Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimo A. P. administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. P. Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 1100 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės vairuoti sustabdymo dienos - 2020 m. rugsėjo 13 d., bei konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 830 eurų išieškojimu, už tai, kad jis 2020 m. rugsėjo 13 d. apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, kelio (duomenys neskelbtini), 23 kilometre, būdamas neblaivus (nustatytas 0,62±0,01 promilės neblaivumas), vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) be to, nusižengimą padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam. Tuo A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. P. skundas netenkinamas.

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teisėtas nutarimas (nutartis) yra tada, kai jis priimtas ir surašytas laikantis ANK ir kitų teisės normų reikalavimų, pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl asmeniui inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo arba nekaltumo, skiriamos administracinės nuobaudos ir kitų nutarime (nutartyje) sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

5. A. P. apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su A. P. padaryto administracinio nusižengimo pakartotinumo aplinkybe, jo veiksmų kvalifikavimu pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, nuobaudos, paskirtos pagal 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarimą vykdymo senaties, ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymu, konfiskuotino turto vertės sumažinimu. Taip pat keliamas klausimas dėl paskirtos administracinės nuobaudos pakeitimo viešaisiais darbais.

6. Kaip matyti iš skundžiamo apylinės teismo nutarimo, A. P. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis 2020 m. rugsėjo 13 d. apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, kelio (duomenys neskelbtini), 23 kilometre, būdamas neblaivus (nustatytas 0,62±0,01 promilės neblaivumas), vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nusižengimą padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam.

7. ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę.

8. Byloje nekyla ginčas dėl to, kad A. P. administracinio nusižengimo protokole fiksuotu laiku ir vietoje neblaivus vairavo transporto priemonę. Šių aplinkybių neginčija ir pats apeliantas. Jas patvirtina alkotesterio patikros sertifikatas ir alkoholio kiekio matavimo prietaiso kvitas, pareigūno tarnybinis pranešimas, administracinio nusižengimo protokolas ir kiti administracinio nusižengimo bylos duomenys. Skunde keliamas klausimas tik dėl apylinkės teismo nepagrįstai nustatytos aplinkybės, kad 2020 m. rugsėjo 13 d. nusižengimą A. P. padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam. Apelianto teigimu, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarimu skirtos administracinės nuobaudos - baudos vykdymui yra suėjęs senaties terminas, todėl jo veiksmai, t. y. 2020 m. rugsėjo 13 d. padarytas nusižengimas, kai jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, turėtų būti kvalifikuojami pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Tačiau su tokiu vertinimu aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

9. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, A. P. 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje (dabartinis ANK 422 straipsnio 5 dalis), už tai, kad vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir jam paskirta 579,24 eurų bauda, kuri remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ išrašu iš antstolių informacinės sistemos registro vis dar nėra įvykdyta, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12, 28-29). Nors apeliantas ir kreipėsi į antstolį su prašymu vykdomojoje byloje nutraukti išieškojimo veiksmus, nes suėjo baudos vykdymo senaties terminai, tačiau antstolis sąlygų taikyti senaties terminą priverstiniam baudos išieškojimui nenustatė. Tokį sprendimą patvirtino ir Šiaulių apylinkės bei Šiaulių apygardos teismai, atmetę apelianto skundus bei Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021, konstatavęs, kad prašomoje nutraukti vykdomojoje byloje nebuvo praleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti terminas, nebuvo praėjęs dviejų metų terminas, kai antstolis vykdomojoje byloje nieko neatliko, nes kaip matyti iš pateiktos vykdomosios bylos duomenų, antstolis periodiškai teikė užklausas ir tikrino A. P. sąlygas priverstiniam baudos išieškojimui, tačiau nustatyta, kad baudos išieškojimas užsitęsė dėl paties A. P. veiksmų, t. y. vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą, todėl sąlygų taikyti baudos vykdymo senaties terminą pagrįstai nebuvo nustatyta. Visų šių duomenų kontekste, apylinkės teismas skundžiamu 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimu pagrįstai nustatė A. P. veiksmuose pakartotinumo vairuoti neblaiviam požymį ir pripažino jį padarius ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes remiantis minėto straipsnio dispozicija, atsakomybė kyla tam, kad vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam paskirta administracinė nuobauda už vairavimą neblaiviu, jei nepraėjo 1 metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo. Šiuo atveju būtent šios sąlygos ir nėra, t. y. nuobauda nėra įvykdyta, antstolis vis dar vykdo priverstinį išieškojimą, sąlygų taikyti vykdymo senaties terminą ir nutraukti nuobaudos vykdymo procesą nėra nustatyta. Vien tai, kad apelianto teigimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021 nepagrįstai nustatė, kad nėra sąlygų taikyti nuobaudos vykdymo senaties terminą ir vadovavosi civilinės teisės normomis, bet ne aktualia LVAT praktika, nesudaro pagrindo naikinti pagrįstą apylinkės teismo nutarimą. Pažymėtina, kad aplinkybė dėl sąlygų taikyti administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.6-1447-766/2009 skirtos baudos vykdymo senaties terminą nebuvimo yra nustatyta galutine Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi, todėl apelianto prašymas taikyti 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarimu paskirtos nuobaudos vykdymui senaties terminą negali būti tenkinamas. Apelianto skunde nurodomos aplinkybės dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartyje nukrypimo nuo LVAT formuojamos praktikos administracinių nuobaudų vykdymo senaties terminų klausimu, netinkamai įvertintų pasyvių apelianto veiksmų, kaip vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą, yra įvertintos ir dėl jų išsamiai pasisakyta galutinėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje.

10. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma lex benignior retro agit taisyklė ir nuobaudos, paskirtos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarimu vykdymui turėtų būti taikomas 5 metų senaties terminas, numatytas ANK 672 straipsnyje. Pažymėtina, kad dėl galimybės taikyti minėtą normą apelianto atžvilgiu ir 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarimu paskirtos nuobaudos vykdymui taikyti 5 metų senaties terminą jau pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021 konstatavęs, kad teisės normos, nustatančios administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senatį, nėra materialiosios teisės normos, reguliuojančios atsakomybę ar jos taikymo sąlygas. Šios normos reguliuoja jau paskirtų nuobaudų vykdymo tvarką, taigi savo esme yra proceso teisės normos. Tokiu atveju nėra pagrindo taikyti lex benignior retro agit taisyklės. Teismas pažymėjo, kad nors pagal bendrąją taisyklę taikomos tos proceso teisės normos, kurios galioja atskirų procesinių veiksmų atlikimo metu, tačiau šiuo atveju apeliantui bauda buvo paskirta 2009 m. rugsėjo 21 d. 2013 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatyme nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. ATPK 308 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2015 m. liepos 1 d., neįtvirtino administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų. Ši teisės spraga buvo užpildyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinus tam tikras administracinės nuobaudos vykdymo senaties taikymo taisykles atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Šiuo metu galiojančio ANK 672 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nutarimo skirti baudą įvykdymo termino pabaigos. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad naujas reguliavimas (ATPK 308 straipsnio pakeitimai, ANK) netaikomas iki jo įsigaliojimo paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimui vykdyti. Taigi, šiuo atveju taikyti ANK 672 straipsnio nuostatas ir pripažinti, kad 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarimu paskirtos nuobaudos vykdymui suėjo senaties terminas nėra jokio teisinio pagrindo, nes nagrinėjamu atveju dėl administracinės nuobaudos vykdymo senaties termino taikymo spręstina vadovaujantis iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusiomis ATPK nuostatomis ir suformuota teismų praktika.

11. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje byloje nustatyta, kad praeityje A. P. padarytas pažeidimas patenka į ANK 427 straipsnio 1 dalyje minimų pažeidimų sąrašą, kadangi ATPK 126 straipsnis atitiktų šiuo metu galiojančio ANK 422 straipsnio 5 dalį, už jį 2009 m. rugsėjo 21 d. teismo nutarimu A. P. buvo paskirta bauda, kurios iki šioje byloje jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo jis nebuvo sumokėjęs, bauda taip pat nebuvo išieškota priverstinai ir iki šiol nėra suėjęs jos priverstinio vykdymo senaties terminas, taigi, nusižengimas, už kurį A. P. buvo nubaustas skundžiamu apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimu, buvo padarytas ne tik, kad nepraėjus vieneriems metams nuo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarimu paskirtos nuobaudos įvykdymo, bet apskritai jos neįvykdžius. Esant šioms aplinkybėms, A. P. administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, todėl pagrindo jį perkvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nėra.

13. Sprendžiant klausimą dėl galimybės apeliantui skirti trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą, nei numatytas minimalus ANK 427 straipsnio 2 dalyje, pažymėtina, kad remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

14. ANK 427 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai nustato, kad, jo vertinimu, dėl išskirtinio šio administracinio nusižengimo pavojingumo specialiosios teisės atėmimas yra būtinas pasiekti administracinės nuobaudos tikslus: nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis bei juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

15. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus dėl administracinio poveikio priemonės taikymo termino matyti, kad A. P. už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą kartu su bauda paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 metų laikotarpiui. Apylinkės teismas įvertino A. P. padaryto nusižengimo pobūdį - padarytas vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei, nustatytą neblaivumo laipsnį – 0,62 promilės, atsižvelgė, kad buvo nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pripažino ir gailėjosi dėl padaryto pažeidimo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas)) ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pažeidėjo asmenybę – ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir už vairavimą neblaiviam, turi galiojančių nuobaudų, baudų nemoka (b. l. 19-24, 26), nedirba, nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d. registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 32). Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, kad A. P. padarytas nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Juolab, kad kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro duomenų, A. P. 2018 m. balandžio 14 d. nutarimu dar buvo baustas ir pagal ANK 428 straipsnio 8 dalį, už tai, kad būdamas neblaivus (1,76 promilės girtumas) vairavo dviratį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, sutiktina su apylinkės teismo paskirta administracinio poveikio priemone - teisės vairuoti transporto priemones atėmimu sankcijoje numatyto termino vidurkiui. Jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų šios administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti ir skirti minimalų ar trumpesnį nei sankcijoje numatytas minimalus, byloje nenustatyta.

16. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui įvykio metu buvo nustatytas 0,62 promilės girtumas (b. l. 6). Policijos pareigūnams jis paaiškino, kad alkoholį vartojo iš vakaro, tačiau jautėsi gerai ir vairavo, nes reikėjo nuvežti į oro uostą mamą (b. l. 7 - 8). Taigi, tokiu savo neatsakingu elgesiu A. P. kėlė realią grėsmę ne tik savo, kitų eismo dalyvių saugumui, bet ir savo mamai. Nors savo kaltę administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažįsta ir teigia besigailintis dėl susidariusios situacijos, tačiau šio nusižengimo laikyti mažareikšmiu ar nelabai pavojingu nėra jokio pagrindo. Tai, kad transporto priemonė buvo vairuota kaimo vietovėje, kur eismas yra mažiau intensyvus, taip pat nesuteikia pagrindo A. P. atsakomybės švelninimui. Skundo teiginiai, kad nusižengimas padarytas atsitiktinai, nes apeliantas sąžiningai klydo dėl galimybės vairuoti transporto priemonę, kadangi alkoholį vartojo tik iš vakaro, rodo asmens abejingumą teisės aktų nustatytiems reikalavimams. A. P., kaip asmuo turintis netrumpą transporto priemonių vairavimo stažą, neabejotinai žinojo, kad prieš vairuodamas automobilį turi įvertinti savo būseną, laikytis saugumo reikalavimų ir nekelti pavojaus nei sau, nei kitiems eismo dalyviams, ypač turint omenyje, kad asmuo praeityje buvo baustas už analogiškus veiksmus, už kuriuos jam buvo atimama teisė vairuoti transporto priemones, tačiau sąmoningai pasirinko šių nuostatų nesilaikyti. Nors, apelianto teigimu, jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą mažina tai, kad nebuvo sukelti žalingi padariniai, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad tolimesni A. P. vairavimo veiksmai nutrūko tik todėl, kad asmuo buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir patikrintas jo blaivumas. Jeigu ši kelionė nebūtų laiku nutraukta, ji galėjo baigtis eismo įvykio sukėlimu ir kur kas skaudesnėmis pasekmėmis. Atmestini kaip deklaratyvūs ir skundo teiginiai susiję su leistinomis neblaivumo normomis kitose Europos Sąjungos šalyse. Pažymėtina, kad administracinis nusižengimas padarytas Lietuvos Respublikoje, todėl ir pagal šioje šalyje galiojančias teisės normas sprendžiamas asmens atsakomybės klausimas, nepriklausomai nuo teisės normų galiojančių kitose valstybėse. Vien tai, kad kitose šalyse už A. P. nustatytą neblaivumo laipsnį nėra numatyta administracinė atsakomybė, nedaro apylinkės teismo nutarimo, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nepagrįstu.

17. Kaip matyti iš A. P. skunde dėl apylinkės teismo nutarimo nurodytų motyvų, apelianto manymu, apylinkės teismas turėjo nustatyti ir kitą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte, t. y. kad jis sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime dėl šios aplinkybės nepasisakė, tik konstatavo, kad byloje nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti atsakomybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti jo sutikimą dalyvauti ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytose programose. ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, jog atsakomybe lengvinanti aplinkybė yra, kai asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). Tačiau pagal ANK 30 straipsnio 4 dalį, ši priemonė gali būti skiriama tik kai ji numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (kaip antai ANK 73, 74 ir kt. straipsniuose). Ši priemonė skiriama tik asmens sutikimu, todėl ji ir laikoma lengvinančia aplinkybe skiriant administracinę nuobaudą (ANK 30 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju ANK 427 straipsnyje nėra numatyta galimybė asmeniui padariusiam šį administracinį nusižengimą skirti tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonės, todėl ir A. P. sutikimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos ar kitose programose negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte.

18. Pagrindo pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad A. P. savo veiksmais niekam nepadarė žalos ar nuostolių, taip pat nėra. ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato atsakomybę lengvinančią aplinkybę jei kaltininkas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą, tačiau tokių duomenų aukštesnės instancijos teismui nėra pateikta, todėl deklaratyvūs apelianto teiginiai, kad jo veiksmais niekam nebuvo padaryta žala ir nuostoliai taip pat nesudaro pagrindo švelninti jo padėtį ir neskirti jam teisės vairuoti atėmimo.

19. Taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas pagrindo nesudaro ir A. P. teiginiai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga būsimoms darbo funkcijoms atlikti ar rūpinantis artimaisiais (mama, kuri gyvena kaimo vietoje, jai reikalinga pagalba ne tik ūkyje, tačiau ir vežant pas medikus). Šios aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, galinčiomis lemti administracinio poveikio priemonės švelninimą, kadangi asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai, patogumai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Pažymėtina, kad apeliantas ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga šeimos narių poreikių tenkinimui ir galimybei įsidarbinti, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo administracinio nusižengimo padarymo. A. P. yra jaunas, darbingo amžiaus asmuo, kuris turi galimybę susirasti darbą, nesusijusį su transporto priemonių vairavimu, todėl negalima teigti, kad specialiosios teisės atėmimas apeliantą eliminuoja iš darbo rinkos ir, kad dėl šios priežasties tokios priemonės taikymas negalimas ar yra neproporcingas. Juolab, kad kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, apeliantas ilgą laiką nedirba ir nėra suinteresuotas dirbti bei gauti legalias pajamas, mokėti paskirtas baudas. Tai patvirtina ir išrašai iš antstolių vykdomųjų bylų apie ilgą laiką vykdomus priverstinius baudų išieškojimus iš A. P..

20. Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turės įtaką įprastiniam A. P. asmeniniam ir visuomeniniam gyvenimui, tačiau tai yra neišvengiama administracinio poveikio priemonės pasekmė, dėl kurios atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama teismų praktika, kurioje analogiškus nusižengimus padariusiems pažeidėjams skirtos švelnesnės nei įstatyme numatytos nuobaudos, tačiau pažymėtina, kad kiekvienu atveju nuobaudos individualizavimo procese yra reikšmingos būtent tam tikroje byloje nustatytos konkrečios aplinkybės, todėl teismų praktika ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo klausimu bylose ir skiriasi.

21. Apeliaciniame skunde A. P. kelia klausimą ir dėl konfiskuotino turto – automobilio „Audi A4“, vertės išieškojimo ir nustatytos vertės pagrįstumo. Jo teigimu priteista 830 eurų suma yra neproporcingai didelė, nes reali vidutinė tokios transporto priemonės rinkos kaina tesiekia 475 eurus.

22. Vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą minėto apeliacinio skundo argumento kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal ANK 427 straipsnio 3 dalį, už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Spręsdamas transporto priemonės konfiskavimo klausimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad transporto priemonė, su kuria A. P. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, nuosavybės teise priklauso jo mamai N. P. (b. l. 16), kuri, kaip nustatyta bylos duomenimis, nežinojo, kad A. P. iš vakaro vartojo alkoholio ir tuo metu buvo neblaivus. Įvertinęs aplinkybes, kad byloje nenustatytos ANK 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sąlygos, kada galima konfiskuoti ir ne administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenine nuosavybe esantį turtą, o būtent, nenustačius, kad transporto priemonės savininkė N. P., perleisdama transporto priemonę A. P., žinojo, kad šis turtas (automobilis) bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, apylinkės teismas pagrįstai taikė ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nusprendė konfiskuotino turto vertę išieškoti iš asmens, padariusio administracinį nusižengimą. Konfiskuotino turto – automobilio „Audi A4“ vertę teismas nustatė atsižvelgęs į VšĮ „Emprekis“ pažymą, kurioje nurodyta, kad automobilio „Audi A4“ vidutinė rinkos kaina yra 830 eurų (b. l. 27), todėl būtent šią sumą ir buvo nuspręsta išieškoti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens. Tokios praktikos laikomasi ir vieningai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Nors apeliantas ir pateikė duomenis iš internetinės svetainės www.autoplius.lt, jog tokį automobilį galima įsigyti ir už mažesnę kainą (nuo 200 iki 700 eurų), tačiau pagal teismų praktiką, tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal duomenis apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę rinkos kainą, vadovaujantis byloje esančiais VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje duomenimis (b. l. 27), todėl pagrindo mažinti konfiskuotino turto – automobilio „Audi A4“ vertę atitinkančios sumos dydį nagrinėjamu atveju nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo nustatytos konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 830 eurų, išieškojimas atitinka proporcingumo principą, išlaiko teisingą pusiausvyrą tarp pažeidėjo teisių ir siekio kovoti su teisės pažeidimais, susijusiais su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam.

23. Aukštesnės instancijos teismas, nenustatė pagrindo tenkinti ir A. P. skunde reiškiamo prašymo pakeisti jam paskirtą apylinkės teismo administracinę nuobaudą - baudą į viešuosius darbus.

24. Pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 37 straipsnio 1 dalimi, visa asmeniui paskirta bauda ar jos dalis šio kodekso 675 ir 676 straipsniuose nustatyta tvarka gali būti keičiama viešaisiais darbais atsižvelgiant į asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į tai, ar bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis. Įstatymas imperatyviai numato baudos keitimo į viešuosius darbus tvarką. ANK 675 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), skirdami baudą, atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), ar sutikimu gali tuo pačiu nutarimu visą baudą ar jos dalį pakeisti viešaisiais darbais. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. prašymas pakeisti baudą viešaisiais darbais ir įrodymai dėl jo sunkios materialinės padėties bei kitų reikšmingų aplinkybių turėjo būti pateikti prieš priimant Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimą, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1100 eurų bauda. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų toks prašymas teismui buvo pateiktas dar iki priimant 2020 m. spalio 21 d. nutarimą (b. l. 33-34), 2020 m. spalio 19 d. teismui buvo pateikta A. P. kaip darbo ieškančio asmens atmintinė. Analogiškas prašymas buvo išreikštas ir 2020 m. spalio 11 d. pateiktame apeliaciniame skunde, pateikti duomenys apie vykdomus išieškojimus (b. l. 48-54, 55-57, 63-67), taip pat ir pažymos iš VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ apie nekilnojamąjį turtą, transporto priemones. Taigi, apylinkės teismas priimdamas 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimą turėjo pagrindą svarstyti klausimą ir dėl A. P. paskirtos baudos ar jos dalies pakeitimo viešaisiais darbais, tačiau dėl tokios galimybės nutarime nepasisakė, tačiau vien tai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti apylinkės teismo nutarimą, ar paskirtą baudą, ar jos dalį pakeisti viešaisiais darbais. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantas apie apylinkės teismo paskirtą bylos nagrinėjimo datą ir laiką žinojo bei informavo teismą, kad posėdyje nedalyvaus (b. l. 150, 151), pateikė ir prašymą dėl vykdymo senaties taikymo 2009 m. rugsėjo 9 d. paskirtai nuobaudai (b. l.152-156), tačiau prašymų, susijusių su skirtinos baudos pakeitimu viešaisiais darbais ir naujų duomenų apie sunkią materialinę padėtį, nepateikė. Kadangi byloje nepateikti jokie nauji duomenys, kurie patvirtintų, kad ir šiuo metu apelianto materialinė padėtis yra sunki, todėl nėra pagrindo spręsti, kad dabartinė apelianto materialinė padėtis yra tokia sunki, kad būtų reikalinga baudą ar jos dalį pakeisti viešaisiais darbais. Pažymėtina, kad baudos keitimas į viešuosius darbus yra galimas ir baudos priverstinio vykdymo metu (ANK 676 straipsnis).

25. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.