- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-20
- Bylos Nr.
- II-920-1023/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00774-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Pareiškėjas
- G. U.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. U. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja G. U. (toliau – ir pareiškėja) skundu prašo sušvelninti paskirtą nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, kuo labiau sutrumpinant specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemonę) bei pašalinant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.
2. Pateiktame skunde nurodoma, jog 2023 m. rugpjūčio 18 d. išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą jai paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Ji yra vieniša mama, auginanti mažametį vaiką. Ji važiavo į giminių susitikimą, todėl vaiką paliko tėvams, o nuvažiavus susitikime vakare vartojo nestiprius alkoholinius gėrimus, o ryte jautėsi gerai ir nesitikėjo, kad organizme gali būti promilių. Ryte važiavo namo, kad būtų namuose, kai tėvai parveš sūnų. Ji pripažįsta šį administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, tačiau teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl darbo pobūdžio, bei sūnaus vežiojimo. Teigiama, kad pareiškėjos darbas yra kilnojamo pobūdžio ir dėl šios priežasties pajamos žymiai sumažėjo praradus teisę vairuoti. Nurodoma, kad pareiškėja turi daugiau nei 12 metų vairavimo stažą ir niekada anksčiau nėra praradusi teisės vairuoti, o per daugiau nei 12 metų yra tik 2 kartus nusižengusi dėl smulkių KET pažeidimų.
Šalies argumentai
3. Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skunde nurodytas aplinkybes, prašė sutrumpinti teisių atėmimo terminą. Baudos nėra sumokėjusi ir prašo ją sumažinti. Dėl sumažėjusių pajamų prašo panaikinti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Pareiškėja nurodo, kad turi butą su paskola, yra vieniša mama, sūnui (duomenys neskelbtini) metų, turi vieną automobilį. Ji susirado dabar dar vieną darbą, mėnesinės pajamos 1300 Eur grynais. Pripažįsta, kad vairavo neblaivi, neginčija neblaivumo laipsnio. Per 12 metų vairavimo yra bausta tik 2 kartus, baudos sumokėtos. Gailisi dėl savo veiksmų.
Atsiliepimas
4. Nutarimą priėmusi Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Pažymėtina, kad asmeniui inkriminuoto nusižengimo sudėtis formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, jis savo esme yra itin pavojingas. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog numatant griežtas sankcijas už aptariamo pobūdžio pažeidimus, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju privatus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Nurodoma, kad sutikti su Pareiškėjos skundo reikalavimais negalima ir dėl to, kad būdama pakankamai brandi asmenybė, turėdama bendro pobūdžio teisių ir pareigų visumą, ji nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių. Pažymima, kad pareiškėja pasielgė neatsakingai ir lengvabūdiškai prašydama jai taikyti administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones su neįrengtu antialkoholiniu variklio užraktu tinkamai neįvertinusi savo finansinių galimybių. Pareiškėja persigalvojo ir šiuo skundu prašo šios poveikio priemonės neskirti. Teigiama, kad Institucijos pareigūnas priimdamas skundžiamą nutarimą tinkamai individualizavo nuobaudą ir administracinio poveikio priemones, kurios nėra per griežtos. Nurodoma, kad pareiškėja žinodama, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuota neblaivi automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Priimant nutarimą buvo įvertintos įvykio aplinkybės, pareiškėjos asmenybė ir buvo paskirta minimali nuobauda už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą nusižengimą.
5. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, atsiliepime Institucija prašo bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas atmestinas.
6. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
7. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN bylos) nustatyta, kad 2023 m. liepos 30 d. 11.23 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, dėl to, kad G. U. 2023 m. liepos 4 d. 10.56 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas 0,74 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu už šį protokole nurodytą nusižengimą G. U. paskirta 800 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylika) mėnesių nurodant, kad nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pažeidėja pažeidimą pripažįsta, nuoširdžiai gailisi ir padėjo jį išsiaiškinti, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Būtent šį nutarimą ir skundžia pareiškėja G. U., prašydama pakeisti nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo, sutrumpinant jo terminą, sumažinti baudą ir panaikinti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
8. Teismas pažymi, kad pareiškėja teismo posėdžio metu pripažino, jog vairavo neblaivi, neginčijo nustatyto neblaivumo laipsnio. Pareiškėjos kaltė padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą be jos paties prisipažinimo, yra įrodyta Institucijos surinktais įrodymais: 2023 m. liepos 30 d. administracinio nusižengimo protokole užfiksuotais duomenimis (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)), alkotesterio duomenimis, alkotesterio patikros sertifikatu, 2023 m. liepos 30 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuotais duomenimis, tarnybiniu pranešimu. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ginčo dėl pareiškėjos padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, nėra, pareiškėja ginčija baudos ir administracinio poveikio priemonės proporcingumą, apeliuoja į ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl toliau spręstina dėl jai paskirtos nuobaudos dydžio ir individualizavimo pagrįstumo (ANK 641 straipsnis).
9. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ji buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, dalyvaujant G. U., kuri institucijai institucijos prašė skirti jai švelnesnę administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, nagrinėjant bylą nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir pateiktame skunde teismui bei teismo posėdyje, pateikė ir dokumentus, į kuriuos atsižvelgiant buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Skundžiamame nutarime nurodyta, jog nagrinėjant administracinę bylą bei skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į asmens teigiamą charakteristiką, lengvinančias aplinkybes bei pažeidėjo padėtį gerinančias aplinkybes, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
10. Asmuo, padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra baudžiamas bauda nuo 800 Eur iki 1100 Eur, taip pat tokiam asmeniui, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi, yra privalu skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Konstatuotina, jog įstatymų leidėjo valia šiuo atveju yra akivaizdi, t. y. asmenims, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, kai neblaivumas yra didesnis nei 0,4 promilės, bet nedidesnis nei 1,5 promilės, yra privalu skirti baudą bei administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Kartu darytina išvada, jog įstatymų leidėjo pozicija, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą privalu skirti baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, reiškia ir tai, jog įprastai būtent taikant šias abi teisines priemones bus efektyviausiai užtikrintas ANK 1 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų bei teisės principų reikalavimų įgyvendinimas, vien baudos paskyrimas nėra pakankamas minėtiems tikslams įgyvendinti.
11. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
12. Pareiškėjos prašomos taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos iš esmės atitinka galiojusio ATPK 30-1 straipsnio nuostatas, dėl kurių Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų, ir abu jie vienodai reikšmingi. Vadovaujantis teismų praktika, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-33-489/2020, Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013; Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015 ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės, išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti išimtinį institutą, nelaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. 2AT-54-489/2018, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis priimta byloje Nr. N62-7254/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-79-626/2017, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-35-485/2022 ir kt.). Teismų praktikoje išaiškinta, jog išskirtinėmis ir pakankamomis minėtos teisės normos taikymui nelaikytinos tokios aplinkybės, kaip asmuo darbe apibūdinamas teigiamai (administracinio nusižengimo bylos Nr. N16-536/2006, Nr. N16-597/2006, Nr. N16-949/2006, Nr. AN2-49-1121/2022); KET pažeidimą padarė pirmą kartą (administracinės bylos Nr. N16-949/2006, Nr. N17-1874/2006); transporto priemonė reikalinga nuvažiuoti į darbą; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos geografinė padėtis; tam tikros šeiminio – asmeninio pobūdžio aplinkybės (rūpinimasis vaikais ir artimaisiais, jų išlaikymas, bloga šeimos ar asmeninė materialinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-54-489/2018, administracinė byla Nr. N16-595/2006, Šiaulių apygardos teismo nutartys Nr. AN2-30-300/2022, AN2-26-309/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartys: Nr. AN2-400-606/2021, Nr. AN2-50-557/2022, Kauno apygardos teismo nutartys: AN2-636-593/2021, Nr. AN2-35-485/2022, Nr. eAN2-20-594/2022, Nr. AN2-27-397/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-32-935/2022 ir kt.).
13. Vadovaujantis išdėstyta teismų praktika, įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą, tai, kad buvo padarytas itin šiurkštus kelių eismo taisyklių pažeidimas, vairavimas esant neblaiviai, kas sukėlė pavojų ne tik pačiai pažeidėjai, bet ir kitų asmenų sveikatai, turtui ar net gyvybei, įvertinus tai, kad pareiškėja pirmą kartą padarė tokio pobūdžio kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau yra bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimus, inkriminuotas nusižengimas dėl kurio pritaikyta administracinio poveikio priemonė padarytas be jokio gyvybiškai svarbaus, pateisinamo tikslo, todėl pareiškėjos nurodomos vien asmeninio pobūdžio aplinkybės (vairavimo reikalingumas darbui, turtinės prievolės, nepilnamečio vaiko vežiojimas) nelaikytinos išskirtinėmis taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Sutiktina su Institucijos nurodyta pozicija, jog šias asmeninio pobūdžio pareiškėjos svarbiomis laikytinas aplinkybes gali pateikti beveik kiekvienas administracinės atsakomybės stengiantis išvengti ar bandantis ją sušvelninti asmuo, juolab dėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl teisės vairuoti reikalingumo darbui pažymėtina, kad pareiškėjos darbas nėra tiesiogiai susijęs su vairavimu, teismo posėdžio metu pareiškėja pripažino, kad netekus teisės vairuoti susirado dar vieną darbą, taigi šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis.
14. Pabrėžtina, kad asmuo, žinodamas, jog tam tikros administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymas gali pakenkti jo asmeniniams interesams turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymą, juolab šiuo atveju nusižengimas padarytas kaip minėta nesant jokių rimtų priežasčių, todėl pareiškėja galėjo pasirinkti nevairuoti pati būdama neblaivi. Sutiktina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, patiria buitinių nepatogumų, tačiau tai nėra išskirtinės aplinkybės bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobauda ir/ar poveikio priemonė yra per griežta. Pabrėžtina, kad darydama administracinį nusižengimą, pareiškėja prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jos padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakinga yra ji pati, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Konstatuotina, kad pareiškėjos argumentai dėl teisės vairuoti būtinumo išskirtinai susiję su pažeidėjos asmeniniais interesais, poreikiu užsitikrinti įprastą gyvenimą, išvengiant neįprastų nepatogumų, taip pat ir susijusių su padaryto nusižengimo pasekmėmis, kurias, vertinant pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, pareiškėjas turėjo ir galėjo numatyti ir minėtas aplinkybes įvertinti prieš darant tokį nusižengimą. Tai atitinka formuojamą teismų praktiką (žr. pvz., kasacinė nutartis Nr. 2AT-28-303/2020, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. AN-2-498/2017, Nr. AN2-485-498/2017, Nr. AN2-510-317/2017, Nr. AN2-251-593/2018, Nr. AN2-260-348/2021, Nr. eAN2-20-594/2022, Nr. AN2-27-397/2022, Nr. II-499-1023/2022; Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-32-935/2022, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. AN2-34-354/2022 ir kt.).
15. Pareiškėjos skundo argumentai, jog ji iš vakaro vartojo alkoholį, bet ryte neįtarė, kad dar gali būti neblaivi, nepanaikina minėtos pareigos prieš vairuojant transporto priemonę įsitikinti savo blaivumu. Vien tik gera tikrinamos vairuotojos savijauta ir savęs įtikinimas, kad ji yra blaivi, nėra patikimi duomenys, kuriais asmuo turėtų remtis prieš pradėdamas vairuoti transporto priemonę, nes šie vertinimai yra subjektyvūs, be to alkoholis, vis dar esantis organizme, vairuotojai gali sudaryti klaidingą įspūdį apie savo būseną (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-225-844/2022). Tuo pačiu teismas pažymi, kad Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog per valandą etilo alkoholio koncentracija žmogaus organizme gali sumažėti nuo 0,28 iki 0,43 promilių (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausio Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-2013, Lietuvos Aukščiausio Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013 ir kt.). Pažeidėjai teigiant jog ji alkoholį vartojo iš vakaro, o vairavo kaip nustatyta iš protokolo 10.56 val., todėl jai į alkoholio matuoklį įpūtus pirmu tikrinimu 0,82 promiles, antru - 0,74 promiles laikytina, jog ji vakare vartojo alkoholio tiek, jog tikrai turėjo suprasti, kokios pasekmės jai kils ryte vairuojant transporto priemonę, todėl konstatuotina, kad pareiškėja lengvabūdiškai siekė išvengti jai galinčių kilti padarinių už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviai. Teismo manymu, pažeidėjai nustatytas 0,74 promilės girtumas buvo pakankamas jai suprasti, jog ji negali vairuoti transporto priemonės, kas parodo pareiškėjos lengvabūdišką elgesį. Šiame kontekste pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismai tokio pobūdžio bylose linkę vertinti, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo kontekste neturi reikšmės, kada asmuo vartojo alkoholį, nes tai nemažina asmens padaryto pažeidimo pavojingumo (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-493-626/2019, Nr. AN2-69-626/2020).
16. Priimant sprendimą, kokią administracinio poveikio priemonę yra tikslinga taikyti asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, įvertinus tai, ar bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis, taip pat turi būti įvertinamos visos administracinio nusižengimo bylos aplinkybės: padaryto nusižengimo pobūdis, pažeidėjo elgesys iki administracinio nusižengimo padarymo, jo darymo metu ir po jo padarymo, taip pat pažeidėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys (Klaipėdos apygardos teismo nutartis priimta administracinėje byloje Nr. AN2-113-360/2020, Kauno apygardos teismo nutartis priimta administracinėje byloje Nr. AN2-260-348/2021). Šiuo atveju pareiškėja padarė šiurkštų ir labai pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo neblaivi dėl mažareikšmės priežasties. Atsižvelgiant į pareiškėjai nustatytą neblaivumo laipsnį ir į jos paties paaiškinimus, kad iš vakaro gėrė alkoholį, bet ryte neįtarė, kad yra neblaivi, teismas neabejoja, kad neteisėti asmens veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačios pareiškėjos sveikatai ir gyvybei, o skaudžių pasekmių išvengta tiesiog dėl atsitiktinumo. Nors pareiškėja už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą – vairavimą esant neblaiviai, baudžiama pirmą kartą, tačiau iš Administracinių nusižengimo registro išrašo matyti, kad pareiškėja yra ne kartą bausta administracine tvarka už KET pažeidimus. Tai rodo, kad pareiškėja nėra itin pavyzdinga vairuotoja, besilaikanti KET, nedaranti teisės pažeidimų, pasimokanti iš jau padarytų nusižengimų. Todėl šiuo atveju teismas jos anksčiau padarytus KET pažeidimus negali vertinti kaip atsitiktinio pobūdžio, nes akivaizdu, jog skiriamos nuobaudos jai neturėjo jokių ilgalaikių pasekmių, nebuvo pasiekta administracinių nuobaudų paskirtis, praeityje skiriamos nuobaudos jai pakankamos įtakos neturėjo ir nelėmė jos apsisprendimo būti pareiginga vairuotoja (ANK 22 straipsnis).
17. Tiek protokolo surašymo metu, tiek teismo posėdžio metu pareiškėja pripažino nusižengimą dėl vairavimo neblaiviu, dėl to gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjos padarytas nusižengimas vertintinas kaip pavojingas ir šiurkštus KET pažeidimas, vairavimas esant neblaiviam kelia pavojų ne tik pačiam asmeniui, bet ir kitiems asmenims, jų gyvybei, sveikatai, turtui, todėl skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jai atitinkamas neigiamas pasekmes.
18. Skunde nurodytos aukščiau minėtos asmeninio pobūdžio aplinkybės, susijusios su gyvenimo patogumų apribojimu (nuvykimu į darbą) – nelaikytinos tokiomis, kurios galėtų lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, administracinio poveikio priemonės termino sumažinimą ar jos netaikymą. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą asmeniui skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, siejamos ne su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gerove bei jo poreikiais, bet su administracinį nusižengimą padariusio asmens asmenybe bei asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Būtent šių aplinkybių nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje teismas neįžvelgia. Tuo tarpu įvertinus tai, kad asmuo ir prieš tai buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o šiuo atveju padarė dar ir vieną šiurkščiausių nusižengimų, kas suponuoja išvadą, jog jos daromi pažeidimai savo pobūdžiu sunkėja, spręsti apie išskirtines aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, jog tokiam asmeniui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nėra pagrindo. Pabrėžtina, kad minėtos pareiškėjo nurodomos asmeninio pobūdžio aplinkybės teisiškai jau buvo įvertintos, individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemones bei turėjo įtakos nustatant jų minimalius dydžius, todėl tai negali būti pagrindas dar labiau švelninti pareiškėjos atsakomybę. Įvertinęs tiek patį administracinį nusižengimą, tiek ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad šiuo nagrinėjamu atveju tenkinant pareiškėjos prašymą dėl skirtos minimalios baudos sumažinimo ir minimalaus teisės vairuoti atėmimo termino sutrumpinimo, nebus pasiekti administracinei nuobaudai keliami tikslai. Nusižengimą pareiškėja padarė naudodamasi specialia teise, todėl jos atėmimas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kurios neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai tam tikram įstatymo numatytam terminui, kuris yra minimalus, įvertinus tai, kad pareiškėja bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, nėra itin pavyzdinga vairuotoja, laikytinas adekvačia ir proporcinga padarytų nusižengimų pavojingumui priemone siekiant administracinės nuobaudos tikslų.
19. Įvertinus aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių visumos, kurioms esant, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, institucija galėjo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti pareiškėjai specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti mažesnį nei sankcijoje nustatytas dydį ar jam paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą trumpinti, netaikyti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Institucija, individualizuodama pažeidėjai skirtiną bausmę, skyrė jai sankcijoje numatytą minimalią baudą ir minimalaus termino straipsnio sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę, kurią dar labiau švelninti nėra pagrindo, t. y. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos, nes jas pritaikius, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai.
20. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad institucijos paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė buvo tinkamai individualizuotos – jos atitinka pažeidėjos padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti institucijos išvadų pagrįstumu dėl paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo, todėl keisti skundžiamą institucijos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 639 straipsniu,
nutarė:
G. U. skundo netenkinti.
Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nepakeistą.
Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.