Kauno apygardos teismo sprendimas

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde A. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą - perkvalifikuoti administracinį nusižengimą iš ANK 427 straipsnio 1 dalies į ANK 422 straipsnio 5 dalį, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą (mažesnę baudą ir trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą), taip pat paskirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais bei neskirti transporto priemonės konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo.

2.1. Skunde apeliantas nesutinka su jo padaryto nusižengimo kvalifikavimu pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį ir nurodo, kad 2009 m. rugsėjo 21 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarimu už vairavimą būnant neblaiviu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį jam paskirtos 579,46 eurų baudos vykdymo senatis jau yra suėjusi, todėl apeliantui nepagrįstai inkriminuotas pakartotinumo požymis. Apylinkės teismas net nesvarstė šios aplinkybės ir be jokių įrodymų konstatavo, kad 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarimu paskirta nuobauda yra galiojanti. Pasak apelianto, nors ATPK ir nenumatė administracinės nuobaudos vykdymo terminų, tačiau teismų praktikoje buvo išaiškinta, kad jei per dvejus metus nuo nutarimo priėmimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma, ir jei nėra pagrindo pripažinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo siekė išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl vykdymo senaties termino suėjimo. Aplinkybė, kad antstolis, priėmęs nutarimą priverstiniam vykdymui laiku nenutraukė priverstinio vykdymo suėjus senaties terminui dėl aplaidumo ar kitų priežasčių, ir toliau neteisėtai vykdo išieškojimą, nekeičia fakto, kad senaties terminas dėl šio nutarimo priverstinio vykdymo jau yra suėjęs. 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarimas dėl 579,46 eurų priverstinio išieškojimo buvo atiduotas vykdyti antstoliui 2009 m. lapkričio 23 d., todėl pagal teismų praktiką nustatytas 2 metų administracinės nuobaudos vykdymo terminas yra seniausiai suėjęs. Po nuobaudos už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą praėję jau daugiau kaip 10 metų. Taigi, nustačius, jog 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarimu paskirtos nuobaudos vykdymo senaties terminas yra suėjęs, darytina išvada, kad apylinkės teismas nepagrįstai skundžiame nutarime konstatavo, jog (duomenys neskelbtini) d. apeliantas vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, ir nuobauda yra galiojanti. Tokiu būdu buvo pabloginta administracinį nusižengimą padariusio asmens padėtis ir jo veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį. Juolab, kad net ir nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančioje ANK 672 straipsnio 3 dalyje numatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo 5 metų senaties terminas taip pat jau yra suėjęs.

2.2. Skunde pabrėžiama, kad remiantis teismų praktika, vengimu įvykdyti administracinę baudą laikomi tokie administracine nuobauda bausto asmens tyčiniai veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos administracinės baudos vykdymo, pavyzdžiui, keičia gyvenamąją vietą, darbo vietą, išima pinigus iš bankuose esančių sąskaitų, perleidžia turtą kitiems asmenims, kitaip slepia savo turtą, pats slapstosi nuo administracinę nuobaudą vykdančių asmenų ar atlieka kitus aktyvius veiksmus, kuriais siekiama išvengti administracinės baudos išieškojimo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad A. P. vengė (ar kitaip trukdė) vykdyti 2009 m. rugsėjo 21 d. teismo nutarimą. Priešingai, apeliantas ne kartą lankėsi antstolio kontoroje siekdamas, kad bauda būtų pakeista į viešuosius darbus, nes neturėdamas finansinių galimybių sumokėti administracinę baudą, jis siekė įsiskolinimą padengti viešaisiais darbais. Taigi, nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo senaties eiga nebuvo sustojusi. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmieji antstolio priverstinio vykdymo veiksmai buvo atlikti tik 2014 m. vasario 19 d., t. y. praėjus daugiau kaip 4 metams nuo nutarimo priverstiniam vykdymui priėmimo dienos. Antstolis ne tik nenutraukė vykdomosios bylos dėl suėjusio senaties termino, bet ir negrąžino vykdomojo dokumento išieškotojui, kad nutarimas galėtų būti pilnai įvykdytas kita forma. Toks neteisėtas antstolio vykdomosios bylos vykdymas ir įstatyme įtvirtintų pareigų neatlikimas negali nepagrįstai apsunkinti apelianto teisinės padėties.

2.3. Apeliantas taip pat nesutinka su jam paskirta aiškiai per griežta nuobauda - per didelio dydžio bauda ir per ilgu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu, nors buvo nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti atsakomybė ir nenustatyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuomone jo skunde nurodyta ir išanalizuota teismų praktika dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, leidžia daryti išvadą, kad ir nagrinėjamu atveju yra visi pagrindai, ir sąlygos skirti apeliantui mažesnę baudą nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, bei nustatyti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliantas sutinka, kad padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau, net ir tokiu atveju ne visi pažeidimai yra lygiareikšmiai - ne kiekvienas ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas realybėje yra vienodas savo pobūdžiu, atskirais atvejais jis gali būti mažiau pavojingas net už tuos administracinius nusižengimus, kuriuos įstatymų leidėjas vertina kaip visai nepavojingus. Teismas turėjo tinkamai įvertinti tai, kad apeliantas teisės pažeidimą padarė kelyje (duomenys neskelbtini), šviesiu paros metu, esant geram matomumui, kas sumažino tikimybę sukelti eismo įvykį. Pažeidėjo vairuojamas automobilis buvo su įjungtomis šviesomis, atitiko keliamus reikalavimus (padangos tinkamos kokybės, langų pralaidumas leistino dydžio ir pan.). Jokių kitų administracinių nusižengimų nebuvo užfiksuota, apeliantas neviršijo greičio, automobilį vairavo atidžiai ir atsakingai, nemanydamas, kad jo organizme galėtų būti alkoholio kiekis, viršijantis leistiną normą. Automobilį jis vairavo ne savanaudiškais ir lengvabūdiškais ar neatsakingais siekiais, o turėdamas tikslą nuvežti mamą į oro uostą. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jo padarytas nusižengimas buvo mažesnio pavojingumo. Juolab, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl neatsargumo, o ne tyčia, t. y. neapskaičiavus, kad alkoholis dar gali būti neišsiskaidęs. Apeliantas nesijautė neblaivus, jo mama taip pat nemanė, kad jis yra neblaivus. Alkoholį jis buvo vartojęs tik vakarą prieš, tačiau nedidelį kiekį, taigi manė, jog alkoholio organizme jau nebus likę. Be to, neblaivumui įtakos turėjo ir tai, kad savaitę prieš transporto priemonės vairavimą apeliantas sunkiai dirbo giminaičių ūkyje. Padaryto pažeidimo pavojingumą mažina ir tai, kad apeliantui buvo nustatytas nedidelis, tik 0,62 promilių neblaivumas, kuris nelaikytinas tokio dydžio neblaivumu, kad būtų tikslinga atimti teisę vairuoti transporto priemones tokiam ilgam laikotarpiui. Juolab, kad kai kuriose Europos valstybėse toks neblaivumas net neužtraukia teisinės atsakomybės.

2.4. Apelianto teigimu, apylinkės teismas neteisingai nustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių kiekį, nes jo vertinimu yra net trys jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Jis ne tik pripažino padaręs nusižengimą ir gailėjosi, bet ir savo veiksmais nesukėlė kitiems asmenims nuostolių, nepadarė žalos, nebuvo sukeltas joks eismo įvykis ar sugadintas turtas, be to, sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Vien tik šių aplinkybių egzistavimas sudaro pagrindą taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali nuobauda – mažesnio dydžio baudą ir trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Teisė vairuoti transporto priemones apeliantui yra reikalinga ir dėl to, kad galėtų pasirūpinti savo vyresnio amžiaus mama, gyvenančia (duomenys neskelbtini). Pagalba jai reikalinga įvairiais ūkiniais klausimais, sunkesniais buities darbais, taip pat tenka ją nuvežti ir į sveikatos įstaigas. Nors N. P. ir turi automobilį, tačiau neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl jai būtina apelianto pagalba. Teisė vairuoti transporto priemones A. P. taip pat reikalinga ir dėl galimybės įsidarbinti. Apeliantas gyvena mažame miestelyje ir šiuo metu yra sutaręs su vietiniu ūkininku, kad šis jį įdarbins, tačiau vairuotojo ir traktorininko pareigoms atlikti būtinas vairuotojo pažymėjimas. Apelianto vertinimu, trumpesnio teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino nei sankcijoje numatytas minimalus terminas nustatymas taip pat leis pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus. Jau pats procesas dėl administracinio nusižengimo turi auklėjamąjį poveikį asmeniui, sukelia nerimą ir verčia susimąstyti apie elgesį ir tolimesnius savo veiksmus. Be to, remiantis ANK 27 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas, kartu su administracine nuobauda asmeniui gali skirti ir administracinę poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, kas tai pat padeda įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį. Apeliantas taip pat turės išklausyti privalomuosius vairuotojų kursus, kurie atlieka auklėjamąją ir prevencinę funkciją siekiant asmenis sulaikyti nuo administracinių nusižengimų darymo. O ir skiriamos didelės baudos sumokėjimas sukelia neigiamus suvaržymus ne tik pačiam apeliantui, bet ir visai jo šeimai - tenka atsisakyti tam tikrų kasdienių poreikių ir pan. Jau nekalbant apie tai, kad apeliantas dėl padaryto administracinio nusižengimo ir viso proceso patiria gėdos jausmą prieš aplinkinius.

2.5. Skunde taip pat prašoma pakeisti apeliantui paskirtą baudą viešaisiais darbais, motyvuojant tuo, kad dėl sunkios finansinės situacijos, A. P. neturi galimybės sumokėti jam skiriamas baudas. Tuo tarpu ANK 37 straipsnio 1 dalies nuostatos numato galimybę visą asmeniui paskirtą baudą ar jos dalį, ANK 675 ir 676 straipsniuose nustatyta tvarka, pakeisti viešaisiais darbais. Apeliantas šiuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, įdarbintas pas ūkininką bus tik tuo atveju jei turės teisę vairuoti. Dėl sunkios materialinės padėties negalėjo apmokėti ir 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarimu jam paskirtos baudos, o šiuo metu jo skolos vykdomosiose bylose siekia net 5700 eurų, todėl paskirtą baudą pakeitus viešaisiais darbais nuobauda būtų realiai ir greičiau įgyvendinta.

2.6. Apelianto teigimu nustačius, kad jo padarytas pažeidimas buvo nepagrįstai kvalifikuotas pagal ABK 427 straipsnio 1 dalį ir jį perkvalifikavus pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, transporto priemonės konfiskavimas tampa neprivalomas, todėl nelieka ir pagrindo priteisti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad reali priteisto konfiskuotino turto vertė yra daug mažesnė, nei teismo priteista. Remiantis A. internetiniame portale nurodytomis kainomis, vidutinė tokio automobilio vertė yra 475 eurai.