodinio susitarimo dėl 38 000 Eur paskolinimo be palūkanų, pinigų grąžinimo terminą susiejant su atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), suremontavimu ir pardavimu, tarpininkaujant ieškovui.

Teismas sprendimo 25 punkte rėmėsi Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-378-565/2024 ieškovės pateiktais 2022 m. spalio 7 d. rašytiniais paaiškinimais dėl 38 000 Eur pervedimo atsakovui, tačiau dėl šių aplinkybių nebuvo kalbėta 2026 m. sausio 26 d. teismo posėdyje. Tai reiškia, kad nurodytas įrodymas teismo posėdyje nebuvo tirtas, todėl teismas juo negalėjo remtis.

Už be teisinio pagrindo įgytą pinigų sumą nuo to momento, kai asmuo sužinojo apie nepagrįstą pinigų gavimą, skaičiuojamos 5 proc. dydžio palūkanos. Nagrinėjamu atveju atsakovas R. P. V. apie tai, kad iš ieškovės be jokio teisinio pagrindo gavo 38 000 Eur, sužinojo 2019 m. liepos 31 d., t. y. tą dieną, kai į jo sąskaitą buvo pervesti pinigai, nes atsakovas nepažinojo ieškovės, jokios paskolos ar dovanojimo sutarties su ieškove nebuvo sudaręs. Dėl to ieškovei turi būti priteistos 5 proc. dydžio palūkanos už 38 000 Eur sumą nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2025 m. vasario 11 d., t. y. 10 507,31 Eur palūkanų.

Teismas atsakovams iš ieškovų priteisė 3 900 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal atsakovų atstovo advokato pateiktas suklastotas PVM sąskaitas faktūras ir už neatliktus darbus, t. y. už neįvykusius teismo posėdžius ir net ne už teisines paslaugas. Atsakovų advokato prašymas, reg. Nr. DOK-3144, byloje atsirado jau po 2026 m. sausio 26 d. teismo posėdžio, o dalis pateiktų įrodymų yra suklastoti, pvz., 2025 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GTA22525, 2025 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GTA22524 už atstovavimą 2025 m. gruodžio 8 d. parengiamajame teismo posėdyje, nors šis posėdis neįvyko.

Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, nesivadovavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė ieškovams neproporcingai.

Ieškovas E. Z. atsiliepimu į ieškovės O. O., atstovaujamos E. Z., apeliacinį skundą (reg. Nr. DOK-14307) prašo ieškovės apeliacinį skundą patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime iš esmės pakartojamos ieškovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai.

Apeliaciniu skundu (reg. Nr. DOK-9151) ieškovas E. Z. (toliau – ir apeliantas) prašo Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 26 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl be teisėto pagrindo atsakovo R. P. V. gautų 125 000 Eur pagal CK 6.237, 6.240 straipsnius, palūkanų pagal CK 6.210, 6.261 straipsnius priteisimo, sandorio actio Pauliana pagrindu pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo (CK 6.66–6.67 straipsniai) bei iš ieškovo atsakovams priteistos 2 597,73 Eur ir 1 281,85 Eur bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad pats gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas, surengti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės, t. y. priimti naują sprendimą – ieškovo E. Z. ieškinio dalį patenkinti visa apimtimi ir priteisti ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas; pripažinti atsakovo R. P. V. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu; dėl atsakovo atstovo advokato suklastotų 2025 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. GTA22525, 2025 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. GTA22524, kurios pateiktos po 2026 m. sausio 26 d. teismo posėdžio, priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui; dėl teisėjų, nagrinėjusių Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-378-565/2024, Lietuvos apeliacinio teismo civilinę bylą Nr. e2A-404-516/2024, įrodymų dėl 85 000 Eur suklastojimo priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui.

Ieškovo E. Z. apeliacinio skundo argumentai dėl proceso pirmosios instancijos teisme normų pažeidimo, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, teismo sprendimo motyvavimo, išėjimo už ieškinio ribų, teisinio ieškinio pagrindo pakeitimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš esmės sutampa su ieškovės O. O. apeliacinio skundo, kurį parengė ieškovės atstovas E. Z., argumentais. Ieškovo apeliacinis skundas papildomai grindžiamas šiais argumentais:

Teismas sprendimo 15-16.9 punktuose surašė kitoje civilinėje byloje (Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-378-565/2024) priimto sprendimo motyvus, kurie nesusiję su ieškovų nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu.

Sprendime neatskleistas ginčo šalių santykių konfliktiškumas. Atsakovas R. P. V. nedavė paaiškinimų, nors buvo prašyta jo dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu, nes jo atstovo pateikti rašytiniai paaiškinimai iš esmės skyrėsi nuo atsakovo R. P. V. pateiktos rašytinės versijos dėl 85 000 Eur gavimo (atidavimo).

Teismas nepasisakė dėl Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-378-565/2024, Lietuvos apeliacinio teismo civilinę bylą Nr. e2A-404-516/2024 nagrinėjusių teisėjų įrodymų dėl 85 000 Eur suklastojimo, nors dėl to buvo pateikti rašytiniai ieškovų ir trečiojo asmens įrodymai.

Už be teisinio pagrindo įgytą pinigų sumą nuo to momento, kada asmuo sužinojo apie nepagrįstą pinigų gavimą, yra skaičiuojamos 5 proc. dydžio palūkanos. Nagrinėjamu atveju atsakovas R. P. V. apie tai, kad iš ieškovo be teisinio pagrindo gavo 100 000 Eur, sužinojo 2019 m. liepos 24 d., t. y. tą dieną, kai į jo sąskaitą buvo pervesta nurodyta suma, nes jokios paskolos ar dovanojimo sutarties su ieškovu nebuvo pasirašęs. Dėl to ieškovui turi būti priteistos 5 proc. dydžio palūkanos už 100 000 Eur sumą nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2025 m. kovo 6 d., t. y. po 5 000 Eur už metus.

Ieškovė O. O., atstovaujama ieškovo E. Z., atsiliepimu į ieškovo E. Z. apeliacinį skundą (reg. Nr. DOK-15875) prašo Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo E. Z. reikalavimai iš atsakovo R. P. V. priteisti 125 000 Eur kaip be teisėto pagrindo gautas lėšas pagal CK 6.237, 6.240 straipsnius, įstatymines palūkanas pagal CK 6.210, 6.261 straipsnius, dovanojimo sandorio pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti restituciją pagal CK 6.66–6.67 straipsnius bei iš ieškovo atsakovams priteistos 2 597,73 Eur ir 1 281,85 Eur bylinėjimosi išlaidos, panaikinti dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; jeigu teismas nuspręstų, kad jis pats gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas, surengti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės, t. y. priimti naują sprendimą – ieškovo E. Z. ieškinio reikalavimus patenkinti ir priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas; pripažinti atsakovo R. P. V. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu; dėl atsakovo atstovo advokato suklastotų 2025 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. GTA22525, 2025 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. GTA22524, kurios pateiktos po 2026 m. sausio 26 d. teismo posėdžio, priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui; dėl teisėjų, nagrinėjusių Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-378-565/2024, Lietuvos apeliacinio teismo civilinę bylą Nr. e2A-404-516/2024, įrodymų dėl 85 000 Eur suklastojimo priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui. Atsiliepime iš esmės pakartotos ieškovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovų pusėje T. Z. atsiliepimu į ieškovo E. Z. apeliacinį skundą (reg. Nr. DOK-16231) prašo Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo E. Z. reikalavimai iš atsakovo R. P. V. priteisti 125 000 Eur kaip be teisėto pagrindo gautas lėšas pagal CK 6.237, 6.240 straipsnius, įstatymines palūkanas pagal CK 6.210, 6.261 straipsnius, pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu dovanojimo sandorį ir taikyti restituciją pagal CK 6.66–6.67 straipsnius bei iš ieškovo priteistos 2 597,73 Eur ir 1 281,85 Eur bylinėjimosi išlaidos, panaikinti dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad jis pats gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas, surengti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės, t. y. priimti naują sprendimą – ieškovo E. Z. ieškinio reikalavimus patenkinti ir priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas; pripažinti atsakovo R. P. V. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu; dėl atsakovo atstovo advokato suklastotų 2025 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. GTA22525, 2025 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. GTA22524, kurios pateiktos po 2026 m. sausio 26 d. teismo posėdžio, priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui; dėl teisėjų, nagrinėjusių Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-378-565/2024, Lietuvos apeliacinio teismo civilinę bylą Nr. e2A-404-516/2024, įrodymų dėl 85 000 Eur suklastojimo priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui; dėl šių sunkių nusikaltimų slėpimo Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendime jį priėmusį teisėją taip pat traukti baudžiamojon atsakomybėn ir pranešti prokurorui. Atsiliepime iš esmės pakartojami ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai.

Atsakovai R. P. V. ir N. V.-Z. atsiliepimu (reg. Nr. DOK-13930) į ieškovų apeliacinius skundus (reg. Nr. DOK-9149, Nr. DOK-9138, Nr. DOK-9151) prašo skundus atmesti, priteisti iš ieškovų atsakovams visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, atlyginant jas iš užstato sumos (CPK 797 straipsnio 1 dalis). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas pagrįstai konstatavo, kad aplinkybės, jog atsakovas iš 2019 m. liepos 25 d. pavedimu gautų 100 000 Eur 2019 m. rugpjūčio 1 d. grąžino ieškovui 85 000 Eur grynaisiais, yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje ir nagrinėjamoje laikytinos prejudiciniais faktais. Ieškovų kritika šiems teismo sprendimo motyvams nėra paremta įrodymais ar teisės aktų nuostatomis, ji grindžiama vien ieškovų subjektyvia nuomone, todėl yra atmestina.

Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovą ir ieškovus siejo paskolos teisiniai santykiai. Rašytinės paskolos sutartys nebuvo sudarytos, nes atsakovas tuomet pasitikėjo savo žentu, t. y. ieškovu, turinčiu teisės bakalauro diplomą, kuris patikino, jog pasirašinėti sutarčių nebūtina, nes visi vieni kitais pasitiki, o paskolos pervedamos bankiniais pavedimais (ne suteikiamos grynaisiais). Atsakovui perkant namą, ieškovas padėjo sudaryti ne tik šias, bet ir dar vieną 2020 m. rugsėjo 25 d. rašytinę paskolos sutartį su ieškovo giminaičiu A. Ž.. Visais šiais atvejais atsakovas pinigus skolinosi be palūkanų, ketindamas paskolas grąžinti, kai tik bus suremontuotas ir parduotas butas (duomenys neskelbtini). Nurodytų paskolos sutarčių sudarymu buvo suinteresuotas ir pats ieškovas, nes, atsakovui nusipirkus namą, jame kartu ketino gyventi ir realiai gyveno atsakovė su sutuoktiniu – ieškovu. Atsakovo argumentus, kad tarp atsakovo ir ieškovų buvo sudarytos paskolos sutartys, patvirtino atsakovė – atsakovo dukra ir ieškovo sutuoktinė.

Paskolos sutarčių sudarymo aplinkybės patvirtina, kad atsakovui paskolos buvo reikalingos turtui įsigyti. Kaip ir kita panašiu metu tam pačiam tikslui sudaryta paskolos sutartis, sutartys su ieškovais taip pat buvo neatlygintinės. Be to, ir patys ieškovai savo procesiniuose dokumentuose nenurodė, kad būtų susitarę su atsakovu dėl palūkanų ir konkretaus jų dydžio. Ieškovas paskolą grąžinti pareikalavo tik 2024 m. lapkričio 7 d., kai buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, o ieškovė – tik 2025 m. vasario 5 d., kai suėjo kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 15 d. nutarties padavimo terminas ir buvo atsisakyta priimti ieškovų kasacinius skundus.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas įvykdė savo įsipareigojimus ieškovei. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų šalys nenustatė, o kompensavimo funkciją atliekančios palūkanos nesusidarė, nes atsakovas nepažeidė paskolos grąžinimo termino, kadangi paskolą ieškovei sugrąžino per 30 dienų po pareikalavimo. Dėl šios priežasties ieškovės reikalavimas priteisti 10 507,11 Eur įstatyminių palūkanų atmestas pagrįstai.

Teismas pagrįstai atmetė ir ieškovo reikalavimą dėl 25 000 Eur įstatyminių palūkanų, nes prejudiciškai nustatyta, kad atsakovas iš jam pervestų 100 000 Eur 2019 m. rugpjūčio 1 d. grąžino ieškovui 85 000 Eur grynaisiais, dalį po ieškovo pareikalavimo 2024 m. lapkričio 8 d. pranešimu įskaitė, o likusią 4 107,87 Eur sumą sulaikė dėl baudžiamojoje byloje priteistos žalos.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovai atkakliai neigė tarp atsakovo ir ieškovų egzistavus paskolos teisinius santykius ir nurodė, kad jie reikalauja būtent be pagrindo įgytų piniginių lėšų ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo. Tačiau be pagrindo įgyto turto grąžinimas yra subsidiarus pažeistos teisės gynimo būdas, kai savo teisės negalima apginti kitais gynybos būdais. Ieškovų kategorišką nuostatą nesivadovauti paskolos sutartį reglamentuojančiomis teisės normomis, o reikalauti taikyti tik be pagrindo įgytų piniginių lėšų institutą, tikėtina, nulėmė ieškovų siekis pasipelnyti atsakovų sąskaita, reikalaujant papildomų 5 proc. dydžio metinių palūkanų (kurių mokėjimo nenumatė paskolos sutartys, tačiau numato be pagrindo įgytų piniginių lėšų institutą reglamentuojančios normos).

Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju neegzistuoja dvi iš CK 6.6 straipsnyje įtvirtintų actio Pauliana sąlygų – ieškovai neturi reikalavimo teisės į atsakovą; 2024 m. spalio 24 d. dovanojimo sandoris nepažeidžia ieškovų teisių, nes atsakovo mokumas nenukentėjo.

Ieškovų prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra visiškai nemotyvuotas. Ieškovai taip pat nenurodė prašymo pripažinti atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu argumentų. Ieškovų prašymai dėl atskirųjų nutarčių priėmimo – taip pat visiškai nepagrįsti.

Atsakovų įsitikinimu, byloje apstu aplinkybių, patvirtinančių ieškovų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tai sudaro pakankamą pagrindą teismui atsisakyti ginti ieškovų subjektines teises, vadovaujantis CK 1.137 straipsnio 3 dalimi.

Ieškovė O. O. (buvusi pavardė – Z.) apeliaciniu skundu dėl papildomo sprendimo, reg. Nr. DOK-8181, kuris yra identiškas ieškovės pateiktam apeliaciniam skundui dėl papildomo sprendimo, reg. Nr. DOK-8214, prašo panaikinti 2026 m. vasario 13 d. papildomą sprendimą ir 5 000 Eur užstato panaudojimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba atmesti atsakovų prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas papildomu sprendimu ieškovės O. O. sumokėtą 5 000 Eur užstatą paskirstė bylinėjimosi išlaidoms atsakovams atlyginti ne tik už ieškovę O. O., bet ir už ieškovą E. Z..

Teismas nesuteikė teisės ieškovams pasisakyti dėl 2026 m. vasario 13 d. papildomo sprendimo, nesurengė žodinio bylos nagrinėjimo, apie atsakovų prašymą priimti papildomą sprendimą neinformavo ieškovų. Taip pažeisti CPK 12, 17 straipsniuose įtvirtinti rungimosi ir procesinio šalių lygiateisiškumo principai, be to, ieškovų teisė į teisingą teismą.

Pasikeitus teismo sudėčiai, teisėjas netenkino ieškovų prašymo bylą nagrinėti iš pradžių, todėl padarė esminį CPK nuostatų pažeidimą, tai sutrukdė priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą.

Atsakovai R. P. V. ir N. V.-Z. atsiliepimu į ieškovės O. O. apeliacinį skundą (reg. Nr. DOK-11400) dėl papildomo sprendimo prašo apeliacinius skundus (reg. Nr. DOK-8181 ir Nr. DOK-8214) atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra procesinio pobūdžio klausimas. CPK nuostatos nenumato imperatyvios pareigos teismui suteikti procesinę galimybę kitai bylos šaliai atsiliepti į prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Papildomą sprendimą teismas gali priimti ir savo iniciatyva. Todėl rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo ir teisingumo pricipai nebuvo pažeisti, be to, ieškovei yra užtikrinta apeliacijos teisė.

Pasikeitus teismo sudėčiai, bylos nagrinėjimas pradedamas iš pradžių, bet ne grįžtama į pasirengimo nagrinėti bylą stadiją. Bylą nagrinėjančio teisėjo pasikeitimas nedaro negaliojančių ankstesnio teisėjo priimtų procesinių sprendimų.

Ieškovas E. Z. atsiliepimu į ieškovės O. O., atstovaujamos ieškovo E. Z., apeliacinius skundus dėl papildomo sprendimo (reg. Nr. DOK-11586) prašo juos tenkinti; dėl atsakovų advokato A. G. suklastotų 2025 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitų faktūrų Nr. GTA22525 ir Nr. 2025 m. gruodžio 8 d. Nr. GTA22524 dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pateiktų po 2026 m. sausio 26 d. teismo posėdžio (reg. Nr. DOK-3144), priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui. Atsiliepime iš esmės pakartojami ieškovų apeliaciniuose skunduose ir ieškovės apeliaciniuose skunduose dėl papildomo sprendimo, taip pat ieškovo atsiliepime į ieškovės apeliacinius skundus išdėstyti argumentai.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovų pusėje T. Z. atsiliepimu į ieškovės apeliacinius skundus dėl 2026 m. vasario 10 d. sprendimo ir 2026 m. vasario 13 d. papildomo sprendimo (reg. Nr. DOK-14812) prašo skundus tenkinti ir 2026 m. vasario 10 d. sprendimą bei 2026 m. vasario 13 d. papildomą sprendimą panaikinti dėl absoliučių negaliojimo pagrindų bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepime iš esmės pakartojami ieškovo ir ieškovės, atstovaujamos E. Z., apeliaciniuose skunduose, taip pat trečiojo asmens atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodyti argumentai.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Ieškovai apeliaciniuose skunduose teigia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, nes jame nepasisakyta dėl ieškovų ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių bei argumentų.

Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas per se (savaime) negali būti prilyginamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintam absoliučiam teismo sprendimo negaliojimo pagrindui. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2024 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-684/2024, 45 punktas).

Tai, ar teismo priimto procesinio sprendimo motyvavimo trūkumai konkrečiu atveju lemia absoliutų sprendimo negaliojimą (išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų), ar turėtų būti vertinami kaip procesinis pažeidimas (nepakankamas sprendimo motyvavimas), dėl kurio esmingumo spręstina pagal galimą šio pažeidimo įtaką bylos rezultatui, vertintina atsižvelgiant į teismo pareigos pateikti sprendimo motyvus pažeidimo laipsnį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas atsakė į pagrindinius ieškovų faktinius ir teisinius argumentus, pasisakė dėl visų ieškovų suformuluotų reikalavimų pagrįstumo. Priešingai nei teigia apeliantai (ieškovai), apskųsto teismo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas atliko savarankišką bylos aplinkybių įvertinimą, dėl kurio pagrįstumo ir teisėtumo, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pasisakys šioje nutartyje. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime atskirai nepasisakė dėl kiekvieno ieškovų bei trečiojo asmens į bylą pateikto procesinio dokumento, išsamiai neaptarė juose nurodytų argumentų, nesudaro pagrindo pripažinti CPK normų, reglamentuojančių teismo pareigą motyvuoti priimamą sprendimą, esminį pažeidimą, juolab konstatuoti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo buvimą.

Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie teismo posėdį.

Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iš esmės, po 2026 m. sausio 26 d. parengiamojo teismo posėdžio perėjus į teismo posėdį. Tokia galimybė įtvirtinta CPK 231 straipsnio 5 dalyje. Iš teismo posėdžio garso įrašo, taip pat informacinės pažymos nustatyta, kad ieškovė O. O. į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko (t. 18, b. l. 75–79). Bylos duomenimis, ieškovei siųsta Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. nutartis, kuria paskirtas 2026 m. sausio 26 d. parengiamasis teismo posėdis, grįžo neįteikta, tačiau nurodyta nutartis buvo įteikta ieškovės atstovui E. Z. (t. 18, b. l. 25). Ieškovė nuo pat 2025 m. vasario 7 d. ieškinio pateikimo buvo atstovaujama E. Z. CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (t. 1, b. l. 147–149). 2026 m. sausio 26 d. parengiamojo posėdžio metu ieškovės atstovas E. Z. nurodė teismui, kad ieškovei tinkamai pranešta, kad jis jai atstovauja, ieškovės atstovas neprašė atidėti parengiamojo teismo posėdžio (2026 m. sausio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 00 val. 00 min. 47 sek. iki 00 val. 01 min. 10 sek.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus bylos duomenis, atsižvelgdama į tai, kad procesinių dokumentų įteikimas šalies atstovui, taip pat atstovo informavimas apie teismo posėdį yra laikomas tinkamu atstovaujamos šalies informavimu (CPK 118 straipsnis), daro išvadą, jog ieškovė apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo tinkamai informuota, nagrinėjant bylą iš esmės buvo atstovaujama atstovo, todėl nėra pagrindo konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.

Kitų apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Nenustatyta ir aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą peržengti apeliacinių skundų ar atsiliepimų į juos ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliaciniai skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti ieškovų reikalavimai atsakovams dėl be teisinio pagrindo gautų lėšų priteisimo, dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir restitucijos taikymo. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šalių ginčo faktines aplinkybes, ar nustatytoms aplinkybėms tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias turto gavimą be pagrindo ar nepagrįstą praturtėjimą, actio Pauliana institutą, taip pat civilinio proceso teisės normų įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl naujų įrodymų ir papildomų rašytinių paaiškinimų priėmimo

Ieškovė su apeliaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimo pateikė: patikslintą ieškinį (reg. Nr. DOK-37469), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 13 d. papildomo sprendimo (be priedų) (reg. Nr. DOK-8214, DOK-8181); Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartį sujungti bylas; 2026 m. sausio 26 d. teismo posėdžio informacinę pažymą; Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 11 d. elektroninį laišką, kuriuo ieškovui išsiųsta Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimo kopija; ieškovės į bylą teiktus dokumentus dėl prejudicinių faktų (reg. Nr. DOK-15967, DOK-20186); trečiojo asmens T. Z. į bylą teiktus dokumentus dėl prejudicinių faktų ir atsiliepimą į ieškinį (reg. Nr. DOK- 19705, DOK-15387); ieškovo į bylą teiktus rašytinius prašymus, rašytinius paaiškinimus ir dokumentus dėl prejudicinių faktų (reg. Nr. DOK-16168, DOK- 33299, DOK- 21648, DOK- 21636, DOK- 17427, DOK- 20186, DOK- 20365, DOK- 27037, DOK- 32724, DOK- 37469, DOK- 37879, DOK-41130, DOK- 42098, DOK- 2007); atsakovų atstovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų (reg. Nr. DOK-3144) ir PVM sąskaitas faktūras: 2025 m. gruodžio 8 d. Nr.: GTA22525, 2025 m. gruodžio 8 d. Nr. GTA22524.

Ieškovė su apeliaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 13 d. papildomo sprendimo pateikė: patikslintą ieškinį (reg. Nr. DOK-37469), ieškovės į bylą teiktus dokumentus dėl prejudicinių faktų (reg. Nr. DOK- 15967); trečiojo asmens T. Z. į bylą teiktus dokumentus dėl prejudicinių faktų ir atsiliepimą į ieškinį (reg. Nr. DOK- 19705); ieškovo į bylą teiktus prašymus, rašytinius paaiškinimus ir dokumentus dėl prejudicinių faktų (reg. Nr. DOK-16168, DOK-33299, DOK-21648, DOK- 21636, DOK-17427; DOK-20186; DOK-20365, DOK-27037, DOK-32724, DOK-37469, DOK-37879, DOK-41130, DOK-42098, DOK-2007); atsakovų atstovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų (reg. Nr. DOK-3144), PVM sąskaitas faktūras: 2025 m. gruodžio 8 d. Nr.: GTA22525 ir 2025 m. gruodžio 8 d. Nr. GTA22524.

Ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė: patikslintą ieškinį (reg. Nr. DOK-37469), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 13 d. papildomo sprendimo (be priedų) (reg. Nr. DOK-8181, DOK-8214); Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartį sujungti bylas; 2026 m. sausio 26 d. teismo posėdžio informacinę pažymą; Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 11 d. elektroninį laišką, kuriuo ieškovui išsiųsta Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimo kopija; ieškovės į bylą teiktus dokumentus dėl prejudicinių faktų (reg. Nr. DOK-15967, DOK-20186); trečiojo asmens T. Z. į bylą teiktus dokumentus dėl prejudicinių faktų ir atsiliepimą į ieškinį (reg. Nr. DOK-19705, DOK-15387); ieškovo į bylą teiktus rašytinius prašymus, rašytinius paaiškinimus ir dokumentus dėl prejudicinių faktų (reg. Nr. DOK-16168, DOK- 33299, DOK-21648, DOK-21636, DOK-17427, DOK-20186, DOK-20365, DOK-27037, DOK-32724, DOK-37469, DOK-37879, DOK-41130, DOK-42098, DOK-2007); atsakovų atstovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų (reg. Nr. DOK-3144) ir PVM sąskaitas faktūras: 2025 m. gruodžio 8 d. Nr. GTA22525 ir 2025 m. gruodžio 8 d. Nr. GTA22524.

Ieškovė su atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą pateikė: atsakovų atstovo advokato A. G. 2025 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GTA22513 ir 2025 m. lapkričio 11 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą.

Trečiasis asmuo T. Z. su atsiliepimu į ieškovės apeliacinius skundus pateikė atsakovų atstovo advokato A. G. 2025 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GTA22513 bei 2025 m. lapkričio 11 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-82-648/2026; stenogramų dvi skirtingas versijas, kurias į bylą įkėlė atsakovo advokatas A. G.; bylos įrodymus, kurie, trečiojo asmens teigimu, patvirtina, kad advokatas A. G. sistemingai šmeižė ieškovus, trečiąjį asmenį, klastojo bylos įrodymus.

Trečiasis asmuo T. Z. su atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą pateikė: atsakovų atstovo advokato A. G. 2025 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GTA22513 ir 2025 m. lapkričio 11 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-82-648/2026; CELL ir IP bokštų duomenis.

Ieškovas E. Z. 2026 m. gegužės 7 d. pateikė Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 4 d. elektroninį laišką, kuriuo jis informuotas apie bylos išsiuntimą į Lietuvos apeliacinį teismą, ir savo atsakymą (reg. Nr. DOK-2013); 2026 m. birželio 4 d. dokumentą, pavadintą „Bendraieškovių (apeliantų) patikslinti rašytiniai paaiškinimai ir procesiniai prašymai bei prašymas konstatuoti ex officio absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą“ (reg. Nr. DOK-18970); 2026 m. birželio 16 d. pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo neleistinumo, absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo fiksavimo ir esminių EŽTK bei CPK imperatyvų pažeidimo (reg. Nr. DOK-19131); 2026 m. birželio 18 d. pareiškimą dėl bylos medžiagos neišsamumo, procesinio neveikimo ir papildomų dokumentų priėmimo (reg. Nr. DOK-19186); 2026 m. birželio 25 d. pareiškimą dėl advokato A. G., Vilniaus apygardos teismo teisėjų, nagrinėjusių šią civilinę bylą, nusikalstamos veikos teismo procese; procesinio veiksnumo klastojimo, piktnaudžiavimo ir prašymas stabdyti bylą (reg. Nr. DOK-19242); 2026 m. birželio 25 d. pareiškimą dėl proceso formos fiksavimo, motyvuotos nutarties priėmimo ir bylos nagrinėjimo tvarkos pakeitimo (reg. Nr. DOK-19253); 2026 m. birželio 29 d. pareiškimą dėl atskirosios nutarties priėmimo, procesinio nesąžiningumo, įrodymų klastojimo ir procesinių pažeidimų vertinimo (reg. Nr. DOK-19282).

Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę apeliacinės instancijos teisme teikti naujus įrodymus ir jais remtis. Siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurių nebuvo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovų ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, su apeliaciniais skundais, atsiliepimais į juos pateiktus dokumentus, nurodo, kad didelė jų dalis yra byloje, tai nėra nauji įrodymai, be to, tam tikri dokumentai yra ne įrodymai, o procesiniai dokumentai, jau esantys byloje, tačiau pateikti pakartotinai, nepagrįstai didinant bylos medžiagos apimtį. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismui pateikti patikslintas ieškinys (reg. Nr. DOK-37469), apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 13 d. papildomo sprendimo (be priedų) (reg. Nr. DOK-8214, DOK-8181), Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartis sujungti bylas, 2026 m. sausio 26 d. teismo posėdžio informacinė pažyma, Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 11 d. elektroninis laiškas, kuriuo ieškovui išsiųsta Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimo kopija, ieškovės į bylą teikti dokumentai dėl prejudicinių faktų (reg. Nr. DOK-15967, DOK-20186), trečiojo asmens T. Z. pateikti dokumentai dėl prejudicinių faktų ir atsiliepimas į ieškinį (reg. Nr. DOK-19705, DOK-15387), ieškovo į bylą teikti rašytiniai prašymai, rašytiniai paaiškinimai ir dokumentai dėl prejudicinių faktų (reg. Nr. DOK-16168, DOK-33299, DOK- 21648, DOK-21636, DOK-17427, DOK-20186, DOK-20365, DOK-27037, DOK-32724, DOK-37469, DOK-37879, DOK-41130, DOK-42098, DOK-2007), atsakovų atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų (reg. Nr. DOK-3144), PVM sąskaitos faktūros (2025 m. gruodžio 8 d. Nr. GTA22525 ir 2025 m. gruodžio 8 d. Nr. GTA22524, GTA22513), 2025 m. lapkričio 11 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, taip pat ieškovų 2026 m. gegužės 7 d. pateiktas Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 4 d. elektroninis laiškas, kuriuo ieškovas informuotas apie bylos išsiuntimą į Lietuvos apeliacinį teismą, bei atsakymas į jį (reg. Nr. DOK-2013) pakartotinai nepriimami kaip pertekliniai.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje dalyvaujančių asmenų rašytiniai paaiškinimai, kuriuose pateikta jų nuomonė dėl byloje esančių įrodymų vertinimo, nėra įrodymai CPK 177 straipsnio prasme.

Trečiasis asmuo T. Z. su atsiliepimais į apeliacinius skundus pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-82-648/2026 bei nurodė, kad ši pagrindžia atsakovų advokato A. G. tariamą nesąžiningumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas su kitų teismų priimtais procesiniais sprendimais, esant pagrįstam poreikiui, gali susipažinti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl pildyti bylos medžiagą pertekliniais dokumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų motyvų trečiojo asmens T. Z. su atsiliepimais į ieškovų apeliacinius skundus pateiktą kasacinio teismo nutarties baudžiamojoje byloje kopiją atsisakoma priimti (CPK 180, 314 straipsnis).

Lietuvos apeliaciniame teisme 2026 m. birželio 4 d. gautas ieškovų E. Z. ir O. O., atstovaujamos E. Z., dokumentas, pavadintas „Bendraieškovų (apeliantų) patikslinti rašytiniai paaiškinimai ir procesiniai prašymai bei prašymas konstatuoti ex officio absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą“ (reg. Nr. DOK-18970). Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovai dėsto naujus, apeliaciniuose skunduose nenurodytus argumentus ir aplinkybes, taip pat papildo apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus bei prašymus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. CPK 323 straipsnyje yra įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Tai reiškia, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi nauji, nepateikti apeliaciniame skunde, argumentai, ar naujomis aplinkybėmis papildomi apeliaciniame skunde jau išdėstyti argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas apeliaciniam skundui paduoti.

Nagrinėjamu atveju skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2026 m. vasario 10 d., papildomas sprendimas priimtas 2026 m. vasario 13 d., taigi, terminas apeliaciniam skundui dėl 2026 m. vasario 10 d. teismo sprendimo, kurio sudėtinė dalis yra ir 2026 m. vasario 13 d. papildomas sprendimas, suėjo 2026 m. kovo 12 d. (CPK 73 straipsnio 1, 2 dalys, 74 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovų 2026 m. birželio 4 d. rašytiniai paaiškinimai (reg. Nr. DOK-18970) yra pateikti pasibaigus apeliacinių skundų padavimo terminui, dėl to juos atsisakoma priimti (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 323 straipsnis).

Teisėjų kolegija taip pat nepriima ieškovų 2026 m. birželio 18 d. procesinio pareiškimo dėl bylos medžiagos neišsamumo, procesinio neveikimo ir papildomų dokumentų priėmimo (reg. Nr. DOK-19186); 2026 m. birželio 25 d. pareiškimo dėl advokato A. G., teisėjų A. P. ir A. B. nusikalstamos veikos teismo procese, procesinio veiksnumo klastojimo, piktnaudžiavimo ir prašymo stabdyti bylą (reg. Nr. DOK-19242); 2026 m. birželio 25 d. pareiškimo dėl proceso formos fiksavimo, motyvuotos nutarties priėmimo ir bylos nagrinėjimo tvarkos pakeitimo (reg. Nr. DOK-19253); 2026 m. birželio 29 d. pareiškimo dėl atskirosios nutarties priėmimo, procesinio nesąžiningumo, įrodymų klastojimo ir procesinių pažeidimų vertinimo (reg. Nr. DOK-19282); 2026 m. liepos 15 d. procesinio pareiškimo dėl žodinio proceso surengimo, liudytojo G. S. apklausos, kolegijos šališkumo patikrinimo ir teismo nušalinimo (reg. Nr. DOK-19479); 2026 m. liepos 16 d. prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo (reg. Nr. DOK-19487); 2026 m. liepos 16 d. pareiškimo dėl aplinkybių, keliančių abejonių dėl teismo nešališkumo, ir prašymo pateikti informaciją/išreikalauti įrodymus (reg. Nr. DOK-19488). Šie pareiškimai ir prašymai pateikti po to, kai apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą 2026 m. birželio 16 d. teismo posėdyje, išėjo į sprendimų priėmimo kambarį priimti procesinio sprendimo dėl ginčo esmės. Pagal civiliniame procese galiojančią taisyklę, teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, dalyvaujančių byloje asmenų prašymai ar pareiškimai negali būti teikiami (CPK 263 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis), todėl įvardyti ieškovų pareiškimai ir prašymai nepriimami ir grąžinami juos pateikusiems asmenims.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2026 m. birželio 1 d. pradėjus veikti naujajai Lietuvos teismų informacinei sistemai LITEKO II, dėl techninių kliūčių šioje sistemoje nebuvo matomi visi dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai, kurie buvo pateikti per Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO. Tačiau visi per Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO iki 2026 m. gegužės 28 d. pateikti dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai teismui yra prieinami per LITEKO sistemos archyvą ir teisėjų kolegija su jais yra susipažinusi.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu

Apeliaciniuose skunduose ieškovai pareiškė prašymą apeliacinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o atsakovo R. P. V. dalyvavimą teismo posėdyje pripažintu būtinu.

Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Šiame straipsnyje taip pat nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. Be to, teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja su Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija, kurioje pažymima, kad žodinio teismo posėdžio antrojoje instancijose gali nebūti, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma ir atsižvelgiant į proceso aukštesnės instancijos teisme ypatumus (EŽTT 1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Nr. 11826/85, Helmers prieš Švediją; 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Nr. 25717/03 Oganova prieš Gruziją). Rašytinis procesas galimas, jeigu nėra sprendžiami teisės ar fakto klausimai, kurie negalėtų būti adekvačiai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir rašytiniais šalių paaiškinimais (EŽTT 1991 m. vasario 18 d. sprendimas byloje Nr. 12033/86 Fredin prieš Švediją; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Nr. 37950/97 Fischer prieš Austriją).

Pirmosios instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo žodinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantys asmenys apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuoti tinkamai. Iš 2026 m. sausio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo bei informacinės pažymos nustatyta, kad proceso dalyviams buvo sudarytos galimybės žodžiu išdėstyti savo argumentus, pasisakyti dėl nagrinėjamų klausimų bei įrodymų vertinimo, užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams. Iš teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad ieškovas teismo posėdžio metu nereiškė prašymų atidėti bylos nagrinėjimą dėl ieškovės negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje. Priešingai, ieškovas nurodė atstovaujantis ieškovei kaip jos tėvas, turintis universitetinį teisinį išsilavinimą. Jis davė paaiškinimus tiek dėl savo, tiek dėl ieškovės reikalavimų. Be to, apeliantai nenurodė prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka motyvų, nepagrindė, kad proceso pirmosios instancijos teisme metu jų teisė būti išklausytiems buvo suvaržyta, neįgyvendinta norima apimtimi. Be to, visas bylai reikšmingas aplinkybes ieškovai turėjo galimybę išdėstyti apeliaciniuose skunduose ir šia teise pasinaudojo.

Iš 2026 m. sausio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo, teismo posėdžio informacinės sistemos pažymos taip pat nustatyta, kad ieškovas, prieš duodamas paaiškinimus, buvo pareiškęs prašymą dėl atsakovo R. P. V. dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu. Bylą nagrinėjantis teisėjas nurodė, kad šioje proceso stadijoje kol kas nemato būtinybės, bet pasilieka teisę spręsti šį klausimą bylos eigoje. Tačiau ieškovas prieš baigiamąsias kalbas neprašė atidėti bylos nagrinėjimą ir į kitą teismo posėdį šaukti atsakovą R. P. V., o jo dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo posėdyje, atsakovas R. P. V. buvo atstovaujamas advokato A. G.. Be to, apeliaciniuose skunduose ieškovai taip pat nenurodė argumentų, kurie būtų pagrindas atsakovo R. P. V. dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu.

Įvertinusi byloje esančius duomenis, remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo nukrypti nuo CPK 322 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės ir bylą pagal ieškovų apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka bei atsakovo R. P. V. dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

Byloje nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. buvo sudaryta nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. DP-2995 (toliau – ir Sutartis), kuria tretieji asmenys D. S., D. S., A. J. W. W. ir A. W. už 145 000 Eur kainą pardavė, o atsakovas R. P. V. asmeninės nuosavybės teise nupirko 277/500 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šalių 2020 m. rugpjūčio 26 d. sudarytu susitarimu pakeisti sutartį (toliau – ir susitarimas) buvo pakeista sutartyje nurodyta trečiojo asmens D. S. banko sąskaita, į kurią turėjo būti pervesta turto kaina (t. 1, b. l. 40–58).

Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-378-565/2024 atmetė ieškovų E. Z. ir O. O. ieškinį, pareikštą atsakovui R. P. V., dėl apsimestiniu sandoriu pridengto sandorio taisyklių taikymo, tretieji asmenys D. S., D. S., A. J. W. W., A. W., N. V.-Z., notaras D. P.; atsakovui R. P. V. iš ieškovo E. Z. priteisė 10 042,13 Eur, iš ieškovės O. O. – 3 347,39 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 3 000 Eur šių išlaidų nurodė atlyginti iš ieškovės O. O. užstato, įmokėto į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 2023 m. liepos 21 d. pagal atsakovo R. P. V. pateiktą prašymą; trečiajam asmeniui N. V.-Z. iš ieškovo E. Z. priteisė 884,81 Eur, iš ieškovės O. O. – 294,94 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendime, be kita ko, nustatė, kad iš ieškovo atsakovui pervestų 100 000 Eur atsakovas 86 000 Eur pervedė į kitą savo sąskaitą, iš kurios išgryninęs 85 000 Eur perdavė ieškovui, kuris šios aplinkybės iš esmės neginčijo (t. 4, b. l. 58–69). Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-404-516/2024 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą (t. 1, b. l. 129–145).

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro 2025 m. vasario 23 d. išrašo matyti, kad turtas nuo 2024 m. spalio 24 d. nuosavybės teise priklauso atsakovei N. V.-Z. pagal 2024 m. spalio 24 d. dovanojimo sutartį Nr. JS-4706 (t. 1, b. l. 187–192).

Bylos duomenimis, į atsakovo R. P. V. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke, 2019 m. liepos 25 d. buvo įskaityta 100 000 Eur suma, pervesta iš trečiojo asmens T. Z. sąskaitos. Iš byloje esančio mokėjimo nurodymo matyti, kad šią lėšų sumą iš trečiojo asmens T. Z. sąskaitos atsakovui pervedė ieškovas E. Z. pagal įgaliojimą (t. 1, b. l. 21). Byloje nėra ginčo, kad atsakovas nurodytą lėšų sumą gavo. Iš atsakovo banko sąskaitos, esančios SEB banke, išrašo matyti, kad 2019 m. liepos 31 d. atsakovas 86 000 Eur pervedė į kitą savo sąskaitą, esančią AB Šiaulių banke (1 t., b. l. 11–12).

Atsakovas R. P. V. 2024 m. lapkričio 8 d. pranešimu apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, adresuotu ieškovui E. Z. ir trečiajam asmeniui T. Z., nurodė, kad iš 100 000 Eur sumos, E. Z. pervestos R. P. V. iš T. Z. sąskaitos 2019 m. liepos 24 d., R. P. V. 2019 m. liepos 31 d. yra sugrąžinęs E. Z. grynaisiais 85 850 Eur, likdamas skolingas E. Z. 14 150 Eur.

Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-378-1012/2024 R. P. V. iš E. Z. priteisė 10 042,13 Eur, kuriuos įskaitė į R. P. V. E. Z. mokėtiną 14 150 Eur sumą, likusi R. P. V. skola E. Z. – 4 107,87 Eur (t. 4, b. l. 174). Šios skolos dalies atsakovas neginčijo, tačiau nurodė, kad šią sumą sulaikė dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-541/2025 iš E. Z. priteistų R. P. V. vaikams ir anūkui sumų.

Iš byloje esančio Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-541/2025 matyti, kad E. Z. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir, patenkinus iš dalies nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, iš E. Z. N. V.-Z. priteista 700 Eur neturtinės žalos atlyginimas, 6 000 Eur bylinėjimosi išlaidos, E. V. – 409 Eur turtinės žalos, 800 Eur neturtinės žalos atlyginimas, 3 635,40 Eur bylinėjimosi išlaidos, D. V. – 100 Eur turtinės žalos, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (t. 4, b. l. 7–56).

Iš atsakovo sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios SEB banke, išrašo taip pat nustatyta, kad į šią sąskaitą 2019 m. liepos 31 d. buvo įskaityti 38 000 Eur, pervesti iš ieškovės O. Z. (O.) sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke (t. 1, b. l. 11–12). Iš byloje esančio 2019 m. liepos 31 d. mokėjimo nurodymo nustatyta, kad ieškovė pervesdama 38 000 Eur sumą į atsakovo sąskaitą mokėjimo paskirtyje nurodė „PAVEDIMAS“ (t. 1, b. l. 10). Atsakovas neginčija aplinkybės, kad jis 2019 m. liepos 31 d. į savo sąskaitą gavo 38 000 Eur iš ieškovės.

Atsakovas R. P. V. 2024 m. lapkričio 8 d. pranešimu apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą pranešė ieškovei O. O. apie 347,39 Eur sumos, priteistos R. P. V. iš O. O. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-378-1012/2024, įskaitymą; pranešime nurodyta, kad atsakovas liko skolingas ieškovei 37 652,61 Eur (t. 1, b. l. 18).

Ieškovė O. O. 2025 m. vasario 5 d. per advokatą A. G. ir per atsakovę N. V.-Z. atsakovui R. P. V. pareiškė reikalavimą dėl 38 000 Eur grąžinimo ir palūkanų sumokėjimo, kuriuo pareikalavo grąžinti jai 38 000 Eur bei sumokėti 10 476,03 Eur palūkanas (t. 1, b. l. 19–20).

Atsakovas R. P. V. 2025 m. vasario 6 d. pranešimu dėl 2025 m. vasario 5 d. reikalavimo ieškovei O. O. nurodė, kad R. P. V. ir O. O. nebuvo susitarę dėl pervestos sumos grąžinimo termino, todėl pagal CK 6.873 straipsnio 2 dalį šią sumą R. P. V. privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo O. O. 2025 m. vasario 5 d. reikalavimo pareiškimo, t. y. iki 2025 m. kovo 7 d.; taip pat nurodė, kad, šalims nesusitarus dėl palūkanų dydžio, palūkanų neprivalo mokėti (t. 4, b. l. 70). Iš byloje esančio 2025 m. kovo 6 d. mokėjimo nurodymo nustatyta, kad atsakovė N. V.-Z. už atsakovą R. P. V. sumokėjo ieškovei O. O. 37 652,61 Eur. Šio mokėjimo nurodymo kopiją atsakovo advokatas 2025 m. kovo 6 d. elektroniniu paštu persiuntė ieškovei O. O. (t. 4, b. l. 71).

Ieškovė O. O., atstovaujama E. Z., 2025 m. vasario 7 d. pareiškė Vilniaus regiono apylinkės teisme ieškinį atsakovui R. P. V. dėl 37 652,61 Eur skolos, 10 486,47 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (reg, Nr. CPB-1156; 1 t., b. l. 1–5), kurį 2025 m. vasario 13 d. patikslinusi, prašė iš atsakovo priteisti 37 652,61 Eur be teisėto pagrindo gautus pinigus, 10 486,47 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (reg. Nr. DOK-8748; t. 1, b. l. 163–170). Šio ieškinio pagrindu 2025 m. vasario 20 d. iškelta civilinė byla Nr. e2-3086-1115/2025.

Ieškovas E. Z. 2025 m. kovo 7 d. pareiškė Vilniaus apygardos teisme ieškinį atsakovams R. P. V. ir N. V.-Z. dėl turto dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, 100 000 Eur be teisėto pagrindo gautų pinigų, 25 000 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (reg. Nr. CPB-259; 3 t., b. l. 26–44). Šio ieškinio pagrindu 2025 m. kovo 12 d. iškelta civilinė byla Nr. e2-1826-866/2025 (dabartinis bylos Nr. e2-732-661/2026).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi Nr. e2KT-10-640/2025 Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-3086-1115/2025 ir Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1826-866/2025 sujungtos (t. 3, b. l. 140–141).

Ieškovai O. O., atstovaujama E. Z., ir E. Z. 2025 m. spalio 28 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį atsakovams R. P. V. ir N. V.-Z., kuriuo prašė pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu 2024 m. spalio 24 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. JS-4706, sudarytą N. V.-Z. ir R. P. V. dėl turto dovanojimo ir taikyti restituciją; ieškovui E. Z. iš atsakovo R. P. V. priteisti be teisinio pagrindo gautus 100 000 Eur, 25 000 Eur įstatymines palūkanas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas; ieškovei O. O. iš atsakovo R. P. V. priteisti 10 507,11 Eur įstatymines palūkanas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas; taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas (reg. Nr. DOK-37469; t. 14, b. l. 1–36). Patikslinti ieškinio reikalavimai priimti 2025 m. spalio 30 d. parengiamojo teismo posėdžio metu žodine nutartimi (t. 15, b. l. 18–19).

Vilniaus apygardos teismas skundžiamu 2026 m. vasario 10 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad: 1) įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-378-565/2024 nustatyta aplinkybė, jog atsakovas iš ieškovo pavedimu gautų 100 000 Eur 2019 m. rugpjūčio 1 d. grąžino ieškovui 85 000 Eur grynais pinigais, nagrinėjamoje byloje yra prejudicinis faktas; 2) bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovus ir atsakovą sieja paskolos teisiniai santykiai; 3) ieškovės reikalavimas dėl 10 507,11 Eur palūkanų yra nepagrįstas, nes ji neįrodė susitarimo dėl palūkanų už paskolintą sumą mokėjimo, o ieškovės teisė į kompensuojamąsias palūkanas neatsirado, kadangi atsakovas paskolą jai grąžino per 30 dienų nuo pareikalavimo; 4) ieškovo reikalavimas dėl 25 000 Eur palūkanų yra nepagrįstas, nes ieškovas neįrodė susitarimo dėl palūkanų už paskolintą sumą mokėjimo; 5) prejudiciškai nustatyta, kad 85 000 Eur ieškovui buvo grąžinti grynaisiais, paskolos dalis (10 042,13 Eur) buvo padengta įskaitymu, o likusi negrąžinta dalis (4 107,87 Eur) atsakovo yra sulaikyta, remiantis baudžiamojoje byloje iš ieškovo priteistu žalos atlyginimu; 5) ieškovai neįrodė actio Pauliana sąlygų: netenkinus ieškovų reikalavimų dėl skolos priteisimo, ieškovai neturi reikalavimo teisės į atsakovą, išskyrus atsakovo pripažįstamą 4 107,87 Eur negrąžintą skolą, ginčijamas sandoris nepažeidžia ieškovų teisių, nes atsakovo mokumas nenukentėjo.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. vasario 13 d. papildomu sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimu iš ieškovo atsakovui priteistą 2 597,73 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą ir iš ieškovo atsakovei priteistą 1 281,85 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą nurodė atlyginti iš ieškovės už ieškovą į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 2025 m. spalio 3 d. įmokėto 5 000 Eur užstato.

Ieškovai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, remdamiesi tuo, kad pirmosios instancijos teismas: 1) pažeidė CPK 16 straipsnio 2 dalies nuostatas, įpareigojančias teismą, pasikeitus teismo sudėčiai, pradėti bylą nagrinėti nuo pat pradžios; 2) pažeidė ieškovės teisę vesti bylą per atstovą; 3) reikalavo baigiamąsias kalbas sakyti pietų pertraukos metu; 4) byloje nėra garso įrašo, patvirtinančio teismo sprendimo paskelbimą; 5) peržengė ieškinio reikalavimų ribas, nes ieškovų ieškinį atmetė kitu teisiniu pagrindu – rėmėsi CK 6.242 straipsniu, nors ieškovai reikalavimus aiškiai grindė CK 6.237 ir 6.240 straipsniais, t. y. prašė priteisti iš atsakovo be teisėto pagrindo gautus pinigus; be to, apie ieškovų reikalavimų teisinio pagrindo pakeitimą neinformavo ieškovų, nesudarė jiems galimybės dėl to pasisakyti, nepasiūlė pateikti papildomų įrodymų; 6) nepagrįstai vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-378-565/2024; 7) nepagrįstai nepriteisė palūkanų; 8) padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovai neįrodė actio Pauliana sąlygų; 9) netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė taip pat kvestionuoja Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 13 d. papildomą sprendimą, argumentuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas: 1) papildomu sprendimu ieškovės O. O. sumokėtą 5 000 Eur užstatą paskirstė bylinėjimosi išlaidoms, priteistoms atsakovams ne iš ieškovės O. O., bet iš ieškovo E. Z., atlyginti; 2) neinformavo ieškovų apie prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo nagrinėjimą.

Dėl proceso teisės normų pažeidimų įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui

Apeliaciniuose skunduose ieškovai teigia, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo padaryta esminių civilinio proceso normų pažeidimų, dėl kurių skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, o byla perduoda nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalies nuostatas proceso normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tokiu atveju byla gali būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

Apeliaciniuose skunduose ieškovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 16 straipsnio 2 dalies imperatyvias nuostatas, nes, pasikeitus teismo sudėčiai, ieškovams reikalaujant bylą nagrinėti nuo pat pradžios, to nepadarė, nurodė, jog bylos medžiagą žino ir nieko papildomai tirti bei nagrinėti nereikia, išnagrinėjo bylą per vieną 2026 m. sausio 26 d. teismo posėdį, trukusį 3,5 val. Teisėjų kolegija, išanalizavusi proceso pirmosios instancijos teisme eigą, nenustatė pagrindo pritarti apeliantų argumentams dėl CPK 16 straipsnio 2 dalies esminio pažeidimo.

Pagal CPK 16 straipsnio 2 dalį, jeigu bylos nagrinėjimo metu keičiasi teisėjų sudėtis, bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas, o po to ji turi būti pradėta nagrinėti nuo pat pradžios, išskyrus atvejus, kai dalyvaujantys byloje asmenys neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama toliau nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo atidėta. CPK 235 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad byla nagrinėjama žodžiu tos pačios sudėties teismo. Jeigu bylos nagrinėjimo procese vienas iš teisėjų pakeičiamas, nagrinėjimas teisme turi būti pradedamas nuo pat pradžių, išskyrus atvejus, nurodytus CPK 16 straipsnyje.

Pasirengimą civilinių bylų nagrinėjimui teisme reglamentuojančio CPK 231 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai parengiamojo posėdžio metu paaiškėja, jog papildomi pasirengimo nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio. Bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas teismo pirmininko pranešimu apie bylą, po kurio teismo posėdžio pirmininkas paklausia, ar ieškovas palaiko savo reikalavimus, ar atsakovas pripažįsta pareikštą ieškinį (CPK 249 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teisme 2025 m. vasario 20 d. priimtas ieškovės O. O., atstovaujamos E. Z., ieškinys atsakovui R. P. V. dėl be teisėto pagrindo gautų pinigų ir palūkanų priteisimo (civilinė byla Nr. e2-3086-1115/2025); Vilniaus apygardos teisme 2025 m. kovo 12 d. priimtas ieškovo E. Z. ieškinys atsakovams R. P. V. ir N. V.-Z. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, be teisėto pagrindo gautų pinigų ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. Z. (civilinė byla Nr. e2-1826-866/2025). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi Nr. e2KT-10-640/2025 nurodytos dvi civilinės bylos sujungtos į vieną Vilniaus apygardos teisme nagrinėtiną civilinę bylą Nr. e2-1826-866/2025 (dabartinis civilinės bylos Nr. e2-732-661/2026). Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutartimi nutarta bylos nagrinėjimui iš esmės rengtis parengiamajame teismo posėdyje 2025 m. birželio 12 d., 9.00 val. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 10 d. nutartimi parengiamasis teismo posėdis atidėtas 2025 m. rugpjūčio 5 d., 13.00 val. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 31 d. nutartimi parengiamasis teismo posėdis atidėtas 2025 m. rugsėjo 17 d. 13.30 val. Bylą nagrinėjusio teisėjo 2025 m. rugsėjo 15 d. rezoliucija 2025 m. rugsėjo 17 d. 13.30 val. parengiamasis teismo posėdis atidėtas 2025 m. spalio 30 d. (rezoliucija dokumente reg. Nr. DOK-30849). Byloje 2025 m. spalio 28 d. gautas ieškovų patikslintas ieškinys (reg. Nr. DOK-37469), kuris priimtas 2025 m. spalio 30 d. parengiamojo posėdžio metu žodine nutartimi. 2025 m. spalio 30 d. įvykusio parengiamojo teismo posėdžio metu byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2025 m. lapkričio 17 d. 13.00 val. ir 2025 m. lapkričio 18 d. 13.00 val. Nurodyti du teismo posėdžiai neįvyko, nes ieškovai O. O. ir E. Z. 2025 m. lapkričio 17 d. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjai ir teismo posėdžio sekretorei (reg. Nr. DOK-40248). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi ieškovų pareiškimo dėl teisėjos A. P. nušalinimo netenkino. Bylą nagrinėjusi teisėja 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi netenkino ieškovų prašymo dėl teismo posėdžio sekretorės nušalinimo ir paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2026 m. lapkričio 26 d. 9 val. Teismo posėdžio data 2025 m. lapkričio 21 d. rezoliucija perkelta į 2025 m. gruodžio 8 d. 9.00 val. (rezoliucija dokumente reg. Nr. DOK-40968). 2025 m. gruodžio 8 d. 9.00 val. teismo posėdis neįvyko, nes 2026 m. gruodžio 8 d. gautas ieškovų O. O. ir E. Z. prašymas nušalinti visą Vilniaus apygardos teismą (reg. Nr. DOK-43019), jis bylą nagrinėjusios teisėjos 2025 m. gruodžio 8 d. nutartimi perduotas spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2025 m. gruodžio 11 d. nutartimi Nr. e2KT-157-912/2025 ieškovų O. O. ir E. Z. pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo atmestas. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 16 d. įsakymo pagrindu 2025 m. gruodžio 17 d. panaikintas bylos priskyrimas teisėjai A. P.. Byla 2025 m. gruodžio 29 d. paskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismo teisėjui A. B.. Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. nutartimi paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2026 m. sausio 26 d. 9 val. Iš 2026 m. sausio 26 d. informacinės pažymos nustatyta, kad baigtas pasirengimas bylos nagrinėjimui iš esmės, iš karto po parengiamojo teismo posėdžio pereita į teismo posėdį, byla išnagrinėta iš esmės ir teismo sprendimo priėmimas bei paskelbimas atidėtas 2026 m. vasario 10 d. 13.00 val.

Aptarti bylos duomenys suponuoja išvadą, kad ši civilinė byla iki jos paskyrimo teisėjui A. B. nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės – teismo posėdžiai 2025 m. lapkričio 17 d., 2025 m. lapkričio 18 d. ir 2025 m. gruodžio 8 d. neįvyko dėl ieškovų pareikštų nušalinimų tuo metu bylą nagrinėjusiai teisėjai ir teismo posėdžio sekretorei, po to – visam Vilniaus apygardos teismui. Iš bylos aplinkybių taip pat matyti, kad, pasikeitus teismo sudėčiai, naujai paskirtas teisėjas A. B. paskyrė byloje parengiamąjį teismo posėdį 2026 m. sausio 26 d. 9.30 val., užbaigus pasirengimą bylos nagrinėjimui, vadovaujantis CPK 231 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pradėtas teismo posėdis ir jame byla išnagrinėta iš esmės. Iš 2026 m. sausio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad, parengiamojo teismo posėdžio metu išsprendus ieškovo pareikštus prašymus, ieškovas E. Z., kuris veikė ir kaip ieškovės O. O. atstovas, neprieštaravo tam, jog būtų pradėtas bylos nagrinėjimas iš esmės (2026 m. sausio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 00 val. 20 min., 10 sek. iki 00 val. 20 min. 58 sek.). Bylą nagrinėjęs teisėjas padarė pranešimą apie bylą (2026 m. sausio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 00 val. 20 min. 59 sek. iki 00 val. 22 min. 30 sek.); išklausė šalių paaiškinimų dėl bylos esmės (2026 m. sausio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 00 val. 22 min. 31 sek. iki 02 val. 24 min. 17 sek.); po šalių paaiškinimų, atsižvelgęs į tai, kad byla yra elektroninė, visiems byloje dalyvaujantiems asmenimis procesiniai dokumentai buvo išsiųsti, nurodė, jog šie byloje dalyvaujantiems asmenims yra žinomi, todėl jų negarsino, šalys prieštaravimų dėl to nepareiškė (2026 m. sausio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 02 val. 24 min. 22 sek. iki 02 val. 24 min. 32 sek.); prieš baigiamąsias kalbas paklausė, ar šalys turi dar kokių prašymų (2026 m. sausio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 02 val. 24 min. 33 sek. iki 02 val. 24 min. 37 sek.); išklausė baigiamųjų kalbų (2026 m. sausio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 02 val. 30 min. 00 sek. iki 03 val. 20 min. 46 sek.). Nurodyti teismo proceso eigos duomenys leidžia daryti išvadą, kad, pasikeitus teismo sudėčiai, byla buvo pradėta nagrinėti nuo pradžios.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei nurodo ieškovai apeliaciniuose skunduose, CPK 16 straipsnio 2 dalies nuostatos nereikalauja, jog, pasikeitus teismo sudėčiai, teisėjas iš naujo spręstų visus procesinius prašymus, kurie buvo pareikšti ir išspręsti iki teismo sudėties pasikeitimo. Pasikeitus teismo sudėčiai, gali būti iš naujo teikiami prašymai dėl ankstesnės sudėties teismo išspręstų proceso klausimų, jeigu pasikeitė tam tikros aplinkybės ar atsirado naujų, kurios sprendžiant ankstesnius prašymus nebuvo įvertintos. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad, pasikeitus teismo sudėčiai, ieškovai pateikė naujų procesinių prašymų ir šie nebuvo išspręsti. Išklausius 2026 m. sausio 26 d. teismo posėdžio garso įrašą taip pat nenustatyta, kad ieškovams buvo apribota galimybė žodžiu išdėstyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžiami ieškinio reikalavimai, aptarti konkrečius byloje esančius rašytinius įrodymus, atsikirsti į atsakovų nurodomus nesutikimo su ieškinio reikalavimais argumentus ar pan.

Apibendrindama aptartus bylos duomenis, teisėjų kolegija ieškovų apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus dėl CPK 16 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad, pasikeitus teismo sudėčiai, byla turi būti pradėta nagrinėti nuo pat pradžios, esminio pažeidimo pripažįsta stokojančiais pagrįstumo ir nesudarančiais pagrindo panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeista ieškovės O. O. teisė bylą vesti per atstovą ir būti išklausytai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas E. Z., turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, nagrinėjamoje byloje veikia ir kaip ieškovės O. O., kuri yra jo duktė, atstovas CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (t. 1, b. l. 147–149). Iš 2026 m. sausio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo ir informacinės pažymos nustatyta, kad ieškovė O. O. į 2026 m. sausio 26 d. teismo posėdį neatvyko, teismo posėdyje dalyvavo ieškovės O. O. atstovas E. Z. (t. 18, b. l. 75–79). Iš 2026 m. sausio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad ieškovas E. Z. nurodė, jog ieškovei O. O. apie teismo posėdį tinkamai pranešta, tačiau ji nedalyvaus teismo posėdyje, jai atstovaus jis, E. Z. (2026 m. sausio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 00 val. 00 min. 47 sek. iki 00 val. 01 min. 14 sek.). Iš 2026 m. sausio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo taip pat nustatyta, kad ieškovas, nagrinėjant bylą iš esmės, davė paaiškinimus tiek savo, tiek ir ieškovės O. O. vardu, taip pat uždavė klausimus atsakovų atstovui, pasisakė baigiamosiose kalbose. Iš aptariamo teismo posėdžio garso įrašo taip pat nustatyta, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas nevaržė ieškovo E. Z. teisės teikti paaiškinimus, sakyti baigiamąją kalbą tiek savo vardu, tiek kaip ieškovės atstovui, tik pasiūlė nesikartoti, baigiamosiose kalbose sudėti akcentus (2026 m. sausio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 02 val.30 min. 10 sek. iki 02 val. 30 min. 42 sek.). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog bylą nagrinėjantis teisėjas prašė teikti paaiškinimus, susijusius su nagrinėjamos bylos esme, negali būti vertinama kaip šalies procesinių teisių suvaržymas (CPK 158–159 straipsniai, 255 straipsnio 2 dalis).

Apeliantų akcentuojamos aplinkybės, kad baigiamosios kalbos buvo sakomos pietų pertraukos metu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti kaip jų procesinių teisių pažeidimo.

Iš 2026 m. sausio 26 d. teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, kad baigiamosios kalbos byloje pradėtos sakyti 12.01 val. ir baigtos 13.05 val. Iš 2026 m. sausio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad ieškovas neprieštaravo dėl baigiamųjų kalbų sakymo per pietų pertrauką, neprašė teismo posėdžio pertraukos (2026 m. sausio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 02 val.30 min. 10 sek. iki 02 val. 30 min. 42 sek.). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad CPK normos nereglamentuoja teismo posėdžio laiko, nenustato draudimo teismo posėdį tęsti pietų pertraukos metu.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą apeliantai grindžia ir tuo, kad pagal CPK nuostatas teismo sprendimas turi būti paskelbtas viešai teismo posėdyje, tačiau skundžiamas sprendimas nebuvo paskelbtas teismo posėdyje. Teisėjų kolegija šiuos apeliantų argumentus atmeta kaip prieštaraujančius bylos duomenims.

Pagal CPK 259 straipsnio 1 dalį teismo sprendimas priimamas sprendimų priėmimo kambyje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, priėmęs sprendimą ar nutartį, teismas grįžta į teismo posėdžių salę ir sprendimą ar nutartį paskelbia, išskyrus CPK nustatytus atvejus. CPK 269 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teismo teisė išnagrinėjus bylą atidėti teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą ne ilgiau kaip dvidešimčiai dienų. Pagal CPK 268 straipsnio 11 dalį, kai sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas CPK 269 straipsnyje nustatyta tvarka ir nė vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų neatvyko į teismo sprendimo paskelbimą, sprendimo paskelbimui yra prilyginamas bylą išnagrinėjusio teisėjo pasirašyto sprendimo pateikimas teismo raštinei teismo nurodytą sprendimo paskelbimo dieną; šio sprendimo patvirtintos kopijos per tris darbo dienas nuo teismo nurodytos sprendimo paskelbimo dienos išsiunčiamos dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2026 m. sausio 26 d. teismo posėdyje bylą išnagrinėjo iš esmės ir žodine nutartimi teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2026 m. vasario 10 d. 13.00 val. (t. 18, b. l. 75–79). Byloje esančioje 2026 m. vasario 10 d. informacinėje pažymoje nurodyta, kad į teismo sprendimo paskelbimą byloje dalyvaujantys asmenys neatvyko, procesinis sprendimas laikomas paskelbtu (t. 18, b. l. 186). Teismo sprendimas bylą išnagrinėjusio teisėjo pasirašytas elektroniniu parašu 2026 m. vasario 10 d. (t. 18, b. l. 85–94). Teismo sprendimo kopijos byloje dalyvaujantiems asmenims (jų atstovams) išsiųstos 2026 m. vasario 11 d. (t. 18, b. l. 185). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad 2026 m. vasario 13 d. į Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO įkelta bylą išnagrinėjusio teisėjo fiziniu parašu pasirašyto teismo sprendimo kopija (t. 18, b. l. 187–196).

Aptarti bylos duomenys, priešingai nei nurodo ieškovai apeliaciniuose skunduose, suteikia pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas, pasirašytas ir paskelbtas CPK nustatyta tvarka. Aplinkybė, kad po trijų dienų (2026 m. vasario 13 d.) į Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO buvo įkelta bylą išnagrinėjusio teisėjo fiziniu parašu pasirašyta teismo sprendimo kopija, nepaneigia fakto, kad teismo sprendimas buvo priimtas, pasirašytas elektroniniu parašu ir paskelbtas laiku, CPK 268 straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta esmingai pažeidus apeliantų (ieškovų) įvardytas civilinio proceso teisės normas ir dėl to galėjo būti išspręsta neteisingai. Nenustatyta pagrindo panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl proceso teisės normų pažeidimo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškovų reikalavimų grąžinti be teisinio pagrindo perduotus pinigus

Nagrinėjamoje byloje ieškovai (apeliantai) įrodinėja, kad už jų atsakovui pervestus pinigus, iš viso – 138 000 Eur, atsakovas turėjo nupirkti žemės sklypo dalį ir jame esantį gyvenamąjį namą bei perduoti šį turtą ieškovams, tačiau nupirkto turto ieškovams neperdavė, pinigų negrąžino, todėl nurodytus pinigus prašo priteisti iš atsakovo kaip gautus be teisėto pagrindo. Ieškovai pabrėžia, kad šių pinigų atsakovui jie neskolino ir nedovanojo.

CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pažymima, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolių atlyginimą, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018).

Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos, tačiau kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019, 18 punktas; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 34 punktas; 2023 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-313/2023, 24 punktas).

Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-701/2019, 18 punktas; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 34 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, jog atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, jog kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi, tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Priešingai, jeigu atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018 24 punktas).

Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovams teigiant, kad atsakovas be teisinio pagrindo iš ieškovo E. Z. gavo 100 000 Eur, o iš ieškovės O. O. – 38 000 Eur, atsakovui, siekiančiam apsiginti nuo ieškinio reikalavimų, tenka našta įrodyti konkretų ginčo lėšų gavimo pagrindą.

Jau nurodyta, kad nagrinėjamu atveju ieškovai savo reikalavimą priteisti iš atsakovo ginčo pinigus, kaip gautus be teisinio pagrindo, grindžia tuo, jog atsakovas už pervestus pinigus turėjo nupirkti žemės sklypo dalį ir jame esantį gyvenamąjį namą bei perduoti šį turtą ieškovams, tačiau to nepadarė ir pinigų negrąžino. Atsakovas, gindamasi nuo jam pareikšto ieškinio, nors pripažįsta ginčo pinigus gavęs, tačiau įrodinėja, kad šiuos pinigus ieškovai jam paskolino žodinių susitarimų pagrindu be palūkanų, o pinigų grąžinimą susiejo su buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontu ir pardavimu.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovų nurodytas faktines aplinkybes, byloje esančius duomenis, be to, įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-378-565/2024 nustatytas faktines aplinkybes, priėjo prie išvados, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, o byloje esantys įrodymai patvirtina, jog šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, ieškovės paskolinta suma jai yra grąžinta, iš ieškovo paskolintos sumos jam negrąžinta tik 4 107,87 Eur, kurie atsakovo yra sulaikyti, remiantis baudžiamojoje byloje iš ieškovo priteistu žalos atlyginimu, dėl palūkanų mokėjimo šalys nebuvo susitarusios, todėl ieškovų reikalavimus dėl be teisinio pagrindo pervestų pinigų grąžinimo ir palūkanų už naudojimąsi jais priteisimo atmetė kaip nepagrįstus.

Apeliaciniuose skunduose ieškovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-378-565/2024. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-378-565/2024 turiniu, išanalizavusi nagrinėjamoje byloje esančius duomenis, su apeliantų argumentais nesutinka.

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas).

Teismui konstatavus, kad pirmiau nurodytos aplinkybės egzistavo, jos byloje dalyvavusiems asmenims tampa prejudiciniais faktais, kurių kitoje byloje tarp tų pačių šalių įrodinėti nereikia, jos negali būti ginčo objektas kitoje, vėliau iškeltoje, civilinėje byloje. Net ir pripažįstant, kad praktikoje gali susiklostyti situacijos, nulemiančios išimčių iš pirmiau nurodytos bendrosios taisyklės, pagal kurią įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pažeistų materialiųjų teisių gynimo sukuria prejudicinius faktus dėl šių materialiųjų teisių egzistavimo ir jų pažeidimo, kurių vėliau paneigti kitoje byloje negalima, taikymo poreikį, šios išimtys turėtų būti aiškinamos ypač siaurai, taikant tuos pačius kriterijus, kaip ir proceso atnaujinimo institutui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017, 19 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-378-565/2024 išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. Z. ir O. O. ieškinį atsakovui R. P. V.. Nurodytoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovai prašė: pripažinti, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. DP-2995 ir 2020 m. rugpjūčio 26 d. susitarimu pakeisti sutartį Nr. 4055, sudarytais D. S., D. S., A. J. W. W., A. W. ir R. P. V., buvo sudarytas apsimestinis sandoris; pripažinti, kad nurodyti sutartis ir susitarimas sudaryti pardavėjų D. S., D. S., A. J. W. W., A. W. ir pirkėjų E. Z. bei O. O., perkelti E. Z. ir O. O. visas pirkėjų teises pagal šią sutartį ir susitarimą, nustatant, kad E. Z. priklauso 3/4 dalys, o O. O. – 1/4 dalis šio turto. Nagrinėdamas bylą ir spręsdamas dėl tikrosios ginčijamo sandorio šalies (pirkėjo), teismas nustatė, kad: ginčijamu sandoriu turtas buvo parduotas už 145 000 Eur; iš T. Z. sąskaitos į atsakovo R. P. V. sąskaitą 2019 m. liepos 25 d. buvo pervesta 100 000 Eur, kuriuos atsakovas 2019 m. liepos 31 d. pervedė į kitą savo banko sąskaitą, esančią AB Šiaulių banke, iš jos išsigrynino 85 000 Eur ir perdavė juos ieškovui; iš ieškovės O. O. sąskaitos į atsakovo R. P. V. sąskaitą 2019 m. liepos 31 d. buvo pervesti 38 000 Eur; iš ieškovų pervestų atsakovui pinigų, atsakovas 50 000 Eur panaudojo turto kainos daliai pagal ginčo sandorį sumokėti; likusią turto kainos dalį (95 000 Eur) atsakovas sumokėjo iš asmeninių (gautų pardavus asmeninį turtą, pasiskolintų iš kitų asmenų, dovanotų) lėšų. Remdamasis nustatytomis ginčo turto įsigijimo aplinkybėmis, teismas ieškovų ieškinį atmetė (t. 1, b. l. 58–69).

Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-404-516/2024 Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinis teismas, be kita ko, apeliantų E. Z. ir O. O. apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, kad pirmosios instancijos teismas veikė ultra vires (viršijant galias), nes, atsakovui (R. P. V.) neprašant teisminės gynybos, konstatavo, jog jis atidavė ieškovui grynaisiais pinigais 85 000 Eur, atmetė ir nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek byloje esančius rašytinius įrodymus, tiek šalių paaiškinimus, visiškai pagrįstai nustatė, kad atsakovas R. P. V., 2019 m. liepos 25 d. gavęs iš ieškovo 100 000 Eur, jų dalį (86 000 Eur) 2019 m. liepos 31 d. pervedė į kitą savo sąskaitą, esančią AB Šiaulių banke, išsigrynino 85 000 Eur ir perdavė juos ieškovui (ieškovas pinigų gavimo fakto neginčijo, priešingai, siekė įrodyti, kad iš atsakovo gautus grynuosius pinigus perdavė turto pardavėjams) (t. 1, b. l. 129–145). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kasacinis skundas dėl šios nutarties nebuvo priimtas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Aptartų įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų turinio analizė patvirtina, kad atsakovui R. P. V. ieškovo E. Z. 2029 m. liepos 25 d. pervestų 100 000 Eur ir ieškovės O. O. 2019 m. liepos 31 d. pervestų 38 000 Eur panaudojimas turtui pirkti sudarė nurodytos civilinės bylos įrodinėjimo dalyko dalį, šalys dėl šių pinigų pervedimo aplinkybių ir jų panaudojimo teikė įrodymus ir išdėstė savo pozicijas. Nagrinėjamoje byloje įvykusio 2026 m. sausio 26 d. teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad aptartoje išnagrinėtoje civilinėje byloje ir nagrinėjamoje byloje nurodomi pinigai yra tie patys (2026 m. sausio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 00 val. 9 min. 30 sek. iki 00 val. 10 min. 51 sek.). Tiek įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-378-565/2024, tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje dalyvauja tos pačios šalys.

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, aptartu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-378-565/2024 nustatytos aplinkybės dėl ieškovų atsakovui pervestų 100 000 Eur ir 38 000 Eur ir jų panaudojimo, be kita ko, 85 000 Eur grąžinimo grynaisiais ieškovui, turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl ieškovų pareikštų ieškinio reikalavimų priteisti iš atsakovo be teisinio pagrindo gautus pinigus (CPK 182 straipsnio 2 dalis).

Tam tikrų kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių kvalifikavimas kaip prejudicinių faktų reiškia, kad nagrinėjamos bylos procese ne tik nereikia įrodinėti ieškovų atsakovui pervestų 100 000 Eur ir 38 000 Eur panaudojimo aplinkybių, bet šios aplinkybės apskritai negali būti kvestionuojamos (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis). Dėl to teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje reikšminga aplinkybė dėl iš 2019 m. liepos 25 d. pavedimu atsakovo gautų 100 000 Eur grąžinimo ieškovui 85 000 Eur grynaisiais yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir šioje byloje negali būti ginčijama (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis). Kadangi įsiteisusiu teismo sprendimu nustatytų prejudicinę reikšmę turinčių aplinkybių nereikia įrodinėti ir jos negali būti ginčijamos, apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teismo posėdyje iš naujo ištirti nurodytus faktus sudarančias aplinkybes, atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos duomenų visumą, taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ne tik ieškovo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, bet ir atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Dėl to nagrinėjamu atveju, nors ieškovai pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo pinigus, kaip gautus be teisinio pagrindo, pirmosios instancijos teismas turėjo ir teisę, ir pareigą nagrinėti atsakovo, nesutinkančio su ieškinio reikalavimais, išdėstytas aplinkybes dėl ginčo lėšų gavimo kaip paskolos, nemokant palūkanų. Priešingai nei teigia apeliantai (ieškovai) apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas neperžengė nagrinėjamos bylos ribų, kurias, jau nurodyta, apibrėžia tiek ieškovų nurodytos aplinkybės pareikštiems ieškinio reikalavimams pagrįsti, tiek atsakovo atsikirtimų į ieškovų reikalavimus pagrindu esančios aplinkybės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinį santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016, 20 punktas). Ginčo teisinę kvalifikaciją teismui gali pasiūlyti ginčo šalys, tačiau jų nurodytas teisinis pagrindas teismui nėra privalomas. Teismas, ištyręs ieškovo nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

Bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 29, 30 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką yra išskiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020).

CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), todėl tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020, 14 punktas; 2021 m. spalio 20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021, 14 punktas).

Pasisakydamas dėl paskolos teisinių santykių atsiradimą reglamentuojančių teisės normų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad banko mokėjimo pavedimas savaime nepatvirtina buvus paskolos teisinius santykius. Pinigų pervedimas yra tik tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau pačios prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu (pvz., bendro verslo, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, patiektas prekes ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015; 2021 m. spalio 20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021, 17 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir dėl to byloje nėra ginčo, kad ieškovas E. Z. 2019 m. liepos 25 d. iš trečiojo asmens T. Z. banko sąskaitos pervedė į atsakovo sąskaitą, esančią SEB banke, 100 000 Eur; iš jų 86 000 Eur atsakovas 2019 m. liepos 31 d. persivedė į kitą savo sąskaitą, esančią AB Šiaulių banke (nutarties 66 punktas). Jau nurodyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e3-378-565/2024 nustatytas prejudicinis faktas, jog iš ieškovo pervestos 100 000 Eur sumos atsakovas ieškovui yra grąžinęs 85 000 Eur grynais pinigais. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad atsakovas 2024 m. lapkričio 8 d. pranešimu nurodė ieškovui, jog į jam grąžintiną 14 150 Eur sumą (likusią iš 100 000 Eur atėmus 85 850 Eur grąžintą grynais pinigais (850 Eur – mokestis už pinigų išgryninimą)) atsakovas įskaitė 10 042,13 Eur sumą, priteistą atsakovui iš ieškovo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-378-1012/2024, bei pripažino 4 107,87 Eur skolą ieškovui (nutarties 67 punktas).

Taigi, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas pripažįsta, jog iš ieškovo jam pervestų 100 000 Eur yra skolingas ieškovui 4 107,87 Eur, tačiau nurodo, kad šios sumos grąžinimą sulaikė dėl iš ieškovo atsakovo vaikams N. V.-Z. ir E. V. bei anūkui D. V. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-541/2025 priteistų sumų. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nurodytu nuosprendžiu iš E. Z. pirmiau įvardytiems asmenims priteista iš viso 12 644,40 Eur (t. 4, b. l. 7–56). Apeliaciniame skunde ieškovas nenurodė argumentų dėl atsakovo pripažįstamos 4 107,87 Eur skolos dalies, jos sulaikymo, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliaciniame skunde apibrėžtų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, dėl šio aspekto nepasisako. Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia, kad jam iš atsakovo turi būti priteista 100 000 Eur be teisinio pagrindo gauta pinigų suma ir 25 000 Eur palūkanų.

Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė O. O. 2019 m. liepos 31 d. į atsakovo sąskaitą pervedė 38 000 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e3-378-565/2024 nurodyta, kad ieškovė savo rašytiniuose paaiškinimuose teigė, jog 38 000 Eur į atsakovo sąskaitą pervedė ieškovo (E. Z.) iniciatyva ir nurodymu, sutarties sudarymo metu su atsakovu nebendravo, dėl lėšų pervedimo atsakovui su atsakovu nesitarė. Iš bylos duomenų nustatyta ir dėl to byloje nėra ginčo, kad atsakovas 2024 m. lapkričio 8 d. į ieškovei grąžintiną 38 000 Eur sumą įskaitė 347,39 Eur, priteistus atsakovui R. P. V. iš O. O. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-378-1012/2024, o likusią 37 652,61 Eur sumą 2025 m. kovo 6 d. mokėjimo nurodymu atsakovė N. V.-Z. ieškovei O. O. sumokėjo už atsakovo R. P. V. (nutarties 70–73 punktai). Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei yra grąžinta visa 38 000 Eur suma, dėl to ieškovai patikslino ieškinį, kuriuo ieškovė iš atsakovo reikalauja tik 10 507,11 Eur palūkanų (nutarties 77 punktas).

Byloje ginčo šalių pozicijos išsiskyrė dėl ieškovų pervestų atsakovui 138 000 Eur tikslo: jau nurodyta, kad ieškovai įrodinėja, jog ginčo pinigai atsakovui nebuvo paskolinti ar dovanoti, o buvo pervesti tam, jog šis nupirktų turtą, kurį vėliau perrašytų ieškovų vardu, atsakovas įrodinėja, kad pinigus ieškovai jam paskolino.

Byloje nustatyta, kad ginčo pinigų pervedimo metu šalis (ieškovą E. Z. ir atsakovą R. P. V.) siejo svainystės santykiai, tiek ieškovas, tiek atsakovas teismo proceso metu nurodė, kad pinigų pervedimo metu jų santykiai buvo grįsti abipusiu pasitikėjimu, todėl jokie rašytiniai susitarimai dėl pinigų perdavimo nebuvo pasirašyti. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas R. P. V. 2019 m. rugpjūčio 2 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo asmeninės nuosavybės teise turtą už 145 000 Eur (nutarties 63 punktas). Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, kad buvo šalių susitarimas atsakovo vardu įsigytą turtą perduoti ieškovams. Priešingai, jau nurodyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-378-565/2026 konstatuota, jog ieškovai neįrodė, kad jie yra tikrieji turto pirkėjai. Nurodytame teismo sprendime taip pat nustatyta, kad atsakovas už turtą atsiskaitė asmeninėmis bei skolintomis lėšomis, įskaitant ir 50 000 Eur, gautų iš ieškovų. Taigi, byloje esantys duomenys paneigia ieškovų argumentus, kad jie ginčo pinigus pervedė atsakovui, jog šis turtą nupirktų ir perduotų jų nuosavybėn.

Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad atsakovas 2020 m. rugsėjo 25 d. sudarė paskolos sutartį su A. Ž. dėl 40 000 Eur paskolos, kurioje nurodyta, jog palūkanos nėra skaičiuojamos (t. 4, b. l. 72–73). Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad A. Ž. yra jo pusbrolis ir ieškovas tarpininkavo dėl paskolos sutarties sudarymo, taip pat kad pinigai buvo skolinti be palūkanų kaip giminaičiui, jie paskolinti atsakovo buto remontui (2026 m. sausio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 01 val. 23 min. 40 sek. iki 01 val. 25 min. 50 sek.). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-378-565/2026, be kita ko, yra nustatyta, jog 2020 m. rugsėjo 25 d. sudarytos paskolos sutarties pagrindu iš A. Ž. gauta 40 000 Eur suma 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo pervesta į turto pardavėjos sąskaitą. Taigi, ieškovo byloje nurodytas aplinkybes dėl iš A. Ž. gautos paskolos panaudojimo atsakovo buto remontui paneigia įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytos aplinkybės.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nustatytų aplinkybių visuma (tai, kad šalis (ieškovą ir atsakovą) ginčo pinigų pervedimo metu siejo svainystės ryšiai, jų santykiai, abiejų šalių tvirtinimu, buvo grįsti abipusiu pasitikėjimu, pinigai pervesti prieš pat turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, ieškovė O. O. pinigus atsakovui pervedė ieškovo nurodymu, įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytos aplinkybės) patvirtina, jog ieškovai (ieškovė O. O. – ieškovo E. Z. nurodymu) pinigus atsakovui pervedė ne be teisinio pagrindo, kaip tvirtinama ieškovų procesiniuose dokumentuose, o pagal žodines paskolos sutartis, kurių pagrindu tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, kad atsakovas iš ieškovo 2019 m. liepos 25 d. pervestų 100 000 Eur išgrynino dalį bei 85 000 Eur perdavė ieškovui, o turtui pirkti panaudojo tik 50 000 Eur iš abiejų ieškovų pervestų pinigų, taip pat paneigia ieškovų teiginius dėl atsakovo įsipareigojimo už gautus iš ieškovų 135 000 Eur turtą nupirkti jiems. Ši aplinkybė, atsižvelgiant į tai, kad pinigų pervedimo metu šalis siejo pasitikėjimu grįsti santykiai, o ieškovas tarpininkavo ir atsakovui gaunant paskolą be palūkanų iš A. Ž., papildomai patvirtina, jog dėl ginčo pinigų perdavimo tarp ieškovų ir atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai.

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovas buvo įsipareigojęs už pervestus jam 138 000 Eur įsigyti turtą (žemės sklypo dalį ir jame esantį gyvenamąjį namą) ir perduoti šį turtą ieškovų nuosavybėn, o neįvykdęs šio įsipareigojimo laikomas gavusiu 138 000 Eur be teisinio pagrindo (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Byloje esančių duomenų visuma suteikia pagrindą pripažinti, kad atsakovas, atsikirsdamas į ieškovų reikalavimus, įrodė, jog ieškovai ginčo pinigus jam į banko sąskaitą pervedė paskolos sutarčių pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančių duomenų visumą, taip pat daro išvadą, kad atsakovas pateikė pakankamai įrodymų tam, jog paneigtų CK 6.872 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, ir įrodė jog ieškovų suteiktos jam paskolos buvo neatlygintinės, t. y. neskaičiuojant mokėjimo už naudojimąsi pasiskolintais pinigais funkciją atliekančių palūkanų: ieškovai neužsiminė apie susitarimą dėl palūkanų bei jų dydžio, pinigų pervedimo metu šalis siejo abipusiu pasitikėjimu grįsti santykiai, be to, atsakovo su A. Ž. raštu sudarytoje paskolos sutartyje aiškiai nurodyta, kad palūkanos neskaičiuojamos (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, byloje nesant įrodymų apie šalių susitarimą dėl termino paskolintiems pinigams grąžinti, paskola turėjo būti grąžinta per 30 dienų nuo paskolos davėjų pareikalavimo (CK 6.873 straipsnio 2 dalis), ir ieškovės paskolinta suma jai buvo grąžinta per nurodytą terminą, o ieškovui po pareikalavimo likusi negrąžinta 4 107,87 Eur paskolos dalis atsakovo yra sulaikyta dėl iš ieškovo teismo nuosprendžiu priteisto žalos atlyginimo, todėl ieškovai nėra įgiję reikalavimo teisės ir į kompensuojamąsias palūkanas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalies ir 6.261 straipsnio nuostatas.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, kad, jiems reikalavimus grindžiant CK 6.237 ir 6.240 straipsniais, teismas iškraipė ieškinio faktinį pagrindą ir sprendimą motyvavo specialiąja teisės norma – CK 6.242 straipsniu, neįspėjęs jų apie šios normos taikymą ir nesuteikęs galimybės dėl jos pasisakyti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek ieškinio faktiniu pagrindu išdėstytas aplinkybes, tiek atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes, teisingai teisiškai kvalifikavo, jog šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, ir šalių ginčą išsprendė pritaikęs šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, o nepagrįsto praturtėjimo instituto normų netaikė. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo išsamiau pasisakyti dėl turto gavimą be pagrindo ir nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo šalių ginčui išspręsti.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios ginčo situacijos faktines aplinkybes, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, padarė pagrįstas išvadas, kurių ieškovų apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai nepaneigia.

Dėl ieškinio reikalavimo turto dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl 2024 m. spalio 24 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. JS-4706, pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu, remdamasis tuo, kad, atmetus ieškinio reikalavimus dėl negrąžintos skolos ir palūkanų priteisimo, ieškovai neturi reikalavimo teisių į atsakovą, be to, ieškovai neįrodė, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos jų teisės.

Apeliaciniuose skunduose ieškovai teigia, kad nagrinėjamu atveju yra visos actio Pauliana taikymo sąlygos. Teisėjų kolegija apeliacinių skundų argumentus pripažįsta nepagrįstais.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana taikymo sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktas).

Šioje nutartyje jau nustatyta, kad ieškovai neįrodė, jog ginčo lėšas atsakovui pervedė be teisinio pagrindo, o atsakovas įrodė, jog dėl ginčo lėšų tarp šalių buvo sudarytos žodinės paskolų sutartys, kad paskolos buvo suteiktos be palūkanų, todėl ieškovų reikalavimai dėl be pagrindo įgytų lėšų bei palūkanų už jas priteisimo atmesti. Atmetęs šiuos ieškinio reikalavimus, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovai neįrodė turintys neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą, t. y. vienos iš būtinų actio Pauliana sąlygų. Kadangi nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana taikymo sąlygų šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą dėl 2024 m. spalio 24 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. JS-4706, pripažinimo negaliojančia.

Dėl pirmosios instancijos teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas P. R. V. pirmosios instancijos teisme patyrė 5 195,45 Eur, atsakovė N. V.-Z. – 2 563,70 Eur bylinėjimosi išlaidų ir, atsižvelgęs į bylos apimtį, sudėtingumą, pateiktų procesinių dokumentų skaičių, turinį, teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo atsakovų atstovas, trukmę, atsakovų patirtas išlaidas pripažino pagrįstomis ir lygiomis dalimis priteisė iš ieškovų.

Apeliaciniuose skunduose ieškovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi suklastotais dokumentais, priteisė bylinėjimosi išlaidas už atsakovų atstovo dalyvavimą 2025 m. gruodžio 8 d. teismo posėdyje, kuris neįvyko, taip pat išlaidas pagal 2025 m. vasario 6 d. PVM sąskaitą faktūrą, nors byla pradėta 2025 m. vasario 7 d., be to, nustatydamas bylinėjimosi išlaidų dydį, nesivadovavo Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal šio straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Taigi, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijų nuostatomis.

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, 15 punktas; 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1120/2023, 20 punktas).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima ir tai, kad nors Rekomendacijų nuostatos neriboja šalių teisės susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020, 71 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Spręsdamas dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi, kaip išlaidavimo nuostoliai jos lieka neatlygintos patyrusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovo R. P. V. pirmosios instancijos teisme patirtas 5 195,45 Eur bylinėjimosi išlaidas pagrindžia: 2025 m. vasario 6 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GTA22386, apmokėta 2025 m. vasario 8 d., 2025 m. balandžio 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GTA22412, apmokėta 2025 m. balandžio 18 d., 2025 m. balandžio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GTA22417, apmokėta 2025 m. balandžio 30 d., 2025 m. liepos 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GTA22472, apmokėta 2025 m. liepos 31 d., 2025 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GTA22481, apmokėta 2025 m. rugsėjo 5 d., 2025 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GTA22496, apmokėta 2025 m. spalio 11 d., 2025 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GTA22513, apmokėta 2025 m. lapkričio 11 d., 2025 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GTA22525, apmokėta 2025 m. gruodžio 23 d. 2026 m. sausio 26 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GTA22547, apmokėta 2026 m. sausio 26 d. (t. 12, b. l. 50–59; t. 18, b. l. 57–64).

Atsakovės N. V.-Z. pirmosios instancijos teisme patirtas 2 563,70 Eur bylinėjimosi išlaidas pagrindžia: 2025 m. balandžio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GTA22418, apmokėta 2025 m. balandžio 30 d., 2025 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GTA22480, apmokėta 2025 m. rugsėjo 5 d., 2025 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GTA22495, apmokėta 2025 m. spalio 11 d., 2025 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GTA22512, apmokėta 2025 m. lapkričio 11 d., 2025 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GTA22524, apmokėta 2025 m. gruodžio 23 d.); 2026 m. sausio 26 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GTA22546, apmokėta 2026 m. sausio 26 d. (t. 12, b. l. 60–63; t. 18, b. l. 65–72).

Ieškovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, vadovavosi atsakovų atstovo prašymu, kuris buvo pateiktas po 2026 m. sausio 26 d. teismo posėdžio.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovų atstovas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus pateikė po 2026 m. sausio 26 d. teismo posėdžio: teismo posėdis baigėsi 13.05 val., prašymas, reg. Nr. 3144, pateiktas 16.02 val.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2026 m. sausio 26 d. buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis, po kurio iš karto pereita į teismo posėdį ir byla išnagrinėta iš esmės. Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra pateikęs visų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Įvertinęs tai, pirmosios instancijos teismas leido atsakovui šiuos įrodymus pateikti po posėdžio (2026 m. sausio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 02 val. 27 min. 27 sek. iki 02 val. 27 min. 53 sek.).

Atsižvelgdama į aptartą procesinę situaciją, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovų, turėjo pagrindą remtis atsakovų atstovo po 2026 m. sausio 26 d. teismo posėdžio pateiktu rašytiniu prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, reg. Nr. 3144.

Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas pagal 2025 m. vasario 6 d. PVM sąskaitą faktūrą, nes byla pradėta 2025 m. vasario 7 d.

Jau nurodyta, kad ieškovė ieškinį teisme pareiškė 2025 m. vasario 7 d. Tačiau, bylos duomenimis, ieškovė 2025 m. vasario 5 d. pateikė atsakovui reikalavimą dėl skolos bei palūkanų (t. 1, b. l. 19–20). Atsakovas 2025 m. vasario 6 d. pateikė ieškovei pranešimą dėl 2025 m. vasario 5 d. reikalavimo (t. 4, b. l. 70). Už šio pranešimo parengimą ieškovas patyrė 181,50 Eur išlaidų, kurias patvirtina 2025 m. vasario 6 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GTA22386, apmokėta 2025 m. vasario 8 d. (t. 12, b. l. 50–51).

Taigi, nurodytos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su ieškovės kitą dieną teisme pareikštais reikalavimais. Pagal Rekomendacijų 8.1 papunktį atlyginamos išlaidos už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu byla toliau nagrinėjama teisme. Aptariamos atsakovo išlaidos yra gerokai mažesnės nei pagal Rekomendacijų 8.1 papunktį apskaičiuotas maksimalus dydis (727,98 Eur). Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija šias išlaidas pripažįsta būtinomis ir pagrįstomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Teisėjų kolegija taip pat nepritaria ieškovų apeliaciniuose skunduose nurodytam argumentui, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti atsakovams bylinėjimosi išlaidų už 2025 m. gruodžio 8 d. posėdį, nes šis neįvyko.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad parengiamasis teismo posėdis 2025 m. gruodžio 8 d. 9.00 val. iš tiesų neįvyko. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovai į prašomas bylinėjimosi išlaidas (112,50 Eur ir PVM) įtraukė išlaidas ir už pasirengimą, ir už dalyvavimą šiame posėdyje (t. 18, b. l. 61–62; 69–70). Bylos duomenimis, 2025 m. gruodžio 8 d. parengiamasis teismo posėdis neįvyko dėl prieš jį gauto ieškovų pareikšto nušalinimo visam Vilniaus apygardos teismui. Nurodytas prašymas per EPP pateiktas 2025 m. gruodžio 5 d. (penktadienį) 17.10 val., t. y. jau po teismo darbo laiko, užregistruotas į bylą 2025 m. gruodžio 8 d. (pirmadienį) 8.15 val.; bylą nagrinėjusi teisėja rezoliucija parengiamąjį teismo posėdį atšaukė 2025 m. gruodžio 8 d. 8.57 val., t. y. likus trims minutėms iki parengiamojo teismo posėdžio pradžios.

Teisėjų kolegijos įvertinimu, aptartos aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, kad atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos (112,50 Eur ir PVM) už jų atstovo pasirengimą posėdžiui, kuris atšauktas likus trims minutėms iki posėdžio pradžios dėl ieškovų pateikto nušalinimo pareiškimo, apie kurį atsakovams tapo žinoma tik posėdžio dieną, šiuo konkrečiu atveju pripažįstamos pagrįstomis ir atlygintinomis (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumą pagal CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus ir Rekomendacijų nuostatas, prieina prie išvados, kad atsakovų pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos yra būtinos ir pagrįstos visa apimtimi. Be to, įvertinus abiejų ieškovų pareikštų atsakovams reikalavimų pobūdį, esmę, teiktų procesinių dokumentų ir procesinių prašymų, į kuriuos atsakovams teko atsikirsti, turinį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nustatyti, jog ieškovai atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti lygiomis dalimis. Apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai nesudaro pagrindo kitokiai išvadai.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė nagrinėjamoje byloje atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų būtinumo, pagrįstumo, atlygintino jų dydžio klausimus ir, atmetęs abiejų ieškovų reikalavimus, pagrįstai šias išlaidas priteisė iš ieškovų lygiomis dalimis (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, Rekomendacijų 2, 7-8 punktai).

Dėl papildomo sprendimo

Ieškovė apeliaciniu skundu kvestionuoja 2026 m. vasario 13 d. papildomą sprendimą, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas, pasikeitus teismo sudėčiai, turėjo iš naujo išspręsti visus byloje esančius prašymus, taigi ir prašymą dėl užstato bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti sumokėjimo, tačiau to nepadarė, be to, papildomą sprendimą priėmė apie ketinimą jį priimti neinformavęs ieškovų ir nesuteikęs jiems galimybės dėl to pasisakyti, o iš ieškovo E. Z. priteistas bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai nurodė atlyginti iš ieškovės sumokėto užstato.

Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. CPK 277 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad papildomą sprendimą teismas priima rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo spręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių materialiojo teisinio ginčo dalis, t. y. bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas vertintina kaip savarankiška teismo veikla, bylos nesprendžiant iš esmės, tačiau, išsprendus bylą dėl materialiojo teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma ir dėl procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo – bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Materialiojo teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą – tai yra teismo pareiga (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012). Taigi, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra procesinis, kurį teismas turi teisę išspręsti ir savo iniciatyva. Papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat gali būti priimamas ne tik šalių pareiškimu, bet ir teismo iniciatyva (CPK 277 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 26 d. nutartimi įpareigojo ieškovą E. Z. į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 5 000 Eur užstatą atsakovų R. P. V. ir N. V.-Z. bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti (t. 6, b. l.52– 66). Ši nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi palikta nepakeista (t. 12, b. l. 76–86). Ieškovas E. Z. teismui pateikė 2025 m. spalio 3 d. mokėjimo pavedimo kopiją, patvirtinančią, kad 5 000 Eur užstatą už jį sumokėjo ieškovė O. O. (t. 13, b. l. 136–137). Jau nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2026 m. vasario 10 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė ir iš ieškovo E. Z. atsakovui R. P. V. priteisė 2 597,73 Eur, atsakovei N. V.-Z. – 1 281,85 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendime nenurodė iš ieškovo E. Z. atsakovams priteisiamas bylinėjimosi išlaidas padengti iš Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutarties pagrindu sumokėto užstato. Atsakovai 2026 m. vasario 11 d. pateikė teismui prašymą priimti dėl to papildomą sprendimą (t. 18, b. l. 81–82). 2026 m. vasario 13 d. papildomu sprendimu nurodyta atsakovams iš ieškovo priteistas bylinėjimosi išlaidas atlyginti iš užstato, sumokėto bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis, konstatuoja, kad atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, įvertinus šių išlaidų atitiktį būtinumo, pagrįstumo, realumo kriterijams, taip pat atlygintiną jų dydį, išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimu, o 2026 m. vasario 13 d. papildomas sprendimas priimtas tik dėl vieno procesinio pobūdžio aspekto – atsakovams iš ieškovo E. Z. priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš jo vardu proceso pradžioje būtent tokiam tikslui sumokėto užstato. Atsižvelgus į šiuo atveju susiklosčiusią procesinę situaciją ir procesinio aspekto, išspręsto papildomu sprendimu, pobūdį, apeliantų argumentai, jog šio papildomo sprendimo priėmimas jiems nepranešus ir nesuteikus galimybės pasisakyti dėl prašymo reiškia jų procesinių teisių pažeidimą, atmetami. Apeliantai (ieškovai), pateikdami apeliacinius skundus, įgyvendino teisę išdėstyti savo poziciją iškeltu klausimu.

Apeliacinio skundo argumentas, kad papildomu sprendimu pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nurodyti iš užstato padengti iš ieškovo E. Z. priteistas bylinėjimosi išlaidas, nes užstatas sumokėtas ieškovės O. O., yra aiškiai nepagrįstas.

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutartimi būtent ieškovas buvo įpareigotas sumokėti 5 000 Eur užstatą atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Ta aplinkybė, kad šia nutartimi nustatytą įpareigojimą už ieškovą E. Z. įvykdė ieškovė O. O., nepaneigia nutartimi būtent ieškovui nustatyto įpareigojimo, nes įstatymas numato galimybę įvykdyti prievolę už kitą asmenį, o iš bylos duomenų aišku, jog ieškovė užstatą sumokėjo už ieškovą.

Kaip aiškiai nepagrįstą teisėjų kolegija atmeta ir ieškovės apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, pasikeitus teismo sudėčiai, turėjo iš naujo spręsti ir prašymą dėl užstato bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti sumokėjimo. Dėl procesinių prašymų, pasikeitus teismo sudėčiai, nagrinėjimo teisėjų kolegija jau pasisakė nutarties 89 punkte, todėl išdėstytų motyvų nekartoja.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas papildomą sprendimą, pažeidė apeliantų (ieškovų) procesines teises, o atsakovams iš ieškovo priteistas bylinėjimosi išlaidas pagrįstai nurodyta atlyginti iš šiam tikslui proceso pradžioje ieškovo vardu sumokėto užstato.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų

Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino byloje esančius duomenis, tinkamai kvalifikavo šalis siejusius teisinius santykius ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl šalių ginčo. Apeliantų (ieškovų) apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą teismo sprendimą. Dėl to apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1, 3 dalys).

Ieškovų apeliacinius skundus atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgijo atsakovai (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys).

Atsakovai pateikė į bylą įrodymus, kad patyrė po 1 000 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą, pridėjo išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 2026 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GTA22575, išrašytą atsakovei N. V.-Z., 2026 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GTA22576, išrašytą R. P. V., šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinančius 2026 m. balandžio 18 d. duomenis apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą. Atsakovai atsiliepime į ieškovų apeliacinius skundus pareiškė prašymą iš ieškovo E. Z. priteistinas bylinėjimosi išlaidas atlyginti iš sumokėto užstato.

Įvertinus bylos sudėtingumą, apimtį, atsakovų atstovo parengto procesinio dokumento turinį, atsižvelgus į tai, kad atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos (1 000 Eur) neviršija pagal Rekomendacijų 7 punktą, 8.11 papunktį apskaičiuoto rekomenduojamo atlyginti maksimalaus atlygio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (3 526,80 Eur), atsakovams iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiama po 500 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti (CPK 98 straipsnis).

Jau nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutarties pagrindu į teismo depozitinę sąskaitą už ieškovą E. Z. yra sumokėtas 5 000 Eur užstatas atsakovų R. P. V. ir N. V.-Z. bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuris po peržiūros apeliacine tvarka paliekamas nepakeistas, iš ieškovo E. Z. atsakovams priteista iš viso 3 879,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias nurodyta atlyginti iš sumokėto šiam tikslui užstato. Atsižvelgus į tai, kad sumokėto užstato suma yra 5 000 Eur, apeliacinės instancijos teismo nutartimi atsakovams iš ieškovo E. Z. priteistos bylinėjimo išlaidos (iš viso – 1 000 Eur) taip pat atlygintinos iš ieškovės O. O. už ieškovą sumokėto 5 000 Eur užstato.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Ieškovo (apelianto) E. Z. pateiktus dokumentus – 2026 m. birželio 18 d. procesinį pareiškimą dėl bylos medžiagos neišsamumo, procesinio neveikimo ir papildomų dokumentų priėmimo (reg. Nr. DOK-19186); 2026 m. birželio 25 d. pareiškimą dėl advokato A. G., Vilniaus apygardos teismo teisėjų nusikalstamos veikos teismo procese, procesinio veiksnumo klastojimo, piktnaudžiavimo ir prašymo stabdyti bylą (reg. Nr. DOK-19242); 2026 m. birželio 25 d. pareiškimą dėl proceso formos fiksavimo, motyvuotos nutarties priėmimo ir bylos nagrinėjimo tvarkos pakeitimo (reg. Nr. DOK-19253); 2026 m. birželio 29 d. pareiškimą dėl atskirosios nutarties priėmimo, procesinio nesąžiningumo, įrodymų klastojimo ir procesinių pažeidimų vertinimo (reg. Nr. DOK-19282); 2026 m. liepos 15 d. procesinį pareiškimą dėl žodinio proceso surengimo, liudytojo apklausos, kolegijos šališkumo patikrinimo ir teismo nušalinimo (reg. Nr. DOK-19479); 2026 m. liepos 16 d. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo (reg. Nr. DOK-19487); 2026 m. liepos 16 d. pareiškimą dėl aplinkybių, keliančių abejonių dėl teismo nešališkumo, ir prašymą pateikti informaciją/išreikalauti įrodymus (reg. Nr. DOK-19488) – atsisakyti priimti ir grąžinti juos pateikusiam asmeniui.

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimą, kurio sudėtinė dalis yra 2026 m. vasario 13 d. papildomas sprendimas, palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis atsakovui R. P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų), t. y. po 500 Eur (po penkis šimtus eurų) iš kiekvieno ieškovo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovų E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis atsakovei N. V.-Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų), t. y. po 500 Eur (po penkis šimtus eurų) iš kiekvieno ieškovo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Iš ieškovo E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams R. P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. V.-Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas bylinėjimosi išlaidas atlyginti iš ieškovės O. O. už ieškovą E. Z. į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 2025 m. spalio 3 d. sumokėto 5 000 Eur užstato.